14fa2499-032b-40dc-9e85-9bd99f1f2586 · Klaipėdos miesto apylinkės teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr.1-67-549/2014Proceso Nr.1-30-1-00817-2011-5Procesinio sprendimo kategorija:1.2.25.4.3.;2.3.6.4.4.; (S) N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 21 d.Klaipėda Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Krušienė,sekretoriaujant Vitai Šimkienei,dalyvaujant prokurorui Juozui Sykui, kaltinamojo gynėjai advokatei Svetlanai Baracevičienei,nukentėjusiajai D. K.,nukentėjusiosios atstovui advokatui Arūnui Žliobai,civilinių atsakovų AB ,, Lietuvos draudimas” atstovui G.

T., AB ,,Autobusų parkas” atstovei V. Ž., advokatui O. M.,ekspertui D. V., specialistui P. P.,vieÅ¡ame teisiamajame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje G. P. (G. P.), a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietis, iÅ¡situokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė:

G. P. (G. P.) kaltinamas tuo, kad 2011 m. lapkričio mėn. 16d., apie 20.10 val., Klaipėdoje, Naikupės g., ties 21 namu, darbo metu vairuodamas UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ priklausantį autobusÄ Â MAN NL 202, valst.Nr. (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos neįsitikino , kad perėjoje nėra pėsčiojo, tuo metu kai gretimoje eismo juostoje ta pačia kryptimi važiavusi transporto priemonė prieÅ¡ perėjÄ sustojo, pamatęs perėjoje ėjusį pėsčiÄ jį, staigiai stabdė vairuojamÄ autobusÄ .

Stabdymo metu autobuse parkrito važiavusi keleivė D. K., kuriai dėl patirtų sužalojimų nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas.Å iais veiksmais G. P. kaltinamas pažeidęs kelių eismo taisyklių 19p. (vairuotojas privalo imtis visų bÅ«tinų priemonių keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti), 38 p. (jeigu prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų), t.y. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžamojo kodesko 281 straipsnio 3 dalį.

Apklaustas kaltinamuoju G. P. kaltu neprisipažino ir parodė, kad įvykio metu dirbo Klaipėdos autobusų parko vairuotoju. Ä®vykio metu vairavo autobusÄ MAN NL 202, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Matė kaip apie 20.00 val. Naikupės g., Žardės sustojime, D. K. įlipo į autobusÄ . Uždaręs autobuso duris, pradėjo važiuoti pirma eismo juosta apie 35 km/h greičiu. Likus maždaug 200 m iki sankryžos, jo vairuojamÄ autobusÄ aplenkė antra eismo juosta važiuojantis lengvasis automobilis.

Tada pastebėjo, kad prie pėsčiųjų perėjos stovi trys pėstieji. Pamatė, kad jo vairuojamÄ autobusÄ aplenkęs automobilis pradėjo stabdyti, t.y. užsidegė jo stabdžių Å¡viesos. Tada ir jis, bÅ«nant maždaug 20-30 metrų atstumu prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ , pradėjo stabdyti autobusÄ , mažindamas greitį. Parodė, jog tai darė ne staigiai, o pulsuojančiais stabdžio nuspaudimais ir pedalÄ nuspaudžiant ne iki galo. Kai pradėjo stabdyti, prieÅ¡ perėjÄ , iÅ¡girdo kritimo garsÄ ir pamatė, kad prieÅ¡ vairuotojo kabinÄ nukrito nukentėjusioji.

Praleidęs pėsčiuosius, sustojo, įjungė avarinį signalÄ ir norėjo padėti nukentėjusiajai atsikelti, tačiau nukentėjusioji pradėjo Å¡aukti, kad jos neliestų. Tada pravažiavo sankryÅ¾Ä ir vėl sustojo norėdamas padėti nukentėjusiajai atsikelti, tačiau D. K. reakcija buvo tokia pati. Autobuse buvo ir stovinčių keleivių, tačiau nematė ar nukentėjusioji prieÅ¡ nukrentant sėdėjo ar stovėjo, kadangi jo dėmesys buvo sukoncentruotas į pėsčiųjų perėjÄ .

Ä®vykio metu daugiau niekas nenukrito ir nenukentėjo. Parodė, jog jis, laikydamasis kelių eismo taisyklių, turėjo stabdyti ir praleisti pėsčiuosius, tačiau stabdė nestaigiai, nes matomumas buvo labai geras ir pėsčiuosius pastebėjo iÅ¡ anksto. Kadangi tai buvo įprasta situacija, jokių papildomų atsargos priemonių imtis negalėjo, sustojo visai taip pat, kaip daro ir kitais atvejais. Net ir žinodamas įvykių sekÄ nieko nebÅ«tų galėjęs padaryti kitaip. Nukentėjusioji galėjo nukristi, nes ji pati nepasirÅ«pino savo saugumu.

