14ef320a-d5d1-44d2-b978-cfef6b94f95e · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas Linas PauliukėnasPranešėjas L. Pauliukėnas                                          Baudžiamoji byla Nr. 1A-47-557/2013Teisėjas E. Antanauskas                      Teisminio proceso Nr. 1-30-2-00029-2009-8                                                                                  Procesinio sprendimo kategorijos: (S)              1.1.7.; 1.1.8.; 1.2.14.5.2.; 2.1.14.; 2.1.15.;

                                                                                  2.4.6.3.4.; 2.4.7.;                                                                                                 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. spalio 25 d.

KlaipėdaKlaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Aurelijos Sadauskaitės ir Daliaus Jocio, sekretoriaujant Danutei KlimaÅ¡auskaitei,   dalyvaujant prokurorams Irmantui BalčiÅ«nui, Erikai Laukineitienei, Virginijai Tilvikienei,nuteistajai A. P. ir jos gynėjoms Aleksandrai Voskoboinikovai, Svietlanai Baracevičienei,nukentėjusiajam V. P. ir jo įgaliotajam atstovui adv. ArÅ«nui Devėnui,   vertėjai Livijai MartiÅ¡auskienei,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios A.

P., nukentėjusiojo V. P. bei nuteistosios gynėjos S. Baracevičienės apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 11 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. nuteista pagal BK 182 str. 2 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams, bausmę atliekant atvirojoje kolonijoje, bausmės pradžiÄ skaičiuojant nuo faktinio jos sulaikymo dienos. Nuosprendžiu nukentėjusiojo V. P. civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos tenkintas iÅ¡ dalies, ir priteista iÅ¡ A. P. nukentėjusiajam V.

P. 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiojo V. P. civilinis ieÅ¡kinys dalyje dėl turtinės žalos paliktas nenagrinėtu. Nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės prokuratÅ«ros 2010 m. sausio 25 d. nutarimu taikytÄ laikinÄ nuosavybės teisių apribojimÄ A. P. turtui – ½ gyvenamojo buto, esančio (duomenys neskelbtini). IÅ¡nagrinėjusi bylÄ , teisėjų kolegijan u s t a t ė:A. P. nuteista už tai, kad apgaule savo naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę: ji, turėdama tikslÄ apgaule savo naudai įgyti didelės vertės turtinę teisę, 2008 m. balandžio mėn., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini) bendro susitarimo su V.

P. pagrindu įgijusi iÅ¡ jo AB „SEB“ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duotÄ V. P. vardu, laikotarpiu nuo 2008-05-02 iki 2008-05-29 nuo V. P. priklausančios AB „SEB“ banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) per 36 kartus nuėmė 58 500 Lt sumÄ . Po ko, siekdama priverstine tvarka iÅ¡ieÅ¡koti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-11-29 sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) A. P. naudai iÅ¡ V. P. priteistÄ sumokėti 162 024,50 Lt sumÄ , 2008-07-28 kreipėsi į antstolį G.

J., praÅ¡ydama priimti vykdomÄ jį dokumentÄ Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 162 024,50 Lt iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ V. P., tyčia nuslėpdama faktÄ , kad bendru sutarimu V. P. 2008 m. gegužės mėn. grÄ Å¾ino A. P. dalį teismo priteistos sumos – 58 500 Lt. Tokiu bÅ«du A. P. nuslėpdama, kad V. P. grÄ Å¾ino dalį – 58 500 Lt iÅ¡ 162 024,50 Lt teismo jai priteistos sumos, apgaule savo naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę pakartotinai reikalauti iÅ¡ V. P. sumokėti visÄ 162 024,50 Lt sumÄ , tuo padarydama V.

P. 58 500 Lt turtinę žalÄ . Apeliaciniu skundu nuteistoji A. P. praÅ¡o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 11 d. nuosprendį panaikinti ir jos atžvilgiu priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, nurodė, kad jos kaltė įrodyta nuosekliais ir logiÅ¡kais V. P. parodymais. Tačiau iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad V. P. savo parodymuose nuolat painiojosi, pvz., 2009-02-09 apklausoje teigė, jog jai buvo sumokėta 58 826,14 Lt; 2009-02-10 teigė, jog jo patirta žala arba 57 200 Lt, arba 58 500 Lt; 2008-08-07 antstoliui pateiktame pareiÅ¡kime nurodė, kad jai sumokėjo 54 000 Lt; 2009-09-07 vykusio teismo posėdžio metu nurodė, jog jai atidavė 64 000 Lt arba 60 000 Lt.

Be to, V. P. nesugebėjo paaiÅ¡kinti, kada jai neva atidavė savo kortelę ir nuo kada nuo jos buvo nuimami pinigai, t. y., ar nuo 2008-05-01, ar nuo 2008-05-05. Be to, V. P. teigė, jog ji visÄ 2008 m. gegužės mėn. naudojosi jo kortele. Tačiau baudžiamojoje byloje yra nenuginčyti raÅ¡ytiniai įrodymai apie tai, jog V. P. 2008-05-13 ir 2008-05-14 parduotuvėje „Norfa“ atsiskaitė su savo mokėjimo kortele ir pasirašė ant čekio. Tokiu bÅ«du akivaizdu, jog V. P. 2008 m. gegužės mėn. naudojosi savo kortele bei, meluodamas apie neva jos veiksmus nuimant iÅ¡ jo sÄ skaitos pinigus, nesugeba suskaičiuoti, kada ir kiek kartų jis pats iÅ¡grynino iÅ¡ bankomato jam priklausančias lėšas.

