N-575-805-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. N575-805/2012

Teisminio proceso Nr. 4-02-3-03238-2010-8

Procesinio sprendimo kategorija 40.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugpjūčio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo O. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutarimo O. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. O. K. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (toliau – ir Protokolas) už tai, jog jis, būdamas uždarosios akcinės bendrovės „Kamtransa“ (toliau – ir Bendrovė) direktoriumi, gamybos skyriuje leido dirbti V. R., A. A., V. K. ir I. K., su jais nesudarius darbo sutarčių bei apie asmenų įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) teritoriniam skyriui. Protokole nurodyta, jog tokiais savo veiksmais O. K. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 413 straipsnio 1 dalyje.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 16 d. nutarimu O. K. pripažino kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 413 straipsnio 1 dalyje, ir skyrė 12 000 Lt baudą. Teismas konstatavo, kad O. K. ir minėtus asmenis siejo darbo santykiai, tačiau su jais nebuvo sudarytos darbo sutartys, nebuvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui, asmenims nebuvo išduoti darbo pažymėjai bei darbo sutartys nebuvo įregistruotos Bendrovės darbo sutarčių registravimo žurnale.

Apeliaciniu skundu O. K. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutarimą ir administracinę bylą nutraukti arba perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (b. l. 113-116).

Apeliantas nurodo, kad dėl patirto autoįvykio nuo 2010 m. kovo pradžios iki 2010 m. kovo 30 d. buvo nedarbingas, todėl Bendrovėje nesilankė ir negalėjo žinoti apie Protokole nurodytų asmenų darbą. Pažymi, jog byloje neužfiksuota, kad A. A. buvo mokamas darbo užmokestis bei kokio pobūdžio darbą jis dirbo. Taip pat nurodo, kad patikrinimo metu V. K. ir I. K. jokių darbo funkcijų neatliko.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrius (toliau – ir VDI) prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutarimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

II. ATPK 413 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. DK 98 straipsnyje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą; dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra įtvirtinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 413 straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2358/2009). Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).

ATPK 413 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas alternatyviomis veikomis. Viena iš jų – nepranešimas VSDFV teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 435 patvirtintų „Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro nuostatų“ (toliau – ir Nuostatai, 2008 m. gegužės 7 d. nutarimo Nr. 444 redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) 25.1. punktu, pranešimas apie apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžią pateikiamas apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžios dieną, išskyrus <...> atvejį, kai, vadovaujantis DK 99 straipsnio 5 dalimi, su darbuotoju sudaroma darbo sutartis, pagal kurią darbo pradžios data yra vėlesnė nei darbo sutarties sudarymo data. Kai su darbuotoju sudaroma darbo sutartis, pagal kurią darbo pradžios data yra vėlesnė nei darbo sutarties sudarymo data, pranešimas apie apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžią turi būti pateikiamas ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento.

Pažymėtina, kad pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.). Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N756-1233/2010). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai ir visapusiškai įvertino byloje surinktus įrodymus.

Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nustatė, kad pirminiai rašytiniai V. R., A. A., V. K. ir I. K. parodymai patvirtina, jog minėti asmenys 2010 m. kovo 30 d. vykusio patikrinimo metu dirbo Bendrovės naudai, tačiau su jais tuo metu nebuvo sudarytos rašytinės darbo sutartys ir apie jų įdarbinimą nebuvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui. Minėti asmenys nurodė, kad patikrinimo metu dirbo pagalbiniais darbuotojais, pinigų už darbą dar negavo, bet dėl atlyginimo susitarė, buvo nustatytos darbo valandos (b. l. 16, 19, 21, 23). A. A. ir I. K. patvirtino, kad Bendrovėje dirba nuo 2010 kovo 22 d. (b. l. 19, 21), V. K. – nuo 2010 m. kovo 30 d. 8 val. (b. l. 23). V. R. paaiškino, kad atėjo į darbą, o jį įdarbinti žadėjo po pietų (b. l. 16). Tačiau M. M. paliudijo, kad V. R. Bendrovėje dirba apie 6 mėn. (b. l. 18), tokias pat aplinkybes patvirtino ir I. K. (b. l. 19). Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti minėtais liudytojų parodymais.

