14f2cd1c-e7ed-4ae9-aa71-df171c08011d · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-487-319/2015Proceso Nr. 1-70-9-00156-2013-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.7;2.4.9 (S)                                                      KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gegužės 28 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Rimo Švirino, teisėjų Danguolės Šiugždinytės ir Algerdo Urbšio,  sekretoriaujant Astai Leonavičienei, dalyvaujant prokurorei Editai Sangavičiūtei, nuteistajam V.

J., jo gynėjui advokatui V. P., nukentėjusiajam K. K., jo atstovui advokatui Renui BradÅ«nui, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. J. apeliacinį skundÄ dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 17 d. nuosprendžio, kuriuo: V. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , 284 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:- pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ - 1 (vieneriems) metams laisvės atėmimo;- pagal BK 284 straipsnio 1 dalį - 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams laisvės atėmimo;Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu bausmes subendrinus apėmimo bÅ«du ir galutinė bausmė nustatyta 1 (vieneri) metai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant per 10 (deÅ¡imt) mėnesių atlyginti žalÄ nukentėjusiajam K. K. ir neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.Priteista iÅ¡ V. J. nukentėjusiojo K. K. naudai 103,43 eurų turtinei žalai atlyginti, 2027,34 eurus neturtinei žalai atlyginti ir 89,93 eurus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus naudai.             Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ n u s t a t ė :

V. J. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2013 m. birželio 29 d., apie 05.30 val., vieÅ¡oje vietoje, vyninėje ,,(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), Druskininkai, be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties, demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, prikibo prie nukentėjusiojo K. K., spjovė jam į veidÄ , ir iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, tyčia, sudavė ranka ne mažiau du smÅ«gius į deÅ¡inį skruostÄ , vienÄ smÅ«gį ranka į nosį, tuo padarydamas kraujosruvÄ odoje ir poodyje deÅ¡inėje blauzdoje, kraujosruvÄ virÅ¡utinės lÅ«pos deÅ¡inės pusės gleivinėje, nosies kaulų lūžimÄ , kas vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, bei nukentėjusiajam K.

K. iÅ¡ rankų iÅ¡plėšęs 159 litų vertės mobilaus ryÅ¡io telefonÄ ,,Nokia C3“, metė telefonÄ Ä¯ grindinį ir jį sugadino, tokiu bÅ«du V. J., demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams bei aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ bei nukentėjusiajam K. K. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Apeliaciniame skunde V. J. praÅ¡o panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015-02-17 nuosprendį, baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti ir jį iÅ¡teisinti. Skunde nurodo, kad teismo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje pirmosios instancijos teismas nurodė visų bylos nagrinėjimo metu apklaustų vienuolikos liudytojų parodymus, tačiau dalies liudytojų parodymais nesivadovavo ir juos atmetė, nurodydamas, kad liudytojus A.

S., R. B., G. V., A. Ž. su juo sieja draugiÅ¡ki santykiai, o su R. B. ir verslo reikalai, taip pat nesivadovavo liudytojų P. K. ir D. N. parodymais. Mano, kad toks liudytojų parodymų nepakankamai argumentuotas ir nepagrįstas atmetimas, nesivadovavimas jais, prieÅ¡tarauja ne tik baudžiamojo proceso įstatymui, bet ir suformuotai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai. Skunde nurodoma, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuota įrodymų vertinimo taisyklė, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ liudytoju parodymai, neįvertinus juos kitų bylos duomenų kontekste, nepatikrinus su kitais procesiniais veiksmais, negali bÅ«ti iÅ¡ anksto preziumuojami kaip nepatikimi ir atmestini (LAT nutartis Nr. 2K-496/2012).Skunde apeliantas pažymi, kad jo ir liudytojo R.

B. nesieja jokie verslo santykiai, o vien tos pačios bendrovės akcijų dalies turėjimas negali bÅ«ti vertinamas kaip tam tikras asmens dalyvavimas bendrame versle ar Å«kinėje veikloje. Apeliantas nurodo, kad visi byloje apklausti liudytojų parodė, jog nematė jokio V. J. panaudoto fizinio smurto K. K. atžvilgiu, bei spjÅ«vio K. K. į veidÄ , kad K. K. veidas, rÅ«bai po smÅ«gio ar smÅ«gių į veidÄ bÅ«tų kruvini, taip pat nematė, kaip neva tai iÅ¡ K. K. buvo atimtas telefonas ir sudaužytas į grindinį.

Visi liudytojai, įvykio metu buvę kavinės „(duomenys neskelbtini)" kiemelyje, esant geram apšvietimui, nuo nukentėjusiojo buvo ne didesniu kaip 1,5-2 metrų atstume. Šios nustatytos faktinės aplinkybės, apelianto įsitikinimu, leidžia neginčijamai tvirtinti, jog visi liudytojai turėjo labai gerai matyti tarp V. J. ir K. K. vykusias muštynes, nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybes, tačiau nei vienas iš paminėtų liudytojų to nematė.Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, nevertino ir kitų liudytojų parodymų.

Liudytojais apklausti G. G. ir R. R. taip pat patvirtino, kad jokio konflikto kavinėje nematė. Liudytojai D. M., M. B. patvirtino, kad girdėjo, kaip K. K. prašė, įtikinėjo P. K. duoti K. K. palankius parodymus. Skunde teigiama, kad net ir tų liudytojų, kuriais teismas vadovavosi, parodymai patvirtina tas pačias, t.y. teisinančias V. J. aplinkybes, tačiau ir jų parodymus teismas atmetė. Šių aplinkybių kontekste apeliantas pažymi, kad visi liudytojų parodymai turi būti vertinami visų kitų bylos duomenų kontekste ir tik tada vertinami kaip patikimi ar nepatikimi.

Å iuo atveju tokio patikrinimo, visapusiÅ¡ko įvertinimo ir įrodymų analizės pirmosios instancijos teismas neatliko, neanalizavo, nevertino V. J. teisinančių parodymų, o vadovavosi iÅ¡imtinai tik nukentėjusiojo K. K. duotais parodymais, teigdamas, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme K. K. davė analogiÅ¡kus parodymus, nuosekliai papasakojo visas įvykio aplinkybes, nors tokios pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados nėra teisingos ir atitinkančios byloje esančių įrodymų. K. K. savo paroduose nebuvo nuoseklus, keitė aplinkybes, vienÄ kartÄ nurodė, kad buvo vienas smÅ«gis, po to sekė dar du smÅ«giai, kitÄ kartÄ - kad buvo vienas smÅ«gis, trečiÄ kartÄ - kad buvo vienas smÅ«gis, civiliniame ieÅ¡kinyje nurodė, kad buvo ne mažiau dviejų smÅ«gių, bylos nagrinėjimo teisme metu - kad buvo trys smÅ«giai.

Akivaizdu, kad pats K. K. ikiteisminio tyrimo metu ir vėliau sekusio bylos nagrinėjimo teisme metu iÅ¡ esmės ne vienÄ kartÄ nurodė visiÅ¡kai skirtingas smÅ«gių sudavimo aplinkybes bei jų skaičių, 2013-07-04 praÅ¡yme dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo K. K. nurodė, kad V. J. „užvaldė man priklausantį telefonÄ ", o vėliau Å¡ios versijos nebekėlė.Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, suteikdamas įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę tik K. K. teiktiems paaiÅ¡kinimams, nesilaikė ir dar vienos kasacinio teismo suformuotos teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklės, t.y., kad kaltinimo liudytojų parodymai (tame tarpe ir paties kaltinamojo) negali bÅ«ti laikomi savaime patikimesniais negu gynybos liudytojų parodymai (LAT nutartis Nr. 2K-496/2012).Teismas skundžiamame nuosprendyje iÅ¡ viso nevertino ir nepasisakė dėl P. K. ir D.

N. parodymų dėl to, kad K. K. juos mėgino papirkti už jam palankius duotus parodymus. P. K. paneigė nukentėjusiojo K. K. teiktus paaiÅ¡kinimus, kad bÅ«tent 2013-06-29 prie stalo K. K. sėdėjo su P. K.. Be to, K. K. teismui buvo pateikęs telefoninio pokalbio garso įraÅ¡Ä , kuriame P. K. neva tai sako, kad konfliktÄ jis matė ir matė, kaip V. J. naudojo smurtÄ K. K. atžvilgiu. Tačiau P. K. nurodė, kad tÄ dienÄ K. K. jam skambino keturis kartus ir įtikinėjo duoti melagingus parodymus. Tuo tarpu tas teismui pateiktas telefoninio pokalbio garso įraÅ¡as buvo sumontuotas iÅ¡ atskirų tos dienos pokalbių.

Apeliantas teigia, kad Å¡ių aplinkybių teismas visiÅ¡kai nevertino, dėl ko skundžiamame nuosprendyje nesivadovavimo P. K. parodymais nurodydamas, kad pastarasis aiÅ¡kino nukentėjusiajam, kad viskÄ matė, tačiau vėliau savo parodymus dėl neaiÅ¡kių priežasčių pakeitė. Tokia teismo nuosprendžio argumentacija yra visiÅ¡kai nepagrįsta byloje esančiais duomenimis ir prieÅ¡taraujanti paties liudytojo P. K. parodymams. PrieÅ¡ingai nei nurodyta skundžiamame nuosprendyje, D. N. nurodė ne tik tai, kad girdėjo žodinį konfliktÄ tarp V.

J. ir K. K., bet ir tai, kad nematė jokių smÅ«gių. Skunde apeliantas teigia, kad bÅ«tent Å¡ių liudytojų parodymai dar kartÄ patvirtino, kad K. K. dėl nežinomų priežasčių bet kokiomis priemonėmis siekė, kad V. J. bÅ«tų pripažintas kaltu dėl nepadaryto nusikaltimo. Skunde nurodoma, kad nuosprendyje neanalizuota dar viena itin reikÅ¡minga aplinkybė - kokiu bÅ«du K. K. iÅ¡sikvietė taksi, jeigu jo telefonÄ sudaužė V. J.. Liudytoju apklaustas taksistas R. R. nurodė, kad atvykus prie „(duomenys neskelbtini)", jokio konflikto prie kavinės jis nematė, liko nenustatytas taksi automobilis, kuris K.

K., kaip jis pats teigia, parvežė į vilÄ â€ž(duomenys neskelbtini)". Byloje nėra duomenų apie tai, kad bÅ«tent 2013-06-29 apie 5:30 val. ryte K. K. patyrė fizinį smurtÄ kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, o ne kitomis aplinkybėmis. Nei vienas iÅ¡ jį mačiusių asmenų neparodė, kad bÅ«tų matę ant K. K. veido ir marÅ¡kinių kraujÄ , nors jis pats teigė, kad visÄ dienÄ mėgino sustabdyti stiprų kraujavimÄ , jo savijauta visÄ laikÄ buvo labai prasta, svaigo galva. Tuomet, apelianto teigimu, jei gi taip buvo, nepaaiÅ¡kinama, kodėl nukentėjusysis tik daugiau nei po 14 valandų kreipėsi į policijÄ su pareiÅ¡kimu ir daugiau nei pusę paros nesikreipė į medikus.

Å ios aplinkybės buvo nesiaiÅ¡kintos ir netirtos.Apeliantui nėra aiÅ¡ku, kaip tiriant K. K. sužalojimus, t.y., kad, kaip teigia pats nukentėjusysis, V. J. ranka trenkė jam tris kartus į veido, nosies sritį, t.y. jam buvo suduoti trys smÅ«giai, Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto iÅ¡vadoje galėjo bÅ«ti nurodoma, kad yra kraujosruva poodyje deÅ¡inėje blauzdoje. Apelianto manymu, Å¡i specialisto iÅ¡vada tik patvirtina, kad K. K. patirti fizinį smurtÄ galėjo visiÅ¡kai kitoje vietoje ir visiÅ¡kai kitu laiku.

Teismas nesiaiÅ¡kino Å¡ios aplinkybės, nepaÅ¡alino visų prieÅ¡taravimų ir neaiÅ¡kumų.Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės netyrė BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų sudėčių objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, o apsiribojo tik deklaratyviu paaiÅ¡kinimu, jog V. J. nusikalstamos veikos pilnai įrodytos ir kvalifikuotos teisingai. Ä®vykus žodiniam konfliktui tarp V. J. ir K. K. dėl politinių pažiÅ«rų ir požiÅ«rio į Druskininkų miesto valdymÄ ir abiems ginčo pusėms apsikeitus savo nuomone, žodinis konfliktas baigėsi, o K.

K. pasiÅ¡alino iÅ¡ kavinės „(duomenys neskelbtini)“, niekas iÅ¡ įvykio vietoje buvusių ir apklaustų byloje liudytojų nematė jokio fizinio smurto, spjÅ«vio į veidÄ ir telefono sudaužymo į gatvės grindinį. Todėl jokių chuliganiÅ¡kų paskatų tokiuose V. J. veiksmuose, negalima konstatuoti. Kvalifikuojant veikÄ pagal BK 284 str. 1 d., visais atvejais bÅ«tina nustatyti, kad nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai demonstravimas sutrikdė visuomenės rimti arba tvarkÄ , t.y. kad kaltininko veika turėjo tam tikrų neigiamu padariniu visuomenei.

Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad po V. J. ir K. K. žodinio konflikto jis bÅ«tų peraugęs į tokius veiksmus, dėl ko bÅ«tų reikėję kviesti policijÄ , kad V. J. bÅ«tų spjovęs K. K. į veidÄ ir jį žeminęs, garsiai keikęsis. Taigi, byloje nebuvo nustatyta fakto, kad V. J. kokiu nors bÅ«du bÅ«tu sutrikdęs visuomenės rimtį arba tvarkÄ . Dėl to BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymas V. J. negalėjo bÅ«ti inkriminuojamas.Dėl K. K. civilinio ieÅ¡kinio tenkinimo.

Apeliantas teigia, kad vien dėl to, kad V. J. veiksmuose nebuvo nusikalstamos veikos požymių, jis negalėjo bÅ«ti pripažintas kaltu, K. K. ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus civiliniai ieÅ¡kiniai taip pat turėjo bÅ«ti atmesti. Teigia, ne ir pripažinus, kad jis padarė inkriminuotas veikas, civiliniai ieÅ¡kiniai tenkinti nepagrįstai. Teismas negalėjo pilnai tenkinti K. K. civilinio ieÅ¡kinio dėl turtinės žalos, kadangi 159 Lt telefono kaina buvo jo pirkimo metu, o įvykio metu telefonas jau buvo naudotas, todėl tokio dydžio nuostoliai, negalėjo atsirasti, todėl priteisė nepagrįstÄ turtinės žalos sumÄ .

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus civilinis ieškinys taip pat negalėjo būti tenkinamas, nes V. J. nėra atsakingas už K. K. patirtus sužalojimus. Apeliantas laiko, kad teismas nuosprendyje nurodyti teiginiai, kad K. K. dėl sužalojimų jautėsi nepatogiai, bendraujant su žmonėmis, nuolat jautė nepatogumus, kuriomis buvo grindžiamas ieškinio dėl neturtinės žalos patenkinimas, yra visiškai abstraktūs ir deklaratyvūs, nukentėjusysis nepateikė jokių konkrečių duomenų, kad negalėdamas bendrauti su verslo partneriais ar klientais jis privalėjo nutraukti kokius nors sandorius, susitarimus, kad klientai atsisakė su juo bendradarbiauti, kad sumažėjo galimybės dalyvauti politinėje veikloje.

Dėl Å¡ių aplinkybių K. K. visiÅ¡kai neįrodė, kad jis patyrė neturtinę žalÄ , kuriÄ teismas įvertino 2 027,34 EUR. Apeliantas akcentavo, kad pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nevertino tos aplinkybės, kad K. K. 2014-05-22 teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog jis buvo apsidraudęs AB „Lietuvos draudimas", tačiau į draudimÄ dėl jokios žalos atlyginimo jis nesikreipė. Taigi tokiais veiksmais pats prisiėmė turtinės ir neturtinės žalos (padarinių) atsiradimÄ , nes jeigu K.

K. bÅ«tų kreipęsis į AB „Lietuvos draudimas", draudimo kompanija jam bÅ«tų atlyginusi turtinę ir neturtinę žalÄ ar jos dalį.Atsikirtime į nuteistojo apeliacinį skundÄ nukentėjusysis K. K. praÅ¡o V. J. apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti teismo nuosprendį. Nurodo, kad skunde nuteistasis teismo iÅ¡nagrinėtus įrodymus vertina siauriai, skundÄ grindžia tik jam palankias aplinkybes patvirtinančiais duomenimis, o ne iÅ¡nagrinėtu jų visetu, akcentuoja jam palankius momentus.

Atsikirtime teigiama, kad teismas skundžiamame nuosprendyje iÅ¡samiai ir nuosekliai iÅ¡tyrė visÄ bylos medžiagÄ , vertindamas parodymus, konstatavo jų visumÄ , juos gretino tarpusavyje, kas ir leido teismui suformuoti įsitikinimÄ dėl V. J. kaltumo. BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimai pažeisti nebuvo, nes visi įrodymai buvo iÅ¡samiai įvertinti. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas praÅ¡o apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė, nukentėjusysis ir jo atstovas prašė nuteistojo skundÄ atmesti.Nuteistojo V.

J. apeliacinis skundas atmestinas.Teisėjų kolegija, susipažinusi su visa baudžiamosios bylos medžiaga ir jÄ Ä¯vertinusi, konstatuoja, jog ikiteisminis tyrimas ir teisminis bylos nagrinėjimas vyko vadovaujantis BPK normomis. Apylinkės teismas apeliantÄ kaltu pripažino vadovaujantis byloje surinktais įrodymais, tinkamai juos įvertindamas, skirdamas bausmę bei priteisdamas civilinį ieÅ¡kinį, įstatymus taikė tinkamai, BPK normų reikalavimų nepažeidė.V. J. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad jis inkriminuotų nusikaltimų nepadarė, kad surinkti įrodymai nepatvirtina jo kaltės ir teismo buvo vertinami neobjektyviai, yra visiÅ¡kai nepagrįstos ir neteisingos, vertinamos kaip jo gynybos versija.

Teismas visus bylos įrodymus iÅ¡tyrė, įvertino jų visetÄ bei kiekvienÄ atskirai ir rėmėsi tik tais, kurie papildė vieni kitus, atitiko objektyvius raÅ¡ytinius duomenis, o kitus pagrįstai atmetė kaip neteisingus, prieÅ¡taraujančius neabejotiniems faktams. Dėl abiejų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų apeliantas savo kaltę viso bylos tyrimo metu kategoriÅ¡kai neigė, nurodydamas, kad smurto K. K. atžvilgiu nenaudojo, ant jo nespjovė ir jo telefono nesudaužė, dėl visų Å¡ių veiksmų jis yra nepagrįstai apkaltintas.

Apeliacinio skundo argumentas, kad teismas jo kaltę grindė vien tik nenuosekliais ir prieštaringais nukentėjusiojo parodymais, kad netyrė jį teisinančių aplinkybių, dėl ko padarė neteisingas ir šališkas išvadas, yra neteisingi, nepatvirtini jokiais konkrečiais įrodymais, o grindžiami tik subjektyvia paties apelianto nuomone. Nors kaltinamasis savo kaltę nuosekliai neigė ir nors byloje nėra tokių liudytojų parodymų, kurie galėtų kategoriškai paliudyti betarpiškai matę V.

J. atlikus kaltinime apraÅ¡ytus veiksmus, tai kaltinamojo kaltės nepaneigia, nes vienodos pozicijos dėl nekaltumo laikymasis yra pasirinkta gynybos taktika, ir nuoseklių parodymų davimas nereiÅ¡kia, kad Å¡ie kaltinamojo parodymai yra teisingi. Nesant jokių neÅ¡aliÅ¡kų liudytojų, pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės prieÅ¡taringus kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymus laikė teisingais ir jais kaip įrodymais rėmėsi tik tiek, kiek jie atitiko neginčijamus byloje surinktus duomenis. Pažymėtina, kad BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ ) įtvirtina iÅ¡skirtinę teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomÄ jÄ vertę bei kokios iÅ¡vados jais remiantis darytinos.

Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo parodymus analizavo iÅ¡samiai ir objektyviai, įvertino juos kitų įrodymų visumos kontekste, dėl ko pagrįstai konstatavo, kad jo parodymai teisingi. Kaip matyti iÅ¡ K. K. ikiteisminio tyrimo metu, pirmosios instancijos teisme parodymų, jis visur nurodė iÅ¡ esmės vienodas V. J. jo atžvilgiu atliktų neteisėtų veiksmų aplinkybes, kad V. J. priėjo prie jo staliuko ir pradėjo jį užgauliai vadinti necenzÅ«riniais žodžiais, spjovė jam į veidÄ , sudavė jam smÅ«gį ranka į veido sritį, vėliau dar du smÅ«gius į veidÄ , o kai nukentėjusysis pasiėmė savo telefonÄ ir pradėjo įraÅ¡inėti V.

J. veiksmus, Å¡is paėmė telefonÄ ir trenkė jį į grindinį, Å¡is suskilo į kelias dalis. Siekdamas iÅ¡vengti V. J. užgauliojimų ir smurto jis nuėjo į Å¡alia stovintį taksi automobilį ir nuvyko į vieÅ¡butį, kur tuo metu gyveno. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad nukentėjusysis dėl kokių nors priežasčių siektų apkaltinti apeliantÄ ir dėl to duotų jį Å¡meižiančius parodymus. Tokių aplinkybių nenurodė ir pats apeliantas, teigdamas, kad K.

K. dėl nežinomų priežasčių bet kokiomis priemonėmis siekė, kad V. J. bÅ«tų pripažintas kaltu dėl nepadaryto nusikaltimo. Skundo argumentas dėl nenuoseklių nukentėjusiojo parodymų apie suduotus smÅ«gius, kad, pasak apelianto, K. K. ne vienÄ kartÄ nurodė visiÅ¡kai skirtingas smÅ«gių jam sudavimo aplinkybes, yra nepagrįstas, neatitinka faktinių aplinkybių. Bylos duomenys patvirtina, kad K. K. parodymuose jokių esminių prieÅ¡taravimų nėra, prieÅ¡ingai, jis tiek protokole – pareiÅ¡kime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, tiek ir apklausose tiriant bylÄ , visÄ laikÄ nurodė tÄ patį, kad jam buvo suduota į deÅ¡inę veido pusę, skruosto sritį, nosį, o tai, kad visuose parodymuose įvykio aplinkybes jis nurodė ne pažodžiui, neduoda pagrindo parodymus vertinti kaip nenuoseklius, prieÅ¡taringus.

Pažymėtina, kad bÅ«tent Å¡ie jo parodymai apie sužalojimų pobÅ«dį buvo patvirtinti ir raÅ¡ytiniu įrodymu - specialisto iÅ¡vada Nr. G637/13(06), kurioje K. K. konstatuota kraujosruva virÅ¡utinės lÅ«pos deÅ¡inės pusės gleivinėje, nosies kaulų lūžimas, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ (t. 1, b. l. 19-21). Niekuo nepagrįsta apelianto abejonė dėl K. K. parodymų patikimumo, jam parodymuose nieko nenurodant apie specialisto iÅ¡vadoje konstatuotÄ kraujosruvÄ odoje ir poodyje deÅ¡inėje blauzdoje, nes jos konstatavimas savaime nepatvirtina fakto, kad ji bÅ«tinai turėjo bÅ«ti padaryta tuo pačiu metu kaip ir veide nustatyti sužalojimai ir kad ji atsirado dėl V.

J. veiksmų.Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su skundo argumentais, jog nebuvo iÅ¡siaiÅ¡kinta ir paÅ¡alintos abejonės dėl nukentėjusiojo taksi iÅ¡kvietimo, jo kreipimosi į policijÄ tik praėjus 14 valandų po įvykio, kas leidžia manyti, kad K. K. galėjo bÅ«ti sužalotas kitomis aplinkybėmis. Liudytojo R. R. parodymai, kad pagal taksi iÅ¡kvietimÄ niekas į automobilį nesėdo ir jis nieko nevežė, niekaip nepaneigia aplinkybės, kad K. K. nuo vyninės „(duomenys neskelbtini)“ nuvažiavo taksi automobiliu.

Visų pirma, nėra duomenų, kad R. R. atvyko prie vyninės pagal K. K. iÅ¡kvietimÄ , visų antra, nukentėjusiojo parodymus, kad jis nuo vyninės iÅ¡važiavo taksi automobiliu patvirtino ir gynybos pusę palaikantys liudytojai G. V., R. B. ir A. S., tad jokio ginčo dėl Å¡ios aplinkybės nekyla. Tai, kad nei vienas vyninėje buvęs liudytojas nematė, kad K. K. bÅ«tų bėgęs kraujas, nepaneigia, jog jam iÅ¡ tiesų buvo sumuÅ¡tas veidas ir jo nosis kraujavo. Pažymėtina, kad nei vienas iÅ¡ įvykio vietoje buvusių ir liudytojais apklaustų asmenų taip pat negalėjo patvirtinti matę paties nukentėjusiojo sumuÅ¡imÄ .

Kaip matyti iÅ¡ nustatytų aplinkybių, įvykis buvo 2013-06-29 05.30 val., o į policijÄ bei medikus K. K. kreipėsi tos pačios dienos vakare, protokolas - pareiÅ¡kimas suraÅ¡ytas 18. 25 val. Ä®vertinus aplinkybių visetÄ : įvykio laikÄ , kad viskas atsitiko paryčiais, kad visi, tame tarpe ir nukentėjusysis vartojo alkoholį ir buvo neblaivus, taip pat K. K. versijÄ , kad po incidento jis vyko namo ir bandė pats sustabdyti kraujavimÄ (kuri bylos duomenims nepaneigta), darytina iÅ¡vada, kad kreipimasis po tokio laiko tarpo, t.y. 14 valandų, nelaikytinas uždelstu ir leidžiančiu įtarti nukentėjusįjį buvus sužalotÄ ar susižalojusį kitomis aplinkybėmis.

AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, tai, kad po sumuÅ¡imo K. K. iÅ¡ karto nesikreipė į medikus bei teisėsaugos institucijas, o iÅ¡važiavo į savo gyvenamÄ jÄ vietÄ ir tik sveikatos bÅ«klei nepagerėjus, po kurio laiko kreipėsi į medikus ir į policijÄ su pareiÅ¡kimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, paneigia skunde nurodytÄ argumentÄ , kad nukentėjusysis bÅ«tų tyčia norėjęs apkalbėti ir apkaltinti V. J.. PrieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas objektyviai vertino kaltinimo ir gynybos liudytojų parodymus.

Teismas liudytojų A. S., R. B., G. V., A. Ž. parodymų nelaikė patikimais įrodymais ne tik dėl to, jog juos su kaltinamuoju sieja draugiÅ¡ki ar verslo ryÅ¡iai, tačiau tokia iÅ¡vada buvo padaryta tik įvertinus juos kitų bylos duomenų kontekste ir pripažinus, jog jų nepatvirtina kiti teismui abejonių nesukėlę įrodymais. Taip pat nuosprendyje teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad tokius neteisingus parodymus, (t.y. kad bÅ«dami įvykio vietoje nematė V. J. atlikus neteisėtus veiksmus K. K. atžvilgiu) Å¡ie liudytojai davė dėl to, jog jie pažįsta V.

J. ir tokiu būdu nori padėti jam išvengti atsakomybės. Teismas pagrįstai patikimais įrodymais nelaikė ir liudytojų P. K. ir D. N. parodymų, nes jie bylos tyrimo eigoje ir teisme buvo nenuoseklūs ir prieštaringi. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas P. K. paprašytas nukentusiojo paliudyti, kad V. J. K. K. sudavė, tai padaryti atsisakė, nes sakė nieko nematęs, tačiau jis taip pat pažymėjo, kad V. J. konfliktiška asmenybė ir todėl atsisakė liudyti prieš jį, kad nebūtų problemų.

Teisme jis taip pat nurodė, kad konflikto nematė, neigė sėdėjęs kartu prie vieno staliuko su K. K.. Nurodė, kad telefonu nukentėjusysis paminėjo 10 000 litų sumÄ , kad gali iÅ¡loÅ¡ti ir už liudijimÄ siÅ«lė pinigų. Tačiau į proceso dalyvių klausimus dėl telefoniniame pokalbyje nurodytų aplinkybių, liudytojas nurodė, kad negali prisiminti, kÄ sakė prieÅ¡ metus laiko. IÅ¡ byloje esančio K. K. ir P. K. pokalbio įraÅ¡o iÅ¡klotinės matyti, kad P. K. neneigia viskÄ matęs, tačiau atsisako liudyti dėl galimų nemalonumų jam pačiam.

Å io pokalbio turinys taip pat patvirtina, kad K. K. nepraÅ¡o P. K. paliudyti melagingai, jis praÅ¡o papasakoti policijoje tik tai, kÄ matė. Å ios aptartos aplinkybės neginčijamai rodo, kad liudytojo P. K. parodymai prieÅ¡taringi, neatitinka kitų bylos duomenų. Liudytojas D. N. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme tvirtino, kad tik girdėjo, kaip V. J. ir K. K. ginčijosi, tačiau nieko nematė, tÄ vakarÄ buvo stipriai girtas. Prie bylos prijungus garso įraÅ¡Ä su K. K. ir D. N. telefoniniu pokalbiu ir Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ , suraÅ¡ytÄ pagal garso įraÅ¡Ä , liudytojas D.

N. buvo apklaustas papildomai ir jis patvirtino savo ankstesnius parodymus, be to, nurodė, kad nenori kiÅ¡tis į jokius konfliktus, iÅ¡klausius garso įraÅ¡Ä , nurodė, kad jame gali bÅ«ti ir ne jo balsas, nes jis tokio pokalbio neprisimena. Prašė vadovautis pirminiais, tyrėjai jo duotais parodymais. Liudytojas D. M. parodė, kad važiavo kartu su K. K. į policijÄ , buvo atėjęs ir D. N., kuris sakė, kad matė, kaip vyko incidentas, kaip buvo suduoti smÅ«giai, iÅ¡mestas telefonas, ir kad taip pat patvirtino, kad nieko nebijo ir tikrai paliudys.

Visų Å¡ių aplinkybių visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ir Å¡io liudytojo parodymai prieÅ¡taringi, neatitinka kitų bylos duomenų. Taigi, apylinkės teismas teisingai ir pagrįstai P. K. ir D. N. parodymų nelaikė tinkamais įrodymais byloje.Apeliantas skunde ginčija veikos kvalifikavimÄ pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , teigdamas, kad nebuvo nustatytos chuliganiÅ¡kos paskatos, nes nei vienas iÅ¡ byloje apklaustų liudytojų nepatvirtino jo elgesį buvus iÅ¡Å¡aukiantį, paniekinantį elementarias moralės normas.

Jau aukščiau aptartais argumentais aukÅ¡tesnysis teismas konstatavo, kad įvykio vietoje buvusiems asmenims nepatvirtintus, jog matė V. J. padarius kaltinime nurodytus veiksmus, jo kaltė įrodyta kitų bylos duomenų visetu. BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytas kvalifikuojantis požymis - chuliganiÅ¡kos paskatos - reiÅ¡kia, kad veikÄ kaltininkas padaro dėl aiÅ¡kaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iÅ¡Å¡Å«kis visuomeninei tvarkai, siekiant prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamÄ požiÅ«rį į juos, arba kai kaltininkas elgiasi visai be dingsties, arba panaudodamas kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį.

Å is kvalifikuojantis požymis gali bÅ«ti inkriminuotas tik nustačius, kad nesunkaus sveikatos sutrikdymo motyvas yra chuliganiÅ¡kos paskatos. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡analizavęs surinktus įrodymus, nustatė, kad V. J. vieÅ¡oje vietoje be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties, prikibo prie nukentėjusiojo K. K., spjovė jam į veidÄ , tyčia sudavė ranka ne mažiau du smÅ«gius į deÅ¡inį skruostÄ , vienÄ smÅ«gį ranka į nosį, tuo padarydamas sužalojimus, kurie vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, bei K.

K. iÅ¡ rankų iÅ¡plėšė mobilaus ryÅ¡io telefonÄ , metė telefonÄ Ä¯ grindinį ir jį sugadino. Teismas, įvertinęs iÅ¡tirtus įrodymus, padarė iÅ¡vadÄ , kad V. J. fizinį smurtÄ prieÅ¡ K. K. panaudojo be jokios priežasties bei dingsties ir tokiu bÅ«du, jog jis nukentėjusiajam sveikatos sutrikdymÄ padarė dėl chuliganiÅ¡kų paskatų. Apeliantas ginčydamas BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos buvimÄ savo veiksmuose nurodo tÄ patį argumentÄ - jog nėra bÅ«tino Å¡ios nusikalstamos veikos požymio, t.y. neįrodyta, kad jo veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka.

Kvalifikuojant veikÄ pagal BK 284 straipsnio 1 dalį svarbu nustatyti, kad neteisėti kaltininko veiksmai buvo atlikti bÅ«tent vieÅ¡oje vietoje. VieÅ¡oji vieta yra vieÅ¡a erdvė, į kuriÄ turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje bÅ«nant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai. Byloje nustatyta, kad nusikalstamus veiksmus nuteistasis V. J. atliko vyninėje, kurioje tuo metu buvo daug žmonių, susiskirsčiusių grupelėmis, stovėjusių ar sėdėjusių skirtingose vietose.

VieÅ¡oji tvarka gali bÅ«ti pažeidžiama BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytais savarankiÅ¡kais bÅ«dais – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis ar vandaliÅ¡kais veiksmais. Esminis vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra padariniai, t. y. BK 284 straipsnio 1 dalyje nurodytais bÅ«dais demonstruojant nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai turi bÅ«ti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Å io nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi bÅ«ti realus.

Byloje nustatyta, kad į vyninę „(duomenys neskelbtini)“ atvykęs nuteistasis naudojo smurtinius veiksmus prieÅ¡ nukentėjusįjį. Pažymėtina, kad teismų praktikoje smurto panaudojimas prieÅ¡ asmenį vieÅ¡oje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (LAT nutartys Nr. 2K-248/2008, 2K-447/2010). Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo veiksmuose nustatyti ir bylos duomenimis pagrįsti visi bÅ«tinieji vieÅ¡osios tvarkos sutrikdymo sudėties požymiai: veika padaryta vieÅ¡oje vietoje, be to, esant joje žmonių; nuteistasis įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams, nes naudojo smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį, o tai prieÅ¡tarauja visuomenėje nusistovėjusioms žmonių tarpusavio bendravimo normoms.

Pažymėtina, kad nors įvykio vietoje buvusiems asmenims nepatvirtinus mačius, kaip V. J. atliko neteisėtus veiksmus K. K. atžvilgiu - spjovė į jį, sudavė ranka per veidÄ , pagriebė iÅ¡ rankų telefonÄ ir jį sudaužė į grindinį, jie negalėjo nurodyti ir to, kad dėl tokio nuteistojo elgesio jie jautėsi nepatogiai, patyrė neigiamas emocijas ir pan., tačiau objektyviai vertinant nustatytas byloje aplinkybes, akivaizdu, kad V. J. veiksmai buvo atlikti jų akivaizdoje ir turėjo atkreipti ten buvusių žmonių dėmesį bei iÅ¡Å¡aukti reakcijÄ , tad laikytina, kad neigiami padariniai buvo sukelti.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu civiliniai ieÅ¡kiniai - turtinės ir neturtinės žalos atlyginimai iÅ¡ nuteistojo V. J. nukentėjusiajam K. K. iÅ¡spręsti teisingai. Nukentėjusysis pateikė civilinį ieÅ¡kinį ir turtinę žalÄ pagrindžiančius įrodymus. Nekyla abejonių, kad dėl sugadinto daikto K. K. patyrė žalÄ , jis pateikė teismui čekį, patvirtinantį, jog jis pirko mobilųjį telefonÄ už tam tikrÄ sumÄ ir tai, kad Å¡is buvo panaudotas, nepaneigia nusikalstamų veikų padarymo metu nukentėjusįjį dėl sugadinto Å¡io daikto patyrus bÅ«tent tokio dydžio turtinę žalÄ .

Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra nemažai atvejų, kai pagrobus ar sugadinus daiktÄ , nukentėjusysis reikÅ¡damas ieÅ¡kinį apskritai nepateikia jokių jo įgijimÄ patvirtinančių dokumentų, tik nurodo, kokiÄ Å¾alÄ jis patyrė ir objektyviai įvertinus daikto požymius, pobÅ«dį bei nurodytÄ vertę pinigais, vadovaujantis protingumo kriterijumi, teismai tokius ieÅ¡kinius pripažino pagrįstais ir pilnai tenkino. Kolegija nesutinka su skundo argumentu, kad neturtinė žala nukentėjusiajam priteista nepagrįstai, jam nepateikus jokių Å¡iÄ Å¾alÄ patvirtinančių dokumentų, be to, jis nesikreipė į draudimo įstaigÄ dėl draudimo iÅ¡mokos, nors buvo apsidraudęs. CK 6.263 straipsnis nustato, kad žalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo.

Neturtinė žala pagal šio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.:

1) neturtinės žalos pasekmes;

2) žalÄ padariusio asmens kaltę;

3) žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį;

4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį;

5) kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes bei sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principus. Å ie kriterijai teismo sprendime turi bÅ«ti iÅ¡nagrinėti, įvertinant kiekvieno jų reikÅ¡mę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui. Neginčytinai įrodyta, jog dėl nuteistojo nusikalstamos veikos buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo K. K. sveikata, todėl ginčo dėl jo teisės į neturtinės žalos atlyginimÄ Â nėra. Nukentėjusysis patirtÄ neturtinę žalÄ Ä¯vertino 10 000 Lt, kuriÄ ir prašė priteisti, teismas, įverinęs svarbias Å¡iam klausimui spręsti aplinkybes, ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir priteisė 7000 kitų neturtinei žalai atlyginti.

Kaip nurodo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylose dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, teismo, sprendžiančio nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos įvertinimo pinigais klausimÄ , funkcija yra parinkti teisingÄ , kuo labiau suÅ¡velninančiÄ negatyvius padarinius piniginę kompensacijÄ už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus bei praradimus. Tai daroma iÅ¡samiai aiÅ¡kinantis bei vertinant individualias tiek su nukentėjusiojo, tiek su žalÄ padariusio asmens situacija susijusias faktines bylos aplinkybes ir dėl konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio sprendžiant pagal teismo reikÅ¡mingais pripažintų bei nukentėjusio asmens pagrįstų Å¡ios žalos įvertinimo pinigais kriterijų visumÄ .

Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobÅ«dis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiÅ¡kiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiÅ«riu, t.y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimÄ . Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kÅ«nui dėl pasekmių Å¡alinimo (operacijomis, specialiomis procedÅ«romis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (LAT nutartis Nr.2K-68/2008).Kaip matyti iÅ¡ specialisto iÅ¡vados, K.

K. konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas, smÅ«giai buvo suduoti į gyvybiÅ¡kai svarbų organÄ - galvÄ , buvo sumuÅ¡tas veidas, sulaužyti nosis kaulai, todėl darytina neabejotina iÅ¡vada, kad dėl tokių sužalojimų nukentėjusysis pilnai galėjo jausti visus jo civiliniame ieÅ¡kinyje nurodytus nepatogumus. Ä®vertinus padarytų sužalojimų lokalizacijÄ akivaizdu, kad įvykis galėjo turėti įtakos tiek nukentėjusiojo visuomeninei, tiek darbo veiklai, tiek ir asmeniniam gyvenimui ir Å¡iuo atveju visiÅ¡kai nebÅ«tina tokį poveikį pagrįsti atskirai konkrečiais įrodymais.Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas civilinio ieÅ¡kinio dėl neturtinės žalos dydžio klausimÄ , atsižvelgė į nukentėjusiojo patirtus iÅ¡gyvenimus, atsiradusius nepatogumus, taip pat įvertino nuteistojo, kaip žalÄ padariusių asmens, kaltę, jo turtinę padėtį, vadovavosi sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijams bei teismų formuojama praktika panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, taigi, teismo priteista 7 000 Lt dydžio suma neturtinei žalai atlyginti yra reali, priteista nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų bei nenukrypstant nuo teismų praktikos.

AukÅ¡tesnysis teismas nepritaria ir su skundo argumentu, kad dėl neturtinės žalos nukentėjusysis turėjo kreiptis į draudimo įstaigÄ dėl draudimo iÅ¡mokos, nes buvo apsidraudęs. AukÅ¡tesnysis teismas konstatuoja, kad byloje nėra pateikta duomenų apie nukentėjusiojo turimÄ sveikatos ar gyvybės draudimÄ , tačiau nepaisant to, kaip jau paminėta, CK 6.263 straipsnis nustato, kad žalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo, todėl Å¡iuo atveju jokios reiÅ¡kmės neturi, ar K.

K. turėjo sveikatos ir gyvybės draudimÄ , V. J. kaltas dėl žalos padarymo ir ji iÅ¡ kalto asmens skundžiamu nuosprendžiu priteista teisėtai ir pagrįstai. Skirdamas V. J. bausmę, teismas laikėsi BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, teisingai įvertino nuteistojo asmenybę, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, motyvus ir tikslus bei kitas bylos aplinkybes. BK 75 straipsnį teismas gali taikyti tuomet, kai nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo.

Kolegija laiko, kad Å¡iuo atveju teismas turėjo pagrindo padaryti tokiÄ iÅ¡vadÄ , dėl ko Å¡i įstatymo nuostata V. J. taikyta teisingai ir pagrįstai. Kolegija konstatuoja, kad baudžiamoji byla iÅ¡nagrinėta nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, keisti ar naikinti teismo nuosprendį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,                   n u t a r i a : nuteistojo V.

J. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                                              Rimas Å virinas Teisėjai                                                                                                           Danguolė Å iugždinytė                                                                                                                    Algerdas UrbÅ¡ys