150e8452-0643-4e02-bed4-5b8c98ffa017 · Lietuvos apeliacinis teismas

              Civilinė byla Nr. 2A-371/2013 Proceso Nr. 2-55-3-02638-2010-7   Procesinio sprendimo kategorijos:                   42.11.1.; 50.10.  (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS n u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gegužės 24 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Danutės GasiÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vyto Miliaus ir Viginto ViÅ¡inskio, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Prioritetas“ ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Swedbank lizingas“ dėl nepagrįsto sutarties nutraukimo ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl uždarosios akcinės bendrovės „Prioritetas“ iÅ¡keldinimo iÅ¡ neteisėtai užimamų pastatų (patalpų), įpareigojant juos perduoti atsakovui.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas UAB „Prioritetas“ ieÅ¡kiniu, pareikÅ¡tu atsakovui UAB „Swedbank lizingas“, prašė:

1)  pripažinti nepagrįstu ir neteisėtu vienaÅ¡aliÅ¡kÄ 2005 m. kovo 25 d. Lizingo sutarties Nr. LT016449, 2006 m. vasario 3 d. Sutarties dėl papildomo finansavimo Nr. LT028268, 2006 m. lapkričio 3 d. Lizingo sutarties Nr. LT040648, 2006 m. gruodžio 11 d. Lizingo sutarties Nr. LT043337 ir 2007 m. balandžio 11 d. Lizingo sutarties Nr. LT050091 (toliau – ginčo sutartys) nutraukimÄ ;

2) įpareigoti atsakovÄ vykdyti ginčo sutartis;

3) priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (1 b. t., 1-7 l.). Nurodė, kad atsakovas 2010 m. birželio 1 d. ieÅ¡kovui pranešė, jog nuo 2010 m. birželio 1 d. vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukia ginčo sutartis, kadangi ieÅ¡kovas laiku (vėluojant 153 kalendorines dienas) nesumokėjo 293 854,75 Lt sumos įmokų, laikydamas tai esminiu sutarčių pažeidimu. Su tokiu atsakovo sprendimu ieÅ¡kovas nesutinka, teigdamas, kad pagal ginčo sutartis jis įgijo 10 613 000 Lt turtÄ , kurio iÅ¡pirkta vertė sudaro 4 587 609 Lt, t. y. 43 proc. turto vertės, ir kurio rinkos kaina 2006-2008 m. turto vertinimo duomenimis sudaro 20 046 000 Lt.

IeÅ¡kovas pažymėjo, jog jis – veikianti, Å«kinę – komercinę veiklÄ vykdanti moki įmonė, todėl atsakovas nesÄ Å¾iningai pasinaudojo savo teise vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartis, nors pagal ginčo sutarčių sÄ lygas turi teisę ne tik vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti Å¡ias sutartis, bet ir pareikalauti sumokėti visÄ likusiÄ skolÄ . Kitoks, nei priėmė atsakovas, sprendimas, ieÅ¡kovo nuomone, labiau atitiktų abiejų Å¡alių turtinius interesus ir sudarytų galimybę ieÅ¡kovui pačiam spręsti dėl optimaliausio varianto, ieÅ¡kant potencialių turto pirkėjų ar investuotojų.

Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad pagal sutarčių sÄ lygas jis turėjo teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti ginčo sutartis, ieÅ¡kovui netinkamai vykdžius finansinius įsipareigojimus pagal Å¡ias sutartis (2 b. t., 1-5 l.; ginčo sutarčių bendrųjų sÄ lygų 11.1.1, 11.2 p.; CK 6.217 str. 5 d.). Be to, atsakovas pareiÅ¡kė ieÅ¡kovui prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė:

1) iÅ¡keldinti ieÅ¡kovÄ su visais jam priklausančiais daiktais iÅ¡ atsakovui nuosavybės teise priklausančių pastatų (patalpų), įpareigojant Å¡iuos pastatus (patalpas) perduoti atsakovui;

2) priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovo naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas (2 b. t., 44-47 l.). Nutraukus ginčo sutartis, ieÅ¡kovas privalėjo neatlygintinai saugoti turtÄ be teisės jį naudoti ir valdyti iki to momento, kol atsakovas šį turtÄ tinkamai priims, tačiau, nepaisant to, kad atsakovas ir žodžiu, ir raÅ¡tu kreipėsi į ieÅ¡kovÄ , praÅ¡ydamas grÄ Å¾inti turtÄ , ieÅ¡kovas jo negrÄ Å¾ino (ginčo sutarčių bendrųjų sÄ lygų 11.2.3, 11.5 p.; CK 6.574 str.). II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimu patenkino ieÅ¡kovo UAB „Prioritetas“ ieÅ¡kinį ir pripažino neteisėtu atsakovo UAB „Swedbank lizingas“ 2010 m. birželio 1 d. vienaÅ¡aliÅ¡kÄ 2005 m. kovo 25 d.