Baudžiamojoje byloje yra nenuginčyti raÅ¡ytiniai įrodymai apie tai, kad 2008-05-06, 2008-05-09, 2008-05-14 dienomis bei Å¡ių dienų atitinkamomis valandomis, kuomet buvo naudojamasi V. P. mokėjimo kortele, ji buvo savo darbovietėje. Tokiu bÅ«du ji turėjo nenuginčytÄ alibi, kad V. P. kortele negalėjo naudotis ir ja nesinaudojo. Negalėdama naudotis V. P. mokėjimo kortele, ji negalėjo padaryti jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Å¡ias svarbias aplinkybes, o nuosprendyje nepasisakė dėl Å¡ių jos kaltę paneigiančių įrodymų.

Atkreipia dėmesį į byloje netirtas faktines aplinkybes apie tai, jog 2008 m. gegužės mėn. pas jÄ ir V. P. buvo atvykusi jų dukra O. P. su vyru V. G.. Jos duktė O. P. bendravo su savo tėvu ir, kaip Å¡iuo metu jai papasakojo, naudojosi V. P. mokėjimo kortele. Nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu ji nepasakojo Å¡ių faktinių aplinkybių, kadangi nenorėjo savo dukters įvelti į visÄ Å¡Ä¯ nesusipratimÄ . Tačiau teismui priėmus jai visiÅ¡kai nepalankų ir neteisingÄ nuosprendį, bÅ«tina iÅ¡nagrinėti Å¡ias aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, rėmėsi pokalbiu tarp jos ir V. P. bei iÅ¡ konteksto iÅ¡imtomis frazėmis. Tačiau teismas visiÅ¡kai neatkreipė dėmesio į tas aplinkybes, jog pokalbyje iÅ¡ esmės ji neigė pinigų paėmimÄ , jie kalbėjo apie materialinę pagalbÄ dukrai, pvz., „tai bus ir atsiskaitymas, ir padėtum dukrai“ arba „V., o kodėl aÅ¡ turiu tau raÅ¡yti pakvitavimÄ ?“ ir t.t. Be to, teismas visiÅ¡kai nepagrįstai pripažino, jog ji apgaule savo naudai įgijo turtinę teisę bei padarė V.

P. 58 500 Lt turinę žalÄ . Turtinę teisę iÅ¡ V. P. reikalauti 162 024,50 Lt jai pripažino teismas, o V. P. nepatyrė jokios žalos, kadangi jis jai nesumokėjo bei iÅ¡ jo nebuvo iÅ¡ieÅ¡kota didesnė nei teismo priteista 162 024,50 Lt suma. Net jei V. P. ir bÅ«tų jai perdavęs savo mokėjimo kortelę, ar galima jos veiksmuose konstatuoti sukčiavimÄ ? V. P. jai buvo skolingas, jis pats ilgÄ laikÄ nevykdė teismo sprendimo, todėl bet kokie jos veiksmai, esant jo sutikimui, negali bÅ«ti traktuojama kaip sukčiavimas.

Tai, kad ji antstoliui perdavė vykdyti teismo sprendimÄ , taip pat negali bÅ«ti traktuojami kaip sukčiavimas, kadangi nebuvo iÅ¡ieÅ¡kota visa suma pagal vykdomÄ jį dokumentÄ . Teisme ji pripažino faktÄ , kad dalį pinigų jai V. P. buvo davęs, tačiau ta pinigų dalis nebuvo susijusi su teismo priteista pinigų suma. Tokiu bÅ«du jos veiksmuose nėra jokio nusikaltimo sudėties. Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytÄ akivaizdu, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas netinkamai įvertino įrodymus, padarė neatitinkančias bylos aplinkybių iÅ¡vadas, dėl ko nepagrįstai inkriminavo jai nusikalstamÄ veikÄ , todėl ji turi bÅ«ti iÅ¡teisinta dėl nusikaltimo, numatyto BK 182 str. 2 d.

Apeliaciniu skundu nuteistosios A. P. gynėja S. Baracevičienė praÅ¡o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 11 d. nuosprendį panaikinti ir nuteistosios A. P. atžvilgiu priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, o V. P. civilinį ieÅ¡kinį atmesti. Nurodo, jog nesutinka su priimtu nuosprendžiu kaip su nepagrįstu ir neteisėtu. Teismas savo iÅ¡vadas ir nuteistosios kaltę iÅ¡ esmės pagrindė prielaidomis, tendencingais ir Å¡meižikiÅ¡kais nukentėjusiojo V. P. parodymais, ignoravo įrodymuose esančius nesutapimus, todėl priimtas teismo nuosprendis negali bÅ«ti laikomas teisėtu ir pagrįstu ir turi bÅ«ti panaikintas.

A. P. kaltę teismas laikė įrodyta banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ais, dokumentais apie nuteistosios užimtumÄ darbe, nepagrįstai ignoruodamas faktus, akivaizdžiai rodančius, jog nuteistoji negalėjo nuimti nurodytų sumų nuo mokėjimo kortelės. Pagal 2011-08-10 apžiÅ«ros protokolÄ nustatyta, jog:

a) pagal A. P. darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tį 2008-05-06 A. P. dirbo ir buvo mokykloje nuo 8.30 val. iki 13.20 val., o pagal V. P. banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä tÄ pačiÄ dienÄ 10.30 val. nuo V. P. sÄ skaitos buvo bandyta nuimti pinigus, tačiau nepavyko, vėliau 10.31 val. ir 10.42 val. nuo Å¡ios sÄ skaitos buvo nuimtos tam tikros sumos pinigų, t. y. tuo laiku, kai A. P. buvo mokykloje. (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos direktorė liudytoja S. C. parodė, jog A. P. niekada nėra praÅ¡iusi iÅ¡eiti iÅ¡ mokyklos darbo metu, bet koks mokytojų nebuvimas mokykloje yra pažymimas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. Vadovaujantis protingumo kriterijumi bÅ«tų sudėtinga paaiÅ¡kinti, kodėl nuteistoji bÅ«tų norėjusi paslapčiomis, pamokų viduryje palikti klasę ir skubėti prie bankomato nusiimti pinigus, jeigu, pasak kaltinimo, ji visÄ tÄ laikÄ valdė mokėjimo kortelę ir galėjo ramiai nurodytas pinigų nuėmimo operacijas atlikti ir po darbo;

b) pagal A. P. darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tį 2008-05-09 A. P. dirbo ir buvo mokykloje nuo 9.25 val. iki 13.20 val., o pagal V. P. banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä tÄ pačiÄ dienÄ 13.07:16 val. ir 13.07:43 val. nuo V. P. sÄ skaitos buvo nuimtos tam tikros sumos pinigų, t. y. tuo laiku, kai A. P. buvo mokykloje;

c) pagal A. P. darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tį 2008-05-14 A. P. dirbo ir buvo mokykloje nuo 11.30 val. iki 13.20 val., o pagal V. P. banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä tÄ pačiÄ dienÄ 11.59 val. su V. P. banko kortele buvo atsiskaityta parduotuvėje „Norfa”, t. y. tuo laiku, kai A. P. buvo mokykloje. Pagal banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡raÅ¡Ä matyti, kad parduotuvėje „Norfa” buvo atsiskaityta 2008-05-13 20:45:03 val. - 30,33 Lt bei 2008-05-04 11:59:33 val. - 32,36 Lt. Pagal parduotuvės „Norfa” pateiktus abu kvitus matyti, kad juos pasirašė pats V.

P.. Nuosprendyje sutrumpintai iÅ¡dėstant nukentėjusiojo V. P. paaiÅ¡kinimÄ teismas padarė apibendrinimÄ savo žodžiais „Dėl nedidelių sumų, iÅ¡leistų „Norfa” parduotuvėje, „Neste” degalinėje, pretenzijų buvusiai žmonai nereiÅ¡kia”. Å i frazė neatitinka tikrovės, nes teismo posėdžio metu V. P. pareiÅ¡kė, kad jis pats įsipylė kuro „Neste” degalinėje bei parduotuvėje jis buvo su A. P.. Mano, kad teismas tendencingai nuÅ¡lifuoja nukentėjusiojo parodymus A.

P. nenaudai. Objektyviai 2008-05-14 11.57 val. mokyklos pamokų metu A. P. neturėjo fizinės galimybės būti kartu su V. P. parduotuvėje „Norfa”, esančioje adresu Taikos pr. 5 Klaipėda, kai jos „(duomenys neskelbtini)” mokykla yra (duomenys neskelbtini). 2011-06-10 apžiūros protokole tyrėja išanalizavusi bankomatų išsidėstymo vietas žemėlapyje konstatavo, kad bankomatai išsidėstę beveik vienoje linijoje, pradedant H. Manto g. 31 ir baigiant Taikos pr. 139. Bankomatai nėra išsidėstę gausiai nei prie V.

P. gyvenamosios vietos, nei prie A. P. gyvenamosios ir darbo vietos, nes ir Å¡ie adresai iÅ¡sidėstę prie pagrindinės Taikos pr. gatvės Klaipėdos m. Jeigu teismas bÅ«tų palyginęs pinigų iÅ¡gryninimÄ iÅ¡ V. P. sÄ skaitos nuo 2008 m. rugpjūčio mėn. iki gruodžio mėn. bei 2009 m. gegužės mėn., tai teismas galėtų pastebėti, kad V. P. naudojosi tais pačiais bankomatais, esančiais Taikos pr. 15, Taikos pr. 61, Taikos pr. 66, Taikos pr. 109, Taikos pr. 139, tuo metu, kai jis dar nekaltino A.

P.. Be to, teismas atsisakė patenkinti jos praÅ¡ymÄ iÅ¡reikalauti įrodymus, kiek sumokėjo V. P. už savo gydymÄ 2008-05-06 ir kokiu bÅ«du atsiskaitė už suteiktas paslaugas, bei atsisakė prie baudžiamosios bylos prijungti civilinę bylÄ dėl santuokos nutraukimo, nors bÅ«tent pati eiga civilinės bylos bÅ«tų pagrindas nuneigti faktÄ , kad A. P. apgaulės bÅ«du bandė įgyti arba įgijo V. P. pinigus, nes iÅ¡ civilinės bylos medžiagos ir teismo susiraÅ¡inėjimo su K. O. įmone „Tik Tau” galima buvo matyti, kad iki paskutinės galimybės V.

P. ir K. O. slėpė pinigus nuo pasidalijimo su A. P.. Baudžiamosios bylos eigoje V. P. siekė pažemini A. P. kitų asmenų akyse, iš karto neigdamas, kad parduotuvėje „Norfa” už prekes, apmokėtas banko kortele, pasirašė ne jis, todėl buvo atliekama rašysenos ekspertizė, iš A. P. buvo paimti laisvos rašysenos pavyzdžiai, iš jos darbo vietos palyginimui buvo paimti jos ranka rašyti dokumentai. Nurodyti epizodai patvirtina nuteistosios teiginius, jog ji mokėjimo kortelės neturėjo ir pinigų iš V.

