14fbfed2-af02-4795-a085-e88da8b939e2 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Baudž (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 8 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė, sekretoriaujant A. R., V. S., RÅ«tai A. N., dalyvaujant prokurorui G. V., kaltinamajam G. R., jo gynėjai advokatei J. J., civilinio ieÅ¡kovo Lietuvos žmonių su stuburo pažeidimo asociacijos atstovui E. B., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), VSDFV duomenimis, Å¡iuo metu nedirbantis, nevedęs, vaikų neturi, baustas administracine tvarka (baudos nesumokėtos), neteistas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 21 d. nuosprendžiu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 38 straipsnio 1 dalimi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius; kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, padarymu, n u s t a t ė :

G. R. laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 3 d., 22.00 val. iki 2018 m. gegužės 4 d., 10.00 val., (duomenys neskelbtini), panaudojęs ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje surastÄ automobilio Fiat Ducato, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), raktÄ , atrakinęs automobilį Fiat Ducato, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 3 000 Eur, priklausantį Lietuvos žmonių su stuburo pažeidimais asociacijai, užvedė jį ir iÅ¡važiavo, o važiuodamas automobiliu Fiat Ducato, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), G. R. tyčia sugadino Å¡io automobilio užvedimo spynelę, pakabÄ , apgadino ratlankį, sulaužė pavarų svirtį ir žibintų įjungimo svirtį, dėl ko civilinis ieÅ¡kovas Lietuvos žmonių su stuburo pažeidimais asociacija patyrė 790 Eur turtinę žalÄ . Tokiu bÅ«du G. R. tyčia sugadino svetimÄ â€“ Lietuvos žmonių su stuburo pažeidimais asociacijai priklausantį turtÄ â€“ automobilį Fiat Ducato, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). G. R. buvo kaltinamas tuo, kad jis pagrobė automobilį bÅ«tent: jis, turėdamas tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ , laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 3 d., 22.00 val. iki 2018 m. gegužės 4 d., 10.00 val., bÅ«damas (duomenys neskelbtini), panaudojęs ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje surastÄ automobilio Fiat Ducato, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), raktÄ , atrakino automobilį Fiat Ducato, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 3 000 Eur, priklausantį Lietuvos žmonių su stuburo pažeidimais asociacijai, užvedė jį ir iÅ¡važiavo, ir tokiu bÅ«du pagrobė svetimÄ , (duomenys neskelbtini) priklausantį, 3 000 Eur vertės turtÄ . Bylos duomenys Apklaustas 2018 m. spalio 24 d. teisiamajame posėdyje kaltinamasis G. R. kaltu neprisipažino. 2018 m. spalio 24 d. teisiamajame posėdyje nurodė, kad tikslo pasisavinti automobilį jis neturėjo, norėjo juo tiesiog pasinaudoti, kad nuvažiuotų nuo savo gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), iki buvusios draugės J.

O. namų, esančių (duomenys neskelbtini). Automobilį paėmė labiau iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų. PaaiÅ¡kino, jog kelias dienas iki nagrinėjamo įvykio jis automobilio Fiat Ducato, pilkos spalvos, skirtos vežti neįgalius asmenis, raktelius rado Å¡alia parduotuvės „Maxima, esančios (duomenys neskelbtini), netoli Å¡io automobilio stovėjimo vietos. Ant raktelių buvo užraÅ¡as „Fiat“, tuo metu nematė, ar Å¡is automobilis stovėjo aikÅ¡telėje. Raktelius įsidėjo į savo portfelį, norėjo juos grÄ Å¾inti, bet užmirÅ¡o.

Po poros savaičių jis ėjo į parduotuvę „Maxima“ ir pamatė Å¡alia jos stovintį automobilį Fiat netoli tos vietos, kur rado raktelius, tuo metu pagalvojo, kad rakteliai galėtų bÅ«ti nuo Å¡io automobilio. Ä®vykio dienÄ , t. y. 2018 m. gegužės 3 d., apie 24.00 val., kai susipyko su savo drauge J. O., buvo truputį neblaivus, nusprendė paimti automobilį Fiat Ducato ir juo nuvykti iki draugės, t. y. nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) g. skambino prieÅ¡ tai savo draugams, kad jie kaltinamÄ jį nuvežtų iki jo draugės, bet kaltinamojo draugai tuo metu jam padėti negalėjo; taksi pinigų neturėjo.

Mintis vykti pas draugę kilo spontaniÅ¡kai. Draugė jo į namus neįsileido, jis buvo neblaivus, iÅ¡sigando, norėjo tik patraukti automobilį nuo kelio, atvyko tėvai ir jį iÅ¡sivežė namo. Draugė paskambino tėvams ir liepė iÅ¡sivežti jį. Kai tėvai atvyko, jis sėdėjo automobilyje. Galėjo rÅ«kyti automobilyje. Turėjo alkoholio kiÅ¡enėje, iÅ¡lipęs prie draugės namų, iÅ¡gėrė alaus. Vėliau to pačio teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad vienÄ butelį alaus jis buvo iÅ¡gėręs, iÅ¡vykdamas iÅ¡ savo namų, o su savimi iki draugės nusivežė Starkos butelį, sėdėdamas prie draugės namų, dalį Å¡io butelio iÅ¡gėrė.

Automobilis liko stovėti prie J. O. namų, automobilio rakteliai liko automobilio viduje. KitÄ rytÄ nuėjo pažiÅ«rėti, ar yra automobilis, bet toje vietoje, kur jį paliko, automobilio jau nebuvo. Automobilio valdymas kitoks, nes jis pritaikytas neįgaliesiems, dėl to jis negalėjo įjungti atgalinės pavaros. Pavarų svirtį galėjo nulaužti, padaryti apgadinimus, esančius b. l. 21, 9 foto nuotrauka, taip pat galėjo, buvo užsikėlęs kojas ant plastmasinės apdailos, sėdėdamas automobilyje; užvedimo spynÄ , žibintų svirtelę sugadinti galėjo, vėliau nurodė, jog užvedimo spynos jis nelaužė, pakabos sugadinti negalėjo, kelias buvo asfaltuotas, be duobių, taip pat nesugadino ir ratlankio.

Pavarų svirtį reikėjo naudoti, nes norėjo įjungti atbulinę pavarÄ , kad pastatytų automobilį taip, kad jis nekliudytų pravažiuoti kitiems automobiliams, bet perstatyti jam nepavyko. Teisės vairuoti transporto priemones jis neturi, atimta 3 metams dėl to, kad vairavo automobilį, bÅ«damas neblaivus. Jo mamos tel. Nr. yra (duomenys neskelbtini), tėčio – (duomenys neskelbtini), tuo metu jo tel. Nr. paskutiniai skaičiai buvo 221. IÅ¡ jo telefono skambinti galėjo močiutė, nes jį buvo palikęs namuose.

Savo telefonÄ Ä¯vykio metu jis buvo palikęs namuose. Nors įvykio metu pagrindinis kelias buvo tvarkomas, jis juo važiavo, patraukė ženklÄ ir pravažiavo, visi taip darydavo. Vakare kelias nebÅ«na aklinai uždarytas, tvorÄ galima nukelti (b. l. 150-152). 2018 m. gruodžio 3 d. teisiamojo posėdžio metu po to, kai buvo pagarsinti jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (b. l. 106), papildomai apklaustas kaltinamasis G. R. nurodė, kad pirmÄ kartÄ automobilį Fiat Ducato jis rastu rakteliu atsirakino ir naudojosi važiuodamas pas draugę J.

