14fcc087-e716-4ca4-8574-a93bb46aed58 · Alytaus apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-160-805/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41220-2017-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.10; 1.1.8.10.1; 1.1.8.14; 1.1.10.1; 1.2.4.1.1; 1.2.26.2; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.2; 2.1.15.3.3.2; 2.1.15.4; 2.1.16.1.13; 2.1.16.2.12; 2.3.6.4.2; 2.3.6.7 (S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 4 d. Prienai Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Loreta Radzevičienė, sekretoriaujant Gailinai Jankauskienei, dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorui Andriui Brasui, kaltinamajam V.

V., kaltinamajam A. P., nukentėjusiajam V. S., jo atstovui advokatui Vladislovui Milukui, nedalyvaujant civilinio ieÅ¡kovo Kauno teritorinės ligonių kasos atstovui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje: A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio iÅ¡silavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, vedęs, neteistas, ir V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Prienų r. sav., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio iÅ¡silavinimo, vykdantis individualiÄ veiklÄ , gyvenantis (duomenys neskelbtini), Å¡eÅ¡is kartus teistas užsienio valstybėje, 2016 m. gruodžio 23 d.

Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per visÄ bausmės atlikimo laikotarpį bÅ«ti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, kaltinami padarę nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir 135 straipsnio 1 dalyje. Teismas n u s t a t ė : Kaltinamasis A. P. 2017 m. rugpjūčio 12 d. apie 21.00 val. vieÅ¡oje vietoje – prie (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), bendrai veikdamas su V.

V., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, įžūliais veiksmais, pasireiÅ¡kusiais fizinio smurto panaudojimu, demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams bei aplinkai, V. V. tyčia sudavus mažiausiai vienÄ smÅ«gį ranka stovinčiam nukentėjusiajam V. S. į galvÄ ir mažiausiai vienÄ smÅ«gį nukentėjusiajam V. S. gulinčiam į galvÄ , tyčia sudavė rankomis mažiausiai du smÅ«gius nukentėjusiajam V. S., sėdinčiam ant žemės, į galvÄ , taip bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam V.

S. sunkų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį sunkios formos traumine galvos smegenų liga, Å«mia subdurine hematoma deÅ¡inio galvos smegenų pusrutulio srityje ir tokiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarkÄ . Kaltinamasis V. V. 2017 m. rugpjūčio 12 d. apie 20.40 val. vieÅ¡oje vietoje – (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, įžūliais veiksmais, pasireiÅ¡kusiais fizinio smurto panaudojimu, demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams bei aplinkai, matant paÅ¡aliniams asmenims, tyčia sudavė vienÄ smÅ«gį ranka stovinčiam nukentėjusiajam V.

S. į galvÄ , po to tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ 2017 m. rugpjūčio 12 d. apie 21.00 val. vieÅ¡oje vietoje – prie (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), bendrai veikdamas su A. P., tyčia sudavė ranka mažiausiai vienÄ smÅ«gį stovinčiam nukentėjusiajam V. S. į galvÄ , o nukentėjusiajam nuo suduoto smÅ«gio nugriuvus, jis sudavė ranka mažiausiai vienÄ smÅ«gį į galvÄ , po to A. P. sudavė sėdinčiam nukentėjusiajam V. S. mažiausiai du smÅ«gius ranka į galvÄ ir taip bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam V.

S. sunkų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį sunkios formos traumine galvos smegenų liga, Å«mia subdurine hematoma deÅ¡inio galvos smegenų pusrutulio srityje ir tokiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarkÄ . Kaltinamasis V. V. kaltu prisipažino. Parodė, kad pradžioje V. S. su drauge baliavojo prie ežero, su jais nesitarė iÅ¡ anksto susitikti, jis su A. P. prie jų prisijungė, po to visi nuėjo pas jį į garaÅ¾Ä , kur gėrė sidrÄ ar alų, po to nuėjo prie (duomenys neskelbtini), nusinešė sidro.

Tenai buvo V., J., A.. A. pasiÅ«lė J. važiuoti pas jį į namus į (duomenys neskelbtini). S. dėl to supyko, V. V. pastÅ«mė, tada jis sudavė nukentėjusiajam į galvÄ kelis smÅ«gius, Å¡is nukrito, pribėgo A. P., jis tiksliai nematė ar jis sudavė smÅ«gius V., ar jį kėlė. Po to J. nuėjo link savo namų, o jis link savo namų. Patikslino, kad tai įvyko 2017-08-12, buvo Å¡viesus paros metas, galėjo bÅ«ti 21 valanda. Prie ežero, esančio (duomenys neskelbtini), viskas vyko normaliai.

Prie ežero V. S., J. ir J. dukra Å¡aÅ¡lykus kepė, maudėsi. Su A. buvo iÅ¡ anksčiau jis pažįstamas, o su nukentėjusiuoju per J. susipažino, ji buvo V. draugė. Jis su A. P. prisijungė vėliau. Prie ežero užtruko apie pusę valandos ir ėjo jis, V., A., J. link jo namų. Prie ežero anie alaus turėjo, o nueinant nuo ežero padavė draugui pinigų, kad nupirktų gėrimų. Grįžo pas jį į garaÅ¾Ä , jo močiutei M. M. nepatiko, kad geria garaže ir ji pasakė iÅ¡eiti iÅ¡ namų.

IÅ¡ garažo prie (duomenys neskelbtini), kuris yra einant link centro, ėjo visi, iÅ¡skyrus nepilnametę J. dukrÄ . Einant nuo mano namų link (duomenys neskelbtini), užėjo dar į parduotuvę alkoholio. Nuėję prie (duomenys neskelbtini) aikÅ¡telės gėrė sidrÄ , alų. Jautėsi pats neblaivus. Buvo aplinkui žmonių, žaidė vaikai. Buvo Å¡viesu, negali pasakyti valandos. Vartojo alkoholį visi. Tenai ir kilo konfliktas, kadangi prie (duomenys neskelbtini) A. pasiÅ«lė J. važiuoti pabaliavoti pas jį į (duomenys neskelbtini), V. jai neleido važiuoti.

Prasidėjo pyktis. V. lengvai ranka ne iÅ¡ piktos valios jį pastÅ«mė, sakydamas, kad J. niekur nevažiuos, jo nesužalojo. Jo gestas jam nepatiko, todėl jis pats, bÅ«damas iÅ¡gėręs, sudavė V. S. su ranka į galvÄ 4-5 smÅ«gius, į kuriÄ vietÄ pasakyti negali, į veidÄ , į galvos Å¡onÄ . Nukentėjusysis nuo smÅ«gių nukrito, atsisėdo. SmÅ«gius V. sudavė rankos kumščiu, smÅ«giai buvo tvirti, stiprÅ«s. Po jo suduotų smÅ«gių V. S. bėgo iÅ¡ nosies kraujas. Tuo metu, kai jis sudavė smÅ«gius nukentėjusiajam, A. buvo už kokių 2 metrų.

Tada priėjęs A. P. puolė, greit priartėjo prie V., pasilenkė, nematė kÄ jis padarė, ar sudavė, ar spyrė, J. jį sutramdė ir nusitempė, kad nemuÅ¡tų S.. J. sakė nesimuÅ¡ti, nes mato kaimynai, kurie avilius prie (duomenys neskelbtini) už gyvatvorės tvarkė. Kaltinamasis patvirtino, jog girdėjo jo vienÄ ar du smÅ«gius. Neilgai A. buvo prie S.. V. nesiprieÅ¡ino, sakė baikit. V. praradęs sÄ monės nebuvo, nesigynė. Paliko V. sėdintį, kai A. atsitraukė. V. nieko nekalbėjo, jokių garsų neskleidė, buvo atsirėmęs Å¡onu į laiptus.

Po konflikto visi nuėjo namo. J. irgi nuėjo namo, paliko S. sėdintį. Parėjęs namo miegojo, į rytÄ atvažiavo policija. A. maÅ¡ina buvo jo kieme, o kur A. nakvojo jis nežino. Po muÅ¡tynių S. atsikėlė, nuėjo pas J. į namus. Jis pats nematė kaip atsikėlė V.. Po to kai iÅ¡siskirstė, paskambinusi J. pasakė, kad pas jÄ atėjo V., atsigulė ant žemės ir po kiek laiko pradėjo kriokti. J. gyvena nuo tos vietos už kokių 500 metrų. Jau parėjus namo jam paskambino J. ir pasakė, kad jos mama iÅ¡kvietė S. greitÄ jÄ , nes S. pradėjo kriokti.

Greitoji V. iÅ¡sivežė. Sakė J., kad atėjo pas jÄ sÄ moningas, o po kokių 2 - 3 valandų įvyko priepuolis. Sutiktų sumokėti priteistÄ ieÅ¡kinio sumÄ dalimis, bÅ«tų geriau, kad mažesni ieÅ¡kiniai bÅ«tų. Blaivus nebÅ«tų sudavęs smÅ«gių, dabar užsikodavo ir problemų su alkoholio nėra. Jeigu J. nebÅ«tų nepatraukusi nuo S., nežino kaip toliau bÅ«tų buvę, nes buvo stipriai įtūžęs. Negerai vertina savo poelgį. Skambino S., jis pasakė, kad sumokėtų 3000-5000 eurų.

Neatsiprašė, nieko nesumokėjo. Nebuvo žinoma apie V. sveikatos bÅ«klę, anksčiau jis buvo be lazdelės. Nurodė, kad V. pats galėtų pasakyti, kad, eidamas nuo ežero jis griuvinėjo, nes buvo girtas, nukentėjęs už 10-15 minučių atėjo į garaÅ¾Ä , kai visi trys jau sėdėjo garaže. Patvirtino, kad patys nematė, tik per apklausÄ nepilnametis liudytojas apie tai pasakojo. Patvirtino, jog ikiteisminio tyrimo metu aiÅ¡kino, kad prie laiptų viskas vyko ir rodė, kad prie laiptų viskas vyko, o ne Å¡one už laiptų.

Tenai buvo nukentėjusiojo rÅ«bai, jie buvo tik perdėti kitoje vietoje. Kaltinamasis A. P. paaiÅ¡kino, jog pusiau supranta kuo kaltinamas. Nepilnametis pasakė, kad trinktelėjo nukentėjusiajam delnu sutramdydamas, dėl to kaltę prisipažįsta. Parodė, kad tikslios datos nepamena, buvo ilgasis savaitgalis. Penktadienį gavo V. V. skambučių telefonu, Å¡is kvietė atvažiuoti nudažyti dvi maÅ¡inas. Atvažiavus Å¡eÅ¡tadienį, maÅ¡inų nebuvo, V. pasakė, kad maÅ¡inas atvarys meistras, o per tÄ laikÄ galima iÅ¡gerti.

Nuėjo į parduotuvę, nusipirko alaus, buvo karÅ¡ta, todėl ėjo prie ežero. V. S. iÅ¡ anksčiau nepažinojo. Prie ežero buvo V., J. su dukra, tada pirmÄ kartÄ pamatė V.. Atrodė, kad V. su J. pažįstami, jie kepė Å¡aÅ¡lykus, buvo smarkokai iÅ¡gėrę. Jie atėję iÅ¡simaudė, pabuvo, pradėjo lynoti, todėl nuėjo pas V. į garaÅ¾Ä . Nuo ežero nuėjo su V. ir J., o V. liko prie ežero. V. atėjo vėliau. Kažkas nuėjo alaus į parduotuvę. Atėjusi į garaÅ¾Ä V. močiutė liepė iÅ¡eiti.

Nuėjo į parduotuvę, kuri yra prie (duomenys neskelbtini), nusipirko „mikso“ ir nuėjo už nugarinės (duomenys neskelbtini) pusės gerti. Kvietė vienÄ J. važiuoti pas save į namus į privatų kiemÄ pasėdėti. V. žiÅ«rėjo piktu žvilgsniu. Negirdėjo, kÄ atsakė J.. Prasidėjo pyktis tarp V. ir V., gal kažkÄ pasakė, buvo iÅ¡gėrę. V. užpykęs trinktelėjo V., už (duomenys neskelbtini) nugarinės pusės prasidėjo muÅ¡tynės. Buvo Å¡viesus paros metas, į vakarÄ .

V. sudavė V. rankomis į galvÄ , neskaičiavo kiek kartų, nes pats buvo už kokių 4 metrų. MuÅ¡tynės vyko už (duomenys neskelbtini) nugarinės pusės. Žmonių nematė, nes aplink nesižvalgė. SmÅ«giai buvo suduoti V. stovint. Nuo suduotų smÅ«gių V. atsisėdo ant žemės. Parkrito V. ir rankomis pasirėmęs atsisėdo. V., gulėdamas ant žemės, kažkÄ nenutrÅ«kstamai burbėjo, tada jis priėjo apraminti. Priėjo apraminti V., kad jis neburbėtų, kad nesitęstų toliau muÅ¡tynės. Bandė raminti V. per petį užtaikydamas ar per žandÄ delnu silpnais smÅ«giais, kad gulėtų ir, kad neburbėtų.

Negali pasakyti, kÄ konkrečiai burbėjo V.. Neatrodė, kad jam bÅ«tų reikalinga pagalba nuo smÅ«gių. Mano, kad kuomet iÅ¡gėręs gauna smÅ«gių, dar labiau apsvaigsta. Ėjo raminti, kad V. neburbėtų, o J. V. nutempė. Parodė, kad jis galimai trinktelėjo per veidÄ delnu V. ir nuėjo pas V., o J. nuėjo namo. J. nesuteikė V. pagalbos. Visi išėjo ir paliko V. ant žemės rymot. Galimai sakė, kad ramintųsi ir pagulėtų. S. vienÄ ar du smÅ«gius sudavė. Ä® petį ir į žandÄ praslystant sudavė smÅ«gius, taip paguldė S..

Kai guldė, S. galvos nesusitrenkė. Ten betoninė danga. Patvirtino, kad kai priėjo prie jo, V. iÅ¡ nosies bėgo kraujas, dar prieÅ¡ jo paties suduotus smÅ«gius. Nukentėjęs pargriuvo nuo V. smÅ«gių. Nematė ar V. griÅ«damas susižalojo galvÄ . V. mušė į veidÄ , galvÄ , gal į Å¡onÄ . Mano, kad, jeigu kumščiu trenktum, paguldytum žmogų. Gal sudavė V. kokius 4-5 smÅ«gius, jis – du kartus. Kas daugiau smÅ«gių sudavė, nematė. Užteko jo silpno smÅ«gio, kad atsigultų, nes nukentėjęs buvo stipriai apsvaigęs. Norėjo jį tokiu bÅ«du paguldyti, kad nekeltų sÄ myÅ¡io, pagalvojo, kad bÅ«tų ramesnis.

Kaltinamajam atrodė, kad reikia smÅ«gius suduoti, jog bÅ«tų tyla. Kaltinamojo rÅ«bai nebuvo kruvini, jis pats nebuvau sužalotas. J. sakė, kad ji girta ir eina namo. Pabuvęs pas V., jis nuėjo pas J., pas kažkÄ paklausė kur ji gyvena. Iki nuėjo, kol ieÅ¡kojo, kur ji gyvena, jau buvo sutemę, apie 22 val. Grįžęs pas V. maÅ¡inoje miegojo. Ryte grįžo namo. TÄ dienÄ gėrė „miksÄ â€œ, alų, degtinę. Jautėsi Å¡iek tiek iÅ¡gėręs, bet neapsvaigęs. Kur vyko konfliktas, galimai netoliese žaidė vaikai.

Neturi pats vairuotojo pažymėjimo, turi dvi licenzijas – automobilio sporto klubo ir motociklų federacijos, automobiliu važiuoti gatvėmis negali. Jei būtų blaivus, būtų lygiai taip pat pasielgęs, nes ramino V., sakydamas nemurmėti, gulėti. Jis nesužalojo V., jo veiksmai S. nesukėlė sveikatos padarinių ir liekamųjų reiškinių. Nukentėjęs V. S. parodė, kad jokių ryšių su kaltinamaisiais neturi. Dirbo statybose, su J. draugavo, susirašinėjo, susitarė, kad atvažiuos.

Jis pats nėra (duomenys neskelbtini) gyventojas, atvažiavo pas J. į svečius, nes yra pažįstami. Nuėjo prie ežero. Nusivežė Å¡aÅ¡lykų, sidro. Buvo J. su dukra. Prisilaužė Å¡akų, kepė Å¡aÅ¡lykus. Atėjo V. su P.. Jie prisėdo prie jų, nieko neatsinešė, gėrė, valgė. Baigėsi sidras, ėjo link (duomenys neskelbtini). V. jis pažinojo iÅ¡ anksčiau, jis atvažiuodavo pas tetÄ , kuri gyvena netoli jo. P. mato antrÄ kartÄ teisme. PirmÄ kartÄ jis atvežė jam į slaugÄ bananų, siÅ«lė pinigų.

V. dar gÄ sdino nukentėjusiojo artimuosius, kad prie parduotuvės nutrėkÅ¡. Nuėję pas V. į garaÅ¾Ä , gėrė alaus. Ä®vykis įvyko 2017 m. rugpjūčio mėnesį. Jis asmeniÅ¡kai negirdėjo pokalbio, kad P. siÅ«lytų J. važiuoti. Nelabai atsimena. Už (duomenys neskelbtini) smÅ«giai buvo jam suduoti, „žiebė į snukį, kibirkÅ¡tys ėjo iÅ¡ akių“. Su kumÅ¡timi mušė. Nežino, kuris konkrečiai iÅ¡ kaltinamųjų kibirkÅ¡tinius smÅ«gius sudavė. Iki įvykio turėjo antrÄ neįgalumo grupę dėl rankos nudegimo, prieÅ¡ 10 metų buvo patyręs insultÄ , dirbo privačiai.

