14f016a8-e6f6-4f8e-b6c8-177b11926faf · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-1486-640/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34442-2018-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1.; 3.3.1.18.1

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 10 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Margaritos Stambrauskaitės, Eglės Surgailienės ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos ir atsakovų J. S. ir J. J. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovių R. B. ir R. B. ieÅ¡kinį atsakovams J. J., J. U., J. S. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų byloje, - J. V., T. C., N. D. C.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. IeÅ¡kovės patikslinusios reikalavimus, prašė nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,664 ha, naudojimosi tvarkÄ pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Tiksli riba“ 2022 m. birželio 21 d. parengtÄ Naudojimosi žemės sklypu planÄ , nustatant, kad: 1) Lietuvos Respublikai paskirti naudotis atskirai: a) 17 kv. m. sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu Nr. 15 (valdoma LR, J. V. kÅ«rybinėms dirbtuvėms); b) 23 kv. m. sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu Nr. 16 (valdoma LR, J. V. kÅ«rybinėms dirbtuvėms); c) 30 kv.m. sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu Nr. 14 (valdoma LR, J. U. kÅ«rybinėms dirbtuvėms); d) 16 kv.m. sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu Nr. 13 (valdoma LR, J. U. kÅ«rybinėms dirbtuvėms); e) 10 kv. m. sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu Nr. 12 (valdoma LR, J. U. buto rÅ«siui); 2) R. B. ir R. B. paskirti atskirai naudotis: 19 kv.m. sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu Nr. 3 ir 45 kv.m. sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu Nr. 4; 3) J. J. paskirti atskirai naudotis: 16 kv. m. sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu Nr. 5; 31 kv.m. sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu Nr. 6; 37 kv.m. sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu Nr. 7; 4) J. S. paskirti atskirai naudotis: 18 kv. m. sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu Nr. 8; 47 kv. m. sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu Nr. 9; 5) J. U. paskirti atskirai naudotis: 16 kv.m. sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu Nr. 10; 38 kv.m. sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu Nr. 11; 6) Bendram visų bendraturčių naudojimui paskirti: 197 kv.m. sklypo dalį, plane pažymėta indeksu Nr. 1; 104 kv.m. sklypo dalį, plane pažymėta indeksu Nr. 2; 7) Ä®pareigoti atsakovę J. S. per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sklypo dalyje, plane pažymėtoje indeksu Nr. 4, paÅ¡alinti (iÅ¡kelti) pavėsinę. Atsakovei neįvykdžius teismo sprendimo, leisti ieÅ¡kovėms įvykdyti Å¡iuos veiksmus, iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ atsakovės tam reikiamas lėšas.

2. Nurodė, kad ieškovės tikslina ieškinį atsižvelgiant į pasikeitusias aplinkybes, atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai (toliau – NŽT) perskaičiavus žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis, priklausančias bei tenkančias butams, jų priklausiniams-rūsiams ir negyvenamosioms patalpoms – kūrybinėms dirbtuvėms aptarnauti. Pažymėjo, kad tarp šalių nuo 2014-2015 m. nuolat kyla konfliktinės situacijos dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos. Ieškovės kartu su buvusia buto Nr. 2 savininke T.

C. mėgino ieÅ¡koti susitarimo su atsakovais dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, bet atsakovai (iÅ¡skyrus Lietuvos RespublikÄ ) nesutiko ir sudarydavo dar daugiau sÄ lygų kilti konfliktinėms situacijoms dėl naudojimosi sklypu. Nėra stabilumo, užtikrintumo, ramybės ir privatumo naudojantis žemės sklypu, nes atsakovai (iÅ¡skyrus J. J. ir Lietuvos RespublikÄ ) naudojasi žemės sklypu savo nuožiÅ«ra, t. y. bendrojo naudojimo pravažiavimuose laiko automobilius (pastaruoju metu automobilį bendrame įvažiavime palieka J.

V., kuris nėra iÅ¡sipirkęs žemės sklypo dalies), trukdo įvažiuoti ir iÅ¡važiuoti iÅ¡ ieÅ¡kovių naudojamos žemės sklypo dalies. Konfliktinės situacijos kyla ne tik dėl galimybės be kliūčių naudotis žemės sklypo dalimi, bet ir dėl to, kad ieÅ¡kovės neturi ramybės ir privatumo dėl J. S. naudojamos žemės sklypo dalies, kur stovi pavėsinė. IeÅ¡kovės gyvena pirmame aukÅ¡te ir du ieÅ¡kovių buto langai iÅ¡eina į vidinę kiemo pusę į tÄ Å¾emės sklypo dalį, kurioje yra triukÅ¡mas dėl atvykusių svečių vaikščiojimo ir bÅ«riavimosi, vyksta pasisėdėjimai vartojant alkoholį, dėl ko ieÅ¡kovės patiria nepatogumų ir trikdoma jų ramybė.

Pažymėjo, kad ieÅ¡kovių praÅ¡ymu UAB „Tiksli riba“ 2022 m. birželio 21 d. parengtas Naudojimosi žemės sklypu planas parengtas taip, kad kiekvienam naudotojui bÅ«tų užtikrintas priėjimas iÅ¡ jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių individualiai naudojamų sklypo dalių bei sklype esančių statinių buitiniams, Å«kiniams poreikiams tenkinti bei turi susisiekimÄ su vieÅ¡aisiais keliais, nes jame yra suprojektuoti bendro naudojimo takai bei įvažiavimai iÅ¡ rytinės ir vakarinės namo pusės, kuriais numatyta bendrai naudotis visiems žemės sklypo bendraturčiams, o bendro įvažiavimo takai žemės sklypo naudojimosi tvarkos projekte yra suprojektuoti tokie, kokie jie dabar faktiÅ¡kai ir yra.

Pažymėjo, kad bendro įvažiavimo takai leidžia patekti tiek prie metalinio kilnojamojo garažo, kuris nėra registruotas Nekilnojamojo turto registre (kuriuo naudojasi J. U.), esančio sklypo vakarinėje dalyje, tiek prie garažo, kuris nuosavybės teise priklauso T. C. ir D. N. C., esančio sklypo rytinėje dalyje bei numatytų parkavimo vietų palei rytinę ir vakarinę namo sienÄ (plane pažymėta indeksais Nr. 3, Nr. 8, Nr. 15 bei Nr. 5, Nr. 10 ir Nr. 13). Nurodė, kad pavėsinė įrengta neturint atsakovės NŽT sutikimo, nors dalis žemės sklypo vis dar priklauso Lietuvos Respublikai ir jÄ valdo NŽT patikėjimo teise.

Anksčiau tarp buvusių savininkų susiklosčiusi naudojimosi tvarka nebuvo įregistruota viešame registre, todėl tokia tvarka nėra privaloma.

3. Atsakovai su patikslintu ieškiniu nesutiko ir jį prašė atmesti.

4. Nurodė, kad 2022 m. gruodžio 2 d. UAB „Geoforta“ parengtas bendraturčių žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planas, atsakovų nuomone, geriausiai atitinka faktinę nusistovėjusiÄ Å¾emės sklypu naudojimosi tvarkÄ bei atitinka patogumo, žemėtvarkos racionalumo, bendraturčių teisių apsaugos kriterijus. Atsakovė J. S. siekia, kad jai bÅ«tų priskirta naudotis žemės sklypo dalis Nr. 9, nes joje yra ginčo pavėsinė, be to, nurodė, kad tokia buvo tarp Å¡alių susiklosčiusi ir nusistovėjusi faktinė žemės sklypo naudojimosi tvarka.

Žemės sklypo dalies, pažymėtos indeksu Nr. 9, faktinės vietos pakeitimas, sukeičiant jį vietomis su ieškovių faktinio naudojimosi žemės sklypo dalimi Nr. 4, iš esmės grindžiamas vien subjektyviais motyvais, tokiais kaip privatumo pažeidimas bei pavėsinės naudojimo sukeliami nepatogumai. Pažymėjo, kad net ir sukeitus ieškovių ir atsakovės faktiškai naudojamas žemės sklypo dalis Nr. 4 ir Nr. 9 vietomis, ieškovių privatumas nebus užtikrintas dėl pernelyg mažo žemės sklypo ploto (6,64 a) bei ieškovėms priklausančio buto langų išdėstymo, kas lemia tai, kad kaimynų sukeliamas triukšmas nebus eliminuotas.

Tokiu būdu, teismo sprendimu patvirtinta ieškovių siūloma žemės sklypo naudojimosi tvarka neturės jokios įtakos ieškovių teisėms ir teisėtiems interesams. Ir priešingai, tokiu atveju bus pažeista iki tol tarp bendraturčių nusistovėjusi žemės sklypo naudojimosi tvarka bei pažeistos atsakovės J. S. teisės ir teisėti interesai. Atsakovų nuomone, ieškovės nepagrindė savo reikalavimo bei nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių faktiškai nusistovėjusi žemės sklypo naudojimosi tvarka turėtų būti iš esmės pakeista.

IeÅ¡kovių reikalavimas užtikrinti joms privatumÄ daugiabučiame name, negali bÅ«ti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, nes daugiabučio namo kiemas laikytinas vieÅ¡a vieta, į kuriÄ turi teisę patekti ne tik bendraturčiai, bet ir kiti asmenys be ieÅ¡kovių ar kitų bendraturčių leidimo. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovės savo siÅ«lomame plane nepagrįstai ir neteisėtai atsakovui J. J. individualiam naudojimuisi priskiria žemės sklypo dalį, plane pažymėtÄ indeksu Nr. 6, esančiÄ po T.

C. ir N. D. C. garažu. Toks vietos priskyrimas esmingai pažeidžia atsakovo J. J. teises ir teisėtus interesus, nes visiškai eliminuoja jam galimybę naudotis minėta žemės sklypo dalimi ir jos vertingomis savybėmis.

5. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – NŽT) atsiliepimu į patikslintÄ ieÅ¡kinį nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka.

6. Nurodė, kad Vilniaus miesto valdyba 1997 m. lapkričio 13 d. sprendimu Nr. 1826V „Dėl privačių namų valdų ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) ribų ir dydžio nustatymo Žvėryno seniÅ«nijoje“ nustatė privačios namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), turinčio 664 kv. m ploto, žemės sklypo ribas, naudojimo sÄ lygas ir apribojimus. Nacionalinės žemės tarnybos 2012 m. vasario 13 d.

įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-506 „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), suformavimo ir įregistravimo Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre“ buvo suformuotas 664 kv. m ploto valstybinės Žemės sklypas. Pažymėjo, kad žemės sklypo dalys buvo parduotos tinkamam gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei žemės sklype esančio garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), eksploatavimui ir žemės sklypo dalių savininkai jas turi naudoti minėtiems statiniams eksploatuoti.

Atkreipė dėmesį į tai, kad Vilniaus miesto skyriaus 2015 m. rugpjūčio 18 d. įsakymu Nr. 49VĮ-1050-(14.49.2.) „Dėl naudojamo kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalių dydžio nustatymo T. C.“ buvo numatyta, jog pagal NTR duomenis T. C. butui ir jos valdomam garažui atitinkamai buvo paskaičiuotos žemės sklypo dalys – butui – 100 kv. m., garažui - 35 kv. m. Atsižvelgiant į tai, T. C. ir N. D.

C. 2015 m. rugsėjo 11 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 49SU-(14.49.55.)-309 pardavė 135 kv. m. žemės sklypo dalis, esančias ginčo žemės sklype. Tretieji asmenys T. C. ir N. D. C. savo sklypo dalį 2019 m. liepos 9 d. sutartimi 135 kv. m. žemės sklypo dalį kartu su butu perleido atsakovui J. J. Garažas liko neperleistas. Mano, kad ieškovių siūloma naudojimosi tvarka nėra užtikrinta trečiųjų asmenų T. C. ir N. D. C. galimybė prieiti/privažiuoti ir naudotis garažu, todėl tokia naudojimosi tvarka yra pažeidžianti kitų asmenų interesus.

Taip pat NŽT abejoja, ar ieÅ¡kovės iÅ¡skyrė pakankamÄ Å¾emės sklypo dalį gyvenamojo namo eksploatacijai, nes gyvenamojo namo bendras plotas 373,80 kv. m., užstatytas plotas 175 kv. m., o skiriama tik 197 kv. m. žemės sklypo dalis. Be to, ieÅ¡kovės yra apskaičiavusios žemės sklypo dalis net ir tiems turto objektams, kurie nėra registruoti Nekilnojamojo turto registre arba nėra iÅ¡skirta jiems tenkanti žemės sklypo dalis (rÅ«siai, kurie iÅ¡ viso nėra registruoti Nekilnojamojo turto registre).

Mano, kad konkrečių dalių paskaičiavimas, kaip antai kiek priklausytų J. U. buto priklausiniui rūsiui, ateityje gali užprogramuoti socialinius konfliktus tarp bendraturčių, toks žymėjimas bei preliminariai apskaičiuotas plotas gali sukelti lūkesčius, jog būtent toks plotas ir bus išnuomotas, parduotas, todėl NŽT nuomone, toks žymėjimas nėra tikslingas bei yra klaidinantis. Mano, kad dėl pateiktos ieškovių naudojimosi tvarkos taip pat turi pasisakyti asmenys, kuriems nuosavybės teise žemės sklypas nepriklauso (pvz., trečiasis asmuo J.

V.), nes jie yra teisėti žemės sklypo naudotojai, todėl jų interesas derinant naudojimosi tvarkÄ taip pat yra svarbus.

7. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo J. V. paaiškino, kad jo interesus labiau atitinka ieškovių parengtas planas nei atsakovų, kurį jis neįsigilinęs pasirašė.