O. nagrinėjamo įvykio metu. vienÄ kartÄ iki tol jis buvo pabandęs atrakinti šį automobilį rastu raktu, tačiau juo tuo metu nesinaudojo. PrieÅ¡ pasinaudodamas nagrinėjamo įvykio metu automobiliu, žinojo, kad turi nuo jo raktelius. Raktelių negrÄ Å¾ino ar neperdavė parduotuvės administracijai, nes rado vėlai vakare, kitÄ dienÄ Ä—jo į darbÄ ir pamirÅ¡o. Nežinojo, kieno tai automobilis. PirmÄ kartÄ atbulinę pavarÄ panaudojo tik nuvažiavęs iki (duomenys neskelbtini) g. Žinojo, kad tai ne jo automobilis.

Ikiteisminio tyrimo metu prisipažino, kad pavogė automobilį iÅ¡ baimės ir dėl to, kad ne taip įvardino žodžius, neturėjo omenyje, kad pavogė, jis automobiliu tik pasinaudojo (b. l. 187). 2019 m. sausio 25 d. teisiamojo posėdžio metu dar kartÄ apklaustas kaltinamasis G. R. nurodė, kad jis galėjo sugadinti automobilį, tačiau netyčia, galbÅ«t netyčia per stipriai paspaudė pavarų svirtį. Manė, kad pavarų svirtis ir spidometras yra sujungtos ir jungdamas pavarų svirtį, galėjo sulaužyti plastmasinę apdailÄ , esančia prie pavarų svirties.

Jis ne kartÄ bandė įjungti atbulinę pavarÄ pagal ženklus, esančios ant pavarų svirties. Kaip galėjo sugadinti žibintų svirtį, nežino. Atsimena, kad jungė žibintus, bet jėgos nenaudojo. Žibintų svirtis buvo kairėjo vairo pusėje. su automobilio užvedimu problemų neturėjo, vairas prieÅ¡ pradedant naudotis automobiliu buvo užsirakinęs. Nuo atsakomybės jis nebėga, teismui priteisus žalÄ , jÄ atlygins (2 t., b. l. 7-8). Teisiamojo posėdžio metu civilinio ieÅ¡kovo atstovas E. B. nurodė, kad galutinis civilinio ieÅ¡kovo reikalavimas yra 790 Eur, tokiÄ turtinę žalÄ asociacija patyrė dėl nagrinėjamo įvykio.

Nurodė, kad asociacijos vairuotojas žiemÄ buvo pametęs automobilio Fiat Ducato raktelius, tačiau pasiėmė kitus ir toliau važinėjo Å¡iuo automobiliu. Prie parduotuvės „Maxima“ dažnai stovi Å¡is automobilis, nes ten netoli gyvena vairuotojas. (duomenys neskelbtini) g. įvykio metu buvo remontuojama, reikėjo važiuoti apylanka iki automobilis radimo vietos, ten buvo neasfaltuotas kelias, daug duobių, juo važiuojant galėjo bÅ«ti sugadinta pakaba. Kiek pamena, keitė pakabos traukę. Mano, jog pavarų svirtis buvo iÅ¡laužta, bandant apsisukti, o bandant sutvarkyti svirtį, t. y. pajungti atbulinę pavarÄ , buvo iÅ¡laužtos plastmasės. Buvo nutraukta jungtis, kuri jungia su pavarų dėže, tam reikėjo nuimti plastmasę, kuri buvo iÅ¡laužta.

Plastmasinė apdaila pati sulaužyta nebuvo, jÄ tiesiog prisuko atgal. Kadangi svirtis buvo iÅ¡laužta, toliau pajudėti su automobiliu buvo neįmanoma. Spyna galėjo bÅ«ti prasukta, nes jÄ po įvykio reikėjo tvarkyti. IÅ¡oriÅ¡kai ji buvo be apgadinimų, todėl automobilio apžiÅ«ros metu apgadinimai nenustatyti, bet viduje ji buvo sugadinta, gal buvo užsirakinęs vairas, todėl spynelė prasukta; reikėjo jÄ keisti. Kai rado automobilį, jis sunkiai užsivedė. Kad spynelė buvo sugadinta, nustatyta servise, iÅ¡ karto buvo aiÅ¡ku, kad kažkas su ja negerai, kai bandė iÅ¡važiuoti iÅ¡ įvykio vietos.

Matyt buvo važiuota per duobes ir tuo metu įlenktas ratlankis, kurį reikėjo lyginti, suvedimÄ daryti. Žibintų jungimo svirtis keista, nes ji buvo nulaužta; ji yra kairėje vairo pusėje, buvo lūžimo žymės. Iki Å¡io įvykio automobilis buvo tvarkingas, jo remontuoti nereikėjo. Automobilis prižiÅ«rimas nuolat, kad bÅ«tų techniÅ¡kai tvarkingas, nes juo vežiojami žmonės su negalia. Jokių problemų su automobiliu iki įvykio nebuvo. Automobilio vertė buvo nurodyta pagal įvykio metu buvusiÄ jo rinkos kainÄ .

Jis pats atsiskaitė grynaisiais iÅ¡ savo lėšų už automobilio tvarkymÄ , nes tuo metu buvo asociacijos pirmininkas, o asociacija neturėjo laisvų pinigų, kuriuos bÅ«tų galėjusi skirti, Å¡iuo metu asociacija su juo pilnai dar nėra atsiskaičiusi, jam sumokėjusi yra 200 Eur, jis iÅ¡ viso sumokėjo 790 Eur (1 t., b. l. 151-152, 209-210; 2 t., b. l. 7-8). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas D. B. nurodė, kad jis dirba Lietuvos žmonių su stuburo pažeidimais asociacijos vairuotoju. Automobilį buvo pastatęs užrakintÄ (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „Maxima“, atėjęs ryte automobilio nerado.

Tuo metu buvo vienas raktelis nuo automobilio, jį turėjo liudytojas. KitÄ raktelį buvo pametęs žiemÄ . Tuo metu, kai pametė raktelį, automobilis taip pat buvo pastatytas prie parduotuvės „Maxima“, (duomenys neskelbtini). kur jis pametė raktelius, tiksliai nežino, bet mano, jog netoli Å¡ios parduotuvės. Nuo to laiko, kai pamatė, kad automobilio nėra, pranešė vadovui bei policijai iki buvo surastas automobilis, praėjo maždaug dvi valandos. Jis kartu su vadovu E. B. vyko apžiÅ«rėti automobilio į (duomenys neskelbtini) sodus.

Pravažiavimas iki vietos buvo per aplinkkelį, žvyrkelį, nes pagrindinis kelias buvo remontuojamas. Jeigu važiuoti naglai, buvo galima pravažiuoti pagrindiniu (asfaltuotu) keliu, tvoros nebuvo aklinos. Atvykus, nustatyta, kad stiklai nesudaužyti, iÅ¡oriÅ¡kai apgadinimų nebuvo, vidinėje dalyje buvo iÅ¡laužta vairo kolonėlė, plastmasės iÅ¡plėšytos, sulaužyta užvedimo spyna, pavarų svirtis, posÅ«kių rankenėlė; buvo apgadintas ratas – traukė vairÄ Ä¯ vienÄ pusę. Po to automobilis buvo tvarkomas, iki įvykio jis buvo techniÅ¡kai tvarkingas, yra atidžiai prižiÅ«rimas.