Lizingo sutarties Nr. LT016449, 2006 m. vasario 3 d. Sutarties dėl papildomo finansavimo Nr. LT028268, 2006 m. lapkričio 3 d. Lizingo sutarties Nr. LT040648, 2006 m. gruodžio 11 d. Lizingo sutarties Nr. LT043337 bei 2007 m. balandžio 11 d. Lizingo sutarties Nr. LT050091 nutraukimÄ , priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai 7 215 Lt žyminio mokesčio, o valstybės naudai – 7 215 Lt žyminio mokesčio ir 18,60 Lt paÅ¡o iÅ¡laidų; atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė (2 b. t., 185-189 l.). Teismas sutiko su atsakovu, kad savalaikis periodinių įmokų mokėjimas lizingo davėjui (atsakovui) yra esminė lizingo sandorio tinkamo vykdymo sÄ lyga, tačiau pažymėjo, kad Å¡ios sutarties nuostatos turėtų bÅ«ti taikomos tik esant normaliai finansiniai – ekonominei rinkos situacijai, o ginčo atveju, teismo nuomone, nėra visų įstatymo nustatytų aplinkybių, sudarančių pagrindÄ teigti, jog lizingo sutarties pažeidimai yra esminis sutarties pažeidimas dėl žemiau iÅ¡vardintų argumentų, todėl atsakovas neteisėtai vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė ginčo sutartis.

Teismo teigimu, ieÅ¡kovas pagal ginčo sutartis valdė ir naudojo lizinguojamÄ turtÄ , jį saugojo, gerino bei investavo į šį turtÄ lėšas (iÅ¡ viso apie 3 000 000 Lt), be to, ieÅ¡kovas, vykdydamas ginčo sutartis, sumokėjo atsakovui 4 587 609 Lt (iÅ¡pirko 43 proc. turto vertės, t. y. įvykdė ženkliÄ prisiimtų įsipareigojimų dalį), ieÅ¡kovas yra moki, veikianti įmonė, vykdanti Å«kinę – komercinę veiklÄ , sutinka ir toliau bendradarbiauti pagal ginčo sutartis. Pažymėjo, kad pagal 2010 m. rugsėjo 29 d. ir 2010 m. spalio 1 d. lizingo turto vertinimÄ , viso jo rinkos vertė sudaro 14 490 000 Lt, kuri ženkliai virÅ¡ija neiÅ¡pirkto turto vertę (beveik du kartus) ir atsakovas, vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukdamas ginčo sutartis bei paimdamas ieÅ¡kovo lizinguojamÄ turtÄ , nepagrįstai praturtėtų, nes pagal sutartis neiÅ¡pirkta turto vertė sudaro 6 025 391 Lt.

Taip pat teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ karto po ginčo sutarčių nutraukimo (2010 m. birželio 14 d.) raÅ¡tu kreipėsi į atsakovÄ ir prašė tartis dėl ginčo sutarčių sÄ lygų pakeitimo, o, teismo nuomone, atsakovas, atsižvelgdamas į ieÅ¡kovo balansÄ , turėjo realų pagrindÄ tikėtis, kad ginčo sutartys bus įvykdytos ateityje, t. y. sumokėtas likęs įsiskolinimas, nes ieÅ¡kovas prašė padaryti ginčo sutarčių grafikų pertvarkymus. Be to, pasak teismo, atsakovas neatsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovo atsiskaitymai pagal ginčo sutartis pradėjo strigti, kilus ekonominei krizei Lietuvoje; pažymėjo, jog bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovas iÅ¡ dalies vykdė savo sutartinius įsipareigojimus ir per 2011 metus atsakovui iÅ¡ viso sumokėjo 109 330 Lt.

Dėl nurodyto teismas sprendė, jog atsakovo veiksmų visuma sudaro pagrindÄ teigti, kad atsakovas per daug formaliai vertino tarp Å¡alių sudarytų sutarčių sÄ lygas dėl vienaÅ¡aliÅ¡ko jų nutraukimo, todėl konstatavo, jog kreditorius pats iÅ¡ esmės pažeidė CK įtvirtintus bendradarbiavimo ir kooperavimo principus, dėl ko ieÅ¡kovas įgijo teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo bÅ«dais (CK 6.200 str.). Teismas pažymėjo, kad visuotinai žinoma aplinkybė, jog dėl neiÅ¡vengiamo ir spartaus kainų kritimo nekilnojamojo turto rinkoje per 2008–2009 m. laikotarpį nekilnojamojo turto ir jo nuomos kaina iÅ¡ esmės sumažėjo; tai yra objektyvus, nuo Å¡alių valios nepriklausantis veiksnys, kurį nulėmė Lietuvoje ir pasaulyje vykstantys ekonominiai procesai (ekonomikos nuosmukis), o nekilnojamojo turto ir jo nuomos kainų atitinkamu laikotarpiu kritimas apie 30 proc. pripažintinas visiems žinoma aplinkybe, kurios nereikia įrodinėti (CPK 182 str. 1 p.;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2009). Pasak teismo, Å¡ios aplinkybės lėmė, kad ieÅ¡kovui tik dėl objektyvių priežasčių vykdyti lizingo sutartį tapo sudėtinga, todėl atsakovas, atsižvelgdamas į susiklosčiusiÄ ekonominę situacijÄ , turėjo pareigÄ bendradarbiauti su ieÅ¡kovu ir keisti lizingo sutarčių mokėjimo grafikus (CK 6.204 str. 2 d.). Teismas sprendė, kad atsakovas, nesilaikydamas bendradarbiavimo, kooperavimosi principų ir finansinio lizingo prigimtimi sukuriamų teisinių santykių, įtvirtino finansinio lizingo teisinių santykių nelygybę ir tokių santykių pasibaigimÄ .