P. banko sÄ skaitos nenuiminėjo. Å ių svarbių faktų, jog nurodytomis datomis nuteistoji fiziÅ¡kai negalėjo naudotis V. P. mokėjimo kortele ir atlikti finansines operacijas, kurių atlikimu yra kaltinama, teismas neanalizavo ir dėsningai Å¡iuos nuteistosios kaltę paneigiančius faktus ignoravo. Nuteistosios kaltę teismas grindė ir nukentėjusiojo V. P. parodymais, kuriais netikėti teismas nerado pagrindo, nepagrįstai ignoruodamas akivaizdžius nesutapimus jo parodymuose. Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu 2009-02-09 V.

P. parodė, jog mokėjimo kortelę A. P. jis neva perdavė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), 2008 m. balandžio mėn. gale ir neva visÄ gegužės mėn., nuo pirmos dienos iki paskutinės, jo mokėjimo kortelė buvo pas nuteistÄ jÄ . Tuo tarpu nustatyta, jog 2008-05-01 mokėjimo kortele buvo atsiskaityta „Neste” degalinėje, nors A. P. nemoka vairuoti automobilio, neturi nei vairuotojo pažymėjimo, nei automobilio, ir tokiu bÅ«du pasinaudoti mokėjimo kortele nurodytoje degalinėje negalėjo.

Atkreipia dėmesį, jog ir teisminio nagrinėjimo metu V. P. neprisipažino, kad mokėjimo kortele „Neste” degalinėje naudojosi jis ar kiti asmenys, bet ne A. P., o tik teigė neketinantis dėl tų sumų, kaip nedidelių, reikÅ¡ti buvusiai žmonai pretenzijas. Aplinkybės, kas gi vis dėlto 2008-05-01 naudojosi mokėjimo kortele ir kieno žinioje ji tuo metu buvo, teismas tendencingai nenagrinėjo. Nustatyta, jog mokėjimo kortele laikotarpiu nuo 2008-05-01 iki 2008-05-31, kai pasak V. P. mokėjimo kortelė nepertraukiamai buvo pas nuteistÄ jÄ , ja buvo atsiskaitinėjama ir parduotuvėje „Norfa”.

Vaizdo įraÅ¡e, kuriame užfiksuotas V. P. ir A. P. pokalbis, pokalbio metu V. P. į A. P. frazę „AÅ¡ neėmiau tų smulkių” atsako „O aÅ¡ ir nepažymėjau, kad smulkius tu ėmei”. Vėliau į A. P. frazę „V., aÅ¡ Å¡ių pinigų neėmiau...” V. P. paskubomis atsako „Gerai, tegul tu neėmei Å¡ių smulkių 2 tÅ«kstančių...”. A. P. teigė, jog nurodyto pokalbio metu V. P. bandė jÄ iÅ¡provokuoti prisipažinti paėmus pinigus, tačiau niekur pokalbio metu A.

P. nepripažįsta nuiminėjusi pinigus, o nurodytos V. P. nekantriai iÅ¡tartos frazės patvirtina jo žinojimÄ , jog mokėjimo kortele naudojosi ne A. P., o kiti asmenys, bei paneigia V. P. teiginius, esÄ mokėjimo kortelė visÄ 2008 m. gegužės mėn. nepertraukiamai buvo pas A. P.. V. P. nenuoseklumÄ ir bandymÄ nepagrįstai apkaltinti A. P. nuo jo banko sÄ skaitos nuėmus nurodytas didžiules pinigų sumas patvirtina ir užfiksuoti nenuoseklÅ«s V. P. parodymai, esantys vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagoje.

Vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 75-97 lapuose yra užfiksuoti V. P. parodymai, duoti teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme, kuriuose V. P. paaiÅ¡kino, jog A. P. nuo banko kortelės nusiėmė 54 000 Lt, vėliau nurodė, kad atidavė A. P. 64 000 Lt, 60 000 Lt. Ä® Å¡ias aplinkybes teismas privalėjo atkreipti dėmesį, kaip sudarančias pagrindÄ abejoti nukentėjusiojo parodymais. Aplinkybė, jog 2008-06-02 A. P. sudarė 2000 USD terminuoto indėlio sutartį bei 2008-06-02 į savo sÄ skaitÄ Ä¯nešė 34 614 Lt grynais, neįrodo, kad A.

P. nuiminėjo pinigus nuo V. P. mokėjimo kortelės ir kad nurodytos įneÅ¡tos sumos į A. P. sÄ skaitÄ buvo bÅ«tent nuo V. P. sÄ skaitos nuimti pinigai. Nuteistoji nuosekliai paaiÅ¡kino, jog nurodytus pinigus ji susitaupė iÅ¡ atlyginimo ir iÅ¡ K. O. gautos paskolos grÄ Å¾inimo. Kaip tik tuo metu, 2008 m. birželio mėn. pradžioje ji persikraustė į kitÄ butÄ ir nebenorėjo tokios sumos grynųjų pinigų laikyti namuose. Teismas nepagrindė, kodėl turėjo pagrindo netikėti nuteistosios paaiÅ¡kinimais, tuo labiau atsižvelgiant į tai, jog A.

P. į savo banko sÄ skaitÄ Ä¯neÅ¡ta suma yra ženkliai mažesnė, nei ji yra kaltinama nuėmusi nuo V. P. sÄ skaitos ir pasisavinusi. A. P. abejoja dėl pateikto įraÅ¡o tikrumo. A. P., nors paties pokalbio ji neprisimena, susipažinusi su video įraÅ¡u ikiteisminio tyrimo metu buvo pasisakiusi, jog Å¡is įraÅ¡as nėra pilnas, jog iÅ¡ Å¡io video įraÅ¡o matyti, kad V. P. užduodavo jai lemiamus klausimus ir jis aiÅ¡kina apie 54 000 Lt, kad jis nereikalauja 54 000 Lt, aiÅ¡kina, kad lai bÅ«na lygiai 50 000 Lt.