Nurodė, jog greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ iÅ¡kvietė jis, kai nukentėjusioji paprašė Juodkrantės sustojime. Susitarė, kad greitoji medicinos pagalba jo lauks arčiau medicinos įstaigos esančioje Uosto g. stotelėje, nes ta stotelė buvo pakeliui ir jis norėjo, kad bÅ«tų greičiau. Policijai apie eismo įvykį nepranešė, nes negalėjo žinoti, jog nukentėjusioji susižalojo, kadangi akivaizdžių sužalojimų ar žaizdų nesimatė. Nukentėjusioji pradėjo skųstis skausmu tada, kai priėjo du asmenys, kurie suėmę nukentėjusiÄ jÄ už pažastų pakėlė.

Pati nukentėjusioji paklausta kÄ jai skauda, iÅ¡ pradžių pasakė, kad jai lūžo ranka, antrÄ kartÄ priėjus pasakė, kad lūžo Å¡onkauliai, o dar vėliau nurodė, kad susimušė nugarÄ . Moteris atrodė pavargusi, neverkė, judėjo normaliai. Po įvykio lankė D. K. ligoninėje, tačiau jos nespėjo atsipraÅ¡yti, nes moteris jam neleido nieko pasakyti. Su civiliniu ieÅ¡kiniu nesutinka.Nukentėjusioji D. K. parodė, kad įvykis įvyko 2011-11-16. Apie 20.00 val. įsėdo į 1 marÅ¡ruto autobusÄ .

Ä®lipusi į autobusÄ rankoje laikė vienÄ maiÅ¡elį, kuriame buvo keletas maisto produktų bei megztukas ir rankinukÄ . Ä®lipusi į autobusÄ , pažymėjo talonėlį ir vairuotojui iÅ¡sukant iÅ¡ stotelės griuvo patirdama deÅ¡inės kojos traumÄ , tokiu bÅ«du, priverstinai atsisėdo į trečiÄ sėdynę nuo vairuotojo. Pirmojo stabdymo metu iÅ¡ sėdimos vietos priekiu, kairiuoju krÅ«tinės kraÅ¡tu trenkėsi į metalinius, prieÅ¡ais esančios sėdynės rėmus. Pargriuvus susimušė.

Po to, kairiu šonu pasisuko link lango pažiÅ«rėti kas nutiko. Siekdama maiÅ¡elį, kuris buvo nukritęs, pakeitė sėdėjimo pozicijÄ â€“atsisėdo nugara į vairuotojo kabinÄ ir staiga vairuotojas stabdė dar kartÄ ir ji nugriuvo. Nežino, ar nukrito stojimosi ar pasisukimo metu. Papildomai apklausta dėl pastarojo griuvimo, parodė, kad kai griuvo antrÄ kartÄ , rankoje laikė rankinę ir maiÅ¡elį, tada kairė ranka buvo užimta, dÅ¡inė – laisva, ar laikėsi deÅ¡iniÄ jÄ , nežino. Kai griuvo trečiÄ kartÄ , kairėje rankoje laikė tÄ pačiÄ rankinę ir maiÅ¡elį, deÅ¡inė ranka nebuvo niekuo užimta, tačiau ja niekur nesilaikė.

TÄ kartÄ buvo nublokÅ¡ta per daug metalinių strypų ir nukrito prie vairuotojo kabinos. Parodė, jog stabdymai buvo vienas po kito. Kai nuvirto, autobuso vairuotojas nesustojo, tęsė kelionę ir sustojo tik praėjus laiko tarpui. Kai vairuotojas sustojo, jis įžeidžiai pasakė, kad ji yra apsimetėlė ir nori gauti draudimo iÅ¡mokÄ . Kaltinamasis norėjo jÄ kelti, bet bÅ«dama medikė, sakė, kad jos neliestų, nes įtarė, kad lūžo Å¡onkauliai. Nenorėjo keltis, nes buvo skausminga.

Sakė, kad yra gydytoja ir jai bÅ«tina greitoji medicinos pagalba. Ji prašė, kad jos nejudintų, bet J. M. ir dar vienas vyras jÄ pakėlė ir pasodino. Kol vairuotojas privažiavo “Juodkrantės” stotelę ji sėdėjo. Kai paprašė iÅ¡kviesti greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , per pusvalandį medicininė pagalba jai nebuvo suteikta. Tada pati kvietėsi greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , nes suprato, kad gali mirti. Po įvykio kaltinamasis buvo atėjęs į ligoninę. Jis iÅ¡ karto neprisistatė, nepasisveikino, neatsakė į klausimÄ kokiu greičiu važiavo, o tik paklausė kokių pretenzijų turės. Kai pasakė, kad pretenzijų turės daug, kaltinamasis atsistojo ir išėjo.

Parodė, kad ne visi sveikatos sutrikimai yra susiję su įvykio metu patirta trauma. Stuburo iÅ¡varža diagnozuota 2008 metais, alerginė astma taip pat nėra niekaip susijusi su įvykio metu patirta trauma. Dabar dirba puse etato ir ne visai tÄ patį darbÄ , kokį dirbo iki įvykio, nors pagal dokumentus pareigos ir atlygis nepakito. Kasdien turi gerti vaistus, dėl nutrauktų tarpÅ¡onkaulinių nervų jaučia nuolatinį skausmÄ , Å¡onkauliai yra deformuoti, persikeitę ir blogai sugiję, prasidėjo skrandžio skausmai, pakilo kraujo spaudimas, skauda kepenis, galvÄ , vystosi depresija, patyrė daug neigiamų iÅ¡gyvenimų, buvo apribotos bendravimo galimybės. Civilinį ieÅ¡kinį 100 tÅ«kstančių litų neturtinės žalos atlyginimui palaiko. Nurodo, jog po įvykio ženkliai pablogėjo sveikata, patyrė daug neigiamų iÅ¡gyvenimų, buvo apribotos jos bendravimo galimybės, patyrė stresÄ ir dėl negatyvaus kaltinamojo požiÅ«rio į jÄ po avarijos.

Taip pat praÅ¡o 28285,25 Lt turtinės žalos atlyginimo, kuriÄ sudaro pinigų suma, kurios nebegauna dirbdama ligoninėje. PraÅ¡o priteisti advokatų, atstovavusių jÄ byloje iÅ¡laidas. Liudytojas J. M. parodė, įvykio metu jis važiavo pirmu autobuso marÅ¡rutu. Autobuse sėdėjo. Matė kaip į autobusÄ Ä¯lipo nukentėjusioji laikydama rankose dideles taÅ¡es. Pirma ji atsisėdo ant vienos sėdynės, vėliau ryÅ¡ulius persidėjo ant kitos sėdynės ir pati persėdo. Vėliau, prieÅ¡ įvykį, matė, kad važiuojant autobusui, nukentėjusioji tuo metu stovėjo niekur nesilaikydama, rankose laikė du ryÅ¡ulius ir avarijos metu krito priekiu ant savo daiktų.

Vairuotojas stabdė tik vienÄ kartÄ . Stabdymas buvo staigus, važiavimo greitis maždaug 35 km/h. Kai nukentėjusioji nukrito iÅ¡ karto priėjo vaikinai, tačiau ji atsisakė bÅ«ti keliama. Pavažiavęs kelis metrus, vairuotojas sustojo ir priėjo prie nukentėjusiosios, atrodė pasimetęs ir atsiprašė jos. Moteris dejavo, tačiau iÅ¡orinių sužalojimų ant jos nesimatė. Vairuotojas iÅ¡ karto iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . Nukentėjusioji nenorėjo bÅ«ti keliama, bet jis su vairuotoju pakėlė nukentėjusiÄ jÄ , nes negalėjo leisti jai taip gulėti.

Už kelių stotelių greitoji medicinos pagalba nukentėjusiÄ ja paėmė.Liudytojas J. S. parodė, jis įvykio metu važiavo pirmo marÅ¡ruto autobusu. Stovėjo salelėje ties autobuso viduriu, o nukentėjusioji sėdėjo prieÅ¡ais jį. Stovėdamas, kalbėjosi su savo draugu. Netoli stotelės buvo sankryža ir prieÅ¡ perėjÄ vairuotojas staigiai stabdė. Jis buvo įsikibęs į turėklÄ . Pastebėjo, kad per perėjÄ baigė bėgti žmogus. Matė kaip stabdymo momentu moteris stojosi abiejose rankose laikydama ryÅ¡ulius ir nukrito.

Stojimosi metu nukentėjusioji nebuvo niekur įsikibusi. Nukentėjusioji krito, nes jai besistojant vairuotojas staigiai stabdė. Kiti keleiviai nenuvirto, nes stabdymas nebuvo toks stiprus, kad nebÅ«tų galima iÅ¡silaikyti. Krisdama D. K. kairiu Å¡onu užkliuvo sėdynės kampe esantį turėklÄ ir su savo daiktais, visu svoriu, nukrito veidu žemyn bei pačiuožė į priekį. Nematė, kad nukentėjusioji bÅ«tų nukritusi prieÅ¡ tai. Jis pats stabdymo metu iÅ¡silaikė be didesnių pastangų.