Teismo nuomone, tokios sÄ lygos neatitiko sÄ Å¾iningumo ir protingų sÄ Å¾iningos verslo praktikos reikalavimų, nes atsakovas yra lizingo bendrovė, o  ieÅ¡kovas – ekonomiÅ¡kai silpnesnė, turinti mažiau patirties derybose dėl sutarties sÄ lygų, sutarties Å¡alis. Pažymėjo, jog ginčo sutartys buvo sudarytos prisijungimo bÅ«du, pagal standartines, atsakovo parengtas bendrÄ sias sutarčių sÄ lygas. Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad atsakovas nepakankamai bendradarbiavimo su ieÅ¡kovu, todėl yra laikomas pažeidusiu prievolę (CK 6.64 str.), o vienaÅ¡aliÅ¡kas ginčo sutarčių nutraukimas pripažintinas neteisėtu.

Dėl to teismas patenkino ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį ir atmetė atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Swedbank lizingas“ praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ atmesti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį bei patenkinti atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovo naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas, turėtas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose (2 b. t., 193-203 l.).

Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:

1. Vienas iÅ¡ pagrindinių lizingo santykių bruožų yra sandorio atlygintinumas, todėl pirmosios instancijos teismas, pagrįstai nustatęs, kad savalaikis (tinkamas) sutartinių įmokų mokėjimas yra esminė tinkamo lizingo sutarties vykdymo sÄ lyga lizingo davėjo požiÅ«riu, kad ieÅ¡kovas netinkamai vykdė esminius įsipareigojimus pagal ginčo sutartis (Å¡ių sutarčių nutraukimo metu buvo pradelsęs atsiskaityti 153 kalendorines dienas, o įsiskolinimo suma sudarė 293 854,75 Lt), turėjo konstatuoti ir tai, jog sutartys buvo pažeistos iÅ¡ esmės, todėl atsakovas turėjo teisę jas vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti.

2. Teismas nepagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo teigti, kad ginčo sutarčių pažeidimai laikytini esminiais. Tais atvejais, kai pačioje sutartyje yra konkrečiai įvardinti atvejai, kuomet galima vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį, teismo nurodyti pažeidimo vertinimo kriterijai negali bÅ«ti taikomi, o ginčo sutarčių bendrųjų sÄ lygų 11.1.1 punkte Å¡alys susitarė, jog visos ar dalies sutartinės įmokos nesumokėjimas ir nesugebėjimas padengti susidariusio įsiskolinimo per 30 dienų (tai nustatyta nagrinėjamoje byloje) yra esminis Å¡ių sutarčių pažeidimas (CK 6.217 str. 5 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004).

3. Atsakovas neturi pagrįsto pagrindo tikėtis, jog ieÅ¡kovas bus pajėgus įvykdyti sutartinius įsipareigojimus: jis iÅ¡ esmės pažeidė ginčo sutartis, nemoka sutartinių įmokų, ieÅ¡kovo finansinė padėtis buvo ir yra bloga, įmonė veikia nuostolingai, be to, teismas tenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ atidėti žyminio mokesčio sumokėjimÄ ir įpareigojo sumokėti pusę žyminio mokesčio (7 215 Lt). Tai patvirtinta, kad ieÅ¡kovo finansinė padėtis yra bloga, kÄ pripažino ir pats ieÅ¡kovas, nurodydamas, kad dėl apyvartinių lėšų trÅ«kumo jis gali sumokėti tik dalį - 2 500 Lt, žyminio mokesčio, kuris sudaro 14 430 Lt.

4. IeÅ¡kovas neįrodė, kad dėl vienaÅ¡aliÅ¡ko sutarčių nutraukimo jis patirtų neproporcingai didelių nuostolių (CK 6.217 str. 2 d. 5 p.). Ginčo sutarčių sudarymo metu ieÅ¡kovas žinojo, kokias pasekmes sukels netinkamas sutartinių įmokų mokėjimas ir su tokiomis pasekmėmis sutiko, todėl ieÅ¡kovas prisiėmė galimų nuostolių atsiradimo rizikÄ .

5. Atsakovas, kaip ir ieÅ¡kovas, taip pat yra vienas iÅ¡ Lietuvoje veikiančių verslo subjektų, todėl neigiamas ekonominės situacijos pasekmes jis patiria kartu su savo klientais ir jam negali bÅ«ti nustatyta pareiga rÅ«pintis ieÅ¡kovo verslo iÅ¡saugojimu atsakovo sÄ skaita. Jeigu sutartinės prievolės nevykdo ar netinkamai jÄ vykdo įmonė (verslininkas), Å¡iuo atveju – ieÅ¡kovas, tai jis atsako visais atvejais, jeigu neįrodo, kad prievolės neįvykdė dėl nenugalimos jėgos (CK 6.256 str. 4 d.), todėl ieÅ¡kovas privalo prisiimti atsakomybę už sutartinių įsipareigojimų nevykdymÄ . Be to, ieÅ¡kovo praÅ¡ymas pakeisti ginčo sutarčių sÄ lygas buvo pateiktas tik po to, kai atsakovas pateikė ieÅ¡kovui pretenzijÄ dėl įsiskolinimo sumokėjimo, o ne iÅ¡ karto, kai tapo aiÅ¡ku, jog ieÅ¡kovas negalės nustatytomis sÄ lygomis vykdyti sutartinių įsipareigojimų (CK 6.204 str.).