Rašytiniuose 2010 m. birželio 10 d. paaiškinimuose A. A. (b. l. 33), I. K. (b. l. 34), V. R. (b. l. 36) pirminius parodymus pakeitė ir nurodė, kad Bendrovėje pradėjo dirbti nuo 2010 m. kovo 30 d. Tačiau nagrinėjamu atveju pirminiais liudytojų parodymais, Protokolu (b. l. 1-3), tarnybiniu pranešimu (b. l. 5) ir 2010 m. kovo 30 d. Patikrinimo aktu (b. l. 6) nustatyta, kad V. R., A. A., V. K. ir I. K. 2010 m. kovo 30 d. patikrinimo metu realiai dirbo Bendrovės naudai nesudarę rašytinių darbo sutarčių, kas sudaro pagrindą apelianto administracinei atsakomybei kilti. Pažymėtina ir tai, kad 2010 m. birželio 10 d. parodymų teikimo metu minėti liudytojai dirbo pas administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, buvo nuo jo priklausomi bei suinteresuoti neprarasti darbo, todėl pasikeitę jų parodymai vertintini kaip nepatikimi (b. l. 33, 34, 36, 105-107).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad darbuotojai dažnai keičia savo parodymus, duodamus administracinio teisės pažeidimo protokolą surašančiam pareigūnui, kadangi kai kuriais atvejais nelegaliai dirbę asmenys gali būti suinteresuoti slėpti faktinius darbo santykius (pvz., esant darbuotojo ir darbdavio susitarimui pasidalyti ir pasisavinti mokesčius, mokėtinus į valstybės biudžetą). Nors posėdžio pirmosios instancijos teisme metu liudytojai paaiškino, kad pirminius parodymais jie rašė verčiami policijos pareigūnų (b. l. 106), tačiau, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo abejoti pareigūnų nešališkumu ir objektyvumu.

Teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, jog darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010). Nagrinėjamoje byloje pirminiais liudytojų parodymais bei Protokolu (b. l. 1-3) nustatyta, kad 2010 m. kovo 30 d. V. R., A. A., V. K. ir I. K. dirbo Bendrovės naudai, tačiau rašytinės darbo sutartys su jais sudarytos nebuvo. Nors apeliantas nurodo, kad darbo sutartis su A. A. buvo pasirašyta 2010 m. kovo 29 d. (b. l. 114), tačiau šią aplinkybę paneigia pirminiai rašytiniai liudytojo A. A. parodymai, kuriuose teigiama, jog Bendrovėje jis dirbo nuo 2010 m. kovo 22 d., bei Bendrovės darbo sutarčių registravimo žurnalas, kuriame nėra įregistruotos darbo sutarties su A. A. (b. l. 8-13).

Apeliantas nurodo, kad dėl patirto autoįvykio nuo 2010 m. kovo pradžios iki 2010 m. kovo 30 d. buvo nedarbingas, todėl Bendrovėje nesilankė ir negalėjo žinoti apie Protokole nurodytų asmenų darbą (b. l. 113). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 413 straipsnio 1 dalį traukiamas specialus subjektas – darbdavys ar jo įgaliotas asmuo. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 ir 12 dalyse nustatyta, jog bendrovės direktorius atsako už kasdieninės bendrovės veiklos organizavimą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Bendrovės direktorius, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, jog Bendrovės veikla bus organizuojama tinkamai, todėl pažeidimas, numatytas ATPK 413 straipsnio 1 dalyje, gali būti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalo padaryti. Įmonės vadovas turi užtikrinti, kad darbuotojų darbas būtų legalus. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra pagrindas administracinei atsakomybei kilti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju apeliantas buvo atsakingas už tinkamą Bendrovės darbo organizavimą, tačiau pažeidė šią savo pareigą, neužtikrino, jog darbuotojams būtų leista dirbti tik su jais sudarius rašytines darbo sutartis bei apie jų įdarbinimą pranešus VSDFV. Pažymėtina, kad byloje nėra pateiktų duomenų apie tai, kad apeliantas būtų įgaliojęs kitą asmenį organizuoti darbą Bendrovėje. Šią aplinkybę pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino ir Bendrovės buhalterė (b. l. 105).

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nustatyta nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėtis. V. R., A. A., V. K. ir I. K. patikrinimo metu dirbo Bendrovės naudai, paklusdami darbdavio ar jo įgaliotų asmenų nurodymams, su jais buvo aptartas darbo laikas bei atlyginimas. Teisėjų kolegija pažymi, jog tai, kad byloje nepateikta duomenų apie atlyginimo sumokėjimą ar jis dar nebuvo sumokėtas, nepanaikina atlygintinumo fakto. Faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant pagal ATPK 413 straipsnį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje N575-3202/2011).

Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo teisminės praktikos šios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylose, išsamiai ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, pakeisti ar panaikinti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkintinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15, 16, 18, 20, 46, 137 straipsnių pakeitimo, aštuonioliktojo skirsnio ir 128, 144 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 9 ir 10 straipsniais bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

O. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas