2023-04-26 Nr. BB-3187-1-03-2-00188-2021-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-1860/2023

Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00188-2021-8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. balandžio 26 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Eligijaus Gladučio ir Sigitos Jokimaitės, spręsdama nuteistojo J. V. gynėjo advokato Audriaus Juozapavičiaus kasacinio skundo dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. liepos 25 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. vasario 23 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

J. V. gynėjas prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. liepos 25 d. ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. vasario 23 d. nuosprendžius ir bylą nutraukti.

Kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai aiškino BK 281 straipsnio 5 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėties objektyviuosius (neteisėta veika, priežastinis ryšys) ir subjektyviuosius (kaltė) požymius. Skunde teigiama, kad J. V. nepadarė BK 281 straipsnio 5 dalyje nustatyto nusikaltimo, nes jo veikoje nėra KET pažeidimo, kuris būtų priežastiniu ryšiu susijęs su K. J. žūtimi, taip pat nėra kaltės. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme buvo prašoma atlikti eksperimentą, kurio metu būtų galima nustatyti kelio matomumą tiek iš „Audi“, tiek iš „Toyota“ automobilio vairuotojo vietos ir nustatyti J. V. galimybes pamatyti „Toyota“ kairiojo posūkio signalą. Šis prašymas buvo atmestas. Teigti, kad atlikdamas lenkimą J. V. pažeidė kokias nors KET taisykles ar kaip nors kitaip ydingai atliko lenkimą, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. J. V. nepažeidė nei KET 136.2 punkto nuostatos, nei jokių kitų KET reikalavimų lenkimui. J. V. taip pat negali būti laikomas pažeidęs KET 127, 128, 137 punktų reikalavimus. Nors J. V. pažeidė KET 131.1 punkto reikalavimą neviršyti leistino greičio ir jį nežymiai viršijo, tačiau tarp J. V. padaryto KET 131.1 punkto pažeidimo ir kilusių padarinių - eismo įvykio su žūtimi - nėra priežastinio ryšio, todėl J. V. veikoje nėra nusikaltimo, nustatyto BK 281 straipsnio 5 dalyje, sudėties. Nesant konkrečių KET pažeidimų, turėjusių priežastinį ryšį su įvykiu, J. V. veiksmai negali būti vertinami kaip pažeidžiantys KET 9 punkto reikalavimus. Tarp padaryto (vienintelio) KET pažeidimo (greičio viršijimo iki 15 km/h) ir eismo įvykio kilimo nėra priežastinio ryšio, todėl, nesant šio nusikaltimo sudėties objektyviojo požymio, nėra ir nusikaltimo sudėties. Skunde akcentuojamas ir kaltės nebuvimas (J. V. veikoje nėra nei nusikalstamo pasitikėjimo, nei nusikalstamo nerūpestingumo) - savo veiksmais jis niekaip neapribojo ir neatėmė J. J. galimybės numatyti padarinių - eismo įvykio, kurio metu žuvo K. J..

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, nuteistojo J. V. gynėjas nesutinka su J. V. nuteisimu pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, ginčija teismų nustatytas faktines aplinkybes, nesutinka su teismų atliktu įrodymų vertinimu ir įrodymų pakankamumu, analizuoja bei vertina įrodymus ir dėsto savo išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių. Gynėjas, prašydamas baudžiamąją bylą nutraukti, siekia, kad kasacinės instancijos teismas kitaip įvertintų įrodymus bei padarytų kitokias, J. V. palankias išvadas, nei padarė bylą išnagrinėję teismai. Tačiau tokie skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik tikrina, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškintas ir taikytas baudžiamasis įstatymas ir, ar proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Taip pat pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis. Ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju dėl analogiškų nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu ir baudžiamojo įstatymo taikymu, išsamiai pasisakyta apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje. Dėl prašymo atlikti eksperimentą byloje, paneigiant tokio procesinio veiksmo atlikimo reikalingumą, išsamiai pasisakyta apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 9 punkte.

Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde nėra pateikta teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir taikymą nuteistojo J. V. nusikalstamą veiką kvalifikuojant pagal BK 281 straipsnio 5 dalį bei teismų galimai padarytus esminius BPK pažeidimus, o skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo J. V. gynėjo advokato Audriaus Juozapavičiaus kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Rima Ažubalytė

Eligijus Gladutis

Sigita Jokimaitė