6. Atsakovas su ieÅ¡kovu bendradarbiavo tinkamai, o atsisakymas patenkinti ieÅ¡kovo praÅ¡ymus pakeisti ginčo sutarčių sÄ lygas, kurie atsakovui buvo nenaudingi, negali bÅ«ti laikomas pažeidusiu bendradarbiavimo, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ginčo sutarčių sÄ lygos net kelis kartus buvo keičiamos ieÅ¡kovo naudai, pratęsiant sutarties terminÄ ir pakoreguojant įmokų grafikÄ . Byloje įrodyta, kad atsakovas sutiko pakeisti ginčo sutarčių sÄ lygas ieÅ¡kovo naudai, kad po vienaÅ¡aliÅ¡ko ginčo sutarčių nutraukimo ieÅ¡kovo ir atsakovo atstovai toliau bendradarbiavo, ieÅ¡kodami priimtinų sÄ lygų sutartinių santykių atnaujinimui.

PrieÅ¡ingai nei konstatavo teismas, ne atsakovas, bet ieÅ¡kovas pažeidė CK 6.204 straipsnyje nustatytÄ pareigÄ - laiku neinformavęs atsakovo apie galimus ginčo sutarčių vykdymo suvaržymus, bei neturėdamas realių galimybių vykdyti sutartinius įsipareigojimus pareiÅ¡kęs nagrinėjamÄ ieÅ¡kinį.

7. Pagal CK 6.574 straipsnio nuostatas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , lizingo davėjo pelnas, gautas, pardavus sutarties dalyku buvusį turtÄ , negali bÅ«ti laikomas lizingo davėjo nepagrįstu praturtėjimu, todėl net ir tuo atveju, jeigu atsakovas atsiimtų turtÄ , kurio vertė bÅ«tų didesnė nei ieÅ¡kovo įsipareigojimų atsakovui suma, atsakovas negalėtų bÅ«ti laikomas nepagrįstai praturtėjusiu.

8. Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad ginčo sutartys buvo sudarytos pagal standartines sÄ lygas prisijungimo bÅ«du. PrieÅ¡ingai, Å¡ios sutartys buvo sudarytos pagal individualiai Å¡alių aptartas sÄ lygas, o aplinkybė, kad prieÅ¡ sudarydamas sutartis ieÅ¡kovas net nebandė inicijuoti derybų dėl jų sÄ lygų pakeitimų, nereiÅ¡kia, kad sutarčių sÄ lygos negalėjo bÅ«ti keičiamos. IeÅ¡kovas nėra vartotojas, kurio interesai turėtų bÅ«ti prioritetiÅ¡kai ginami. IeÅ¡kovas yra patyręs verslo subjektas, savo veiklÄ pradėjęs 1998 metais, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog ieÅ¡kovas yra silpnesnioji sutartinių santykių Å¡alis, ir kad jis turi mažiau derybų patirties. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o jį atmesti ir skundžiamÄ teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (2 b. t., 207-212 l.). AtsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:

1. Esminės sÄ lygos pažeidimas nebÅ«tinai reiÅ¡kia esminį sutarties pažeidimÄ , kadangi, vertinant kiekvienÄ atvejį, bÅ«tina atsižvelgti į lizingo sutarties prasmę ir esmę. Nagrinėto ginčo atveju teismas, įvertinęs ieÅ¡kovo skolos atsakovui dydį, turto vertę, skolininko elgesį ir jo padėtį, priežastis, lėmusias netinkamÄ prievolių vykdymÄ , bei galimas ginčo sutarčių nutraukimo pasekmes, tarp jų ieÅ¡kovo bankrotÄ , pagrįstai konstatavo, kad sutarties esminės sÄ lygos pažeidimas nėra esminis visos sutarties pažeidimas.

2. Teismas teisėtai ir pagrįstai įvertino ginčo sutarčių nutraukimo pagrįstumÄ , kadangi atsakovas, ginčo sutartis sudaręs ekonominio pakilimo laikotarpiu, be pagrindo laikosi susitarimo raidės ir neatsižvelgia į susiklosčiusiÄ ekonominę situacijÄ (ekonominę krizę) bei ieÅ¡kovo interesÄ toliau naudotis lizinguojamu turtu. Jeigu sutikti su atsakovo pozicija, tai ginčo sutartyse aptarta jo teisė vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartis yra absoliuti, o tai reiÅ¡kia, kad teisme negalimas ginčas dėl nutraukimo (ne)teisėtumo, t. y. atsisakymas kreiptis į teismÄ .

3. Atsakovas elgiasi nesÄ Å¾iningai, siekdamas užkirsti keliÄ ieÅ¡kovui pakeisti ginčo sutarčių nuostatas. Be to, ieÅ¡kovas galės įvykdyti Å¡iomis sutartimis prisiimtas prievoles ir netgi kompensuoti atsakovo patirtus nuostolius (sumokėti paskaičiuotus delspinigius).

4. Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas pažeidė sutarties Å¡alių pareigÄ kooperuotis ir bendradarbiauti. Atsakovas žinojo apie ieÅ¡kovo finansinės padėties blogėjimÄ , nes ieÅ¡kovas buvo pateikęs atsakovui pasiÅ«lymÄ pakeisti ginčo sutarčių sÄ lygas, tačiau šį pasiÅ«lymÄ atsakovas atmetė. Teismas atsisakė priimti ieÅ¡kovo papildomÄ ieÅ¡kinį dėl ginčo sutarčių sÄ lygų pakeitimo.

5. Atsakovas, nebendradarbiaudamas su atsakovu ir nesuteikdamas jam galimybės įvykdyti prievoles, siekia nepagrįstai praturtėti ieÅ¡kovo, kuris ginčo sutartis sudarė dėl apyvartinių lėšų trÅ«kumo, sÄ skaita, kadangi Å¡iandieninė nekilnojamojo turto rinkos kaina yra akivaizdžiai didesnė nei ieÅ¡kovo skola atsakovui.

6. PrieÅ¡ ginčo sutarčių pasiraÅ¡ymÄ atsakovas su ieÅ¡kovu tarėsi tik dėl daiktų kainos ir mokėjimo terminų, o su kitomis sÄ lygomis ieÅ¡kovas privalėjo sutikti, nors reikėjo privalomai pasiraÅ¡yti, jog sÄ lygos yra individualiai suderintos ir aptartos. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

CK 6.567 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį viena Å¡alis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iÅ¡ trečiojo asmens kitos Å¡alies (lizingo gavėjo) nurodytÄ daiktÄ ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti bei naudoti verslo tikslais už užmokestį su sÄ lyga, kad sumokėjus visÄ lizingo sutartyje numatytÄ kainÄ daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita; Å¡io skyriaus normos mutatis mutandis taikomos ir tais atvejais, kai lizingo davėjas yra nuomojamo turto savininkas.

Kai lizingo gavėjas iÅ¡ esmės pažeidžia sutartį, lizingo davėjas turi raÅ¡tu pareikalauti, kad per protingÄ terminÄ lizingo gavėjas šį pažeidimÄ paÅ¡alintų, jeigu atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes tai yra įmanoma; jeigu lizingo gavėjas to nepadaro, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieÅ¡ terminÄ arba nutraukti lizingo sutartį; kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grÄ Å¾inti jam sutarties dalykÄ bei iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėjÄ grÄ Å¾intų į tokiÄ padėtį, kokia bÅ«tų buvusi, jeigu lizingo gavėjas bÅ«tų tinkamai įvykdęs sutartį (CK 6.574 str.).

Be to, pagal CK 6.217 straipsnio 1 dalį, Å¡alis gali nutraukti sutartį, jeigu kita Å¡alis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas; kai sutarties įvykdymo terminas praleistas, nukentėjusi Å¡alis gali nutraukti sutartį, jeigu kita Å¡alis neįvykdo sutarties per papildomai nustatytÄ terminÄ (CK 6.217 str. 3 d.), o vienaÅ¡aliÅ¡kai sutartis gali bÅ«ti nutraukta joje numatytais atvejais (CK 6.217 str. 5 d., 6.155 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad įstatymo leidėjas suteikia galimybę vienaÅ¡aliÅ¡kai (nesikreipiant į teismÄ ) nutraukti sutartį, esant Å¡iems pagrindams: pirma, esant esminiam sutarties pažeidimui, kuris nustatomas, atsižvelgiant į CK 6.217 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes; antra, jei sutarties pažeidimas pasireiÅ¡kia termino praleidimu ir sutarties įvykdymas nepraranda prasmės po termino praleidimo (t. y. jeigu pats sutarties įvykdymo termino praleidimas yra esminis sutarties pažeidimas), nukentėjusi Å¡alis gali nutraukti sutartį, prieÅ¡ tai nustačiusi papildomÄ protingÄ terminÄ neįvykdytai sutarčiai įvykdyti (CK 6.209 str., 6.217 str. 3 d.); trečia, CK 6.217 straipsnio 5 dalis leidžia sutarties Å¡alims vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį joje numatytais atvejais (aptarus sutartyje konkrečius jos nutraukimo pagrindus), t. y. ir tais atvejais, kai sutarties pažeidimas nėra esminis; kad CK 6.217 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas, suteikiantis Å¡alims galimybę susitarti dėl bet kokių sutarties nutraukimo sÄ lygų ir tvarkos, jei toks susitarimas neprieÅ¡tarauja imperatyviosioms teisės normoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-300/2009, 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-577/2007, 2004 m. birželio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo buvo sudarytos 2005 m. kovo 25 d. Lizingo sutartis Nr. LT016449, 2006 m. vasario 3 d. Sutartis dėl papildomo finansavimo Nr. LT028268, 2006 m. lapkričio 3 d. Lizingo sutartis Nr. LT040648, 2006 m. gruodžio 11 d. Lizingo sutartis Nr. LT043337 ir 2007 m. balandžio 11 d. Lizingo sutartis Nr. LT050091 (teismo nutartyje vadinamos ginčo sutartimis), kuriomis ieÅ¡kovas įsipareigojo laiku mokėti atsakovui sutartines įmokas bei kitus mokėjimas (Bendrųjų sÄ lygų 5.1.1. p.); be to, Å¡alys susitarė, jog atsakovas turi teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti ginčo sutartis anksčiau jose nustatyto termino, jeigu ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės pažeistų ginčo sutartis, t. y. nesumokėtų visos ar dalies sutartinių įmokų pagal Ä®mokų grafikÄ ar neįvykdytų kitų finansinių prievolių per nustatytÄ laikÄ ir nesugebėtų per 30 dienų po Mokėjimų ar nustatyto termino padengti Å¡io įsiskolinimo (Bendrųjų sÄ lygų 11.1. p.; 1 b. t., 9, 16-24, 72-77, 99, 104-112, 132, 137-145, 173, 178-186 l.).

