150df08b-e9ce-4b77-a9d9-705f4ffb07c6 · Vilniaus apygardos teismas

             Civilinė byla Nr. e2A-392-794/2018             Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00392-2016-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.7.1; 1.3.7.5.1; 3.3.1.18.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gegužės 11 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Vilijos Mikuckienės, Vaclovo Pauliko (pirmininkas ir pranešėjas) ir JÅ«ros Marijos Strumskienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Rivona“ ir atsakovo D.

P. apeliacinius skundus dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Rivona“ ieÅ¡kinį atsakovui D. P. dėl žalos priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovė UAB „Rivona“ kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovo D. P. 113 377,72 EUR žalos atlyginimo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad 2015 m. vasario mėnesio pradžioje ieÅ¡kovė susipažinusi su ikiteisminio tyrimo Nr. 10-1-00641-12 medžiaga sužinojo, kad laikotarpiu nuo 2007 m. iki 2012 m. UAB ,,Rivona” vadybininkas D. P., žinodamas UAB ,,Rivona” komercinę paslaptį sudarančiÄ informacijÄ , susijusiÄ su įmonės jam patikėtu vadybininko darbu, 2006 m. birželio 1 d. Komercinių ir technologinių paslapčių saugojimo sutarties pagrindu, susipažinęs su Komercinių bei technologinių paslapčių sÄ raÅ¡u bei Komercinių ir technologinių paslapčių įforminimo bei saugojimo taisyklėmis, susipažinęs su UAB ,,Rivona” informacija apie prekių pirkėjus, pardavėjus, kainas, prekybines ir tarpininkavimo sÄ lygas, nuolaidas, įsipareigojęs jos neatskleisti ir nenaudoti su darbu nesusijusiais tikslais, pažeisdamas pareiginių nuostatų, 2006 m. birželio 1 d.

Komercinių ir technologinių paslapčių saugojimo sutarties su UAB ,,Rivona” reikalavimus, neteisėtai UAB ,,Rivona” vardu tarpininkavo sudarant įvairių prekių pirkimo-pardavimo sutartis dirbtinai padidintomis kainomis su ieÅ¡kovės tiekėjais, gaudamas iÅ¡ jų dalį pastarųjų iÅ¡ UAB ,,Rivona” gautų mokėjimų už prekes, apie tokius sandorius nepraneÅ¡damas UAB ,,Rivona” ir juos nuslėpdamas, taip pažeidė savo kaip darbuotojo pareigas, UAB ,,Rivona” komercine paslaptimi laikomÄ jam patikėtÄ informacijÄ naudojo su darbu nesusijusiais tikslais ir UAB ,,Rivona” padarė didelę turtinę žalÄ , kuri minimaliai sudaro 113 377,72 EUR.Dėl žalos atlyginimo ikiteisminiame tyrime ieÅ¡kovė reiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, tačiau ikiteisminis tyrimas atsakovo atžvilgiu 2015 m. gruodžio 8 d. buvo nutrauktas.

Todėl ieÅ¡kovė su praÅ¡ymu kreipėsi į darbo ginčų komisijÄ . 2016 m. vasario 17 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-36-1170 Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisija neatnaujino termino kreiptis su praÅ¡ymu į darbo ginčų komisijÄ , todėl su ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ . Å alys nebuvo sudarę materialinės atsakomybės sutarties, tačiau materialinės atsakomybės sutartis nėra sÄ lyga darbuotojo materialinei atsakomybei kilti, o yra tik vienas iÅ¡ alternatyvių pagrindų taikyti visiÅ¡kÄ turtinės žalos atlyginimo principÄ .

Tuo tarpu turtinė žala atlyginama visiÅ¡kai.Atsakovas darbo sutartį su ieÅ¡kove sudarė 2004 m. vasario 5 d. Su atsakovu 2006 m. birželio 1 d. buvo pasiraÅ¡yta komercinių ir technologinių paslapčių saugojimo sutartis, atsakovas buvo pasiraÅ¡ytinai supažindintas su komercinių paslapčių sÄ raÅ¡u bei Komercinių ir technologinių paslapčių įforminimo bei saugojimo taisyklėmis. Atsakovas taip pat buvo pasiraÅ¡ytinai supažindintas su pareiginiais nuostatais. Atsakovas darbdavio įsakymais buvo paskirtas atsakingu asmeniu už jam priskirtų prekių grupes, tame tarpe už pilnÄ dokumentų paruoÅ¡imÄ .

Nurodytais dokumentais atsakovas, be kita ko, įsipareigojo nenaudoti informacijos, laikomos bendrovės komercine ir technologine paslaptimi, su bendrove nesusijusiu tikslu; naudoti ir atskleisti informacijÄ tik tam tikslui, kuriam ji buvo patikėta, ir tik tiek, kiek reikalinga tiesioginėms pareigoms vykdyti; saugoti bendrovės komercines ir technologines paslaptis, bendrovės interesus ir pan. Pagal pareiginius nuostatus atsakovas, be kita ko, privalėjo tausoti įmonės nuosavybę, laikytis pareigybės atsakomybės, tiesioginiam vadovui teikti nuolatinę informacijÄ apie atliekamus darbus, kontroliuoti verslo planų, sudaromų susitarimų, sutarčių ir kontraktų rengimÄ bei vykdymÄ , įvertinti galimÄ rizikÄ , skatinti ekonomiÅ¡kai ir efektyviai naudoti materialinius iÅ¡teklius, finansinius ir darbo iÅ¡teklius, užmegzti kontaktus su verslo partneriais, rinkti reikalingÄ informacijÄ ryÅ¡iams plėsti ir keistis patirtimi, užtikrinti, kad augtų prekių ir paslaugų pelningumas, konkurencingumas ir kokybė, didinti darbo efektyvumÄ .

Atsakovas komandiruočių metu ir ryÅ¡ių priemonėmis, naudodamasis ieÅ¡kovės jam patikėta įmonės informacija, sudarančia įmonės komercinę paslaptį (rinkos strategija, prognozuojamais finansiniais-ekonominiais rodikliais, kainų politikos strategija, taktika, kainos nustatymo skaičiuokle, nuolaidų lygiu, pasiÅ«lymais dėl derybų bei jų eiga, verslo planais, prekių realizavimo rinkose bÅ«dais bei apimtimis, prekių asortimentais, pirkimo vietomis, prekių pirkimo-pardavimo faktais, komercinių partnerių tarpininkų sÄ raÅ¡ais bei informacija apie juos, sutarčių sÄ lygas bei vykdymÄ , parduodamus produktus, prekių realizavimo bÅ«dus ir kt.), ja naudojosi asmeniniams, savanaudiÅ¡kiems, su darbo funkcijomis nesusijusiems tikslams, pasinaudodamas savo pareigomis siekė gauti ir gavo neteisėtų pajamų, o bÅ«tent, už asmeninį užmokestį tarpininkavo ieÅ¡kovei sudarant sandorius su tiekėjais, ko pasėkoje atsakovo iniciatyva UAB ,,Rivona” sudarė eilę sandorių su UAB ,,Rivona” tiekėjais didesnėmis nei įprasta kainomis, po ko atsakovas neteisėtai gavo iÅ¡ tiekėjų atlyginimÄ .Atsižvelgiant į atsakovo iÅ¡vardintas pareigas, sužinojęs apie galimybę iÅ¡ UAB ,,Rivona” tiekėjų gauti užmokestį už prekių pardavimÄ ieÅ¡kovei, atsakovas privalėjo imtis priemonių (pavyzdžiui, praneÅ¡ti apie tai ieÅ¡kovės vadovui arba tiesioginiams atsakovo vadovui, pasiÅ«lyti tiekėjams prekes parduoti ieÅ¡kovei mažesnėmis kainomis ir t. t.), kad tarpininkavimo suma bÅ«tų ne mokama atsakovui kaip užmokestis už tarpininkavimÄ , o tomis sumomis bÅ«tų atitinkamai sumažintos iÅ¡ ieÅ¡kovės tiekėjų perkamų prekių kainos.