8. Trečiųjų asmenų T. C. ir N. D. C. atstovė advokatė prašė ieškinį tenkinti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. balandžio 6 d. sprendimu ieÅ¡kovių ieÅ¡kinį tenkino, t. y. nustatė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,664 ha, naudojimosi tvarkÄ pagal UAB „Tiksli riba“ 2022 m. birželio 21 d. parengtÄ Naudojimosi žemės sklypu planÄ . Taip pat įpareigojo atsakovę J. S. per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sklypo dalyje, plane pažymėtoje indeksu Nr. 4, paÅ¡alinti (iÅ¡kelti) pavėsinę. Atsakovei neįvykdžius teismo sprendimo, leisti ieÅ¡kovėms įvykdyti Å¡iuos veiksmus, iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ atsakovės tam reikiamas lėšas.

10. Teismas nurodė, kad į bylÄ pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai sÄ lygoja iÅ¡vadas, kad: 1) klausimas (ginčas) dėl naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarkos nustatymo pradėtas spręsti 2018 metų liepos mėnesį, kÄ patvirtina atsakovės, buvusios buto (duomenys neskelbtini), savininkės atsakymas ieÅ¡kovių advokatei dėl pasiÅ«lytos naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo (e/b t. 1, b. l. 14); 2) pavėsinė buvo pastatyta jau esant ginčui (konfliktui) tarp žemės sklypo bendraturčių, nes 2018 m. rugpjūčio 14 d. atsakyme dėl ieÅ¡kovių pateikto pasiÅ«lymo dėl naudojimosi sklypu tvarkos nustatymo, buto Nr. 3 savininkė tarp nesutikimo argumentų (priežasčių) nenurodė fakto apie pavėsinę; vadinasi, atsakymo rengimo metu (2018 m. rugpjūčio 14 d.) pavėsinės nebuvo, kaip ir nebuvo nusistovėjusios naudojimosi žemės sklypu tvarkos (Civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 177, 185 straipsniai); 3) aplinkybę, kad nusistovėjusios naudojimosi tvarkos ginčo sklype nebuvo, nurodo ir NŽT, kaip valstybinės žemės sklypo dalies patikėtinis; be to, tai patvirtina buto, esančio (duomenys neskelbtini), 2020 m. spalio 30 d. pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos tarp buvusios buto savininkės (pardavėjos) K. U. ir pirkėjos J. S., 3.2. punkto nuostatos, kuriose nurodyta, kad pardavėja informuoja pirkėjÄ , kad naudojimosi tvarka sklypu nėra nustatyta (e/b t. 6, b. l. 129, CPK 177 straipsnio 3 dalis, 186, 187 straipsniai); Å¡i aplinkybė nurodyta ir 2019 m. liepos 9 d. buto adresu (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo pardavimo J. J. pirkimo-pardavimo sutarties 4.9. punkte (e/b. t. 3, b.l. 162); 4) trečiasis asmuo J. V. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad nors pasirašė atsakovų parengtÄ Å¾emės sklypo naudojimosi planÄ , jam naudingesnis yra ieÅ¡kovių parengtas planas; 5) atsakovų parengtame plane tretiesiems asmenims priklausančio garažo naudojimui skirta Lietuvos Respublikai priklausanti žemės sklypo dalis, kurios naudotojais yra J. U. ir J. V., o ieÅ¡kovių parengtame plane po garažu esanti sklypo dalis skirta atsakovo J. J., įsigijusio garažui paskaičiuotÄ Å¾emės dalį, naudojimui.

11. Konstatavo, kad nebuvo nusistovėjusios ginčo sklypu naudojimosi tvarkos ir tokiÄ iÅ¡vadÄ sÄ lygoja į bylÄ pateikti įrodymai – tiek 2018 m. rugpjūčio 14 d. buto Nr. 3 savininkės atsakymas ieÅ¡kovėms dėl naudojimosi tvarkos, tiek oficialus dokumentas – 2020 m. spalio 30 d. pirkimo-pardavimo sutarties 3.2. punktas, tiek 2019 m. liepos 9 d. sutarties 4.9. punktas, tiek Å¡alių pradiniuose procesiniuose dokumentuose skirtingai aiÅ¡kinamos aplinkybės dėl sklypo naudojimo. Vadinasi, vienam ar keliems iÅ¡ bendraturčių inicijavus naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo klausimus, jiems nesusitarus, klausimas sprendžiamas teismine tvarka.

12. Analizuojant ieÅ¡kovių pateiktÄ naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ , teismo vertinimu, pateiktas planas atitinka sprendimo 17 punkte nurodytus tokiam atidalijimui keliamus reikalavimus - (i) naudojimosi tvarka siÅ«loma pagal teisės aktais parengtÄ Å¾emės sklypo naudojimo planÄ ; (ii) kiekvienam bendraturčiui yra paskaičiuota jam tenkanti dalis ir jos vieta kitų objektų atžvilgiu; (iii) maksimaliai iÅ¡laikomas atskirų dalių ir bendrų dalių proporcingumo principas; (iv) naudojimosi tvarka užtikrina bendraturčių tarpusavio autonomiÅ¡kumÄ ; (v) atsakovų teisės ieÅ¡kovių pateiktu planu nėra pažeidžiamos, prieÅ¡ingai nei ieÅ¡kovių ir kitų bendraturčių (pvz., NŽT) teisės pagal teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes pagal atsakovės pateiktÄ planÄ (NŽT patikėjimo teise valdoma dalis, kuria naudojasi J. U. ir J. V., nurodyta po sklype esančiu Garažu, priklausančiu tretiesiems asmenims).

13. Atkreipė dėmesį į tai, kad ginčo žemės sklype esančiam Garažui eksploatuoti buvo paskaičiuota 35 kv. ploto žemės sklypo dalis, kuriÄ trečiasis asmuo T. C. nusipirko iÅ¡ valstybės, o 2019 m. liepos 9 d. pardavė atsakovui J. J. Sprendžiant dėl atsakovui J. J. skirtų žemės sklypo dalių iÅ¡dėstymo ginčo sklype bei vadovaujantis nurodytu reglamentavimu, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovių pasiÅ«lyta naudojimosi tvarka atitinka ne tik nurodytoje normoje įtvirtintÄ reglamentavimÄ , tačiau ir Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnio 4 dalyje įtvirtinus teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, nes ne tik Garažo savininkai (ir žemės sklypo dalies pardavėjai) turėjo į(si)vertinti aplinkybę ir teisines pasekmes, kad jie parduoda ir po Garažu esamÄ Å¾emės sklypo dalį, bet ir pirkėjas turėjo į(si)vertinti, kad perka žemės sklypo dalį, esančiÄ po pardavėjams nuosavybės teise priklausančiu Garažu, t. y., ta dalis yra užstatyta (CK 6.189, 6.193 straipsniai). Todėl, teismo vertinimu, ieÅ¡kovių pasiÅ«lyta sklypo dalis Nr. 6 atitinka tiek nustatytÄ reglamentavimÄ , tiek teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus. Kitoks situacijos vertinimas bÅ«tų neteisingas kitų sklypo savininkų ir naudotojų, kurie nebuvo nurodyto sandorio dalyviais, atžvilgiu, ir Å¡iuo atveju nepagrįstai apsunkintų NŽT valdomos valstybei priklausančios žemės dalies realų naudojimÄ . Nurodyti argumentai paneigia pačios NŽT argumentus dėl Garažo savininkų galimybės prieiti prie Garažo, pažymint, kad patys savininkai sutinka su ieÅ¡kovių parengtu sklypo naudojimo planu.

14. Vertinant dėl ieškovių parengtame sklypo naudojimo plane sklypo dalies Nr. 4, kurioje yra atsakovei J. S. priklausanti pavėsinė, priskyrimo ieškovėms, o ne atsakovei, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nebuvo paneigti ieškovių nurodyti tokio priskyrimo joms argumentai - (i) ieškovėms priklauso butas Nr. 1, kuris yra pirmame aukšte ir kurio langai išeina tiesiai į pavėsinę; (ii) kito pirmame aukšte esančio buto Nr. 2 langai neišeina į pavėsinę; (iii) buto Nr. 3, kurio savininkė ir naudojasi šia pavėsine, langai išeina į pavėsinę, bet butas yra antrame aukšte; (iv) butas Nr. 4 taip pat yra antrame aukšte ir jo langai neišeina į pavėsinę; (v) kūrybinės dirbtuvės (Nr. 5 ir Nr.

6) yra trečiame aukÅ¡te ir pavėsinės eksploatacijos klausimai realiai jiems neaktualÅ«s; be to, atsakovės argumentai apie nusistovėjusiÄ faktinę naudojimosi sklypu tvarkÄ buvo paneigti byloje nustatytomis aplinkybėmis, raÅ¡ytiniais įrodymais (pačios atsakovės pirkimo-pardavimo sutartimi, kad tarp kaimynų vyksta teisminis ginčas dėl naudojimosi sklypu tvarkos nustatymo). Kitoks situacijos vertinimas sÄ lygotų manymÄ , kad kas pirmas užima vienÄ ar kitÄ sklypo dalį nesant visų bendraturčių sutikimo, turi pirmumo teisę rinktis arba tokiu bÅ«du įgyja pranaÅ¡umÄ prieÅ¡ kitus sklypo savininkus (naudotojus).

Teismo vertinimu, sutiktina su atsakovų argumentu, kad ginčo sklypo dydis negali užtikrinti tokio privatumo, kokio galima bÅ«tų pagrįstai tikėtis esant vienam sklypo savininkui arba didesnio ploto sklype, tačiau ieÅ¡kovių praÅ¡oma joms paskirti sklypo dalis Nr. 4 labiau pateisintų siekį iÅ¡laikyti nekilnojamo turto (buto) ir žemės sklypo dalies vientisumÄ (butas yra pirmame aukÅ¡te, o nurodyta sklypo dalis yra teisiai prieÅ¡ buto langus), ko dėl objektyvių priežasčių negalima užtikrinti antrame aukÅ¡te butÄ Nr. 3 turinčiai atsakovei.

Pažymėjo, kad ginčo byloje nustatyta, kad pavėsinė pastatyta nesant visų sklypo savininkų sutikimo ir nesant nustatytai naudojimosi sklypu tvarkai, be to, jos nukėlimas nesÄ lygotų nepagrįstai didelių iÅ¡laidų, nes pavėsinė sudaryta iÅ¡ medinių konstrukcijų, neturi pamato. Be to, pavėsinės pastatymas neturint bendraturčių sutikimo ar nesant nustatytos naudojimosi tvarkos negali sÄ lygoti ar pateisinti pavėsinės savininkės susikurto ar puoselėjamo lÅ«kesčio ir negali bÅ«ti ginamas ignoruojant sprendimo 17 punkte nurodytus reikalavimus.

15. Ginčo ar pastabų dėl kiekvienam savininkui (naudotojui) paskaičiuotų dalių byloje nebuvo, todėl teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės ir iÅ¡dėstyti argumentai sÄ lygoja iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovių siÅ«loma ginčo sklypo naudojimo tvarka iÅ¡ esmės labiau atitinka visų sklypo savininkų (naudotojų) interesus nei atsakovų parengta naudojimo tvarka, kurioje nepaisyta reikalavimo sudaryti realiÄ galimybę prieiti ir naudotis valstybės valdoma sklypo dalimi, todėl ieÅ¡kinys dėl naudojimo tvarkos nustatymo pagal ieÅ¡kovių parengtÄ planÄ tenkinamas. Atsakovės NŽT nurodyti argumentai dėl valstybei priklausančių sklypo dalių paskirstymo potencialiems naudotojams vertinami kritiÅ¡kai, nes viena vertus, NŽT apeliuoja į jai priskirtÄ iÅ¡imtinę kompetencijÄ atlikti atokius skaičiavimus, kita vertus, vykdydama teismo nurodymÄ , pateikia į bylÄ nurodytus skaičiavimus, kuriais ir vadovaujasi abi Å¡alys rengdamos naudojimo sklypu planus. Teismas priima nurodytus skaičiavimus kaip teisingus nesant į bylÄ pateiktiems įrodymams dėl tokių skaičiavimų neteisingumo.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

16. Atsakovė NŽT pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 6 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.

17. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1. Nurodė, kad pagal kasacinio teismo jurisprudencijÄ , nustatant naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkÄ pirmiausia atsižvelgiama į CK 4.81 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ proporcingumo kriterijų, t. y. į bendraturčių dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Nustatant naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkÄ , reikÅ¡mingas Žemės įstatyme įtvirtintas siekis žemės santykiuose vadovautis patogumo, žemėtvarkos racionalumo, bendraturčių teisių apsaugos kriterijais. Tai reiÅ¡kia, kad, nustatant naudojimosi privačios namų valdos žemės sklypu tvarkÄ , kiekvienam naudotojui turi bÅ«ti užtikrintas priėjimas iÅ¡ jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, Å«kiniams poreikiams tenkinti, kad jis turėtų susisiekimÄ su vieÅ¡aisiais keliais. Teismui teikiamas naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektas turi bÅ«ti parengtas žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

17.2. Priėjimo užtikrinimas yra įtvirtintas Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – Nutarimas) 8 punkte, nurodančiame, kad valstybinės žemės sklype iÅ¡skiriant kiekvienam savarankiÅ¡kai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingÄ Å¾emės sklypo dalį, turi bÅ«ti užtikrinamas patekimas (privažiavimas) nuo įvažiavimo į žemės sklypÄ Ä¯ kiekvienam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti iÅ¡skirtÄ atskirÄ Å¾emės sklypo dalį. Žemės sklypo plane nurodyta žemės sklypo dalis nuo įvažiavimo į žemės sklypÄ iki kiekvienam savarankiÅ¡kai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti iÅ¡skirtos atskiros žemės sklypo dalies laikoma visiems žemės sklype esantiems savarankiÅ¡kai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams reikalingu bendro naudojimo plotu. Jis paskirstomas proporcingai kiekvienam statiniui ar įrenginiui iÅ¡skirtos atskiros žemės sklypo dalies plotui ir parduodamas Å¡ių statinių ar įrenginių savininkams, o jeigu statiniai ar įrenginiai priklauso keliems asmenims, – Å¡ių statinių ar įrenginių bendraturčiams. Tačiau bÅ«tina atkreipti dėmesį, kad iÅ¡skiriant žemės sklypo plotÄ , skirtÄ naudotis atskirai, net jei jame nėra statinių, turi bÅ«ti užtikrintas patekimas ir į tokį plotÄ , kitu atveju nebÅ«tų galima įgyvendinti nuosavybės teisės į tokį iÅ¡skirtÄ Å¾emės sklypo plotÄ .

17.3. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovių pateiktame naudojimosi tvarkos plane net nėra įraÅ¡yti ir minimi tretieji asmenys T. C. ir N. D. C., turintys garaÅ¾Ä Å¡iame žemės sklype, todėl vien Å¡iuo pagrindu, toks ieÅ¡kovių planas turi bÅ«ti atmestas.

17.4. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieÅ¡kovių pateiktoje naudojimosi tvarkos plano lentelėje matyti, jog ieÅ¡kovės yra apskaičiavusios Žemės sklypo dalis net ir tiems turto objektams, kurie nėra registruoti Nekilnojamojo turto registre arba nėra iÅ¡skirta tenkanti Žemės sklypo dalis (kaip antai rÅ«siai, kurie iÅ¡ viso nėra registruoti Nekilnojamojo turto registre). IeÅ¡kovės ignoruodamos Nacionalinės žemės tarnybos kompetencijÄ pagal Nutarimo 37.2 papunktį, pačios savo iniciatyva nusprendė kiek neregistruotiems daiktams – rÅ«siams (dėl kurių iÅ¡pirkimo nėra kreiptasi) tenka Žemės sklypo dalies.

18. Atsakovai J. J. ir J. S. pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o: 1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 6 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ teismo sprendimÄ , kuriuo bÅ«tų nustatyta naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tarp bendraturčių tvarka pagal atsakovų siÅ«lomÄ naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ , parengtÄ pagal 2022 m. gruodžio 2 d. UAB „Geoforta“ Naudojimosi žemės sklypu tvarkos planÄ ; 2) panaikinti įpareigojimÄ atsakovei J. S. per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paÅ¡alinti (iÅ¡kelti) pavėsinę; 3. priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovių apeliantų naudai patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

19. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

19.1. Teismas netinkamai vertino įrodymus ir pažeidė įrodinėjimÄ reglamentuojančias teisės normas, konstatuodamas, kad ginčo sklype nebuvo nusistovėjusios (faktinės) naudojimosi tvarkos (sprendimo 24 p.). Å iÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė ne vadovaudamasis byloje surinktų įrodymų visumos tyrimu, o selektyviai remdamasis vien raÅ¡ytiniais duomenimis, kurie neatspindi faktinių aplinkybių. Aplinkybes, kad ginčo sklype iki bylos iÅ¡kėlimo teisme egzistavo nusistovėjusi faktinė naudojimosi tvarka, patvirtina su pradiniais procesiniais dokumentais ieÅ¡kovių ir atsakovų pateiktos fotonuotraukos bei ieÅ¡kovių, atsakovų ir trečiojo asmens J. V. bylos nagrinėjimo metu duoti paaiÅ¡kinimai apie istoriÅ¡kai susiklosčiusiÄ faktinę žemės sklypu naudojimosi tvarkÄ . Tiek atsakovė J. S., tiek trečiasis asmuo J. V. teismui nurodė, kad žemės sklypo dalimi, kuria Å¡iuo metu naudojasi atsakovė J. S. ir kurioje stovi jai priklausanti pavėsinė, faktiÅ¡kai buvo naudojama ir prieÅ¡ tai buvusių savininkų, tame tarpe ir J. V., kuris buvo pradinis J. S. Å¡iuo metu priklausančio buto Nr.3 savininkas. Be to, savo procesiniuose dokumentuose Å¡alys yra nurodžiusios faktines aplinkybes, kad dar 2014 m. ieÅ¡kovės ir pradinė atsakovė K. U. buvo susitarusios dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos, kuri buvo artima Å¡iuo metu esančiai faktinei naudojimosi žemės sklypu tvarkai, tačiau tvarka nebuvo suderinta su NŽT. Pradinė atsakovė K. U. savo atsiliepime į 2019 m. lapkričio 8 d. patikslintÄ ieÅ¡kinį 8 punkte atkreipė dėmesį į tai, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje nepaaiÅ¡kina, kodėl bÅ«tina kardinaliai keisti faktinę nusistovėjusiÄ naudojimosi tvarkÄ .

19.2. IeÅ¡kovių pradiniuose ieÅ¡kiniuose ieÅ¡kovės nekėlė jokių reikalavimų pradinei atsakovei K. U. dėl jai priklausančios pavėsinės, nereikalavo jos iÅ¡kelti ir net gi savo siÅ«lomoje naudojimosi žemės sklypu tvarkoje nekvestionavo pavėsinės pastatymo vietos. Dėl Å¡ios priežasties K. U. atsakydama ieÅ¡kovėms dėl jų pateikto pasiÅ«lymo, apie pavėsinę nieko nerašė, nes dėl jos, kaip statinio, ginčo tarp Å¡alių nebuvo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pradiniuose ieÅ¡kiniuose ieÅ¡kovės savo teisių pažeidimÄ siejo su kaimynų keliamu triukÅ¡mu, automobilių parkavimu ir vaikščiojimu po langais. IeÅ¡kovių reikalavimas pradinei atsakovei K. U. dėl pavėsinės paÅ¡alinimo atsirado bylinėjimosi eigoje su 2020 m. rugsėjo 30 d. patikslintu ieÅ¡kiniu ir tik po to, kai ieÅ¡kovėms mediacijos metu nepavyko iÅ¡siderėti vientisos žemės sklypo dalies, valdomos atskirai nuo kitų bendraturčių. Teismo iÅ¡vadas, kad pavėsinė buvo pastatyta jau iÅ¡kėlus bylÄ teisme, paneigia ir prie 2018 m. spalio 28 d. ieÅ¡kinio pridėtos foto nuotraukos, iÅ¡ kurių matyti, kad 2018 m. vasarÄ ginčo sklype stovėjo dvi pavėsinės, kurios priklausė bendraturtėms K. U. ir J. U. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kada pradinė atsakovė K. U. pastatė pavėsinę bei duomenų apie tai, kad tokia aplinkybė iÅ¡ viso buvo nustatinėjama byloje. Visa tai rodo, kad teismas iÅ¡vadas, jog ginčo sklype pavėsinės, priklausančios apeliantei J. S., nebuvo, kaip ir nebuvo nusistovėjusios naudojimosi žemės sklypu tvarkos, padarė remdamasis prielaidomis, tuo pažeisdamas įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles.

19.3. Teismo iÅ¡vados dėl atsakovės J. S. teisės naudotis faktiÅ¡kai naudojamasi žemės sklypo dalimi teisėtumo bei pagrįstumo bei jos siekio iÅ¡saugoti bÅ«tent Å¡ios žemės sklypo dalies naudojimÄ , nepagrįstai grindžiamos aplinkybėmis, kad buvusi buto Nr. 3 savininkė K. U., iÅ¡ kurios J. S. įsigijo minėtÄ butÄ su atitinkamai priklausančia žemės sklypo dalimi, Å¡iÄ pavėsinę įsirengė be ieÅ¡kovių sutikimo bendrame žemės sklype, kurio naudojimosi tvarka nebuvo nustatyta, todėl atsakovė neturi teisėtų lÅ«kesčių jÄ iÅ¡saugoti, bei tuo, kad įrengus pavėsinę prieÅ¡ais ieÅ¡kovių langÄ , ieÅ¡kovėms reikÅ¡mingai suprastėjo situacija dėl privatumo ir ramybės, t. y. pasikeitė jos naudojamos žemės sklypo dalies sÄ lygos ir bÅ«das ir Å¡ių pakeitimų pobÅ«dis pažeidžia ieÅ¡kovių interesus.

Pažymėjo, kad kaip jau buvo minėta, pradiniuose ieÅ¡kiniuose ieÅ¡kovės nekėlė jokių reikalavimų atsakovams dėl pavėsinės. Savo teisių pažeidimÄ ieÅ¡kovės siejo tik su kaimynų keliamu triukÅ¡mu, automobilių parkavimu ir vaikščiojimu po langais. Byloje esantys duomenys patvirtina aplinkybes, kad ne tik atsakovė J. S. turi ginčo sklype pavėsinę, bet ir J. U. taip pat Å¡iltuoju metu laiku jos naudojamoje žemės sklypo dalyje statydavo pavėsinę, tačiau dėl jos pastatymo ieÅ¡kovės reikalavimų atsakovams nereiÅ¡kė.

Teismas neatsižvelgė į tai, kad dėl atsakovės J. S. pavėsinės pastatymo ir jos eksploatavimo neprieÅ¡tarauja visi gyvenamojo namo ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini), bendraturčiai ir naudotojai, iÅ¡skyrus ieÅ¡koves. IÅ¡ ieÅ¡kovių procesinių dokumentų matyti, kad ieÅ¡kovės yra linkusios konfliktuoti ir turi pretenzijų visiems daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendraturčiams, iÅ¡skyrus J. V. Teismas netyrė ir nenustatė byloje aplinkybių, dėl kokių svarbių priežasčių ir kokiam asmeniui ieÅ¡kovės atsisakė duoti sutikimÄ pavėsinės įrengimui, t. y. ar ieÅ¡kovės atsisakė duoti sutikimÄ atsakovei J.

S. ar jos nebuvo davusios sutikimo pradinei atsakovui K. U., kuriai tokio reikalavimo byloje nereiÅ¡kė ir ar ieÅ¡kovių atsisakymas buvo pagrįstas, nes pradiniuose ieÅ¡kiniuose ieÅ¡kovių privatumo pažeidimas buvo grindžiamas kitomis aplinkybėmis, nesusijusiomis su pavėsinės pastatymu. IeÅ¡kovių reikalavimas užtikrinti joms privatumÄ daugiabučiame name negalėjo bÅ«ti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, nes daugiabučio namo kiemas laikytinas vieÅ¡a vieta, į kuriÄ turi teisę patekti ne tik bendraturčiai, bet ir kiti asmenys be ieÅ¡kovių ar kitų bendraturčių leidimo.

Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog atsakovė J. S. naudodamasi pavėsine, veikia prieÅ¡ingu teisei bÅ«du. Bendro naudojimo objektas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame sklype nėra aplinkybė, kuria savaime galėtų bÅ«ti pagrindžiama ieÅ¡kovių teisė naudotis žemės sklypo dalimi, pažeidžiant kitų bendraturčių teisėtus interesus, tame tarpe, siekį iÅ¡laikyti jų privatumÄ saugančiÄ erdvę. Teismo sprendimas realiai nesukels ieÅ¡kovėms jokių teisinių pasekmių, nes pagal teismo sprendimÄ sukeitus ieÅ¡kovių ir atsakovės faktiÅ¡kai naudojamas žemės sklypo dalis, ieÅ¡kovių privatumas vis tiek nebus užtikrintas dėl pernelyg mažo žemės sklypo ploto (6,64 a) bei ieÅ¡kovėms priklausančio buto langų iÅ¡dėstymo abi puses, todėl ieÅ¡kovėms sukeliamas kaimynų triukÅ¡mas nebus eliminuotas.

Tokiu būdu, teismo sprendimu patvirtinta ieškovių siūloma žemės sklypo naudojimosi tvarka neturės jokios įtakos ieškovių teisėms ir teisėtiems interesams, ir priešingai, šiuo atveju bus pažeista iki tol tarp bendraturčių nusistovėjusi žemės sklypo naudojimosi tvarka bei pažeistos atsakovės J. S. ir J. J. teisės ir teisėti interesai.

19.4. Teismo nustatyta žemės sklypu tvarka pagal ieÅ¡kovių pateiktÄ UAB „Tiksli riba“ 2022 m. birželio 21 d. parengtÄ Naudojimosi žemės sklypu planÄ pažeidžia Å¡alių interesų pusiausvyros užtikrinimo, atsakovų teisių ir teisėtų interesų principus bei sudaro prielaidas Å¡alių konfliktinei situacijai kilti, nes užprogramuoja net 4 ginčų ateityje kilimÄ tarp buvusių ir esamų bylos Å¡alių bei trečiųjų asmenų. Ginčijamo sprendimo pagrindu atsakovė J.

S. nepagrįstai patirs nuostolius bei papildomas iÅ¡laidas, vykdydama teismo įpareigojimÄ paÅ¡alinti jai priklausančiÄ pavėsinę. Teismas patenkindamas ieÅ¡kovių reikalavimÄ dėl pavėsinės paÅ¡alinimo (iÅ¡kėlimo), sprendime nepasisakė dėl atsakovės teisės perkelti pavėsinę į jai sprendimu patvirtintame plane priskirtÄ atskirai nuo kitų bendraturčių naudotis žemės sklypo dalį ir ieÅ¡kovių tam pritarimo/nepritarimo, tuo sukeldamas atsakovei teisinį netikrumÄ , o ieÅ¡kovėms galimybę piktnaudžiauti savo teisėmis, kas neabejotinai ateityje sukels konfliktinę situacijÄ tarp Å¡alių.

Teismas priskirdamas atsakovui J. J. priklausančiÄ Å¾emės sklypo dalį po tretiesiems asmenims priklausančiu statiniu (garažu), akivaizdžiai pažeidė teisėtumo kriterijų ir atsakovo teises bei teisėtus interesus bei sudarė prielaidas tolimesniam atsakovo J. J. ir trečiųjų asmenų T. C. ir N. D. C. konfliktui, kurio iÅ¡sprendimas atsakovui bus apsunkintas dėl trečiųjų asmenų nuolatinės gyvenamosios vietos, kuri yra (duomenys neskelbtini). Atmesdamas atsakovų siÅ«lomÄ variantÄ , teismas nepagrįstai neatsižvelgė į atsakovų argumentus, kad priskyrus valstybei priklausančiÄ Å¾emės sklypo dalį trečiųjų asmenų garažo eksploatacijai, valstybės interesai bÅ«tų apsaugoti administracine, o ne teismine tvarka, o taip pat bÅ«tų iÅ¡spręstas patekimo į garaÅ¾Ä klausimas, nes valstybei T.

C. ir N. D. C. iÅ¡nuomavus žemės sklypo dalį garažui eksploatuoti, nebereikėtų nustatinėti servituto. Teismo sprendimas esmingai pažeidžia atsakovo J. J. teises ir teisėtus interesus, nes visiÅ¡kai eliminuoja jam galimybę naudotis minėta žemės sklypo dalimi ir jos vertingomis savybėmis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas iÅ¡ trečiųjų asmenų T. C. ir N. D. C. sklypo dalį įsigijo už tuo metu buvusiÄ rinkos kainÄ , o tretieji asmenys T. C. ir N. D. C. jokių savarankiÅ¡kų reikalavimų byloje nepareiÅ¡kė, iÅ¡sinuomoti garažo eksploatavimui reikalingos žemės sklypo dalies ir/ar nusistatyti servitutÄ nepageidavo, todėl toks teismo sprendimas atsakovo teisių ir teisėtų intereso pažeidimo ne tik nepaÅ¡alino, o prieÅ¡ingai, jį įteisino.

19.5. Teismo iÅ¡vados, kad trečiųjų asmenų T. C. ir N. D. C. užstatytos žemės sklypo dalies priskyrimas atsakovui J. J. atitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, nes ne tik garažo savininkai (ir žemės sklypo dalies pardavėjai) turėjo įvertinti aplinkybę ir teisines pasekmes, kad jie parduoda ir po garažu esamÄ Å¾emės sklypo dalį, bet ir pirkėjas turėjo įvertinti, kad perka žemės sklypo dalį, esančiÄ po pardavėjams nuosavybės teise priklausančiu garažu, prieÅ¡tarauja įsiteisėjusiam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 12 d. sprendimui, priimtam c. b. Nr. e2-553-931/2021, iÅ¡keltoje pagal ieÅ¡kovų T. C. ir N. D. C. ieÅ¡kinį atsakovui J. J. dėl pirkimo-pardavimo sutarties iÅ¡ dalies pripažinimo negaliojančia.

19.6. Teismas spręsdamas bendraturčių ginÄÄ neatsižvelgė į tai, kad bendroji nuosavybės teisė kiekvienam savininkui reiÅ¡kia jo teisę į visÄ bendrÄ daiktÄ . Nustačius kiekvieno bendraturčio dalį į žemės sklypÄ ir naudojimo juo tvarkÄ , nuosavybės bendrumas nesikeičia. Tai reiÅ¡kia, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę į visÄ Å¾emes sklypÄ (CK 4.72 straipsnio 1 dalis), nors atrodytų, kad bendrumas iÅ¡nyksta, nustačius dalis nuosavybėje ir naudojimosi jomis tvarkÄ . Bendroji nuosavybė pasibaigia tik atidalijus dalį iÅ¡ bendro daikto. Tokia bendrosios nuosavybės specifika neleidžia taikyti servituto vieno bendraturčio naudojamo sklypo dalyje nustatant kitam bendraturčiui teisę naudotis ta dalimi, kadangi servitutas – tai teisė į svetimÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ , suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (CK 4.111 straipsnio 1 dalis). Bendraturčiui galimybė tinkamai naudotis jam paskirta sklypo dalimi gali bÅ«ti sudaroma, tam tikrÄ sklypo dalį paliekant naudotis bendrai.

19.7. Teismas neatsižvelgė į tai, kad Å¡alių valdomos žemės sklypo dalys yra idealios, o tretieji asmenys – patalpų ir statinių savininkai nėra ginčo žemės sklypo bendraturčiai ir jų, kaip valstybinės žemės sklypo dalies naudotojų, teisės iÅ¡vestinės iÅ¡ žemės sklypo savininko – valstybės, todėl nustatant žemės sklypo naudojimosi tvarkÄ jų, kaip teisėtų valstybinės žemės naudotojų, sutikimas nėra reikalingas. Pažymėjo tai, kad valstybę atstovaujanti NŽT jokių prieÅ¡taravimų dėl atsakovų siÅ«lomos nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarkos nėra nepareiÅ¡kusi, todėl apeliantų nuomone, jų siÅ«lomas variantas atmestas nepagrįstai.

19.8. Teismas nepagrįstai netenkino atsakovų praÅ¡ymo, nepriklausomai nuo bylos baigties, iÅ¡ trečiųjų asmenų T. C. ir N. D. C. atsakovo J. J. naudai priteisti 2178 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti ir 60,50 Eur už matininko paslaugas, iÅ¡ viso 2238,50 Eur, o atsakovei J. S. iÅ¡ pradinės atsakovės K. U. priteisti 181,50 Eur už matininko paslaugas. Minėtas atsakovų praÅ¡ymas buvo grindžiamas tuo, kad teismas turėjo įvertinti trečiųjų asmenų T. C. bei N. D. C. procesinį elgesį byloje bei į tai, kad nepriklausomai nuo bylos baigties, tretieji asmenys T. C. bei N. D. C., patys inicijavę Å¡ios bylos iÅ¡kėlimÄ teisme kaip pradiniai ieÅ¡kovai, 2019 m. gegužės 24 d. notarės R. V. patvirtintu įgaliojimu Reg. Nr. 83453, įsipareigojo J. J. atlyginti visas teisines iÅ¡laidas susijusias su Å¡iuo ginču, taip pat įvertinti, kad pradinė atsakovė K. U. 2022 m. spalio 30 d. Buto pirkimo-pardavimo sutarties 3.3 p. yra įsipareigojusi atsakovei J. S. atlyginti su Å¡iuo procesu susijusias bylinėjimosi iÅ¡laidas. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo teismo sprendimo, teismas dėl Å¡ių aplinkybių nevertino ir dėl jų nepasisakė, todėl nepagrįstai iÅ¡ atsakovų J. J. ir J. S. ieÅ¡kovės R. B. naudai priteisė jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurias sudarė 1300 Eur advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidų, 75 Eur žyminio mokesčio, viso 1375 Eur. Tokiu sprendimu teismas sudarė prielaidas naujų teisminių ginčių kilimui tarp T. C., N. D. C. ir J. J. bei J. S. ir K. U.

20. Atsakovė NŽT pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovų J. S. ir J. J. apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 6 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovė NŽT nurodo tapačius argumentus kaip savo pateiktame apeliaciniame skunde, todėl jie nekartojami.

21. IeÅ¡kovės R. B. ir R. B. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovų J. S. ir J. J. apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o atsakovų apeliacinį skundÄ atmesti.

22. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais:

22.1. Atsakovų argumentai apie nusistovėjusiÄ naudojimosi sklypu tvarkÄ buvo paneigti byloje nustatytomis aplinkybėmis, raÅ¡ytiniais įrodymais. Byloje nėra įrodymų, kad bÅ«tų susiformavusi ilgalaikė visų sklypo bendraturčių sutarta naudojimosi tvarka. Dabartinis naudojimas yra ne tik fragmentiÅ¡kas, bet ir kintantis, kÄ patvirtina ieÅ¡kovės ir tretieji asmenys, kurie paaiÅ¡kinimuose žodžiu yra nurodę, kad naudojimosi žemės sklypu tvarka nuolat kito. Nepaneigtas faktas, kad kiekvienas iÅ¡ bendraturčių faktiÅ¡kai naudojasi tiksliai neapibrėžtomis bei neidentifikuotomis žemės sklypo dalimis, kurios nėra suderintos su visais žemės sklypo bendraturčiais.

Byloje surinkti įrodymai rodo, kad faktinis naudojimasis žeme nėra stabilus ir aiškus, jis yra keičiamas pagal atsakovių J. U. ir buvusios buto Nr. 3 savininkės K. U. norus, nepaisant ir pažeidžiant kitų bendrasavininkų teises. Byloje pateikti įrodymai rodo, kad atsakovės J. U., buvusi buto Nr. 3 savininkė K. U. ir dabartinė buto Nr. 3 savininkė J. S. yra užėmusios ir savo reikmėm naudoja didesnes žemės dalis, nei joms realiai priklauso. Be to, esamas naudojimasis žemės sklypu kelia nuolatinius konfliktus tarp bendraturčių.

Tarp visų bendrasavininkų nėra ir nebuvo nustatytos ir įstatymų nustatyta tvarka patvirtintos ir įregistruotos bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo naudojimosi tvarkos. Nebuvo net žodinio sutarimo tarp bendraturčių dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos, kuri tenkintų visų bendraturčių interesus. Konfliktai tarp bendrasavininkų kyla nuo 2015-2016 m. Esamas naudojimasis prilygsta rungimuisi, kas stipresnis ir pirmesnis, tas ir užima atitinkamÄ sklypo dalį savanaudiÅ¡kiems tikslams.

Taip pat byloje pateikti įrodymai, kad trečiasis asmuo J. V., turintis kūrybines dirbtuves, bet neįsigijęs priklausančios žemės sklypo dalies, niekada nesinaudojo jokia žemės sklypo dalimi. Bet jam, kaip potencialiam žemės sklypo bendrasavininkui, tokia teisė yra numatyta. Iš to seka, kad žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane privalo būti numatyta jam skirta naudotis žemės dalis, atitinkamai, sklypo bendraturčių esamos naudojimosi dalys privalo būti pertvarkomos/mažinamos, kaip ir keičiama šių žemės sklypo dalių išdėstymo vieta.

22.2. Teismas, priimdamas sprendimÄ , pagrįstai vadovavosi įstatyme numatytu reikalavimu, kad žemės sklypo naudojimosi tvarka turi atitikti visų bendraturčių interesus, t. y. bendraturtis gali įgyvendinti subjektinę teisę tik nepažeisdamas kitų bendraturčių teisių ir interesų. Atsakovai siekia tik savo interesų patenkinimo, todėl ir nesutinka su Å¡io principo taikymu.

22.3. IeÅ¡kovės yra nurodžiusios, kad pavėsinė pastatyta jau esant konfliktinėms situacijoms su buvusia buto Nr. 3 savininke K. U. dėl žemės sklypo dalies, esančios prieÅ¡ais ieÅ¡kovių langus (plane pažymėta indeksu Nr. 4) naudojimosi keliant triukÅ¡mÄ ir pažeidžiant ieÅ¡kovių privatumÄ . Buvusi bendraturtė K. U. nepraneÅ¡us žemės sklypo bendraturčiams, neturint nustatytos žemės sklypo naudojimosi tvarkos, prieÅ¡ ieÅ¡kovių langus pasistatė pavėsinę, kurioje renkasi žmonės, triukÅ¡maujama, vartojamas alkoholis. Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovės netenka teisės į ir privatumÄ ir ramybę. Å ie faktai buvo nustatyti byloje (į bylÄ buvo pateiktos nuotraukos, kreipimosi į policijÄ dėl keliamo triukÅ¡mo duomenys). Nauja savininkė ir atsakovė J. S. neneigia ir teismo posėdyje patvirtino, jog ir ji taip pat leidžia laikÄ ir vartoja alkoholį su svečiais pavėsinėje. Teismo posėdyje atsakovė J. S. taip pat kritikavo, kad ieÅ¡kovės atsidaro langÄ , kai ji leidžia laikÄ pavėsinėje, vietoj to ieÅ¡kovės galėtų atsidaryti kitus buto langus, neiÅ¡einančius į pavėsinę. Kas akivaizdžiai rodo, kad ieÅ¡kovės tampa priklausomos nuo žemės sklypo dalies, esančios pavėsinės įrengimo vietoje, naudotojų įpročių, negali tinkamai disponuoti savo turtu, yra pažeidžiama jų teisė į privatumÄ , o toks Å¡ios žemės sklypo dalies naudojimas ir toliau kurstys konfliktus. Taigi ieÅ¡kovių teisės Å¡iuo aspektu labiausiai pažeidžiamos, todėl ir yra poreikis parinkti tokiÄ naudojimosi tvarkÄ , kuri geriausiai garantuotų ieÅ¡kovių privatumÄ , ramybę bei paÅ¡alintų konfliktus ateityje. IeÅ¡kovių pasiÅ«lytas bei teismo sprendimu patvirtintas žemės sklypo naudojimosi planas užtikrina šį tikslÄ , jų privačiÄ erdvę ir teisėtÄ poreikį į ramybę.

22.4. Byloje surinkti įrodymai tvirtina, kad pavėsinė negali būti laikoma statiniu, todėl apeliantų argumentai, kad, jeigu bendraturčių faktiškai naudojamame sklype yra vieno iš jų statiniai, įrenginiai, nustatoma tokia naudojimosi tvarka, kad šie statiniai, įrenginiai liktų šiam bendraturčiui paskirtoje naudotis sklypo dalyje, yra nepagrįsti.

22.5. Apeliantai klaidingai nurodo, kad ieÅ¡kovių reikalavimas dėl pavėsinės paÅ¡alinimo atsirado tik po to, kai ieÅ¡kovėms mediacijos metu nepavyko iÅ¡siderėti vientisos žemės sklypo dalies, valdomos atskirai nuo kitų bendraturčių. Å is reikalavimas atsirado iÅ¡ mediacijos metu svarstomų galimų žemės sklypo naudojimosi tvarkos variantų, mediatorei siÅ«lant atsitraukti nuo dabartinio žemės sklypo naudojimosi modelio, siekiant sudaryti visiems vienodas sÄ lygas ir siÅ«lant vienodo naudingumo žemės sklypo dalis bei Å¡alinant konfliktų priežastis. Bet Å¡i informacija taip pat neturi reikÅ¡mės ginčo iÅ¡sprendimui. Atmestini apeliantų argumentai, kad ieÅ¡kovės kelis kartus tikslino ieÅ¡kinį ir reikalavimus. IeÅ¡kovės turi teisę ir pareigÄ tikslinti savo reikalavimus, atsižvelgiant į pasikeitusias aplinkybes, padidėjusias bendraturčių iÅ¡pirktas žemės sklypo dalis bei derinant bendraturčių interesus ir ieÅ¡kant kompromiso.

22.6. Pradiniuose ieÅ¡kiniuose nebuvo keliamas reikalavimas K. U. (buvusiai buto Nr. 3 savininkei) dėl pavėsinės dėl objektyvių ir aiÅ¡kiai suprantamų priežasčių: teikiamuose žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projektuose ieÅ¡kovės siÅ«lė vietÄ , kurioje stovi pavėsinė skirti naudotis K. U., bet žemės sklypo dalį tarp pavėsinės ir ieÅ¡kovių langų — skirti naudotis ieÅ¡kovėms. Tokiu bÅ«du siekiant užtikrinti ieÅ¡kovių teisę į privatumÄ .

22.7. Kadangi žemės sklypo dalis, skirta aptarnauti garažui, kuris priklauso tretiesiems asmenims T. C. ir D. N. C., buvo parduota atsakovui J. J., tai Å¡i žemės sklypo dalis ir privalo bÅ«ti iÅ¡dėstyta po tuo nekilnojamuoju turtu, kuriam buvo paskaičiuota. Žemės sklypo dalies, skirtos garažui aptarnauti, iÅ¡dėstymas kitoje vietoje bÅ«tų neteisingas kitų žemės sklypo savininkų ir naudotojų, kurie nebuvo Å¡ios žemės sklypo dalies pardavimo sandorio dalyviais, atžvilgiu. O taip pat tai nepagrįstai apsunkintų NŽT valdomos valstybei priklausančios žemės dalies realų naudojimÄ si. Žemės sklypo bendraturčiai negali tapti konflikto tarp atsakovo J. J. ir trečiųjų asmenų T. C. ir N. D. C. įkaitais ir bendraturčiai neturi dėl Å¡io konflikto patirti kokių nors neigiamų pasekmių.

23. IeÅ¡kovės R. B. ir R. B. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovės NŽT apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o atsakovės apeliacinį skundÄ atmesti.

24. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais:

24.1. Nesutiko su apeliantės nurodyta aplinkybe, kad ieÅ¡kovių pateiktame naudojimosi plane nėra įraÅ¡yti ir minimi tretieji asmenys T. C. ir N. D. C., turintys garaÅ¾Ä Å¡iame žemės sklype. Pažymėjo, kad tretieji asmenys T. C. ir N. D. C. nėra žemės sklypo bendraturčiai, todėl jie ir neturi bÅ«ti nurodyti Å¡io žemės sklypo naudojimosi tvarkoje. Å ie tretieji asmenys taip pat negali bÅ«ti ir potencialias bÅ«simais savininkais (naudotojais), nes Å¡iam garažui aptarnauti skirta žemės sklypo dalis 35 kv. m. jau buvo parduota T. C. ir D. N. C., o vėliau kartu su visa T. C. ir N. D. C. priklausančia žemės dalimi bei butu parduota atsakovui J. J. IeÅ¡kovių siÅ«lomame žemės sklypo naudojimo tvarkos nustatymo plane yra numatytas patekimas (privažiavimas) prie kiekvienos iÅ¡skirtos žemės sklypo dalies, skirtos individualiam naudojimui, kuris yra nurodytas kaip bendro naudojimo žemės sklypo dalis. Akivaizdu, kad nėra fizinių kliūčių patekti iki garažo, priklausančio T. C. ir N. D. C., ir esančio žemės sklypo dalyje pažymėtoje Nr. 6.

24.2. Kadangi žemės sklypo dalis, skirta garažui aptarnauti, yra atsakovo J. J. nuosavybė, tai naudojimosi šia žemės dalimi tvarka ir aplinkybės turi būti sprendžiamos tarp garažo savininkų ir ieškovo J. J. Šio klausimo išsprendimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Taip pat svarbi aplinkybė, kad tretieji asmenys T. C. ir N. D. C. pritarė ieškovių pasiūlytam žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektui.

24.3. Garažo savininkai, tretieji asmenys T. C. ir N. D. C., nėra ir negali būti potencialiais būsimais žemės sklypo dalies savininkais, nes garažui skirta žemės sklypo dalis jau buvo paskaičiuota ir parduota, o šiai dienai ši žemės sklypo dalis priklauso atsakovui J. J. Taigi, šis klausimas nėra susijęs su NŽT teisėmis ir interesais, NŽT negali atstovauti trečiųjų asmenų T. C. ir N. D. C. interesų.

24.4. Atsakovai (iÅ¡skyrus Nacionalinę žemės tarnybÄ ), pateikdami teismui alternatyviÄ Å¾emės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo schemÄ , taip pat numatė analogiÅ¡kÄ patekimÄ Ä¯ žemės sklypo dalį, kurioje yra garažas. O tai reiÅ¡kia, kad ir atsakovai (iÅ¡skyrus Nacionalinę žemės tarnybÄ ), ir ieÅ¡kovės neturi ginčo dėl galimybės patekti į šį garaÅ¾Ä . Be to, ieÅ¡kovių siÅ«lomam ir pirmosios instancijos teismo patvirtinant žemės naudojimosi tvarkos nustatymo projektui taip pat pritarė ir garažo savininkai. Todėl Å¡is apeliantės argumentas yra nepagrįstas ir atmestinas.

24.5. Pažymėjo, kad visas šias žemės sklypo dalis, tenkančias nekilnojamiems objektams, esantiems žemės sklype aptarnauti, yra paskaičiavusi Nacionalinė žemės tarnyba, todėl atsakovės argumentai šiuo aspektu yra nepagrįsti.

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

26. Apeliacijos objektÄ sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 6 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat bÅ«tinybės peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl byloje nustatytų aplinkybių

27. Byloje nustatyta, kad žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), turintis 664 kv. m. plotÄ , (toliau – Žemės sklypas) priklauso byloje dalyvaujantiems asmenims nuosavybės teise tokiomis dalimis: ieÅ¡kovėms R. B. ir R. B. bendrai priklauso 117 kv.m.; atsakovui J. J. – 153 kv.m.; atsakovei J. S. – 119 kv.m.; atsakovei J. U. – 98 kv.m.; Lietuvos Respublikai (naudotojai J. U. (104 kv. m. plotas) ir J. V. (73 kv.m.)) – 177 kv. m. (Nekilnojamojo turto registro (toliau – NTR) duomenų 2023 m. balandžio 5 d. iÅ¡raÅ¡o 4 punktas, e/b t. 7, b. l. 94-109).

28. Tretiesiems asmenims T. C. ir N. D. C. nuosavybės teise priklauso 15,81 kv. m. ploto garažas (toliau – Garažas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio užstatymo plotas 21,00 kv. m., esantis adresu (duomenys neskelbtini) (e/b t. 2, b. l. 117-118). Garažui NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 49VÄ®-1050-(14.49.2.) buvo paskaičiuota 35 kv. m. ploto garažui tenkanti žemės sklypo dalis, viso trečiajam asmeniui T. C. buvo paskaičiuota 135 kv. m. ploto žemės dalis 664 kv. m. ploto sklype adresu (duomenys neskelbtini) (e/b t. 2, b. l. 193, 194). NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. 49VÄ®-1184-(14.49.2.) „Dėl naudojamo kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalies pardavimo T. C.“ trečiajam asmeniui T. C. nutarta parduoti 135 kv. m. ploto valstybinės žemės sklypo dalies, esančios 664 kv. m. kitos paskirties valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini) (e/b t. 1, b. l. 168-169, t. 2, b. l. 117-118, 193); vėliau T. C. dar iÅ¡pirko iÅ¡ valstybės 16 kv.m. dalį 664 kv.m. ploto žemės sklype (e/b t. 2, b. l. 148). 2019 m. liepos 9 d. pirkimo-pardavimo sutartimi tretieji asmenys pardavė jiems priklausantį 55,98 kv. m. ploto butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ir visÄ nuosavybės teise valdytÄ (įskaitant ir Garažui skirtÄ 35 kv. m. žemės dalį) 151 kv.m. ploto žemės sklypo dalį atsakovui J. J. (e/b t. 3, b. l. 155-164).

29. Vilniaus miesto skyriaus 2019 m. kovo 29 d. įsakymu Nr.49VÄ®-557-(14.49.2.) „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalių dydžio nustatymo“ atsakovei J. U., kuri nuosavybės teise valdo negyvenamÄ jÄ patalpÄ - kÅ«rybines dirbtuves, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo paskaičiuota tenkanti žemės sklypo dalis - 87 kv. m., kuri Vilniaus miesto skyrius 2022 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. 49VÄ®-609-(14.49.2E.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2019 m. kovo 29 d. įsakymo Nr. 49VÄ®-557-(14.49.2.) „Dėl naudojamos kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalių dydžio nustatymo“ pakeitimo“ buvo sumažinta iki 86 kv. m.

30. Vilniaus miesto skyriaus 2021 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 49VĮ-1798-(14.49.2.) „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalių dydžio nustatymo“ atsakovei J. S. buvo paskaičiuota tenkanti žemės sklypo dalis rūsiui (prie buto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) - 16 kv. m., kuri Vilniaus miesto skyriaus 2022 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. 49VĮ-608-(14.49.2E.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2021 m. spalio 20 d. įsakymo Nr. 49VĮ-1798-(14.49.2.) „Dėl naudojamos kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalių dydžio nustatymo“ pakeitimo“ buvo padidinta iki 19 kv. m.

31. Vilniaus miesto skyrius 2022 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. 49VĮ-610-(14.49.2E.) „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), dalių dydžio nustatymo“ ginčo žemės sklypo likusios dalys paskirstytos taip: R. B. (butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su rūsiu, bendro naudojimo patalpoms) - 2,5 kv. m. ploto žemės sklypo dalis; R. B. (butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su rūsiu, bendro naudojimo patalpoms) - 1,5 kv. m. ploto žemės sklypo dalis; J. J. (butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su rūsiu, bendro naudojimo patalpoms) - 2 kv. m ploto žemės sklypo dalis; J. U. (butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su rūsiu, bendro naudojimo patalpoms) - 18 kv. m ploto žemės sklypo dalis; J. V. (negyvenamajai patalpai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) - 73 kv. m ploto žemės sklypo dalis.

32. Vykdant nurodytÄ NŽT Vilniaus miesto skyriaus įsakymÄ , buvo sudarytos valstybinės ginčo žemės sklypo dalių pirkimo-pardavimo sutartys: 2022 m. birželio 8 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 49SU-184-(14.49.55.) su R. B. dėl 1,5 kv. m. žemės sklypo dalies, esančios ginčo sklype, pardavimo; 2022 m. birželio 8 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 49SU-183-(14.9.55.) su R. B. dėl 2,5 kv. m žemės sklypo dalies, esančios ginčo sklype, pardavimo; 2022 m. birželio 13 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 49SU-192-(14.49.55.) su J. S. dėl 19 kv. m žemės sklypo dalies, esančios ginčo sklype, pardavimo; 2022 m. spalio 24 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 49SU-368-(14.49.55.) su J. J. dėl 2 kv. m žemės sklypo dalies, esančios ginčo sklype, pardavimo.

33. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašų nustatyta, kad butas adresu (duomenys neskelbtini), bendros dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovėms; butas (duomenys neskelbtini), - J. J.; butas (duomenys neskelbtini) – J. S.; butas (duomenys neskelbtini) – J. U.; kūrybinės dirbtuvės (duomenys neskelbtini) – J. V.; kūrybinės dirbtuvės (duomenys neskelbtini) – J. U. (e/b t. 7).

34. Esant ginčui dėl Žemės sklypo naudojimosi tvarkos, ieÅ¡kovės kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamos nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,664 ha, naudojimosi tvarkÄ pagal UAB „Tiksli riba“ 2022 m. birželio 21 d. parengtÄ Naudojimosi žemės sklypu planÄ , kuriame po trečiajam asmeniui T. C. priklausančiu Garažu esanti žemės dalis paskirta naudotis atsakovui J. J. (plane pažymėta Nr. 6 (31 kv. m.) ir Lietuvos Respublikai (naudotojos – J. U. buto priklausiniui rÅ«siui tenkanti dalis) (plane pažymėta Nr. 12 (10 kv. m.) (e/b t. 6, b. l. 36).

35. Atsakovai nesutikdami su ieškiniu, savo atsikirtimus grindžia 2022 m. gruodžio 2 d. UAB „Geoforta“ parengtu bendraturčių žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planu, kuriame po trečiajam asmeniui T. C. priklausančiu Garažu esanti žemės dalis paskirta naudotis Lietuvos Respublikai (naudotojos – J. U. buto priklausiniui rūsiui tenkanti dalis) (plane pažymėta Nr. 12 (10 kv. m.) ir naudotojui J. V. paskaičiuota dalis (plane pažymėta Nr. 16 (23 kv. m.)) (e/b t. 6, b. l. 54).

36. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. balandžio 6 d. sprendimu (toliau – ir skundžiamas sprendimas) tenkino ieÅ¡kovių ieÅ¡kinį, t. y. nustatė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,664 ha, naudojimosi tvarkÄ pagal UAB „Tiksli riba“ 2022 m. birželio 21 d. parengtÄ Naudojimosi žemės sklypu planÄ , nustatant, kad:

1) Lietuvos Respublikai paskirti naudotis atskirai: 17 kv.m. sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu Nr. 15 (valdoma LR, J. V. kūrybinėms dirbtuvėms); 23 kv. m. sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu Nr. 16 (valdoma LR, J. V. kūrybinėms dirbtuvėms); 30 kv.m. sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu Nr. 14 (valdoma LR, J. U. kūrybinėms dirbtuvėms); 16 kv.m. sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu Nr. 13 (valdoma LR, J. U. kūrybinėms dirbtuvėms); 10 kv.m. sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu Nr. 12 (valdoma LR, J. U. buto rūsiui);

2) R. B. ir R. B. paskirti atskirai naudotis: 19 kv.m. sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu Nr. 3; 45 kv.m. sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu Nr. 4;

3) J. J. paskirti atskirai naudotis: 16 kv.m. sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu Nr. 5; 31 kv.m. sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu Nr. 6; 37 kv.m. sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu Nr. 7;

4) J. S. paskirti atskirai naudotis: 18 kv.m. sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu Nr. 8; 47 kv.m. sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu Nr. 9;

5) J. U. paskirti atskirai naudotis: 16 kv.m. sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu Nr. 10; 38 kv.m. sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu Nr. 11;

6) Bendram visų bendraturčių naudojimui paskirti: 197 kv.m. sklypo dalį, plane pažymėta indeksu Nr. 1; 104 kv.m. sklypo dalį, plane pažymėta indeksu Nr. 2.

Teismas taip pat įpareigojo atsakovę J. S. per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sklypo dalyje, plane pažymėtoje indeksu Nr. 4, pašalinti (iškelti) pavėsinę. Atsakovei neįvykdžius teismo sprendimo, leisti ieškovėms įvykdyti šiuos veiksmus, išieškant iš atsakovės tam reikiamas lėšas.

37. Atsakovai J. J. ir J. S. nesutinka su Vilnius miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 6 d. sprendimu ir apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo bÅ«tų nustatyta naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tarp bendraturčių tvarka pagal atsakovų siÅ«lomÄ naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ , parengtÄ pagal 2022 m. gruodžio 2 d. UAB „Geoforta“ Naudojimosi žemės sklypu tvarkos planÄ . Taip pat praÅ¡o panaikinti įpareigojimÄ atsakovei J. S. per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paÅ¡alinti (iÅ¡kelti) pavėsinę.

38. Atsakovė NŽT pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 6 d. sprendimÄ ir ieÅ¡kovių ieÅ¡kinį atmesti.

Dėl atsakovų J. J. ir J. S. apeliacinio skundo

39. Atsakovai J. J. ir J. S. nesutikimÄ su skundžiamame sprendime teismo nustatyta naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarka pagal UAB „Tiksli riba“ 2022 m. birželio 21 d. parengtÄ Naudojimosi žemės sklypu planÄ , visų pirma grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus ir pažeidė įrodinėjimÄ reglamentuojančias teisės normas, konstatuodamas, kad ginčo sklype nebuvo nusistovėjusios (faktinės) naudojimosi tvarkos. Apeliantai pažymi, kad prieÅ¡ingai nei skundžiamame sprendime konstatavo teismas, aplinkybes, jog ginčo sklype iki bylos iÅ¡kėlimo teisme egzistavo nusistovėjusi faktinė naudojimosi tvarka, patvirtina su pradiniais procesiniais dokumentais ieÅ¡kovių ir atsakovų pateiktos fotonuotraukos bei ieÅ¡kovių, atsakovų ir trečiojo asmens J. V. bylos nagrinėjimo metu duoti paaiÅ¡kinimai apie istoriÅ¡kai susiklosčiusiÄ faktinę žemės sklypu naudojimosi tvarkÄ . Tiek atsakovė J. S., tiek trečiasis asmuo J. V. teismui nurodė, kad žemės sklypo dalimi, kuria Å¡iuo metu naudojasi atsakovė J. S. ir kurioje stovi jai priklausanti pavėsinė, faktiÅ¡kai buvo naudojama ir prieÅ¡ tai buvusių savininkų, tame tarpe ir J. V., kuris buvo pradinis J. S. Å¡iuo metu priklausančio buto Nr. 3 savininkas. Be to, savo procesiniuose dokumentuose Å¡alys yra nurodžiusios faktines aplinkybes, kad dar 2014 m. ieÅ¡kovės ir pradinė atsakovė K. U. buvo susitarusios dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos, kuri buvo artima Å¡iuo metu esančiai faktinei naudojimosi žemės sklypu tvarkai, tačiau tvarka nebuvo suderinta su NŽT. Teisėjų kolegija su Å¡iais apeliantų argumentais nesutinka.

40. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Vadinasi, bet kokiu bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo klausimu bendraturčiai turi susitarti. Visgi, jeigu bendro susitarimo bendraturčiams pasiekti nepavyksta, tarp bendraturčių kilęs ginčas dėl bendro daikto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarkos gali bÅ«ti iÅ¡sprendžiamas teismo tvarka pagal bet kurio iÅ¡ bendraturčių ieÅ¡kinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant klausimÄ dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo turi bÅ«ti atsižvelgiama į bendraturčių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, reikia įvertinti nesutarimo priežastis, siekti, jog nustatoma naudojimosi tvarka bÅ«tų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Taip pat reikia vertinti, ar bendraturčio pateiktas projektas atitinka proporcingumo principÄ , ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų Å¡alių konfliktinei situacijai Å¡alinti. Siekiant Å¡ių tikslų teismai turi vadovautis teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principais (CK 1.5 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-291/2007, 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-481/2011). Nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ , taip pat turi bÅ«ti vadovaujamasi racionalumo, patogumo ir faktinio naudojimo kriterijais, kurie iÅ¡plaukia iÅ¡ bendrųjų žemės teisinio santykių reguliavimo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1050/2003).

41. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nurodo, jog yra pagrįstai nustatyta, kad naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarka nebuvo nustatyta. Apeliantų argumentus, kad nors ir nebuvo nustatytos naudojimosi žemės sklypu tvarkos, tačiau tarp bylos Å¡alių (esamų ir (ar) buvusių) buvo nusistovėjusi faktinė ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarka, paneigia pirmosios instancijos teisme bei apeliacinės instancijos teisme pateiktų procesinių dokumentų turinys, juose bylos dalyvių skirtingai aiÅ¡kinamos aplinkybės dėl žemės sklypo naudojimo, taip pat atsakovė NŽT, kaip valstybinės žemės sklypo dalies patikėtinis, patvirtino, kad nusistovėjusios žemės sklypo naudojimosi tvarkos nebuvo. Å iÄ aplinkybę patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys, t. y. byloje pateiktos buto, esančio (duomenys neskelbtini), 2020 m. spalio 30 d. pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos tarp buvusios buto savininkės (pardavėjos) K. U. ir pirkėjos J. S., 3.2. punkte nurodyta, kad naudojimosi tvarka sklypu nėra nustatyta, o sutarties 3.3. punkte nurodyta, kad pirkėjas yra informuotas apie tarp sklypo bendraturčių vykstantį teisminį ginÄÄ dėl naudojimosi sklypu tvarkos (e/b t. 6, b. l. 129); 2019 m. liepos 9 d. buto, adresu (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo pardavimo J. J. pirkimo-pardavimo sutarties 4.9. punkte taip pat nurodyta, kad dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo vyksta teisminis ginčas (e/b. t. 3, b.l. 162). Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra objektyvių įrodymų apie konkrečiÄ nusistovėjusiÄ tarp bylos Å¡alių naudojimosi tvarkÄ . Kita vertus, faktiÅ¡kai nusistovėjusi naudojimosi tvarka sprendžiant bendraturčių ginÄÄ dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, yra tik vienas iÅ¡ daugelio kriterijų nustatant naudojimosi ginčo sklypu tvarkÄ , ji nėra privaloma ir teismas turi teisę nustatyti kitokiÄ , labiau atitinkančiÄ Å¡alių interesus ir racionalų naudojimÄ si turtu, tvarkÄ .

42. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nustatė, kad ieÅ¡kovių pasiÅ«lyta naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarka pagal UAB „Tiksli riba“ 2022 m. birželio 21 d. parengtÄ Naudojimosi žemės sklypu planÄ , labiau atitinka visų sklypo savininkų (naudotojų) interesus nei atsakovų parengta naudojimo tvarka, todėl ieÅ¡kinį dėl naudojimo tvarkos nustatymo pagal ieÅ¡kovių parengtÄ planÄ tenkino. Atsakovai J. J. ir J. S. su tokiu teismo sprendimu nesutinka.

43. Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismo nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka pagal ieÅ¡kovių pateiktÄ UAB „Tiksli riba“ 2022 m. birželio 21 d. parengtÄ Naudojimosi žemės sklypu planÄ pažeidžia Å¡alių interesų pusiausvyros užtikrinimo, atsakovų teisių ir teisėtų interesų principus bei sudaro prielaidas Å¡alių konfliktinei situacijai kilti. Ginčijamo sprendimo pagrindu atsakovė J. S. nepagrįstai patirs nuostolius bei papildomas iÅ¡laidas, vykdydama teismo įpareigojimÄ paÅ¡alinti jai priklausančiÄ pavėsinę.

Teismas priskirdamas atsakovui J. J. priklausančiÄ Å¾emės sklypo dalį po tretiesiems asmenims priklausančiu statiniu (garažu), akivaizdžiai pažeidė teisėtumo kriterijų ir atsakovo teises bei teisėtus interesus bei sudarė prielaidas tolimesniam atsakovo J. J. ir trečiųjų asmenų T. C. ir N. D. C. konfliktui, kurio iÅ¡sprendimas atsakovui bus apsunkintas dėl trečiųjų asmenų nuolatinės gyvenamosios vietos, kuri yra (duomenys neskelbtini). Atmesdamas atsakovų siÅ«lomÄ variantÄ , teismas nepagrįstai neatsižvelgė į atsakovų argumentus, kad priskyrus valstybei priklausančiÄ Å¾emės sklypo dalį trečiųjų asmenų garažo eksploatacijai, valstybės interesai bÅ«tų apsaugoti administracine, o ne teismine tvarka, o taip pat bÅ«tų iÅ¡spręstas patekimo į garaÅ¾Ä klausimas, nes valstybei T.

C. ir N. D. C. iÅ¡nuomavus žemės sklypo dalį garažui eksploatuoti, nebereikėtų nustatinėti servituto. Teismo sprendimas esmingai pažeidžia atsakovo J. J. teises ir teisėtus interesus, nes visiÅ¡kai eliminuoja jam galimybę naudotis minėta žemės sklypo dalimi ir jos vertingomis savybėmis. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas iÅ¡ trečiųjų asmenų T. C. ir N. D. C. sklypo dalį įsigijo už tuo metu buvusiÄ rinkos kainÄ , o tretieji asmenys T. C. ir N. D. C. jokių savarankiÅ¡kų reikalavimų byloje nepareiÅ¡kė, iÅ¡sinuomoti garažo eksploatavimui reikalingos žemės sklypo dalies ir/ar nusistatyti servitutÄ nepageidavo, todėl toks teismo sprendimas atsakovo teisių ir teisėtų intereso pažeidimo ne tik nepaÅ¡alino, o prieÅ¡ingai, jį įteisino.

Nurodo, jog teismo iÅ¡vados, kad trečiųjų asmenų T. C. ir N. D. C. užstatytos žemės sklypo dalies priskyrimas atsakovui J. J. atitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, nes ne tik garažo savininkai (ir žemės sklypo dalies pardavėjai) turėjo įvertinti aplinkybę ir teisines pasekmes, kad jie parduoda ir po garažu esamÄ Å¾emės sklypo dalį, bet ir pirkėjas turėjo įvertinti, kad perka žemės sklypo dalį, esančiÄ po pardavėjams nuosavybės teise priklausančiu garažu, prieÅ¡tarauja įsiteisėjusiam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 12 d. sprendimui, priimtam c. b.

Nr. e2-553-931/2021, iškeltoje pagal ieškovų T. C. ir N. D. C. ieškinį atsakovui J. J. dėl pirkimo-pardavimo sutarties iš dalies pripažinimo negaliojančia.

44. Taigi iÅ¡ esmės apeliantai su nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka pagal ieÅ¡kovių pateiktÄ UAB „Tiksli riba“ 2022 m. birželio 21 d. parengtÄ Naudojimosi žemės sklypu planÄ nesutinka dėl atsakovams J. J. ir J. S. pagal nurodytÄ naudojimosi planÄ (ne)priskirtų žemės sklypo dalių, t. y. atsakovas J. J. nesutinka su jam ieÅ¡kovių pateiktame žemės sklypo naudojimosi plane priskirta žemės sklypo dalimi Nr. 6, kadangi ant Å¡io žemės sklypo dalies yra pastatytas tretiesiems asmenims nuosavybės teise priklausantis garažas, tuo tarpu atsakovė J. S. nesutinka, kad žemės sklypo dalis Nr. 4 pagal ieÅ¡kovių pateiktÄ planÄ priskirta naudotis ieÅ¡kovėms, o ne atsakovei, kurios pavėsinė stovi minėtoje žemės sklypo dalyje.

45. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovų apeliacinio skundo ir ieÅ¡kovių atsiliepimo į jį argumentus, bylos medžiagÄ , Å¡alių pateiktus naudojimosi ginčo sklypais projektus, sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovių pasiÅ«lyta naudojimosi žemės sklypu tvarka labiau atitinka Å¡ios nutarties 40 punkte minėtus principus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieÅ¡kovių ieÅ¡kinį.

46. Pirmiausia, laikytini nepagrįstais apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovui J. J. pagal ieÅ¡kovių pateiktÄ Å¾emės sklypu naudojimosi planÄ priskyrus naudotis žemės sklypo dalimi plane pažymėta Nr. 6, t. y. žemės sklypo dalimi ant kurios stovi tretiesiems asmenims T. C. ir N. D. C. priklausantis statinys (Garažas), yra pažeidžiamos atsakovo teises bei teisėti interesai, nes visiÅ¡kai eliminuojama jam galimybė naudotis minėta žemės sklypo dalimi ir sudaromos prielaidos tolimesniam atsakovo J. J. ir trečiųjų asmenų T. C. ir N. D. C. konfliktui. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad 2019 m. liepos 9 d. pirkimo-pardavimo sutartimi tretieji asmenys T. C. ir N. D. C. pardavė jiems priklausantį butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ir visÄ nuosavybės teise valdytÄ (įskaitant ir Garažui skirtÄ 35 kv. m. žemės dalį) žemės sklypo dalį atsakovui J. J. (e/b t. 3, b. l. 155-164). Byloje nėra ginčo, kad minėtos 2019 m. liepos 9 d. pirkimo-pardavimo sutarties tekste nebuvo aptarta dėl parduodame žemės sklype esančio statinio (Garažo), kuris liko trečiųjų asmenų nuosavybe, naudojimosi, t. y. kokia žemės sklypo dalimi, reikalinga Å¡io statinio eksploatacijai, naudosis tretieji asmenys. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ir pats pirkėjas turėjo įsivertinti, kad perka žemės sklypo dalį, esančiÄ po pardavėjams nuosavybės teise priklausančiu Garažu, t. y. ta dalis yra užstatyta (CK 6.189, 6.193 straipsniai). Neįvertinus to, pirkėjui tenka CK 6.395 straipsnyje numatytos teisinės pasekmės, t. y. kad pardavėjui (nagrinėjamu atveju – tretiesiems asmenims) pirkimo pardavimo sutartyje numatytomis sÄ lygomis gali bÅ«ti palikta teisė naudotis ta žemės sklypo dalimi, kuriÄ užima nekilnojamieji daiktai ir kuri yra bÅ«tina jų naudojimui (2 dalis) arba, jeigu pirkimo-pardavimo sutartyje pardavėjo teisė naudotis žemės sklypo dalimi ir jos sÄ lygos neaptartos, tai pardavėjui gali bÅ«ti nustatomas servitutas į tÄ Å¾emės sklypo dalį, kuriÄ užima nekilnojamasis daiktas ir kuri bÅ«tina jo naudojimui pagal jo paskirtį (3 dalis).

47. Atmestini apeliantų argumentai, kad nurodytas vertinimas prieÅ¡tarauja įsiteisėjusiam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 12 d. sprendimui, priimtam civilinėje byloje Nr. e2-553-931/2021, iÅ¡keltoje pagal ieÅ¡kovų T. C. ir N. D. C. ieÅ¡kinį atsakovui J. J. dėl pirkimo-pardavimo sutarties iÅ¡ dalies (dėl žemės sklypo dalies skirtos garažo eksploatavimui) pripažinimo negaliojančia. Pažymėtina, kad nors Å¡ioje byloje J. J. teigė, kad 2019 m. liepos 9 d. pirkimo-pardavimo sutartyje nebuvo duomenų apie žemės sklype esantį garaÅ¾Ä ir neaptartas klausimas dėl jo nuosavybės, tačiau Å¡ios aplinkybės yra paneigiamos anksčiau minėtame Vilnius miesto apylinkės teismo sprendime, kuriame yra nurodyta:

„<...> ieÅ¡kovai (nagrinėjamu atveju tretieji asmenys) pardavė idealiÄ jÄ Å¾emės sklypo dalį. <...> Å¡iÄ aplinkybę patvirtino ir ieÅ¡kovas ir liudytoja atstovo motina R. J., su kuria buvo tariamasi dėl sutarties sudarymo, kad ieÅ¡kovai nesutiko nei iki sutarties sudarymo, nei sutarties sudarymo metu parduoti garažo, kurį pastatė ieÅ¡kovės tėvas ir kuris ieÅ¡kovės Å¡eimai turi ypatingÄ reikÅ¡mę, nors pačiu garažu, kaip nurodė ir liudytojas L. P., ieÅ¡kovai nesinaudoja, nes yra iÅ¡vykę ir gyvena ne Lietuvoje.“ Be to, minėtoje civilinėje byloje trečiasis asmuo notarė R.

V., kuri tvirtino tarp Å¡alių sudarytÄ 2019 m. liepos 9 d. pirkimo-pardavimo sandorį, teismo posėdyje nurodė, kad po sandorio sudarymo sutartį pasiraÅ¡iusieji asmenys kalbėjosi apie tai, kaip ieÅ¡kovai (T. C. ir N. D. C.) pateks prie jiems nuosavybės teise priklausančio garažo, ir notarė pasiÅ«lė anuliuoti sandorį. Tačiau nei ieÅ¡kovų (trečiųjų asmenų) atstovas, nei atsakovas (J. J.), anuliuoti sandorio nepageidavo. Tokiu bÅ«du teisėjų kolegijos vertinimu, minėtoje Vilniaus miesto apylinkės teismo iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-553-931/2021 nustatytos aplinkybės, notarės tvirtinusios sandorį duoti paaiÅ¡kinimai, paneigia apelianto J.

J. argumentus, kad jis prieÅ¡ pirkdamas iÅ¡ trečiųjų asmenų butÄ ir žemės sklypo dalį (įskaitant ir Garažui skirtÄ 35 kv. m. žemės dalį) negalėjo į(si)vertinti nurodytų aplinkybių, t. y. kad perka žemės sklypo dalį, esančiÄ po pardavėjams nuosavybės teise priklausančiu garažu, todėl turi prisiimti iÅ¡ to kylančias pasekmes.

48. Ä®vertinus nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais ieÅ¡kovių pateiktame plane pažymėtÄ Å¾emės sklypo dalį Nr. 6, kuri yra užstatyta tretiesiems asmenims nuosavybės teise priklausančiu statiniu (Garažu), paskyrė naudotis atsakovui J. J. Sutiktina, kad kitoks situacijos vertinimas bÅ«tų neteisingas kitų sklypo savininkų ir naudotojų, kurie nebuvo nurodyto sandorio dalyviais, atžvilgiu, taip pat nepagrįstai apsunkintų NŽT valdomos valstybei priklausančios žemės dalies realų naudojimÄ .

49. Atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovui J. J. pagal ieÅ¡kovių pateiktÄ Å¾emės sklypu naudojimosi planÄ priskyrus naudotis žemės sklypo dalimi plane pažymėta Nr. 6, tai sudarys prielaidas tolimesniam atsakovo J. J. ir trečiųjų asmenų T. C. ir N. D. C. konfliktui. Teisėjų kolegija pažymi, kad žemės sklype esančio garažo savininkai T. C. ir N. D. C. sutinka su ieÅ¡kovių parengtu sklypo naudojimo planu. Kita vertus, net ir esant tikimybei, kad tarp trečiųjų asmenų ir atsakovo J. J. kils nesutarimų dėl atsakovui paskirtoje žemės sklypo dalyje esančio tretiesiems asmenims nuosavybės teise priklausančio garažo naudojimo, tai nepaneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovių pasiÅ«lyta naudojimosi žemės sklypu tvarka labiau atitinka visų žemės sklypo bendraturčių interesus. Sutiktina su ieÅ¡kovių atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundÄ iÅ¡dėstyta pozicija, kad žemės sklypo bendraturčiai neturi patirti neigiamų pasekmių dėl asmeninių atsakovo J. J. ir trečiųjų asmenų konfliktų, juolab, kad tokias pasekmes Å¡alys prisiėmė sudarydamos 2019 m. liepos 9 d. pirkimo-pardavimo sutartį.

50. Minėta, kad apeliaciniu skundu atsakovai taip pat nesutinka su teismo nustatyta ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarka pagal UAB „Tiksli riba“ 2022 m. birželio 21 d. parengtÄ Naudojimosi žemės sklypu planÄ , kadangi žemės sklypo dalis plane pažymėta Nr. 4 priskirta naudotis ieÅ¡kovėms, o ne atsakovei J. S., kuriai priklausanti pavėsinė stovi minėtoje žemės sklypo dalyje.

51. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė neturi teisėtų lÅ«kesčių Å¡iÄ pavėsinę iÅ¡saugoti, bei tai, kad įrengus pavėsinę prieÅ¡ais ieÅ¡kovių langÄ , ieÅ¡kovėms reikÅ¡mingai suprastėjo situacija dėl privatumo ir ramybės. Apeliantų vertinimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad dėl atsakovės J. S. pavėsinės pastatymo ir jos eksploatavimo neprieÅ¡tarauja visi gyvenamojo namo ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini), bendraturčiai ir naudotojai, iÅ¡skyrus ieÅ¡koves. IÅ¡ ieÅ¡kovių procesinių dokumentų matyti, kad ieÅ¡kovės yra linkusios konfliktuoti ir turi pretenzijų visiems daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendraturčiams, iÅ¡skyrus J. V. IeÅ¡kovių reikalavimas užtikrinti joms privatumÄ daugiabučiame name negalėjo bÅ«ti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, nes daugiabučio namo kiemas laikytinas vieÅ¡a vieta, į kuriÄ turi teisę patekti ne tik bendraturčiai, bet ir kiti asmenys be ieÅ¡kovių ar kitų bendraturčių leidimo. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog atsakovė J. S. naudodamasi pavėsine, veikia prieÅ¡ingu teisei bÅ«du. Teismo sprendimas realiai nesukels ieÅ¡kovėms jokių teisinių pasekmių, nes pagal teismo sprendimÄ sukeitus ieÅ¡kovių ir atsakovės faktiÅ¡kai naudojamas žemės sklypo dalis, ieÅ¡kovių privatumas vis tiek nebus užtikrintas dėl pernelyg mažo žemės sklypo ploto (6,64 a) bei ieÅ¡kovėms priklausančio buto langų iÅ¡dėstymo abi puses, todėl ieÅ¡kovėms sukeliamas kaimynų triukÅ¡mas nebus eliminuotas. Tokiu bÅ«du, teismo sprendimu patvirtinta ieÅ¡kovių siÅ«loma žemės sklypo naudojimosi tvarka neturės jokios įtakos ieÅ¡kovių teisėms ir teisėtiems interesams, ir prieÅ¡ingai, Å¡iuo atveju bus pažeista iki tol tarp bendraturčių nusistovėjusi žemės sklypo naudojimosi tvarka bei pažeistos atsakovės J. S. ir J. J. teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su nurodytais apeliantų argumentais nesutinka.

52. Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra ginčo, kad žemės sklypo dalyje plane pažymėtoje Nr. 4 esanti pavėsinė, priklausanti atsakovei J. S., yra pastatyta nesant visų sklypo savininkų sutikimo. Tai patvirtina ir atsakovės J. S. byloje pateikta 2021 m. gruodžio 9 d. kaimynų nuomonė dėl pavėsinės, kurioje ieÅ¡kovės nurodo nepritariančios pavėsinės pastatymui ginčo žemės sklype (jos dalyje). Pažymėtina, kad pavėsinė kaip statinys taip pat nėra įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Nustatyta, kad Å¡iam žemės sklypui nebuvo nustatyta naudojimosi sklypu tvarka, dėl žemės sklypu naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nuolat vyko (vyksta) konfliktai, todėl jie sprendžiami teisminių ginčų bÅ«du. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, kad atsakovė (ar prieÅ¡ tai buvę pavėsinės savininkai), nepaisydami savo turimos nuosavybės dalies, žemės sklypu naudojosi kaip norėjo, nesant visų bendraturčių sutikimo žemės sklype statė statinius, nereiÅ¡kia, kad bÅ«tent ir buvo tokia nusistovėjusi žemės sklypo naudojimosi tvarka. Kaip minėta Å¡ioje nutartyje, apeliantų argumentus apie nusistovėjusiÄ faktinę naudojimosi sklypu tvarkÄ , paneigia ir kitos byloje nustatytos aplinkybės, byloje pateikti įrodymai. Taigi, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju atsakovės J. S. interesas ar lÅ«kestis iÅ¡saugoti ginčo pavėsinę, negali bÅ«ti pateisinamas (ginamas) labiau nei kitų bendraturčių interesai.

53. Kolegija atkreipia dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamÄ praktikÄ bylose dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise turimo turto naudojimosi tvarkos nustatymo, kad bendraturčių ginÄÄ sprendžiančio teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausiÄ sprendimÄ , atsižvelgiant į ginčo Å¡alių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertinant Å¡alių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka bÅ«tų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Civilinių teisinių santykių subjektai (ginčo Å¡alys), įgyvendami savo teises bei atlikdami pareigas, taip pat privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). Taigi, prioritetas turi bÅ«ti teikiamas visų, o ne atskirų, bendraturčių interesų apsaugai.

54. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovės prašė nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarkÄ pagal jų pateiktÄ planÄ , kurioje žemės sklypo dalis pažymėta Nr. 4 bÅ«tų paskirta ieÅ¡kovių naudojimuisi, kadangi pavėsinė, priklausanti atsakovei J. S., yra prieÅ¡ ieÅ¡kovių (gyvenančių pirmame namo aukÅ¡te) langus. IeÅ¡kovės nurodo, kad pavėsinėje nuolat vyksta vakarėliai, joje renkasi žmonės, triukÅ¡maujama, vartojamas alkoholis, keliamas triukÅ¡mas, o kadangi pavėsinė yra tiesiai prieÅ¡ ieÅ¡kovių langus yra pažeidžiamas ieÅ¡kovių privatumas. Be to, pažymėjo, kad nurodytos aplinkybės nuolat kursto konfliktus.

55. Teisėjų kolegija nurodo, kad ieÅ¡kovių praÅ¡oma patvirtinti žemės sklypu naudojimosi tvarka, praÅ¡ant joms paskirti sklypo dalį Nr. 4, nagrinėjamu atveju labiau atitinka visų bendraturčių interesus. Kaip pagrįstai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovėms priklauso butas Nr. 1, kuris yra pirmame aukÅ¡te ir kurio langai iÅ¡eina tiesiai į pavėsinę; kito pirmame aukÅ¡te esančio buto Nr. 2 langai neiÅ¡eina į pavėsinę; buto Nr. 3, kurio savininkė ir naudojasi Å¡ia pavėsine, langai iÅ¡eina į pavėsinę, bet butas yra antrame aukÅ¡te; butas Nr. 4 taip pat yra antrame aukÅ¡te ir jo langai neiÅ¡eina į pavėsinę; kÅ«rybinės dirbtuvės (Nr. 5 ir Nr. 6) yra trečiame aukÅ¡te ir pavėsinės eksploatacijos klausimai realiai jiems neaktualÅ«s. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismu, kad tokia žemės sklypo naudojimosi tvarka labiausiai atitiktų visų bendraturčių interesus, taip pat pateisintų siekį iÅ¡laikyti nekilnojamo turto (buto) ir žemės sklypo dalies vientisumÄ .

56. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatęs naudojimo ginčo sklypu tvarkÄ pagal ieÅ¡kovių parengtÄ planÄ , kartu tenkino ieÅ¡kovių reikalavimÄ atlaisvinti plane Nr. 4 pažymėtÄ sklypo dalį, t. y. įpareigojo atsakovę J. S. per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sklypo dalyje, plane pažymėtoje indeksu Nr. 4, paÅ¡alinti (iÅ¡kelti) pavėsinę.

57. Apeliaciniame skunde pažymima, kad Å¡io ginčijamo sprendimo pagrindu atsakovė J. S. nepagrįstai patirs nuostolius bei papildomas iÅ¡laidas, vykdydama teismo įpareigojimÄ paÅ¡alinti jai priklausančiÄ pavėsinę. Teisėjų kolegija Å¡iuos apeliacinio skundo argumentus laiko nepagrįstais.

58. IÅ¡ byloje esančios medžiagos ginčo nustatyta, kad pavėsinė pastatyta iÅ¡ medinių konstrukcijų, neturi pamato, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog pavėsinės nukėlimas neturėtų sÄ lygoti nepagrįstai didelių iÅ¡laidų. Be to, iÅ¡ 2020 m. rugsėjo 14 d. Valstybės teritorijų planavimo ir Statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento raÅ¡te Nr. 2D-12795 „Dėl daugiabučio gyvenamojo namo kieme esančios pavėsinės iÅ¡samaus vertinimo“ yra nurodyta, kad pavėsinė yra kilnojamasis daiktas ir kad jÄ galima iÅ¡ esmės nesumažinus jos vertės perkelti į kitÄ Å¾emės sklypo dalį. Taigi nurodytos aplinkybės paneigia apeliantų argumentus dėl atsakovės J. S. iÅ¡laidų, kurias ji patirtų vykdydama teismo įpareigojimÄ atlaisvinti plane Nr. 4 pažymėtÄ sklypo dalį.

59. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas iÅ¡dėstyta, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, Å¡alių paaiÅ¡kinimus, susijusius su atsakovams J. J. ir J. S. paskirtomis ginčo sklypo dalimis ir Å¡ių žemės sklypo dalių naudojimu, ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog geriausiai visų bendraturčių interesus atitiktų bÅ«tent ieÅ¡kovių parengta Žemės sklypo naudojimosi tvarka. Remiantis atsakovų apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinti ar keisti.

60. Atsižvelgiant į nurodytÄ , atsakovų J. J. ir J. S. apeliacinis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 6 d. sprendimo, kuriuo teismas nustatė ginčo sklypo naudojimosi tvarkÄ pagal UAB „Tiksli riba“ 2022 m. birželio 21 d. parengtÄ Naudojimosi žemės sklypu planÄ ir įpareigojo atsakovę J. S. per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sklypo dalyje, plane pažymėtoje indeksu Nr. 4, paÅ¡alinti (iÅ¡kelti) pavėsinę, atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl Nacionalinės žemės tarnybos apeliacinio skundo

61. Atsakovė NŽT apeliaciniame skunde pažymi, kad ieÅ¡kovių pateiktame naudojimosi tvarkos plane nėra įraÅ¡yti ir minimi tretieji asmenys T. C. ir N. D. C., turintys GaraÅ¾Ä Å¡iame žemės sklype, todėl vien Å¡iuo pagrindu, toks ieÅ¡kovių planas turi bÅ«ti atmestas. Taip pat nurodė, kad žemės sklype esančių statinių savininkai, net ir nebÅ«dami žemės sklypo savininkais, yra suinteresuoti, kad nustatoma naudojimosi tvarka atitiktų jų, kaip žemės naudotojų, teisėtus interesus, nustatoma naudojimosi tvarka turi bÅ«ti derinama ir su žemės sklypo potencialiais bÅ«simais savininkais (naudotojais). Teisėjų kolegija su Å¡iais atsakovės apeliacinio skundo argumentais neturi pagrindo sutikti.

62. Nustatyta, kad tretiesiems asmenims T. C. ir N. D. C. nuosavybės teise priklauso 15,81 kv. m. ploto garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio užstatymo plotas 21,00 kv. m., esantis adresu (duomenys neskelbtini) (e/b t. 2, b. l. 117-118). Garažui NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 49VÄ®-1050-(14.49.2.) buvo paskaičiuota 35 kv. m. ploto garažui tenkanti žemės sklypo dalis, viso trečiajam asmeniui T. C. buvo paskaičiuota 135 kv. m. ploto žemės dalis 664 kv. m. ploto sklype adresu (duomenys neskelbtini) (e/b t. 2, b. l. 193, 194). NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. 49VÄ®-1184-(14.49.2.) „Dėl naudojamo kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalies pardavimo T. C.“ trečiajam asmeniui T. C. nutarta parduoti 135 kv. m. ploto valstybinės žemės sklypo dalies, esančios 664 kv. m. kitos paskirties valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini) (e/b t. 1, b. l. 168-169, t. 2, b. l. 117-118, 193); vėliau T. C. dar iÅ¡pirko iÅ¡ valstybės 16 kv.m. dalį 664 kv.m. ploto žemės sklype (e/b t. 2, b. l. 148). 2019 m. liepos 9 d. pirkimo-pardavimo sutartimi tretieji asmenys pardavė jiems priklausantį 55,98 kv. m. ploto butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ir visÄ nuosavybės teise valdytÄ (įskaitant ir Garažui skirtÄ 35 kv. m. žemės dalį) 151 kv.m. ploto žemės sklypo dalį atsakovui J. J. (e/b t. 3, b. l. 155-164). Taigi, tretieji asmenys nėra žemės sklypo bendraturčiai.

63. Taip pat pažymėtina, kad tretieji asmenys T. C. ir N. D. C., nepaisant to, kad jie nėra ginčo sklypo bendraturčiai, tačiau jie, kaip statinio (garažo) esančio žemės sklype savininkai, buvo įtraukti į bylos nagrinėjimÄ trečiaisiais asmenimis, jiems buvo sudaryta galimybė pasisakyti dėl ieÅ¡kovių ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumo. Atkreiptinas dėmesys, kad trečiųjų asmenų T. C. ir N. D. C. atstovė prašė ieÅ¡kovių ieÅ¡kinį tenkinti, t. y. jie neprieÅ¡taravo ieÅ¡kovių praÅ¡ymui nustatyti ginčo sklypo naudojimosi tvarkÄ pagal UAB „Tiksli riba“ 2022 m. birželio 21 d. parengtÄ Naudojimosi žemės sklypu planÄ . Nurodytos aplinkybės paneigia NŽT argumentus, jog yra pažeidžiamos trečiųjų asmenų teisės, kadangi patys garažo savininkai (tretieji asmenys) sutiko su ieÅ¡kovių parengtu sklypo naudojimo planu.

64. Apeliantė taip pat nurodo, kad iÅ¡ ieÅ¡kovių pateiktos naudojimosi tvarkos plano lentelės matyti, jog ieÅ¡kovės yra apskaičiavusios Žemės sklypo dalis net ir tiems turto objektams, kurie nėra registruoti Nekilnojamojo turto registre arba nėra iÅ¡skirta tenkanti Žemės sklypo dalis (kaip antai rÅ«siai, kurie iÅ¡ viso nėra registruoti Nekilnojamojo turto registre). IeÅ¡kovės ignoruodamos Nacionalinės žemės tarnybos kompetencijÄ pagal Nutarimo 37.2 papunktį, pačios savo iniciatyva nusprendė kiek neregistruotiems daiktams – rÅ«siams (dėl kurių iÅ¡pirkimo nėra kreiptasi) tenka Žemės sklypo dalies.

65. Pažymėtina, kad teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti ieÅ¡kovių pateiktame žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane nurodytais skaičiavimais. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad pati atsakovė NŽT perskaičiavusi ginčo sklypo dalis, tenkančias butams, jų priklausiniams (rÅ«siams) ir negyvenamosioms patalpoms (kÅ«rybinėms dirbtuvėms) aptarnauti, į bylÄ teikė nurodytus paskaičiavimus. Tuo tarpu tiek ieÅ¡kovės, tiek atsakovai, vadovavosi pačios atsakovės NŽT atliktais paskaičiavimais, ir tikslino atitinkamai savo į bylÄ teikiamus naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo planus. Tokiu bÅ«du apeliantė nepagrįstai nurodo, jog ieÅ¡kovės savo iniciatyva nusprendė ir nustatė kiekvienam bendraturčiui naudotis tenkančiÄ Å¾emės sklypo dalį. Kolegija pabrėžia, jog pati apeliantė tokius duomenis pateikė į bylÄ , todėl jais abejoti nei proceso Å¡alims, nei bylÄ nagrinėjančiam teismui nebuvo pagrindo. Atsižvelgiant į tai, nurodyti atsakovės NŽT argumentai atmestini, kaip nepagrįsti.

Dėl bylos procesinės baigties

66. Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas įvertinęs visus byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, Å¡alių paaiÅ¡kinimus, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovių pasiÅ«lyta naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarka pagal UAB „Tiksli riba“ 2022 m. birželio 21 d. parengtÄ Naudojimosi žemės sklypu planÄ , labiau atitinka visų sklypo savininkų (naudotojų) interesus nei atsakovų parengta naudojimo tvarka, todėl ieÅ¡kinį dėl naudojimo tvarkos nustatymo pagal ieÅ¡kovių parengtÄ planÄ tenkino pagrįstai.

67. Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ teismo sprendimÄ , dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o atsakovų apeliaciniai skundai, juose nurodytais motyvais, atmestini kaip nepagrįsti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

68. Apeliantai J. J. ir J. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nepriklausomai nuo bylos baigties, nepagrįstai netenkino atsakovų praÅ¡ymo iÅ¡ trečiųjų asmenų T. C. ir N. D. C. atsakovo J. J. naudai priteisti 2178 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti ir 60,50 Eur už matininko paslaugas, iÅ¡ viso 2238,50 Eur, o atsakovei J. S. iÅ¡ pradinės atsakovės K. U. priteisti 181,50 Eur už matininko paslaugas. PraÅ¡ymÄ atsakovai grindė tuo, kad nepriklausomai nuo bylos baigties, tretieji asmenys T. C. bei N. D. C., patys inicijavę Å¡ios bylos iÅ¡kėlimÄ teisme kaip pradiniai ieÅ¡kovai, 2019 m. gegužės 24 d. notarės R. V. patvirtintu įgaliojimu Reg. Nr. 83453, įsipareigojo J. J. atlyginti visas teisines iÅ¡laidas susijusias su Å¡iuo ginču, taip pat įvertinti, kad pradinė atsakovė K. U. 2022 m. spalio 30 d. Buto pirkimo-pardavimo sutarties 3.3 p. yra įsipareigojusi atsakovei J. S. atlyginti su Å¡iuo procesu susijusias bylinėjimosi iÅ¡laidas. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo teismo sprendimo, teismas dėl Å¡ių aplinkybių nevertino ir dėl jų nepasisakė, todėl nepagrįstai iÅ¡ atsakovų J. J. ir J. S. ieÅ¡kovės R. B. naudai priteisė jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Tokiu sprendimu teismas sudarė prielaidas naujų teisminių ginčių kilimui tarp T. C., N. D. C. ir J. J. bei J. S. ir K. U. Teisėjų kolegija Å¡iuos apeliantų argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

69. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylÄ nagrinėjant teisme civilinio proceso tvarka yra vadovaujamasi CPK normomis. Atitinkamai, CPK normomis vadovaujamasi ir paskirstant bylinėjimosi iÅ¡laidas.

70. CPK 93 straipsnyje, kuris reglamentuoja bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ , bylÄ nagrinėjant civilinio proceso tvarka, nurodyta, jog Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (1 dalis), tuo tarpu, jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, Å¡iame straipsnyje nurodytos iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (2 dalis).

71. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo nustatyta, kad teismas ieškovių ieškinį tenkino visiškai, todėl vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi pagrįstai iš atsakovų ieškovės naudai priteisė visas jos pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

72. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju neturėjo pagrindo vadovautis apeliantų nurodytomis tarp Å¡alių sudarytomis sutartimis, jose sudarytais susitarimais dėl tarpusavio teisinių iÅ¡laidų atlyginimo. Be to, pabrėžtina, kad atsakovai praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas ir iÅ¡ pradinės atsakovės K. U., kuri Å¡ioje byloje nėra proceso dalyvė. Kolegija akcentuoja, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos bylÄ nagrinėjant teisme paskirstomos pagal procesinės teisės normas, nes reikalavimas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo yra procesinio, o ne materialinio pobÅ«džio. Atsakovų ir trečiųjų asmenų susitarimai dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo nepatenka į Å¡ios bylos nagrinėjimÄ . Atsižvelgiant į nurodytÄ , konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas ir tinkamai sprendė klausimÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo tarp proceso Å¡alių Å¡ioje byloje.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme

73. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

74. Nagrinėjamu atveju atmetus atsakovų J. J. ir J. S. bei NŽT apeliacinius skundus ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 6 d. sprendimÄ palikus nepakeistÄ , atsakovų apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos.

75. IeÅ¡kovė R. B. praÅ¡o iÅ¡ atsakovų J. J. ir J. S. priteisti 1200 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ , bei iÅ¡ NŽT priteisti 700 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ . PraÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos yra pagrįstos įrodymais, vertinamos kaip protingo dydžio, todėl yra priteistinos. Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovei iÅ¡ J. J. ir J. S. priteistina lygiomis dalimis 1200 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ , t. y. iÅ¡ kiekvieno po 600 Eur, o iÅ¡ atsakovės NŽT priteistina 700 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ (CPK 93, 98 straipsniai).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 6 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti lygiomis dalimis iÅ¡ atsakovų J. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1200 Eur (vienÄ tÅ«kstantį du Å¡imtus eurų) teisinės pagalbos iÅ¡laidų už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ , t. y. iÅ¡ kiekvieno po 600 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus eurų), ieÅ¡kovės R. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iÅ¡ atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus miesto skyrius, (j. a. k. 188704927) 700 Eur (septynis Å¡imtus eurų) teisinės pagalbos iÅ¡laidų už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ ieÅ¡kovės R. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Margarita Stambrauskaitė

Eglė Surgailienė

Rūta Veniulytė-Jankūnienė