PakabÄ tvarkė ilgai, meistrai sakė, kad kažkas pasivažinėjo, užkabinta, sulankstyta kažkas, meistrai pyko. Ä®monė šį autobusiukÄ turi 5 metus, t. y. tiek, kiek dirba liudytojas. Pakaba niekada nebuvo sugedusi, su užvedimo mechanizmo taip pat problemų nebuvo. Ä®vykio vietoje ir dėl spynelės, ir dėl kitų gedimų buvo sudėtinga užvesti automobilį. Liudytojui sunku paaiÅ¡kinti dėl ko, nes jis ne mechanikas. Iki nagrinėjamo įvykio vienÄ kartÄ buvo įsibrauta į automobilį po to, kai buvo pamesti rakteliai.

Automobilyje buvo prirÅ«kytÄ , pridergta, dėl to į policijÄ nesikreipė (1 t., b. l. 176-178). Teisiamojo posėdžio metu liudytoja – kaltinamojo mama D. R. nurodė, kad naktį, jai bÅ«nant namuose su vyru ir mažesniu sÅ«numi, jai paskambino J. O. ir paprašė pasiimti G. R.. Ji prikėlė vyrÄ ir abu nuvažiavo iki J. O. namų. Atvykus į įvykio vietÄ , sÅ«nų rado sėdintį autobusiuke, durelės buvo atidarytos, garsiai grojo muzika; jai atrodo, kad automobilis buvo neužvestas. G. R. sakė, kad niekur nevažiuos ir lauks, kol jį įleis J.

O., jis buvo iÅ¡gėręs. Ji iÅ¡tempė jį už pakarpos iÅ¡ autobusiuko, įsodino į savo automobilį ir iÅ¡sivežė. Vyras net nebuvo iÅ¡lipęs į automobilį. Kas buvo autobusiuko viduje, nekreipė dėmesio. Negalvojo, kai tai pagrobtas automobilis. Nesigilino, iÅ¡ kur ir kieno automobilis. ViskÄ paliko, kaip rado, automobilio raktelių nematė. Grįžus, paguldė sÅ«nų miegoti, ryte iÅ¡važiavo į darbÄ , o G. R. paliko miegoti namie. Tuo metu kaltinamasis gyveno pas močiutę Architektų g. 105-14.

Liudytojos tel. Nr. jau 10 metų yra (duomenys neskelbtini). Močiutės tel. Nr. paskutiniai skaičiai 221, jos tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Ä®vykio metu pagrindinis kelias buvo remontuojamas, reikėdavo važiuoti per apylankÄ , bet vakarais visi važiuodavo remontuojamu keliu, o ne per apylankÄ , ženklo nebÅ«davo. Apylankos kelias duobėtas, duobės iki kelių, geriau juo nevažiuoti (1 t., b. l. 171-172). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas – kaltinamojo tėtis K. R. nurodė, kad Å¡. m. gegužės mėnesį, naktį žmona jį pažadino, pasakė, kad jai paskambino J.

O. ir paprašė nuvažiuoti paimti G.. Jie su savo automobiliu nuvažiavo paimti sÅ«naus. Jis iÅ¡ vakaro su sÅ«numi nebendravo, skambino jam, bet pastarasis neatsiliepė, vakare kaltinamasis bendravo tik su mama. Liudytojo tel. Nr. (duomenys neskelbtini), žmonos tel. Nr. (duomenys neskelbtini), močiutės mobilaus tel. Nr. paskutiniai skaičiai 221. Naktį nuvažiavę į įvykio vietÄ , pamatė G., ar tuo metu jis vaikščiojo, ar sėdėjo, neprisimena. Ä®vykio vietoje buvo mikroautobusiukas, iÅ¡ kur jis ten buvo, neklausinėjo.

Kol jis su savo automobiliu apsisukinėjo, žmona iÅ¡lipo ir atsivedė G. R., įsodino jį į automobilio galÄ ir jie visi iÅ¡važiavo. Mikroautobusiukas liko stovėti vietoje, jis buvo neužvestas, jame grojo muzika, kitų žmonių nebuvo. Jam apsisukti vietos užteko. KitÄ dienÄ jį paliko miegoti, patys iÅ¡važiavo į darbÄ , po to sÅ«nus iÅ¡važiavo į sodybÄ , tuo viskas ir baigėsi, sÅ«nus nieko nepasakojo, vėliau irgi nenorėjo bendrauti. Gegužės mėnesį pagrindinis kelias buvo remontuojamas, apylanka buvo prasta, ypač po lietaus.

Kai bÅ«davo kelio remonto ženklai, pravažiuoti pagrindiniu keliu buvo draudžiama, vakarais kartai buvo galima pravažiuoti, ženklų nebÅ«davo, gyventojai naudodavosi pagrindiniu keliu (1 t., b. l. 178-179). Teisiamojo posėdžio metu liudytoja J. O. nurodė, kad tikslios įvykio datos ji neprisimena, buvo apie 2.00 val. nakties, kai iÅ¡girdo beldimÄ Ä¯ duris, ji iÅ¡ pradžių durų neatidarė, jai atsakė, kad tai „G.“, prašė parÅ«kyti, vėliau po 3 ar 5 beldimo, ji duris atidarė ir tuo metu kaltinamasis jos klausė, ar ji moka naudotis automatu.

Nuo kaltinamojo bendravimo metu sklido alkoholio kvapas. Po 40 minučių dar kartÄ beldėsi, tuomet liudytojo paskambino kaltinamojo mamai. Mama atvažiavo, paėmė kaltinamÄ jį, sakė, kad jis nekoks. KitÄ rytÄ policija buvo kviesta dėl kito įvykio, dėl to, kad kaimynai savo automobiliais užstato pravažiavimÄ . PolicijÄ kvietė ne dėl neįgaliesiems skirto vežioti autobusiuko. Kaip kaltinamasis atsirado prie jos namų naktį, ji nežino, neįgaliųjų autobusiuko naktį nematė. Girdėjo, kad naktį lauke grojo muzika; iÅ¡ kur ji sklido, nežino.

Nežino, kiek laiko kaltinamasis buvo prie jos namų, ji nuėjo miegoti. Kalbėjosi dėl Å¡io įvykio su kaltinamojo mama, ji sakė, kad kaltinamasis visiÅ¡kai girtas, nieko nesupranta. Nuo miesto važiuojant pas jÄ buvo remontuojamas kelias įvykio metu, apvažiavimas buvo pakankamai duobėtas, nežino, ar įvykio naktį buvo galima važiuoti remontuojamu keliu ar ne. Kai kelias buvo remontuojamas, aptvėrimai buvo, visi žinojo, kad kelias asfaltuojamas ir juo niekas nevažiuodavo, galima buvo iki jos aplinkkeliu apvažiuoti (1 t., b. l. 173-174).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. (A.) P. nurodė, kad naktį iÅ¡girdo, jog kažkas parkuojasi prie jo namų. Pamatė, kad gale kiemo apsisukinėja automobilis, galvojo, kad jis iÅ¡važiuos, bet tai ilgai tęsėsi. Buvo ilgai gazuojama, po to automobilis sustojo ir stovėjo, po ko iÅ¡jungė variklį. Manevravimas vyko apie 5 minutes. Susidarė įspÅ«dis, kad asmuo nemoka naudotis automobiliu, nes kai nemoki įsijungti galinės pavaros, tai stoviu ir gazuoji. Kas klausė, ar moki įjungti galinę pavarÄ , neatsimena.

Matė vaikščiojantį žmogų, girdėjo, kad jis kalbėjosi su moterimi, bet su kuo konkrečiai, nematė. Vėliau atvažiavo kitas automobilis ir paėmė vairuotojÄ , buvo moteriÅ¡kas balsas, kalbėjo, kad kvies policijÄ . Ryte, iÅ¡važiuojant, stovėjo busiukas, jiems iÅ¡važiuoti netrukdė, gal vilkikas nepravažiuotų tik; bet jeigu stovėjo ir jų (liudytojo bei jo tėvo) automobiliai, tuomet pravažiuoti buvo neįmanoma kitiems automobiliais. Dėl jų automobilių policija kitÄ dienÄ kviesta nebuvo.

Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 45), patvirtino, kad jie teisingi. Nurodė, kad tyrimo metu geriau prisiminė įvykį. Buvo laikotarpis, kai pagrindinis kelias buvo remontuojamas, pravažiavimas juo buvo skirtingas. VienÄ laikotarpį buvo galima juo važiuoti, kitÄ â€“ ne, tuomet reikėjo važiuoti aplinkkeliu (žvyrkeliu), jo bÅ«klė priklausė nuo oro sÄ lygų, bÅ«davo ir duobės, ir balos; buvo ir toks laikotarpis, kai dienÄ Å¾enklai draudė važiuoti, o naktį leisdavo.

Jo žmona A. P. nieko nematė, ji gulėjo, atsikėlusi ir išėjusi nebuvo (1 t., b. l. 175-176). Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu, buvo pagarsinti liudytojos A. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuomet ji nurodė, kad gyvena prie vietos, kurioje rastas autombilis Fiat Ducato. 2018 m. gegužės 4 d., apie 2.45 val. jÄ su sutuoktiniu prižadino iÅ¡ lauko sklindantis triukÅ¡mas. Girdėjo vyriÅ¡kÄ balsÄ , kuris lietuviÅ¡kai sakė, kad raktus ir dokumentus deda į „bardačiokÄ â€œ ir gali su tuo automobilių daryti kÄ nori.

Girdėjo, kad vyras kažkur nuėjo, po to grįžo, girdėjo moters balsÄ , kuri kalbėjo tyliai, todėl nesuprato, kÄ sakė. Su sutuoktiniu matė vyro ir moters siluetus, bet visai apibÅ«dinti negali. Pamatė, kad ant kelio sankryžos, prie jų namo tvoros stovi mikroautobusas Fiat, pilkos spalvos. Å ioje vietoje ir kiti kaimynai stato automobilius, todėl tai nenustebino. Girdėjo, kad vyras bandė užvesti automobilį, bet nepavyko, kiek suprato, neįsijungė bėgiai ar kažkas panaÅ¡iai. Su sutuoktiniu pamanė, kad moteris, tai kitoje gatvės pusėje esančio namo gyventoja, nes vasaromis pas jÄ dažnai vyksta vakarėliai, yra triukÅ¡maujama, dar pasakė, kad atsidarė sezonas.

Ar tai buvo kaimynė nežino, gerai moters nematė, nes gatvė neapÅ¡viesta, o ir nesistengė įžiÅ«rėti, nes negalvojo, kad kas atsitiko. Minėtas vyras ir moteris ėjo nuo kaimynės namo pusės, bet ar iÅ¡ namo ar jo kiemo nematė. Po to ji atsigulė miegoti, o sutuoktinis liko žiÅ«rėti, nes bijojo, kad neįvažiuotų į jų Å¡alia stovintį automobilį. Ryte, apie 12.15 val. pas jÄ atėjo policijos pareigÅ«nas ir paklausė apie automobilį, paminėjo, kad jis vogtas. Vėliau kalbėdama su sutuoktiniu A.

P. užsiminė, kad atvažiavo policijÄ . Jis jai pasakė, kad girdėjo ir matė, kaip atvažiavo kitas automobilis, kuriuo atvažiavo moteris ir ji vyrui sakė: „jau praneÅ¡ta policijai, kad automobilis pavogtas“. Policijos patruliams pasakė, kad tai gali bÅ«ti susiję su kaimyne, jie buvo pas jÄ nuėję, bet ji kategoriÅ¡kai tai paneigė (1 t., b. l. 42-43 l.). 2018 m. gegužės 4 d. automobilio Fiat Ducato, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiÅ«ros metu nustatyta, kad automobilis stovi neasfaltuotų keliukų sankirtoje, prieÅ¡ais (duomenys neskelbtini) namÄ .

Iš išorės visų automobilio durelių spynelės be išorinių apgadinimų. Automobilio vežimo salone kėdžių nėra, tik prie priekinio keleivio kėdės ant grindų guli automobilio rakteliai (du rakteliai sujungti metaliniu žiedu). Automobilio keleivių pervežimo skyriuje prie priekinės vairuotojo sėdynės ir priekinės keleivio sėdynės ant grindų guli nulaužta plastikinė apdaila nuo vairo viršutinės dalies, kur matoma ir užvedimo spynelė. Užvedimo spynelė be apgadinimų, elektros laidai ir užvedimo spynelės korpusai be išorinių apgadinimų.

Priekinėje prietaisų skydo panelėje po automagnetola, kuri yra savo vietoje, peleninėje matomos cigarečių nuorÅ«kos, kurios įpakuotos ir iÅ¡imtos. Automobilio salone daiktai neiÅ¡mėtyti. Prie galinių durų pritvirtintas pakelėjas neįgaliųjų vėžimėliams (1 t., b. l. 16-24 l.). 2018 m. liepos 27 d. tarnybiniame praneÅ¡ime dėl nustatyto įtariamojo nurodyta, kad siekiant nustatyti asmenis, galimai padariusius šį nusikaltimÄ , buvo atlikta judriojo ryÅ¡io bazinių stočių iÅ¡klotinių analizė.

Atliktos analizės duomenimis automobilio Fiat Ducato, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vagystę galėjo įvykdyti G. R., kuris vagystės laikotarpiu naudojosi telefono numeriu (duomenys neskelbtini) (numeris registruotas įtariamojo motinos D. R. vardu). 2018 m. gegužės 4 d., nuo 2.54 val. iki 2.57 val. telefono numerio (duomenys neskelbtini) abonementas, bÅ«damas automobilio suradimo vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini), rašė SMS praneÅ¡imus į liudytojos J. O. naudojamÄ telefono numerį (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 83-86).

Civilinio ieÅ¡kovo atstovas E. B. pateikė transporto priemonės techninės apžiÅ«ros aktÄ Nr. 008 (1 t., b. l. 8), PVM sÄ skaitos – faktÅ«ros kopijÄ (1 t., b. l. 155), S. Å . iÅ¡raÅ¡Ä (1 t., b. l. 206) ir jo individualios veiklos pažymos (1 t., b. l. 208) ir (duomenys neskelbtini) kasos iÅ¡laidų orderio kopijas (1 t., b. l. 207). Duomenų vertinimas dėl kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį Nagrinėjamu atveju byloje esantys kaltinamojo, civilinio ieÅ¡kovo atstovo ir liudytojų paaiÅ¡kinimai, duoti teisme, taip pat kiti aukščiau nurodyti raÅ¡ytiniai dokumentai pripažintini įrodymais ir vertintini tiek kiekvienas atskirai, tiek jų visuma.

Tuo tarpu kaltinamojo ir liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, nėra savarankiÅ¡kas įrodymų Å¡altinis, tačiau Å¡iais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus; be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-151-628/2018, 2K-67-699/2018). Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, tas, kas pagrobė automobilį, baudžiamas bauda arba areÅ¡tu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki Å¡eÅ¡erių metų.

Vagystės kaip turto pagrobimo apibrėžimo įstatymas nepateikia, todėl teismų praktikoje remiamasi tradiciškai nusistovėjusia šios nusikalstamos veikos teisės doktrina. Teismų pateikiami turto pagrobimo apibrėžimai šiek tiek skiriasi. Vienu atveju pagrobimas įvardijamas kaip tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas fizinis svetimo turto užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35/2010, 2K-254/2010).

Kitu atveju pagrobimas apibrėžiamas kaip tyčinis neteisėtas, neatlygintinis svetimo turto paėmimas ir pasisavinimas, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-6/2012). Teismų praktikoje taip pat pabrėžiama, kad svetimo turto užvaldymas padaromas pasisavinimo tikslu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-326/2010, 2K-440/2009, 2K-228/2013, 2K-517-303/2015). Nepaisant tam tikrų skirtumų apibrėžiant turto pagrobimo sÄ vokÄ , teismų praktikoje tokio pobÅ«džio bylose nuosekliai pasisakoma dėl negalimumo remtis vien tik objektyviosiomis aplinkybėmis užvaldant svetimÄ turtÄ , pabrėžiamas bÅ«tinumas nustatyti ir subjektyviÄ sias aplinkybes, t. y. kaip asmuo suvokė savo veiksmus, kokius padarinius numatė ir kokio tikslo siekė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-63-648/2016).

Teismų praktikoje aiÅ¡kinant vagystei bÅ«dingÄ tyčios turinį pabrėžiama, kad svetimo turto užvaldymas konstatuojamas tais atvejais, kai kaltininkas neabejotinai suvokia, jog paima svetimÄ daiktÄ , numato, kad Å¡io daikto savininkas neteks, o kaltininkas jį turės kaip nuosavÄ ir to nori (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2012, 2K-282/2012) arba suvokia, jog neteisėtai ir neatlygintinai pasisavina svetimÄ turtÄ ir to nori (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-6/2012).

Teismų praktikoje taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta, kad svetimo turto užvaldymas padaromas tikslu jį pasisavinti, t. y. paversti savu turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-228/2013, 2K-517/2015). Taigi, nenustačius tyčios svetimÄ turtÄ užvaldyti negrįžtamai, ir prieÅ¡ingai – nustačius, kad paimdamas svetimÄ turtÄ (daiktÄ ) asmuo neturėjo tikslo jį pasisavinti, paversti savu, o akivaizdu, kad tik laikinai norėjo juo pasinaudoti ir vėliau grÄ Å¾inti jį savininkui, tokia veika nesudaro visų bÅ«tinųjų vagystės (svetimo turto pagrobimo) sudėtį sudarančių požymių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-122/2012, 2K-63-648/2016, 2K-406-507/2016, 2K-187-895/2017, 2K-249-222/2018).

Nagrinėjamu atveju byloje esančių įrodymų visuma patvirtintina, kad G. R. 2018 m. gegužės 3 d. vakare, t. y. laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 3 d., 22.00 val. iki 2018 m. gegužės 4 d., 10.00 val., panaudojęs ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje surastÄ automobilio Fiat Ducato, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (kurio vertė 3 000 Eur, priklausančio (duomenys neskelbtini)), raktÄ , bÅ«damas (duomenys neskelbtini), atrakino šį automobilį, jį surastu raktu užvedė ir nuvažiavo iki (duomenys neskelbtini), ir jį ten paliko, kur 2018 m. gegužės 4 d., apie 12.00 val. jį rado atvykę pareigÅ«nai.

Šias aplinkybes detaliai nurodė ir paaiškino pats kaltinamasis G. R., jas taip pat patvirtina kiti byloje esantys įrodymai: civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) atstovo E. B., liudytojų D. B., J. O., D. R., K. R., A. P. paaiškinimai teisme, kurie iš esmės sutampa su jų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, taip pat rašytinių dokumentų (civilinio ieškovo atstovo pareiškimo, išrašų iš Policijoje registruojamų įvykių registro, automobilio Fiat Ducato, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros protokolo su pridėta foto lentele) duomenys.

Dėl šių aplinkybių byloje ginčo nekilo, todėl teismas dėl jų išsamiau neanalizuoja. Aukščiau minėtos byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis G. R. dar iki nagrinėjamo įvykio buvo radęs automobilio Fiat Ducato, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), raktelį, žinojo, jog jis yra būtent nuo šio automobilio ir 2018 m. gegužės 3 d. vakare jį atrakino, užsivedė surastu raktu ir išvažiavo su šiuo automobiliu iš automobilių stovėjimo aikštelės, esančios prie parduotuvės „Maxima“, (duomenys neskelbtini), t. y. kaltinamasis G.

R., suvokdamas, kad automobilis yra ne jo nuosavybė ir jis neturi teisės naudotis šiuo automobiliu, jis jį paėmė (nieko apie tai nepranešęs automobilio savininkui) ir juo neatlygintinai naudojosi. Šiais savo veiksmais kaltinamasis atėmė iš automobilio savininko – Lietuvos žmonių su stuburo pažeidimais asociacijos galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu automobiliu, kuris buvo pritaikytas vairuoti neįgaliam asmeniui bei vežti neįgaliuosius. Visa tai sudaro pagrindo teismui spręsti, jog byloje yra nustatyti BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai.

Byloje kilo ginčas dėl to, ar kaltinamasis G. R. turėjo tyčiÄ pagrobti automobilį, t. y. jį pasisavinti (užvaldyti) negrįžtamai. Å iuo atveju svarbu nustatyti, kaip G. R. suvokė savo veiksmus, kokius padarinius numatė ir kokio tikslo jis siekė. Pats kaltinamasis teigia, kad jo tikslas buvo tik pasinaudoti automobiliu tam, kad jis nuvyktų nuo savo močiutės namų, pas kuriÄ gyvena, t. y. nuo (duomenys neskelbtini), iki jo buvusios draugės – liudytojos J. O. namų, esančių (duomenys neskelbtini).

Bylos duomenimis nustatyta, kad bÅ«tent iki Å¡ios liudytojos namų kaltinamasis ir nuvyko su pasisavintu automobiliu, kur jį paliko, o kitÄ dienÄ toje vietoje pareigÅ«nai jį surado. Kad kaltinamasis buvo nuvykęs iki liudytojos J. O. namų, patvirtina Å¡ios liudytojos, taip pat jos kaimyno – liudytojo A. P. bei kaltinamojo tėvų – liudytojų D. R. ir K. R. paaiÅ¡kinimai teisme. Jie taip pat įrodo aplinkybę, kad automobilis ir buvo paliktas prie liudytojos J. O. namų, (duomenys neskelbtini). Byloje nėra įrodymų, kad kaltinamasis, paėmęs automobilį, bÅ«tų važiavęs ne tiesiai iki (duomenys neskelbtini), bet dar kur nors kitur.

Taip pat byloje nėra įrodymų, kad kaltinamasis bÅ«tų ketinęs dar kur nors kitur su Å¡iuo automobiliu toliau važiuoti, jį slėpti ar kitaip negrįžtamai jį užvaldyti. Bylos duomenimis nustatyta, kad liudytoja J. O. po to, kai kaltinamasis atvyko iki jos namų ir bandė pas jÄ patekti, paskambino kaltinamojo mamai – liudytojai D. R. ir paprašė paimti kaltinamÄ jį nuo jos namų, nes jis trukdė miegoti nakties metu, triukÅ¡mavo, vis beldėsi pas J. O.. Po to liudytoja D. R. pažadino kaltinamojo tėvÄ â€“ liudytojÄ K.

R. ir jie abu nuvyko automobiliu paimti kaltinamojo, kurį rado sėdintį pasisavintame automobilyje. Liudytoja D. R. iÅ¡tempė kaltinamÄ jį iÅ¡ Å¡io automobilio, įsodino į savo automobilį ir parvežusi jį namo, paguldė miegoti. Pagal kaltinamojo ir liudytojų D. R. bei K. R. paaiÅ¡kinimus, kalbos apie tai, kieno tai automobilis, tarp jų nebuvo, kaltinamojo tėvai teigia neįsivaizdavę, jog tai pagrobtas automobilis. Liudytojas A. P. teisme patvirtino pagarsintus jo ikiteisminio tyrimo metus duotus parodymus, pagal kuriuos, prie atvykus prie autobusiuko pas kaltinamÄ jį lengvajam automobiliui, teigė, kad atvykus moteriai, ji asmeniui, buvusiam autobusiuke, sakė:

„KÄ tu padarei? Policija, policija“ ir panaÅ¡iai, o teisme teigė, jog atvažiavus kitam automobiliui, jie paėmė autobusiuko vairuotojÄ , moteriÅ¡kas balsas kalbėjo, kad kvies policijÄ . Liudytojai D. R. bei K. R. yra kaltinamojo tėvai, todėl jie neabejotinai yra suinteresuoti bylos baigtimi, dėl ko jų parodymus reikia vertinti ypatingai atidžiai. Nepaisant to, teismo nuomone, visos abejonės turi bÅ«ti kaltinamojo naudai ir minėti liudytojo A. P. paaiÅ¡kinimai, net tėvams ir supratus, kad automobilis yra pagrobtas, neįrodo kaltinamojo tyčios jį užvaldyti visam laikui.

Juolab kad liudytojas A. P. patvirtino kaltinamojo paaiÅ¡kinimus, kad naktį palikus stovėti taip automobilį Fiat Ducato, kaip jis stovėjo įvykio metu, Å¡is automobilis bÅ«tų trukdęs pravažiuoti kitiems automobiliams, esant Å¡alia pastatytiems liudytojo A. P. bei jo Å¡eimos narių automobiliams, o liudytoja A. P., kurios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo pagarsinti, jai neturint galimybių atvykti į teismÄ , teigė, jog girdėjo vyriÅ¡kÄ balsÄ , kuris lietuviÅ¡kai sakė, kad raktus ir dokumentus deda į „bardačiokÄ â€œ ir gali su tuo automobilių daryti kÄ nori.

Be to, tiek iš kaltinamojo bei liudytojų D. R., K. R. paaiškinimų, tiek ir iš asociacijos darbuotojų paaiškinimų bei automobilio apžiūros protokolo nustatyta, kad automobilis buvo paliktas su jo viduje esančiais rakteliais. Ši aplinkybė, teismo vertinimu, yra svarbi bei patvirtinantis, kad kaltinamasis automobilio visam laikui pasisavinti nenorėjo. Be kita ko, tai, kad kaltinamasis nesiekė visam laikui užvaldyti šio automobilio, teismo vertinimu, patvirtina ir aplinkybė, jog jis automobilio raktelius buvo radęs jau kuris laikas iki nagrinėjamo įvykio, žinojo, kad tai nuo šio konkretaus automobilio, bet jo iki šio įvykio nepaėmė, nepardavė, nepaslėpė ar kitaip negrįžtamai nepasisavino.

IÅ¡ esmės vertinant kaltinamojo veiksmus nagrinėjamo įvykio metu, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog kaltinamasis buvo abejingas pasekmėms, kas nutiks automobilį palikus(duomenys neskelbtini). Ä®vertinus tai, kad pats kaltinamasis automobilio jo savininkui negrÄ Å¾ino ir apie automobilio buvimo vietÄ nepranešė, galima bÅ«tų svarstyti, kad jis ryte planavo paimti automobilį ir jį užvaldyti visam laikui, tačiau nespėjo, nes pareigÅ«nai automobilį rado pirmi, tačiau tai bÅ«tų prielaida (spėjimas), o apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti paremtas prielaidomis.

IÅ¡ esmės, teismo vertinimu, byloje pasitvirtino gynybos pozicija, jog kaltinamasis paimtu asociacijos automobiliu norėjo tik laikinai pasinaudoti tam, kad nuvažiuotų nuo savo namų iki liudytojos J. O. namų, o pasisavinti jo visam laikui jis nenorėjo. Tuo tarpu prokuroras neįrodė kaltinamojo tyčios, kad jis šį automobilį norėjo užvaldyti negrįžtamai. FaktiÅ¡kai Å¡iÄ aplinkybę prokuroras įrodinėjo tik pačiu faktu, kad kaltinamasis paėmė svetimÄ automobilį ir jo negrÄ Å¾ino savininkui, tačiau tai, kaip minėta aukščiau, įrodo objektyviuosius BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius, bet nepatvirtina kaltinamojo G.

R. tyčios svetimÄ turtÄ užvaldyti negrįžtamai. Tai, kad kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodęs, jog jis pripažįsta padaręs jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , taip pat neįrodo jo tyčios Å¡iuo konkrečiu atveju. Juolab kad kaltinamasis teisme paaiÅ¡kino, kad duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (beje, nedalyvaujant gynėjui), jis nesuvokė naudojamų teisinių terminų ir manė, kad automobilio paėmimas prilysta jo vagystei. Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

In dubio pro reo principas įpareigoja iÅ¡naudojus visas galimybes abejonėms paÅ¡alinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-110/2013, 2K–540/2013). Nors pasinaudojimas svetima transporto priemone, net ir neturint tikslo jos grobti, negali bÅ«ti laikomas teisėtu, tačiau pažymėtina, jog pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 str. 4 d.).

Å iuo atveju byloje nesant įrodymų, neginčijamai patvirtinančių kaltinamojo G. R. kaltę, turėjus tyčiÄ negrįžtamai užvaldyti pasisavintÄ (duomenys neskelbtini) automobilį Fiat Ducato, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jis iÅ¡teisintinas, kaip nepadaręs nusikalstamos veikos, turinčios BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.). Duomenų vertinimas dėl kaltinimo pagal BK 187 straipsnio 1 dalį BK 187 straipsnio 1 dalies duomenimis, tas, kas sunaikino ar sugadino svetimÄ turtÄ , baudžiamas vieÅ¡aisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Svetimo turto sugadinimas BK 187 straipsnio prasme – tai atitinkamos kaltininko veikos nulemtas poveikis svetimo turto savybėms, dėl ko tokio turto vertė sumažėja, tačiau Å¡io turto savybės gali bÅ«ti atkuriamos. Nurodytos nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė gali pasireikÅ¡ti tik tyčia – tiek tiesiogine, tiek netiesiogine, t. y. kai kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumÄ , numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas, ir Å¡ių pasekmių nori (tiesioginė tyčia) arba, jei ir nenori, sÄ moningai leidžia joms atsirasti (netiesioginė tyčia).

Nagrinėjamu atveju civilinio ieÅ¡kovo (duomenys neskelbtini) atstovas pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl kaltinamojo veiksmais padarytos 790 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimo, šį civilinį ieÅ¡kinį grįsdamas aplinkybe, kad automobilis buvo sugadintas tuo laikotarpiu, kai jį buvo pasisavinęs kaltinamasis. Pagal pateiktÄ sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , atgavus automobilį, buvo tvarkyta Å¡io automobilio užvedimo spynelė, pakaba, ratlankis, pavarų svirtis ir žibintų įjungimo svirtis, dėl ko (duomenys neskelbtini) automobilio tvarkymo paslaugas suteikęs S. Å ., vykdantis individualiÄ veiklÄ , iÅ¡rašė asociacijai 790 Eur sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , kuriÄ apmokėjo grynaisiais E. B..

Kaltinamojo teigimu, jis galėjo sugadinti pavarų perjungimo ir žibintų įjungimo svirtis, bet netyčia; dėl kitų automobilio apgadinimų jis nekaltas. Visų pirma, teismas pažymi, kad tiek pagal civilinio ieÅ¡kovo (duomenys neskelbtini) atstovo E. B., tiek ir pagal Å¡ios asociacijos darbuotojo, kuris faktiÅ¡kai atliko vairuotojo funkcijas, - liudytojo D. B. paaiÅ¡kinimus teisme, iki nagrinėjamo įvykio asociacijai priklausantis automobilis Fiat Ducato, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo visiÅ¡kai tvarkingas, nei vienos iÅ¡ paminėtų jo dalių, nurodytų sÄ skaitoje faktÅ«roje, iki įvykio tvarkyti nereikėjo.

Be to, Å¡ie asmenys apklausiami teismui patvirtino, kad automobilis Fiat Ducato buvo ypatingai kruopščiai prižiÅ«rimas, dėl mažiausio gedimo ar problemos buvo vežamas tvarkyti į auto servisÄ bei nuolat tikrinamas, kadangi juo buvo nuolat vežami negaliÄ turintys asmenys, tam Å¡is automobilis buvo ir skirtas, už automobilio bei juo vežamų neįgaliųjų saugumÄ buvo atsakinga asociacija. Teismas neturi pagrindo netikėti Å¡iais E. B. ir D. B. paaiÅ¡kinimais. Byloje nėra duomenų, kad Å¡ie asmenys turėtų tikslÄ apkalbėti kaltinamÄ jį ar iÅ¡ jo neteisėtai pasipelnyti.

Antra, kaltinamasis pripažįsta, kad jis sulaužė pavarų perjungimo ir žibintų įjungimo/iÅ¡jungimo svirtis. Tai patvirtina E. B. ir D. B. paaiÅ¡kinimai teisme bei byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai: automobilio apžiÅ«ros protokolas su pridėta fotolentele, sÄ skaitos faktÅ«ros duomenys. Kaltinamasis teigia, kad tÄ padarė netyčia, tačiau teismas sprendžia, kad Å¡i jo gynybinė versija yra paneigta byloje esančių įrodymų visuma. Dėl pavarų perjungimo svirties sulaužymo byloje nustatyta aplinkybė, kad kaltinamajam, esant (duomenys neskelbtini), prie liudytojos J.

O. namų, niekaip nepavyko įjungti atbulinės pavaros ir pajudėti atbuline eiga. Tiek pats kaltinamasis teigia, kad tai bandė padaryti ne kartÄ , tiek ir liudytojai J. O., A. P. bei A. P. patvirtino, jog kaltinamasis gazavo, buvo toks garsas lyg neįsijungtų bėgiai, kaltinamasis J. O. klausė, ar ji moka naudotis automatu. Nors kaltinamasis teigia, kad jis neturėjo tyčios sugadinti automobilio pavarų svirties, teismo nuomone, jo daugkartiniai veiksmai nemokant valdyti neįgaliesiems vairuoti pritaikyto automobilio bei bandant įjungti atbulinę pavarÄ taip, kad net buvo iÅ¡laužta pavarų perjungimo svirtis ir iÅ¡lupta Å¡alia esanti plastmasinė apsauga, rodo, jog jis suvokė savo veikos pavojingumÄ , suprato, kad gadina svetimÄ turtÄ ir nors tokių padarinių nenorėjo, bet aktyviais savo veiksmais, laužant svetimÄ automobilį, leido Å¡ioms pasekmėms kilti, t. y. veikė netiesiogine tyčia.

Taip pat kaltinamasis prisipažino, kad jis galėjo sulaužyti ir žibintų įjungimo/iÅ¡jungimo svirtį, tačiau teigė, kad tai padarė netyčia. Pažymėtina, kad Å¡i svirtis yra kitoje vairo pusėje (t. y. kairėje) nei pavarų perjungimo svirtis (kuri yra deÅ¡inėje vairo pusėje). Kaltinamasis prisipažino, kad problemų jis turėjo tik norėdamas įjungti atbulinę pavarÄ , t. y. naudotis pavarų perjungimo svirtimi, tačiau buvo iÅ¡laužta kitoje visai automobilio vietoje esanti žibintų įjungimo/iÅ¡jungimo svirtis, kuri iki nagrinėjamo įvykio buvo tvarkinga ir veikė.

E. B. teigimu, buvo matyti laužimo žymės. Pats kaltinamasis prisipažino, kad sėdėdamas Å¡iame automobilyje prie J. O. namų, jis jame rÅ«kė, vartojo alkoholinius gėrimus, buvo susikėlęs kojas ant plastmasinės apdailos. Vertinant kaltinamojo elgesį automobilyje, nėra pagrindo teigti, kad jis jį apgadino dėl neatsargumo. Teismas tiki kaltinamuoju, kad jis nenorėjo sugadinti žibintų įjungimo/iÅ¡jungimo svirties, bet elgdamasis taip, kad jÄ net nulaužė, jis aiÅ¡kiai suvokė savo veiksmų pavojingumÄ ir suprato galimas savo veiksmų pasekmes, t. y. veikė netiesiogine tyčia.

Trečia, kaltinamasis neigė sugadinęs automobilio pakabÄ . Jis nurodė, kad važiavo suremontuotu keliu, jokių veiksmų neatliko, kurie galėtų įtakoti pakabos gedimÄ . Civilinio ieÅ¡kovo atstovas E. B. paaiÅ¡kino, kad, kiek jis prisimena, buvo keista pakabos traukė. Byloje esančių įrodymų visuma – faktiÅ¡kai visų byloje apklaustų asmenų paaiÅ¡kinimai – patvirtina, jog nagrinėjamo įvykio metu kelias iki (duomenys neskelbtini) buvo remontuojamas. Kaltinamasis teigia, kad jis važiavo jau suremontuotu keliu, kiti byloje apklausti liudytojai, kurie gyvena toje vietovėje, taip pat nurodė, kad tam tikrais periodais naktį buvo galima važiuoti jau nauju, suremontuotu keliu, kurio danga – asfaltas, vien tai neįrodo, kad kaltinamasis nesugadino automobilio pakabos.

Aukščiau minėta, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog iki įvykio automobilis buvo tvarkingas, atidžiai prižiÅ«rimas ir nei vienos jo dalies ar detalės keisti/tvarkyti nereikėjo. Tuo tarpu po nagrinėjamo įvykio, t. y. po to, kai kaltinamasis vairavo šį automobilį, buvo tvarkyta jo pakaba (keista pakabos traukė). Kaltinamasis neturi teisės vairuoti transporto priemones (Å¡i teisė jam buvo atimta), be to, jis važiavo sodų teritorija, kurioje keliai yra įvairios bÅ«klės, be to, iÅ¡ kaltinamojo elgesio automobilyje atvykus į įvykio vietÄ , akivaizdu, kad jis nesirÅ«pino Å¡iuo automobiliu, darė jame kÄ tik norėjo (įskaitant ir jo dalių laužymÄ ).

Dėl to teismas mano, kad kaltinamasis šį automobilį vairavo jo nesaugodamas, grubiai ir Å¡iais savo veiksmais sugadino jo pakabÄ , to galimai ir nenorėdamas, t. y. veikė netiesiogine tyčia. Nurodyti argumentai sudaro pagrindo teigti, kad kaltinamasis, veikdamas netiesiogine tyčia, sugadino ir Å¡io automobilio ratlankį. Jis vienos trumpos kelionės metu vairavo tokiu bÅ«du, kad buvo sugadinta ne viena automobilio detalė, o tai rodo, jog asmuo suvokė savo veiksmų pavojingumÄ ir turėjo suprasti, jog dėl to gali kilti pasekmių.

Ketvirta, byloje įrodyta, kad kaltinamasis, veikdamas netiesiogine tyčia, sugadino ir Å¡io automobilio užvedimo spynÄ ir ratlankį. Nors automobilio apžiÅ«ros protokole nurodyta, kad užvedimo spynelė be iÅ¡orinių apgadinimų, tai nepaneigia, kad ji buvo sugadinta iÅ¡ vidaus. Tai patvirtino ir E. B. paaiÅ¡kinimai bei kaltinamojo teiginys, kad prieÅ¡ užvedant, vairas buvo užsirakinęs. Paprastai kad atrakinti vairÄ ir užvesti jį, užtenka Å¡velniai pasukti automobilio raktelį ir dėl to jo spynelė nebÅ«na sugadinama.

Å iuo gi atveju automobilio spyna buvo prasukta, jos vidų reikėjo tvarkyti, suradus automobilį, jis sunkiai užsivedė. Tai rodo, kad kaltinamasis jau užvedant automobilį, elgėsi netinkamai, dėl ko, jam veikiant netiesiogine tyčia, buvo sugadinta automobilio užvedimo spyna. Nors kaltinamojo gynėja teigė, kad paprastai asmuo pagal BK 187 straipsnį yra pripažįstamas kaltu, kai tyčia specialiai kÄ nors laužo, daužo, kitokiu bÅ«du gadina, t. y. veikiant tiesiogine tyčia, teismas pažymi, kad Å¡i veika gali bÅ«ti padaroma ir veikiant netiesiogine tyčia.

Be to, teismų praktikoje veiksmai, kai neteisėtai paimtas svetimas automobilis yra sugadinimas, taip pat vertinami kaip svetimo turto sugadinimas, veikiant netiesiogine tyčia (Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. N1-87-876/2017, paliktas nepakeistas Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-36-493/2018, kuri palikta nepakeista Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 9 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249-222/2018).

Konstatuotina, kad aukščiau nurodytais veiksmais G. R. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 187 straipsnio 1 dalyje. Bausmės skyrimas Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam G. R., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobÅ«dį (padarytas nusikaltimas nuosavybei), jo pavojingumo laipsnį ir kaltės formÄ (įvykdytas baigtas, nesunkus, tyčinis nusikaltimas, kurio metu sugadintas svetimas turtas, turto savininkui padaryta 790 Eur turtinė žala, padaryta žala neatlyginta), Å¡io nusikaltimo įvykdymo aplinkybes (nusikaltimas padarytas neteisėtai pasiėmus ir naudojantis svetimu turtu – automobiliu), į tai, kad nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

Teismas taip pat į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – jauno amžiaus, Å¡iuo metu nedirba, bylos nagrinėjimo metu dirbo, baustas administracine tvarka, neteistas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 21 d. nuosprendžiu, vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius dėl to, kad 2018 m. kovo 25 d. pagrobė svetimÄ turtÄ â€“ automobilį, Å¡iuo metu teisme gautas teikimas su praÅ¡ymu atnaujinti bylos nagrinėjimÄ , nes G.

R. nesilaiko patvirtintų žalos atlyginimo nukentėjusiajam sÄ lygų. Ä®vertinęs paminėtas aplinkybes, kad kaltinamasis Å¡iuo metu nedirba, turi turtinių įsipareigojimų pagal 2018 m. birželio 21 d. nuosprendį, teismas sprendžia, kad vienÄ iÅ¡ Å¡velniausių bausmių – baudÄ jam skirti netikslinga. Be to, teismas, siekdamas, kad kaltinamasis dirbtų ir įvykdytų savo turtinius įsipareigojimus tiek pagal ankstesnį, tiek ir pagal šį teismo nuosprendį, sprendžia, jog skirti jam viešųjų darbų bausmę taip pat netikslinga.

Siekiant kontroliuoti kaltinamojo elgesį bei užtikrinti jo turtinių įsipareigojimų įvykdymÄ pagal šį teismo nuosprendį, teismas nutaria G. R. skirti laisvės apribojimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį nei vidurkį, bausmės vykdymo metu įpareigojant G. R.:

1) atlyginti nusikalstama veika padarytÄ turtinę žalÄ ;

2) per vienÄ mėnesį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo įsidarbinti ir bausmės vykdymo metu dirbti (BK 48 str. 1-2 d., 6 d. 2-3 p.). Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – dokumento (jo asmens tapatybės kortelės Nr. 14606688) paėmimas, panaikintina nuo teismo nuosprendžio paskelbimo dienos, Å¡is dokumentas grÄ Å¾intinas kaltinamajam. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje, paliktina nepakeista iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti įsiteisėjusį teismo nuosprendį – panaikintina.

Kiti klausimai Ä®vertinus tai, kad dėl kaltinamojo G. R. kaltų veiksmų civilinis ieÅ¡kovas Lietuvos žmonių su stuburo pažeidimais asociacija patyrė 790 Eur turtinės žalos dėl tyčinio jų automobilio sugadinimo, civilinio ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas. Proceso iÅ¡laidų nėra. Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui, - CD, laikomÄ prie bylos (1 t., b. l. 71), paliktina saugoti byloje. Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui, - 2018 m. rugpjūčio 8 d.

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro Odorologinių tyrimų ir kinologijos valdybai saugojimui perduoti 3 stiklainiai su kvapo pėdsakais, paimtais 2018 m. gegužės 4 d. automobilio Fiat Ducato, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros metu (1 t., b. l. 27), ir 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu perduoti saugoti 2 vokai su mikroobjektais ir vokas, kuriame supakuotos cigarečių nuorūkos ir 5 DNR konteineriai su nuoplovomis, į Vilniaus aps. VPK Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrį, esantį Buivydiškių g. 20, Vilniuje (1 t., b. l. 34-35), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini (BPK 94 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a: Pripažinti G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 10 (deÅ¡imties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bausmės vykdymo metu įpareigojant G. R.:

1) atlyginti nusikalstama veika padarytÄ turtinę žalÄ ;

2) per vienÄ mėnesį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įsidarbinti ir bausmės vykdymo metu toliau dirbti. IÅ¡teisinti G. R. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo Å¡io teismo nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos. G. R. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – dokumento (jo asmens tapatybės kortelės Nr. 14606688) paėmimÄ , panaikinti nuo teismo nuosprendžio paskelbimo dienos;

šį dokumentÄ , paskelbus teismo nuosprendį, grÄ Å¾inti G. R.. G. R. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje, palikti nepakeistÄ iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti įsiteisėjusį teismo nuosprendį – panaikinti. Patenkinti civilinį ieÅ¡kinį ir priteisti iÅ¡ G. R. (duomenys neskelbtini) (į. k. 191869255, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), AB „SEB bankas“) naudai 790 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, kompaktinį diskÄ , laikomÄ prie bylos, palikti saugoti byloje. Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti: 2018 m. rugpjūčio 8 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro Odorologinių tyrimų ir kinologijos valdybai saugojimui perduotus 3 stiklainius su kvapo pėdsakais, paimtais 2018 m. gegužės 4 d. automobilio Fiat Ducato, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiÅ«ros metu, ir 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu perduotus saugoti 2 vokus su mikroobjektais ir vokÄ , kuriame supakuotos cigarečių nuorÅ«kos ir 5 DNR konteineriai su nuoplovomis, į Vilniaus aps.

VPK Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrį, esantį BuivydiÅ¡kių g. 20, Vilniuje. IÅ¡aiÅ¡kinti, kad laisvės apribojimo bausmės vykdymÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti Å¡iÄ bausmę areÅ¡tu. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundÄ bylÄ nagrinėjusiam teismui. Teisėja Giedrė Norvilienė