2022-02-02 Nr. AB-2836-3-64-3-00512-2021-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-91-789/2022

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00512-2021-9

Procesinio sprendimo kategorija 36

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja), Ernesto Spruogio ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. R. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gegužės 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. R. skundą atsakovui Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Šiaulių AVPK) 2021 m. vasario 17 d. sprendimą Nr. 21-IL-40-00261-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Šiaulių AVPK priimti naują sprendimą – išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus medžioklei (lygiavamzdžius, graižtvinius ir kombinuotus šaunamuosius ginklus) (toliau – ir Leidimas).

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. 2020 m. rugpjūčio 5 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu išduoti Leidimą, kurie pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir GŠKĮ, Įstatymas) 4 straipsnį priskiriami B kategorijos ginklams. 2020 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. 20-IL-40-00665-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešioti) ginklus“ (toliau – ir 2020 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas) atsakovas, vadovaudamasis GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 18 straipsnio 2 dalies 4 punktu, atsisakė pareiškėjui, kaip nesančiam nepriekaištingos reputacijos asmeniui, išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Pareiškėjo skundas dėl 2020 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo buvo nagrinėjamas Regionų apygardos administracinis teismo Šiaulių rūmų administracinėje byloje Nr. eI2-8642-362/2020 ir 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimu patenkintas – teismas panaikino atsakovo 2020 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti 2020 m. rugpjūčio 5 d. prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Atsakovas dėl 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimo, priimto administracinėje byloje Nr. eI2-8642-362/2020, pateikė apeliacinį skundą, motyvuojamą tuo, kad teismas neteisingai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2020 m. birželio 5 d. nutarimo Nr. KT103-N7/2020 (toliau – ir Konstitucinio Teismo 2020 m. birželio 5 d. nutarimas) 28 punktą, kuris įsigalios tik tada, jei įstatymų leidėjas iki tol, kol įsigalios šis nutarimas, nenustatys kitokio, Lietuvos Respublikos Konstituciją atitinkančio, teisinio reguliavimo, susijusio su leidimu įsigyti, laikyti ar nešiotis Įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B ir C kategorijų ginklus. Įstatymų leidėjas šiuo metu dar nėra pakeitęs teisinio reguliavimo, įtvirtinto GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose, Konstitucinio Teismo 2020 m. birželio 5 d. nutarimas buvo paskelbtas 2020 m. gruodžio 31 d. Byla apeliacinėje instancijoje neišnagrinėta.

2.2. Atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. gruodžio 31 d. buvo paskelbtas Konstitucinio Teismo 2020 m. birželio 5 d. nutarimas, kuriuo Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktai pripažinti prieštaraujančiais konstituciniam teisinės valstybės principui, įstatymų leidėjas iki 2020 m. gruodžio 31 d. GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktų nepakeitė, teisės aktų registre skelbiamame GŠKĮ prie 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktų yra pateikiama pastaba, kad jie prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnis numato, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, visos valstybės institucijos bei jų pareigūnai privalo panaikinti savo priimtus poįstatyminius aktus ar jų nuostatas, kurie pagrįsti teisės aktu, pripažintu prieštaraujančiu Konstitucijai. Tai reiškia, kad Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktai negali būti taikomi nuo 2020 m. gruodžio 31 d., o atsakovas turi pasinaikinti 2020 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą, kuris pagrįstas Konstitucijai prieštaraujančiu teisės aktu ir, vadovaudamasis GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, išnagrinėti prašymą, nepriklausomai nuo to, kad vyksta teisminis procesas.

2.3. 2021 m. sausio 19 d. pareiškėjas pateikė prašymą atsakovui pasinaikinti 2020 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą ir iš naujo išnagrinėti jo 2020 m. rugpjūčio 5 d. prašymą dėl leidimo išdavimo. Atsakovas, vadovaudamasis GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, Sprendimu atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Atsakovas Sprendime padarė išvadą, kad jame nurodyti faktai leidžia neigiamai vertinti pareiškėjo elgesį, polinkį nesilaikyti teisinio reglamentavimo, jo netinkamos nuostatos į valstybėje nustatytą tvarką, charakterizuoja jį kaip negerbiantį valstybėje galiojančių įstatymų, tai liudija jo neatsakingumą, nepagarbą įstatymams, moralės normoms. Sprendimas naikintinas, nes netinkamai aiškintas ir taikytas įstatymas – Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktas ir padaryta nepagrįsta išvada, kad yra pagrindas neišduoti pareiškėjui leidimo laikyti (nešiotis) ginklus.