Turi neįgaliojo dokumentus. Pats prisimalkaudavo žiemai, dirbo Kaune. Po sumušimo atsinaujino insultas, atėmė kairę pusę, kairės rankos nevaldo. Jo darbingumas dabar tėra 20 procentų, nustatytas specialiųjų poreikių lygis. Smūgiai buvo stiprūs, į veido sritį. Nespėjo skaičiuoti smūgius, jų daug buvo. Nešaukė, nesigynė. Po smūgių turbūt parkrito, o atsigavo tik tada kai vežė greitoji iš J. namų. Jam pasakojo, kad atėjo pas J., pats nieko nepamena kaip parėjo į J. namus.

GalbÅ«t atsitokėjęs atėjo pas J., sakė, kad buvo kruvinas. Negali paaiÅ¡kinti, kuris kiek ir į kuriÄ vietÄ smÅ«gius sudavė. Turėjo įtakos ir tai, kad buvo iÅ¡gėręs. P. buvo atvažiavęs į slaugÄ , atsiprašė. V. tik gÄ sdino brolį ir brolienę. Savo Å¡eimos neturi, buvo gydomas Kauno klinikose, brolienė D. P. palydi į teismÄ iÅ¡ slaugos. Gyvena su broliu ir broliene, savo Å¡eimos nesukÅ«ręs. Slaugoje buvo per žiemÄ , kad bÅ«tų saugiau, nepaslystų, nes brolis ir brolienė dirba.

Keturis mėnesius po ligoninės slaugoje gulėjo, po truputį pradėjo vaikščioti. Po įvykio ant patalo virÅ¡ dviejų mėnesių gulėjo, visai nevaikščiojo, buvo vartomas, sauskelnės buvo dedamos. Dabar su lazda po truputį pajuda. Iki įvykio užsidirbo, malkas pats pasidarydavo. Atvyko pas J. draugiÅ¡kai, taikiai nusiteikęs praleisti laikÄ , atsivežė Å¡aÅ¡lykų, alaus, sidro, o liko sužalotas. Po dviejų mėnesių iÅ¡ Kauno klinikų parvežė į slaugÄ (duomenys neskelbtini).

Slaugoje laikė keturis mėnesius, nes tiek laiko gali laikyti per metus, po to rÅ«pinosi brolienė ir brolis. Nepažįsta nieko, konflikto vietoje nieko nematė. Konkrečių kaltinamųjų veiksmų, dėl likusių itin sunkių liekamųjų reiÅ¡kinių, negali įvardinti ir atriboti. Dauguma smÅ«gių buvo suduoti į galvÄ , net akis buvo iÅ¡kritusi į kitÄ pusę. Eidamas nuo ežero nebuvo nugriuvęs, gal kokį kartÄ nukrito. Nuo suduotų smÅ«gių per muÅ¡tynes parkrito ant žemės, ant bordiÅ«ro atsirėmęs sėdėjo po visko.

Neatsimena kaip nuėjo pas J.. Pamena, kaip atvažiavo greitoji ir policija. Atsimena tik serijÄ smÅ«gių ir, kad ėjo kibirkÅ¡tys. Po serijos suduotų smÅ«gių neatsimena ar kas kokius nors žodžius jam sakė. Jo pajamos Å¡iuo metu tėra 300 Eur. Papildomai nieko negali užsidirbti, net malkų neatsineÅ¡a. Ėmė paskolÄ malkoms nusipirkti. Buvo daryta galvos operacija, dėjo į galvÄ plokÅ¡telę dėl to, kad išėmė galvos deÅ¡inėje pusėje kaulÄ , kad smegenys turėtų vietos tinti.

Liko dėl to visiškais invalidas, niekam nenaudingas. Vienam šiuo metu savarankiškas gyvenimas sudėtingas. Skiria jam vaistus miegui, raminamuosius. Šiai dienai negauna jokios kompensacijos. Palaiko pilnai ieškinį 50 000 eurų neturtinės žalos ir 1166 eurų turtinės žalos. Nebuvo apsidraudęs savo gyvybės ir sveikatos. Su J. prieš įvykį buvo pažįstami apie du mėnesius, buvo geri draugai, bendraudavo. Po įvykio jokių ryšių su J. nepalaiko. Jaučia skausmus iki šiol, vartoja vaistus.

Skauda galvÄ , kairę rankÄ , nevaldo kairės rankos, ji paralyžiuota, nepaeinu be lazdos. Abu kaltinamieji kalti, tegul bendrai ir atsiskaito. Liudytojas A. R. parodė, kad parėję jie - V. V., A. P., kurį dabar teisme pažino, ir dar vienas vyras, V. garaže, adresu (duomenys neskelbtini), baliavojo. BÅ«damas namuose, garaÅ¾Ä matė pro virtuvės langÄ Å¾iÅ«rėdamas televizorių. Garažas nuo namo už 5-6 metrų. Liudytojas yra kaltinamojo V. motinos sugyventinis ir gyvena V. namuose. Kažkuris iÅ¡ jų iÅ¡eidavo iÅ¡ garažo ir kelis kartus kritinėjo.

Pro langÄ matė kaip kažkuris pievoje prie garažo griuvinėjo, nugriÅ«na, atsistoja pats. Neprašė griuvinėdamas pagalbos, tik 2-3 kartus nugriuvo ir kėlėsi. Galėjo griuvinėti dėl iÅ¡gėrimo. Negali garantuoti, ar ten buvo nukentėjęs, kuris dabar salėje su lazdele. Buvo dauguma jų iÅ¡gėrusių. Lyg nebuvo jie agresyviai nusiteikę. Gal apie dvi valandas baliavojo garaže ir išėjo. Nežino, dėl kokių priežasčių išėjo iÅ¡ garažo. Kažkuris prašė parneÅ¡ti 4-5 butelius alaus.

Buvo nuėjęs į garaÅ¾Ä , parnešė alaus, iÅ¡gėrė stiklinę ir išėjo. Nepamena, ar buvo garaže J., kur visi iÅ¡ garažo išėjo, nežino. Daugiau nebuvo žmonių garaže, tik Å¡ie trys, kuriuos iÅ¡vardijo. Visi kalbėjo garsiai, nes buvo iÅ¡gėrę. Nebuvo muÅ¡tynių garaže. Buvo Å¡viesus paros laikas, į vakarÄ . Ryte, einant į parduotuvę, vienas kaimynas klausė, kas tenai buvo. Jis su kaltinamojo V. motina nieko nežinojo, tik vėliau pradėjo aiÅ¡kėti kas įvyko.

TÄ vakarÄ iki 23 val. žiÅ«rėjo televizorių, jokių konfliktų nematė. Liudytoja R. K. paaiÅ¡kino, kad nukentėjęs atėjo į jos namus apie 23 val., (duomenys neskelbtini). Namas stovi prie pat gatvės, pabeldė į duris. Nuo jų namų iki (duomenys neskelbtini) yra maždaug 300 metrų atstumas, nebus pusės kilometro kelio. Nukentėjęs yra J. pažįstamas. Jo veidas buvo kažkoks nubrozdintas. Paprašė leisti pasėdėti, užmigo. Pagalvojo, kad pramigs ir iÅ¡eis. Per ilgai miegojo, todėl iÅ¡kvietė greitÄ jÄ ir iÅ¡vežė jį.

Nukentėjęs buvo apsirengęs tik apatinėmis trumpikėmis, nuogas. Ant veido buvo kaip nubrozdinimas ir kaip kraujo. Tas žmogus buvo orientuotas. Jis buvo matytas vienÄ kartÄ . Pagalvojo, kad užėjo pagalbos. Jis kalbėjo protingai. Apie jokias muÅ¡tynes nepasakojo. Jis atsisėdo ir užmigo. Nežinojo kur jis gyvena, nežinojo kam praneÅ¡ti. Jis atsisėdo virtuvėj ant kėdės. Paklausė, ar gali pramigt ir sakė eis namo. Tada nuėjo į kambarį ir atsigulė ant grindų, ant kilimo kambaryje.

Jis kokiÄ valandÄ miegojo gulėdamas ant nugaros. Pagalvojo, kad per ilgai miega. IÅ¡ karto miegodamas kalbėjo, po to pradėjo knarkti, sumurmėjo ir tada ji sugalvojo iÅ¡kviesti greitÄ jÄ . Nematė putų iÅ¡ burnos. Jis ant kilimo miegojo ant nugaros. Namuose miegojo J. K.. Tuo metu, kaip jis atėjo, J. miegojo. Kai kvietė greitÄ jÄ , J. matė jį. Nieko neklausinėjo J. iÅ¡ kur ji parėjo ir kur buvo. Skambino iÅ¡ savo mobilaus telefono į pagalbos telefonÄ Nr. 112. Pasakė, kad miega iÅ¡gėręs žmogus, lyg veidas apibrozdintas.

Greitoji greitai atvažiavo ir jį iÅ¡sivežė. Kuomet kvietė ji greitÄ jÄ , J. negirdėjo. Kai atvažiavo greitoji, J. pabudo, sakė, kam kviečia iÅ¡gėrusiam žmogui greitÄ jÄ . Nuo jų namų iki (duomenys neskelbtini) maždaug 300 metrų atstumas, nebus pusės kilometro. Pažįsta V. V., o kito kaltinamojo ne, jo niekada nėra mačiusi. Liudytoja J. K. paaiÅ¡kino, kad kaltinamieji ir nukentėjęs yra pažįstami. Buvo liepos pabaiga ar rugpjÅ«tis. Su nukentėjusiuoju susitarė kepti Å¡aÅ¡lykus.

Jį atvežė draugas apie 14 val. Nuėjo į parduotuvę, po to prie ežero, tenai nemažai išgėrė. Atėjo prie ežero V. V. ir A. P.. Prie ežero buvo jos dukra, kuri pavalgė šašlykų, išsimaudė ir išėjo. Kai atėjo kaltinamieji, su jais dar gėrė. Pradėjo lyti, tada nuėjo pas V. V. į namus, tenai garaže pabuvo ir nuėjo prie (duomenys neskelbtini). Prie ežero prabuvo 4-5 valandas. V. S. atvyko būdamas sveikas, buvo jau išgėręs, tuo metu nebuvo jis nei kruvinas, nei sumuštas.

Kai ėjo nuo ežero link V. namų, jis ne kartÄ griuvo ant nugaros, o kadangi buvo sulytas, nusirengė maikę. Nuo ežero iki V. namų yra apie 1 kilometro atstumas. Kiti jį kėlė, griuvo patys keldami. Griuvinėjo V., nes buvo girtas. Daug alkoholio visi iÅ¡gėrė prie ežero. Gėrė baltÄ degtinę. Dar kažkas ėjo nuo ežero jį į parduotuvę alkoholio parsivežti. Ateidami kaltinamieji lyg tai neatsivežė alkoholio. Nepamena, kas dar alkoholio parnešė. IÅ¡ garažo V. močiutė liepė iÅ¡eiti.

Garaže užtruko apie valandÄ . Garaže buvo ji, V. V., A. P., V. S.. Garaže konfliktų nebuvo. Nuo garažo nuėjo prie (duomenys neskelbtini), nes tenai rami vieta tinkama baliavoti. Gėrė dar prie (duomenys neskelbtini). Dukra nuo ežero namo nuėjo, į garaÅ¾Ä nėjo. Nuo garažo iki (duomenys neskelbtini) yra keli Å¡imtai metrų. Lyg visi kartu išėjo iÅ¡ garažo. Einant nuo garažo link (duomenys neskelbtini) nevyko konfliktas. Tarp vyrų prie (duomenys neskelbtini) įvyko konfliktas. Toliau tenai visi gėrė.

Kažkuris pirmas pasakė kokį žodį. Jie trise pradėjo kažkÄ sakyti ir muÅ¡tis. Bandė juos skirti. Ten kaip pasistumdymas buvo. Nebuvo, kad kažkuris kurį muÅ¡tų, o tarpusavyje visi stumdėsi. Nebuvo grėsmingos situacijos, pati bÅ«tų kvietusi policijÄ . Buvo daug iÅ¡gėrusi, todėl nepamena momentais. Skyrė juos, nes už nesÄ mones stumdėsi. V. S. pažinojo apie metus laiko. Jis sunkiai vaikščiodavo, bet be lazdelės paėjo. Iki ežero pats ėjo. Jis pasakojo, kad turėjo problemų su sveikata dėl insulto.

Kai jis gulėjo ligoninėje, rugpjūčio 3 d. jį aplankė. Po to bendravo telefonu. Sužinojo kad greitoji iÅ¡vežė iÅ¡ jų namų, ryte atvažiavo kriminalistai. Miegojo kaip atvažiavo greitoji, bet prabudo. Mamai ji sakė, kam kvieti greitÄ jÄ , jeigu knarkia. Matė kaip dėjo ant neÅ¡tuvų ir dėjo į greitÄ jÄ , nukentėjęs kaip ir miegojo. Jai pačiai atrodė, kad miegant knarkia, o mama, kaip medikė, galbÅ«t suprato, kad negerai. Kraujo žymių nematė. Nukentėjęs pas juos atėjo, nes buvo jį pasikvietusi, nebuvo pas kÄ daugiau eiti jam.

Neatsimena, ar buvo jo veidas kruvinas. Kaip nuo ežero ėjo, jis krito, nugara jo buvo pabrozdyta. Jis krito ant asfalto. Krito kelis kartus, nedaug kartų. Dar jį kėlė ir vedė. Kai jį išvežė greitoji, jis buvo be „maikės“, gal su kelnėmis. Ji nuo (duomenys neskelbtini) išėjo anksčiau, paliko juos. Pagalvojo, kad tegul jie pasiunta. Prie jos jie visi trys stumdėsi. Jie visi trys griuvinėjo ant pievos prie (duomenys neskelbtini). Kai vyrai stumdėsi, dukra nematė, ji dar prieš lietų išėjo.

Gal dėl alkoholio konfliktas įvyko. Kaip P. siÅ«lė jai važiuoti, ji pati negirdėjusi. Neatrodė, kad vienam iÅ¡ jų reikia pagalbos. Ji nesistumdė, tik skyrė, jai nesudavė niekas smÅ«gių. V. V. nuo mažens pažįsta, o A. 2-3 metus pažįstu. PirmÄ kartÄ su juo kartu baliavojo. Jis su jos pažįstama draugavo, (duomenys neskelbtini) susitikdavo. V. daug metų užsienyje gyveno, nežino ar linkęs muÅ¡tis, yra smarkus vaikinas, apie A. P. smurtavimÄ nežino. Nė vienas nėra jos geras draugas.

Buvo susiskambinusi su V., kad ateitų prie ežero. Kaltinamieji kartu atėjo. Patikino, kad V. S. geras žmogus, jis pirmas nelinkęs smurtauti. Kai susitikdavo su V. ir anksčiau iÅ¡gerdavo, jis skatindavo pabaliavoti. Ji dažniausiai pas jį nuvažiuodavo, jis gyveno antrame aukÅ¡te, o pirmame buto aukÅ¡te jo brolis su Å¡eima gyveno. Galimai dėl to, kad buvo apsvaigusi, daug ko nepamena prie (duomenys neskelbtini). Visi vienas kitam sudavinėjo, nebuvo dėl ko kviesti greitÄ jÄ ir policijÄ . Liudytoja E. A.

G. parodė, kad kitÄ dienÄ prie takelio pamatė rÅ«bus – marÅ¡kinėlius ir džinsus, kuriuos padėjo prie (duomenys neskelbtini) ant mÅ«rinės sienelės. Ji gyvena netoli (duomenys neskelbtini), daržas prie gyvatvorės, o už gyvatvorės mėtėsi marÅ¡kinėliai ir džinsai. Nebuvo suplėšyti ar kruvini rÅ«bai. Gyvena miestelio centre. Dažnai tenai jaunimas vakarais susirenka su motociklais, maÅ¡inomis. PrieÅ¡ kokius 2 metus, galėjo bÅ«ti liepos pabaiga, rugpjūčio pradžia, sekmadienis, kai ji rado tuos rÅ«bus.

Matė kaip J. K. Å¡eÅ¡tadienį po pietų ėjo namo. Ji ėjo gatve viena nuo parduotuvės link namų. Prie (duomenys neskelbtini) yra toliau privačių namų, mokykla užstoja. Pagarsinus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ji patvirtino, kad sekmadienį toje vietoje, kur vyras sakė, kad matė sėdinčius vyrus, buvo kraujo lašų ir mėtėsi tuščias alaus bambalis. RÅ«bus rado toliau ant pievutės. J. kaimynė, jÄ pažįstu, o V. yra (duomenys neskelbtini) gyventojas.

P. ir S. nepažįsta. Dabar tiksliai negali pasakyti ar matė pati, ar vyro pasakojimas užstrigo. Vyras tikrai matė, jis buvo prie avilių. RÅ«bai rasti buvo ne prie laiptų, ne aikÅ¡telėje, o pievelėje. Liudytojai atrodė, kad vilko vyriÅ¡kis rÅ«bus, jie pamesti. Liudytojas V. K. G. paaiÅ¡kino matęs keletÄ epizodų. IÅ¡ pradžių prie parduotuvės buvo J. ir du nepažįstami vyrai. Matė netoli (duomenys neskelbtini) Å¡aligatvyje stovėjo ir kalbėjosi trys žmonės. Du vyrai ir moteris.

Kitas epizodas (duomenys neskelbtini) kiemelyje. Trys žmonės perėjo kiemelį ir atsisėdo du ant priestato laiptų, du sėdėjo, vienas stovėjo. Kiek pastebėjo, perdavinėjo tamsų butelį, o ar gėrė, negali pasakyti. Kaip pasirodė kiemelyje prie (duomenys neskelbtini) vienas buvo tik su apatinėmis kelnaitėmis. Galėjo sėdėti 10-15 minučių. Toliau pastebėjo juos einančius takeliu pro gyvatvorę prie jų sodo. Priekyje įėjo moteris, o iÅ¡ paskos du vyrai. Vienas iÅ¡ vyrų buvo pusnuogis, lyg rankoje kažkÄ kaip ir vilko kokį drabužį, nes užgožė gyvatvorė.

Kai stovėjo Å¡aligatvyje pagal pirmÄ epizodÄ Å¡aligatvyje, negali tvirtai pasakyti ar buvo vienas be drabužių. Kitas epizodas, kaip išėjo į gatvę. IÅ¡sirikiavo, priekyje moteris suko link savo namų, iÅ¡ paskos du vyrai, atsilikę 3, po to 5, po to 7 žingsniais, vienas suko link parduotuvės, kitas suko paskui moterį. Paskui moterį lyg bandė eiti lyg aukÅ¡tesnis, link parduotuvės žemesnis. Paskutinis epizodas vakare sutemus, kaip į duris pasibeldė. Atsidarius durims, lauko aikÅ¡telėje stovėjo žmogus pusnuogis, su apatiniais ir kraujosruvomis, nubrozdinimais.

Paprašė atsigerti, Paklausė, kur gyvena J.. Jam paaiÅ¡kino kur ji gyvena. Jis netvirtai stovėjo ant kojų, buvo neblaivus. Paklausė jo, ar nepadėti nulipti laiptais, atsakymas buvo, kad nereikia, nulips pats. Jis nulipo laiptais ir nuėjo takeliu į kiemÄ . Buvo tamsu, kaip atėjo į namus vyras, buvo jau uždegta lemutė, apie 23 valanda, galėjo bÅ«ti liepos mėnuo. Pasibeldė į duris tas pusnuogis žmogus, kuris buvo vilkęs vienÄ drabužį. Nepamena, ar pirmiausia klausė kur J., ar prašė atsigerti.

Tas žmogus buvo išgėręs. Jis buvo orientuotas, pats nulipo laiptais atsisakęs padėti. Buvo ant rankos kraujosruvos ir visoje galvoje buvo nubrozdijimai. Veidas nebuvo kruvinas, tik pėdsakai buvo kraujo ant veido. Ant rankos ir veido matėsi kraujo pėdsakas. Jis neprašė kviesti medikų pagalbos ar policijos iškviesti. Liudytojas L. P., kaltinamojo brolis, matė, kad buvo atvažiavusi policija prie brolio namų. Paklausė kas atsitiko. Pasakė, kad policija iš Prienų, tyrėja moteris sakė, kad buvo muštynės. Brolis sakė, kad svetimi ar savi pakišo, papuolė svetimam rate.

Nusikaltimo aplinkybių nežino. Nežino, dėl ko brolis važiavo į (duomenys neskelbtini). Liudytojo nuomone, brolis turi priklausomybę alkoholiui. Jis važinėja Opel Astra automobiliu. Brolis aiÅ¡kino, kad viskas įvyko per gėrimÄ . Su kompanija bendravo, sakė moterim pasikeisdami naudojosi. Jis netoleruoja tokio elgesio ir tokio gyvenimo bÅ«do. Sakė, kad pa kvietė, iÅ¡viliojo atvykti, vyko gėrimai, orgijos. Sakė, kad ėjo girtas, dalies neatsimena. Sakė, kad norėjo pagelbėti, apginti.

Buvo į ligoninę pas nukentėjusįjį nuvykę aplankyti, pirko valgyti, brolis rÅ«kyti nupirko, davė nukentėjusiajam brolio telefono numerį, sakė, kad jei reikės ko nors, kad paskambintų. PaaiÅ¡kino, kad jo brolis dirbantis, anksčiau, važiuodamas motociklu, dėl eismo įvykio turėjo galvos traumÄ . Jis anksčiau bÅ«davo alkoholio prieÅ¡as, motociklais užsiimdavo, buvo čempionas. Ä®vyko lūžis ir 3-4 metai dėl Å¡eimyninių aplinkybių geria alkoholį. Jis negali įtakoti brolio, jam jis nėra autoritetas.

Specialistas S. J., atlikęs V. S. teismo medicinos tyrimÄ dėl padarytų sužalojimų, apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, kad nukentėjęs po įvykio buvo gydomas Kauno klinikų neurochirurgijos intensyviosios terapijos skyriuje. Vėliau buvo pateikti medicinos dokumentai - tai gydymo ligos istorijos kopija. Remiantis apžiÅ«ros ir medicinos dokumentų duomenimis iÅ¡vadoje konstatavo, kad nukentėjusiajam padaryta kraujosruvos odoje ir poodyje abiejų akių vokuose, kairėje virÅ¡raktikaulinėje srityje, krÅ«tinės lÄ stos kairėje pusėje ir kairėje alkÅ«nėje, odos nubrozdinimai deÅ¡inėje alkÅ«nėje, kairėje plaÅ¡takoje ir abiejų kelių iÅ¡orinių pavirÅ¡ių srityje, pavirÅ¡inės muÅ¡tinės žaizdos kairėje alkÅ«nėje ir nugaros abiejose pusėse, sunkios formos trauminė galvos smegenų liga, Å«mi subdurinė hematoma deÅ¡inio galvos smegenų pusrutulio srityje.

Mechanizmas: sužalojimai padaryti veikiant galvÄ , krÅ«tinės lÄ stÄ , abi rankas ir abi kojas kietais bukais žalojančiais daiktais. IÅ¡ sužalojimų morfologinių savybių spręsti apie individualias žalojančių daiktų savybes nebuvo galimybes, jos sužalojimuose neužsifiksavę. Galima kalbėti apie didelę grupę daiktų. Sužalojimų visuma dėl sukėlusios galvos smegenų suspaudimÄ ir dislokacijÄ Å«mios subdurinės hematomos, kvalifikuotina kaip sunkus sveikatos sutrikdymas.

Kraujosruvos odoje ir poodyje virÅ¡raktikaulinėje srityje, krÅ«tinės lÄ stos kairėje pusėje ir kairėje alkÅ«nėje, odos nubrozdinimai deÅ¡inėje alkÅ«nėje, kairėje plaÅ¡takoje ir abiejų kelių iÅ¡orinių pavirÅ¡ių srityse, pavirÅ¡inės muÅ¡tinės žaizdos kairėje alkÅ«nėje ir nugaros abiejose pusėse tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai, kvalifikuotina, kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Gali kilti klausimas dėl kraujosruvų odoje ir poodyje abiejų paakių srityje, kodėl neduotas atskiras jų vertinimas.

Pasak specialisto, galvos smegenų trauminė liga suprantama kaip galvos iÅ¡orinių sužalojimų, galvos minkÅ¡tųjų audinių, kaukolės kaulų ir smegenų pažeidimų substrato visuma. Todėl atskiras vertinimas bÅ«tų nelogiÅ¡kas. Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Nėra Å¡iai dienai nėra moksliÅ¡kai pagrįstos metodikos, kuri leistų sužalojimo padarymo laikÄ nustatyti tiksliai. Tačiau sužalojimų morfologinės savybės dėl kraujosruvų odoje ir poodyje žalsvinis atspalvis, odos nubrozdinimo morfologinės savybės, santykis su odos pavirÅ¡iumi, nurodytų į 3-5 parų sužalojimų senumÄ .

Atitinka nusikalstamos veikos padarymo laikotarpiui. Sužalojimai padaryti mažiausiai deÅ¡imties trauminių poveikių pasekoje: mažiausiai dviejų trauminių poveikių į galvos sritį pasekoje, mažiausiai trijų trauminių poveikių į krÅ«tinės lÄ stos sritį pasekoje, mažiausiai trijų trauminių poveikių į rankų sritį pasekoje ir mažiausiai dviejų trauminių poveikių į kojų sritį pasekoje. Galvos sužalojimų, sukėlusių sunkų sveikatos sutrikdymÄ , padarymo galimybės griÅ«nant ir galva atsitrenkiant į kietus bukus žalojančius pavirÅ¡ius, mažai tikėtina, kadangi nėra objektyvių trauminio poveikio žymių galvos minkÅ¡tuosiuose audiniuose pakauÅ¡io srityje ar kairėje momeninėje srityje, kompiuterinės tomografijos tyrimo metu nenustatyta kurios nors galvos srities minkÅ¡tųjų audinių komponento iÅ¡ryÅ¡kėjimo bei nenustatyta kontÅ«zinių žymių galvos smegenų kaktinėse ir smilkininėse skiltyse.

Esant trauminiam poveikiui griÅ«nant ir atsitrenkiant galva į kietÄ plokščiÄ pagrindÄ (grindinys, grindys, siena), trauminių poveikių vietoje formuojasi poodinė hematoma. Kadangi kompiuterinė tomografija atliekama artimu laiku po sužalojimo padarymo, tai jeigu yra poodinė hematoma galvos srityje, radiologai atžymi, kad pakauÅ¡yje ar momeninėje srityje, ar smilkininėje srityje iÅ¡reikÅ¡tas minkÅ¡tųjų audinių komponentas. Tokio paraÅ¡ymo kompiuterinėje tomografijoje nėra. Kontaktuojant su kietu, plokščiu pavirÅ¡iumi, gali nelikti odos nubrozdinimų pavirÅ¡iuje, gali formuotis poodinė hematoma.

Tokio dalyko nebuvo. Patvirtino, kad galvos sužalojimų, sukėlusių sunkų sveikatos sutrikdymÄ , padarymo galimybė, trauminių poveikių rankomis ar kojomis į galvos sritį visumos pasekoje, neatmetama. Dėl ko galėjo formuotis hematoma po kietuoju dangalu deÅ¡inio galvos smegenų pusrutulio srityje. Esant trauminiams poveikiams į galvÄ , neiÅ¡vengiami galvos rotaciniai judesiai, gali bÅ«ti apie vertikaliÄ ašį arba horizontaliÄ . Rotacinių galvos judesių pasekoje, jei po trauminio poveikio kaukolės rotacinis judesys nutrÅ«ksta greičiau, tai smegenys dėl savo masės ir inercijos pasislenka ir juda toliau ir dėl to gali įvykti venų, jungiančių kietÄ jÄ ir minkÅ¡tÄ jį dangalus, plyÅ¡imas.

Neurochirurgai konstatavo, kad kraujavimo židinys buvo parasagitalinė vena – tai vena, esanti Å¡alia sagitalinio veninio ančio. Parasagitalinis venų plyÅ¡imas įvyksta, kai bÅ«na galvos rotaciniai judesiai apie vertikaliÄ ašį. Jei bÅ«na rotaciniai judesiai apie horizontaliÄ ašį, plyÅ¡ta venos, esančios Å¡alia skersinio veninio ryÅ¡io. Konstatavo dvi trauminio poveikio žymes į galvos sritį, du trauminius poveikius. Kuris trauminis poveikis lemiamas, dėl kurio iÅ¡ jų plyÅ¡o kraujagyslė ir formavosi subdÅ«rinė hematoma, pasakyti nėra galimybės. Galėjo įvykti tiek dėl vieno trauminio poveikio į galvos sritį pasekoje, tiek dėl trauminių poveikių visumos.

Atsakydamas į klausimÄ ar galėjo judėti nukentėjęs asmuo po padaryto sužalojimo, nurodė, kad po galvos smegenų traumos, kaip formuojasi subtÅ«rinė hematoma, bÅ«na Å¡viesusis periodas, kuris gali tęstis 2-3 valandas, po to vystosi galvos smegenų koma, kadangi pasireiÅ¡kia galvos smegenų dislokacijos spaudimo reiÅ¡kiniai, vystantis komai savarankiÅ¡ki veiksmai negalimi. Å viesusis periodas tai reiÅ¡kia gali bÅ«ti trumpas sÄ monės sutrikimas, po ko atgauna sÄ monę ir gali atlikti veiksmus.

Patvirtino, kad Å¡viesiu periodu galėjo žmogus nueiti, atlikti veiksmus iÅ¡ karto po trauminio poveikio. Gali bÅ«ti trumpalaikis sÄ monės sutrikimas, po to atgręžimo galimybė. Pakanka nurodytų dviejų trauminių poveikių į galvos sritį, kurie įtakojo sunkų sveikatos sutrikdymo mÄ stÄ . Kvalifikuojant sužalojimų visumÄ , tie du poveikiai į galvos sritį yra sunkiausi ir jie atskirai kvalifikuojami. Tie poveikiai atlikti sudavimo smÅ«giu, o ne kritimo metu. Atmestini kritimo poveikiai, nes smegenų pažeidimo morfologiniai požymiai nenurodo griuviminės traumos.

Atsitrenkiant pakaušiu kenčia kaktinių ir smilkininių poliai arba apatiniai paviršiai, arba kontūziniai židiniai arba kraujosruvos po minkštaisiais audiniais, šiuo atveju to nebuvo. Padaryta kietu buku daiktu. Ranka ir koja turi bukų daiktų savybių. Jeigu kalbėtume tik apie delno smūgį, objektyvių trauminių požymių vargiai liktų, liktų paraudimas. Tačiau smūgis delnu irgi gali duoti rotacinį judesį. Kiekvienas sekantis trauminis poveikis į galvos sritį, esant galvos smegenų pažeidimui, potencijuoja prieš tai buvusius trauminius poveikius.

Gali kitas smÅ«gis įtakoti tolimesnę eigÄ . Jeigu bÅ«tų vienas smÅ«gis stipresnis kumÅ¡timi, kitas po to sektų sudavimas delnu, po to vėl kumÅ¡timi, nebÅ«tų galima nustatyti kurio smÅ«gio pasekoje susidarė įvykusi situacija. Kai apžiÅ«rėjo, buvo žmogus po operacijos, apibintuota galva, paÅ¡alintas kaulas, nes reikėjo vietos smegenims, kadangi jos buvo pabrinkusios. Kaulas galimai vėliau ir buvo grÄ Å¾intas, Å¡i aplinkybė jam nėra žinoma, tačiau neurochirurgai apie minkÅ¡tuosius audinius ir kaulų lūžimus medicininiuose dokumentuose nerašė.

Po operacijos operaciniame lope susidarė kraujosruvos. Pradedant operacijÄ apie poodinę hematomÄ , kaukolės kaulo lūžį deÅ¡inėje galvos pusėje nebuvo fiksuota. SmÅ«giavimas galėjo bÅ«ti ranka arba koja. Pasveikimo galimybės pagal liekamuosius reiÅ¡kinius nėra. Jei nebÅ«tų suteikta medicininė savalaikė pagalba, bÅ«tų buvusi reali mirties tikimybė. Dėl smegenų traumos spaudas lieka visam gyvenimui. Nurodė, kad iÅ¡skirti kuris trauminis poveikis buvo lemiamas sudėtinga, smÅ«giuojant į vienÄ pusę, galva sukasi į vienÄ pusę, į kitÄ pusę - galva sukasi į kitÄ pusę.

Koncentruoto smūgio pasekoje, jeigu smūgiuojama pvz., akmeniu, formuosis lūžis, lūžio kraštai pažeis, tada gali būti trauminio poveikio smūgiavimo vieta nustatyta. Kraujosruvos formuojasi trauminio poveikio - smūgio vietoje. Dėl kraujo ar kraujingo skysčio iš nosies ir ausų - gali būti galvos smegenų traumos atveju, kai lūžęs kaukolės pamatas, pažeista priekinė ar vidurinė dalis pažeista. Jei vidurinė dauba pažeista būna kraujavimas arba kraujingas skystis iš ausų, kaip pažeista priekinė dauba, kraujavimas arba kraujingas skystis teka iš nosies.

Apie nosies lūžimÄ duomenų iÅ¡ radiologų nėra. SmÅ«gių sudavimo metu kokioje padėtyje buvo nukentėjęs konkrečiai pasakyti negalima, bet rotaciniai galvos judesiai galimi tiek stovinčiam, sėdinčiam, tiek gulinčiam. PaaiÅ¡kino, kad į komÄ panyra žmogus po 2-3 valandų. Komoje žmogus gali ilgai prabÅ«ti, o neoperuojant, neteikiant pagalbos gali likti žmogus daržove. Kiekvienas atvejis individualus. Abiejų akių paakiuose kraujosruvos galėjo bÅ«ti dėl suduotų smÅ«gių, gali bÅ«ti nuo netiesioginių smÅ«gių, į skruostikaulio sritį.

Kiti sužalojimai Å¡iuo atveju galvos traumos liekamiesiems reiÅ¡kiniams įtakos neturi. IÅ¡vadÄ , kad mažiausiai du kaltinamųjų padaryti trauminiai poveikiai sukėlė sunkų sužalojimo mÄ stÄ , vienareikÅ¡miÅ¡kai tvirtina. Liudytoja V. B., Alytaus apskrities VPK Prienų policijos komisariato vyresnioji tyrėja, atlikusi ikiteisminį tyrimÄ , paaiÅ¡kino, kad apklausė liudytojus, įtariamuosius, darė parodymų patikrinimus, teikė specialistui užduotį, dalyvavo kartu su ekspertu apžiÅ«rint nukentėjusįjį.