Vairuotojas pavažiavęs už sankryžos, sustojo. Jis su draugu norėjo nukentėjusiÄ jÄ pakelti, bet moteris šaukė, sakė, kad jai skauda. Vairuotojas sakė nukentėjusiajai, kad pastaroji keltųsi, bet moteris Å¡aukė, kad jai skauda. IÅ¡ karto po nelaimės vairuotojas nukentėjusiajai sakė nevaidinti, nes nepatikėjo, kad moteriai tikrai blogai, tačiau paskui suprato, jog situacija rimta, iÅ¡sigando ir atrodė pasimetęs. Tada prie vairuotojo priėjo dar vienas vyras ir padėjo nukentėjusiÄ jÄ pakelti.

Moteris atsisėdo. Ant jos kÅ«no iÅ¡orinių sužalojimų nesimatė. Liudytoja A. S. - nukentėjusiosios sesuo parodė, kad atsitikus nelaimei D. K. iÅ¡ karto paskambino jai. Žino, kad jos sesuo įvykio vietoje buvo žeminama ir vairuotojas liepė jai lipti iÅ¡ autobuso. Po įvykio kitÄ dienÄ nuvykusi į ligoninę pamatė kokie sunkÅ«s sužalojimai seseriai buvo padaryti. Sesuo skundėsi skausmu, apie savaitę po įvykio negalėjo atsisėsti ir atsikelti iÅ¡ lovos. Gydymas vyko ligoninėje ir namuose.

Sesuo pasakojo, kad kai vairuotojas stabdė, ji autobuse sėdėjo. Sakė, kad apvirto ir trenkėsi į „metalus“, nes vairuotojas nepasirinko saugaus greičio. Iki įvykio sesuo didelių sveikatos sutrikimų neturėjo, o po įvykio ji nebegali turėti papildomų pajamų iš savo profesijos, sportuoti, yra suirzusi, turi gerti daug medikamentų. Liudytoja V. M. parodė, kad yra D. K. draugė. Po įvykio atėjus į ligoninę matė, kad D. K. negalėjo sėdėti, vos kalbėjo, buvo pasikeitusi odos spalva.

D. K. labai blogai jautėsi Å¡eÅ¡is mėnesius, praėjus metams dar negalėjo be sustojimų kiekvienoje aukÅ¡to aikÅ¡telėje palipti į penktÄ aukÅ¡tÄ . D. K. jai pasakojo, kad važiavo autobusu, sėdėjo vairuotojo pusėje, atsistojo pasižiÅ«rėti dėl ko taip staigiai stabdoma. Ä®vykus nelaimei, vairuotojas iÅ¡vadino jÄ Ä¯vairiais žodžiais, sakė, kad pati kalta, kad gali bÅ«ti iÅ¡gėrusi, paskui skambino telefonu ir tvarkė savo reikalus. Sužalota ji dar buvo vežiojama autobusu.

Ji D. K. padėdavo: parneÅ¡davo ir paduodavo maisto, vaistų, paguosdavo. Iki įvykio draugė sveikata skundėsi kaip ir visi tokio amžiaus žmonės, bet po avarijos sveikata pablogėjo.Liudytoja S. D. - autobusų parko dispečerė parodė, kad įvykio dienÄ apie 20.00 val. paskambino vairuotojas ir pasakė, kad jo autobuse suklupo moteris ir iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . Po to, grįžęs į stotį G. P. viskÄ papasakojo iÅ¡samiai. Jis sakė, kad kažkokie žmonės ėjo per perėjÄ , kad jis stabdė ir stabdymo metu moteris pargriuvo.

G. P. telefonu jos klausė kÄ toliau daryti. Pasakė, kad moteris perduota greitajai medicinos pagalbai, ir klausė ar jam reikia tęsti marÅ¡rutÄ . Liudytojas M. V. parodė, kad tiksliai įvykio aplinkybių nebeatsimena, pamena, jog jis su draugu buvo autobuse, stovėjo, po autobuso stabdymo, jie su draugu neparvirto, nes buvo įsikibę. Taip pat parodė, kad vairuotojui stabdymas įvykio vietoje buvo bÅ«tinybė, nes per perėjÄ Ä—jo žmogus. Įvykio gerai nepamena, praÅ¡o remtis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais.IÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojo M.

V. parodymų matyti, jog 2011-11-16 apie 20 val., jis kartu su draugu J. S. važiavo marÅ¡rutiniu autobusu. Abu stovėjo autobuso viduryje, prie durų. Kiti keleiviai sėdėjo. Matė moterį, kuri sėdėjo kairėje autobuso pusėje, antroje sėdynių eilėje, nugara į vairuotojÄ . Likus apie 5 metrams iki pėsčiųjų perėjos matė, kad antroje eismo juostoje buvo sustojęs automobilis. Tuo metu ir autobuso vairuotojas pradėjo stabdyti. Stabdymas buvo staigus. Stabdymo metu matė, kad per perėjÄ iÅ¡ kairės ėjo pėsčiasis.

Autobusui stabdant, minėta moteris, sėdėjusi nugara į vairuotojÄ , stojosi iÅ¡ sėdėjimo vietos. Paties griuvimo momento nematė, nes dėl staigaus autobuso stabdymo turėjo stipriai įsikibti į turėklus. Autobusui pilnai sustojus pamatė, kad moteris buvo pargriuvusi ant autobuso grindų, veidu į priekį (1T., b.l. 46, 47-49).Liudytoja B. I. - nukentėjusiosios kaimynė parodė,jog su D. K. daug bendrauja. Apie įvykį sužinojo iÅ¡ nukentėjusiosios skambučio sekančiÄ dienÄ , kai ji buvo ligoninėje.

Grįžus iÅ¡ ligoninės tris mėnesius ja rÅ«pinosi, nes pati negalėjo savimi pasirÅ«pinti. Nukentėjusioji nuolat vartojo nuskausminamuosius vaistus, dejavo. Iki įvykio D. K. dirbo dviejuose darbuose, atostogų metu dirbdavo gelbėjimo stotyje, buvo labai darbÅ¡ti. Ji buvo labai pažeminta, nes vairuotojas jÄ iÅ¡vadino alkoholike. D. K. jai pasakojo, kad griuvo ant prieÅ¡ais esančios sėdynės atramos, o paskui ant žemės. Ji sėdėjo ir ruošėsi iÅ¡lipti, tačiau nežino ar nukentėjusioji prieÅ¡ griÅ«dama atsistojo.

 Liudytoja B. Å . parodė, kad prieÅ¡ du metus, praėjus kelioms dienoms po įvykio buvo aplankyti sužalotos D. K.. BÅ«nant pas jÄ atėjo kaltinamasis, kuris iÅ¡klausęs nukentėjusiÄ jÄ rusiÅ¡kai pasakė ,,man gaila”. D. paklausė G. P. kodėl taip stabdė, o vairuotojas pasakė, kad tai įvyko prie sustojimo, nukentėjusiosios neatsiprašė, paskui atsistojo ir nieko nesakęs išėjo.         2011-11-28 specialisto iÅ¡vadoje Nr. G1795/11 nurodyta, kad D. K. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Patirtas sužalojimas vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas ir pagal pasėkmes, nes dėl blužnies netekimo D. K. prarado didelę dalį darbingumo (1T., b.l. 90-91).         Specialisto išvadoje Nr. pG757/12(03) prie specialisto išvados Nr. G1795/11(03) nurodyta, kad D. K. pagrindiniai sužalojimai atsirado atsitrenkus liemens kairiuoju šonu bei nugara (1T., b.l. 93-94).        Specialisto išvadoje Nr. T-A1811/11(03) nurodyta, kad D. K. kraujyje etilo alkoholio nerasta (1T., b.l. 95).       Komisijinės ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini)13(03) nurodyta, jog D.

K. patirti kÅ«no sužalojimai yra tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su NDNT nustatytu nedarbingumo padidėjimu iki 60 %.  Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos darbingumo lygio nustatymo kriterijai skiriasi nuo prarasto darbingumo procentų nustatymo taisyklių, kuriomis vadovaujasi teismo med. ekspertai. Taisyklių 20-tas komentaras rekomenduoja, jog jei atlikus teismo med. ekspertizę ar tyrimÄ paaiÅ¡kėja teismo medicinos gydytojų nustatyto pastovaus bendro ir MSEK (dabar NDNT) nustatyto profesinio darbingumo procentų disproporcija, turi bÅ«ti atliekamas kompleksinis tyrimas dalyvauajant teismo medicinos ir MSEK (dabar NDNT) ekpertams, o prireikus ir atitinkamų sričių medicinos specialistams ( T.2 b.l. 179-182).

       2013-09-11 Kompleksinės ekspertizės akte Nr. KmPG 1975/13 (03) nurodyta, kad D. K. netekto darbingumo padidėjimas 10 proc. sietinas su 2011-11-16 eismo įvykio metu patirtais kūno sužalojimais (T. 3, b.l. 55-58).        2013-10-23 teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. 0071/13 nurodyta, kad D. K. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. D. K. vertinant darbingumo lygį pagrindine liga buvo vertinta stuburo osteochondrozė, deformuojanti spondiliozė su komplikacijomis – G54.3 Krūtinės nervų šaknelių ligos, M51.1 Juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų ligos su radikulopatija bei bronchinė astama, o ne traumos metu patirti sužalojimai.

D. K. darbingumo lygis būtų sumažėjęs nepriklausomai nuo traumos, nes pagrindinė priežastis buvo progresuojančios lėtinės ligos (T. 3, b.l. 82-86).        2012-01-30 tarnybiniame pranešime dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo vertinant tachografo kortelės duomenis nurodyta, kad 2011-11-16 darbo metu G. P. važiavo iki 40 km/h greičiu (T.1. b.l. 141).           BK 281 straipsnio 3 dalies dispozicija yra blanketinė, t. y. kaltininko veikos požymių detalizacija atskleidžiama ne baudžiamajame įstatyme, o poįstatyminiame teisės akte – Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintose Kelių eismo taisyklėse.          Iš byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų matyti, kad kaltinamasis savo kaltės nepripažino.

Parodė, kad įvykio metu važiavo maždaug 35 km/h greičiu, pirma eismo juosta, jį pralenkė antra eismo juosta važiuojantis automobilis. Kaltinamasis matė, kad prie pėsčiųjų perėjos yra žmonių, kad užsidegė automobilio, kuris pralenkė, stabdymo Å¡viesos, ir bÅ«nant maždaug 20-30 metrų atstumu prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ , pradėjo stabdyti autobusÄ - mažindamas greitį, tai darė ne staigiai, o pulsuojančiais stabdžio nuspaudimais. Kelių eismo taisyklių 38 p. nurodyta, jeigu prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų.

Kaltinamasis teismo posėdžio metu patvirtino, kad kai jį aplenkė automobilis, kuris pradėjo prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ stabdyti, jis, artėdamas prie pėsčiųjų perėjos, matė prie perėjos pėsčiÄ jį ir sustojo jo praleisti. Tokius kaltinamojo parodymus patvirtino liudytojas J. S., kuris nurodė, jog kad kai autobusas sustojo, matė, kad per perėjÄ baigė bėgti žmogus. Liudytojas M. V. patvirtino, jog vairuotojui stabdymas buvo bÅ«tinybė, nes per perėjÄ matė einant žmogų, taip pat patvirtino, kad antroje eismo juostoje važiavęs automobilis prieÅ¡ nereguliuojamÄ pėsčiųjų perėjÄ tikrai sustojo.

Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyrius nustatė, kad autobuso ,, MAN NL 202”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdymui stabdant ekstremaliai prieÅ¡ stabdymÄ važiuojant 40 km/h greičiu buvo reikalingas 25 m atstumas, o važiuojant 50 km/h greičiu 34,5 m atstumas. Nors autobuso greitis eismo įvykio metu nebuvo nustatytas, tačiau kaltinamasis nurodė, kad autobuso greitis buvo apie 35 km/h. Tokius jo parodymus patvirtino ir liudytojo J. M. parodymai. Be to, 2012-01-30 tarnybiniame praneÅ¡ime dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo nurodyta, kad vairuotojas darbo metu važiavo iki 40 km/h greičiu. 2012-01-30 tarnybiniame praneÅ¡ime dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo vertinant tachografo kortelės duomenis nurodyta, kad 2011-11-16 darbo metu G.

P. važiavo iki 40 km/h greičiu (T.1. b.l. 141). Ä®vertinus visumÄ aptartų teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų teismas daro iÅ¡vadÄ , jog G. P., vairuodamas autobusÄ MAN, atliko visus bÅ«tinus veiksmus: pamatęs ta pačia kryptimi važiavusiÄ ir prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ sustojusiÄ Â transporto priemonę, važiuodamas leistinu greičiu, sustojo, praleido pėstįjį ir pradėjo važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų. Atkreiptina, jog liudytojas J.

S. parodė, kad matė, jog pėstysis po autobuso stabdymo baigė bėgti per perėjÄ , todėl akivaizdu, jog pėstysis perėjÄ kirto skubėdamas, todėl logiÅ¡ka, jog G. P. vairuojamÄ autobusÄ , nors ir važiuojant nedideliu greičiu – t.y. iki 40 km/h, stabyti turėjo staigiau, kÄ jis ir padarė, kaip nurodo, stabdė pulsuojančiais stabdžio paspaudimais. Kelių eismo taisyklių 19 p. numatyta, kad vairuotojas privalo imtis visų bÅ«tinų priemonių keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti.

Atkreiptina, jog Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje pateikiama eismo dalyvio sÄ voka (juo pripažįstamas ir keleivis). Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 768, 4 punkte nurodyta, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu; 5 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo iÅ¡manyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymÄ , Å¡ias taisykles ir jų laikytis; 6 punkte nurodyta, kad kiekvienas eismo dalyvis turi teisę naudotis keliais, laikydamasis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir kitų įstatymų, Å¡ių taisyklių ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų, tvarkos ir apribojimų.

Keleivių ir bagažo vežimo kelių transporto taisyklių, patvirtintų LR susisiekimo ministro 2011-04-13 įsakymu Nr. 3-223, 1 dalies 2 punkte yra nurodyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 4 straipsnio 2 dalimi Å¡ios taisyklės yra privalomos savivaldybėms, fiziniams ir juridiniams asmenims. Minėtų taisyklių 57.3. punkte yra nurodyta, jog keleivis privalo pasirÅ«pinti savo saugumu: jei yra laisvų sėdimų vietų – atsisėsti ir užsisegti saugos dirÅ¾Ä , jeigu jis yra įrengtas, o stovint – laikytis už turėklų.

Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ eismo dalyvio veika, kuria padaromas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, eismo įvykio priežastimi yra tuo atveju, jeigu analogiÅ¡koje situacijoje laikantis eismo saugumo taisyklių reikalavimų įvykis nebÅ«tų įvykęs. Remiantis teisės normose įtvirtintais reikalavimais, matyti, kad tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji buvo eismo dalyviais ir turėjo laikytis kelių eismo taisyklių. Tokiu bÅ«du, G. P., vadovaujantis jau minėtomis KET, artėdamas prie pėsčiųjų perėjos ir matydamas artėjantį pėsčiajį, privalėjo stabdyti autobusÄ ir sustoti, o nukentėjusioji, bÅ«dama keleive, privalėjo laikytis taisyklių 57.3. punkto reikalavimų, kur yra nurodyta, jog keleivis privalo pasirÅ«pinti savo saugumu: jei yra laisvų sėdimų vietų – atsisėsti ir užsisegti saugos dirÅ¾Ä , jeigu jis yra įrengtas, o stovint – laikytis už turėklų.

Aptartų įrodymų pagrindu matyti, jog D. K. Å¡ių reikalavimų nesilaikė. Kaltinamasis nurodė, kad pradėjęs stabdyti autobusÄ , mažino jo greitį palaipsniui - tai darė ne staigiai, o pulsuojančiais stabdžio nuspaudimais. Kaip jau nustatyta aptarais bylos surinktais įrodymais, vairuotojas darbo metu važiavo iki 40 km/h greičiu. Liudytojai J. M. ir M. V. parodė, kad vairuotojas stabdė pakankamai staigiai. Liudytojas J. S. parodė, kad stabdymas buvo staigus, bet ne toks stiprus kad nebÅ«tų galima įsikibus iÅ¡silaikyti.

Nors liudytojas M. V. parodė, kad neįsidėmėjo ar D. K. rankose laikė ryšulius ir jos kritimo momento nematė, tačiau liudytojas J. S. parodė, kad nukentėjusioji stabdymo momentu stojosi, nebuvo niekur įsikibusi ir abiejose rankose laikydama ryšulius nukrito ant savo daiktų. Tokius jo parodymus patvirtino ir liudytojo J. M. parodymai. Be to, ir pati nukentėjusioji parodė, kad kritimo metu daiktus laikė kairėje rankoje, dešinė ranka nebuvo niekuo užimta, tačiau ja niekur nebuvo įsikibusi.

Liudytojų V. M., A. S., B. I. parodymai dėl nukentėjusiosios padėties autobuso stabdymo metu yra prieÅ¡taringi, tačiau jų parodymai yra antriniai įrodymai, nes jos pačios tiesiogiai eismo įvykio nematė, todėl teismas vadovaujasi liudytojų J. M. ir J. S. parodymais, kadangi jie matė įvykį betarpiÅ¡kai. Nukentėjusiosios parodymų, kad kaltinamasis stabdė kelis kartus ir ji net keletÄ kartų griuvo, nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirti įrodymai, t.y. nei vienas iÅ¡ apklaustų autobuse važiavusių liudytojų – J.

M. ir J. S., M. V. nenurodė, kad D. K. autobuse būtų griuvusi kelis kartus. Net ir nepaisant griuvimų skaičiaus, sunkus D. K. sveikatos sutrikdymo mastas neginčijamas ir yra įrodytas 2011-11-28 specialisto išvada Nr. G1795/1, kuria nukentėjusiajai konstatuota kairės pusės IX-X-XI-XII šonkaulių lūžiai, blužnies plyšimas su masyviu hemoperitoneumu (ji pašalinta), abiejų plaučių sumušimas su nedideliu hidrotoraksu, poodinė kraujosruva dešinės šlaunies priekiniame paviršiuje.

Pagal BK 2 straipsnio 3 dalį asmuo atsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir tik jeigu veikos padarymo metu iÅ¡ jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados apkaltinamajame nuosprendyje turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Apkaltinamasis nuosprendis gali bÅ«ti priimtas tik tada, kai kaltinamojo kaltumas visiÅ¡kai ir besÄ lygiÅ¡kai įrodytas.

Teismas nenustatė aplinkybių įrodančių, kad G. P. pažeidė kelių eismo taisyklių 38 p.,19 p. reikalavimus. Kaltinamasis pagal buvusiÄ situacijÄ privalėjo sustoti ir praleisti prie pėščiųjų perėjos buvusį pėsčiÄ jį. Teismo posėdžio metu nustatyta, kad nukentėjusioji stabdymo metu stojosi rankose laikydama ryÅ¡ulius ir nebuvo niekur įsikibusi. Autobuse tiek pradedant judėti, tiek stabdymo metu, visada yra inercinė jėga ir kiekvienas, stovintis keleivis, rÅ«pindamasis savo saugumu, privalo sėdėti, bÅ«ti įsikibęs. Vairuotojas, vairuodamas autobusÄ turi ne tik vairuoti, stebėti keleivius, bet ir reaguoti į aplinkÄ kelyje.

Pėsčiųjų perėja yra padidinto pavojingumo zona, todėl vairuotojas turi bÅ«ti ypatingai atidus. G. P., vairuodamas autobusÄ ir pradėdamas prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ stabdyti autobusÄ , neturėjo galimybės aktyviai veikti autobuse esančių keleivių elgesio. Byloje aptartų liudytojų parodymų pagrindu, akivaizdu, jog D. K. turėjo galimybę sėdėti keleivio vietoje ar stovint įsikibus į laikiklius, esančius autobuse, tačiau taip nesielgė. Tokiu bÅ«du, nukentėjusioji D.

K. autobuse elgėsi neatsargiai, nesilaikė keleivių ir bagažo vežimo kelių transporto taisyklių 57.3. punkto reikalavimų, nesilaikė kelių eismo taisyklių III dalies 4 punkte numatytos bendrosios eismo dalyvių pareigos - eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. Tokius nukentėjusiosios veiksmus teismas vertina, kaip didelį nukentėjusiosios neatsargumÄ . Didelis neatsargumas – tai paprasčiausių, kiekvienam asmeniui suvokiamų atsargumo taisyklių ignoravimas, kai nukentėjusiojo veiksmai lėmė žalos atsiradimÄ ar sudarė sÄ lygas jai atsirasti.

Teismas, nustatydamas priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, padarė iÅ¡vadÄ , kad tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytoms pasekmėms atsirasti įtakÄ turėjo ne kaltinamojo neteisėti veiksmai, o nukentėjusiosios didelis neatsargumas. G. P. nepažeidė kelių eismo taisyklių 38 p. reikalavimo - jeigu prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų, nes jis šį reikalavimÄ Ä¯vykdė bei 19 punkto reikalavimo, pagal kurį vairuotojas privalo imtis visų bÅ«tinų priemonių, keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti, tačiau padarinių iÅ¡vengti negalėjo, nes D.

K. didelis neatsargumas buvo eismo įvykio ir padarinių kilimo sÄ lyga, todėl G. P. iÅ¡teisinamas nesant jo veikoje nusikaltimo sudėties ( LR BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Byloje pareikÅ¡tas nukentėjusiosios D. K. civilinis ieÅ¡kinys dėl 100000 litų neturtinės žalos, 28285,25 litų turtinės žalos, paliktinas nenagrinėtu, kadangi kaltinamasis iÅ¡teisintinas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalį, nesant jo veikoje nusikaltimo požymių turinčios veikos (LR BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Nukentėjusiosios D. K. išlaidos atstovų advokatų paslaugų apmokėjimui – (t. 2 b.l. 93, t. 3 b.l. 111-112), nepriteistinos, kadangi kaltinamasis išteisintinas, nesant jo veikoje nusikaltimo požymių turinčios veikos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-307 straipsniais n u s p r e n d ė:                            G. P. (G.

P.) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalį iÅ¡teisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).                Nukentėjusiosios D. K. civilinį ieÅ¡kinį dėl 100000 litų neturtinės žalos, 28285,25 litų turtinės žalos atlyginimo, palikti nenagrinėtÄ Â (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 str. 3 d. 2 p.).                          Nukentėjusiosios D.

K. iÅ¡laidų atstovų advokatų paslaugų apmokėjimui – (t. 2 b.l. 93, t. 3 b.l. 111-112), nepriteisti.               KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, palikti iki įsiteisės nuosprendis, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.                                      Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundÄ paduodant Klaipėdos miesto apylinkės teisme.

  Teisėja                                                                      Ingrida Krušienė