Atsakovas nevykdė anksčiau minėtų susitarimų su darbdaviu ir pareiginių nuostatų reikalavimų, pasinaudojo pareigomis siekdamas gauti neteisėtų pajamų ir jas gavo, todėl elgėsi neteisėtai. Savo neteisėtus veiksmus netiesiogiai patvirtino ir pats atsakovas. IÅ¡ 2015 m. gruodžio 8 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ matyti, kad atsakovas nuo baudžiamosios atsakomybės, padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 202 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ , buvo atleistas pagal laidavimÄ , tai yra, jis pilnai prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ (neteisėtÄ vertimÄ si Å«kine, komercine, finansinė ar profesine veikla).

Nors atsakovo atžvilgiu yra priimtas prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ dėl komercinės paslapties atskleidimo, tačiau tai savaime nereiÅ¡kia, kad atsakovui negali kilti civilinė ir/ar materialinė atsakomybė, kadangi baudžiamajame procese nustatinėjamos ne tapačios aplinkybės, skiriasi įrodymų pakankamumo standartai. IÅ¡ ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančios 2014 m. lapkričio 24 d. specialisto iÅ¡vados Nr. (4.65)-86-91 ir kitų duomenų matyti, kad laikotarpiu nuo 2007 m. iki 2011 m. užsienio fiziniai ir juridiniai asmenys į atsakovo banko sÄ skaitÄ pervedė bent 391 470,59 Lt, kas sudaro 113 377,72 EUR, Å¡iÄ suma ieÅ¡kovė laiko darbuotojo padaryta tiesiogine žala.

IeÅ¡kovė nurodė, kad ji nėra atlikusi atsakovo iniciatyva iÅ¡ tiekėjų pirktų prekių kainų tyrimo, tačiau pažymėjo, kad kainos laisvojoje rinkoje yra nustatomos pirkėjo ir pardavėjo susitarimu. Todėl Å¡ios bylos kontekste svarbu tai, kad bÅ«tent atsakovas buvo atsakingas už visų veiksmų, susijusių su prekių pirkimu, atlikimu, jis vienintelis derėjosi dėl prekių ir sudarinėjo ieÅ¡kovės sandorius su tiekėjais. Todėl tik nuo atsakovo priklausė, kokiomis kainomis ieÅ¡kovei bus tiekiamos prekės. Pažymėjo, kad nurodytas sumas (113 377,72 EUR) yra tik minimali dėl neteisėtų atsakovo veiksmų UAB ,,Rivona” patirta žala, kadangi iÅ¡ jau minėtos specialisto iÅ¡vados ir kitų ikiteisminio tyrimo duomenų matyti, kad dalį neteisėto užmokesčio atsakovas gaudavo į jo Honkongo banke atidarytÄ sÄ skaitÄ .

Nors informacijos apie pinginių lėšų judėjimo sÄ skaitoje nepavyko nustatyti, tačiau iÅ¡ ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančių atsakovo pajamų ir iÅ¡laidų suvestinių matyti, kad iÅ¡ užsienio bankų į savo sÄ skaitÄ Lietuvos banke atsakovas per 2010-2012 metų laikotarpį persivedė daugiau nei 80 000,00 Lt. Ä®tarimų apie galimai padarytus atsakovo darbo pareigų pažeidimus ieÅ¡kovei kilo dar 2012 m. kovo mėnesį, tačiau apie padarytÄ konkrečiÄ Å¾alÄ , tai yra apie realų savo teisės pažeidimÄ , ieÅ¡kovė sužinojo tik susipažinusi su ikiteisminio tyrimo duomenimis 2015 m. vasario mėnesio pradžioje iÅ¡ ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančios 2014 m. lapkričio 24 d. specialisto iÅ¡vados.

Tuo tarpu nesant objektyvių duomenų apie egzistuojančius faktus, kad ieÅ¡kovė dėl atsakovo veiksmų bÅ«tų patyręs kokiÄ nors žalÄ ieÅ¡kovė negalėjo pareikÅ¡ti ieÅ¡kinio, kadangi žalos atsiradimo faktas ir konkretus jos dydis yra viena iÅ¡ civilinės bei materialinės atsakomybės sÄ lygų, be kurios tokia atsakomybė negalima ir nėra teisės pažeidimo. Todėl ieÅ¡kovė laiko, kad trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kovei pareikÅ¡ti reikalavimÄ atsakovui dėl žalos atlyginimo, prasidėjo nuo to momento, kai ieÅ¡kovė sužinojo apie savo teisių pažeidimÄ , tai yra, nuo 2015 m. vasario mėnesio pabaigos, dėl ko laikė, kad ieÅ¡kovė ieÅ¡kinio senaties termino nėra praleidusi.

Jeigu teismas prieitų iÅ¡vados, kad ieÅ¡kinio terminas ieÅ¡kovei pareikÅ¡ti reikalavimÄ atsakovui dėl žalos atlyginimo prasidėjo nuo 2012 m. kovo mėnesio ir Å¡iai dienai yra praleistas, teismo prašė atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kadangi jis laikytinas ieÅ¡kovės praleistas dėl svarbių priežasčių. Atsakovas D. P. su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. IeÅ¡kovas nurodė, kad informacija apie tiekėjus, kuri, nors ieÅ¡kovės įvardinama kaip konfidenciali, savaime yra akivaizdi ir lengvai pasiekiama interneto tinklalapiuose, vieÅ¡a ir visiems prieinama kituose prekybos centruose, ieÅ¡kovė nedėjo jokių pastangų tokios informacijos apsaugai.

IÅ¡ to seka, kad tokia ieÅ¡kovės pozicija dėl informacijos vertinimo komercine paslaptimi negali bÅ«ti pripažinta. Informacija apie ieÅ¡kovės tiekėjus nėra slapta informacija, nėra vertinga, ieÅ¡kovė nedėjo jokių protingų pastangų, norėdamas Å¡iÄ informacijÄ apsaugoti. Informacija apie užsienio asmenis, kurie pervedė į atsakovo sÄ skaitÄ lėšas – komisinius už atsakovo suteiktÄ paslaugÄ â€“ komercinį tarpininkavimÄ , nėra slapta ir nesudaro komercinės paslapties, nes yra vieÅ¡ai prieinama tretiesiems asmenims internetinėje erdvėje.

Atsakovas pirkėjų-pardavėjų ieÅ¡kojo internete. Tai yra vieÅ¡ai prieinama informacija, kuri negali bÅ«ti įvardinama kaip komercinė paslaptis. Tai, kad atsakovas lankėsi tarptautinėse parodose, nepatvirtina nuostatos, kad jis ypatingu bÅ«du gavo informacijÄ , kuri laikytina komercine paslaptimi. Tie patys tiekėjai yra ir kituose didžiuosiuose Lietuvos prekybos centruose bei kaimyninės Lenkijos prekybos centruose. IeÅ¡kovė nenurodo kokios prekių kainos yra įprastos ir kokios neįprastos, todėl ieÅ¡kovės teiginys, kad atsakovas sudarė eilę sandorių su UAB ,,Rivona” tiekėjais didesnėmis nei įprasta kainomis yra tik prielaida.

Atkreipė dėmesį, jog kiekvienÄ kartÄ atsakovas prekių kainÄ suderindavo su ieÅ¡kovės vadovu, todėl ieÅ¡kovės vadovui buvo žinomos kainos, prekės, kurias buvo numatyta įsigyti. Pats vadovas sistemiÅ¡kai vykdavo į tarptautines parodas ir pats žinojo prekių kainas, kaip asmuo seniai dirbantis Å¡iame versle puikiai iÅ¡manė ir iÅ¡mano kainų kitimo tendencijas bei faktorius, nulemiančius kainų pokyčius, todėl teigti, kad ketverius metus prekės buvo perkamos neįprastomis kainomis, neatlaiko jokios kritikos.

Kaip matyti iÅ¡ ikiteisminio tyrimo medžiagos, atsakovas pripažino tai, kad vykdė komercinį tarpininkavimÄ nedeklaruodamas Å¡ios veiklos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Ikiteisminiame tyrime nustatyta, kad atsakovas nusprendė verstis komerciniu tarpininkavimu tarp pirkėjų – tiekėjų visame pasaulyje, kad į atsakovo sÄ skaitÄ buvo pervestos piniginės lėšos tiek iÅ¡ fizinių, tiek iÅ¡ juridinių asmenų. Esant konstatuotiems faktams tarp atsakovo ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) buvo pasiraÅ¡ytos paskolos sutartys, kurių pagrindu atsakovas Å¡iai institucijai sutartyse nustatyta tvarka moka periodiÅ¡kai sumas, kurias privalėjo mokėti, vykdydamas komercinio tarpininkavimo veiklÄ , todėl atsakovas nepažeidė jokių susitarimų su darbdaviu ir pareiginių nuostatų, savo pareigomis nepasinaudojo ir neteisėtų pajamų negavo, todėl elgėsi teisėtai.

IeÅ¡kovė nurodė, kad dalį neteisėto užmokesčio atsakovas gavo į Honkongo banke atidarytÄ sÄ skaitÄ , tačiau kartu teigia, kad lėšų judėjimo nepavyko nustatyti. Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytÄ , pabrėžė, kad nesant atsakovo neteisėtiems veiksmams, nesant žalos faktui, priežastinis ryÅ¡ys negalimas. Atsakovas laikėsi pozicijos, jog yra praleistas terminas ieÅ¡kiniui paduoti. 2012 m. kovo 20 d. ieÅ¡kovė sužinojo/susipažino apie galimai/tariamai pažeistas jos teises ir teisėtus interesus.

Taigi 2012 m. kovo 20 d. ir yra tas laiko momentas, kad ieÅ¡kovei atsirado teisė kreiptis į teismÄ , nes kaip tik nuo nurodytos datos, ieÅ¡kovė sužinojo, kad jos įsitikinimu yra nesutarimas tarp darbuotojo ir darbdavio dėl darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, darbo kolektyvinėje sutartyje nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo, kas įtakojo žalos atsiradimÄ . IeÅ¡kovei nebuvo suvaržyta teisė kreiptis į teismÄ civilinio proceso nustatyta tvarka, kai tuo pat metu buvo pateiktas praÅ¡ymas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 29 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Teismas konstatavo, kad duomenys apie ieÅ¡kovės klientus/prekių tiekėjus, atsižvelgiant į nedidelę rinkÄ Lietuvoje turi įmonei didelę komercinę vertę ir atitinka komercinei paslapčiai keliamus reikalavimus. Kadangi ieÅ¡kovė teigė, kad žalÄ patyrė ne dėl to, kad atsakovas gavo pajamų, tačiau dėl to, kad atsakovo iniciatyva ieÅ¡kovė tiekėjams už prekes sumokėjo didesnes sumas, nei bÅ«tų mokėjęs, jeigu atsakovas bÅ«ti tinkamai vykdęs savo pareiginėje instrukcijoje numatytas pareigas, tačiau ieÅ¡kovė teigdamas, kad atsakovas neteisėtai tarpininkavo ieÅ¡kovės vardu sudarant įvairių prekių pirkimo-pardavimo sutartis dirbtinai padidintomis kainomis su ieÅ¡kovės tiekėjais ir gavo dalį ieÅ¡kovei priklausančių pajamų, privalėjo tai įrodyti.

Jokių įrodymų, kad atsakovas, asmeniÅ¡kai užsiiminėjęs komerciniu tarpininkavimu, su ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje nurodytais tiekėjais buvo sudaręs bÅ«tent ieÅ¡kovės vardu pirkimo-pardavimo sutartis dėl prekių pirkimo ir bÅ«tent padidintomis kainomis byloje nėra. Teismas atkreipė dėmesį, jog ieÅ¡kovės direktorius posėdžio metu patvirtino, kad visas iÅ¡ankstinio mokėjimo sÄ skaitas atsakovas atneÅ¡davo jam, jog direktorius jas patvirtindavo ir perduodavo įmonės buhalterei.

Tai patvirtina, kad direktorius kontroliavo atsakovo paruoÅ¡tas iÅ¡ankstinio mokėjimo sÄ skaitas, todėl teigti, kad atsakovas sudarinėjo savavaliÅ¡kai sandorius su ieÅ¡kovės tiekėjais, teismas nenustatė pagrindo.Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė nepateikė jokių duomenų, kad dėl ieÅ¡kinyje nurodytų atsakovo veiksmų bÅ«tų sumažėjęs ieÅ¡kovės įmonės pelnas ar buvo sutrikdyta ieÅ¡kovės prekyba, ieÅ¡kovė neteko dalies savo klientų ir pan. IeÅ¡kovė nepateikė jos praÅ¡omos priteisti žalos paskaičiavimo mechanizmo, įrodymų, kad ieÅ¡kovei buvo padaryta bÅ«tent 113 377,72 EUR žala (audito iÅ¡vados, finansinio-buhalterinio patikrinimo akto ir pan.).

Taip pat nėra pateikta įrodymų, kas sudaro kiekvienÄ atsakovui pervestÄ pinigų sumÄ , kad tai piniginės sumos už analogiÅ¡kas ir kokias prekes, kuriomis prekiavo ieÅ¡kovė, todėl ieÅ¡kovo teiginys, kad padarytos žalos dydį pagrindžia ir ieÅ¡kovės pateiktos tiekėjų sÄ skaitos, duomenys apie prekybos apyvartas, atsakovo susiraÅ¡inėjimas su tiekėjais, teismo vertinimu, yra visiÅ¡kai nepagrįstas.Teismas taip pat rėmėsi 2015 m. gruodžio 8 d. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro nutarimu, kuriame buvo akcentuota, kad specialisto iÅ¡vadoje Nr. (4.65)-86-91 nurodytos pinigų sumos yra atsakovo gautos pajamos, nustatytos jo kaip fizinio asmens mokestinio patikrinimo metu ir Å¡ios pajamos negali bÅ«ti sutapatinamos su civilinės ieÅ¡kovės UAB „Rivona“ patirta žala.Spręsdamas, ar ieÅ¡kovė nepraleido ieÅ¡kinio senaties termino, teismas sprendė, jog atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo ir žalos dydis yra grindžiamas ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančioje 2014 m. lapkričio 24 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr.(4.65)-86-91 nurodytais paskaičiavimais apie atsakovui pervestas pinigines lėšas 113 377,72 EUR sumai, laikė, kad 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti yra skaičiuotinas nuo 2015 m. vasario 3 d. pateikto ieÅ¡kovės praÅ¡ymo susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga.