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad 2010 m. vasario 3 d. Pretenzija dėl įsiskolinimo Nr. 01-20-27292 atsakovas informavo ieÅ¡kovÄ , jog, pastarajam per 14 dienų (ne vėliau kaip iki 2010 m. vasario 20 d.) nesumokėjus atsakovui skolos (2010 m. vasario 3 d. skolos dydis sudarė 62 008,33 Lt, vėlavimo terminas – 34 kalendorinės dienos), atsakovas nutrauks ginčo sutartis ir kreipsis į teismÄ dėl pažeistų teisių gynimo (1 b. t., 215 l.), o 2010 m. birželio 1 d. PraneÅ¡imu Nr. 01-30-5771 atsakovas informavo ieÅ¡kovÄ , kad, remiantis ginčo sutarčių sÄ lygomis ir CK 6.217 straipsnio nuostatomis, ieÅ¡kovo finansinių įsipareigojimų nevykdymas bei netinkamas vykdymas (2010 m. birželio 1 d. ieÅ¡kovo skola atsakovui sudarė 293 854,75 Lt, vėlavimo terminas – 153 kalendorinės dienos) yra esminis ginčo sutarčių pažeidimas, todėl atsakovas vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė Å¡ias sutartis (1 b. t., 207 l.).

  IÅ¡ aukščiau nurodyto matyti, kad ieÅ¡kovas su atsakovu, įgyvendinę sutarties laisvės principÄ , ginčo sutartyse susitarė dėl vienaÅ¡aliÅ¡ko vienos iÅ¡ sutarties Å¡alių – atsakovo, teisės nutraukti sutartį tuo atveju, jeigu ieÅ¡kovas per 30 dienų po nustatyto termino nesugebėtų sumokėti visos ar dalies sutartinių įmokų (Bendrųjų sÄ lygų 11.1.1. p.), ieÅ¡kovas su paminėta Sutarčių sÄ lyga, kuri atitinka ir įstatymo nuostatas (CK 6.217 str. 3, 5 d.), sutiko bei jos neginčijo (CK 6.156 str., 6.193 str.).

Å ioje vietoje atkreiptinas dėmesys, kad ieÅ¡kovas, kaip Å«kio subjektas, galėjo pasirinkti lizingo sutartis sudaryti su kita įmone, teikiančia tokio pobÅ«džio paslaugas, tačiau ginčo sutartis sudarė bÅ«tent su atsakovu. Tokiu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad jau Sutarčių sudarymo metu ieÅ¡kovo netenkino Å¡ių sutarčių (standartinės) sÄ lygos. Be to, byloje nėra ginčo dėl to, jog ieÅ¡kovas pažeidė Sutartimis prisiimtÄ pareigÄ nustatytu laiku mokėti atsakovui sutartines įmokas ir ginčo sutarčių nutraukimo metu buvo pradelsęs 153 kalendorines dienas sumokėti atsakovui 293 854,75 Lt.

Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovas laikėsi Sutartyse nustatytos jų nutraukimo tvarkos ir 2010 m. vasario 3 d. informavo ieÅ¡kovÄ apie galimÄ ginčo sutarčių nutraukimÄ , pastarajam tinkamai neįvykdžius pareigos sumokėti atsakovui sutartines įmokas, ir po penkių mėnesių (t. y. ženkliai daugiau nei 30 d.) vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė Å¡ias sutartis (CK 6.574 str.). Nustatytų aplinkybių vertinimas, teisėjų kolegijos nuomone, sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, jog atsakovas turėjo teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai, nesikreipdamas į teismÄ , nutraukti ginčo sutartis ir, pasinaudojęs Å¡ia teise, nepažeidė Sutarčių nuostatų bei teisės aktų reikalavimų (CK 6.217 str. 5 d.;

Bendrųjų sÄ lygų 11.1.1. p.). Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas klaidingai sprendė, kad nustatyti ginčo sutarčių pažeidimai nėra esminiai, kad atsakovas juos vertino pernelyg formaliai, todėl neturėjo pagrindo vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartis. Pažymėtina, jog sutarties Å¡alies finansinės bÅ«klės pablogėjimas dėl ekonominės krizės savaime nėra pagrindas taikyti CK 6.204 straipsnio nuostatas; lygiai taip pat konstatavimas, kad ir kita sutarties Å¡alis patyrė neigiamų ekonominės krizės padarinių, nėra pagrindas Å¡io straipsnio netaikyti.

Kiekvienu atveju bÅ«tina nagrinėti, ar dėl Å¡ios priežasties iÅ¡ esmės pasikeitė konkrečių sutartinių prievolių pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2012). Prisiimdamas prievoles, kiekvienas Å«kinėje komercinėje sferoje veikiantis subjektas privalo atitinkamai įvertinti savo galimybes, prisiimamus įsipareigojimus įvykdyti tinkamai ir laiku, o kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai jÄ Ä¯vykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai jÄ Ä¯vykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog ekonominės krizės situacija per se nereiÅ¡kia nenugalimos jėgos fakto (CK 6.256 str. 4 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2012). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog dėl susidariusių aplinkybių jis objektyviai negalėjo vykdyti sutartinių įsipareigojimų atsakovui. IeÅ¡kovas nepateikė ir įstatymo reikalavimus atitinkančių įrodymų, kad jis finansiÅ¡kai bÅ«tų pajėgus vykdyti ginčo sutartis, pratęsus jų terminÄ (CPK 12 str., 178 str., 314 str.).

IÅ¡ ieÅ¡kovo į bylÄ pateiktos 2011 m. rugsėjo 2 d. pažymos matyti, kad per 2011 metus įmonė atsakovui sumokėjo 109 330 Lt, tačiau Å¡io dokumento duomenimis nėra galimybės nustatyti, pagal kokias sutartis ieÅ¡kovas pervedė atsakovui nurodytÄ sumÄ , bei už kokį laikotarpį sumokėjo Å¡ias pinigines lėšas (padengė esamÄ Ä¯siskolinimÄ ar atliko einamuosius mokėjimus; 2 b. t., 167 l.; CPK 185 str.). Tuo tarpu nepaneigta, kad ieÅ¡kovas kas mėnesį privalo sumokėti atsakovui po 90 890,09 Lt, t. y. 1 090 681 Lt per metus, o ieÅ¡kovo per 2011 m. atsakovui pervesta 109 330 Lt suma yra ženkliai (beveik 10 kartų) mažesnė.

IeÅ¡kovo finansinį nepajėgumÄ vykdyti ginčo sutartis liudija ir tai, kad ginčo sutarčių sudarymÄ lėmė ieÅ¡kovo apyvartinių lėšų stygius, kad nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovui buvo atidėtas ženklios žyminio mokesčio dalies sumokėjimas, konstatavus ieÅ¡kovo sunkiÄ turtinę padėtį dėl grynųjų piniginių lėšų trÅ«kumo, turimų įsiskolinimų kreditoriams, dalies turto areÅ¡to, didelio debitorių įsiskolinimo (1 b. t., 1-7, 234 l.). Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su teismo iÅ¡vada, kad atsakovas pažeidė sutarties Å¡alių pareigÄ kooperuotis ir bendradarbiauti.

Pagal bylos duomenimis, ginčo sutartys buvo sudarytos laikotarpiu nuo 2005 m. kovo 25 d. iki 2007 m. balandžio 11 d.; 2008 m. spalio 13 d. Å¡alys pasirašė PriedÄ Nr. 2, 2009 m. liepos 29 d. – PriedÄ Nr. 3, o 2009 m. liepos 29 d. – PriedÄ Nr. 4 prie Lizingo sutarties Nr. LT016449, kuriais tris kartus pratęsė Lizingo sutarties Nr. LT016449 terminus bei nustatė naujus įmokų grafikus su sumažintomis mokėtinomis įmokomis (1 b. t., 32, 37, 42 l.), taip pat laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 13 d. iki 2009 m. liepos 30 d. buvo pratęsti ir Lizingo sutarčių Nr. LT02826, Nr. LT0500918, Nr. LT043337, Nr. LT040648 terminai; ieÅ¡kovas pripažįsta, kad  nuo 2005 m. atsakovas kas pusmetį pratęsdavo sutarčių terminus (1 b. t., 84, 115, 120, 149, 154, 187, 192 l.; 2 b. t., 207-212 l.).

Taigi, sutarčių galiojimo laikotarpiu atsakovas ne kartÄ sutiko pakeisti ginčo sutarčių sÄ lygas (terminÄ ir įmokų dydį) ieÅ¡kovo naudai, pratęsdamas Å¡ių sutarčių terminÄ ir atitinkamai sumažindamas ieÅ¡kovo mokėtinas įmokas, tačiau ieÅ¡kovas vis tiek nesugebėjo tinkamai ir laiku įvykdyti savo įsipareigojimų ir pagal pakeistas ginčo sutarčių sÄ lygas. Be to, pažymėtina, kad vien aplinkybė, jog atsakovas nesutiko pakeisti ginčo sutarčių sÄ lygų pagal paskutinius ieÅ¡kovo reikalavimus, be kita ko, pareikÅ¡tus tik po to, kai atsakovas 2010 m. vasario 3 d. pareiÅ¡kė pretenzijÄ ieÅ¡kovui, nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovas nebendradarbiavo su ieÅ¡kovu ir nesiėmė veiksmų, kurie bÅ«tų padėję ieÅ¡kovui įvykdyti ginčo sutarčių sÄ lygas (1 b. t., 215-216 l.).

Teismo iÅ¡vada, kad atsakovas, vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukdamas ginčo sutartis ir paimdamas iÅ¡ ieÅ¡kovo lizingo turtÄ , nepagrįstai praturtėtų, neteisinga. Nutraukus sutartį skolininko teisių apsauga užtikrinama taikant restitucijÄ , kuri lizingo santykiuose reglamentuota tiek bendrųjų teisės normų (CK 6.222 str.), tiek ir specialiųjų (CK 6.574 str.). CK 6.574 straipsnio nuostatomis, kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grÄ Å¾inti jam sutarties dalykÄ bei iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėjÄ grÄ Å¾intų į tokiÄ padėtį, kokia bÅ«tų buvusi, jeigu lizingo gavėjas bÅ«tų tinkamai įvykdęs sutartį;