2.4. Sprendime atsakovas nevertino kitų pareiškėjo asmenybę apibūdinančių duomenų, kurie buvo pateikti kartu su prašymu (2007 m. kovo 19 d. ir 2012 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžių, santuokos ir vaikų gimimo liudijimų, individualios veiklos pažymos, Šiaulių rajono sodininkų bendrijos (toliau – ir SB) „Šventupis“, uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Žirgo startas“, sporto klubo „Judokai“ informacijos apie pareiškėją). Sprendime nurodyti pareiškėjo teistumai yra išnykę, susiję su 11–15 metų senumo įvykiais. Tuo metu pareiškėjas buvo tik sulaukęs pilnametystės, augo Žagarėje, medžiotojų aplinkoje, dėl savo jauno amžiaus ir patirties stokos nesuvokė disponavimo medžiokliniais ginklais tvarkos, neteisėto disponavimo pavojingumo. Tokio senumo įvykiai neturėtų visą gyvenimą varžyti pareiškėjo teisės gauti leidimą laikyti (nešiotis) medžioklinį ginklą, nes toks ribojimas prieštarautų teisingumo ir protingumo principams. Todėl ne nurodyti nuteisimo faktai, o pareiškėjo gyvenimas po nuteisimo yra pagrindas spręsti apie jo asmenybę. Pareiškėjas gyvena tvarkingą, socialiai atsakingą gyvenimą, nekelia jokios grėsmės kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, nuo 2013 metų vykdo individualią veiklą, turi šeimą, du nepilnamečius vaikus, neturi jokių sveikatos sutrikimų, dėl kurių negalėtų laikyti (nešioti) B kategorijos ginklą. Pareiškėjo sutuoktinė A. R. yra medžiotoja, turi leidimą laikyti (nešiotis) ginklą.

2.5. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. 5-V-649 patvirtinto Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 12 punktas numato, kad, sprendžiant dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo, tikrinami ir kartu su pareiškėju viename būste gyvenantys vyresni kaip 14 metų asmenys, ar yra (nėra) nepriekaištingos reputacijos asmenys, t. y ar asmenys teisti (neteisti), bausti (nebausti) administracinėmis nuobaudomis, ar asmenims pagal Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą taikyti (netaikyti) teismo įpareigojimai, ar teritorinė policijos įstaiga ar Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas turi (neturi) duomenų, kad pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui arba valstybės saugumui. Tai reiškia, kad, 2016 m. rugpjūčio 3 d. išduodant leidimą laikyti (nešiotis) ginklus pareiškėjo sutuoktinei A. R., pareiškėjas nebuvo vertinamas kaip nesantis nepriekaištingos reputacijos ar keliantis grėsmę savo ar visuomenės saugumui, tačiau, spręsdamas dėl leidimo išdavimo pareiškėjui, atsakovas vertino jo asmenybę kitaip.

2.6. Atsakovas Sprendime nurodė pareiškėjo administracinius nusižengimus, siekdamas neigiamai apibūdinti pareiškėją, tačiau visų administracinių nuobaudų, išskyrus paskutinės, galiojimas yra pasibaigęs, nuobaudos paskirtos už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie nėra nei chuliganiški, nei įžūlūs, nei išskirtinio pavojingumo, todėl jie be pagrindo siejami su teise laikyti (nešiotis) ginklą. Regionų apygardos administracinis teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 9 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. eI2-8642-362/2020, teismas, panaikindamas atsakovo 2020 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą, netenkino pareiškėjo prašymo įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą – išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus medžioklei, nurodydamas, kad teismas neatlieka viešojo administravimo funkcijų, nepriima sprendimų, kurie priskirti viešojo administravimo subjektams, negali viešojo administravimo subjektui konkrečiai nurodyti, kaip turėtų būti keičiami jo priimti aktai ar koks konkrečiai sprendimas turi būti priimtas ir pan. Tačiau šiuo klausimu yra ir kitokia teismų praktika, kurią Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pripažino tinkama, t. y. 2014 m. rugpjūčio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1553/2014, kuria buvo panaikintas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato sprendimas ir komisariatas įpareigotas išduoti leidimą įsigyti, laikyti (nešiotis) ginklą pagal pareiškėjo prašymą. Tai, kad 2020 m. gruodžio 31 d. paskelbus Konstitucinio Teismo 2020 m. birželio 5 d. nutarimą, atsakovas nevykdė Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio reikalavimų ir nepasinaikino 2020 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo, neatsisakė apeliacinio skundo dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimo, priimto administracinėje byloje Nr. eI2-8642-362/2020, rodo itin formalų atsakovo veikimą, todėl Sprendimo panaikinimas ir įpareigojimas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą neužtikrina, kad atsakovas prašymą iš naujo nagrinės objektyviai ir pagal įstatymą. Pareiškėjas atsakovui su 2021 m. sausio 19 d. prašymu yra pateikęs jį teigiamai charakterizuojančius duomenis (jie pridėti prie skundo), todėl atsakovas turėjo pareigą juos įvertinti, bet dėl jų motyvuotai nepasisakė.