Kadangi ieÅ¡kinys Vilniaus rajono apylinkės teisme gautas 2016 m. kovo 9 d., todėl teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė nėra praleidusi 3 metų ieÅ¡kinio senaties termino. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai IeÅ¡kovė UAB ,,Rivona“ pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 29 d. sprendimÄ ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – ieÅ¡kinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:16.1. Teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176, 185 straipsniuose įtvirtintas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles.

Teismas iÅ¡ esmės vadovavosi tik atsakovo paaiÅ¡kinimais, kurių nepatvirtina jokie kiti įrodymai. Prokuroro nutarime esantis duomenų tikrumas nėra preziumuojamas. IeÅ¡kovė pateikė pakankamai įrodymų, iÅ¡ kurių matyti, kad atsakovas ieÅ¡kovei dirbo nuo 2007 m. iki 2011 m., t. y. laikotarpiu, kai atsakovas iÅ¡ Kinijos juridinių ir fizinių asmenų į savo banko sÄ skaitÄ gavo pinigus. IÅ¡ pridėtų darbdavio įsakymų ir tiekėjų sÄ skaitų matyti, kad ieÅ¡kovės tiekėjai, mokėję atsakovui, prekiavo bÅ«tent tokiomis prekėmis, už kurias buvo atsakingas atsakovas.

Å ių faktų teismas apskritai nevertino. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas bÅ«tų vertęsis tarpininkavimo veikla laisvu nuo darbo metu, Å¡iÄ aplinkybę turėjo įrodyti atsakovas. Teismas nepagrįstai aplinkybę, jog nėra įrodymų apie tai, kas sudaro atsakovui pervestÄ pinigų sumÄ , vertino ieÅ¡kovės nenaudai, kadangi tai atsakovas turėjo įrodyti, jog Å¡ios pajamos yra už komercinį tarpininkavimÄ . 16.2. Teismo sprendimas neatitinka jam pagal CPK 263 straipsnio 1 dalį, 265 straipsnio 1 dalį, 270 straipsnio 4 dalies 1-4 punktus keliamų reikalavimų.

Teismas sprendime neanalizavo ir nepasisakė dėl tų įrodymų ir jais patvirtinančių bylos baigčiai teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių. Teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje yra tik išvardyti įrodymai, kuriais šalys grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, tačiau sprendime nėra atskleista teismo išvardytų nei minėtų įrodymų įrodomoji reikšmė, bei jų tarpusavio santykis. Teismo sprendime apskritai nenurodomos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, turinčios reikšmės bylos baigčiai.

IeÅ¡kinio pagrindu buvo ieÅ¡kovės darbuotojo pareigų, numatytų darbdavio įsakymuose, darbo sutartyje, pareigybės nuostatuose ir kt. pažeidimas. IeÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo grindžiamas dviem neteisėtais atsakovo veiksmais: atsakovo kaip darbuotojo pareigų nevykdymu ir atsakovo naudos iÅ¡ savo darbo pareigų pažeidimu. Teismas atsakovo veiksmų teisėtumo Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) kontekste apskritai nevertino. Teismas turėjo spręsti, ar atsakovas gaudamas lėšas iÅ¡ ieÅ¡kovės tiekėjų elgėsi teisėtai, o jeigu ne, ar tokiais veiksmais padarė ieÅ¡kovei kokios nors žalos ir ar yra kitos darbuotojo materialinei atsakomybei kilti reikalingos sÄ lygos.16.3.

Atsakovas buvo atsakingas už jo žinioje esančių prekių užpirkimus. Teisme liudytoju apklaustas ieÅ¡kovės vadovas nurodė, kad jo paraÅ¡o ant iÅ¡ankstinės sÄ skaitos tikslas yra įmonės bendrų piniginių srautų kontrolė, bet ne konkrečių perkamų prekių kontrolė. IÅ¡ankstinio mokėjimo sÄ skaitose nurodytų duomenų, be detalaus tyrimo neįmanoma pamatyti, ar perkamos prekės už mažiausiÄ galimÄ kainÄ . Derėtis su tiekėjais buvo atsakovo pareiga. Atsakovas sužinojęs apie galimybę gauti dalį piniginių lėšų iÅ¡ ieÅ¡kovės tiekėjų, privalėjo apie tai praneÅ¡ti ieÅ¡kovei, imtis priemonių, kad tiekėjai mažintų ieÅ¡kovei tiekiamų prekių kainÄ , o ne tartis dėl pavedimų į jo asmeninę sÄ skaitÄ .

IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje ir duodant paaiÅ¡kinimus nurodė žalos susidarymo mechanizmÄ , kurio teismas iÅ¡ esmės nevertino ir dėl jo nepasisakė. Sprendime minimi audito iÅ¡vada, finansinio-buhalterinio patikrinimo aktas ir pan. nėra privalomi ir vieninteliai galimi žalos įrodymai. Å alis patirtÄ Å¾alÄ gali įrodinėti visomis įmanomomis priemonėmis. Atsakovas su savo pareigomis buvo supažindintas, tačiau sÄ moningai jų nevykdė ir siekė taip veikti, todėl egzistuoja akivaizdus priežastinis ryÅ¡ys.

Atsakovas D. P. atsiliepimu į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti, o Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 29 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais:17.1. Teismo sprendimas priimtas remiantis įrodymų civilinėje byloje visuma. Teismas ikiteisminio tyrimo medžiaga ne vadovavosi, o į jÄ atsižvelgė. Atsakovas nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas ne už veikas, kurios patvirtina, kad atsakovas neteisėtai naudojosi informacija, todėl to, kad versdamasis komercine veikla, nesumokėjo gyventojų pajamų mokesčio, privalomojo socialinio draudimo įmokų.

Dalis ieÅ¡kovės nurodomų tiekėjų nėra apeliantės teikėjai. IeÅ¡kovė sandorių su fiziniais asmenimis nesudarinėjo, nors aptariamo ieÅ¡kovės pridėto sÄ raÅ¡o turinys patvirtina, kad pinigines lėšas atsakovui pervedė ir fiziniai asmenys. Sandorių atsakovas nesudaro dėl teikiamų paslaugų trumpalaikio pobÅ«džio. IeÅ¡kovė nenurodo, kokia prekių įsigijimo kaina, jos teigimu, yra įprasta, nepadidinta. 17.2. Teismas analizavo ir pasisakė dėl visų įrodymų ir jais patvirtinamÄ bylos baigčiai reikÅ¡mingų faktinių aplinkybių.

Teismas pagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovės vadovas atliko prekių kontrolę. 17.3. IeÅ¡kovė neįrodė visų civilinės atsakomybės sÄ lygų egzistavimo, todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovui nekyla civilinė atsakomybė. Atsakovas D. P. pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 29 d. sprendimo motyvuojamoje dalyje priimtas iÅ¡vadas dėl ieÅ¡kinio senaties termino nepraleidimo ir ieÅ¡kovės nurodytos informacijos apie klientus/prekių tiekėjus pripažinimo komercine paslaptimi.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:18.1. Sužinojimo apie teisės pažeidimÄ momentu laikytina diena, kada asmuo faktiÅ¡kai suvokia, kad jo teisės ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti. Teismas nevertino fakto, kada ieÅ¡kovė turėjo (galėjo) suvokti apie jos pažeistas teises, kada ji faktiÅ¡kai suvokė, kad jos teisė yra pažeista. Atsakovo nuomone, 2014 m. lapkričio 24 d. iÅ¡vados turinio sužinojimas nesietinas su ieÅ¡kinio senaties termino skaičiavimo pradžios momentu.

