Legislator Case Law & Legislation
15059b75-8a2c-4713-ac9e-52e2b133f9db AI generated

15059b75-8a2c-4713-ac9e-52e2b133f9db · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number 15059b75-8a2c-4713-ac9e-52e2b133f9db
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

gynėjai advokatei Julijai Monako-Galminei,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo K. R. gynėjos advokatės Julijos Monako-Galminės apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 21 d. nuosprendžio, kuriuo K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo bÅ«du su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-04-14 nuosprendžiu paskirta galutine bausme, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį Å¡velnesnės bausmės, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 1 (vienam) mėnesiui.Vadovaujantis BK 92 straipsniu, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 puntu, 2 punktu, bausmės vykdymas atidėti 2 (dvejiems) metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas, įpareigojant bÅ«ti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi.Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityta bausmė, iÅ¡ dalies atlikta pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-04-14 nuosprendį.K.

Legislator headnote

AI generated

15059b75-8a2c-4713-ac9e-52e2b133f9db · Klaipėdos apygardos teismas: „Kaltinamieji K. R., T. V. (D.), R. R. vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarkÄ : K. R., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas kartu su R. R. ir T. V., 2016-03-30 apie 19.45 val. vieÅ¡oje vietoje prie garažų ir gyvenamųjų namų, adresu (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . K. R. sugriebęs D. V. už atlapų sudavė jam smÅ«gį savo galva į D.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrPranešėja Violeta Miliuvienė                                                    Baudžiamoji byla Nr. 1A-141-174/2017Teisėja Eugenija Šatkuvienė                                                    Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15247-2016-1Procesinio sprendimo kategorijos:2.4.6.1.; 1.2.26.2.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.6. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS n u T A R T i sLietuvos respublikos vardu 2017 m. birželio 15 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Savinijaus Katausko, Dalios Kursevičienės ir Violetos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),sekretoriaujant Jurgitai Dilienei,dalyvaujant prokurorei Irinai Valadkienei,nuteistojo K.

R. gynėjai advokatei Julijai Monako-Galminei,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo K. R. gynėjos advokatės Julijos Monako-Galminės apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 21 d. nuosprendžio, kuriuo K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo bÅ«du su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-04-14 nuosprendžiu paskirta galutine bausme, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį Å¡velnesnės bausmės, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 1 (vienam) mėnesiui.Vadovaujantis BK 92 straipsniu, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 puntu, 2 punktu, bausmės vykdymas atidėti 2 (dvejiems) metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas, įpareigojant bÅ«ti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi.Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityta bausmė, iÅ¡ dalies atlikta pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-04-14 nuosprendį.K.

R. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.Nuosprendžiu priteista solidariai iÅ¡ K. R., T. V. ir R. R. 900 eurų neturtinės žalos atlyginimo D. V..Procesas dėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinio ieÅ¡kinio nutrauktas.Konstatuota, kad T. V. priteista neturtinės žalos atlyginimo suma mažinama 100 eurų – nukentėjusiajam atlyginta suma.Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikÅ¡mės bylos tyrimui – CD diskÄ â€“ nuspręsta palikti saugoti byloje.Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir T.

V. (D.), o R. R. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 40 straipsniu, nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas pagal laidavimÄ be užstato 1 (vieneriems) metams, tačiau jie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 21 d. nuosprendžio apeliacine tvarka neskundė. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: K. R. nuteistas už tai, kad jis, T. V. (D.) ir R. R. vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarkÄ , o bÅ«tent:K.

R., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas kartu su R. R. ir T. V., 2016 m. kovo 30 d., apie 19.45 val., vieÅ¡oje vietoje prie garažų ir gyvenamųjų namų, adresu (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . K. R. sugriebęs D. V. už atlapų sudavė jam smÅ«gį savo galva į D. V. galvÄ , po to K. R., T. V. ir R. R. sudavė dar ne mažiau kaip po 2 smÅ«gius kiekvienas D. V. į galvÄ . Nukentėjusiajam po suduotų smÅ«gių įsėdus į savo automobilį, K.

R. spyrė į D. V. automobilio „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), veidrodėlį bei K. R. kartu su T. V. automobilyje sėdinčiam D. V. bendrai įspyrė ne daugiau kaip 5 kartus į galvÄ . D. V. iÅ¡lipus iÅ¡ automobilio, vienas iÅ¡ trijų asmenų, kuris ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, jį pastÅ«mė, dėl to jis pargriuvo ant žemės ir tada jam gulinčiam K. R., T. V. ir R. R. įspyrė ne mažiau kaip po 2 kartus kiekvienas į galvÄ . Tokiais savo veiksmais K.

R., R. R. ir T. V. padarė D. V. galvos ir veido sumuÅ¡imÄ su minkÅ¡tųjų audinių patinimu, odos nubrozdinimÄ pakauÅ¡io deÅ¡inėje, platų odos nubrozdinimÄ veido deÅ¡inėje, apimantį kaktÄ , skruostÄ , tai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ , ir taip vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . Tokiu bÅ«du K. R., T. V. ir R. R. vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarkÄ .Apeliaciniu skundu nuteistojo K.

R. gynėja advokatė J. Monako-Galminė praÅ¡o peržiÅ«rėti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 21 d. nuosprendžio dalį dėl K. R. pripažinimo kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnio 1 dalyje, teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, prireikus atlikti įrodymų tyrimÄ ir nustačius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 329 straipsnyje numatytus pagrindus, vadovaujantis BPK 326 straipsniu, šį nuosprendį panaikinti arba pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 21 d. nuosprendį, remiantis BPK 328 straipsnyje nurodytais pagrindais.Apeliantės teigimu, skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, byloje nenustatyta neginčijamų įrodymų, kad K.