Å¡i norma nereglamentuoja, kokius reikalavimus lizingo davėjui gali pareikÅ¡ti lizingo gavėjas, tačiau savaime tai nereiÅ¡kia, kad tarpusavio atsiskaitymų klausimas negali bÅ«ti sprendžiamas taikant ir bendrÄ jÄ normÄ â€“ CK 6.222 straipsnį. Kasacinis Teismas yra nurodęs, kad nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas gali bÅ«ti taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais bÅ«dais arba jos apginamos ne visiÅ¡kai, tuo tarpu sutarties nutraukimas yra vienas kreditoriaus teisių gynimo bÅ«dų, kuriuo gali pasinaudoti kreditorius kitai sutarties Å¡aliai neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartį, todėl lizingo davėjo ir lizingo gavėjo tarpusavio atsiskaitymų klausimai visų pirma turi bÅ«ti sprendžiami pagal restitucijos taisykles, o ne taikant nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2012).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal įstatymÄ ir teismų praktikÄ ieÅ¡kovas turi teisę reikalauti iÅ¡ atsakovo nuostolių atlyginimo (CK 6.222 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2012). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo patenkino ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį ir vienaÅ¡alį ginčo sutarčių nutraukimÄ pripažino neteisėtu, todėl Å¡i sprendimo dalis dėl aukščiau nurodytų nustatytų faktinių aplinkybių viseto naikintina, o ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys atmestinas (CK 6.217 str. 5 d.;

CPK 178 str., 185 str.;). Bylos dalis dėl atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio ieÅ¡kovui, kurios pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės nenagrinėjo, grÄ Å¾intina tam pačiam teismui nagrinėti iÅ¡ naujo dėl bylos esmės Å¡ioje dalyje neatskleidimo. Atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme byla bÅ«tų nagrinėjama visa apimtimi naujais aspektais, o tai neatitinka apeliacijos esmės; taip pat bÅ«tų suvaržyta Å¡alių teisė skųsti teismo sprendimÄ prieÅ¡ieÅ¡kinio dalyje apeliacine tvarka (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo ir laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ pirmiau nurodytu bÅ«du (atmetus ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį), pakeistinas ir bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas (CPK 93 str. 5 d.), iÅ¡ ieÅ¡kovo valstybės naudai priteisiant 7 215 Lt žyminio mokesčio, kurio sumokėjimas ieÅ¡kovui buvo atidėtas iki teismo procesinio sprendimo priėmimo dienos (1 b. t., 234 l.; CPK 84 str., 96 str.), pirmosios instancijos teismui grÄ Å¾inant spręsti klausimÄ dėl su procesinių dokumentų įteikimu susijusių bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo valstybei (CPK 93 str. 5 d.).

Be to, nustatytina, kad Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi atsakovui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – draudimas imtis bet kokių veiksmų, susijusių su ginčo sutartimi lizinguojamo nekilnojamojo turto valdymo perėmimu, galiojo iki šios teismo nutarties įsiteisėjimo dienos, t. y. jos priėmimo (CPK 150 str. 2 d., 302 str., 331 str. 6 d.). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimÄ pakeisti. Sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Prioritetas“ ieÅ¡kinys atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Swedbank lizingas“ dėl nepagrįsto sutarties nutraukimo patenkintas ir atsakovo 2010 m. birželio 1 d. vienaÅ¡aliÅ¡kas 2005 m. kovo 25 d. Lizingo sutarties Nr. LT016449, 2006 m. vasario 3 d. Sutarties dėl papildomo finansavimo Nr. LT028268, 2006 m. lapkričio 3 d. Lizingo sutarties Nr. LT040648, 2006 m. gruodžio 11 d.

Lizingo sutarties Nr. LT043337 bei 2007 m. balandžio 11 d. Lizingo sutarties Nr. LT050091 nutraukimas pripažintas neteisėtu, panaikinti ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“  ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Prioritetas“ ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Swedbank lizingas“ atmesti. Sprendimo dalį, kuria iÅ¡ atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Prioritetas“ naudai priteisti 7 215 Lt (septyni tÅ«kstančiai du Å¡imtai penkiolika litų) žyminio mokesčio, o valstybei – 7 215 Lt (septyni tÅ«kstančiai du Å¡imtai penkiolika litų) žyminio mokesčio ir 18,60 Lt (aÅ¡tuoniolika litų 60 centų) su procesinių dokumentų įteikimu susijusių bylinėjimosi iÅ¡laidų, panaikinti.

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Prioritetas“, į. k. 145437190, valstybės naudai 7 215 Lt (septynis tÅ«kstančius du Å¡imtus penkiolika litų) žyminio mokesčio. Sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ prieÅ¡ieÅ¡kinis ieÅ¡kovui uždarajai akcinei bendrovei „Prioritetas“ dėl iÅ¡keldinimo iÅ¡ negyvenamųjų patalpų ir įpareigojimo jas perduoti atsakovui, panaikinti ir Å¡iÄ bylos dalį bei su procesinių dokumentų įteikimu susijusių bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo valstybei klausimÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Sprendimo dalį, kuria Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Swedbank lizingas“ pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių – draudimo imtis bet kokių veiksmų, susijusių su ginčo sutartimi lizingo nekilnojamojo turto valdymo perėmimu, galiojimas paliktas iki teismo sprendimo įvykdymo, pakeisti ir konstatuoti, kad šios laikinosios apsaugos priemonės galiojo iki šios apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo. Teisėjai                                                                                                           Danutė Gasiūnienė Vytas Milius                                                                                                                                                                                                                                                                    Vigintas Višinskis