Legislator Case Law & Legislation
14ef71cb-a5be-4c44-9b72-c54972fe35ee AI generated

14ef71cb-a5be-4c44-9b72-c54972fe35ee · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 14ef71cb-a5be-4c44-9b72-c54972fe35ee
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės, kolegijos teisėjų Algirdo AuruÅ¡kevičiaus (pranešėjo), Danutės Kutrienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apeliantės (atsakovės) J. D. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. vasario 5 d. nutarties, kuria

Legislator headnote

AI generated

14ef71cb-a5be-4c44-9b72-c54972fe35ee · Vilniaus apygardos teismas: sumai – piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovei ir esančių pas atsakovę ar trečiuosius asmenis areÅ¡tÄ , o jei piniginių lėšų ir turtinių teisių nebÅ«tų – pavesti ieÅ¡kovo pasirinktam antstoliui surasti, apraÅ¡yti bei areÅ¡tuoti piniginio reikalavimo ribose tiek kilnojamÄ jį, tiek nekilnojamÄ jį atsakovės turtÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėjas Algirdas Auruškevičius

Pranešėjas Algirdas Auruškevičius                                 Civilinė byla Nr. 2S-943-115/2010

Teisėja Aldona

Biekšienė                                              Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                       110.1; 110.4.;122.4.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2010 m. rugsėjo 23 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės, kolegijos teisėjų Algirdo AuruÅ¡kevičiaus (pranešėjo), Danutės Kutrienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apeliantės (atsakovės) J. D. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. vasario 5 d. nutarties, kuria

praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintas civilinėje byloje Nr. 2-6271-101/2010 pagal V. P. praÅ¡ymÄ laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieÅ¡kinio

pareiškimo J. D. turto atžvilgiu, tretysis asmuo UAB „EMU GROUP.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,

n u s t a t ė :

ieškovas

V. P. prašė iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo atsakovei J. D. taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones bendrai 35.000 Lt

sumai – piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovei ir esančių pas atsakovę ar trečiuosius asmenis areÅ¡tÄ , o jei piniginių lėšų ir turtinių teisių nebÅ«tų – pavesti ieÅ¡kovo pasirinktam antstoliui surasti, apraÅ¡yti bei areÅ¡tuoti piniginio reikalavimo ribose tiek kilnojamÄ jį, tiek nekilnojamÄ jį atsakovės turtÄ .

Nurodė, kad ketina kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl 25.000 Lt avansinės sumos bei 10.

000 Lt baudos pagal 2009-12-11 preliminariÄ nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, nes atsakovė neįvykdė pareigos iÅ¡registruoti nekilnojamojo daikto hipotekÄ bei atitinkamai nesudarė pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties. Nurodė, kad 2010-01-15 tiek atsakovei, tiek UAB „EMU GROUP“ pateikė raginimus, kuriais pareikalavo atsakovės iki 2010-01-26 įvykdyti preliminaria sutartimi prisiimtÄ Ä¯sipareigojimÄ â€“ iÅ¡registruoti buto, esančio Antakalnio g. 82, Vilniuje, hipotekÄ , tačiau per raginime nurodytÄ terminÄ atsakovė Turto hipotekos neiÅ¡registravo ir atitinkamai Pagrindinės buto pirkimo-pardavimo sutarties nesudarė. Nurodo, kad iÅ¡ atsakovės elgesio matyti, kad ji vengia vykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, nors pareiÅ¡kėjas savo prievolę pagal preliminariÄ sutartį yra įvykdęs (sumokėjęs 25.000 Lt avansÄ ), bÅ«simo reikalavimo suma didelė, todėl gali bÅ«ti pakenkta ieÅ¡kovo turtiniams interesams. (b.l. 1-4).

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. vasario 5 d. nutartimi ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl

laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino; areÅ¡tavo J. D., nuosavybės teise priklausantį kilnojamÄ jį ar nekilnojamÄ jį turtÄ , jo nesant ar

esant nepakankamai – pinigines lėšas, esančias bankų ir/ar kitų kredito įstaigų

sÄ skaitose, priklausančias J. D. ir esančias pas jÄ ar trečiuosius asmenis, iÅ¡skyrus pensijÄ bei kitas socialines iÅ¡mokas, 35.000

Lt sumai, uždraudžiant disponuoti, kitaip suvaržyti turtÄ , leidžiant iÅ¡ areÅ¡tuotų lėšų iÅ¡mokėti mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas, taip pat atsiskaityti su V. P. pagal Å¡ioje byloje pareiÅ¡kiamus reikalavimus (b.l.25).

              Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į ieÅ¡kiniu praÅ¡ytinos priteisti sumos dydį (35.000 Lt atsakovės J. D. atžvilgiu) bei Å¡alių interesų pusiausvyrÄ yra tikslinga taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

Apeliantė J. D. pateikė atskirÄ jį skundÄ (b.l.43-45), kuriuo praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ nutartį. Nurodo, kad

preliminarioji sutartis tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės yra galiojanti ir terminas jÄ Ä¯vykdyti nėra pasibaigęs, todėl argumentas, jog sutartis nevykdoma, nesilaikoma sutartyje prisiimtų įsipareigojimų, yra niekinis. Pabrėžia, kad argumentas, jog atsakovė vengia įsipareigojimų ir todėl yra grėsmė, kad pareiÅ¡kus ieÅ¡kininius reikalavimus, nebus galima garantuoti bÅ«simo ieÅ¡kinio užtikrinimo, yra nepagrįstas ir niekinis. Akcentuoja, kad pagal tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės sudarytÄ preliminariÄ jÄ nekilnojamojo turo pirkimo – pardavimo sutartį, kreditorius teisę reikalauti grÄ Å¾inti sumokėtÄ 25.000 Lt avansÄ bei 10.000 Lt baudos, įgyja tik tada, kai per 12 mėn. nuo minėtos sutarties sudarymo nebus sudaryta pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis. Nurodo, jog ieÅ¡kovas neturi teisės reikalauti grÄ Å¾inti reikalaujamų pinigų ir sumokėti baudos, nes nepraėjęs terminas, per kurį turi bÅ«ti sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis. Teigia, jog įvertinus atsakovės turimÄ turtÄ bei palyginus jį su kreditoriaus nurodyta suma, akivaizdu, jog reikalaujama 35.000 Lt suma nėra pakankamai didelė tam, jog bÅ«tų galima taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones nurodant vienintelį argumentÄ , jog tai neva didelė bÅ«simo reikalavimo suma. Pažymi, kad atsakovė yra pensinio amžiaus, į jos sÄ skaitÄ banke yra pervedama pensija, kuris yra vienintelis atsakovės pragyvenimo Å¡altinis, todėl laikinųjų apsaugos priemonių nukreipimas į Å¡ias pinigines lėšas itin pažeis jos interesus, nes atsakovė neturės iÅ¡ ko gyventi.

IeÅ¡kovas V. P. atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ (b.l. 50-52) praÅ¡o apeliantės atskirojo skundo netenkinti, skundžiamÄ teismo nutartį palikti galioti. Nurodo, jog apeliantė savo atskirÄ jį skundÄ motyvuoja faktinėmis aplinkybėmis, susijusiomis su ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumu. Pabrėžia, kad teismas spręsdamas klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nevertina ir neturi vertinti reikalavimo pagrįstumo, o tik vertina, ar yra poreikis užtikrinti ieÅ¡kinį, t.y. ar ieÅ¡kinio patenkinimo atveju, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimas galės bÅ«ti realiai įvykdytas. Konstatuoja, jog apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų jos gerÄ turtinę padėtį, tuo pačiu apeliantė nepaneigė grėsmės, jog teismo galimai palankus ieÅ¡kovui teismo sprendimas įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Pabrėžia, kad teismui pakanka įsitikinti, kad konkrečioje situacijoje egzistuoja grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Nurodo, jog teismų praktikoje suformuota taisyklė, pagal kuriÄ aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp Å¡alių atsirado dėl didelės pinigų sumos (2005-05-03 Lietuvos apeliacinio teismo nutartis c.b. Nr. 2-105/2006). Pažymi, kad teismas skundžiama nutartimi nenukreipė iÅ¡ieÅ¡kojimo į atsakovės gaunamÄ pensijÄ , todėl atsakovės argumentas dėl jos interesų pažeidimo, taip pat dėl to, kad atsakovė neturės iÅ¡ ko gyventi, yra nepagrįstas.

Apeliantės (atsakovės) J. D. atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis.

Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato Å¡ių priemonių taikymo sÄ lygÄ ir esminį apribojimÄ - laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos tada, jei yra pagrindo manyti, jog nesiėmus Å¡ių priemonių, bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Å ios normos pagrindu pirmosios instancijos teismas, nenagrinėdamas ir nevertindamas paties ieÅ¡kinio pagrįstumo, atsižvelgdamas į abiejų bylos Å¡alių interesus bei užtikrindamas jų pusiausvyrÄ , sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieÅ¡kinį, tai yra ar ieÅ¡kinio tenkinimo atveju teismo sprendimas, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, galės bÅ«ti realiai įvykdytas.

Laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiÅ¡kumo, proporcingumo principais. EkonomiÅ¡kumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad bÅ«tų užtikrintas bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismÄ iÅ¡laikyti proceso Å¡alių

interesų pusiausvyrÄ (CPK 3 str. 7 d. ir 145 str. 2 d.). Taigi laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti parenkamos

taip, kad nei vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti.

Apeliantė atskirajame skunde teigia, jog įvertinus jos turimÄ turtÄ bei palyginus jį su ieÅ¡kovo nurodyta suma, akivaizdu, jog reikalaujama 35.000 Lt suma negali bÅ«ti laikoma didele.

Vertindama laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje nėra pateikta duomenų, atspindinčių realiÄ dabartinę apeliantės finansinę padėtį ir apsprendžiančiÄ laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tinumÄ (nebÅ«tinumÄ ), todėl negalima daryti iÅ¡vados, kad apeliantės finansinė padėtis yra gera ir, kad ieÅ¡kinio patenkinimo atveju, apeliantė bus pajėgi įvykdyti teismo sprendimÄ , todėl aptarti atskirojo skundo motyvai, nesudaro pagrindo pripažinti nepagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartį ir jÄ panaikinti. Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tÄ aplinkybę, jog pati apeliantė nurodo, kad jos finansinė padėtis yra sunki, teigdama, kad pensija yra vienintelis jos pragyvenimo Å¡altinis, todėl laikinųjų apsaugos priemonių nukreipimas į Å¡ias pinigines lėšas itin pažeis jos interesus, nes apeliantė neturės iÅ¡ ko gyventi.

 Pažymėtina ir tai, jog teismų praktikoje aplinkybė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, preziumuojama tuomet, kai kilęs turtinis ginčas dėl didelės sumos, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-05-08 nutartis c.b. Nr. 2-307/08 ir kt.). Å iuo atveju 35.000 Lt reikalavimo suma apeliantei (atsakovei), kaip fiziniam asmeniui, laikytina didele.

Teisėjų kolegija kaip nepagrįstÄ atmeta ir apeliantės argumentÄ , jog pastaroji yra pensinio amžiaus, į jos sÄ skaitÄ banke yra pervedama pensija, kuris yra vienintelis apeliantės pragyvenimo Å¡altinis, todėl laikinųjų apsaugos priemonių nukreipimas į Å¡ias pinigines lėšas itin pažeis jos interesus, nes apeliantė neturės iÅ¡ ko gyventi. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi areÅ¡tavo J. D., nuosavybės teise priklausantį kilnojamÄ jį ar nekilnojamÄ jį turtÄ , jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines

lėšas, esančias bankų ir/ar kitų kredito įstaigų sÄ skaitose, priklausančias J. D. ir esančias pas jÄ ar trečiuosius asmenis,

iÅ¡skyrus pensijÄ bei kitas socialines iÅ¡mokas. Dėl Å¡ios priežasties ieÅ¡kovo atsiliepime nurodytas  argumentas, jog teismas skundžiama nutartimi nenukreipė iÅ¡ieÅ¡kojimo į atsakovės gaunamÄ pensijÄ , yra pagrįstas.

Å ioje nutartyje jau minėta, kad pirmosios instancijos teismas, nenagrinėdamas ir nevertindamas paties ieÅ¡kinio pagrįstumo, atsižvelgdamas į abiejų bylos Å¡alių interesus bei užtikrindamas jų pusiausvyrÄ , sprendžia, ar yra poreikis

užtikrinti ieškinį, todėl teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliantės argumentų, susijusių su

sutarties vykdymo terminu.

Dėl kitų atskirajame skunde išdėstytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie tiesiogiai susiję su ginčo esme.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliantės J. D. atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ginčijamai nutarčiai panaikinti ar pakeisti, todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).

Be to, iš apeliantės

J. D. priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 88 str.1 d. 3 p., 96 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d., 1 p., 339 str., teisėjų kolegija

n u t a r ė :

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-6271-101/2010 palikti nepakeistÄ .

Priteisti iš apeliantės

J. D. valstybei 9,85 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Kolegijos pirmininkė                                                                         Alma

Urbanavičienė

Kolegijos teisėjai                                                                               Algirdas

Auruškevičius

                                                                                                          Â

                                                                                                           Danutė

Kutrienė