150bdd86-c7f0-4e4f-9909-3047ecedbb14 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1740-485/2011;Pirmos instancijos teismo teisėjas Mindaugas Plučas;procesinio sprendimo kategorijos: 21.4.2.5 ; 121.15.; 121.21. (S)                           KAUNO APYGARDOS TEISMAS            N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                  2011 m. lapkričio 25 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Remeikos, kolegijos teisėjų Arūno Rudzinsko ir Arvydo Žibo , sekretoriaujant Ramintai Samušytei, dalyvaujant ieškovei E. Š.,atsakovui T.

S.,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės E. Å . apeliacinį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2613-615/2011 pagal ieÅ¡kovės E. Å . ieÅ¡kinį atsakovui T. S., trečiajam asmeniui Kauno m. 4-ojo notarų biuro notarei V. J. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, sutarties sÄ lygų pakeitimo ir per didelių netesybų sumažinimo. Kolegija n u s t a t ė: ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu (t. 1, b. l. 2-5) prašė pripažinti negaliojančiu nuo jo sudarymo momento E. Å . ir atsakovo T.

S. sudarytÄ 2009-03-09 susitarimÄ reg. Nr. 4VJ-2329;pakeisti 2008-04-04 paskolos sutarties 1 punkto sÄ lygas: vietoje jame nustatytų 0,3 proc. kasdieninių delspinigių netesyboms užtikrinti skaičiuoti 0,03 proc.; priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovė bylos eigoje atsisakė dalies ieÅ¡kinio reikalavimų, t.y. atsisakė reikalavimo pripažinti negaliojančiu nuo jo sudarymo momento E. Å . ir T. S. sudarytÄ 2009-03-09 susitarimÄ reg. Nr. 4VJ-2329, paliekant reikalavimÄ pripažinti negaliojančiu nuo jo sudarymo momento E. Å . ir T.

S. sudarytÄ 2009-03-09 susitarimÄ reg. Nr. 4VJ-2329, dalyje dėl 3600 Lt. (t. 1, b. l. 143). IeÅ¡kovė procesiniuose dokumentuose nurodė, jog su atsakovu 2008-04-04 sudarė paskolos sutartį reg. Nr. 2780, pagal kurios 1-Ä jį punktÄ , ieÅ¡kovė pasiskolino iÅ¡ atsakovo 50 000 Lt be palÅ«kanų, kuriuos įsipareigojo grÄ Å¾inti iki 2008-08-04. Tame pačiame punkte buvo numatyta 0,3 proc. delspinigių už praleistÄ prievolės įvykdymo terminÄ , nuo pasiskolintos sumos už kiekvienÄ praleistÄ dienÄ .

MinėtÄ paskolos sutartį patvirtino Kauno 6-ojo notarų biuro notarė J. R.. 2008-04-07 hipotekos lakÅ¡tu, paskolos grÄ Å¾inimo užtikrinimui ieÅ¡kovė įkeitė jai nuosavybės teise priklausantį turtÄ - 2,0100 ha ploto žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Sudarydamos Å¡iÄ sutartį Å¡alys žodžiu sutarė dėl esminės sutarties sÄ lygos, kuri dėl atsakovo nesÄ Å¾iningų veiksmų nebuvo įraÅ¡yta sutartyje, t.y. dėl paskolos gavėjos įsipareigojimo mokėti atsakovui po 2,5 proc. mėnesinių palÅ«kanų nuo paskolintos sumos.

Å ias neoficialias palÅ«kanas ieÅ¡kovė mokėjo atsakovui iki 2009 m. sausio 1 dienos, t.y. aÅ¡tuonis mėnesius po 1 250 Lt kas mėnesį. Viso atsakovui ieÅ¡kovė sumokėjo 10 000 Lt palÅ«kanų. IeÅ¡kovė sutartyje numatytu laiku, iki 2008-08-04, neturėjo galimybės grÄ Å¾inti paskolos, tačiau kadangi mokėjo atsakovui palÅ«kanas, jis nereikalavo skolos grÄ Å¾inti. Nuo 2009 metų ieÅ¡kovei nebemokant žodžiu sutartų palÅ«kanų už sausio – kovo mėnesius, atsakovas sutiko palaukti skolos grÄ Å¾inimo, bet pareikalavo suraÅ¡yti papildomÄ susitarimÄ , kuriuo skolos suma litais bÅ«tų pakeista į skolos sumÄ eurais.

IeÅ¡kovė tam neprieÅ¡taravo, todėl jiems nuvykus pas notarÄ susitarimo sudarymui, atsakovas pateikė ieÅ¡kovei pasiraÅ¡ymui susitarimÄ , kuriame buvo nurodyta, kad į paskolos sumÄ , perskaičiuotÄ eurais, įskaičiuota ir trijų mėnesių ieÅ¡kovės nesumokėtų palÅ«kanų dydžio suma -3 600 Lt, tokiu bÅ«du padidindamas paskolos sumÄ nuo 50 000 Lt iki 53 600 Lt. Todėl 2009-03-09 sudarytame susitarime, reg. Nr. 4VJ-2329, buvo pakeistas 2008-04-04 paskolos sutarties reg Nr. 2780, 1-asis punktas, jį iÅ¡dėstant taip:

„E. Å . pasiskolino iÅ¡ T. S. 15 524,-EUR, didžiausias ekvivalentas litais – 53 600 Lt be palÅ«kanų. PaskolintÄ sumÄ skolininkė įsipareigoja grÄ Å¾inti iki 2009-04-09. Už kiekvienÄ pavėluotÄ grÄ Å¾inti paskolos dienÄ , kreditoriui pareikalavus, skolininkė privalės sumokėti 0,30 proc. delspinigių. Delspinigių sumokėjimas neatleidžia skolininkės nuo skolos grÄ Å¾inimo“. SusitarimÄ patvirtino Kauno 4-ojo notarų biuro notarė V. J.. Atsakovas pagal aukščiau minėtÄ susitarimÄ padidino ieÅ¡kovės paskolÄ 3 600 Lt, nors realiai jai Å¡ie pinigai perduoti nebuvo.

Negana to, atsakovas nuo padidintos paskolos sumos skaičiuoja ir delspinigius, nors tai yra nesÄ Å¾ininga ir neteisėta, kadangi tokiu bÅ«du atsakovas ieÅ¡kovės sÄ skaita siekia nepagrįstai pasipelnyti ne tik reikalaudamas didesnės nei realiai paskolino paskolos priteisimo, tačiau ir nuo nepagrįstai padidintos paskolos sumos reikalaudamas mokėti delspinigius. Kadangi pagal 2009-03-09 susitarimÄ reg. Nr. 4VJ- 2329, pinigų t.y. 3 600 Lt iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovė negavo, todėl Å¡is sandoris turėtų bÅ«ti pripažinti negaliojančiu.

Taip pat ieÅ¡kovė nurodė, jog paskolos sutartyje numatyti 0,3 proc. paskolintos sumos delspinigiai už kiekvienÄ uždelstÄ atsiskaityti dienÄ , kas sudaro 108 proc. per metus, yra aiÅ¡kiai per didelės netesybos ir akivaizdžiai neatitinka protingumo ir teisingumo reikalavimų ir delspinigių funkcijos, nustatytos CK 6.71 ir 6.258 straipsniuose.Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. gegužės 11 d. sprendimu (t. 2, b. l. 26-34) ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies: pripažino negaliojančiu nuo jo sudarymo momento E. Å . ir atsakovo T.

S. sudarytÄ 2009-03-09 susitarimÄ reg. Nr. 4VJ-2329, dalyje dėl 3 600 Lt, kitus ieÅ¡kinio reikalavimus atmetė. teismas priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei 66 Lt žyminio mokesčio, iÅ¡ abiejų Å¡alių priteisė valstybei po 17,29 Lt už procesinių dokumentų siuntimÄ .Teismas nurodė, jog sutarties sudarymo metu ieÅ¡kovė iÅ¡ atsakovo buvo gavusi 50 000 Lt, Å¡iÄ aplinkybę pripažįsta abi bylos Å¡alys. 2009-03-09 ieÅ¡kovė ir atsakovas sudarė susitarimÄ dėl 2008-04-04 sutarties pakeitimo, iÅ¡ kurio matyti, kad tai nebuvo nei nauja paskolos sutartis, nei 2008-04-04 paskolos sutarties papildymas. 2009-03-09 susitarimu Å¡alys pakeitė 2008-04-04 sutarties tekstÄ .