R. bÅ«tų padaręs jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnio 1 dalyje.BPK 1 straipsnyje numatyta baudžiamojo proceso paskirtis – ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus, greitai, iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas (BPK 1 straipsnis). IÅ¡samaus nusikalstamų veikų atskleidimo reikalavimas reiÅ¡kia, kad baudžiamajame įstatyme numatyta bausmė ar kitokia poveikio priemonė gali bÅ«ti taikoma tik baudžiamojo proceso metu neabejotinai nustačius nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį bei iÅ¡siaiÅ¡kinus visas sankcijai taikyti reikÅ¡mingas aplinkybes.

Reikalavimas tinkamai pritaikyti įstatymÄ Ä¯gyvendinamas, kai po proceso, vykusio pagal įstatymus, nusikalstamas veikas padariusiems asmenims paskiriama jų pavojingumo laipsnį ir kaltę atitinkanti bausmė, prieÅ¡ tai tinkamai įvertinus visas reikÅ¡mės turinčias aplinkybes ir neabejotinai įsitikinus kaltinamojo kalte.Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas K. R. apkaltinamÄ jį nuosprendį, iÅ¡samiai neiÅ¡nagrinėjo visų bylos aplinkybių, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nesusiejo jų į vientisÄ loginę visumÄ , nepaÅ¡alino prieÅ¡taravimų, iÅ¡kraipė kai kuriuos liudytojų parodymus bei suformulavo logiÅ¡kai nepagrįstas ir neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių iÅ¡vadas, kad K.

R. yra kaltas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarymo.Skundžiamas nuosprendis pagrįstas prielaidomis, abejonėmis, nurodyti motyvai neatitinka faktinių bylos aplinkybių. FaktiÅ¡kai teismas priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį rėmėsi tik nukentėjusiųjų duotais prieÅ¡taringais, melagingais parodymais. Teismas nuosprendyje nepaneigė prieÅ¡taravimų tarp K. R., T. V. ir R. R. bei liudytojų G. V., G. M. ir J. S. bei nukentėjusiųjų duotų parodymų, neteisingai pritaikė BaudžiamÄ jį įstatymÄ , visas bylos aplinkybes vertino tik iÅ¡ kaltinimo pozicijų.

Ikiteisminis tyrimas taip pat buvo atliekamas tendencingai ir Å¡aliÅ¡kai.Teismas visiÅ¡kai neįsigilino į tariamo nusikaltimo įvykdymo aplinkybes, konflikto priežastis ir netinkamai jas įvertino. VisiÅ¡kai nėra atsižvelgta į tai, kad tarp nukentėjusiųjų ir K. R. yra susiklostę prieÅ¡iÅ¡ki asmeniniai santykiai, nulemti turtinių nesutarimų, todėl besÄ lygiÅ¡kai tikėti nukentėjusiųjų parodymais nėra pagrindo, o kitų objektyvių įrodymų byloje nėra.Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nustatė, kad:

„Kaltinamieji K. R., T. V. (D.), R. R. vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarkÄ : K. R., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas kartu su R. R. ir T. V., 2016-03-30 apie 19.45 val. vieÅ¡oje vietoje prie garažų ir gyvenamųjų namų, adresu (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . K. R. sugriebęs D. V. už atlapų sudavė jam smÅ«gį savo galva į D.

V. galvÄ , po ko K. R., T. V. ir R. R. sudavė dar ne mažiau kaip po 2 smÅ«gius kiekvienas D. V. į galvÄ . Nukentėjusiajam po suduotų smÅ«gių įsėdus į savo automobilį, K. R. spyrė į D. V. automobilio „VW Golf“ Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) veidrodėlį, bei K. R. kartu su T. V. automobilyje sėdinčiam D. V. bendrai įspyrė ne daugiau kaip 5 kartus į galvÄ . D. V. iÅ¡lipus iÅ¡ automobilio, vienas iÅ¡ trijų asmenų, kuris ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, jį pastÅ«mė, nuo ko jis nugriuvo ant žemės ir tada jam gulinčiam K.

R., T. V. ir R. R. įspyrė ne mažiau kaip po 2 kartus kiekvienas į galvÄ . Tokiais savo veiksmais K. R., R. R. ir T. V. D. V. padarė galvos ir veido sumuÅ¡imÄ su minkÅ¡tųjų audinių patinimu, odos nubrozdinimÄ pakauÅ¡io deÅ¡inėje, platų odos nubrozdinimÄ veido deÅ¡inėje, apimantį kaktos, skruosto sritį, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ ir taip vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .

Tokiu bÅ«du K. R., T. V., R. R. vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarkÄ .“Tačiau pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad K. R. sugriebęs D. V. už atlapų sudavė smÅ«gį savo galva į D. V. galvÄ , kad K. R. spyrė į D. V. automobilio „Volkswagen Golf“ veidrodėlį ir kad K. R. ne kartÄ spyrė nukentėjusiajam D. V. į galvÄ , kelia pagrįstų abejonių, kadangi jos neparemtos jokiais objektyviais įrodymais, iÅ¡skyrus nukentėjusiųjų liudijimus.Apeliaciniame skunde pažymima, jog T.

V. ir R. R. savo kaltę pripažino ir abu patvirtino, kad K. R. nukentėjusiojo D. V. nemušė, o tik atstÅ«mė nuo savęs. Be to, nuteistųjų T. V. ir R. R. prisipažinimai apie suduotų smÅ«gių skaičių visiÅ¡kai sutampa su eksperto iÅ¡vadoje nurodyta informacija.Duomenų, kad K. R. vartojo smurtÄ prieÅ¡ D. V., nenurodė ir byloje apklausti liudytojai.Liudytoja G. V. nurodė mačiusi, kad: „nukentėjusysis D. V. du kartus trenkė K. R., tačiau K. R. atgal nesudavė“.Liudytoja J.

S. nurodė, kad: „mušė tik vienas vaikinas, o kiti vaikinai stovėjo nuošaliau ir nieko nedarė, nei vieno iš jų neįsidėmėjo“.Liudytojas D. S. nurodė, kad priėjęs prie savo buto lango: „pamatė, kaip vienas vaikinas sudavė smūgį spirdamas koja merginai“, o kad kiti dalyvautų muštynėse, nematė.Liudytoja G. M. teismo posėdžio metu paliudijo, kad K. R. nukentėjusiojo D. V. nemušė, tik atstūmė, ir pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo metu jos parodymai buvo iškreipti bei neteisingai surašyti.

Tačiau teismas į tai neatsižvelgė ir nuosprendyje nurodė iÅ¡kraipytus, tiesiog iÅ¡ kaltinamojo akto perraÅ¡ytus G. M. parodymus (tuo galima įsitikinti iÅ¡klausius protokolo įraÅ¡us).Kaip liudytojai apklausti policijos pareigÅ«nai T. L. ir V. G.-Kaminskienė į įvykio vietÄ atvyko jau pasibaigus muÅ¡tynėms, tačiau apžiÅ«rėję K. R. rankas nematė jokių sužalojimų, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ , kad K. R. dalyvavo muÅ¡tynėse.Taigi dauguma byloje apklaustų liudytojų patvirtino matę, kad K.

R. nukentėjusiajam D. V. jokių smÅ«gių nesudavė. O tai reiÅ¡kia, kad teismas, priimdamas K. R. apkaltinamÄ jį nuosprendį, rėmėsi vien tik nukentėjusiųjų parodymais, o tai nėra teisinga. Tuo labiau, kad nukentėjusiųjų parodymai prieÅ¡tarauja liudytojų parodymams, o teismas Å¡ių prieÅ¡taravimų nepaÅ¡alino ir apkaltinamajame nuosprendyje nenurodė jokių motyvų, kodėl nukentėjusiųjų parodymais remiasi, o liudytojų parodymus atmeta, tokiu bÅ«du aiÅ¡kiai pažeisdamas BPK 305 straipsnio reikalavimus.Be to, priimdamas K.

R. apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas visiÅ¡kai ignoravo byloje nustatytas aplinkybes, kad K. R. ir nukentėjusioji E. G. yra giminės, o jų Å¡eimos konfliktuoja dėl turtinių dalykų. Kad neliudytų teisme prieÅ¡ K. R. nukentėjusiosios E. G. tėvai, iÅ¡ K. R. motinos S. R. reikalavo piniginio atlygio (Å¡iÄ aplinkybę paliudijo teismo posėdžio metu K. R. močiutė Lidija G. V.), o nukentėjusioji E. G. ikiteisminio tyrimo metu atsisakė nuo akistatos (nes galbÅ«t bijojo, kad jos melas akistatos metu gali paaiÅ¡kėti).

Esant tokioms aplinkybėms, teismas turėjo itin atidžiai vertinti nukentėjusiųjų parodymus, tačiau pasielgė prieÅ¡ingai – suteikė nukentėjusiųjų parodymams iÅ¡skirtinę reikÅ¡mę.Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas, vengdamas tinkamai atlikti savo pareigas (BPK 241 straipsnis), buvo objektyviai Å¡aliÅ¡kas, t. y. neužtikrino, kad su proceso Å¡alimis bus elgiamasi lygiai ir sÄ Å¾iningai, nė vienai iÅ¡ jų nebus suteikiama papildomų garantijų ar privilegijų (Cubber v.

Belgija, Nr. 9186/80; Bulut v. Austrija, Nr. 17358/90; Hauschildt v. Danija, Nr. 10486/83 ir kt.).Ä®rodymų vertinimas, kaip ir tikrinimas, yra logikos dėsniais grindžiama mÄ stomoji veikla. Ä®rodymus teisėjai įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 1 dalis). Tačiau, kaip ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinta L AT praktikoje, teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindÄ , t. y. turi bÅ«ti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-43/2006, 2K-P-221/2008, Nr. 2K-122/2013).

Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytos taisyklės, todėl yra rimtas pagrindas peržiÅ«rėti bylÄ apeliacine tvarka įrodymų vertinimo aspektu ir net atnaujinti įrodymų tyrimÄ .Be to, skundžiamame nuosprendyje įžvelgiami ir BPK 328 straipsnyje nustatyti nuosprendžio pakeitimo pagrindai, kadangi įvertinant visas aplinkybes, kyla klausimas, ar apskritai Å¡iuo atveju buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 284 straipsnio 1 dalyje.Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė:

„Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 284 straipsnio 1 dalį kyla asmeniui, kuris vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ . Kvalifikuojant veikÄ pagal BK 284 straipsnio 1 dalį neturi reikÅ¡mės, kas pradėjo konfliktÄ , neturi reikÅ¡mės ir veikos padarymo motyvai. <...> Nagrinėjamu atveju, smurtas prieÅ¡ nukentėjusįjį buvo naudojamas, turtas gadinamas be jokios dingsties, <...> kaltinamųjų elgesys nukentėjusiojo atžvilgiu buvo susijęs su akivaizdžiu nepagarbos demonstravimu aplinkiniams ir dorovės nepaisymu, metant iššūkį visuomenės tvarkai, siekiant pademonstruoti niekinantį požiÅ«rį į juos. <...> kaltinamųjų veika turėjo neigiamų padarinių visuomenei.“ Tačiau Å¡ios teismo iÅ¡vados nėra teisingos, atsižvelgiant į faktines aplinkybes.Nuteistieji K.

R., R. R. ir T. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme nurodė, kad nukentėjusysis D. V., neturėdamas aiÅ¡kios priežasties, iÅ¡skyrus tariamÄ jo merginos E. G. įžeidimÄ , dideliu greičiu savo automobiliu „Volkswagen Golf“ privažiavo prie jų bei aptaÅ¡kė juos purvu. Be to, D. V. vos nepervažiavo K. R. kojų, o iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio užsipuolė jį. Tokias kaltinamųjų (nuteistųjų) nurodytas aplinkybes patvirtino ir liudytojos G. V. bei G. M.. O faktus, kad iÅ¡ tiesų negirdėjo, kas ir kÄ pasakė E. G., kad privažiuodamas prie K.

R., R. R. ir T. V. aptaÅ¡kė juos purvu, nes važiavo per balas, bei kad iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio ėmė aiÅ¡kintis su K. R., patvirtino ir pats nukentėjusysis D. V..Taigi Å¡iuo atveju pats nukentėjusysis D. V., neturėdamas aiÅ¡kios priežasties, asmeniniams santykiams spręsti pasirinko bÅ«tent vieÅ¡Ä jÄ vietÄ ir bÅ«dÄ , demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams bei aplinkai, ir pats buvo konflikto, kurio metu patyrė nežymius sužalojimus, iniciatoriumi.Apeliaciniame skunde pažymima, kad jokių liudytojų, kurie galėtų patvirtinti, kad bÅ«tent K.

R. pradėjo konfliktÄ , įžeisdamas nukentėjusiÄ jÄ , iÅ¡skyrus pačios nukentėjusiosios, kuri buvo nuo kaltinamųjų gan tolokai (apie 100 metrų atstumu) ir kurios artimieji giminaičiai konfliktuoja su K. R. motina bei močiute, byloje nėra.Skundžiamame nuosprendyje pažymėta, kad: „<...> tam tikros įtakos nusikaltimui padaryti turėjo pačio nukentėjusiojo agresyvus elgesys t. y. norėdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti, kodėl įžeidinėjo jo merginÄ , jis pats privažiavo autombiliu prie kaltinamųjų, juos aptaÅ¡kė, pats iššaukiančiai elgėsi, įžeidinėjo kaltinamÄ jį K.

R., nors galėjo ramiai iÅ¡siaiÅ¡kinti.“ Atsižvelgiant į tai, neaiÅ¡ku, kodėl teismas paties nukentėjusiojo D. V. veiksmuose neįžvelgė nepagarbos aplinkiniams demonstravimo, neturint tam rimtos priežasties.BK 140 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimÄ ar nežymų sveikatos sutrikdymÄ , o BK 284 straipsnyje – už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ . BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatyta keletas savarankiÅ¡kų alternatyvių nusikalstamos veikos sudėčių – tai įžūlÅ«s veiksmai, grasinimai, patyčios arba vandaliÅ¡ki veiksmai, iÅ¡ kurių kiekvieno atlikimas gali bÅ«ti kvalifikuojamas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, jei tie veiksmai sukėlė įstatyme numatytas pasekmes – buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka.

Be to, Å¡is nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarkÄ ir nori taip veikti (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2013, Nr. 2K-467-976/2013).Å iuo atveju kilo asmeninis konfliktas, kurį pradėjo pats nukentėjusysis D. V.. Nuteistųjų K. R., T. V. ir R. R. tyčios sutrikdyti visuomenės rimtį ar tvarkÄ Å¡iuo atveju nenustatyta. Taip pat nėra objektyvių įrodymų, kad K. R. vartojo smurtÄ prieÅ¡ D.

V..Pagal BK 2 straipsnio 3 dalį asmuo atsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir tik jeigu veikos padarymo metu iÅ¡ jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Tai reiÅ¡kia, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tik tada, kai Baudžiamajame kodekse numatyta veika padaroma viena iÅ¡ įstatyme nustatytų kaltės formų, t. y. tik suvoktas, sÄ moningas (Å¡iuo atveju, tyčinis) baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymas gali bÅ«ti baudžiamosios atsakomybės pagrindas.

To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ arba baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visuma. Jei veikoje nėra bent vieno iÅ¡ Å¡ių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties požymių.

Nusikaltimo sudėties požymių visuma – objektyvieji požymiai (veika, padariniai, priežastinis ryÅ¡ys) ir subjektyvieji požymiai (kaltė, motyvas, tikslas) yra bÅ«tinas pagrindas asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn.Siekiant inkriminuoti K. R. BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ , bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi bÅ«tina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir Å¡ių padarinių norėtų.

Kita vertus, vieÅ¡osios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (LAT nutartys Nr. 2K-426/2008, Nr. 2K-159/2009). Sprendžiant klausimÄ , ar vieÅ¡oje vietoje atlikti įžūlÅ«s veiksmai ir jų padariniai atitinka vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo požymius ar kvalifikuotini pagal kitus BK straipsnius, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tokio elgesio paskatas. Pavyzdžiui, tai, kad asmuo veikė be aiÅ¡kios asmeninės motyvacijos arba pavartojo kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį, skatina daryti iÅ¡vadÄ , jog asmens veika pirmiausia nukreipta vieÅ¡ajai tvarkai pažeisti (nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-316-348/2015).IÅ¡ byloje esančios medžiagos bei liudytojų G.

V., G. M. ir J. S. parodymų matyti, kad K. R. veiksmai nebuvo nukreipti į vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ , jis nesiekė demonstruoti nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai ar sutrikdyti visuomenės rimtį. Kaip nustatyta, nukentėjusysis pirmas, vartodamas necenzÅ«rinę leksikÄ , užkalbino K. R., pirmas sudavė smÅ«gį jam į veidÄ . TÄ patvirtino ir tiesioginiai įvykio liudytojai G. V. ir G. M. bei kaltinamieji T. V. ir R. R..Apeliaciniame skunde pažymima, kad K. R. nepažinojo D. V., nesiekė su juo nei susitikti, nei konfliktuoti, prasidėjus konfliktui bandė konfliktÄ nutraukti, daug kartų sakydamas D.

V. „eik iÅ¡ čia“ bei po pastarojo smÅ«gio nustumdamas jį nuo savęs. TÄ taip pat patvirtino ir tiesioginiai įvykio liudytojai G. V., G. M. ir kaltinamieji T. V. ir R. R..K. R. veiksmai, o bÅ«tent stovėjimas įvykio vietoje bei bandymai apraminti nukentėjusįjį bei T. V. ir R. R., negali bÅ«ti vertinami kaip nepagarbos aplinkiniams demonstravimas ar bandymas sutrikdyti visuomenės rimtį.Pagal teismų praktikÄ , vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas gali bÅ«ti padaromas tik tiesiogine tyčia (LAT nutartis Nr. 2K-437/2013).

Taigi tiesiog bÅ«tina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka ir to norėtų.Å iuo atveju K. R. veiksmuose nebuvo nei tiesioginės apibrėžtos, nei netiesioginės neapibrėžtos tyčios sutrikdyti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir rimtį ar demonstruoti nepagarbÄ aplinkiniams. Bylos medžiaga patvirtina, kad bÅ«tent nukentėjusysis D. V. pirmas sudavė K. R., o pastarasis, atstumdamas D. V. nuo savęs, negalėjo numatyti, kad toje situacijoje sutrikdys visuomenės rimtį ir tvarkÄ ar demonstruos aiÅ¡kiÄ nepagarbÄ visuomenei.

Jokių duomenų, rodančių aiÅ¡kų K. R. pasiryžimÄ pademonstruoti, kad jis negerbia visuomenės, nepaiso bendrojo gyvenimo taisyklių ir moralės normų, nesurinkta nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu. O tai reiÅ¡kia, kad apkaltinamasis nuosprendis K. R. priimtas visiÅ¡kai nepagrįstai ir kyla abejonių, ar buvo tinkamai pritaikytas įstatymas, kvalifikuojant veikÄ pagal 284 straipsnio 1 dalį.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo K. R. gynėja advokatė J.

Monako-Galminė prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Apeliacinis skundas atmestinas. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiamu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 21 d. nuosprendžiu, nuteistojo K. R. gynėjos apeliaciniu skundu, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir pagrįstai K. R. pripažino kaltu ir nuteisė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo.Nors nuteistojo K.

R. gynėja nesutinka su įrodymų vertinimu, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis dėl K. R. kaltės padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnio 1 dalyje, mano, kad jos neatitinka faktinių bylos aplinkybių, K. R. priimtas apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas ne konkrečiais įrodymais (faktais), bet prielaidomis, kurių nepatvirtina teismo posėdyje iÅ¡tirti įrodymai, nepaÅ¡alinti prieÅ¡taravimai tarp byloje esančių duomenų (tarp K. R., T. V. ir R. R. bei liudytojų G.

V., G. M. ir J. S. bei nukentėjusiųjų duotų parodymų), visos bylos aplinkybės įvertintos tik iš kaltinimo pozicijų, dėl to, nuteistojo K. R. gynėjos advokatės J. Monako-Galminės nuomone, K. R. priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra priimtas pažeidžiant BPK 20 straipsnio 3 ir 5 dalių, 301 straipsnio 3 ir 5 dalies bei 305 straipsnio 3 ir 5 dalies nuostatas, tačiau, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, tokie nuteistojo K. R. gynėjos apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, todėl atmestini.Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo K.

R. gynėjos apeliacinį skundÄ , konstatuoja, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas iÅ¡tyrė visas bylai teisingai iÅ¡spręsti reikÅ¡mingas aplinkybes, įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, iÅ¡vados dėl K. R. kaltės pagrįstos surinktais bylos duomenimis, todėl pagrindo teigti, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, BPK 301 ir 305 straipsnių nuostatos, nėra.Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas esminiu pažeidimu gali bÅ«ti pripažįstami atvejai, kai apeliacine tvarka apskųstame nuosprendyje teismo iÅ¡vados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių nustatyti visas teisingam bylos iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylos iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo bÅ«ti pripažinti įrodymais;

įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse reikalavimus; neiÅ¡dėstyti teisiniai argumentai dėl iÅ¡tirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-587/2014).Patikrinus nagrinėjamÄ bylÄ teisės taikymo aspektu, konstatuojama, kad skundžiamame nuosprendyje atliktas įrodymų vertinimas tokių trÅ«kumų neturi, o K. R. gynėjos apeliaciniame skunde keliamos abejonės dėl įrodymų, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , netinkamo vertinimo yra nepagrįstos.

Visi duomenys, kuriais Plungės rajono apylinkės teismas grindė savo išvadas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, išnagrinėti teisiamajame posėdyje.Nuteistojo K. R. gynėjos manymas, kad apkaltinamajame nuosprendyje įrodymai vertinti netinkamai, kad proceso metu nesurinkta neabejotinų K. R. kaltę pagrindžiančių įrodymų, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl K. R. kaltės nustatymo yra neteisingos, nereiškia, jog proceso metu buvo pažeistas konstitucinis nekaltumo prezumpcijos principas.

Šio principo pažeidimas turi būti konstatuojamas, nustačius, kad nuteistųjų kaltė pagrįsta teisiamajame posėdyje BPK nustatyta tvarka tinkamai neištirtais kaltinančiais įrodymais, kaltinamuosius teisinantys įrodymai teismo nuosprendyje nebuvo analizuoti, išvados apie kaltę padarytos nepašalinus reikšmingų abejonių dėl svarbių teisingam bylos išsprendimui aplinkybių nustatymo ir panašiais atvejais, tačiau, priešingai apeliantės tvirtinimui, tokių trūkumų nagrinėjamoje byloje priimtas ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas neturi.Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados dėl faktinių bylos aplinkybių ir nuteistojo K.

R. kaltės pagrįstos teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtų įrodymų analize. Skundžiamame nuosprendyje, kaip to reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų nuostatos, iÅ¡dėstyti teisiamajame posėdyje iÅ¡tirti įrodymai, pateiktos iÅ¡vados dėl jų vertinimo. Teismas K. R. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pagrindė įvertinęs ne tik kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai, bet ir jų visumÄ , ir pripažino, jog Å¡ių duomenų pakanka K. R. apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.

Toks įrodymų vertinimas ir skundžiamo nuosprendžio turinys atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalyje, 301 straipsnio 1 dalyje, 305 ir kituose straipsniuose išdėstytus reikalavimus, baudžiamasis įstatymas (BK 284 straipsnio 1 dalis) pritaikytas tinkamai.Nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl nuteistojo K. R. gynėjos apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, kuriais ginčijama K. R. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, nėra teisinio pagrindo. Vien tai, kad apeliantei nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu Baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu.Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje tarp K.

R. ir nukentėjusiojo D. V. kilo konfliktas, į kurį vėliau įsitraukė ir T. V. bei R. R., kurio metu buvo pavartotas fizinis smurtas. Tačiau nuteistojo K. R. gynėja teigia, kad, skirtingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, konfliktÄ pradėjo bÅ«tent pats nukentėjusysis D. V. – pasak apeliantės, bÅ«tent jis, neturėdamas aiÅ¡kios priežasties, iÅ¡skyrus tariamÄ jo merginos E. G. įžeidimÄ , dideliu greičiu savo automobiliu privažiavo prie K. R., R. R. ir T. V. ir važiuodamas per balas aptaÅ¡kė juos purvu, be to, vos nepervažiavo K.

R. kojų, o iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio užsipuolė pastarÄ jį, vartodamas necenzÅ«rinę leksikÄ ir pirmas sudavė smÅ«gį jam į veidÄ , o K. R. tik atstÅ«mė jį nuo savęs, tačiau jokio smurto prieÅ¡ jį nevartojo. Tokias aplinkybes, apeliantės teigimu, patvirtino ir T. V. bei R. R., kurie, pripažindami savo kaltę dėl jiems inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarymo, nurodė, jog K. R. nukentėjusiojo D. V. nemušė, o tik atstÅ«mė nuo savęs, bei tiesioginės įvykio liudytojos G.

V. ir G. M., kurios patvirtino mačiusios, kad K. R. nukentėjusiajam D. V. jokių smūgių nesudavė. Su šiais nuteistojo K. R. gynėjos apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka, nes juos paneigia byloje esančių ir skundžiamame nuosprendyje išdėstytų įrodymų visuma.Priešingai apeliantės tvirtinimui, byloje, remiantis nukentėjusiojo D. V. parodymais, nustatyta, kad jis savo automobiliu kartu su drauge E. G. privažiavo prie K. R. ir kartu su juo buvusių R. R. bei T. V., norėdamas išsiaiškinti, kodėl jie įžeidinėjo ir užgauliojo jo draugę E. G., kai ši atėjusi jam supykusi pasakė, kad jai einant į jo automobilį girdėjo K.

R. (nurodė, kad jis yra jos pusbrolis) Å¡aukiant: „arklio galva“. Kai atvažiavo prie automobilio „Volkswagen Passat“, kur stovėjo 3 vaikinai ir mergina, iÅ¡lipęs iÅ¡ savo automobilio nuėjo prie jų ir paklausė, kodėl jie įžeidinėja jo draugę, tada K. R. (jį pažinojo iÅ¡ matymo), priėjęs prie jo, sugriebė jį už atlapų ir taip laikydamas savo galva trenkė į jo galvÄ . SmÅ«gis buvo stiprus. Jis atstÅ«mė K. R. nuo savęs ir žengė pats kelis žingsnius atgal.

Tada prie jo priėjo dar du K. R. draugai ir visi trys pradėjo jį muÅ¡ti. Netikėti Å¡iais nukentėjusiojo D. V. parodymais, kurie visiÅ¡kai sutampa su nukentėjusiosios E. G. parodymais, teismas neturi pagrindo, nes byloje nenustatytos aplinkybės, kad jis pažinojo K. R. (nurodė, kad anksčiau buvo jį matęs, bet asmeniÅ¡kai nebendravo, jokių konfliktų neturėjo) ir bÅ«tų suinteresuotas jį apkalbėti ar nepagrįstai apkaltinti. Be to, bÅ«tų nelogiÅ¡ka, jog matydamas prie garažų Å¡alia automobilio stovinčių trijų nepažįstamų vaikinų kompanijÄ , D.

V., būdamas su drauge, važiuotų prie jų be jokios priežasties. Juolab, kad bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu kartu su K. R. buvę T. V. ir R. R. patvirtino, kad privažiavęs prie jų ir išlipęs iš savo automobilio D. V. puolė aiškintis, kodėl įžeidinėja jo draugę. Todėl nagrinėjamu atveju abejoti nukentėjusiojo D. V. parodymais, kad jis savo automobiliu privažiavo prie K. R. ir kartu su juo buvusių T. V. bei R. R. būtent dėl E. G. įžeidinėjimų, taip nurodė ir pastaroji, pagrindo nėra.Nors byloje neginčytinai nustatyta, jog D.

V. automobiliu privažiuodamas prie K. R., R. R. ir T. V., važiuodamas per balas, aptaÅ¡kė juos purvu, tačiau, pasak nukentėjusiojo, tai jis padarė netyčia, t. y. specialiai aptaÅ¡kyti jų nenorėjo, važiavo prie jų tik norėdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti dėl draugės įžeidinėjimų ir privažiavęs prie jų bei iÅ¡lipęs iÅ¡ savo automobilio pastarųjų paklausė, kodėl įžeidinėja jo draugę E. G., tada, pasak nukentėjusiojo, jiems pradėjus atsikirtinėti, prasidėjo aiÅ¡kinimasis ir pokalbis peraugo į konfliktÄ , kurio metu K.

R., T. V. bei R. R. jį sumušė. Ginčo dėl paties konflikto nėra. Tačiau nuteistojo K. R. gynėja apeliaciniame skunde tvirtina, jog K. R. nukentėjusiojo D. V. nemušė, o tik atstūmė jį nuo savęs, kai šis jam sudavė smūgį, tai patvirtino ir T. V. ir R. R., taip apklausiamos teisme nurodė ir kaip liudytojos apklaustos G. M. bei G. V.. Tačiau su šiais apeliantės skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka.Skirtingai nei nurodo apeliantė, teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R.

R. patvirtino, kad prasidėjus konfliktui K. R. ir D. V. vienas kitam sudavė smÅ«gius, tai paneigia apeliantės skundo argumentÄ , jog K. R. nukentėjusiojo D. V. nemušė. Be to, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu R. R. nurodė, jog konflikto pradžios nematė, taigi jis negalėjo patvirtinti, kuris pirmas sudavė smÅ«gius. Pažymėtina ir tai, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu nuteistasis R. R. nurodė, kad: „V. pastÅ«mė K. ir trenkė kažkur į Å¡onÄ .“ (t. 2, b. l. 92), tuo tarpu K.

R. aiškino, kad D. V. jam „smūgiavo į kairę pusę, kažkur prie ausies.“ (t. 3, b. l. 91). Įvertinus šiuos prieštaravimus, K. R. parodymai, jog jis nukentėjusiojo nemušė, vertintini kaip jo pasirinkta gynybos versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, o minėtų liudytojų parodymai – kaip siekis padėti draugui.Tuo tarpu nukentėjusiųjų D. V. ir E. G. parodymai, skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios buvo nuoseklūs, t. y. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nukentėjusieji nuosekliai patvirtino, kad pirmas D.

V. smÅ«giavo K. R., po to į muÅ¡tynes įsitraukė ir T. V. bei R. R. ir visi trys mušė D. V., ir tokie jų parodymai visiÅ¡kai atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes, todėl nesiremti jais teismui nebuvo pagrindo. Pažymėtina, kad bÅ«tent nukentėjusioji E. G., pamačiusi, kad jos draugÄ muÅ¡a (konflikto eigoje buvo smÅ«giuota ir jai), paskambino seneliams ir Å¡ie netrukus atėjo į įvykio vietÄ , o D. V. iÅ¡ jos telefono paskambino į policijÄ ir pranešė apie įvykį. Specialisto iÅ¡vadoje konstatuoti D.

V. ir E. G. sužalojimai, jų atsiradimo laikas ir mechanizmas, sužalojimų lokalizacija patvirtina nukentėjusiųjų parodymus apie jų sužalojimo aplinkybes. Pažymėtina ir tai, kad ne tik R. R. ir T. V., bet ir K. R. atsiprašė D. V., tai netiesiogiai taip pat patvirtina, jog jie savo kaltę pripažino.Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė K. R. versijÄ , kad jis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje prieÅ¡ nukentėjusįjį nesmurtavo ir jo nesužalojo bei vieÅ¡osios tvarkos nepažeidė ir pagrįstai jÄ vertino kaip pastarojo gynybos versijÄ , siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės ir, remdamasis aptartų duomenų visuma, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl K.

R. kaltės padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnio 1 dalyje.Nuteistojo K. R. gynėjos apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad besÄ lygiÅ¡kai remtis nukentėjusiųjų parodymais negalima, nes tarp nukentėjusiųjų ir K. R. yra susiklostę prieÅ¡iÅ¡ki asmeniniai santykiai, nulemti turtinių nesutarimų, nes tokius apeliantės skundo argumentus nukentėjusieji paneigė, nurodydami, kad jokių konfliktų tarp jų ir K. R. nebuvo (kaip minėta, nukentėjusysis D.

V. apskritai K. R. nepažinojo, nurodė, kad jį pažinojo tik iÅ¡ matymo; nukentėjusioji E. G. nurodė, kad K. R. yra jos pusbrolis, tačiau su juo pastaruoju metu nebendravo, tačiau ir nekonfliktavo, apie jų tėvų galimus nesutarimus nieko nežino).Dėl apeliaciniame skunde cituojamų liudytojų J. ir D. S. parodymų (apeliantė teigia, kad liudytoja J. S. patvirtino, jog mušė tik vienas vaikinas, kiti stovėjo nuoÅ¡aliau, o liudytojas D. S. nurodė tik matęs, kaip vienas vaikinas sudavė smÅ«gį spirdamas koja merginai, o kad kiti dalyvautų muÅ¡tynėse, nematė) pažymėtina, kad viso konflikto jie nematė, tačiau abu patvirtino, jog iÅ¡girdę triukÅ¡mÄ pro savo namų langÄ pamatė prie garažo besimuÅ¡ančių vaikinų kompanijÄ (dėl to D.

S. išėjo į laukÄ ) ir kiekvienas iÅ¡ jų nurodė tai, kÄ matė jau vykstančio konflikto eigoje.Nors byloje neginčytinai nustatyta, jog pirmas prie K. R., T. V. ir R. R., priėjo nukentėjusysis D. V. bei kad važiuodamas automobiliu per balas juos aptaÅ¡kė purvu (kaip minėta, D. V. neginčijo, kad važiuodamas per galas galėjo juos aptaÅ¡kyti, tačiau nurodė, kad specialiai aptaÅ¡kyti jų nenorėjo), tačiau anksčiau aptarti duomenys patvirtina, jog jis tik norėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, kodėl K.

R. įžeidinėjo jo draugę, tačiau jokio smurto nevartojo, ir nors D. V. aiÅ¡kinantis dėl draugės įžeidimo tarp jo ir K. R. kilo konfliktas, tačiau Å¡ioje situacijoje pastarojo veiksmai prieÅ¡ D. V., sugriebiant jį už atlapų ir savo galva suduodant smÅ«gį jam į galvÄ bei vėliau kartu su T. V. bei R. R. jį muÅ¡ant, matant aplinkiniams, buvo neadekvatÅ«s ir vertintini kaip neleistini, moralės požiÅ«riu nepriimtini, t. y. įžūlÅ«s veiksmai. Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, jog K.

R. kartu su T. V. ir R. R. vieÅ¡oje vietoje – gatvėje prie garažų ir gyvenamųjų namų, kur buvo ir jų draugės, pavartodami smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį D. V., o K. R. dar spirdamas koja į D. V. automobilio veidrodėlį, tokiu savo chuliganiÅ¡ku elgesiu Å¡iurkščiai pažemino ne tik nukentėjusįjį, bet ir demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir tokiais savo įžūliais, moralės požiÅ«riu nepriimtinais veiksmais sukėlė neigiamus padarinius – sutrikdė vieÅ¡Ä jÄ rimtį.

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl K. R. kaltės vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu demonstravus nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdžius visuomenės rimtį bei tyčia kartu su T. V. ir R. R. bendrais smurtiniais veiksmais nežymiai sužalojus D. V.. Tokie nuteistojo K. R. ir T. V. bei R. R. veiksmai pirmosios instancijos teismo buvo teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, bylos įrodymai buvo įvertinti nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

IÅ¡ pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas iÅ¡vadas apie faktines nuteistajam K. R. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes padarė visapusiÅ¡kai įvertinęs nukentėjusiųjų, kaltinamųjų T. V. ir R. R. ir liudytojų parodymus, raÅ¡ytinę bylos medžiagÄ , t. y. įrodymų visumÄ . Visi Å¡ie įrodymai gauti teisėtu bÅ«du, jie sudaro vientisÄ loginę įrodymų grandinę, kuri ir leido teismui padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl K. R. kaltės padarius jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ .

Pagrindo abejoti teismo nustatytoms bylos aplinkybėms bei įrodymų vertinimu, kolegija nenustatė.Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad visos bylos aplinkybės buvo iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėtos, įrodymai įvertinti nepažeidžiant BPK nuostatų, pagal teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes nuteistojo K. R. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, jo kaltė dėl Å¡io nusikaltimo padarymo neginčijamai įrodyta ir abejonių nekelia.

Å ios nusikalstamos veikos požymiai byloje buvo nustatyti, bylos aplinkybės pripažintinos įrodytomis, apraÅ¡ytos, byloje surinkti ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrinti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados ir motyvai, kuriais vadovaujantis atmesti kiti įrodymai bei nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai iÅ¡dėstyti, padarytos iÅ¡vados nėra prieÅ¡taringos. Priimdamas K. R. apkaltinamÄ jį nuosprendį, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus. Nuteistojo K.

R. gynėjos apeliacinio skundo argumentus, jog K. R. nėra kaltas dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, paneigia byloje surinkti ir skundžiamame nuosprendyje aptarti įrodymai, kuriuos teismas įvertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso taisyklių. Pagrindo K. R. kaltės klausimu daryti priešingas išvadas kolegija nenustatė. Todėl nėra teisinio pagrindo nuteistojo K. R. gynėjos apeliacinio skundo argumentais panaikinti skundžiamo Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžio dalį dėl K.

R. nuteisimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir dėl Å¡io nusikaltimo jį iÅ¡teisinti.Vadovaudamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas teisingam bylos iÅ¡sprendimui svarbias aplinkybes, visapusiÅ¡kai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo iÅ¡vadas, todėl naikinti ar keisti skundžiamo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 21 d. nuosprendžio nuteistojo K.

R. gynėjos apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais ir K. R. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo K. R. gynėjos advokatės Julijos Monako-Galminės apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkė                                                                                                                     Violeta Miliuvienė Teisėjai                                                                                                                                  Savinijus Katauskas Dalia Kursevičienė