2020-08-05 Nr. AB-14423-3-61-3-02073-2020-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-505-662/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02073-2020-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. rugpjūčio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. B. ir E. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. B. ir E. S. skundą dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai A. B. ir E. S. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami: 1) panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2020 m. balandžio 21 d. raštą Nr. 2-S-1516 „Dėl skundo“ (toliau – ir ginčijamas raštas) ir grąžinti prokuratūrai jų skundą išnagrinėti iš naujo, įpareigojant ištirti ginčo dalyką ir priimti procesinį sprendimą dėl visumos pateiktų ir surinktų įrodymų, dėl kiekvieno iš jų pasisakyti surašant procesinį sprendimą, o būtent dėl 2011 m. J. J. ir S. J. pareiškimų, Medininkų žudynių, Sausio 13-osios žudynių, suklastotos baudžiamosios bylos, kurioje apkaltinamieji nuosprendžiai surašyti nesant nusikaltimo sudėties, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 2 dalyje ir kt.; 2) iš atsakovų priteisti pareiškėjams po 20 000 000 Eur pinigines kompensacijas moralinės žalos atlyginimui. Pareiškėjai taip pat prašė kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ir ESTT) dėl prejudicinio sprendimo priėmimo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. birželio 17 d. nutartimi pareiškėjų skundą priimti atsisakė.

Teismas nustatė, kad pareiškėjai ginčija Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2020 m. balandžio 21 d. raštą Nr. 2-S-1516 „Dėl skundo“. Iš ginčijamo rašto turinio teismas nustatė, kad pareiškėjai, taip pat kiti asmenys, kreipėsi su skundu į prokuratūrą dėl jos raštų, kuriais slepiami nusikaltimai prieš Lietuvos Respubliką, Konstituciją, viešą interesą bei minėtus pareiškėjus. Ginčijamame rašte nurodyta, jog pareiškėjai nesutinka su Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo A. Ž. 2020 m. kovo 23 d. atsakymu Nr. 2.S-1225 į jų skundus dėl teismo priimtų nutarčių ir 2020 m. kovo 30 d. atsakymu Nr. 2.S-1305 į jų skundą dėl dokumentų klastojimo Vilniaus miesto apylinkės teismo EPP sistemoje; pažymėta, jog pareiškėjų skundai pagrįstai buvo palikti nenagrinėti, nes yra nesuprantamo turinio, neaiškiai ir nekonkrečiai išdėstyti, iš juose nurodomų nenuoseklių teiginių ir pridėtų dokumentų visumos negalima nustatyti kreipimosi dalyko; taip pat nurodyta, jog pareiškėjų teiginiai, susiję su valstybės pareigūnų kalinimu vykdant nusikalstamas veikas, nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, yra žeminančio ir užgaulaus pobūdžio, padrikai ir nesuprantamai išdėstyti, iš jų visumos negalima nustatyti kreipimosi dalyko, todėl buvo palikti nenagrinėti.

Teismas iš pareiškėjų skundo ir kartu su juo pateiktų dokumentų taip pat nustatė, kad nors pareiškėjai reiškia reikalavimą panaikinti ginčijamą raštą, tačiau jie iš esmės nesutinka su tuo, jog Vilniaus apygardos prokuratūra nesikreipia į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininką dėl baudžiamosios bylos Nr. 1A-1-574/2016 peržiūrėjimo. Pareiškėjai ginčija prokurorų veiksmus, kurie galbūt nebuvo atlikti minėtoje baudžiamojoje byloje, bei teisėjų veiksmus dėl priimtų nuosprendžių ir atliktų veiksmų nagrinėjant bylas.

Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 18 straipsnį administraciniai teismai nesprendžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjų keliamo ginčo pobūdis susijęs tiek su teisėjų, tiek su prokurorų veiksmais, kurie buvo atlikti nagrinėjant ir tiriant bylas, bei kurie, vadovaujantis ABTĮ 18 straipsniu, nėra tiriami administraciniame teisme.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjų skundo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra reiškiamas atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Nacionalinės teismų administracijos ir Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai nenurodė, dėl kokių atsakovo atstovų veiksmų jiems kilo neturtinė žala. Be to, pareiškėjai, siekdami neturtinės žalos atlyginimo, neginčija nė vieno iš atsakovo atstovų priimtų sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo ir (ar) vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus, iš kurių būtų kildinamas žalos atsiradimas.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pareiškėjų skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.

III. Pareiškėjai atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį; kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo, kuriame būtų išaiškinta, ar ginčo dalyką sudaro viešosios teisės normų reguliuojami santykiai, ar prokurorų veika susijusi su procesinių veiksmų ir teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ar teisėja, dėl kurios artimų giminaičių žiaurių ir pavojingų nusikaltimų (J. J.) buvo teikiamas skundas teismui, išsprendusi skundo priėmimo klausimą, yra šališka ar ne; ruošiantis bylą nagrinėti teisme, išreikalauti ir prijungti prie bylos tam tikrus skundus bei kitą medžiagą; kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo sprendžiant kitus klausimus.

Pareiškėjai teigia, kad ginčas byloje kilo dėl prokuratūros ir teismų veiksmų ir neveikimo, tiriant nusikalstamas veikas ir nagrinėjant baudžiamąsias bylas. Skunde prokuratūrai, kurį ginčijamu raštu buvo atsisakyta nagrinėti, nurodyti įstatymų pažeidimai, aplinkybės dėl teisėjų ir prokurorų priesaikos sulaužymo ir padarytų nusikaltimų.

Pareiškėjai nurodo, kad jų pertekliniai reikalavimai (dėl reikalavimo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą) negali būti pagrindas atsisakyti skundą nagrinėti dėl ginčo esmės, todėl skundžiama nutartis turi būti panaikinta.

Pareiškėjai pažymi, kad atsakovų veika prieštarauja Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimui.

Pareiškėjams nekyla abejonių dėl to, kad teismas turėtų įpareigoti prokuratūrą pakartotinai išnagrinėti jų skundo reikalavimus ir pasisakyti dėl kiekvieno pareikšto reikalavimo ir įrodymo dėl žiaurių nusikaltimų, vykdomų Lietuvoje, o ypač teismuose, prokuratūroje, policijoje laikotarpiu nuo 1991 m. iki šiol, taip pat pasisakyti, kodėl nesikreipia į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininką, kad būtų atstatytas teisingumas baudžiamojoje byloje dėl akivaizdžių įstatymo taikymo pažeidimų, dėl kurių nukentėjo ir toliau kenčia pareiškėjai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 17 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjų skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Skundžiamoje nutartyje teismas padarė išvadą, kad pareiškėjų keliamo ginčo pobūdis susijęs tiek su teisėjų, tiek su prokurorų veiksmais, kurie buvo atlikti nagrinėjant ir tiriant bylas, bei kurie, vadovaujantis ABTĮ 18 straipsniu, administracinių teismų nėra tiriami. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai nenurodė, dėl kokių atsakovo atstovų veiksmų jiems kilo neturtinė žala. Be to, pareiškėjai, siekdami neturtinės žalos atlyginimo, neginčija nė vieno iš atsakovo atstovų priimtų sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo ir (ar) vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus, iš kurių būtų kildinamas žalos atsiradimas.

Pareiškėjai atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir kreiptis į ESTT, kad šis išaiškintų kilusio ginčo pobūdį; taip pat abejoja skundžiamą nutartį priėmusio teismo teisėjos nešališkumu; prašo išreikalauti ir prijungti prie bylos tam tikrus dokumentus; nurodo, kad jų pertekliniai reikalavimai negali būti pagrindas atsisakyti skundą nagrinėti dėl ginčo esmės.

ABTĮ 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti <...> Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų <...> procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu <...>.

Teisėjų kolegija iš pareiškėjų pateikto skundo nustatė, kad jie reikalauja panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2020 m. balandžio 21 d. raštą Nr. 2-S-1516 „Dėl skundo“ ir grąžinti prokuratūrai jų skundą nagrinėti iš naujo, taip pat prašo jiems priteisti iš Lietuvos valstybės neturtinės žalos atlyginimą. Savo reikalavimus pareiškėjai grindžia tuo, kad Vilniaus apygardos prokuratūra ir šios prokuratūros prokurorai nuo 1993 m. neišnagrinėja jų skundų dėl žiaurių nusikaltimų prieš Lietuvą, Konstituciją, viešą interesą, dėl ko žudosi teisėjai, kalinami galbūt nekalti asmenys, todėl pareiškėjams buvo padaryta moralinė žala.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, tokio pobūdžio aplinkybių tyrimas (prokurorų procesinių veiksmų, susijusių su bylos tyrimu) nėra priskirtas administracinių teismų kompetencijai, o jomis remiantis kildinami reikalavimai negali būti administracinių bylų ginčo dalyku, todėl toks skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Pareiškėjų reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo laikytinas savarankišku skundo reikalavimu, tačiau administracinio teismo kompetencijai yra priskirta nagrinėti tik bylas dėl žalos, atsiradusios dėl valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis) (ABTĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Tuo tarpu šiuo atveju pareiškėjai reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo grindžia aplinkybėmis, susijusiomis su, jų vertinimu, prokurorų neteisėtais veiksmais. Atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų yra įtvirtinta CK 6.272 straipsnyje. Tai reiškia, kad tokio pobūdžio reikalavimai nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme, nes pagal ABTĮ 18 straipsnio 1 dalį administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios, be kita ko, yra priskirtos bendrosios kompetencijos teismams, kas yra pagrindas atsisakyti priimti šį pareiškėjų skundo reikalavimą (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Pareiškėjai atskirajame skunde prašo kreiptis į ESTT, kad šis išaiškintų kilusio ginčo pobūdį. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2020 m. birželio 30 d. iki 2021 m. sausio 1 d.) 40-1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, kuriam taikant Europos Sąjungos teisės normas iškilo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas, kurį išnagrinėti būtina, kad sprendimas byloje būtų priimtas, turi teisę kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją su prašymu pateikti dėl to preliminarų nutarimą; 2 dalyje – Aukščiausiasis Teismas ir Vyriausiasis administracinis teismas, taip pat teismas, kuris yra galutinė instancija nagrinėjamoje byloje (kai sprendimas negali būti toliau skundžiamas), šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju privalo prašyti kompetentingos Europos Sąjungos teisminės institucijos preliminaraus nutarimo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimu. Tai reiškia, jog pagrindinė kreipimosi į ESTT sąlyga yra ta, kad teismui taikant Europos Sąjungos teisės normas turi iškilti Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas. Nagrinėjamu atveju jokios Europos Sąjungos teisės normos nebuvo taikomos, todėl jų aiškinimo ar galiojimo klausimas neiškilo. Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta, konstatuotina, kad nėra jokių teisinių prielaidų tenkinti pareiškėjų prašymą kreiptis į ESTT dėl preliminaraus sprendimo priėmimo, todėl jis atmetamas.

Pareiškėjai atskirajame skunde abejoja skundžiamą nutartį priėmusio teismo teisėjos šališkumu. Teisėjų kolegija pažymi, kad tam tikrų asmenų pavardžių sutapimas (panašumas), nepateikiant jokių duomenų ar įrodymų apie tai, kad šiuos asmenis sieja giminystės, svainystės ar kiti ryšiai, savaime nesudaro pagrindo abejoti teisėjo nešališkumu. Tokių duomenų ar įrodymų pareiškėjai nepateikė, todėl nagrinėjami pareiškėjų teiginiai atmetami kaip abstraktūs ir nepagrįsti.

Pareiškėjai atskirajame skunde nurodo, kad jų pertekliniai reikalavimai negali būti pagrindas atsisakyti skundą nagrinėti dėl ginčo esmės. Šiuo aspektu pasisakytina, kad pareiškėjai prieš tai nurodyto argumento niekaip neišplėtoja ir nenurodo, koks jų skundo reikalavimas yra pagrindinis, o kurie yra pertekliniai. Pareiškėjų nurodyti procesinio pobūdžio prašymai nėra skundo reikalavimai, todėl jų suformulavimas skunde nelemia to, kaip teismas išspręs skundo priėmimo klausimą.

Pareiškėjai atskirajame skunde prašo išreikalauti ir prijungti prie bylos tam tikrus dokumentus. Šiuo aspektu pažymėtina, kad šio procesinio pobūdžio klausimo išsprendimas būtų aktualus priėmus pareiškėjų skundą. Šiuo atveju buvo konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų skundą remdamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, todėl klausimas dėl dokumentų išreikalavimo ir prijungimo nenagrinėjamas.

Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, tenkinti pareiškėjų atskirąjį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjų A. B. ir E. S. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rytis Krasauskas

Virginija Volskienė