Pagal pakeistÄ 2008-04-04 sutarties tekstÄ , ieÅ¡kovė iÅ¡ atsakovo datai 2008-04-04 (ne datai 2009-03-09) buvo pasiskolinusi iÅ¡ atsakovo 53 600 Lt. Pats atsakovas pripažįsta, kad tai neatitinka faktinių aplinkybių - 2008-04-04 ieÅ¡kovė iÅ¡ atsakovo buvo pasiskolinusi tiktai 50 000 Lt. Teismas nurodė, jog, kadangi sudarant 2008-04-04 paskolos sutartį atsakovas ieÅ¡kovei paskolino 50 000 Lt, daugiau pinigų atsakovas ieÅ¡kovei 2008-04-04 perdavęs nebuvo, 2009-03-09 susitarimas, dalyje dėl aukščiau nurodytos 2008-04-04 sutarties sÄ lygos pakeitimo, pripažintinas negaliojančiu.

Tuo atveju, jeigu po 2008-04-04 sutarties pasiraÅ¡ymo, atsakovas ieÅ¡kovei papildomai paskolino 3600 Lt, turėjo bÅ«ti sudarytas ne susitarimas dėl 2008-04-04 sutarties pakeitimo, o nauja paskolos sutartis, arba susitarimas dėl 2008-04-04 sutarties papildymo, bet ne atgaline data keičiamas 2008-04-04 sutarties tekstas taip, kad pakeistas sutarties tekstas neatitiktų 2008-04-04 buvusių faktinių aplinkybių. Teismas atmetė ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ sumažinti netesybas, kadangi paskolÄ ieÅ¡kovė iÅ¡ atsakovo ėmė ne asmeninio namų Å«kio poreikiams tenkinti, o verslo tikslu.

Atsakovas civilinėje byloje pateikė raÅ¡ytinius įrodymus, patvirtinančius, kad ieÅ¡kovei laiku negražinant skolos, pats atsakovas buvo priverstas skolintis iÅ¡ kitų asmenų. Atsakovas civilinėje byloje taip pat pateikė ir raÅ¡ytinius įrodymus, patvirtinančius jo nurodomas aplinkybes, kad pinigų atsakovui prireikė dukters studijoms Londone. Atsakovas paskolas iÅ¡ kreditorių gavo su 3 procentų mėnesinių palÅ«kanų sÄ lyga. Teismas atmetė ieÅ¡kovės argumentus, kad atsakovo sudarytos sutartys su trečiaisiais asmenimis yra negaliojančios, kadangi atsakovo pateiktos paskolos sutartys atitinka imperatyvius įstatymo reikalavimus tiek savo forma, tiek turiniu, todėl negali bÅ«ti laikomos negaliojančiomis savaime.

Teismas nurodė, jog nagrinėdamas civilinę bylÄ teismas negali iÅ¡eiti už ieÅ¡kinyje suformuluotų reikalavimų ribų. Jokie reikalavimai dėl nurodytų atsakovo ir kitų asmenų sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, nagrinėjamoje civilinėje byloje nepareikÅ¡ti. IeÅ¡kovė byloje taip pat nesirėmė ir aplinkybėmis, kad tokius reikalavimus ji bÅ«tų pareiÅ¡kusi kitose bylose. Aplinkybę, kad pagal atsakovo pateiktÄ paskolos sutartį pinigus atsakovui tikrai perdavė, teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytojas S. V., kuris yra atsakovo kreditorius.

Atsakovas civilinėje byloje taip pat pateikė ir raÅ¡ytinius įrodymus, patvirtinančius jo nurodomas aplinkybes, kad pinigų atsakovui prireikė dukters studijoms Londone.IeÅ¡kovė apeliaciniu skundu (t. 2, b. l. 38-42) praÅ¡o Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 11 d. sprendimo dalį dėl atisakymo sumažinti netesybas panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ Å¡iÄ ieÅ¡kinio dalį patenkinti.IeÅ¡kovė nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl Å¡ių motyvų:teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad paskola iÅ¡ atsakovo buvo paimta ne asmeninio namų Å«kio poreikiams tenkinti, o verslo tikslu.

IeÅ¡kovė pateikė įrodymus, kad 2006-2008 metais gaudavo gerÄ atlyginimÄ , pasiėmė iÅ¡ banko kreditÄ , o iÅ¡ atsakovo pasiskolino pinigų, kad juos investuoti į gyvenamojo namo statybas;teismas nevertino įrodymų ir nepasisakė dėl ieÅ¡kovės atsakovui mokėtų neoficialių 2,5 proc. mėnesinių palÅ«kanų, kurios dėl atsakovo nesÄ Å¾iningų veiksmų nebuvo įraÅ¡ytos sutartyje. IeÅ¡kovė teigia sumokėjusi atsakovui 10 000 Lt, tačiau raÅ¡ytinių įrodymų tam įrodyti neturi, kadangi Å¡iuos pinigus perduodavo atsakovui per tarpininkÄ .

Atsakovas metus nereikalavo grÄ Å¾inti skolos, kadangi jam buvo mokamos palÅ«kanos, t.y. jis turėjo pelnÄ . Å ios aplinkybės įrodo ir atsakovo tikrus ketinimus - skolinant pinigus gauti pelnÄ , t.y. verslo tikslais, tačiau teismas nepagrįstai Å¡io fakto neįvertino ir nekonstatavo. Kadangi atsakovas skolino pinigus, siekdamas gauti pelno, jis turėjo prisiimti rizikÄ bei numatyti pasekmes bei galimus nuostolius ieÅ¡kovei laiku negrÄ Å¾inus paskolos;teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad dėl ieÅ¡kovės laiku negrÄ Å¾intos paskolos, atsakovas taip pat buvo priverstas tapti skolininku, ir atsakovo netesybų įsipareigojimai yra didesni negu ieÅ¡kovės netesybų įsipareigojimai atsakovui, o ieÅ¡kovė civilinėje byloje nepateikė jokių konkrečių įrodymų, paneigiančių atsakovo įrodymus.

Teismas visiÅ¡kai neatkreipė dėmesio, kad atsakovo su kreditoriais sudarytos sutartys kelia abejonių dėl jų turinio - t.y. paskolos ir palÅ«kanų grÄ Å¾inimo terminas yra nekonkretÅ«s, jis susietas su ieÅ¡kovės paskolos grÄ Å¾inimu, kas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja sveikai logikai ir protingumui bei sÄ Å¾iningumui bei rodo Å¡ių sutarčių apsimestinį pobÅ«dį. Remiantis Å¡iomis sutartimis, matyti, kad atsakovas susiedamas skolos ir palÅ«kanų grÄ Å¾inimo terminÄ su skolos iÅ¡ ieÅ¡kovės iÅ¡sireikalavimu, sÄ moningai sudarė sau nenaudingus sandorius, nors galbÅ«t atsiskaityti su Å¡iais kreditoriais galėtų ir anksčiau.

Juo labiau, kad 2009-01-05 atsakovas galėjo neskolinti pinigų I. L., kuriai paskolino 20 000 Lt be palÅ«kanų, o viena iÅ¡ kreditorių sugrÄ Å¾inti beveik visÄ skolÄ , arba atitinkamai proporcingai skolÄ sumažinti abiem kreditoriams. Teismas, priimdamas sprendimÄ , visiÅ¡kai nevertino Å¡io svarbaus įrodymo. Nevertindamas visų įrodymų visumos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiÅ¡kinimo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2008);teismas, nesumažindamas netesybų, netinkamai aiÅ¡kino ir taikė CK 6.73 str. 2 dalį, 6.258 straipsnio 3 dalį.

Atsakovas nurodė, kad patyrė nuostolius, nes turėjo iÅ¡ kreditoriaus tapti skolininku ir labai nenaudingomis sÄ lygomis, tačiau įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, darytina iÅ¡vada, kad atsakovas neturėjo tokių nuostolių, kokius įrodinėja. Atsakovo reikalaujamos 0,3 proc. netesybos už praleistÄ prievolę įvykdyti terminÄ , nuo paskolintos sumos už kiekvienÄ praleistÄ dienÄ , kas per metus sudaro 108 proc. yra aiÅ¡kiai per didelės netesybos ir akivaizdžiai neatitinka protingumo ir teisingumo reikalavimų ir delspinigių funkcijos;teismas, priimdamas sprendimÄ ir nesumažindamas netesybų, nepagrįstai netaikė CK 6.253 str. 5 d., nuostatų, kurios reglamentuoja civilinės atsakomybės netaikymÄ ir atleidimÄ nuo civilinės atsakomybės dėl nukentėjusio asmens veiksmų, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai.

Teismas nevertino atsakovo veiksmų, o bÅ«tent to, kad skolos faktinio egzistavimo laikotarpis užsitęsė dėl jo neveikimo, Å¡iam ilgÄ laikÄ nesikreipus hipotekos teisėjÄ dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, ko pasėkoje atsakovas teigia patyręs nuostolius. Be to, byloje pakanka duomenų, kuriais remiantis galima padaryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovas sudarė neprotingus ir nebÅ«tinus sandorius su kreditoriais sau nenaudingomis sÄ lygomis, ko pasėkoje iÅ¡ kreditoriaus tapo skolininku. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (t. 2, b. l. 53-55) praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 11 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Atsakovas nesutinka su apeliaciniu skundu dėl Å¡ių motyvų:teismas pagrįstai nurodė, jog ieÅ¡kovė skolinosi pinigus verslo tikslu.

Kaip nurodo pati ieÅ¡kovė, 2006-2008 metais ieÅ¡kovė dirbo samdomÄ gerai apmokamÄ darbÄ , gavo nemažas pajamas, turėjo du butus: vienas (duomenys neskelbtini), antras - (duomenys neskelbtini), kotedÅ¾Ä (duomenys neskelbtini), dviejų kambarių butÄ su parkingu (duomenys neskelbtini), du garažus, žemės sklypÄ prie Nevėžio upės ir žemės sklypÄ Kaune prie IX forto. Pateiktame dublike ieÅ¡kovė nurodė ir savo paraÅ¡u patvirtino, kad paskolos tikslas buvo ne bÅ«sto, kuriame ketinama gyventi, statybos, o investicijos į statybas.

Tai rodo, kad ieÅ¡kovė skolinosi pinigus verslo tikslu;byloje nėra įrodymų, jog ieÅ¡kovė mokėjo atsakovui ieÅ¡kovės nurodytas palÅ«kanas;ieÅ¡kovė prašė atsakovo palaukti skolos grÄ Å¾inimo, teigdama, kad iÅ¡ Å¡ių pinigų uždirba geras palÅ«kanas. 2008 m. rugsėjo 4 d. atsakovas pasiskolino iÅ¡ kreditorių S. V. ir A. M. po 25 000 Lt, nes buvo reikalingi pinigai sumokėti už dukros mokslÄ ir pragyvenimÄ Londone. Dukra studijavo Londono universitete "QUIN MARY" banko teisę ir finansus.

Už mokslÄ sumokėjo atsakovas;delspinigių sumokėjimas neatleidžia skolininko nuo skolos grÄ Å¾inimo. Å ie delspinigiai buvo įraÅ¡yti į paskolos sutartį ne pasipelnymo tikslu, o kad laiku bÅ«tų sugrÄ Å¾inta paskola. IeÅ¡kovei laiku negrÄ Å¾inus skolos, atsakovas negali grÄ Å¾inti skolos savo kreditoriams, todėl kiekvienÄ dienÄ patiria nuostolius. Apeliacinis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str. patikrinimas (CPK 320 str.).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. IÅ¡nagrinėjus bylÄ apeliacine tvarka nustatyta, kad 2011-05-11 Kauno miesto apylinkės teisme buvo iÅ¡nagrinėta civilinė byla pagal ieÅ¡kovės E. Å . ieÅ¡kinį atsakovui T. S., trečiajam asmeniui Kauno m. 4-ojo notarų biuro notarei V. J. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, sutarties sÄ lygų pakeitimo ir per didelių netesybų sumažinimo. Minėtos dienos sprendimu buvo priimtas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio dalyje dėl reikalavimo pripažinti negaliojančiu nuo jo sudarymo momento E. Å . ir T.

S. sudarytas 2009-03-09 susitarimas reg. Nr. 4VJ-2329 ( paliekant reikalavimÄ pripažinti negaliojančiu nuo jo sudarymo momento E. Å . ir T. S. sudarytÄ 2009-09-03 susitarimÄ reg. Nr. 4VJ-2329, dalyje dėl 3600 Lt ) atsisakymas ir Å¡ioje dalyje civilinė byla nutraukta.Kitoje dalyje ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies.Pripažintas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento E. Å . ir T. S. sudarytas 2009-03-09 susitarimas reg. Nr. 4VJ-2329, dalyje dėl 3600 Lt. Kiti ieÅ¡kinio reikalavimai atmesti. Priteista iÅ¡ atsakovo T. S. 66,00 Lt žyminio mokesčio E. Å . naudai.

Priteista iÅ¡ ieÅ¡kovės E. Å . ir atsakovo T. S. teismo turėtos iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – po 17,29 Lt iÅ¡ kiekvieno, valstybei ( t. 2, b. l. 26-34 ). IeÅ¡kovė ( apeliantė ) su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, praÅ¡o sprendimÄ dalyje dėl atsisakymo sumažinti netesybų dydį panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinį patenkinti. Kaip matyti, apeliantė nesutinka su ta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria buvo netenkintas jos reikalavimas sumažinti netesybas ( delspinigius ).Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2010-11-02 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010 pabrėžė, kad netesybos (bauda, delspinigiai)- tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kuriÄ skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis).

Netesybos yra prievolių užtikrinimo bÅ«das, skatinantis skolininkÄ Ä¯vykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Å¡alių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iÅ¡ anksto nustatytais bÅ«simais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartį civilinėje byloje VÄ® Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto direkcija v.

UAB „Ferteksos transportas“, bylos Nr. 3K-7-367/2006; 2007 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje J. N. v. T. M., bylos Nr. 3K-7-304/2007; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ v. UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“, bylos Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008; kt.). Taigi Å¡alių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sÄ lyga, kuri saisto Å¡alis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma.Jeigu Å¡alys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, iÅ¡skyrus atvejus, kai netesybos bÅ«tų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobÅ«dį, padarytÄ pažeidimÄ , jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumÄ ir pan.

Tokiems atvejams įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebÅ«tų sudaryta pagrindo Å¡aliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti.Sutartyje Å¡alių nustatytos netesybos už prievolės neįvykdymÄ ar netinkamÄ Ä¯vykdymÄ gali bÅ«ti sumažintos tik CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka ir pagrindais. Teismas turi teisę mažinti pagal sutartį atsiradusias netesybas tik nustatęs, kad konkrečiu atveju netesybos aiÅ¡kiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iÅ¡ dalies įvykdyta.

SÄ vokos „aiÅ¡kiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 straipsnio 3 dalis) įstatymo nesukonkretintos. Kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos netesybas vertina teismai, nagrinėdami konkrečias bylas.Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiÅ¡kiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (Å¡alių sutartinių santykių pobÅ«dį, ar nebuvo susitarimo taikyti iÅ¡imtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties Å¡alių interesų pusiausvyros (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Å kotijos firma „Forthmill Limited“ v.

UAB „Pakrijas“, bylos Nr. 3K-3-85/2007; 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. N. v. T. M., bylos Nr. 3K-7-304/2007; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ v. UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“, bylos Nr. 3K-3-503/2007;6.587,93 ft. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008; kt.).Kasacinio teismo pabrėžta, kad netesybų dydis turi būti vertinamas atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes.

Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008; kt.).

Atitinkamai negali bÅ«ti ir vieno iÅ¡ anksto nustatyto konkretaus dydžio, kuris reikÅ¡tų protingas netesybas visiems galimiems atvejams ir iki kurio netesybos turi bÅ«ti mažinamos. Kasacinio teismo taip pat nurodyta, kad, sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos Å¡alių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobÅ«dį (pvz., abi sutarties Å¡alys – privatÅ«s verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sÄ lygas).

Teismas neturėtų iÅ¡ esmės paneigti Å¡alių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymÄ (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Baltarusijos Respublikos Prezidento reikalų valdybos valstybinės gamybos ir prekybos unitarinė įmonė „Belaja Rus“ v. Britų Virginijos salų bendrovė Westintorg Corp., bylos Nr. 3K-3-443/2008; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v.

UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008; kt.).Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2010-11-02 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010 pažymėjo, kad kadangi sutartinės netesybos yra civilinės atsakomybės forma, teismas, įgyvendindamas diskrecijos teisę mažinti neprotingai dideles netesybas, turi atsižvelgti į civilinės atsakomybės kompensacinę prigimtį ir tikslus (visiškai ir teisingai kompensuoti kreditoriaus nuostolius), be to, nesumažinti netesybų tiek, kad būtų paneigtas sutarties laisvės principas.

Dėl netesybų atliekamos kompensuojamosios funkcijos CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta žemiausioji jų mažinimo riba – jeigu netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali sumažinti netesybas, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės nevykdymo ar netinkamo įvykdymo. Kartu pažymėtina tai, kad tokios minimalios ribos, iki kurios teismas gali sumažinti netesybas, nustatymas nereiškia, jog visais atvejais netesybos turi sutapti su minimaliais nuostoliais ar įrodytais nuostoliais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v.

UAB „Ferteksos transportas“, bylos Nr. 3K-7-367/2006; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ v. UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“, bylos Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje O. V. v. UAB DK „PZU Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-12/2009; kt.). Priešingu atveju būtų paneigta sutartinių netesybų, kaip sutartinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės, reikšmė ir pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2008-04-04 Å¡alys sudarė paskolos sutartį pagal kuriÄ ieÅ¡kovė E. Å . pasiskolino iÅ¡ atsakovo T. S. 50 000 Lt. Å ioje sutartyje numatyta, kad minėtus pinigus ji privalo grÄ Å¾inti iki 2008-05-04. Už kiekvienÄ pavėluotÄ grÄ Å¾inti paskolÄ dienÄ , kreditoriui pareikalavus, skolininkas privalės sumokėti po 0,3 proc. delspinigių. Delspinigių sumokėjimas neatleidžia skolininko nuo skolos grÄ Å¾inimo ( t. 1, b. l. 8 ). Nurodytu terminu ieÅ¡kovė pasiskolintų pinigų atsakovui negrÄ Å¾ino.

Apeliantė savo apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino surinktus įrodymus ir padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ , jog paskolÄ ieÅ¡kovė ėmė iÅ¡ atsakovo ne asmeninio namų Å«kio poreikiams tenkinti, o verslo tikslu. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, apeliantė savo dublike nurodė, kad paskolos tikslas buvo ne bÅ«sto kuriame ketinama gyvento statybos , o investicijos į statybas ( t. 1, b. l. 85 ). Jos 2010-06-17 pasiÅ«lyme atsakovui nurodyta, kad „ pasiskolintus pinigus ji perskolino“ ( t. 1, b. l. 69 ).

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas Stepas R. G., kuris su ieÅ¡kove kartu gyvena ir veda bendrÄ Å«kį patvirtino, kad paskolÄ iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovė paėmė verslo tikslu ir investavo į „ Å etos“ miestelį ( t. 1, b. l. 156 ). Tokiu bÅ«du teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas remdamasis Å¡iais įrodymais padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė paskolÄ iÅ¡ atsakovo paėmė bÅ«tent verslo tikslu. Todėl Å¡iuos apeliantės argumentus pripažįsta nepagrįstais.

Be to, apeliantė savo skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino įrodymų ir nepasisakė dėl jos atsakovui mokėtų neoficialių 2,5 proc. mėnesinių palÅ«kanų. Jos teigimu, ji mokėjo atsakovui neoficialias palÅ«kanas po 1 250 Lt kas mėnesį iki 2009-01-01. Kaip matyti, pati apeliantė pripažįsta, kad tam patvirtinti jokių įrodymų pateikti negali. Todėl teisėjų kolegija apeliantės teiginius, kad papildomas 2009-03-09 susitarimas reg. Nr. 4VJ-2329 buvo suraÅ¡ytas tik dėl to, jog nuo 2009-01-01 ji nebemokėjo neoficialių palÅ«kanų atsakovui ir jis įskaičiavo jos trijų mėnesių nesumokėtų palÅ«kanų dydžio sumÄ â€“ 3600 Lt, pripažįsta neįrodytais.

Kartu pripažintina neįrodytu, kad atsakovo tikrieji ketinimai buvo skolinant pinigus gauti pelnÄ , t. y. verslo reikalais. Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas 2008-09-04 ir 2008-09-10 sudarė dvi paskolos sutartis, pagal kurias iÅ¡ S. V. ir A. M. pasiskolino po 25 000 Lt, t. y. iÅ¡ viso 50 000 Lt, įsipareigodamas mokėti 3 proc. mėnesinių palÅ«kanų ( palÅ«kanos bus sumokėtos kartu su grÄ Å¾inta skola ), kuriuos pasižadėjo grÄ Å¾inti, kada jam bus grÄ Å¾inta skola iÅ¡ skolininkės E. Å . ( t. 1, b. l. 72-73 ).

Apeliantė nurodo, kad Å¡ios sutartys kelia abejonių dėl jų turinio – t. y. paskolos ir palÅ«kanų grÄ Å¾inimo terminas yra nekonkretus, jis susietas su ieÅ¡kovės paskolos grÄ Å¾inimu, kas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja sveikai logikai ir protingumui bei sÄ Å¾iningumui bei rodo Å¡ių sutarčių apsimestinį pobÅ«dį. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad Å¡ios paskolos sutartys atitinka imperatyvius įstatymo reikalavimus tiek savo forma, tiek turiniu, todėl negali bÅ«ti laikomos negaliojančiomis.

Taip pat nėra nustatyta ir įrodyta, kad Å¡ie sandoriai yra apsimestiniai. Todėl teisėjų kolegija minėtus apeliantės argumentus pripažįsta nepagrįstais.Be to, atsakovas teismui pateikė raÅ¡ytinius įrodymus, kad jam pinigų prireikė dukters studijoms Londone ( t. 1, b. l. 76-79 ). Abejoti Å¡iais raÅ¡ytiniais įrodymais teisėjų kolegija neturi pagrindo. Be to, apeliantė savo skunde nurodo, kad atsakovas paskolino I. L. 20 000 Lt. IÅ¡ to ji daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovui pinigų nereikėjo ir jam nebuvo bÅ«tina anksčiau minėtas paskolos sutartis su S. V. ir A.

M. sudaryti nenaudingomis sÄ lygomis. Kaip matyti iÅ¡ prijungtos bylos Nr. L2-15300-717/2010, atsakovas T. S. ir jo sutuoktinė J. S. 2009-01-05 paskolos sutartimi I. L. paskolino pinigus, t. y. 20 000 Lt ( b. l. 4 ). Atsakovas savo triplike nurodė, kad tie pinigai buvo ne jų Å¡eimos, o jo motinos ( t. 1, b. l. 125). Å i aplinkybė nėra paneigta. Tokiu bÅ«du teisėjų kolegija anksčiau paminėtus apeliantės argumentus pripažįsta nepagrįstais.Be to, apeliantė savo skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė LR CK 6.253 str. 5 d. nuostatų.

Å i teisės norma numato civilinės atsakomybės netaikymÄ ir atleidimÄ nuo civilinės atsakomybės dėl nukentėjusiojo asmens veiksmų, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Tai gali bÅ«ti nukentėjusiojo asmens sutikimas, kad jam bÅ«tų padaryta žalos arba rizikos prisiėmimas. Teisėjų kolegijos nuomone , ta aplinkybė, kad pats atsakovas nesikreipė į hipotekos teisėjÄ dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo nesudaro pagrindo teigti, jog vien dėl to jam atsirado nuostoliai.

Taip pat nėra įrodyta, kad atsakovas sudarė su S. V. ir A. M. neprotingus ir nebÅ«tinus sandorius ( paskolos sutartis ) sau nenaudingomis sÄ lygomis. Todėl teisėjų kolegijos nuomone pirmosios instancijos teismas spręsdamas Å¡iÄ bylÄ neturėjo pagrindo taikyti LR CK 6.253 str. 5 d. nuostatas. Kaip jau minėta, ginčas tarp Å¡alių kilo dėl netesybų ( delspinigių ) sumažinimo Ä®statymas numato, kad jeigu netesybos aiÅ¡kiai per didelės ( ar neprotingai didelės ) arba prievolė iÅ¡ dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek , kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo ( CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d. ).

Kaip matyti, Å¡ios netesybos yra sutartinės, Å¡alys dėl jų susitarė gera valia, įvertino atsakomybės ribas, prisiėmė atsakomybę už sutarties nevykdymÄ . Å alių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iÅ¡ anksto nustatytais bÅ«simais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę. Taigi Å¡alių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sÄ lyga, kuri saisto Å¡alis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma.

Kaip jau minėta, ieÅ¡kovė paskolÄ Ä—mė verslo reikalais, atsakovo netesybų įsipareigojimai savo kreditoriams yra didesni nei ieÅ¡kovės netesybų įsipareigojimai atsakovui, ieÅ¡kovė paskolos nustatytu terminu negrÄ Å¾ino, dėl ieÅ¡kovės laiku negrÄ Å¾intos paskolos atsakovas pats privalėjo tapti skolininku. Tokiu bÅ«du laikytina, kad Å¡alių sulygtos netesybos nėra aiÅ¡kiai per didelės ar neprotingai didelės, todėl jų mažinti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į virÅ¡ iÅ¡dėstytas aplinkybes teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas Å¡iÄ bylÄ procesinių ir materialinių teisės normų nepažeidė, tinkamai vertino surinktus įrodymus, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ .

Todėl jo naikinti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais nėra pagrindoTokiu bÅ«du apeliantės apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: apeliacinį skundÄ atmesti.Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 11 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkas                                        Algirdas Remeika Teisėjai                                                     ArÅ«nas Rudzinskas                                                                  Arvydas Žibas