Teismas nevertino fakto, kad ieÅ¡kovė į ikiteisminio tyrimo institucijÄ kreipėsi 2012 m. kovo 20 d. Akivaizdu, kad besikreipdama į institucijÄ , ieÅ¡kovė jau žinojo, jog atsakovas gauna neteisėtÄ atlygį, nes tai nurodė pareiÅ¡kime. IeÅ¡kovės atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad apie atsakovo gaunamas lėšas žinojo jau 2010 metais. Atsakovas teismo posėdžio metu patikslino, kad ieÅ¡kinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo iÅ¡ankstinio sÄ skaitos faktÅ«ros pasiraÅ¡ymo momento, kadangi ieÅ¡kovė teigė, jog atsakovas UAB ,,Rivona“ vardu sudarinėjo sutartis.

Atkreipia dėmesį, jog ieÅ¡kinio senaties termino skaičiavimas aktualus tada, kai konstatuojama, jog ieÅ¡kovo teisė yra pažeista. 18.2. Teismas nesiaiÅ¡kino kokie konkrečiai duomenys atitinka komercinei paslapčiai keliamus reikalavimus. Teismas turėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti kokie tai duomenys bei aiÅ¡kintis Å¡ių duomenų vertę, slaptumÄ ir protingas pastangas Å¡iuos duomenis iÅ¡saugoti. Pabrėžia, kad informacija apie ieÅ¡kovės teikėjus yra vieÅ¡ai prieinama informacija internetinėse svetainėse.

IeÅ¡kovė UAB ,,Rivona“ atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais:19.1. Apie atsakovo sandorius su tiekėjais ieÅ¡kovė sužinojo tik susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga 2015 m. vasario mėnesio pradžioje iÅ¡ ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančios 2014 m. lapkričio 24 d. specialisto iÅ¡vados. Tuo pačiu metu ieÅ¡kovė sužinojo ir atsakovo neteisėtų veiksmų trukmę, intensyvumÄ , padarytos žalos mastÄ .

Todėl bÅ«tent Å¡i data ir laikytina ieÅ¡kinio termino pradžia. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nepriėmė pirminio ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio, kuriame nebuvo nurodyta, dėl kokių konkrečių sandorių ieÅ¡kovė patyrė žalos, patvirtina, jog ieÅ¡kovė neturėjo galimybės į teismÄ kreiptis anksčiau, kadangi apie Å¡iuos sandorius galėjo sužinoti ir sužinojo tik susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga. IeÅ¡kovė buvo aktyvi, siekė susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga.

Kad ieÅ¡kovė nieko nežinojo apie padarytÄ atsakovo padarytÄ Å¾alÄ ir savo pažeistas teises patvirtina vien aplinkybė, kad darbo sutartį su atsakovu ieÅ¡kovė nutraukė darbuotojo paraÅ¡ymu.19.2. IeÅ¡kovė yra nustačiusi ir patvirtinusi komercinių paslapčių sÄ raÅ¡Ä , Komercinių ir technologinių paslapčių įforminimo bei saugojimo taisykles. Su Å¡iais dokumentais ieÅ¡kovės darbuotojai supažindinami pasiraÅ¡ytinai, su ieÅ¡kovės darbuotojais, tame tarpe atsakovu, buvo ir yra sudaromos komercinių ir technologinių paslapčių saugojimo sutartys.

IÅ¡ Å¡ių aplinkybių akivaizdu, kad ieÅ¡kovė turi pasitvirtinusi informacijos, kuri laikytina komercine paslaptini, sÄ raÅ¡Ä , ėmėsi protingų pastangų apsaugoti savo komercines paslaptis. Komercinių paslapčių sÄ raÅ¡o 5 dalyje ieÅ¡kovės komercine paslaptimi, be kita ko, įvardinta prekių/paslaugų pirkimo vietos; žinios apie atsargų ir prekių/paslaugų pirkimo-pardavimo faktus arba planus; klientų, komercinių partnerių, tarpininkų, potencialių ir esamų, sÄ raÅ¡ai bei informacija apie juos.

Å i informacija, prieÅ¡ingai, nei teigia atsakovas, vieÅ¡ai nėra prieinama. Tai, kad apie ieÅ¡kovės klientus/tiekėjus atskirai galima rasti informacijos vieÅ¡oje erdvėje, nepaneigia, kad ieÅ¡kovės sukaupti klientų sÄ raÅ¡ai bei apibendrinta informacija apie juos yra bendrovės komercine paslaptimi, kÄ pagrįstai nustatė ir pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinių skundų faktinių bei teisinių pagrindų.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad 2004 m. vasario 5 d. sudarytos darbo sutarties pagrindu atsakovas D. P. nuo 2004 m. vasario 5 d. pradėjo dirbti pas ieÅ¡kovę UAB „Rivona“ vadybininku. Minėta darbo sutartis tarp Å¡alių buvo nutraukta 2012 m. kovo 21 d. pagal DK 127 straipsnio 1 dalį. Atsakovas pasiraÅ¡ytinai buvo supažindintas su ieÅ¡kovės 2006 m. birželio 1 d. Komercinių ir technologinių paslapčių saugojimo sutartimi, Komercinių bei technologinių paslapčių sÄ raÅ¡u bei Komercinių ir technologinių paslapčių įforminimo bei saugojimo taisyklėmis. 2007 m. vasario 28 d. atsakovas pasiraÅ¡ytinai buvo supažindintas su Vadybininko pareiginiais nuostatais. 2015 m. vasario 3 d.

Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr.10-1-00641-12 (ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas pagal požymius nusikalstamos veikos numatytos BK 210 straipsnį, dėl to, kad UAB ,‚Rivona“ vadybininkas D. P. galimai gauna neteisėtÄ atlygį ir iÅ¡ įmonės duomenų bazės neteisėtai nukopijavo duomenis, kurie yra komercinė paslaptis) buvo nutrauktas, nes nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Tuo pačiu nutarimu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 202 straipsnio 1 dalyje. 2015 m. vasario 17 d. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro nutarimu, kurį patvirtino ikiteisminio tyrimo teisėjas, nutrauktas ikiteisminis tyrimas, įtariamasis (atsakovas) D. P. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 202 straipsnio 1 dalyje, pagal laidavimÄ . 2015 m. kovo 23 d. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro nutarimu panaikinta 2015 m. vasario 3 d. nutarimo dalis dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo ir pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 211 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymius. 2015 m. gruodžio 8 d.

Vilniaus apygardos prokuratūros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nes nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.             Dėl atsakovo apeliacinio skundoAtsakovas D. P. sutinka su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 29 d. sprendimu, kuriuo ieškovės ieškinys atmestas, tačiau nesutinka su teismo vertinimu ir išvadomis sprendimo motyvuojamoje dalyje dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžios momento nustatymo ir komercinės paslapties fakto konstatavimo.

IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.124 straipsnis). Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimÄ , per visÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ nesikreipė į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kad apgintų pažeistÄ teisę, prieÅ¡inga teisinio santykio Å¡alis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012).Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad kai asmuo nurodo, jog apie savo teisės pažeidimÄ sužinojo ne pažeidimo dienÄ , o vėliau, teismas turi iÅ¡siaiÅ¡kinti, kuriÄ dienÄ rÅ«pestingas ir apdairus asmuo, esant tokioms pat aplinkybėms, galėjo ir turėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista.

IeÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios susiejimas su momentu, kada asmuo turėjo sužinoti apie teisės pažeidimÄ , paaiÅ¡kintinas įstatymo leidėjo ketinimu kokiu nors bÅ«du ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžiÄ apibrėžti objektyvesniais kriterijais, nepasikliauti vien subjektyviais kriterijais. Dėl to turėjimo sužinoti apie teisės pažeidimÄ momentas (skirtingai nei realaus sužinojimo) sietinas labiau su objektyviais įvykiais ir savybėmis, nei su subjektyviais, nukreiptais vien į ieÅ¡kovo asmenį.

Taigi, sužinojimo apie tam tikrÄ Ä¯vykį, su kuriuo ieÅ¡kovas sieja savo teisių pažeidimÄ , momentas nustatomas kiekvienu atveju individualiai įvertinant ne tik ieÅ¡kovo teiginius apie tam tikrÄ sužinojimo laikÄ ir aplinkybes, tačiau taip pat taikant protingo, rÅ«pestingo bei atidaus asmens standartÄ ir tiriant, ar apie nurodomÄ Ä¯vykį tokį standartÄ atitinkantis asmuo turėjo (galėjo) sužinoti anksčiau. Nustatant Å¡ias aplinkybes taip pat bÅ«tina atsižvelgti ir į konkretaus ieÅ¡kovo charakteristikÄ â€“ patirtį, iÅ¡silavinimÄ , galimybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015).Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo ir žalos dydis yra grindžiamas ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančioje 2014 m. lapkričio 24 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr.(4.65)-86-91 nurodytais paskaičiavimais apie atsakovui pervestas pinigines lėšas 113 377,72 EUR sumai, sprendė, kad 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalis yra skaičiuotinas nuo 2015 m. vasario 3 d. pateikto ieÅ¡kovo praÅ¡ymo susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, jog tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada yra nepagrįsta, kadangi ieÅ¡kinio senaties termino skaičiavimo momentas pradedamas skaičiuoti nuo momento, kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie pažeistas teises, o ne tada, kai asmuo mano surinkęs pakankamai įrodymų, jog jo teisė pažeista. Pati ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, kad įtarimų apie galimai padarytus atsakovo darbo pareigų pažeidimus ieÅ¡kovei kilo dar 2012 m. kovo mėnesį, o iÅ¡ ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančio ieÅ¡kovės pareiÅ¡kimo ikiteisminio tyrimo institucijai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo turinio matyti, kad pati ieÅ¡kovė nurodo tapačias aplinkybes kaip ir ieÅ¡kinyje, t. y., kad jos duomenimis, ieÅ¡kovės tiekėjai Kinijoje atsakovui perveda pinigines lėšas, susijusias su ieÅ¡kovės nenaudingomis sÄ lygomis vykdomu pirkimu.

PareiÅ¡kime taip pat nurodo, kad dėl Å¡ių veiksmų, ji patyrė žalos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu ieÅ¡kovė apie jos pažeistas teises sužinojo vėliausiai 2012 m. kovo mėn., taigi teismo vertinimu, bÅ«tent vėliausiai nuo Å¡io momento pradedamas skaičiuoti ieÅ¡kinio senaties terminas. Vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 8 dalimi, reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Kadangi ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo teisme gautas 2016 m. kovo 9 d., todėl teigtina, kad ieÅ¡kovė akivaizdžiai praleido minėtÄ terminÄ .

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 29 d. sprendimo motyvuojamosios dalies pašalintini apelianto prašomi motyvai dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžios bei pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė ieškinio senaties termino nepraleido. Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas.

IeÅ¡kinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susiję su teisingumo principu. BylÄ nagrinėjantis teismas, taikydamas atitinkamas ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, to negali daryti mechaniÅ¡kai, nes tai bÅ«tų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumÄ . KlausimÄ , ar ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindÄ jį atnaujinti, teismas sprendžia atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieÅ¡kovo elgesį bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342-686/2016).Teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovės nurodytos aplinkybės dėl ieÅ¡kinio senaties termino skaičiavimo pradžios, nors ir nesudaro pagrindo teigti, jog terminas skaičiuotinas nuo 2015 m., t. y., kai ieÅ¡kovė pateikė praÅ¡ymÄ susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, tačiau sudaro pagrindÄ teigti, kad senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad ieÅ¡kovė buvo aktyvi, siekė susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, o tik su ja susipažinusi galėjo nustatyti kokiu mastu galimai buvo pažeistos jos teisės, kokiu laikotarpiu atsakovas gavo lėšas į savo sÄ skaitÄ , be to ikiteisminis tyrimas, kuriame ji buvo civiline ieÅ¡kove, buvo nutrauktas. Praleisto termino atnaujinimas Å¡iuo atveju atitiktų protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnis). Kaip minėta, apeliantas D. P. apeliaciniame skunde nurodo nesutinkantis su tesimo padaryta iÅ¡vada, jog UAB ,,Rivona“ tiekėjų sÄ raÅ¡as laikytinas konfidencialia informacija.

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiÅ¡kino kokie konkrečiai duomenys atitinka komercinei paslapčiai keliamus reikalavimus. Informacijai, kuri gali bÅ«ti pripažinta komercine paslaptimi, keliami reikalavimai, nustatyti CK 1.116 straipsnio 1 dalyje, iÅ¡ esmės yra trys: slaptumas, vertingumas ir protingos pastangos, nukreiptos Å¡iai informacijai iÅ¡saugoti. Slaptumas ir vertingumas aiÅ¡kinami kartu, nes informacija turi komercinę vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys, o jÄ turinčiam asmeniui Å¡i informacija sukuria konkurencinį pranaÅ¡umÄ prieÅ¡ kitus rinkos dalyvius.

Taigi tam, kad informacija sudarytų komercinę paslaptį, nepakanka, kad ji bÅ«tų tik slapta, – tokios informacijos turėtojas turi turėti verslo privalumų, gamybinio pranaÅ¡umo, finansinės naudos ir kita .IeÅ¡kovės Komercinių paslapčių sÄ raÅ¡o 5 dalyje ieÅ¡kovės komercine paslaptimi įvardinta prekių/paslaugų pirkimo vietos, žinios apie atsargų ir prekių/paslaugų pirkimo-pardavimo faktus arba planus, klientų, komercinių partnerių, tarpininkų, potencialių ir esamų, sÄ raÅ¡ai bei informacija apie juos.

Atsakovas su Å¡iuo sÄ raÅ¡u buvo supažindintas, o ieÅ¡kovės tiekėjus žinojo tik dėl savo vykdomų darbinių funkcijų. Apeliantas teigia, jog informacija apie tiekėjus yra vieÅ¡ai prieinama, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad apie tam tikrus atskirus tiekėjus galima gauti informacijÄ iÅ¡ vieÅ¡ai prieinamų, nereiÅ¡kia, jog visi Å¡ie iÅ¡vardyti tiekėjai yra ieÅ¡kovės tiekėjai. Be to, vieÅ¡ai neprieinama informacija kokias prekes, kokiais kiekiais ir kokiomis konkrečiomis kainomis tiekiamos konkrečiam subjektui, t. y.

Å¡iuo atveju ieÅ¡kovei. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nurodo, jog Å¡i informacija atitinka komercinei paslapčiai keliamus reikalavimus, taigi darytina iÅ¡vada, kad teismas informacijÄ Ä¯vertino CK 1.116 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų atžvilgiu ir priėmė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl informacijos konfidencialumo. Su tokia teismo iÅ¡vada teisėjų kolegija sutinka, todėl nemato pagrindo paÅ¡alinti minėtÄ iÅ¡vadÄ iÅ¡ teismo sprendimo motyvuojamosios dalies.              Dėl ieÅ¡kovės apeliacinio skundoIeÅ¡kovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 176, 185 straipsniuose įtvirtintas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles.Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

Ä®rodinėjimo procesas vyksta CPK nustatyta tvarka (CPK 176 straipsnio 2 dalis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK numatytas iÅ¡imtis (CPK 185 straipsnis).Apeliantė UAB ,,Rivona“ teigia, jog aukščiau minėtų nuostatų pažeidimas pasireiÅ¡kė tuo, kad teismas iÅ¡ esmės vadovavosi tik ikiteisminio tyrimo medžiaga bei atsakovo paaiÅ¡kinimais, kurie nepagrįsti jokiais įrodymais.

Apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pažymi bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo pareigos nuostatÄ , jog Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo iÅ¡ buvusio darbuotojo, t. y. dėl darbuotojo materialinės atsakomybės. DK 245 (galiojusio iki 2017 m. liepos 1 d.) straipsnyje nustatyta, kad materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalÄ kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas.

Pagal DK 246 straipsnį, materialinė atsakomybė atsiranda, kai yra visos Å¡ios sÄ lygos:

1) padaroma žala;

2) žala padaroma neteisėta veika;

3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo;

4) yra pažeidėjo kaltė;

5) pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais;

6) žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla. Taigi materialinė darbuotojo atsakomybė kyla, kai pažeidėjas ir nukentėjusioji Å¡alis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais, žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla ir kai yra nustatomos visos Å¡ios sÄ lygos: žala; neteisėta veika; priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; yra pažeidėjo kaltė. Pagal proceso įstatyme įtvirtintÄ Ä¯rodinėjimo pareigos taisyklę, nurodytas atsakomybės sÄ lygas privalo įrodyti darbdavys (CPK 178 straipsnis).

Pažymėtina, kad ieÅ¡kovė, teigdama, kad atsakovas neteikia jokių įrodymų, pati materialinės atsakomybės sÄ lygų egzistavimÄ Ä¯rodinėja deklaratyviais teiginiais, teismui neteikė jokių įrodymų, pagrindžiančių nurodytus faktus. Arba pateikia įrodymus, kurie nepagrindžia ieÅ¡kovė nurodomų aplinkybių. Tiek patikslintame ieÅ¡kinyje, tiek apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė nurodo eilę neva atsakovo atliktų neteisėtų veiksmų – pareigų tiesioginiam vadovui teikti nuolatinę informacijÄ apie atliekamus darbus, kontroliuoti verslo planų, sudaromų susitarimų, sutarčių ir kontraktų rengimÄ bei vykdymÄ , įvertinti galimÄ rizikÄ , skatinti ekonomiÅ¡kai ir efektyviai naudoti materialinius iÅ¡teklius, finansinius ir darbo iÅ¡teklius, užmegzti kontaktus su verslo partneriais, rinkti reikalingÄ informacijÄ ryÅ¡iams plėsti ir keistis patirtimi, užtikrinti, kad augtų prekių ir paslaugų pelningumas, konkurencingumas ir kokybė, didinti darbo efektyvumÄ , pažeidimÄ .

Taip pat teigė, jog atsakovas pasinaudojo savo pareigomis siekiant gauti neteisėtų pajamų, naudojo nenaudoti informacijos, laikomos bendrovės komercine ir technologine paslaptimi, su bendrove nesusijusiu tikslu; naudoti ir atskleisti informacijÄ tik tam tikslui, kuriam ji buvo patikėta, ir tik tiek, kiek reikalinga tiesioginėms pareigoms vykdyti; saugoti bendrovės komercines ir technologines paslaptis, bendrovės interesus ir pan. Tačiau pati apeliantė nepateikia jokių įrodymų, jog Å¡ie atsakovo įsipareigojimai buvo pažeisti, t. y., jog jis netinkamai vykdė savo pareigas, bÅ«tų atskleidęs komercinę paslaptį ar jÄ neteisėtai panaudoję.

Apeliantė akcentuoja, žalos susidarymo mechanizmÄ â€“ UAB ,,Rivona” su atsakovo (buvusio atsakingo už dokumentų rengimÄ , prekių asortimento formavimÄ , prekių realizavimÄ ir pan.) žinioje esančiais tiekėjais, atsakovo kaip atsakingo asmens iniciatyva, atsakovo suderėtomis kainomis, sudarė sandorius, kurių metu UAB ,,Rivona” iÅ¡ tiekėjų įgijo prekes, o iÅ¡ UAB ,,Rivona” gautų piniginių lėšų dalį už ieÅ¡kovei tiekiamas prekes, tiekėjai, ar jų vardu veikę asmenys, sumokėjo atsakovui į jo Lietuvos banke esančiÄ sÄ skaitÄ (į sÄ skaitÄ atsakovui buvo pervesta bent 113 377,72 EUR, tame tarpe 70 452,69 EUR tiesiogiai iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB ,,Rivona” tiekėjų ar su jais susijusių asmenų).

Byloje nėra įrodymų, kurie leistų teismui daryti iÅ¡vadÄ tiek apie susitarimo buvimÄ , tiek apie padidintų kainų nustatymÄ . Apeliaciniame skunde teisingai nurodoma, jog ne tik audito iÅ¡vados, finansinio-buhalterinio patikrinimo aktas gali pagrįsti žalos atsiradimÄ , tačiau pirmosios instancijos teismo motyvacijos esmė, jog ieÅ¡kovė nepateikia jokių kitų įrodymų, kurie pagrįstų 113 377,72 EUR žalos atsiradimÄ . Apeliacinės instancijos teismas Å¡iems teismo motyvams pritaria ir kartu priduria, jog ieÅ¡kovė pati nepateikia jokių rinkos kainų vertinimų, jų kitimo, t. y. jokių įrodymų, kurie pagrįstų, jog atsakovas susitarė dėl didesnių kainų, o ieÅ¡kovės pateiktos tiekėjų sÄ skaitos, duomenys apie prekybos apyvartas, atsakovo susiraÅ¡inėjimas su tiekėjais minėtų faktų neįrodo.

Apeliantė taip pat vis mini faktÄ , jog atsakovas sužinojęs apie galimybę iÅ¡ UAB ,,Rivona” tiekėjų gauti užmokestį už prekių pardavimÄ ieÅ¡kovei, atsakovas privalėjo imtis priemonių, kad tarpininkavimo suma bÅ«tų ne mokama atsakovui kaip užmokestis už tarpininkavimÄ , o tomis sumomis bÅ«tų atitinkamai sumažintos iÅ¡ ieÅ¡kovės tiekėjų perkamų prekių kainos, tačiau net nepateikia įrodymų, jog tokį pasiÅ«lymÄ atsakovas apskirtai buvo gavęs (CPK 178 straipsnis).

Be to, apeliantė neapgrįstai teigia, jog teismas nepagrįstai aplinkybę, jog nėra įrodymų apie tai, kas sudaro atsakovui pervestÄ pinigų sumÄ , vertino ieÅ¡kovės nenaudai, kadangi tai atsakovas turėjo įrodyti, jog Å¡ios pajamos už komercinį tarpininkavimÄ . Apeliacinės instancijos teismas su Å¡iuo skundo argumentu nesutinka. Kaip minėta anksčiau, pareiga įrodyti materialinės atsakomybės sÄ lygas tenka darbdaviui. Taigi, Å¡iuo atveju ieÅ¡kovei tenka pareiga įrodyti, kad atsakovo pajamos iÅ¡ Kinijos tiekėjų buvo gautos pagal susitarimÄ dėl didesnių kainų nustatymo ieÅ¡kovei.

Taip pat nesutiktina su skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas ikiteisminio tyrimo medžiaga rėmėsi kaip prejudiciniais faktais. To tiesiogiai nenurodo ne tik pats pirmosios instancijos teismas, tačiau ir iÅ¡ paties sprendimo motyvų matyti, kad buvo vertinama įrodymų visuma (CPK 176, 185 straipsniai). Taigi, atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas padarė motyvuotas bei pagrįstas iÅ¡vadas, jog ieÅ¡kovė neįrodė darbuotojo materialinei atsakomybei kilti bÅ«tų sÄ lygų. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka jam pagal CPK 263 straipsnio 1 dalį, 265 straipsnio 1 dalį, 270 straipsnio 4 dalies 1-4 punktus keliamų reikalavimų, kadangi teismas sprendime neanalizavo ir nepasisakė dėl tų įrodymų ir jais patvirtinančių bylos baigčiai teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų faktinių aplinkybių.

Teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje yra tik išvardyti įrodymai, kuriais šalys grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, tačiau sprendime nėra atskleista teismo išvardytų nei minėtų įrodymų įrodomoji reikšmė, bei jų tarpusavio santykis. Apeliantės teigimu, teismo sprendime apskritai nenurodomos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, turinčios reikšmės bylos baigčiai. Su šiais apeliantės argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka, kadangi jie yra subjektyvūs, o vien tai, kad teismo motyvacija neįtikina šalies, nesudaro pagrindo teigti, kad sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 29 d. sprendime yra išdėstytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, pagrindiniai įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, jų vertinimas, argumentai, dėl kurių teismas atmetė ieškovės įrodymus, įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi bei kiti teisiniai argumentai, todėl atmestinas ieškovės ieškinys, todėl ieškovės argumentas, kad minėtas sprendimas neatitinka CPK 270 straipsnio 4 dalies 1-4 punktų reikalavimų.Apeliantė teigia, kad ieškinys dėl žalos atlyginimo buvo grindžiamas dviem neteisėtais atsakovo veiksmais: atsakovo kaip darbuotojų pareigų nevykdymu ir atsakovo naudos iš savo darbo pareigų pažeidimu.

Teigia, kad teismas atsakovo veiksmų teisėtumo DK kontekste apskritai nevertino. Apeliantės nuomone, teismas turėjo spręsti, ar atsakovas gaudamas lėšas iÅ¡ ieÅ¡kovės tiekėjų elgėsi teisėtai, o jeigu ne, ir tokiais veiksmais padarė ieÅ¡kovei kokios nors žalos ir ar yra kitos darbuotojo materialinei atsakomybei kilti reikalingos sÄ lygos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo veiklos teisėtumas buvo vertinamas ikiteisminio tyrimo metu, o darbuotojo materialinei atsakomybei kilti bÅ«tinos sÄ lygos byloje Å¡ioje buvo nustatinėjamos, tačiau konstatuotos neįrodytomis.

Nors apeliantė teigia, jog ieÅ¡kinys grindžiamas dviem neteisėtais atsakovo veiksmais, tačiau Å¡ių neteisėtų veiksmų atlikimÄ suveda į atsakovo gaunamas pajamas iÅ¡ Kinijos tiekėjų. O tai, jog ieÅ¡kovė neįrodė, jog pajamos gautos pagal susitarimÄ dėl padidintų kainų ieÅ¡kovei, konstatavo tiek pirmosios instancijos teismas, tiek buvo pritarta Å¡ioje nutartyje, todėl darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visus atsakovo veiksmus, kuriuos ieÅ¡kovė įvardijo kaip neteisėtus.Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia, jog teismas privalo analizuoti ir pasisakyti dėl bylos dalyvių kiekvieno argumento (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1806-241/2017).

Teismas privalo aptarti ir įvertinti kiekvienÄ pagrįstÄ ir su nagrinėjama byla susijusį ieÅ¡kinio ar atsikirtimo į jį argumentÄ , tačiau neprivalo detaliai analizuoti ir vertinti argumentų, nesusijusių su nagrinėjama byla ar neturinčių teisinės reikÅ¡mės bylai. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nustatė bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, kaip minėta, tinkamai, todėl tai, kad teismas, kaip teigia apeliantė, nepasisakė dėl kiekvieno iÅ¡ pateikto įrodymo, taip pat nėra pagrindas skundžiamÄ teismo sprendimÄ panaikinti.Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ieÅ¡kovės UAB ,,Rivona“ apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Dėl nurodytų aplinkybių ir motyvų spręstina, jog ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, atsakovo skundas tenkintinas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas iš esmės nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau iš Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 29 d. motyvuojamosios dalies pašalinami šie motyvai: „Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys dėl žalos atlyginimo ir žalos dydis yra grindžiamas ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančioje 2014-11-24 specialisto išvadoje Nr.(4.65)-86-91 nurodytais paskaičiavimais apie atsakovui pervestas pinigines lėšas 113 377,72 EUR sumai, todėl, manytina, kad 3 metų ieškinio senaties terminas ieškiniui pareikšti pagal CK 1.125 str. 8 d. yra skaičiuotinas nuo 2015-02-03 pateikto ieškovo prašymo susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga.

IeÅ¡kinys Vilniaus rajono apylinkės teisme gautas 2016-03-09, todėl ieÅ¡kovas nėra praleidęs 3 metų ieÅ¡kinio senaties termino“.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teismePagal CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Reikalavimo dėl iÅ¡ sprendimo motyvuojamosios dalies paÅ¡alinti apelianto D.

P. nurodytus motyvus dėl ieÅ¡kinio senaties termino, patenkinimas apeliacinės instancijos teisme sudaro pagrindÄ vertinti apeliacinį skundÄ iÅ¡ dalies patenkintu. Å iuo atveju pripažinus apeliantÄ laimėjusiu Å¡alimi byloje, iÅ¡ pralaimėjusios Å¡alies jam priteistina 50 procentų bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinėje instancijoje. Apeliantas patyrė 41 EUR žyminio mokesčio iÅ¡laidas ir 400 EUR iÅ¡laidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, todėl atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 220,50 EUR.

Atsakovas taip patyrė advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidas rengiant atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ . Kadangi ieÅ¡kovės apeliacinis skundas atmestas, atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 100 procentų patirtų iÅ¡laidų. Atsakovas pateikė įrodymus, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ atsakovas sumokėjo 500 EUR. Atsižvelgiant į tai, atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės iÅ¡ viso priteistina 720,50 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

             Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a : Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 29 d. sprendimÄ palikti iÅ¡ esmės nepakeistÄ .IÅ¡ teismo sprendimo motyvuojamosios dalies paÅ¡alinti Å¡iuos motyvus: „Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo ir žalos dydis yra grindžiamas ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančioje 2014-11-24 specialisto iÅ¡vadoje Nr.(4.65)-86-91 nurodytais paskaičiavimais apie atsakovui pervestas pinigines lėšas 113 377,72 EUR sumai, todėl, manytina, kad 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti pagal CK 1.125 str. 8 d. yra skaičiuotinas nuo 2015-02-03 pateikto ieÅ¡kovo praÅ¡ymo susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga.

Ieškinys Vilniaus rajono apylinkės teisme gautas 2016-03-09, todėl ieškovas nėra praleidęs 3 metų ieškinio senaties termino“.Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Rivona“ atsakovui D. P. 720,50 EUR (septynis šimtus dvidešimt eurų ir 50 euro ct.) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai                                                                              Vilija Mikuckienė                           Vaclovas Paulikas                         Jūra Marija Strumskienė