Nukentėjęs buvo be sÄ monės, dirbtinoje komoje. Važiavo su ekspertu J. į Kauno klinikas, į reanimacijÄ . Nukentėjęs nejudėjo, buvo subintuota galva. Specialistas nukentėjusiajam rankas kilnojo, nukentėjęs buvo be jokios reakcijos. Po to teko apklausti nukentėjusįjį. Apklausė jį slaugos namuose (duomenys neskelbtini), jis apie įvykį nieko neprisiminė, nežino kaip buvo sužalotas, tik sakė kaip nuvyko, su kuo susitiko, prie ežero daug alkoholio vartojo. Negali atsakyti, kas įtakojo nukentėjusiojo įvykių atminties praradimÄ .

Paaiškino, kad V. V. ne visas detales tiksliai prisiminė, bet prisiminė, kaip susitiko su kitu kaltinamuoju, buvo prie ežero, kaip pas jį namuose vartojo alkoholį, kaip prie (duomenys neskelbtini) sudavė smūgius nukentėjusiajam, jis tai pripažino. A. P. ikiteisminiam tyrime pasakojo nebūtus dalykus, kad jį kažkas užpuolė, jo parodymai neatitiko kitų apklaustų asmenų parodymams. Vėlesnėse apklausose jo parodymai buvo kitokie, kad susitiko ir bendravo su nukentėjusiuoju, bet smūgių, kaltės nepripažino.

AiÅ¡kino, kad bandė skirti V. su nukentėjusiuoju. V. pripažino, kad sudavė nukentėjusiajam smÅ«gius į veidÄ , fiksuota apklausoje parodymų patikrinimo vietoje, dalyvaujant advokatui. Parodymų patikrinimo metu buvo atsivežę manekenÄ , V. parodė kaip sudavė smÅ«gius, kokioje pozoje buvo nukentėjęs po smÅ«gių, kokioje padėtyje nukentėjusįjį paliko. Apklausė ji visus liudytojus, nepilnametį liudytojÄ pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ apklausė. Parodymų patikrinimo metu V.

V. niekas nieko nenurodė, nes advokatas dalyvavo, parodymai buvo filmuojami. Papildomos apžiūros įvykio vietoje metu buvo rasta prie (duomenys neskelbtini) nugarinės pusės daiktai, ant šaligatvio kraujo dėmės, bet V. parodė, kad viskas vyko kitoje (duomenys neskelbtini) pastato pusėje, daiktai rasti 20 metrų atstumu nuo laiptų. Aiškino, kad vyko prie tų laiptų. Kitų liudytojų parodymai sutapo, kad vyko prie laiptų. Buvo fiksuota vieta, kur buvo rasta kraujo dėmės ir nukentėjusiojo, drabužiai.

Vėliau paaiÅ¡kėjo, kad prie laiptų buvo įvykis. Ten yra parkas, suoliukai, mokykla, aikÅ¡tės Å¡oninėje pusėje gyvena žmonės, jie apklausti liudytojais. A. P. parodymų patikrinimo nedarė, nes jis neprisipažino kaltės. Darė įtariamojo ir keleto liudytojų parodymų patikrinimÄ . V. V. pirminio praneÅ¡imo apie įtarimÄ metu ir parodymų patikrinimo metu parodymai sutapo, jų nekeitė, galima suprasti, kad atsiminė įvykių sekÄ , ko nebuvo iÅ¡ P. pusės. P. aiÅ¡kino, kad nepažįsta, kad brolis atvežė, jis melavo, jo parodymai nesutapo su kitų liudytojų parodymais.

Nusikaltimo vieta yra aikÅ¡tė prie (duomenys neskelbtini). Pagal pirminę įvykio vietos apžiÅ«rÄ , yra pastato nugarinėje dalyje laiptai ir rasti drabužiai – „šortai ir maikė“. V. aiÅ¡kino, kad vyko prie laiptų Å¡oninėje dalyje. Liudytoja aiÅ¡kino, kad ji padėjo drabužius. Veiksmas vyko prie Å¡oninės sienos. Gyventojai gyvena prieÅ¡ingoje laiptų pusėje, jiems iÅ¡ kiemo matėsi, iÅ¡ parko pusės irgi matosi. Atstumas iki žmonių ne daugiau 50 metrų. Liudytojas Ž.

V., kaltinamojo brolis, paaiÅ¡kino matęs kaip nuo ežero parėjo ir prie laiptų nukentėjęs kritinėjo. Laiko nepamena, buvo į vakarÄ , pareidinėjo J., V. V., nukentėjęs ir A. P. į namus (duomenys neskelbtini). Jis kartu su V. V. gyvena mamos nuosavybėje. Parėjo vartoję alkoholio. Girčiausias buvo tas, kuris daugiausia kritinėjo – nukentėjęs, pavardės nežino, jo nepažinojo. Jis atėjo apsirengęs apatinėmis kelnaitėmis, lyg tai rÅ«bus rankose nešėsi. Å ilta buvo, turbÅ«t maudėsi.

Buvo Å¡viesus paros metas. Jie nuėjo į garaÅ¾Ä , jis kartu nebuvo, alkoholio nevartojo. Nematė ar kas jiems atnešė gėrimų į garaÅ¾Ä . Nepastebėjo, kad nukentėjęs bÅ«tų sumuÅ¡tas, kruvinas. A. P. iÅ¡ pasakojimų žinojo, nebuvo jo matęs ir su juo bendravęs. Pažinojo J.. BÅ«damas verandoje pastebėjo kaip tas vienas žmogus kritinėjo. Jis vartėsi eidamas tarp tvoros ir verandos, nuo jo 3 metrų atstumu. Apie sumuÅ¡tÄ nukentėjusįjį sužinojo iÅ¡ J., dar kažkas sakė.

Sakė, kad V., A., nukentėjęs susistumdė ar susimušė. RÅ«bus nukentėjęs nešėsi vienas, lyg „šortus, maikę“, neatsimena ar matė kraujuotus. Liudytojas V. B. parodė, kad į namus, esančius (duomenys neskelbtini), V. ir P. užėję paprašė rÅ«kyti. Buvo rytas, kai jie atėjo ir paprašė rÅ«kyti. V. kaimynas, o P. matė pirmÄ kartÄ . Nebuvo muÅ¡tinių žaizdų, kraujo dėmių, tik rÅ«kyti prašė ir išėjo. Jie užtuko 2-3 minutes. Jis rÅ«kyti neturėjo.

P. dar rankas apsiplovė, nes buvo purvinos rankos. Nepamena metų ir mėnesio kada jie buvo atėję. Tų žmonių sutikęs tÄ rytÄ nebuvo. Teisėjai paskelbus V. B. 2017-08-25 ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriais užfiksuota, kad prašė telefono pasiskambinti. Ä® veidÄ gal buvo įsidrėskęs. Neatsimena, kaip buvo tas vyras apsirengęs, kuris buvo su V.. Mobilų telefonÄ davė paskambinti. Buvo atėję V. ir P., veidas P. buvo įdrėkstas. NesiaiÅ¡kino, dėl ko veidas įdrėkstas, skubėjo iÅ¡eiti.

Patvirtino, kad P. yra asmuo salėje su akiniais, sėdintis Å¡alia V.. Liudytojas R. V., esantis su V. V. iÅ¡ vieno kaimo, parodė, jog su drauge atvažiavęs prie parduotuvės 2017 m. vasarÄ , dienos metu matė kaip iÅ¡ rankos V. V. vožtelėjo į veidÄ nepažįstamam asmeniui. Neatsimena to žmogus, kuriam vožtelėjo per veidÄ . Atrodo, kad dėl pergėrimo buvo suduotas smÅ«gis. Matė du neblaivius žmones ir, kad nukentėjęs nuo vožtelėjimo nukrito. IÅ¡lipęs iÅ¡ maÅ¡inos ir pasakė, kad kvies policijÄ arba ramintųsi.

Priėjo V., sakė viskas gerai. Vožtelėjo ir nuėjo, o tas nukritęs žmogus bandė keltis, nematė ar atsikėlė, nes su drauge iÅ¡važiavo. KitÄ kaltinamÄ jį posėdyje mato pirmÄ kartÄ . Tas pamuÅ¡tas žmogus sėdėjo lyg tai, kraujo žymių nepastebėjo. Ten vieta prie parduotuvės, kiemas į parduotuvę, jis buvo tuščias. Ten senesni žmonės aplinkui gyvena. IÅ¡kvietė policijÄ ir nuvažiavo. Nepamena ar dar buvo kitas vyras ar moteris. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino, jog tuomet tiksliau prisiminė, nes nedaug laiko buvo praėję.

Su juo buvo sesės 5 metų ir vyresnis vaikas. Jie nuo draugės riksmo iÅ¡sigando. Nepamena, kaip tie žmonės buvo apsirengę. Pagarsinus liudytojo parodymus užfiksuota, kad 2017 m. rugpjūčio 24 d. apklaustas ikiteisminiame tyrime nepilnametis R. V. parodė (1 t., b. l. 64-65, 67), kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su savo Å¡eima. 2017 m. vasarÄ , tiksliai kuriÄ dienÄ pasakyti negali, nes neprisimena, jis su savo drauge T. R. automobiliu atvažiavo į (duomenys neskelbtini) esančiÄ vienintelę parduotuvę.

Netoli parduotuvės yra (duomenys neskelbtini). Jis į parduotuvę nuėjo vienas. Parduotuvėje buvo vyriškis. Kaip jis atrodė nepamena. Prisimena, kad jis buvo su šortais. Vyriškis buvo eilėje prie kasos ir nieko nepirko. Matė, kad šis vyras buvo neblaivus. Jam būnant parduotuvėje, į parduotuvę įbėgo V., kurio tikslaus vardo nežino, tačiau jie jį vadina V.. Kiek žino V. gyvena (duomenys neskelbtini). Kiek matė V. būna neblaivus. Įbėgęs į parduotuvę V. sakė, kiek prisimena, kad greičiau atbėgtų, nes ateina tas.

Kas ateina neįvardino. Tada V. išėjo iš parduotuvės su minėtu vyriškiu, kuris buvo parduotuvėje. Ir kai jis apsipirko ir išėjo iš parduotuvės, pamatė, kad netoliese, kokių 15 metrų atstumu nuo parduotuvės, stovi V. su tuo pačiu vyriškiu, su kuriuo išėjo iš parduotuvės, taip pat buvo moteris vardu J., kuri gyvena taip pat (duomenys neskelbtini). Matė, kad J. buvo neblaivi. Paskui pamatė, kad link jų ateina vyriškis, kuris buvo nuogas, tik su apatinėm kelnaitėm. Kiek prisimena vyriškis, kuris buvo tik su apatinėm kelnaitėm, buvo stambesnis ir aukštesnis už V..

Matė, kad to vyriÅ¡kio buvo randuotas petys. Negali pasakyti ar tuo metu vyriÅ¡kių buvo kruvini veidai. Kiek prisimena jam tėtis sakė, kad jis matė prie ežero vyriÅ¡kį su apatinėm kelnaitėm ir jo buvo kruvinas veidas. Jis pamatė, kad V., kai priėjo prie jo vyriÅ¡kis, kuris buvo nuogas, smogė jam vienÄ kartÄ ranka į veidÄ ir vyriÅ¡kis parkrito ant žemės. Kiek prisimena, tas vyriÅ¡kis atsikėlė nuo žemės pats. Matė, kad ir Å¡is vyriÅ¡kis buvo neblaivus. V. irgi buvo neblaivus.

Tada jo draugė iÅ¡lipo iÅ¡ maÅ¡inos ir V. pasakė, kad jis ramintųsi, nes mato vaikai. Tada V. pradėjo eiti link jo draugės, ji iÅ¡sigando ir įlipo į maÅ¡inÄ . Tada jis iÅ¡lipo iÅ¡ maÅ¡inos ir pasakė, kad V. ramintųsi. Jis kai V. trenkė vyriÅ¡kiui paskambino 112 ir pranešė apie šį įvykį. Matė, kad paskui J. su tuo vyriÅ¡kiu, kuriam trenkė V., ėjo link (duomenys neskelbtini), o paskui juos ėjo V. su savo draugu. Kiek prisimena J. rankose nešėsi savo rankinukÄ .

Ir jie nuvažiavo. Praėjus apie 20 minučių jis su savo drauge važiavo gatve, prie kurios yra (duomenys neskelbtini), matė, kad buvo atvažiavęs policijos automobilis ir apvažiavę gatvę nuvažiavo. Taip pat matė, kad netoli (duomenys neskelbtini), ant suoliuko sėdėjo J. ir lyg tas vyriškis, kuris buvo V. draugas. Kur buvo V. ir tas nuogas vyriškis, kuriam jis trenkė, nematė, gal toliau kur buvo paėję. Be teisiamajame posėdyje apklaustų liudytojų, specialisto parodymų, kaltinamųjų kaltę patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti faktiniai bylos duomenys, kurie laikytini tinkamais įrodymais, kurių patikimumu teismas neturi pagrindo abejoti, o būtent: 2017 m. rugpjūčio 30 d. liudytoju apklaustas M.

M. parodė (1 t., b. l. 70-71), kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). 2017 m. rugpjūčio mėn., tiksliai kuriÄ dienÄ pasakyti negali, vakare, jis vienas nuvažiavo prie ežero, esančio (duomenys neskelbtini). Nuvažiavęs prie ežero matė netoliese esančiÄ kompanijÄ , buvo trys vyrai ir viena moteris, iÅ¡ kurių jis pažino V. ir J., kadangi gyvena jie tame pačiame kaime. Girdėjo juos kalbant, tačiau kÄ jie kalbėjo negirdėjo. Jam nesijautė, kad Å¡ie barasi. Matėsi, kad visi ten esantys vyrai ir moteris yra neblaivÅ«s. Vienas ten buvęs vyriÅ¡kis, kuris buvo stambus, aukÅ¡tokas, priėjo prie vandens ir nusirengė Å¡ortus ir marÅ¡kinėliais, lipdamas į vandenį susvyravo ir nukrito į vandenį.

Tada jis paklausė gal padėti vyriškiui. Šis jam pasakė, kad gerai būtų. Ir tada jis padėjo vyriškiui išlipti iš vandens, tačiau išlipęs ant kranto vėl nukrito. Jis nematė ar tuo metu vyras buvo susižalojęs. Paskui jis išvažiavo namo, o visa jo minėta kompanija liko prie ežero. Po kokios valandos jam važiuojant dviračiu, pamatė, kad link parduotuvės eina tas pats vyriškis, kurį jis pakėlė iš vandens. Vyriškis ėjo tik su maudymosi kelnaitėm, drabužius nešėsi rankose.

Ėjo vienas. Tada jis pats užėjo į parduotuvę ir kai iÅ¡ jos išėjo, pamatė, kad minėtas vyriÅ¡kis nuėjo už (duomenys neskelbtini). Tada jis nuvažiavo į parkelį, esantį prie pat (duomenys neskelbtini) ir atsisėdo ant suoliuko. Jis ten buvo vienas. Tuo metu parkelyje daugiau žmonių nebuvo. Matė, kad minėtas vyriÅ¡kis, dar kartÄ nukrito prie (duomenys neskelbtini). Tada pamatė, kad vidiniame kieme buvo V., J. ir tas vyriÅ¡kis, kuris buvo kartu su jais prie ežero. Å is vyriÅ¡kis buvo aukÅ¡tas, stambokas.

Apsirengęs buvo su Å¡ortais ir marÅ¡kinėliais. TÄ dienÄ jis šį vyriÅ¡kį matė pirmÄ kartÄ . Ir prie jų priėjo vyriÅ¡kis, kuris buvo tik su maudymosi kelnaitėm. Jie gėrė alkoholį. Pradžioje visi bendravo gražiai, paskui girdėjosi, kad barasi, matė kaip V. sudavė ranka smÅ«gius vyriÅ¡kiui, kuris buvo tik su maudymosi kelnaitėm į veidÄ , o paskui kai jis parkrito ant žemės, tai dar tas kitas vyriÅ¡kis, kuris buvo kartu sudavė ranka smÅ«gius kokius tris jam gulinčiam į veidÄ .

Tuo metu buvo tamsoka, nelabai matėsi, tačiau jis įžiÅ«rėjo. Tas vyriÅ¡kis, kuris gulėjo ant žemės kažkÄ kalbėjo, tačiau jis nesuprato kÄ . J. niekam smÅ«gių nesudavė, ji tik skyrė, kad nemuÅ¡tų. Kas vyko paskui jis nematė, nes iÅ¡važiavo namo. Nuo jo iki minėtos kompanijos buvo koks 100 m atstumas. 2018 m. kovo 2 d. liudytoju apklaustas M. M. ikiteisminio tyrimo teisėjui parodė (1 t., b. l. 80-82, 83), kad tiksliai neatsimena kada tai buvo, bet buvo vasara, gal buvo rugpjūčio mėn. Jis nuvažiavo dviračiu vienas prie ežero maudytis ir pamatė ten žmogų.

Važiavo prie ežero į (duomenys neskelbtini). Buvo jau vakarop. Pamatė, kaip vyras lyg skęsta ir sunkiai lipa iÅ¡ ežero, todėl jam padėjo iÅ¡lipti iÅ¡ vandens. Tas vyras nesakė, kodėl jis įkrito į vandenį. Suprato, kad jam buvo sunku lipti, nes jis buvo neblaivus. Vyras tik padėkojo jam, kad padėjo iÅ¡lipti, daugiau nieko nesakė. Aplink žmonių nebuvo, jis buvo vienas. Vyrui galėjo bÅ«ti apie 40 metų. Po to iÅ¡simaudęs važiavo namo, vyras liko prie ežero. IÅ¡simaudęs važiavo namo persirengti, po to į (duomenys neskelbtini) miestelyje esančiÄ parduotuvę.

Važiavo dviračiu vienas ir pamatė tÄ prie ežero matytÄ Å¾mogų ateinant. Å alia parduotuvės yra (duomenys neskelbtini) pagrindinė mokykla. Matė, kad tas vyras vienas ėjo plentu. Jis buvo nuogas, tik su apatiniais, drabužius nešėsi ant peties. Matė, kad vyras nuėjo į mokyklos aikÅ¡telę. Jis nuvažiavo į tÄ parkelį, kuris buvo Å¡alia mokyklos aikÅ¡telės pasėdėti ir pamatė, kad jie visi – V., D., trečio asmens nepažino, sėdi. Dar atėjo tas vyras. Ten sėdintys visi gėrė.

Pamatė, kad jie pradėjo dėl kažko pyktis, girdėjo, kai jie pradėjo rėkauti. Jis buvo nuo jų apie 100 metrų, todėl nesuprato, dėl ko jie pykosi. Matė, kad V. pirmÄ kartÄ trenkė atėjusiam vyrui. Kai trenkė, jie abu stovėjo, bet nuo smÅ«gio vyras nugriuvo. SmÅ«gis buvo suduotas į veidÄ , labiau į žandÄ . SmÅ«gį V. atėjusiam vyrui sudavė ranka, kumščiu. Sudavė iÅ¡ pradžių vienÄ smÅ«gį. Tas vyras nugriuvo ant cementinio suskilinėjusio takelio, girdėjosi, kad krito stipriai, krito nugara, aukÅ¡tielninkas.

Po kažkiek laiko V. sudavė dar vienÄ smÅ«gį jau gulinčiam vyrui. V. sudavė gal du smÅ«gius, kiti bandė V. raminti. Kitas asmuo už kažkÄ supyko ir taip pat davė į veidÄ smÅ«gį atėjusiam vyrui. Atėjęs vyras jau buvo atsikėlęs, atsisėdęs, tada priėjo tas kitas vyriÅ¡kis ir sudavė labiau delnu pora smÅ«gių. Tada nukentėjęs nugriuvo ant Å¡ono. Po antro vyro smÅ«gių nukentėjusiojo niekas nebandė pakelti. Po to lyg visi apsiramino, paskui vėl pradėjo rėkti.

Vyrai, kurie mušė, jokių daiktų rankose neturėjo, mušė tik rankomis, nematė, kad jie bÅ«tų spardę atėjusį vyrÄ kojomis. MuÅ¡amas vyras liko gulėti, jam iÅ¡ nosies bėgo kraujas. Kraujas jam pradėjo bėgti gal po to, kai V. jam kumščiu sudavė smÅ«gį. Nukentėjusysis nesigynė, nes buvo neblaivus, asmenys, kurie mušė irgi buvo neblaivÅ«s. Ant kitų asmenų nematė jokių sužalojimų ar kraujo. Vyrai, kurie mušė nukentėjusį, tarp savęs nesimušė.

Ten sėdinti moteris vyrus tiesiog ramino, bandė patraukti V., paskui tÄ kitÄ vyrÄ , kad nemuÅ¡tų atėjusio vyro. Jis nelabai žiÅ«rėjo, kÄ jie ten darė, sėdo ant dviračio ir nuvažiavo namo. Kai jis nuvažiavo namo, visi liko parkelyje. 2018 m. kovo 7 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuoti liudytojo M. M. parodymai nuvykus į įvykio vietÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 85-86, 87). Liudytojas paaiÅ¡kino, kad jis neprisimena kada viskas įvyko, tačiau žino, kad buvo vasara.

Liudytojas parodė vietÄ prie (duomenys neskelbtini), kur jis buvo tuo metu kai matė įvykį. PaaiÅ¡kino, kad Å¡ioje vietoje jis buvo vienas. Po to, parodė link tos vietos kur buvo įvykęs įvykis, kur buvo trys žmonės, du vyrai ir viena moteris. Atėjus prie (duomenys neskelbtini) liudytojas parodė vietÄ ant laiptų, kur minėti asmenys sėdėjo. Po to prie jų atėjo dar vienas vyras, kuris buvo nuogas, tik su apatiniais drabužiais, o savo drabužius buvo persimetęs per petį. Buvo lyg Å¡viesiai rudi bridžai, o marÅ¡kinėlių nematė.

Visi gėrė alkoholį. Po to kažkaip jie susiginčijo. Pradžioje tie kurie gėrė, o paskui ir su tuo, kuris atėjo. Stovinčiam nukentėjusiajam pirmas V. V. sudavė smÅ«gį į veidÄ . Ä® kuriÄ tiksliai veido pusę sudavė smÅ«gį neprisimena. Nuo smÅ«gio nukentėjusysis nukrito. Po to liudytojas parodė naudodamas manekenÄ kaip nukrito nukentėjusysis ant žemės ir kurioje vietoje, t. y. nukentėjusysis nukrito ant nugaros, prie laiptų. Kiti tuo metu sėdėjo. Po to nukentėjusysis truputi pakilo, ir po to V. vėl nukentėjusiajam sudavė smÅ«gius į veidÄ .

Tiksliai iÅ¡ kurios pusės pasakyti negali. Matėsi, kad nukentėjusiajam iÅ¡ nosies bėga kraujas. Po to liudytojas parodė kokioje pozoje buvo nukentėjusysis po V. suduotų jam smÅ«gių. Po to liudytojas paaiÅ¡kino, kad po kokių 5 minučių kitas žmogus nukentėjusiajam sudavė smÅ«gius. Nukentėjusysis visÄ laikÄ gulėjo, nepajėgė atsikelti. Ir po to tas kitas vyriÅ¡kis delnu kokius du kartus sudavė smÅ«gius į galvÄ . Å is vyriÅ¡kis buvo aukÅ¡tokas, stambokas, už V. aukÅ¡tesnis.

Paskui kas buvo jis nematė. Po to liudytojas paaiÅ¡kino, kad visÄ laikÄ nukentėjusysis buvo atsirėmęs į sienÄ . Po to liudytojas parodė vietÄ ant laiptų, kur sėdėjo moteris. Moteris bandė skirti. Nukentėjęs niekam nebandė suduoti smÅ«gius. Niekas nebandė nukentėjusiojo pakelti. Jis tiksliai negali pasakyti kiek V. nukentėjusiajam sudavė smÅ«gių, tačiau tris tai tikrai. O kitas vyriÅ¡kis du. Abu vyriÅ¡kiai smÅ«gius sudavė į veidÄ . Taip pat liudytojas paaiÅ¡kino, kad jis matė, kaip ateidamas nukentėjusysis iki Å¡ios vietos nukrito ant asfalto, ant Å¡ono, deÅ¡ine ranka per asfaltÄ .

Atsikėlė nuo žemės nukentėjusysis pats. Matė ant rankos nubrozdinimÄ . TÄ dienÄ dar jis nukentėjusįjį matė prie ežero. Jis nukentėjusįjį matė vandenyje ir dar matė, kad nukentėjusysis ant kranto bÅ«damas griuvinėjo. Ant nukentėjusiojo veido matė kraujÄ tik po V. suduotų smÅ«gių. Kai kitas vyriÅ¡kis sudavė nukentėjusiajam smÅ«gius, tai jis beveik jau visai nejudėjo. Jis nematė kaip viskas baigėsi ir kaip visi iÅ¡siskirstė. Jis matė, kad kitas vyriÅ¡kis nukentėjusiajam sudavė smÅ«gius delnu, jokio garso nesigirdėjo.

Kai nukentėjusysis nuo suduoto V. smÅ«gio parkrito ant žemės, niekas nukentėjusiajam nepadėjo atsistoti, jis visÄ laikÄ buvo ant žemės. PraneÅ¡imo duomenimis (1 t., b. l. 175-176) Lietuvos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų darbuotojas pranešė, jog į priėmimo skyrių buvo pristatytas nežinomas apie 55 metų vyriÅ¡kis iÅ¡ (duomenys neskelbtini), dėl durtinės žaizdos nugaroje ir galvos traumų, aplinkybės nežinomos, vyras nesÄ moningas, bÅ«klė sunki. PraneÅ¡imas apie pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ (1 t., b. l. 1-2) patvirtina, jog 2017 m. rugpjūčio 13 d. 4.17 val.

Alytaus apskrities vyriausiame policijos komisariate iš Lietuvos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų priėmimo skyriaus gauta informacija, jog greitosios medicinos pagalbos automobiliu iš (duomenys neskelbtini), pristatytas V. S. dėl durtinės žaizdos nugaroje ir galvos traumų, dėl to pradėtas ikiteisminis tyrimas. Įvykio vietos apžiūros protokole ir fotonuotraukose (1 t., b. l. 17-18, 19-23) nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) vidinėje pusėje esanti asfaltuota aikštelė.

Nuo pastato galinės sienos 18,6 m. atstumu, prie vidinės pastato sienos yra laiptai žemyn. Prie Å¡ių laiptų yra betoninė 1 m. aukščio sienelė. Ant jos rasti rusvos spalvos vyriÅ¡ki Å¡ortai ir trumpomis rankovėmis oranžinės spalvos marÅ¡kinėliai, kurie nufotografuoti ir prijungti prie baudžiamosios bylos medžiagos. Kitų objektų ir įrodymų nusikalstamai veikai tirti, įvykio vietos apžiÅ«ros metu nerasta ir nepaimta. 2017 m. rugpjūčio 17 d. užduotimi atlikti objektų tyrimÄ (1 t., b. l. 33-34) Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialistams pavesta atsakyti į klausimus: kokie kÅ«no sužalojimai padaryti V.

S., jų lokalizacija ir mechanizmas; ar sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis; kokį sveikatos sutrikdymo mastÄ atitinka padaryti sužalojimai; kiek trauminių poveikių pasekoje padaryti sužalojimai; ar padaryti sužalojimai galėjo atsirasti pačiam nukentėjusiajam krentant ir atsitrenkiant į kietus bukus pavirÅ¡ius. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 35-37) nurodyta, kad V. S. padaryta kraujosruvos odoje ir poodyje abiejų akių vokuose, kairėje virÅ¡raktikaulinėje srityje, krÅ«tinės lÄ stos kairėje pusėje ir kairėje alkÅ«nėje, odos nubrozdinimai deÅ¡inėje alkÅ«nėje, kairėje plaÅ¡takoje ir abiejų kelių iÅ¡orinių pavirÅ¡ių srityje, pavirÅ¡inės muÅ¡tinės žaizdos kairėje alkÅ«nėje ir nugaros abiejose pusėse, sunkios formos trauminė galvos smegenų liga, Å«mi subdurinė hematoma deÅ¡inio galvos smegenų pusrutulio srityje.

Sužalojimai padaryti veikiant galvÄ , krÅ«tinės lÄ stÄ , abi rankas ir abi kojas kietais bukais žalojančiais daiktais. Sužalojimų visuma, dėl sukėlusios galvos smegenų suspaudimÄ ir dislokacijÄ Å«mios subdÅ«rinės hematomos, kvalifikuotina kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Kraujosruvos odoje ir poodyje kairėje virÅ¡raktikaulinėje srityje, krÅ«tinės lÄ stos kairėje pusėje ir kairėje alkÅ«nėje, odos nubrozdinimai deÅ¡inėje alkÅ«nėje, kairėje plaÅ¡takoje ir abiejų kelių iÅ¡orinių pavirÅ¡ių srityje, pavirÅ¡inės muÅ¡tinės žaizdos kairėje alkÅ«nėje ir nugaros abiejose pusėse tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuotina kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir galėjo bÅ«ti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai padaryti mažiausiai deÅ¡imties trauminių poveikių pasėkoje: mažiausiai dviejų trauminių poveikių į galvos sritį pasėkoje, mažiausiai trijų trauminių poveikių į krÅ«tinės lÄ stos sritį pasėkoje, mažiausiai trijų trauminių poveikių į rankų sritį pasėkoje ir mažiausiai dviejų trauminių poveikių į kojų sritį pasėkoje.

Galvos sužalojimų, sukėlusių sunkų sveikatos sutrikdymÄ , padarymo galimybė, griÅ«nant ir galva atsitrenkiant į kietus bukus žalojančius pavirÅ¡ius, mažai tikėtina, nėra objektyvių trauminio poveikio žymių galvos minkÅ¡tuosiuose audiniuose pakauÅ¡io srityje ar kairėje momeninėje srityje, kompiuterinės tomografijos tyrimo metu nenustatyta kurios nors galvos srities minkÅ¡tųjų audinių komponento iÅ¡ryÅ¡kėjimo bei nenustatyta kontÅ«zinių židinių galvos smegenų kaktinėse ir smilkininėse skiltyse.

Galvos sužalojimų, sukėlusių sunkų sveikatos sutrikdymÄ , padarymo galimybė, trauminių poveikių rankomis ir kojomis į galvos sritį visumos pasėkoje, neatmetama. 2017 m. rugpjūčio 31 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole ir fotonuotraukose (1 t., b. l. 94-95, 96-97) užfiksuota, kaip liudytoja Edita A. G. patvirtino apklausos metu duotus parodymus vietoje ir nuvykus prie (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vidinėje pastato pusėje, parodė vietÄ , kurioje rado ant žemės Å¡ortus ir marÅ¡kinėlius bei parodė vietÄ prie pastato ant betoninio blokelio, kur ji padėjo rastus Å¡ortus ir marÅ¡kinėlius. 2017 m. rugpjūčio 31 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole ir fotonuotraukose (1 t., b. l. 101-102, 103) užfiksuota, kaip liudytojas V.

K. G. patvirtino apklausos metu duotus parodymus vietoje ir nuvykus prie (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vidinėje pastato pusėje, parodė vietÄ prie pastato, kurioje 2018 m. rugpjūčio mėn. matė stovinčiÄ moterį, vardu J. ir du vyriÅ¡kius, kurie akivaizdžiai matėsi, kad buvo neblaivÅ«s. Po to liudytojas, už 15 m. nuo Å¡ios vietos, prie kitos Å¡io pastato sienos parodė vietÄ prie laiptų, kur du vyriÅ¡kiai ir moteris, kuriuos jis matė prieÅ¡ tai, atėjo į tÄ vietÄ ir ten stovėjo, taip pat liudytojas paaiÅ¡kino, kad po to vienas iÅ¡ vyriÅ¡kių sėdėjo ant laiptų ir kažkÄ gėrė iÅ¡ butelio. 2017 m. rugpjūčio 25 d. asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokole (1 t., b. l. 107-109) nurodyta, kad liudytojas V.

B. atpažino A. P. kaip asmenį apie kurį jis yra davęs parodymus, t. y. A. P. su V. V. buvo atėjęs pas jį 2017 m. rugpjūčio mėn., A. P. tuo metu buvo kruvinu veidu. 2017 m. rugpjūčio 25 d. daiktų apžiūros protokolu (1 t., b. l. 130-132, 133) užfiksuotas Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateiktas 2017 m. rugpjūčio 13 d. darytas garso įrašas. Protokole užfiksuotas moterų pokalbis, kviečiama pagalba sužalotam asmeniui. 2017 m. gruodžio 5 d. daiktų apžiūros protokole (1 t., b. l. 134-137) užfiksuoti apžiūrėti daiktai – šortai bei marškinėliai, kurie 2017 m. rugpjūčio 13 d. rasti ir išimti įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini).

Šortai yra rusvos spalvos 60 cm ilgio, 70 cm pločio. Abejose šortų pusėse yra kišenės. Šortuose įvertas odinis rudos spalvos diržas. Ant šortų matomos purvo dėmės, jokių pažeidimų nematyti. Marškinėliai yra trumpomis rankovėmis, oranžinės spalvos. Ilgis marškinėlių yra 80 cm, plotis 60 cm. Ant marškinėlių priekinės dalies yra 60 cm x 50 cm mėlyna spalva, virš jos yra trys juostos baltos ir trys raudonos. Ant marškinėlių matosi purvo dėmės, pažeidimų nematyti. 2017 m. gruodžio 5 d. daiktų apžiūros protokole (1 t., b. l. 142-144) užfiksuoti apžiūrėti daiktai, pateikti savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (1 t., b. l. 140-141) – kaltinamojo A.

P. sportiniai bateliai, kuriuos 2017 m. rugpjūčio 16 d. savanorišku daiktų dokumentų pateikimo protokolu pateikė liudytojas L. P.. Sportiniai bateliai yra rudos spalvos, medžiaginiai, ilgis 30 cm. Bateliai suvarstyti rudos spalvos raišteliais. Ant batelių jokių sugadinimų nematyti. Ant batelių matosi purvo dėmės. 2017 m. gruodžio 5 d. daiktų apžiūros protokole (1 t., b. l. 146-149) užfiksuoti apžiūrėti daiktai, pateikti savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (1 t., b. l. 145) – marškinėliai trumpomis rankovėmis, kuriuos 2017 m. rugpjūčio 16 d. savanorišku daiktų dokumentų pateikimo protokolu pateikė kaltinamasis A.

P.. Marškinėliai trumpomis rankovėmis yra šviesiai gelsvos spalvos. Marškinėlių plotis 50 cm., ilgis 70 cm. Ant marškinėlių priekinės dalies kairėje pusėje yra užrašas (duomenys neskelbtini). Marškinėliai švarūs, jokių pažeidimų nematyti. Pranešimo duomenimis (1 t., b. l. 171-174) M. S. 2017 m. rugpjūčio 12 d. 8.22 val. pranešė, jog sidabrinės spalvos Opel markės automobilio vairuotojas konfliktuoja su pranešėju, vairuotojas sunkiai stovi ant kojų ir yra akivaizdžiai neblaivus, nuvažiavo link parduotuvės, vėliau – automobilis Opel, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pastebėtas stovintis kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), vairuotojo automobilyje nėra.

PraneÅ¡imo pirminiais duomenimis (1 t., b. l. 169-170) R. V. 2017 m. rugpjūčio 12 d. 20.46 val. pranešė, jog prie parduotuvės muÅ¡asi du asmenys, vienas – pusnuogis, kitas – su raudonais marÅ¡kinėliais, tačiau nuvykus į įvykio vietÄ besimuÅ¡ančių asmenų pareigÅ«nai nerado. 2017 m. rugpjūčio 14 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole (2 t., b. l. 70-71) nurodyta, kad 2017 m. rugpjūčio 14 d. (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini), V. V. parodė vietÄ ir paaiÅ¡kino, kad Å¡ioje vietoje jis buvo kartu su A., V. ir J.

K.. J. visÄ laikÄ buvo kartu, nebuvo išėjusi. Buvo visi. Jis buvo apsirengęs tuos pačius drabužius su kuriais yra apsirengęs Å¡iuo metu, marÅ¡kinėliais ir mėlynais Å¡ortais. A. buvo apsirengęs mėlynais Å¡ortais su gėlytėmis ir rudais marÅ¡kinėliais su petneÅ¡om. V. buvo apsirengęs žaliom kelnėm ir marÅ¡kinėliais Å¡viesia lyg morkinė, geltona. Buvo neblaivÅ«s. Alaus turėjo J.. Kiek turėjo alaus neprisimena. Po to įtariamasis parodė vietÄ ant betoninių laiptų ir paaiÅ¡kino, kad jie visi keturi ant jų sėdėjo.

Paskui A. pradėjo siÅ«lyti J. važiuoti ir vyko konfliktas. Po to V. V. naudojant manekenÄ parodė kaip prieÅ¡ jį stovėjo nukentėjusysis V.. Po to V. V. paaiÅ¡kino rodydamas ant manekeno, kad jis V. sudavė ranka 5-6 smÅ«gius į nosį, nes net kraujas bėgo. Taip pat V. V. paaiÅ¡kino, kad jam nukentėjusysis bandė užsimoti, tačiau nepataikė, tik kažkaip praslydo pro kairį žandÄ . SmÅ«gius V. V. nukentėjusiajam sudavė vienÄ paskui kitÄ ir nuo smÅ«gių nukentėjusysis parkrito ant žemės. Kai jis sudavė nukentėjusiajam 5 smÅ«gius, tada nukentėjusysis nukrito ant žemės. Buvo V. kruvinas veidas.

Po to V. V. paaiÅ¡kino, kad kai gulėjo ant žemės V., tai A. priėjęs davė smÅ«gį jam į Å¡onÄ . Po to parodė vietÄ kur nukritęs gulėjo V., ant kairio Å¡ono. PaaiÅ¡kino, kad prie gulinčio V. priėjo A. ir jam sudavė smÅ«gius į Å¡onÄ , tačiau kiek kartų tiksliai pasakyti negali. SmÅ«gius sudavė tik rankomis. Tuo metu jau buvo tamsu. Nukentėjusįjį paliko gulėti toje pačioje vietoje, kur jis ir nukrito. V. kažkÄ sakė apie nosį. Ir po to jis kartu su A. ir J. nuėjo link J. namų.

Dėl veikos kvalifikavimo BK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluoÅ¡intas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichikÄ , arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusiojo kÅ«nas. Aptariama nusikalstama veika yra tyčinis materialiosios sudėties nusikaltimas (BK 15 straipsnis).

Tyčia gali bÅ«ti apibrėžta (konkretizuota) ir neapibrėžta (nekonkretizuota). Neapibrėžta (nekonkretizuota) tyčia yra tada, kai kaltininkas, darydamas veikÄ , suvokia veikos pavojingumÄ , bet nesuvokia konkretaus padarinių pavojingumo laipsnio, t. y. kaltininkÄ tenkina bet kokio laipsnio atsiradę padariniai, neatsižvelgiant į jų sunkumÄ . Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas atsako už atsiradusius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. sausio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-75-689/2018).

BK 135 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už žmogaus tyčinį sunkų sveikatos sutrikdymÄ . Pirmiau aptarti įrodymai patvirtina, kad kaltinamieji, veikdami bendrai, sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatÄ . Nusikaltimas baigtas, nes sukelta BK 135 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyta pasekmė – nukentėjusiajam padarytas sužalojimas teismo medicinos specialisto buvo įvertintas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Bylos duomenimis kaltinamieji savo pavojingais veiksmais, suduodami ranka smÅ«gius į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ Å¾mogui kÅ«no dalį – galvÄ sÄ moningai leido atsirasti padariniams – kilti sunkiam sveikatos sutrikdymo mastui, t. y. veikė netiesiogine tyčia, ko pasekoje atsirado sunkÅ«s padariniai ir besitęsiantys liekamieji reiÅ¡kiniai nukentėjusiojo sveikatos atžvilgiu.

Tarp kaltinamųjų padarytos pavojingos veikos – suduotų smÅ«gių vieÅ¡oje vietoje ir atsiradusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Nors specialisto iÅ¡vada vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtina, kad nukentėjusiojo atžvilgiu į jo kÅ«nÄ padaryta ne mažiau deÅ¡imties poveikių, tarp kurių mažiausiai du į mirtinai žmogui pavojingÄ kÅ«no vietÄ â€“ galvÄ , neimant domėn kitų sužalojimų, padarytų septyniais trauminiais poveikiais, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastÄ , byloje iÅ¡tirtais įrodymais pakanka dviejų trauminių poveikių sunkaus sveikatos sutrikdymo mastui konstatuoti, juolab, kad specialistas pavirtino, kad nukentėjusysis tokius sužalojimus griÅ«nant ar krentant pasidaryti negalėjo ir, jeigu nebÅ«tų laiku suteikta medicinos pagalba nukentėjusiajam, galimai bÅ«tų miręs, kas tik patvirtina nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobÅ«dį.

Kaltinamasis A. P. neprisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , nors neneigė aplinkybių, kad V. V. sudavus smÅ«gius nukentėjusiajam V. S. ir jam pargriuvus, jis buvo priėjęs prie gulinčio nukentėjusiojo ir, pasak jo, nestipriai jam delnu sudavė norėdamas tik nuraminti, kad Å¡is nemurmėtų, ramintųsi ir gulėtų, tačiau tokias aplinkybes paneigia ir A. P. kaltę patvirtina kaltinamojo V. V. parodymai, kuris patvirtino, kad nukentėjusysis jiems nesiprieÅ¡ino, konflikto pats neinicijavo, be abiejų kaltinamųjų, V.

S. daugiau niekas jokių smÅ«gių nesudavė, smÅ«gius jo atžvilgiu sudavė ir A. P., tačiau, nors nepamena kur tiksliai, matė, kad Å¡is puolė, pasilenkė prie nukentėjusiojo, girdėjo garsÄ , vienÄ ar du smÅ«gius, J. sakė nesimuÅ¡ti, nes mato kaimynai, kurie tvarkė gretimais avilius. Jo parodymais kai A. atsitraukė, nukentėjusysis, prieÅ¡ tai jam sakęs baikit, jau nieko nekalbėjo, jokių garsų neskleidė, buvo atsirėmęs Å¡onu į laiptus, kurį palikę visi nuėjo, dėl ko teismas vertina, kad A.

P. suduoti smÅ«giai nukentėjusiajam į veidÄ nebuvo vien tik lengvas patapÅ¡nojimas, kaip, kad aiÅ¡kino A. P., juolab taip pat paties nukentėjusiojo V. S. parodymai dėl žiežirbų, smÅ«gių kruÅ¡os, jų stiprumo į veido sritį, duoda pagrindo tokius parodymus vertinti kritiÅ¡kai. Kad nukentėjęs asmuo neÅ¡aukė, nesigynė atitinka ir kitoms byloje nustatytoms ir iÅ¡tirtoms faktinėms aplinkybėms. R. V. matė kaip V. V. vožtelėjo į veidÄ . Tas vyriÅ¡kis, kuriam sudavė, buvo nuogas, vyriÅ¡kis parkrito ant žemės. Kiek prisimena, tas vyriÅ¡kis atsikėlė nuo žemės pats.

Matė, kad ir Å¡is vyriÅ¡kis buvo neblaivus. V. irgi buvo neblaivus. M. M. patvirtino, kad matė kaip V. V. pirmas trenkė nukentėjusiajam į veidÄ , nuo ko jis nugriuvo, po to gulinčiam sudavė dar vienÄ smÅ«gį, kitas asmuo, A. P., atsisėdusiam nukentėjusiajam sudavė du smÅ«gius labiau delnu, apklaustas tyrėjos M. M. nurodė, kad A. P. smÅ«gius sudavė į veidÄ , po Å¡ių smÅ«gių nukentėjusysis jau nebesikėlė. Nors kaltinamieji iÅ¡ esmės pripažinę įvykių sekÄ , kaltės neneigia, V.

V. visiškai pripažįsta nusikaltęs, nuo jo suduotų smūgių iš nosies pradėjo bėgti nukentėjusiajam kraujas, jo paties parodymais, dėl įtūžio, jeigu ne J., nežinia kaip viskas būtų pasibaigę, tuo tarpu A. P. mano, kad jo veiksmai tokių sunkių liekamųjų reiškinių nukentėjusiajam sukelti negalėjo. Teismas byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu sprendžia, kad kaltinamojo A. P. samprotavimai vertintini kritiškai ir atmestini kaip gynybinė pozicija, siekiant palengvinti sau padėtį ir išvengti baudžiamosios atsakomybės, o tuo pačiu ir nukentėjusiojo pareikšto didelės apimties civilinio ieškinio.

Teismas sprendžia, kad abiejų kaltinamųjų kaltė visiÅ¡kai įrodyta ne tik jų pačių parodymais, kurie iÅ¡ esmės, nors A. P. dėl jo suduotų smÅ«gių nukentėjusiajam kaltę neigė, sutapo detalėse, vienas kitÄ papildė, bet ir nukentėjusiojo V. S., kiek prasta sveikatso bÅ«klė leido jam prisiminti nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, bei liudytojų apklaustų teisme R. V., J. K., R. K., E. A. G., V. K. G., V. B. parodymais, taip pat nepilnamečio M. M., tiesiogiai mačiusio nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, apklausto ikiteisminio tyrimo teisėjo, kurie buvo pagarsinti teisminio nagrinėjimo metu tikslu užtikrinti nepilnamečio teisių ir teisėtų interesų apsaugÄ sutinkamai su BPK reglamentavimu, vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtinančio abiejų kaltinamųjų kaltę parodymais, kurie yra nuoseklÅ«s, logiÅ¡ki, kurių kiekvienas tiek atskirai, tiek ir jų visuma sutapo detalėse, vienas kitÄ papildė ir, kuriais abejoti teismas pagrindo neturi, nenustačius tam aplinkybių apkalbėti ar turint suinteresuotumÄ teigti tendencingus duomenis.

Tiesiogiai neimant domėn tų liudytojų (L. P., V. B.), parodymų, kurie nėra tiesiogiai susiję su įvykiu nagrinėjamoje byloje, tačiau vis tik netiesiogiai patvirtina kaltinamųjų kaltę, atvykimÄ Ä¯ įvykio vietÄ , iÅ¡vaizdÄ , dėvėtus rÅ«bus. Kaltinamųjų ir nukentėjusiojo iÅ¡vaizdÄ tiek iki įvykio, tiek ir po to, santykius iki nusikalstamos veikos padarymo, bendravimÄ , alkoholio vartojimÄ bei aplinkybes, kad iki kaltinamųjų neteisėtais įžūliais veiksmais vieÅ¡oje vietoje buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, kad ir V.

S. buvo iÅ¡gėręs, pagriuvęs kėlėsi ir ėjo sykiu, tačiau sužalotas ar susižalojęs iki tol nebuvo, kad jis nebuvo agresyviai ir piktai nusiteikęs, pirmas smurtinių veiksmų neinicijavo, taip pat patvirtina pirmiau paminėtų liudytojų J. K., A. R. apklausa teisme. K. G. matęs, einantį link J. K. namų, užėjusį klausti kelio sužalotÄ nukentėjusįjį patvirtino, kad jis buvo pusnuogis, galvoje buvo nubrozdijimai, likę kraujo pėdsakai ant veido. Liudytoja R. K. taip pat patvirtino, kad nukentėjusiojo veidas, atėjus į jos namus, buvo apibrozdintas, pagalvojo, kad užėjo pagalbos, paguldė kambaryje ant kilimo.

Nei vienas iš apklaustų asmenų nenurodė, kad kas nors kitas nei kaltinamieji būtų sumušę V. S. ar, kad jis pats būtų susižalojęs, iki kaltinamųjų atliktų neteisėtų veiksmų sumušimo ir kraujo žymių nukentėjusiojo veide bei galvoje nematė. Niekas nepatvirtino ir V. V. nurodytų aplinkybių, kad nukentėjęs, susikivirčijus dėl moters, pirmas jį stumtelėjo ir pan. Kad nukentėjęs atvyko pasisvečiuoti būdamas sveikas patvirtino ir liudytojai A. R., Ž.

V.. Byloje pateikta specialisto S. J. iÅ¡vada su itin tiksliu, aiÅ¡kiu, nedviprasmiÅ¡ku ir argumentuotu specialisto, atlikusio medicininį tyrimÄ , turinčio tam specialių kvalifikuotų medicininių žinių, iÅ¡aiÅ¡kinimu teisiamajame posėdyje visos bylos aplinkybių kontekste vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtina abiejų kaltinamųjų kaltę, specialistas iÅ¡samiai, smulkiai ir detaliai paaiÅ¡kino nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo masto laipsnį, pobÅ«dį, apibÅ«dino kaltinamųjų atliktus veiksmus, jų sekÄ bei sÄ sajÄ sunkiam sveikatos sutrikdymo mastui konstatuoti, padarinius, davė neginčijamo pobÅ«džio iÅ¡vadÄ teisiamojo posėdžio metu.

Kaltinamųjų kaltę patvirtina ir ikiteisminio tyrimo veiksmų protokolai, kurių visuma bylos aplinkybių kontekste tai pat įrodo ir patvirtina kaltinamųjų neteisėtus veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu, dėl ko teismas pagrindo BPK 20 straipsnio prasme abejoti neturi. Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusiojo sveikata buvo sunkiai sužalota, dėl specialisto konstatuota mažiausiai du poveikiai rankomis ar kojomis į galvos sritį, specialistas vienareikšmiškai tvirtina trauminių poveikių žymes, dėl kurių kilo trauminė smegenų liga, kuri suprantama kaip galvos išorinių sužalojimų, galvos minkštųjų audinių, kaukolės kaulų ir smegenų pažeidimo substrato visuma, sunkios formos trauminė galvos smegenų liga, ūmi subdurinė hematoma dešinio galvos smegenų pusrutulio srityje, kas visiškai atitinka nusikalstamos veikos padarymo laikui, aplinkybėms, o kuris veiksnys lemiamas, pasak specialisto, galimybės nustatyti nėra, nes kiekvienas sekantis poveikis į galvos sritį, esant galvos smegenų pažeidimui, įtakoja prieš tai buvusius poveikius, smūgis delnu irgi gali duoti rotacinį judesį ir įtakoti sveikatos būklę.

Rotaciniai galvos judesiai galimi sėdinčiam, stovinčiam ir gulinčiam. Nurodyti du poveikiai į galvos sritį yra sunkiausi, todėl šalia kitų, kvalifikuojami atskirai. Specialistas tvirtina, kad poveikiai į nukentėjusįjį atlikti smūgiavimo, o ne kritimo ar griuvimo metu, tokia variacija kvalifikuotai ir argumentuotai atmesta, pasveikimo galimybės pagal liekamuosius reiškinius nėra, nesuteikus laiku pagalbos, kiltų reali mirties grėsmė. Kiti specialisto konstatuoti sužalojimai nagrinėjamu atveju galvos traumos liekamiesiems reiškiniams įtakos neturi.

Be kita ko, specialistai aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai paaiÅ¡kino aplinkybes dėl nukentėjusiojo gebėjimo tokioje bÅ«senoje atvykti pačiam iki liudytojos R. K. namų, t. y. nedidelį atstumÄ , nurodžius, kad po patirto sužalojimo žmogus į komÄ panyra po 2 – 3 valandų, kuri, turinti medicininių žinių ir supratusi pavojingÄ sveikatai bÅ«klę, iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . Kaltinamųjų kaltę pagrindžia specialisto iÅ¡vada, kurioje konstatuotas V. S. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas – pasireiÅ¡kęs mažiausiai dviejų trauminių poveikių į galvos sritį pasėkoje.

Specialistas iÅ¡vadÄ posėdyje patvirtino, kad abiejų kaltinamųjų veiksmai turėjo įtakos nukentėjusiajam konstatuotam sunkima sveikatos sutrikdymo mastui ir, kad nukentėjusiojo sveikata sutrikdyta tik suduotų tiesioginių smÅ«gių sÄ veikoje, o ne dėl jokių kitų priežasčių, visiÅ¡kai atmetant kilusių pasekmių atveju nugriuvimo ar atsitrenkimo galimybę, kiti konstatuoti lengvesni veiksniai įtakos sunkiam sveikatos sutrikdymo mastui neturi. Abu kaltinamieji kalti dėl kilusių pasekmių, kadangi veiksmų seka ir visuma kilusių padarinių atžvilgiu yra bÅ«dinga atitinka abiejų kaltinamųjų neteisėtiems veiksmams.

Nukentėjusiajam konstatuota sunkios formos trauminė galvos smegenų liga, Å«mi subdurinė hematoma deÅ¡inio galvos smegenų pusrutulio srityje. Sužalojimai padaryti veikiant galvÄ , krÅ«tinės lÄ stÄ , abi rankas ir abi kojas kietais bukais žalojančiais daiktais. Sužalojimų visuma, dėl sukėlusios galvos smegenų suspaudimÄ ir dislokacijÄ Å«mios subdÅ«rinės hematomos, kvalifikuotina kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai padaryti mažiausiai deÅ¡imties trauminių poveikių pasėkoje: mažiausiai dviejų trauminių poveikių į galvos sritį pasėkoje.

Dėl kitų nukentėjusiajam padarytų sužalojimų teismas plačiau nepasisako, nes veikos kvalifikacijai jie įtakos neturi, dėl ko nereikalauja papildomo įrodinėjimo. BK 284 straipsnyje numatyta atsakomybė už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ tam, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ . Å io nusikaltimo objektas – vieÅ¡oji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė.

Taikant Å¡iÄ normÄ bÅ«tina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti vieÅ¡oje vietoje. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti keli alternatyvÅ«s vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo bÅ«dai:

1) įžūlus elgesys;

2) grasinimai;

3) patyčios;

4) vandaliÅ¡ki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiÅ¡kia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas. Įžūlus elgesys reiÅ¡kia agresyvų, moralės požiÅ«riu nepriimtinÄ , aplinkinius Å¡okiruojantį veikimÄ ar neveikimÄ , kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar vieÅ¡oji tvarka. Toks elgesys gali bÅ«ti fizinis smurtas prieÅ¡ žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnio 1 dalį veikos požymių nepakanka, reikia nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011).

Å ių padarinių konstatavimas kartu reiÅ¡kia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieÅ¡ asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto Å¡iurkščiai pažeminti ar Å¡okiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis ar kilo sumaiÅ¡tis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan.

Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė Å¡iuos padarinius, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K-303/2014, 2K-141/2015, 2K-310-942/2016). Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik remiantis kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, bet pirmiausia įvertinant iÅ¡orinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, pastangas juos darant, trukmę, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymÄ , kaltininko siekiamÄ rezultatÄ ir kt.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012, 2K-437/2013). Taigi, bylos duomenimis kaltinamieji veikė neapibrėžta tyčia, nukentėjęs asmuo buvo mušamas V.

V. ir A. P. Å¡viesiu paros metu, vieÅ¡oje vietoje, (duomenys neskelbtini) miestelyje, netoli (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) vidinėje pusėje, kur turi laisvÄ ir nevaržomÄ galimybę lankytis paÅ¡aliniai asmenys, vaikščioti žmonės, lakstyti vaikai, automobiliais rinktis jaunimas. Bylos duomenimis nustatyta, kad nederamÄ ir įžūlų kaltinamųjų elgesį nukentėjusiojo atžvilgiu, vartojamÄ alkoholį matė ne tik vaikai buvę automobilyje, bet ir apklausti byloje nepilnamečiai liudytojai, Å¡alimais gyvenÄ kaimynai, kurie tvarkėsi Å¡alimais esančiose sodybose, bet ir į parduotuvės apsipirkti atvykę asmenys, tarp kurių buvo nepilnametis jaunuolis, mergina ir mažamečiai vaikai, kurie dėl to iÅ¡sigando, pasijuto nemaloniai, kvietė policijos pareigÅ«nus ir t. t.

Neblaivių kaltinamųjų nederamas elgesys, muÅ¡amas, be pagalbos paliktas žmogus, sukėlė paÅ¡alinių negatyviÄ reakcijÄ , pasipiktinimÄ bei pažeidė rimtį ir tvarkÄ . Nusikaltimas įvykdytas vieÅ¡oje vietoje prie (duomenys neskelbtini), matant paÅ¡aliniams asmenims, buvo kviesti policijos pareigÅ«nai, miestelio gyventojai Å¡viesu vasaros metu iÅ¡ gretimai esančių namų stebėjo situacijÄ , kaltinamieji, bÅ«dami neblaivÅ«s, Å¡laistėsi miestelio gatvėmis, prie parduotuvės, (duomenys neskelbtini), jie smurtinį nusikaltimÄ , dėl kurio sukelti nukentėjusiajam sukelti itin sunkÅ«s padariniai, padarė vieÅ¡oje vietoje, matant aplinkiniams kaimynams, miestelio gyventojams, tame tarpe nepilnamečiams vaikams, kuriems toks kaltinamųjų elgesys neatrodė normalus bei toleruotinas, buvo nepriimtinas.

Pirmiau aptarti ir ištirti bylos duomenys patvirtina kaltinamųjų kaltę padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 135 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje, nusikaltimai įrodyti. Dėl civilinių ieškinių 2017 m. rugsėjo 28 d. nutarimu V. S. pripažintas nukentėjusiuoju (1 t., b. l. 32). 2018 m. vasario 13 d. nutarimu V. S. pripažintas civiliniu ieškovu (1 t. b. l. 42-43). 2018 m. sausio 17 d. nutarimu Kauno teritorinė ligonių kasa pripažinta civiliniu ieškovu (1 t. b. l. 125). Nukentėjusysis V.

S. pateikė civilinį ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo (1 t., b. l. 38-39), kuriuo praÅ¡o iÅ¡ kaltinamųjų V. V. ir A. P. solidariai priteisti 1 166,06 Eur dydžio materialinę žalÄ ir 50 000,00 Eur neturtinę žalÄ . Civiliniame ieÅ¡kinyje nurodė, kad dėl kaltinamųjų veiksmų jam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, dėl ko teko ilgai gydytis LSMUL Kauno klinikų neurochirurgijos skyriuje, kur buvo 4 valandas operuotas ir, po to, reanimuojamas bei gydomas intensyvios terapijos skyriuje.

Po to buvo 4 mėnesius gydytas (duomenys neskelbtini) ligoninės Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje. Abu kaltinamieji mušė labai žiauriai, sudavė daug smÅ«gių į galvÄ , kÅ«nÄ bei rankas, kuriomis bandė užsidengti nuo smÅ«gių, kojomis spardė pargriuvusį. Dėl suduotų smÅ«gių buvo praradęs sÄ monę. Suduotais smÅ«giais buvo padaryti tokie sužalojimai: sužalotos abi akys (kraujosruvos odoje ir poodyje abiejų akių vokuose), kraujosruvos virÅ¡raktikaulinėje srityje, krÅ«tinės lÄ stos kairėje pusėje ir kairėje alkÅ«nėje, odos nubrozdinimai deÅ¡inėje alkÅ«nėje, kairėje plaÅ¡takoje ir abiejų kelių iÅ¡orinių pavirÅ¡ių srityje, pavirÅ¡inės muÅ¡tinės žaizdos kairėje alkÅ«nėje ir nugaros abiejose pusėse, sunkios formos trauminė galvos smegenų liga, Å«mi subdurinė hematoma deÅ¡inio galvos smegenų pusrutulio srityje.

Dėl kaltinamųjų padarytos smegenų traumos visiÅ¡kai nevaldo kairės rankos ir beveik nevaikÅ¡to, dėl ko negali susirasti darbo, todėl trÅ«ksta pinigų vaistams ir pragyvenimui. Kaltinamųjų veiksmais buvo padaryta tokia materialinė žala: iÅ¡laidos kelionėms į poliklinikÄ ((duomenys neskelbtini) PSPC), pas gydytojus, į policijos komisariatÄ apklausoms, pas advokatÄ (5 kelionės) – 88,00 Eur degalams. Už reikalingus vaistus nukentėjusysis teigia sumokėjęs: Detralex – 2 x 17,87 Eur =35,74 Eur, Angesept – už 9,84 Eur, Liotion 1000 – 2 x 14,16 Eur = 28,32 Eur, Traumelio tepalas – 8,86 Eur vertės, nuo skausmo gėrė Dolmen tabletes (10 tablečių – 3,70 Eur x 9=33,30 Eur).

IÅ¡ viso vaistams iÅ¡leido 116,06 Eur. Vaistus nuo skausmo jis priverstas gerti visÄ laikÄ , kadangi skausmai kankina iki Å¡iol. Dėl patirto smegenų sužalojimo beveik negali vaikščioti, todėl naudoja sauskelnes, kurių mėnesiui reikia 30 vnt. už 22,00 Eur, į lovÄ klojamos paklodėlės už 15,00 Eur, todėl sunaudoja sauskelnių ir paklodėlių už 75,00 Eur ir sunaudos kas mėnesį po 35,00 Eur kol bus neįgalus. SumuÅ¡imo metu nukentėjusiajam buvo nepataisomai sugadinti (suplėšyti arba labai sukruvinti) daiktai, kuriuos jis turės iÅ¡mesti: striukė už 120,00 Eur, sportbačiai už 120,00 Eur, marÅ¡kiniai už 15,00 Eur, baltiniai už 10,00 Eur ir kelnės už 40,00 Eur, kelnaitės už 5,00 Eur, kojinės už 3,00 Eur, dėl ko patyrė 313,00 Eur dydžio žalÄ .

Be to, nusikaltimo metu nukentėjusiajam iÅ¡ kiÅ¡enės dingo 500,00 Eur bei telefonas Nokia už kurį aÅ¡ mokėjo 74,00 Eur, dėl to patyrė dar 574,00 Eur žalÄ . IÅ¡ viso patyrė 1 166,06 Eur dydžio žalÄ . Kasos kvitų už drabužius, vaistus, benzinÄ ir kt. neiÅ¡saugojo, kadangi dėl patirtos sunkios galvos traumos ir streso, tai padaryti tiesiog pamirÅ¡o, pamirÅ¡o papraÅ¡yti žmones, kurie jam viskÄ pirko, saugoti ir jam pateikti kvitus už perkamus vaistus ir kitas priemones. Dėl patirtų galvos sužalojimų jaučia labai didelį skausmÄ , kuris beveik kasdien atsinaujina ir dabar, sutriko miegas, dėl skausmo ir streso atsirado nerimo ir baimės jausmas, dėl neįgalumo negali iÅ¡eiti į laukÄ , ausyse beveik pastoviai zvimbia, dėl to Å¡iek tiek sutriko judesių koordinacija.

Po patirto Å¡oko, iÅ¡gyvenimų, dvasinio sukrėtimo ir pažeminimo iki Å¡iol negali atsigauti ir gyventi visavertį gyvenimÄ , dėl patirtos didėlės psichologinės traumos ir galvos sumuÅ¡imo pasekmių prarado darbÄ , neturi lėšų pragyvenimui, todėl turi juos skolintis iÅ¡ giminių ir draugų. Mano, kad dėl Å¡ių aplinkybių visumos, kaltinamieji solidariai privalo atlyginti 50 000,00 Eur neturtinę žalÄ . Kaltinamasis V. V. pripažįsta nukentėjusiojo civilinį ieÅ¡kinį, norėtų, kad jis bÅ«tų mažesnis, sutiktų jį atlyginti dalimis, kaltinamasis A.

P. neigia kaltę, dėl ieÅ¡kinio nepasisako. Pasisakant dėl priteistinos turtinės žalos dydžio, nors V. S. kvitų nėra iÅ¡saugojęs, sutiktina, kad vaistams iÅ¡ viso jis iÅ¡leido 116,06 Eur, taip pat patyrė iÅ¡laidų kelionėms į poliklinikÄ ((duomenys neskelbtini) PSPC), pas gydytojus, į policijos komisariatÄ apklausoms, pas advokatÄ (5 kelionės) iÅ¡ viso degalams iÅ¡leido 88,00 Eur. Pagal gydymo trukmę, sužalojimo mÄ stÄ , liekamuosius reiÅ¡kinius, atliktÄ ikiteisminį tyrimÄ praÅ¡omos priteisti vaistų ir kuro sumos, iÅ¡viso 204,00 Eur yra protingo ir adekvataus dydžio, todėl nereikalauja papildomo įrodinėjimo.

Nurodė, kad dėl patirto smegenų sužalojimo beveik negali vaikščioti, todėl naudoja sauskelnes, kurių mėnesiui reikia 30 vnt. už 22,00 Eur, į lovÄ klojamos paklodėlės už 15 Eur, todėl sunaudoja sauskelnių ir paklodėlių už 75,00 Eur ir sunaudos kas mėnesį po 35,00 Eur kol bus neįgalus, tačiau konkrečių sumų bei laikotarpio nedetalizuoja, o taip pat nepateikia duomenų ar pagal nustatytÄ diagnozę ir sveikatos bÅ«klę, sauskelnės bei higienos priemonės gydymo įstaigoje nebuvo teikiamos nemokamai ir pastaruoju metu, jeigu naudojamos, yra nekompensuojamos.

Nurodė, kad sumuÅ¡imo metu nukentėjusiajam buvo nepataisomai sugadinti (suplėšyti arba labai sukruvinti) daiktai, kuriuos jis turės iÅ¡mesti: striukė už 120,00 Eur, sportbačiai už 120,00 Eur, marÅ¡kiniai už 15,00 Eur, baltiniai už 10 Eur ir kelnės už 40,00 Eur, kelnaitės už 5,00 Eur, kojinės už 3,00 Eur, dėl ko patyrė 313,00 Eur dydžio žalÄ . Tokių aplinkybių nepatvirtino jokie byloje surinkti bei iÅ¡tirti duomenys, nes, bylos duomenimis nukentėjusysis pats vilko drabužius, vaikščiojo pusnuogis, be kita ko nukentėjęs nepagrindė praÅ¡omų priteisti dėl paminėtų sugadintų drabužių bei avalynės sumų dydžio.

Be to teigia, kad nusikaltimo metu nukentėjusiajam iÅ¡ kiÅ¡enės dingo 500,00 Eur bei telefonas Nokia už kurį sumokėjo 74,00 Eur, dėl to patyrė dar 574,00 Eur žalÄ , tačiau nepateikia jokių įrodymų ir Å¡ioje ieÅ¡kinio dalyje. Tuo tarpu pagal faktines bylos aplinkybes duomenų, jog nukentėjęs turėjo su savimi praÅ¡omÄ priteisti pinigų sumÄ bei telefonÄ , kurie buvo prarasti dėl kaltinamųjų neteisėtų veiksmų, byloje nėra. Esant Å¡ioms aplinkybėms, civilinis ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos priteisimo tenkintinas iÅ¡ dalies ir priteistina iÅ¡ kaltinamųjų solidariai nukentėjusiajam 204,00 Eur turtinei žalai atlyginti (CK 6.263 straipsnis, 6.283 straipsnio 1 dalis), likusioje dalyje ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos atmestinas kaip neįrodytas.

Nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, atsižvelgtina į Å¡iuos reikÅ¡mingus kriterijus: sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobÅ«dį, sveikatos sutrikdymo padarinius (atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, trumpalaikius ir liekamojo pobÅ«džio, turtinius ir neturtinius), sužalojimo bÅ«dÄ , žalÄ padariusio asmens kaltę, kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, sÄ Å¾iningumo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus. Kartu pažymėtina, kad vien tik žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį apibÅ«dinančios aplinkybės pagal CK 6.250 straipsnio nuostatas nelemia neturtinės žalos dydžio iÅ¡sprendimo klausimo.

Nustatant neturtinės žalos dydį svarbu nepažeisti ne tik nukentėjusiojo teisių į adekvatų, proporcingÄ atsiradusiems padariniams neturtinės žalos atlyginimÄ , bet ir protingos abiejų Å¡alių skirtingų interesų pusiausvyros. Å iuo konkrečiu atveju, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, nukentėjusysis patyrė didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus ir sukrėtimÄ , emocinį stresÄ , taip pat didelius liekamojo pobÅ«džio reiÅ¡kinius, iÅ¡ esmės suprastėjo jo sveikata ir gyvenimo kokybė.

Nukentėjusiajam V. S. nuo (duomenys neskelbtini) neterminuotai buvo nustatytas 35 procentų darbingumas, o nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) – jo darbingumas beliko 20 procentų (3 t., b. l. 118). Nukentėjusysis patyrė komÄ , jis ilgÄ laikÄ buvo gydomas Kauno klinikose, jam atlikta galvos operacija, gydymas tęstas palaikomojo gydymo slaugos ligoninėje, nustatytas specialiųjų poreikių poreikis, jis sunkiai paeina pasiramsčiuodamas lazdele, savarankiÅ¡kai pasirÅ«pinti asmeniniame gyvenime negali, savo Å¡eimos neturi, reikalinga pastovi artimųjų pagalba ir priežiÅ«ra, pats vienas susitvarkyti buityje negebėtų, dėl ko juo pastoviai rÅ«pinasi brolis ir brolienė.

Dėl padarytos nusikalstamos veikos V. S. iÅ¡gyveno skausmÄ , dvasinį sukrėtimÄ , nerimÄ , susirÅ«pinimÄ dėl perspektyvos pasveikti ir gyventi visavertį gyvenimÄ . Visos Å¡ios aplinkybės rodo, kad patirta žala iÅ¡ties didelė, ji padaryta brutaliais, ciniÅ¡kais neblaivių kaltinamųjų veiksmais, nesant tam jokio pagrindo bei dingsties, itin sunkiai sužalojus V. S., atvykusį pasisvečiuoti pas draugę J. K., neturėjus nei praeityje, nei įvykio dienÄ jokio prieÅ¡iÅ¡kumo bei nusistatymo kaltinamųjų atžvilgiu, iÅ¡ anksčiau jų netgi nepažinojus.

Todėl 15 000,00 Eur suma, teismo vertinimu, nelaikytina per dideliu žalos už patirtus iÅ¡gyvenimus atlygiu, neprieÅ¡tarauja susiformavusiai teismų praktikai panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose. Nusikalstama veika, numatyta BK 135 straipsnio 1 dalyje, padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžiai tiesiogiai nukentėjusiems asmenims pagal teismų suformuotÄ praktikÄ sudaro nuo 4 000,00 iki 23 000,00 Eur, dėl didesnės nei nurodyta priteistina suma, teismas pasisako ir atsižvelgia ir į tai, kad nukentėjęs asmuo taip pat buvo neblaivus, kartu su kaltinamaisiais beveik visÄ dienÄ vartojo alkoholį, tęsė bendrystę ir alkoholio vartojimÄ nuo popietės pasibuvimo prie ežero, vėliau garaže, galiausiai vakarop prie (duomenys neskelbtini), nesiekė pats nutraukti kontakto su neblaiviais asmenimis, iki galiausiai kaltinamųjų buvo sumuÅ¡tas, ko pasekoje buvo sunkiai sutrikdyta jo sveikata, liko stiprÅ«s liekamieji reiÅ¡kiniai, prognozinė pasveikimo galimybė menka, nes, pasak specialisto, dėl tokio pobÅ«džio sveikatos sutrikdymo, pėdsakai lieka visam gyvenimui.

Sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio imama domėn ir ankstesnė nukentėjusiojo sveikatos bÅ«klė, veikla, gyvenimo bÅ«das, turėtas nedarbingumo lygmuo, o taip pat nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis ir pobÅ«dis, kaltės rÅ«Å¡is, pasekmės, kaltinamųjų finansinė padėtis, atsižvelgtina į kitas, turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, teisingumo ir protingumo principus bei realiÄ galimybę kompensuoti nukentėjusiajam padarytÄ skriaudÄ . Civilinis ieÅ¡kovas Kauno teritorinė ligonių kasa pateikė patikslintÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo (1 t., b. l. 121), kuriuo praÅ¡o priteisti iÅ¡ V.

V. 7 606,68 Eur padarytÄ Å¾alÄ . Civiliniame ieÅ¡kinyje nurodė, kad nukentėjusysis V. S. dėl trauminės subdurinės hemoragijos nuo 2017 m. rugpjūčio 13 d. iki 2017 m. rugsėjo 5 d. buvo gydomas LSMU ligoninėje Kauno klinikose stacionare. Pacientui atlikta bendroji anestezija, intrakranijinės hematomos Å¡alinimas atliekant kraniektomijÄ , galvos smegenų kompiuterinė tomografija, bronchoskopija, nenutrÅ«kstama dirbtinė plaučių ventiliacija, >=96 val. Dėl smegenų infarkto pasekmių nuo 2017 m. rugsėjo 5 d. iki 2018 m. sausio 4 d. nukentėjusysis buvo gydomas VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje.

VšĮ (duomenys neskelbtini) 2017 m. gruodžio 11 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodo, kad V. S. yra gydomas dėl trauminės smegenų ligos (liekamųjų reiškinių periodas, būklė po subduralinės hematomos pašalinimo, kairės pusės hemiparezė). Už nukentėjusiajam teiktas paslaugas buvo sumokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, suteiktų paslaugų kaina 7 606,68 Eur. Iš pateiktos V. S. gydymo eigos lentelės (1 t., b. l. 123) matyti, kad jis nuo 2017 m. rugpjūčio 13 d. iki 2017 m. rugsėjo 5 d. buvo gydomas LSMU ligoninėje Kauno klinikose, gydymo kaina 4 303,38 Eur, o nuo 2017 m. rugsėjo 5 d. 2018 m. sausio 4 d. nukentėjusysis buvo gydomas VšĮ (duomenys neskelbtini), gydymo kaina 3 303,30 Eur.

Už nukentėjusiojo gydymÄ sumokėjo Kauno teritorinė ligonių kasa iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Civilinis ieÅ¡kinys pagrįstas, įrodytas ir visiÅ¡kai tenkintinas, nes kaltinamieji, tyčiniais nusikalstamais veiksmais padarė žalÄ nukentėjusiojo sveikatai, todėl privalo jÄ visiÅ¡kai atlyginti (BPK 109 straipsnis, CK 6.263 straipsnis). Civilinei ieÅ¡kovei Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos iÅ¡ kaltinamųjų solidariai priteistina 7 606,68 Eur nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnis).

Bausmės skyrimas Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Ä®vertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, iÅ¡analizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikÅ¡mę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamÄ nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sÄ lyga. Remiantis baudžiamosios teisės teorija Å¡iuo klausimu, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumÄ ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai iÅ¡tirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo bÅ«do bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

Kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos tyčinių nusikaltimų kategorijai, kurių vienas žmogaus sveikatai yra sunkus nusikaltimas, o kitas vieÅ¡ajai tvarkai – nesunkus. Kaltinamojo A. P. lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, taip pat tai, kad nusikalstamÄ veikÄ Ä¯vykdė veikdamas bendrininkų grupėje. Bylos duomenimis matyti, kad kaltinamasis A.

P. išlaikytinių neturi (2 t., b. l. 105-107). Pagal Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo išrašo apie fizinį asmenį duomenis kaltinamasis neteistas (2 t., b. l. 108-110), tačiau Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 30 d. nuosprendžiu baudžiamoji byla dėl A. P. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, nutraukta kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius.

Kaltinamasis baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 111-113), priklausomybės ligų gydymo įskaitoje neįrašytas (2 t., b. l. 117), dirba (2 t., b. l. 114). Kaltinamasis nebuvo kritiškas ir nuoširdus, kaltės pagal sukeltus padarinius nepripažino, dėl ieškinio nepasisakė ir jo neatlygino geruoju, tačiau bylos duomenimis nukentėjusįjį aplankė ligoninėje, jo atsiprašė, nuvežė lauktuvių. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje nurodyta, jog A.

P. yra tikslinga skirti ambulatorinę kompleksinę teismo psichiatrijos ekspertizę (2 t., b. l. 121), kadangi medicininiais duomenimis nustatyta, jog kaltinamajam dėl galvos smegenų traumos konstatuotas atminties sutrikimas. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte nurodyta (2 t., b. l. 129-131), kad inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. 2017 m. rugpjūčio 13 d.

A. P. konstatuojamas (duomenys neskelbtini). A. P. galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiuo metu A. P. konstatuojamas (duomenys neskelbtini). Jis gali suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Nėra padidėjęs A. P. įtaigumas, nėra patologinių fantazijų. Nusikalstamos veikos padarymo metu A. P. nėra konstatuojamo psichikos sutrikimo, kuris būtų pakankamas pagrindas pripažinti jį ribotai pakaltinamu (kaip nurodyta BK 18 straipsnyje). A. P. priverčiamųjų medicininio pobūdžio priemonių skirti nereikia.

A. P. dėl savo psichinės sveikatos bÅ«klės galėjo ir gali adekvačiai suvokti įvykio aplinkybes ir duoti apie jas teisingus parodymus ikiteisminio tyrimo metu bei bylÄ nagrinėjant teisme. Kaltinamojo V. V. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino, gailisi nusikaltęs, atsakomybę sunkina tai kad nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, taip pat tai, kad nusikalstamÄ veikÄ Ä¯vykdė veikdamas bendrininkų grupėje.

Bylos duomenimis matyti, kad kaltinamasis V. V. Å¡eimos nesukÅ«ręs, nepilnamečių iÅ¡laikytinių neturi, baigęs deÅ¡imt klasių (2 t., b. l. 2-3), praeityje teistas keletÄ kartų (2 t., b. l. 4-21), eilę kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (2 t., b. l. 22-35), jis 2018 m. rugpjūčio 1 d. duomenimis vykdo individualiÄ veiklÄ (2 t., b. l. 36), Prienų rajono Psichikos sveikatos centre narkologo ir psichiatro įskaitoje neįraÅ¡ytas (2 t., b. l. 39).

V. V. nusikalto būdamas praeityje teistas, baustas administracine tvarka. Bylos nagrinėjimo teisme metu bei ikiteisminiame tyrime kaltinamasis pripažino kaltę, aiškiai nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pripažino paties suduotus smūgius, paaiškino dėl A. P. atliktų neteisėtų veiksmų, tačiau civilinio ieškinio gera valia neatlygino, nukentėjusiojo nelankė, jis nukentėjusiojo paaiškinimais bandė įtakoti jo artimuosius tikslu palengvinti sau padėtį, Kaltinamasis iš dalies pripažįsta civilinį ieškinį, sutinka jį pagal galimybes atlyginti dalimis, norėtų, kad jis būtų mažesnis.

Pirmiau paminėtas aplinkybes teismas vertina individualizuodamas kaltinamiesiems skirtinÄ bausmę pagal BK 135 straipsnio sankcijÄ , kurioje kitokios bausmės rÅ«Å¡ies nei, kad terminuotas laisvės atėmimas, nenumato. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 2 punktu, kaltinamiesiems paskirtos bausmės už sunkų ir nesunkų nusikaltimus subendrintinos apėmimo bÅ«du. Dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo BPK 151 straipsnyje numatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra procesinė prievartos priemonė, kuri taikoma civiliniam ieÅ¡kiniui, galimam turto konfiskavimui arba iÅ¡plėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu bÅ«du gautÄ ar įgytÄ arba BPK 723 straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotinÄ turtÄ .

Priimdamas nuosprendį teismas iÅ¡sprendžia klausimÄ ir dėl procesinių prievartos priemonių taikymo. Bylos duomenimis matyti, kad kaltinamasis A. P. turi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto (2 t., b. l. 134-140), kaltinamasis V. V. savo vardu banke (duomenys neskelbtini) turi sÄ skaitas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 40). Å ioje byloje siekiant užtikrinti civilinių ieÅ¡kovų galimybes iÅ¡ieÅ¡koti padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimÄ , įvertinus bylos aplinkybes, pateiktų civilinio ieÅ¡kinių reikalavimus mano, jog tikslinga taikyti laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ iki visiÅ¡ko civilinio ieÅ¡kinio atlyginimo.

Kiti klausimai Kaltinamasis A. P. buvo laikinai sulaikytas nuo 2017 m. rugpjūčio 14 d. 13.45 val. (2 t., b. l. 146). 2017 m. rugpjūčio 16 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 15 dienų terminui, į suėmimo laikÄ Ä¯skaitytas laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2017 m. rugpjūčio 14 d. (2 t., b. l. 172-174). 2017 m. rugpjūčio 25 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi skirta kardomoji priemonė – namų areÅ¡tas 1 mėnesio terminui, t. y. nuo 2017 m. rugpjūčio 28 d. iki 2017 m. rugsėjo 28 d. (2 t., b. l. 179-181). 2017 m. rugsėjo 28 d. nutarimais kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje (2 t., b. l. 184-185) bei dokumento – asmens tapatybės kortelės paėmimas (2 t., b. l. 186-187).

Kaltinamasis V. V. buvo laikinai sulaikytas nuo 2017 m. rugpjūčio 13 d. 10.00 val. (2 t., b. l. 51). 2017 m. rugpjūčio 14 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 15 dienų terminui, į suėmimo laikÄ Ä¯skaitytas laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2017 m. rugpjūčio 13 d. (2 t., b. l. 77-79). 2017 m. rugpjūčio 25 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi skirta kardomoji priemonė – namų areÅ¡tas 1 mėnesio terminui, t. y. nuo 2017 m. rugpjūčio 27 d. iki 2017 m. rugsėjo 27 d. (2 t., b. l. 85-87). 2017 m. rugsėjo 28 d. nutarimais kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje (2 t., b. l. 90-91) bei dokumento – asmens tapatybės kortelės paėmimas (2 t., b. l. 92-93).

Kaltinamiesiems paskirtos kardomosios priemonės paliktinos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios (BPK 139 straipsnis). Daiktiniai įrodymai – marškinėliai, sportiniai bateliai, marškinėliai trumpomis rankovėmis, šortai – išimti 2017 m. rugpjūčio 13 d. įvykio vietos apžiūros metu ir 2017 m. rugpjūčio 16 d. savanorišku daiktų dokumentų pateikimo protokolu buvo saugomi Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje (kvitas (duomenys neskelbtini), serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), kvitas (duomenys neskelbtini), serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)) (1 t., b. l. 138, 139, 151, 152).

Pagal pareikalavimÄ (3 t., b. l.146) minėti daiktiniai įrodymai buvo perduoti teismui (3 t., b. l. 155), kurie apžiÅ«rėti teisiamojo posėdžio metu (3 t., b. l. 172). Kaltinamasis A. P. teisiamojo posėdžio metu praÅ¡o grÄ Å¾inti jo daiktus, todėl vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu daiktiniai įrodymai grÄ Å¾intini kaltinamajam A. P. ir nukentėjusiajam V. S.. Dėl proceso iÅ¡laidų Bylos duomenimis nukentėjusiajam V. S. (duomenys neskelbtini) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu suteikta 100 procentų garantuojamas teisinė pagalba (3 t., b. l. 117). 2019 m. birželio 3 d.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė pažymÄ dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, pagal kuriÄ už nukentėjusiajam suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ advokato iÅ¡laidos sudaro 198,25 Eur, todėl Å¡i suma lygiomis dalimis priteistina iÅ¡ kiekvieno kaltinamojo (BPK 106 straipsnis). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo iÅ¡laidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomÄ sumÄ , o yra tik viena iÅ¡ aplinkybių, į kuriÄ atsižvelgiama nustatant proceso iÅ¡laidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio praÅ¡omos atstovavimo iÅ¡laidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-605/2011).

Å iuo atveju vertinant tai, kad sunkiai sužalotam nukentėjusiajam buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, kurios iÅ¡laidos atstovo paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos sudėtingumÄ , procesÄ , vykusius teisiamuosius posėdžius, o taip pat į BPK 10 straipsnio nuostatas, kad kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisęs gauti nemokamai valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ , teismo vertinimu, nelaikytinos per didelėmis pagal suteiktų paslaugų apimtį, todėl priteistinos lygiomis dalimis iÅ¡ kaltinamųjų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : V. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir 135 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti: - už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, 10 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę; - už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, 3 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę; - Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du griežtesne bausmei apimant Å¡velnesnę bausmę ir V.

V. paskirti galutinę subendrintÄ 3 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę; Ä® bausmės laikÄ V. V. įskaityti laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2017 m. rugpjūčio 13 d. iki 2017 m. rugpjūčio 26 d. įskaitytinai. A. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir 135 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti: - už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, 8 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę; - už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, 2 metų ir 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę; - Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du griežtesne bausmei apimant Å¡velnesnę ir A.

P. paskirti galutinę subendrintÄ 2 metų ir 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę; Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio pagrindu A. P. paskirtÄ bausmę atidėti 2 metų laikotarpiui, įpareigojant nuteistÄ jį per visÄ paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo; tęsti darbÄ (dirbti) arba registruotis Užimtumo tarnyboje; neiÅ¡eiti iÅ¡ namų tam nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų (alkoholio); dalyvauti smurtinio elgesio pataisos programoje, kuriÄ pavesti įvykdyti per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityti A. P. laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2017 m. rugpjūčio 14 d. iki 2017 m. rugpjūčio 27 d. įskaitytinai. KardomÄ sias priemones – įpareigojimÄ registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimÄ , A. P. ir V. V. palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Daiktus turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nuosprendžiui įsiteisėjus grÄ Å¾inti: V. S. – Å¡ortus ir marÅ¡kinėlius trumpomis rankovėmis;

A. P. – porÄ sportinių batelių ir marÅ¡kinėlius trumpomis rankovėmis. Valstybinės ligonių kasos ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos priteisimo tenkinti visiÅ¡kai. Priteisti solidariai iÅ¡ V. V. ir A. P. solidariai 7 606,68 Eur turtinei žalai atlyginti. V. S. Civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos tenkinti iÅ¡ dalies, priteisti solidariai iÅ¡ V. V. ir A. P. 204,00 Eur turtinei ir 15 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti. A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančiam nekilnojamajam turtui – žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kiniam pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinei, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniams, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taikyti laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ , uždraudžiant disponuoti Å¡iuo turtu iki visiÅ¡ko civilinio ieÅ¡kinio atlyginimo.

Nuteistajam V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančioms banko sÄ skaitoms, esančioms banke (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), taikyti laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ iki visiÅ¡ko civilinio ieÅ¡kinio atlyginimo. Nuosprendį Å¡ioje dalyje vykdyti skubiai. Nuosprendžio patvirtintÄ nuoraÅ¡Ä iÅ¡siųsti Turto areÅ¡to aktų registro tvarkytojui ir piniginių lėšų sÄ skaitos tvarkytojui. IÅ¡ A. P. ir V. V. valstybės naudai už nukentėjusiajam suteiktÄ valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ priteisti po 99,13 Eur (devyniasdeÅ¡imt devynis eurus 13 ct).

Nurodyta suma turi bÅ«ti sumokėta į vienÄ iÅ¡ pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sÄ skaitų Nr. (duomenys neskelbtini) – AB „Swedbank“ banke, (duomenys neskelbtini) – AB „Citadele“ banke, (duomenys neskelbtini) – AB DNB banke, (duomenys neskelbtini) – AB SEB banke, (duomenys neskelbtini) – AB Å iaulių banke, (duomenys neskelbtini) – Danske banke, (duomenys neskelbtini) – Nordea banke, (duomenys neskelbtini) – UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodÄ â€“ 188659752, įmokos kodÄ â€“ 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ .“ Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundÄ per Alytaus apylinkės teismo Prienų rÅ«mus.

Teisėja Loreta Radzevičienė