2.7. Pareiškėjas prašė teismo įvertinti visus jo asmenybę apibūdinančius duomenis. Nusprendus, kad pareiškėjas atitinka Įstatymo keliamus reikalavimus, pareiškėjas prašė įpareigoti atsakovą išduoti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklą pagal jo 2021 m. sausio 19 d. prašymą.

3. Atsakovas Šiaulių AVPK atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:

3.1. 2021 m. sausio 19 d. Šiaulių AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyriuje buvo gautas pareiškėjo prašymas, registracijos Nr. 21-G-40-00249-e, išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklą. Atliekant Apraše nurodytus patikrinimus, iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro gauta šia informacija: 2007 m. kovo 19 d. Joniškio rajono apylinkės teismas pareiškėją pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 253 straipsnio 1 dalyje ir jam skirta galutinė bausmė – 6 mėnesių terminuotas laisvės atėmimas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams; 2011 m. balandžio 20 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pareiškėjas pripažintas kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje (2 epizodai), BK 187 straipsnio 2 dalyje, galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsniu, terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; 2011 m. gegužės 16 d. pareiškėjas įrašytas į įskaitą Šiaulių miesto ir rajono pataisos inspekcijoje, 2012 m. spalio 17 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro Šiaulių APT probacijos skyriaus; 2012 m. rugsėjo 6 d. pareiškėjas Akmenės rajono apylinkės teismo pripažintas kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 253 straipsnio 1 dalyje (3 epizodai), skirta galutinė bausmė – 2 metų 6 mėnesių terminuotas laisvės atėmimas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi terminuotas laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams. Pareiškėjo polinkį nesilaikyti teisinio reglamentavimo rodo ir tai, kad jis ne kartą baustas administracine tvarka.

3.2. GŠKĮ tikslas – reglamentuoti ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvartą, siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą. Įstatymo turinys rodo, kad įstatymų leidėjas ginklus traktuoja kaip ypatingos prigimties civilinėje apyvartoje esančius daiktus, ši apyvarta išsamiai reglamentuojama, be kita ko, siekiant užtikrinti visuomenės ir valstybės saugumą, sveikatą. GŠKĮ 17 ir 18 straipsniuose įtvirtinta, kad asmenų, kurie nori įsigyti ginklą, elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta, kad šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policijos įstaiga turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

3.3. Įvertinus pareiškėją apibūdinančią, aktualią medžiagą, darytina išvada, kad ji suteikia pagrindą neigiamai vertinti jo elgesį, polinkį nesilaikyti teisinio reglamentavimo, jo netinkamas nuostatas į valstybėje nustatytą tvarką, charakterizuoja jį kaip negerbiantį valstybėje galiojančių įstatymų, tai liudija jo neatsakingumą, nepagarbą įstatymams, moralės normoms. Todėl yra pakankamas pagrindas neišduoti pareiškėjui leidimo laikyti (nešiotis) ginklus, siekiant išvengti galimybės naudoti ginklus, kaip didesnio pavojaus šaltinį. Atsižvelgiant į pareiškėjo neatsakingo elgesio faktus, jo padarytų veikų pobūdį, pareiškėjo argumentai, kad jis visuomenėje apibūdinamas teigiamai, neleidžia spręsti, kad pareiškėjas nekelia grėsmės kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

3.4. Pareiškėjo žmona 2016 m. gegužės 17 d. Šiaulių AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyriui pateikė prašymą, registracijos Nr. 16-G-40-01166-e, išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. 2016 m. birželio 3 d. Šiaulių AVPK sprendimu Nr. 16-IL-40-00659-e, vadovaujantis GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 18 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, atsisakyta A. R. išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. 2016 m. liepos 1 d. Šiaulių AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyriuje A. R. pateikė prašymą, registracijos Nr. 16-G-40-01499-e, išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus bei prašymą, registracijos Nr. 16-G-40-01500-e, leisti įsirengti ginklų laikymui sąlygas ir leisti laikyti įsigytus ginklus pas motiną, ginklų laikyti savo gyvenamoje vietoje negali, kadangi vyras R. R. šiuo metu neatitinka nepriekaištingos reputacijos kriterijų. Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 9 punktas reglamentuoja, kad šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, gyvenantis kartu su kitais asmenimis, kurie atitinka šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalies nuostatas. Šis punktas netaikomas, jeigu asmuo, norintis įsigyti ginklą ar jį turintis, ginklą įsipareigoja laikyti ar laiko ne savo būste, o Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus atitinkančiose kitose vietose, turinčiose apibrėžtas ribas. A. R. įsipareigojo ginklus laikyti kitu adresu. Esant šioms aplinkybėms, 2016 m. rugpjūčio 3 d. Šiaulių AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyriuje A. R. išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini).

3.5. Šiaulių AVPK Sprendimas atsisakyti pareiškėjui išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus yra teisėtas ir teisingas.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2021 m. gegužės 19 d. sprendimu pareiškėjo R. R. skundą atmetė.

5. Teismas nustatė, kad pareiškėjas su 2021 m. sausio 19 d. prašymu kreipėsi į atsakovą, prašydamas išduoti Leidimą. Atsakovas 2021 m. vasario 17 d. sprendimu Nr. 21-IL-40-00261-e nusprendė atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, vadovaujantis GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu – šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policijos įstaiga turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

6. Teismas, vadovaudamasis GŠKĮ nuostatomis, pažymėjo, kad GŠKĮ nepateikia konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja didelė pasikėsinimo į teisinius gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A624-1319/2014). Įstatymo leidėjas yra išsamiai diferencijavęs sąlygas ir nustatęs platų ratą atvejų, kada asmeniui gali būti išduotas ar panaikintas leidimas nešiotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus bei šaudmenis. Įstatymų leidėjas yra nustatęs griežtus reikalavimus asmenų elgesiui laikant bei nešiojantis šaunamuosius ginklus ir juos, kaip asmenybes, charakterizuojančioms aplinkybėms. Pagal Įstatymo nuostatas (pvz., GŠKĮ 17, 18, 30 str.), asmenims, kurie nori įsigyti ginklus ir šaudmenis, jų elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai.

7. Įvertinęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto normos aiškinimo (2014 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-974/2014), teismas priėjo prie išvados, kad kiekvienas atvejis yra vertinamas individualiai, o pripažinimą, jog asmuo kelią grėsmę kitų asmenų ir savo gyvybei, sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, iš esmės lemia jo veiksmų, atliktų iki prašymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus padavimo, vertinimas. Vertinant pareiškėjo charakteristikas ir biografiją, turi būti atsižvelgiama į pareiškėjo veiksmų pobūdį, t. y. į kokius visuomenės gėrius šiomis veikomis buvo kėsintasi ir kokia atsakomybė (baudžiamoji ar administracinė) už tuos veiksmus buvo taikoma, taip pat į sunkumą, pakartotinumą bei tai, kiek laiko yra praėję nuo minėtų veiksmų atlikimo iki prašymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus pateikimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-136-1062/2018).

8. Teismas analizavo byloje esančius duomenis, susijusius su pareiškėjo teistumais, susipažino su Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis ir darė išvadą, jog Joniškio rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 19 d. ir 2011 m. balandžio 20 d. įsiteisėjusiais nuosprendžiais bei Akmenės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. įsiteisėjusiame nuosprendyje konstatuoti pareiškėjo tyčiniai veiksmai yra pavojingi savaime, tai liudija pareiškėjo neatsakingumą, nepagarbą įstatymams bei nusistovėjusiai tvarkai ir moralės normoms. Tokius pareiškėjo veiksmus, nepriimtinus moralės požiūriu, teismas vertino kaip akivaizdžiai keliančius grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, nuosavybei, visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas tik 2015 m. kovo 6 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro Šiaulių APT probacijos skyriaus.

9. Teismas analizavo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų registro duomenis (nuo 2016 m. 4 kartus baustas administracine tvarka) ir vertino juos kaip papildomą pareiškėją charakterizuojančią medžiagą. Teismas nurodė, jog pareiškėjas, naudodamasis jam suteikta teise vairuoti automobilį, sistemingai pažeidžia Kelių eismo taisykles, taip keldamas grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Nuo paskutinio pažeidimo padarymo dar nėra praėję dešimt metų, todėl teismas darė išvadą, jog negalima teigti, kad visi padaryti pažeidimai yra praradę aktualumą GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo prasme. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas turi galiojančią administracinę nuobaudą, nes 2020 m. lapkričio 28 d. jis baustas už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 3 dalies pažeidimą.

10. Vertindamas pareiškėjo argumentus, susijusius su jo žmonai išduotu leidimu laikyti (nešiotis) ginklą, teismas nustatė, kad A. R. įsipareigojo ginklus laikyti kitu adresu, todėl 2016 m. rugpjūčio 3 d. Šiaulių AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyriuje A. R. išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini). Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad 2016 m. rugpjūčio 3 d. buvo tikrinama, ar A. R. turimų šaunamųjų ginklų sąlygos atitinka nustatytus reikalavimus, ir padaryta išvada, kad ginklo (ginklų) laikymo sąlygos atitinka patikrinimo metu galiojančius reikalavimus, keliamus patalpoms, kuriose vykdoma ginklų, šaudmenų, jų dalių apyvarta.

11. Teismas sprendė, kad pareiškėjas, laikydamas šaunamuosius ginklus, gali kelti grėsmę kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, todėl atsakovas pagrįstai netenkino jo prašymo dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo. Sprendime atsispindi faktinis ir teisinis jo priėmimo pagrindas bei motyvacija, todėl toks administracinis aktas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Tai konstatavęs, teismas netenkino išvestinio pareiškėjo reikalavimo įpareigoti atsakovą priimti konkretų sprendimą.

12. Teismas pažymėjo, kad Sprendime nėra įvertinta ir aptarta teigiamai pareiškėją charakterizuojanti medžiaga, tačiau tai padaryta atsiliepime. Teismas sprendė, kad atsakovas turėjo pareigą pagrįsti priimto Sprendimo motyvus, nurodydamas bei įvertindamas turimą medžiagą, kuri teigiamai charakterizuoja pareiškėją, tačiau vien dėl šios priežasties nėra pagrindo konstatuoti, kad Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

13. Teismas priėjo prie išvados, kad nagrinėjamoje byloje Konstitucinio Teismo 2020 m. birželio 5 d. nutarimas nėra aktualus, nes atsakovo Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu, įvertinus pareiškėjo situaciją.

14. Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su išnykusiais teistumais, teismas pažymėjo, jog teistumo pasibaigimas (kai asmuo baudžiamosios justicijos požiūriu nebelaikomas teistu) negali būti suprantamas taip, esą išnyksta pats asmens nuteisimo faktas, ir nereiškia, kad kitose teisinių santykių srityse, pvz., vertinant asmens reputaciją, negali būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas. Aptaręs sąvokos „teistas“ ir „turintis teistumą“ esmę, teismas nurodė, kad pareiškėjo teistumas už atitinkamą BK numatytą veiką, nors ir yra išnykęs baudžiamosios justicijos požiūriu, yra asmens biografijos faktas, kuris GŠKĮ prasme yra reikšmingas vertinant jo reputaciją, keliamą grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

15. Nenustatęs išimtinai svarbių kitų aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą dėl pareiškėjui paskirtos sankcijos neproporcingumo, o tuo pačiu akivaizdaus jos neteisingumo, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjui ginklas reikalingas norint užsiimti mėgstama veikla (medžiokle), o ne darbui, kaip pragyvenimo šaltiniui, teismas nurodė, kad privataus intereso negalima iškelti aukščiau už visuomeninį interesą. Teismas vertino, jog atsakovas, vykdydamas jam pavestas funkcijas užtikrinti saugų ir teisėtą ginklų naudojimą, nagrinėjamu atveju ėmėsi adekvačių bei proporcingų prevencinių priemonių, tinkamai įgyvendino Įstatymo nuostatas, Sprendimas nepažeidžia specialiais norminiais aktais nustatytos asmens ir visuomenės interesų pusiausvyros, dėl to nėra pagrindo jį panaikinti.

III. 16. Pareiškėjas R. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gegužės 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Šiaulių AVPK Sprendimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalies 5 punkto redakcija, įsigaliojusi 2021 m. gegužės 5 d., tiek, kiek joje nurodyti asmenys, neindividualizuojant padaryto nusikaltimo pavojingumo, 15 metų po teistumo išnykimo nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir dėl to, pagal Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą, netenka teisės įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.

17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja skundo, teikto pirmosios instancijos teismui, argumentus, susijusius su jo teistumu, teigiamai jį charakterizuojančiais byloje esančiais duomenimis, bei papildomai nurodo, kad:

17.1. Teismas formaliai vertino jo asmenybę apibūdinančius faktus ir padarė nepagrįstas išvadas apie jo keliamą grėsmę visuomenei. Tai lėmė nepagrįsto skundžiamo teismo sprendimo priėmimą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A624-1319/2014 išaiškinta, kad bet koks ribojimas turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. gegužės 15 d. nutarimuose yra pasisakyta, kad šiuolaikinė teisės samprata remiasi aiškiu teisės ir įstatymo skyrimu, pripažįstant teisę fundamentalesniu dalyku negu įstatymas. Jeigu teisė visada būtų imperatyviai tapatinama su įstatymu, tai teisės praktikos požiūriu pirmenybė būtų teikiama ne teisingumui, o teisėtumui. Formalus įstatymų taikymas nulemtų teisėtą sprendimą, kuris ne visada gali būti teisingas. Turi būti pripažįstamas ne bet koks teisėtumas, o tik teisingumo teisėtumas. Tuo atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus akivaizdu, jog sprendimas, susijęs su konkrečiu socialiniu konfliktu, bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai, nes ne viskas gali būti reglamentuota įstatymais ir tilpti į tam tikras teisės normas.

17.2. Nepateisinamas pareiškėjo elgesys praeityje, tačiau praeities klaidos nereiškia, kad jis ir ateityje taip elgsis. Visus tris kartus bausmės vykdymas buvo atidėtas, tai rodo, jog baudžiamąsias bylas nagrinėję teismai neįžvelgė pareiškėjo asmenybės ir veikų pavojingumo visuomenei. Praeities įvykiai neturėtų visą gyvenimą varžyti pareiškėjo teisę gauti leidimą laikyti (nešiotis) medžioklinį ginklą, nes toks ribojimas prieštarauja teisingumo ir protingumo principams. Turėtų būti vertinami ne nuteisimo faktai, o pareiškėjo gyvenimas po nuteisimo, taip pat tai, ar pareiškėjas padarė išvadas iš jaunystėje padarytų klaidų.

17.3. Teismas nepagrįstai pripažino pareiškėjo pavojingumą, atsižvelgdamas į padarytus administracinius nusižengimus, netinkamai vertino pareiškėjo asmenybę ir padarė nepagrįstas išvadas apie jo keliamą grėsmę GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytoms vertybėms.

17.4. Prašymas išduoti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus nagrinėtas po Konstitucinio Teismo 2020 m. birželio 5 d. nutarimo priėmimo. 2021 m. gegužės 5 d. įsigaliojo 2021 m. balandžio 29 d. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 2, 11, 13, 16, 17, 18, 19, 21, 24, 25, 30, 40 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIV-283, kuriuo pakeista GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalis. Ankstesnėje šios dalies redakcijoje buvusi formuluotė, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo (buvęs 18 str. 2 d. 4 p.), buvo papildyta nurodant, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, jei po asmens teistumo išnykimo arba panaikinimo nepraėjo 15 metų.

Jei teismas spręstų, kad nagrinėjamu atveju turi būti taikomas 2021 m. gegužės 5 d. įsigaliojusio GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatos, prašoma teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar 2021 m. gegužės 5 d. įsigaliojusios GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo dalis, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga, už kurį BK numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo, ir po asmens teistumo išnykimo arba panaikinimo nepraėjo 15 metų, vertinant jį kartu su GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principams.

Pakeistas teisinis reglamentavimas laikytinas prieštaraujančiu teisinės valstybės principui, nes GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyti nusikaltimai, susiję su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga, yra nevienodo pavojingumo, gali nesukelti pasekmių arba sukelti įvairaus sunkumo pasekmes, už juos numatytos nevienodos bausmės, todėl vienodo termino nepriekaištingai reputacijai susigrąžinti nustatymas – 15 metų po teistumo išnykimo – prieštarauja konstituciniam proporcingumo principui.

17.5. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis proporcingumo principas yra vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Konstitucinis proporcingumo principas reiškia ir tai, kad įstatyme numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir jos neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimas, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas, 2010 m. birželio 29 d. nutarimas). Konstitucinio proporcingumo principo reikalavimas inter alia (be kita ko, įskaitant) suponuoja reikalavimą įstatymų leidėjui nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris sudarytų prielaidas pakankamai individualizuoti asmens teisių ir laisvių apribojimus.

18. Atsakovas Šiaulių AVPK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gegužės 19 d. sprendimą nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja atsiliepimo, teikto pirmosios instancijos teismui, argumentus, susijusius su pareiškėjo teistumu, administraciniais nusižengimais, sutinka su teismo išvadomis, susijusiomis su Įstatymo paskirtimi, nustatytais griežtais reikalavimais asmenų elgesiui, pareiškėjo padarytų administracinių nusižengimų vertinimu, ir nurodo, kad teismo priimtas sprendimas, jog pareiškėjas, laikydamas šaunamuosius ginklus, gali kelti grėsmę kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, yra teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. vasario 17 d. sprendimo Nr. 21-IL-40-00261-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“, kuriuo nuspręsta atsisakyti išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus pareiškėjui R. R., teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjo prašymo įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus.

20. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad atsakovas, įvertinęs surinktus faktinius duomenis apie pareiškėją, pagrįstai nusprendė, jog jis, laikydamas šaunamuosius ginklus, gali kelti grėsmę kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, pripažino Šiaulių AVPK Sprendimą teisėtu ir pagrįstu.

21. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame teigia, jog pirmosios instancijos teismas formaliai vertino jo asmenybę apibūdinančius faktus, netinkamai vertino pareiškėjo padarytus administracinius nusižengimus ir padarė nepagrįstas išvadas dėl pareiškėjo keliamos grėsmės GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytoms vertybėms. Jeigu teismas spręstų, kad nagrinėjamu atveju turi būti taikomas 2021 m. gegužės 5 d. įsigaliojusio GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintas teisinis reguliavimas, vertinant jį kartu su GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pareiškėjas prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo dalis neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.

22. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai gali tikrinti bylą tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017).

23. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjo skunde išdėstytų teiginių pagrįstumą, detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo byloje reikšmingas faktines aplinkybes, ginčui aktualias teisės normas, todėl teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo motyvų, pasisako tik tais aspektais, kuriais grindžiamas apeliacinis skundas.

24. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnyje įtvirtinti teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis apribojimai. Šiaulių AVPK Sprendimo teisinis pagrindas yra Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktas, kuriame nustatyta, kad šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policijos įstaiga turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Šiuo atveju policijos įstaiga nurodo atsisakymo išduoti leidimą laikyti ginklus, leidimą nešiotis ginklus ar sprendimo panaikinti šių leidimų galiojimą motyvus.

25. Aiškindamas GŠKĮ nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad šiame įstatyme nenurodyti konkretūs kriterijai, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja pasikėsinimo į minėtus teisinius gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A624-1319/2014; 2016 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-525/2016; 2017 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1362-502/2017). Šiuo aspektu taip pat akcentuotina, kad Įstatyme nustatyti draudimai savo prigimtimi yra prevencinio pobūdžio, skirti užtikrinti šio įstatymo tikslų įgyvendinimą. Sprendžiant dėl specialiosios teisės suteikimo (atėmimo), pareiga įrodyti, kad asmuo atitinka įstatymo reikalavimus (jų nepažeidė), tenka pačiam asmeniui, siekiančiam tokią teisę įgyti, tuo pačiu jam tenka ir pareiga paneigti abejones, kylančias vertinant vienus ar kitus faktus, reikšmingus specialiosios teisės turėjimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1355-438/2018; 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2310-1062/2020).

26. Atsakovui priimant Sprendimą, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti Leidimą, buvo įvertintos aplinkybės, kad pareiškėjas buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio („Neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis“) 1 dalyje (Joniškio rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 19 d. nuosprendis, Akmenės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. nuosprendis), bei nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio („Vagystė“) 1 dalyje, BK 187 straipsnio („Turto sunaikinimas ar sugadinimas“) 2 dalyje (Joniškio rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 20 d. nuosprendis), skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant. Pareiškėjas 2015 m. kovo 6 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro Šiaulių APT probacijos skyriaus. Nuo 2016 metų pareiškėjas 4 kartus baustas administracine tvarka, paskutinį kartą jis baustas 2020 m. lapkričio 28 d. už draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus tuos atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymą.

27. Vertinant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl Sprendimu ribojamų pareiškėjo teisių, pažymėtina, kad nei skunde pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniame skunde pareiškėjas nedetalizavo, kaip leidimo laikyti (nešiotis) ginklus nesuteikimas riboja pareiškėjo teises. Pareiškėjas siekia turėti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, norėdamas užsiimti medžioklės veikla. Byloje nėra duomenų, jog ginklų bei šaudmenų laikymas būtų susijęs su pareiškėjo pragyvenimo šaltiniu, sveikatos ir (ar) gyvybės saugumu. Byloje nagrinėjamų teisinių santykių kontekste taip pat nenustatytos kitos svarbios aplinkybės, kurios leistų daryti išvadą, kad Sprendimas atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus yra akivaizdžiai neteisingas. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas, vykdydamas jam pavestas funkcijas užtikrinti saugų ginklų naudojimą, nagrinėjamu atveju tinkamai įgyvendino GŠKĮ nuostatas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą.

28. Kartu pažymėtina, kad, pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016 ir kt.). Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo nurodytus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad atsakovo Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

29. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalies 5 punkto redakcija, įsigaliojusi 2021 m. gegužės 5 d. pareiškėjo nurodyta apimtimi neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.

30. Teisėjų kolegija, nagrinėdama šį prašymą, pažymi, kad ABTĮ 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Iš esmės analogiško pobūdžio nuostata įtvirtinta ir Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalyje. Pagal ABTĮ 4 straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, administracinis teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją.

31. Aiškinant šią proceso teisės normą, akcentuotina, kad teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą suteikta bylą nagrinėjančiam teismui. Ši teismo teisė nėra sietina su proceso dalyvių atitinkamais prašymais ar reikalavimais, o palikta paties teismo nuožiūrai. Teismo sprendimas kreiptis į Konstitucinį Teismą yra tik teismo atliktos įstatymo analizės ir aiškinimo rezultatas. Teismas, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, sprendžia, ar yra būtina kreiptis į Konstitucinį Teismą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-78/2012).

32. Atsižvelgiant į pareiškėjo nurodomus argumentus, dėl kurių, pareiškėjo nuomone, teismas turėtų kreiptis į Konstitucinį Teismą, pažymėtina, jog šioje byloje ginčijamas atsakovo Sprendimas priimtas vadovaujantis savarankišku Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatytu pagrindu, kuris nebuvo keistas. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto konstitucingumo. Taip pat nėra pagrindo daryti išvadą, jog, vertinant Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, turi būti taikomos 2021 m. gegužės 5 d. įsigaliojusio GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatos. Šiuo aspektu pažymėtina, jog 2021 m. balandžio 29 d. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 2, 11, 13, 16, 17, 18, 19, 21, 24, 25, 30, 40 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-283 6 straipsniu GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalis buvo pakeista, nustatant, jog nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, be kita ko, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo ir kurį padarė naudodamas sprogmenis, sprogstamąsias medžiagas arba šaunamuosius ginklus, ir po asmens teistumo išnykimo arba panaikinimo nepraėjo 15 metų (4 p.). Taigi nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą.

33. Pareiškėjas 2012 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, susijusią su neteisėtu disponavimu šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis. 2020 m. lapkričio 28 d. pareiškėjui taikyta administracinė atsakomybė už draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus tuos atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymą. Šios aplinkybės yra svarbios sprendžiant, ar pareiškėjas gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo padaryta nusikalstama veika (nuo pareiškėjo teistumo išnykimo arba panaikinimo nepraėjo 15 metų) ir administraciniai nusižengimai, padaryti prieš pakankamai neilgą laiką iki Sprendimo priėmimo, yra esminės aplinkybės, charakterizuojančios pareiškėją kaip asmenį, linkusį nesilaikyti teisės aktuose numatytų reikalavimų, kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tai suponavo GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymą. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad jo veiksmai turėtų būti vertinami kaip praeities klaidos (11–15 metų senumo įvykiai), tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, šie veiksmai atlikti dar nepraėjus pakankamai laiko (minėta, kad po pareiškėjo teistumo išnykimo arba panaikinimo nepraėjo 15 metų), kad būtų galima daryti išvadą, kad pareiškėjas nebekelia grėsmės kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

34. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai taikė ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, o pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. R. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gegužės 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė