2020-06-22 Nr. BB-3415-1-03-4-00025-2018-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-2914/2020

Teisminio proceso Nr. 1-03-4-00025-2018-6

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. birželio 22 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės (kolegijos pirmininkas), Alvydo Pikelio ir Gabrielės Juodkaitės-Granskienės, susipažinusi su nuteistojo D. M. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 7 d. nuosprendžio bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. kovo 6 d. nutarties ir baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistasis prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 7 d. nuosprendį, kuriuo jis yra nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. kovo 6 d. nutartį ir bylą jam nutraukti.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BK 199 straipsnio 3 dalis, 260 straipsnio 3 dalis) ir padaryta esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20, 21 straipsnių, 276 straipsnio 4 dalies, 301, 305 straipsnių, in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai), nekaltumo prezumpcijos, lygybės, teisingumo, rungtyniškumo principų pažeidimų; skundžiami teismų sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, kadangi nėra surinkta įrodymų, kad kasatorius padarė jam inkriminuotus nusikaltimus; teismai jo kaltę grindė pareigūnų sugalvotomis schemomis, nekreipė dėmesio, kad jį sulaikiusių pareigūnų, taip pat liudytojos R. A. M. parodymai yra prieštaringi, neaptarė ir neįvertino kasatorių teisinančių įrodymų; pirmosios instancijos teismas šališkai tyrė įrodymus; teismų išvados dėl nuteistojo kaltės, veikiant tiesiogine tyčia, grįstos tik prielaidomis, vienas kitam prieštaraujančiais įrodymais; teismai neatskleidė, kaip pasireiškė inkriminuotas disponavimas narkotine medžiaga; apeliacinės instancijos teismas nesistengė apeliacinį skundą išnagrinėti objektyviai, nurodė klaidingus argumentus, nesivadovavo šiame teisme apklaustos liudytojos R. A. M. parodymais. Kartu kasatorius nurodo, kad jeigu kasacinės instancijos teismas manytų kitaip, jam dėl paskirtos aiškiai per griežtos bausmės, atsižvelgus į jo skunde nurodomas aplinkybes, yra galimybė, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, skirti su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

Nuteistojo D. M. kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kasaciniame skunde nėra nurodyta teisinių argumentų, kurie sudarytų pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir padarytų esminių BPK pažeidimų. Nors kasaciniame skunde teigiama, kad teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą (t. y. neatskleidė, kaip reiškėsi BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvusis požymis – disponavimas narkotine medžiaga – ir šios bei BK 199 straipsnio 3 dalyje numatytos veikų subjektyvusis požymis – kaltė), tačiau tai argumentuojama ne teisės aiškinimo ir taikymo klaidomis, o vien teiginiais dėl netinkamai teismų atlikto byloje išnagrinėtų įrodymų (paties nuteistojo, liudytojų – pareigūnų, R. A. M. parodymų) vertinimo ir jų pagrindu teismų padarytų išvadų pagrįstumo, kartojant, kad kasatorius nepadarė nusikalstamų veikų, dėstant savą įvykių versiją (kad V. G., su kuriuo susipažino Maskvoje, pasiūlymu iš Ispanijos į Maskvą rusams turėjo parvežti grynuosius pinigus, Maskvoje jam sugedo automobilis „Citroen DS5“, kurį remontavo V. G., kuriam davė automobilio raktelius, todėl, tikėtina, šis galėjo pasidaryti jų kopiją ir įrengti jame slėptuves, apie kurias iki sulaikymo kasatorius nežinojo ir kt.) ir teigiant, kad teismai nepagrįstai šia kaltinamojo išdėstyta versija nesivadovavo.

Kasacinio skundo teiginiai dėl esą teismų padarytų BPK 20, 21 straipsnių, 276 straipsnio 4 dalies, 301, 305 straipsnių, in dubio pro reo, nekaltumo prezumpcijos, lygybės, teisingumo, rugtyniškumo principų pažeidimų yra deklaratyvaus pobūdžio, vėlgi siejami su faktinių aplinkybių ir įrodymų interpretavimu savaip, subjektyviu teisminio bylos nagrinėjimo proceso vertinimu bei prieštaravimu teismų padarytoms išvadoms ir teisiniais argumentais nėra grindžiami.

Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad nesutikimas su teismų atliktu įrodymų vertinimu ir jų pagrindu padarytomis teismų išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatinėjant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014).

Kasacinis skundas dėl paskirtos per griežtos bausmės argumentuojamas, nuteistojo nuomone, esančia galimybe atsižvelgus į jo nurodomas aplinkybes, susijusias su jo sveikatos būkle ir esančiais socialiniais ryšiais, taikant BK 54 straipsnio 3 dalis, paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti (arba sugriežtinti) bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Teisinių argumentų, kad dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo nuteistajam paskirta neteisinga bausmė, kasaciniame skunde nėra. Be to, dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo išsamiai pasisakyta apeliacinės instancijos teismo nutartyje (nutarties 47–57 punktai). Kasaciniame skunde nenurodoma, kokių esminių nuteistojo apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo ir taip padarė esminį BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 punktu, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo D. M. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Daiva Pranytė-Zalieckienė

Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Alvydas Pikelis