Ikiteisminio tyrimo metu bei teisme A. P. aiÅ¡kino, jog buvo dar viena civilinė byla, pagal kuriÄ buvo pripažinta dovanojimo sutartis sÅ«nui I. P. negaliojanti ir todėl po Å¡io sandorio panaikinimo V. P. atsirado teisė reikalauti iÅ¡ sÅ«naus pinigus. A. P. buvo žadėjusi duoti pakvitavimÄ , kad jai priklausanti suma pagal teismo sprendimÄ nebÅ«tų reikalaujama iÅ¡ sÅ«naus. Dėl to, su tikslu sudaryti įvaizdį, kad A. P. kalta dėl pinigų, V. P. sÄ moningai nemini dėl ko konkrečiai A. P. atsisakė raÅ¡yti pakvitavimÄ . 2009-10-16 akistatos metu V.

P. labai konkrečiai į klausimÄ : „ar buvo klausimai taip paruoÅ¡ti, kad A. P. galėtų atsakyti tik teigiamai?”,- atsakė: „taip, buvau pasiruošęs tokius klausimus, tokius atsakymus ir gavau”. Å ios akistatos pabaigoje ji patikslino protokolÄ , jog V. P. akistatos metu teigė: „pinigai dingo, tad aÅ¡ kreipiausi į bankÄ , tačiau sužinojau, kad bankomato įraÅ¡us gali gauti tik teisėsaugos organai. AÅ¡ neturėjau iÅ¡eities, todėl nutariau padaryti video įraÅ¡Ä , kad įrodyti kaltę”.

Mano, kad Å¡is video įraÅ¡as negali bÅ«ti vieninteliu pagrindu tikėti, kad pinigus nuėmė A. P., o ne pats V. P. ar kiti Å¡eimos nariai, giminės ir pažįstami. Papildomai prie apeliacinio skundo prideda V. P. raÅ¡Ä , adresuotÄ sÅ«nui I. P., suraÅ¡ytÄ 2009-02-12. IÅ¡ Å¡io raÅ¡to galima suprasti, kad V. P. po santuokos nutraukimo yra prieÅ¡iÅ¡kai nusiteikęs A. P. atžvilgu, kerÅ¡ija jai. Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, prieÅ¡taravimus ir nenuoseklumus nukentėjusiojo parodymuose, faktus, patvirtinančius, jog tam tikromis dienomis A.

P. negalėjo nuimti pinigų nuo V. P. vardu iÅ¡duotos mokėjimo kortelės, atsižvelgiant į tai, jog teismas tendencingai neanalizavo faktų, paneigiančių nuteistosios kaltę, o nuteistosios kaltę nuosprendyje pagrindė spėlionėmis ir prielaidomis, ignoruodamas vienÄ iÅ¡ esminių baudžiamojo proceso principų - visas abejones taikyti kaltinamojo naudai, nuteistoji A. P. nepagrįstai ir neteisėtai pripažinta kalta padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 182 str. 2 d. Kadangi A. P. nepadarė nusikaltimo, nėra jokio įstatymio pagrindo priteisti V.

P. patirtÄ neturtinę žalÄ ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.Apeliaciniu skundu nukentėjusysis V. P. praÅ¡o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 11 d. nuosprendį pakeisti ir paskirti nuteistajai A. P. griežtesnę laisvės atėmimo bausmę. Taip pat praÅ¡o panaikinti nuosprendį dalyje dėl 2000 Lt dydžio neturtinės žalos jam priteisimo, pripažinti jam teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ ir perduoti ieÅ¡kinio dydžio klausimÄ nagrinėti civilinio proceso tvarka. Nurodo, jog teismas iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo byloje surinktus įrodymus, teisingai įvertino juos ir padarė objektyvias iÅ¡vadas dėl nuteistajai inkriminuoto nusikaltimo įvykdymo.

Å ioje dalyje teismo nuosprendis nekelia jokių abejonių, jis yra teisėtas ir pagrįstas, tačiau likusioje dalyje skundžiamo nuosprendžio pagrįstumas ir teisėtumas kelia abejonių. BK 54 str., reglamentuojantis bendruosius bausmių skyrimo pradmenis, įpareigoja teismÄ skiriant bausmę atsižvelgti ir į Å¡io Kodekso bendrosios dalies nuostatas. Mano, kad Å¡iuo atveju teismas nepakankamai įvertino nuteistosios asmenybę. Nors A. P. charakterizuojančių duomenų byloje buvo surinkta ir daugiau, tačiau teismas jų neanalizavo ir nevertino.

IÅ¡ kompaktiniame diske užfiksuoto jų pokalbio matyti, kad nuteistoji elgėsi labai savimi pasitikinčiai, pilnai kontroliavo situacijÄ , nes buvo įsitikinusi, kad jis arba nesikreips į teisėsaugos organus pagalbos, arba nebus surinkti jos kaltės įrodymai, todėl ji jį įžeidinėjo, vadindama neprotingu, siÅ«lydama pasigydyti ir pan. Jam pasiteiravus, kodėl ji reikalauja iÅ¡ jo 60 000 USD, kas sudaro (pagal tos dienos kursÄ ) 132 000 Lt sumÄ , turint omenyje, jog ji, vykdydama jų susitarimÄ , jau nusiėmė nuo jo kortelės 50 000 Lt ir kad jos reikalavimas dabar sudaro jau 182 000 Lt sumÄ , ji pasityčiodama atsakė, kad 20 000 Lt norinti už meilę, nes 30 metų kartu miegojo, bei paragino jį nebÅ«ti smulkmeniÅ¡ku.

Jam pradėjus tikslinti, už kokiÄ meilę privalo jai sumokėti, ji atsakė ir kitaip - „kas nukrito, tas prapuolė“, ir vėl paragino jį nebÅ«ti smulkmeniÅ¡ku. Tokiu atsakymu ji pripažino savo pretenzijas į jai nepriklausančias pinigų sumas bei netiesiogiai patvirtino pinigų, buvusių jo sÄ skaitoje (kortelėje), pasisavinimo faktÄ . A. P. neprisipažino kalta, nepaisant akivaizdžių jos kaltės įrodymų, o ir tokioje situacijoje stengiasi interpretuoti įvykius savo naudai, tokiu bÅ«du siekdama iÅ¡vengti atsakomybės. Atkreipia dėmesį, jog savo gynybai ji naudojo Å¡meižtÄ , bandydama charakterizuoti jį teismui kaip degradavusį asmenį alkoholikÄ , gyvenantį kažkokioje tai landynėje, kurioje lankosi blogos reputacijos moterys, kurios neva tai ir pasisavino jo pinigus.

Buvo mėginama pateikti teismui kažkokį tai sÄ raÅ¡Ä tų moterų, tačiau, teismui pradėjus aiÅ¡kintis Å¡ių duomenų Å¡altinius, nuteistoji nesugebėjo paaiÅ¡kinti, iÅ¡ kur ji gavo tokiÄ informacijÄ . Taip pat buvo teigiama, kad jis jau ne pirmÄ kartÄ analogiÅ¡ku bÅ«du prarado stambiÄ pinigų sumÄ , buvusiÄ jo banko sÄ skaitoje. Tokio pobÅ«džio prasimanymams pagrįsti A. P. bandė remtis kitais asmenimis, neva tai iÅ¡ kurių ji sužinojusi jos nurodomus faktus, tačiau, apklausus Å¡iuos asmenis liudytojais, Å¡ie nepatvirtino jos nurodomų faktų, o paaiÅ¡kindavo, kad su A.

P. nėra net kalbėję panaÅ¡iomis temomis, todėl negalėję suteikti tokios informacijos, kuriÄ A. P. pateikė teismui kaip faktus. Minėtų asmenų apklausos bei jų turinys neginčytinai leidžia kvalifikuoti nuteistosios parodymus kaip jos pačios prasimanymus. Toks nuteistosios elgesys, t. y. jos pasirinktas gynybos bÅ«das leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog ji ne tik nesigaili dėl įvykdyto nusikaltimo, bet ir neturi jokių skrupulų manipuliacijose su žmonėmis savo asmeniniams tikslams pasiekti.

Nuteistosios asmenybės apibÅ«dinimÄ papildo ir liudytojo K. O. pateikti dokumentai bei paaiÅ¡kinimai, nes tapačius veiksmus ji yra atlikusi paties K. O. atžvilgiu. A. P., 2004-08-17 atsiėmusi iÅ¡ K. O. 12 500 USD sumÄ , tikėdamasi, jog K. O. nėra iÅ¡saugojęs originalių dokumentų, patvirtinančių paskolos grÄ Å¾inimÄ , pakartotinai mėgino iÅ¡sireikalauti iÅ¡ jo didelės vertės turtÄ , suklastodama dokumentus (tuo tikslu A. P. paÅ¡alino virÅ¡utinę 2001-07-08 paskolos sutarties dalį, kurios antroje pusėje buvo jos ranka padarytas prieraÅ¡as - patvirtinimas apie jos gautas sumas, kurias jai iÅ¡mokėjo K.

O.. Taip pat A. P. nenukopijavo Å¡ios sutarties originalo antrosios pusės, kurioje buvo jos pačios ranka paraÅ¡ytas patvirtinimas, kad minėtos 2001-07-08 paskolos dalis jai buvo grÄ Å¾inta). Tik tuomet, kai K. O. pateikė teismui minėtus originalius dokumentus, A. P. buvo priversta atsisakyti savo reikalavimų. Tokių veiksmų, iÅ¡ esmės analogiÅ¡kų iÅ¡nagrinėtiems baudžiamojoje byloje, įvykdymas, beje, iÅ¡vengus baudžiamosios atsakomybės, turi jÄ charakterizuojančiÄ reikÅ¡mę ir apibÅ«dina A.

P. kaip asmenybę, bet kokiu bÅ«du siekiančiÄ finansinės naudos, t. y. nesiskaitančia su jokiomis priemonėmis. Pažymi, kad A. P. nėra atlyginusi nei dalies jos nusikalstamais veiksmais padarytos jam žalos. Visuma aukščiau nurodytų aplinkybių - materialinių vertybių siekimas, užimta gynybos pozicija ir pasirinktas gynybos bÅ«das - Å¡meižtas, panaÅ¡aus pobÅ«džio veiksmų atlikimas praeityje, leidžia įvertinti A. P. kaip jau susiformavusiÄ savanaudiÅ¡kÄ asmenybę, kuri nesivadovauja visuomenėje priimtomis moralinėmis vertybėmis bei kriterijais ir nekritiÅ¡kai vertina savo veiksmus bei iÅ¡ jų kilusias pasekmes.

Kaip matyti, neturėjo jokios įtakos A. P. elgesiui tai, jog ji visÄ gyvenimÄ dirbo mokykloje rusų literatÅ«ros mokytoja ir atlikdama savo profesinę pareigÄ turėjo auklėti vaikus, skiepyti jiems dorovės pradmenis. Jis sutiktų, kad paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė gali bÅ«ti pripažinta pakankama, jeigu nuteistoji prisipažintų kalta, gailėtųsi dėl jos įvykdyto nusikaltimo ir bent jau iÅ¡reikÅ¡tų ketinimÄ atlyginti jo patirtus nuostolius. Aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių visuma ir byloje užfiksuotų faktų analizė, apibÅ«dinanti nuteistosios asmenybę, leidžia įvertinti A.

P. kaip nesÄ Å¾iningÄ , akivaizdžiai savanaudiÅ¡kÄ , nepaisančiÄ visuotinai priimtų moralės kriterijų ir normų, nesirenkančiÄ metodų, siekiant iÅ¡vengti atsakomybės už įvykdytÄ veikÄ . Tai įrodo, jog A. P. kelia didesnį pavojų visuomenei, todėl jai turėtų bÅ«ti paskirta griežtesnė bausmė. Byloje buvo pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys, kuris buvo patenkintas tik iÅ¡ dalies, teismui pasisakant tik dėl dalinio reikalavimo - neturtinės žalos pagrįstumo. Teismas sutiko, kad tokia žala jam buvo padaryta, tačiau pripažino, kad jos dydis sudaro tik 2000 Lt, vietoje jo praÅ¡omų priteisti 12 000 Lt.

Yra įsitikinęs, kad jam padaryta neturtinė žala yra žymiai didesnė, nei pripažino teismas. Teismas sutiko, jog jis patyrė sukrėtimÄ , stresÄ , neigiamus iÅ¡gyvenimus, tačiau neatsižvelgė į Å¡ių negatyvių iÅ¡gyvenimų trukmę, intensyvumÄ bei kitas žalos mastÄ apibÅ«dinančias aplinkybes. Didelės turtinės žalos jam padarymo faktas paaiÅ¡kėjo 2008 birželio mėn. po pokalbio su A. P., kuri atsisakė paraÅ¡yti jam pakvitavimÄ apie tai, kad yra gavusi (nuėmusi nuo jo sÄ skaitos) didelę sumÄ pinigų.

Tada jis suprato, kad yra apgautas, ir kreipėsi į teisėsaugos organus, tikėdamasis, jog nusikaltimas bus pradėtas tirti. Tačiau ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas tik po to, kai jis apskundė žemesnių instancijų priimtus procesinius sprendimus, kuriais buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ A. P. atžvilgiu. Ikiteisminis tyrimas truko apie trejus su puse metų, kurių eigoje jis buvo ne kartÄ nutraukiamas. Siekdamas apginti savo interesus jis buvo priverstas skųsti jam nepalankius procesinius sprendimus.

Turint omenyje, kad bylos nagrinėjimas teisme užtruko apie pusę metų, visas procesas iki teismo sprendimo priėmimo užtruko apie keturis metus. A. P. prisidėjo prie bylos vilkinimo ir jos žlugdymo tikrovės neatitinkančiais parodymais, įžeidinėjimais bei prasimanymų skleidimu. Bylos tyrimo procesas pakeitė jo gyvenimÄ , pablogino jo kokybę, nes visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį, kuris tęsiasi daugiau kaip keturis metus, jį lydėjo negatyvÅ«s pergyvenimai, kurie nesibaigė iki Å¡iol, todėl jis nesutinka su jam priteistos neturtinės žalos dydžiu.

Sutikęs, kad jam padaryta neturtinė žala sudaro 2000 Lt, jis pripažintų, kad kas mėnesį jis patirdavo neturtinės žalos, kurios dydis sudaro 41,70 Lt. Mano, kad toks žalos dydžio įvertinimas neadekvatus jo intensyviems, ilgalaikiams pergyvenimams. VisÄ Å¡Ä¯ laikÄ , kai jis nebÅ«na intensyviai užsiėmęs darbu, jį kamuoja nemalonÅ«s pergyvenimai dėl A. P. poelgio, jam padarytos žalos, Å¡meižto, kuris skleidžiamas stengiantis sukompromituoti jį ir pan. Jis vylėsi, kad byla bus iÅ¡tirta iki galo ir perduota į teismÄ ir tokiu bÅ«du jis apgins savo interesus, tačiau tuo pat metu jį kankino abejonės, ypač, kai eilinį kartÄ sužinodavo, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas.

Bendravę su juo ir jį pažinoję iÅ¡ anksčiau žmonės pastebėdavo, jog jis yra akivaizdžiai pasikeitęs, nervingas, slogios nuotaikos, susirÅ«pinęs, stebėdami jį jie įvardindavo akivaizdžius simptomus, apibÅ«dinančius jo iÅ¡vaizdos ir sveikatos pablogėjimÄ - papilkėjusį veidÄ , niÅ«riÄ nuotaikÄ , pasikeitusiÄ laikysenÄ , tam tikrus charakterio pokyčius ir pan. Dėl vidinių pergyvenimų, kurie palaikė ilgalaikį negatyvų emocinį fonÄ , jis buvo priverstas gydytis reabilitacinėse sveikatingumo įstaigose, nes prieÅ¡ingu atveju jis nebÅ«tų galėjęs atlikti savo darbinių pareigų ir galėjo prarasti darbÄ .

Dėl bylos tyrimo, kuris nuolat buvo nutraukiamas, jis periodiÅ¡kai privalėjo skirti dėmesį, siekdamas, kad ikiteisminis tyrimas bÅ«tų atnaujintas, todėl didelę savo buvimo krante laiko dalį jis buvo privertas skirti ne poilsiui, o lankymuisi pas advokatÄ ir atliekančius tyrimÄ pareigÅ«nus bei teismus. Tokiu bÅ«du nemaloniam reikalui jis turėjo gaiÅ¡ti pakankamai daug laiko, kurio praradimÄ jis taip pat vertina kaip neturtinę žalÄ . Neturtine jo patirta žala jis laiko ir bendravimÄ su A. P., kuri skleidė prasimanymus, siekdama jį sukompromituoti tyrimÄ atlikusių pareigÅ«nų, o vėliau ir teismo akyse.

Jis buvo priverstas iÅ¡tverti į akis jam iÅ¡sakomus įžeidinėjimus ir prasimanymus, kuriuos skleidė nuteistoji, naudodamasi tuo, jog turi teisę gintis visomis jai prieinamomis priemonėmis, likdama nenubausta už Å¡meižtÄ ir įžeidinėjimus. Jeigu panaÅ¡aus pobÅ«džio elgesys jo atžvilgiu bÅ«tų pakartotas, nesiejant jo su jo buvusios sutuoktinės baudžiamÄ ja byla, tokie jos veiksmai galėtų bÅ«ti kvalifikuojami kaip savarankiÅ¡kas nusikaltimas, turintis Å¡meižimo ir įžeidimo sudėties požymių.

Nemalonius iÅ¡gyvenimus jis buvo priverstas iÅ¡gyventi dėl A. P. pasirinkto gynybos bÅ«do. Skundžiamu nuosprendžiu jo civilinis ieÅ¡kinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo buvo paliktas nenagrinėtu, kadangi, kaip pažymėjo teismas, jis yra neinformatyvus. Mano, kad Å¡ioje dalyje teismo nuosprendis nėra pagrįstas ir teisėtas, nes tokia ieÅ¡kinio eiga galėjo bÅ«ti tuo atveju, kai teismas priima iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį (BPK 115 str. 3 d. 2 p.). Å iuo atveju teismas turėjo vadovautis BPK 115 str. 2 d. ir pripažinti jam teisę į civilinio ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o klausimÄ dėl ieÅ¡kinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjos prašė patenkinti nuteistosios ir gynėjos apeliacinius skundus, o nukentėjusiojo apeliacinį skundÄ atmesti. Nukentėjusysis ir jo atstovas prašė patenkinti nukentėjusiojo apeliacinį skundÄ , o nuteistosios ir gynėjos apeliacinius skundus atmesti. Prokurorė prašė visus apeliacinius skundus atmesti. Nuteistosios A. P. ir jos gynėjos apeliaciniai skundai tenkintini iÅ¡ dalies, nukentėjusiojo V. P. apeliacinis skundas atmestinas. Dėl nuteistosios A.

P. ir jos gynėjos apeliacinių skundų argumentųKadangi tiek nuteistoji A. P., tiek jos gynėja ginčija A. P. nuteisimÄ pagal BK 182 str. 2 d., praÅ¡o jÄ dėl Å¡io kaltinimo iÅ¡teisinti, siekiant iÅ¡vengti pasikartojimų jų apeliaciniai skundai nagrinėjami kartu. Skundžiamu nuosprendžiu A. P. nuteista pagal BK 182 str. 2 d. už tai, kad apgaule savo naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę, t. y. bendro susitarimo su V. P. pagrindu iÅ¡ jo įgijusi jo banko mokėjimo kortelę, laikotarpiu nuo 2008-05-02 iki 2008-05-29 nuo V.

P. priklausančios banko sÄ skaitos nuėmė 58 500 Lt sumÄ , po ko, siekdama priverstine tvarka iÅ¡ieÅ¡koti teismo sprendimu jos naudai iÅ¡ V. P. priteistÄ sumokėti 162 024,50 Lt sumÄ , kreipėsi į antstolį, praÅ¡ydama priimti vykdomÄ jį dokumentÄ dėl 162 024,50 Lt iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ V. P., tyčia nuslėpdama faktÄ , kad bendru sutarimu V. P. 2008 m. gegužės mėn. grÄ Å¾ino jai dalį teismo priteistos sumos – 58 500 Lt. Tokiu bÅ«du ji apgaule savo naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę pakartotinai reikalauti iÅ¡ V.

P. sumokėti visÄ 162 024,50 Lt sumÄ , tuo padarydama V. P. 58 500 Lt turtinę žalÄ . Nuteistoji A. P. ir jos gynėja nesutinka, kad A. P. padarė jai inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , anot jų, A. P. V. P. priklausančia mokėjimo kortele kaltinime nurodytu laikotarpiu nedisponavo ir pinigų nuo V. P. banko sÄ skaitos nenuiminėjo. Apeliančių nuomone, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, neanalizavo faktų, paneigiančių nuteistosios A. P. kaltę, jos kaltę grindė spėlionėmis ir prielaidomis, nenuosekliais nukentėjusiojo V.

P. parodymais, ignoravo įrodymuose esančius nesutapimus, netinkamai vertino įrodymus, ko pasekoje padarė bylos aplinkybių neatitinkančias iÅ¡vadas. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas motyvuotai atsakyti į apeliacinių skundų argumentus, atliko įrodymų tyrimÄ , tuo tikslu apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo apklaustas nukentėjusysis V. P. bei perskaityti jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, apklausti liudytojai O. P., V. G., S. C., A. B., A. V., perskaityti liudytojų A. B. ir A.

V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, prie baudžiamosios bylos prijungta civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) (kopija), kurioje buvo sprendžiami klausimai dėl A. P. ir V. P. santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalijimo ir kt., gynėjos praÅ¡ymu perskaityti Å¡ios civilinės bylos dokumentai, taip pat prie baudžiamosios bylos prijungti ir iÅ¡tirti nukentėjusiosio V. P. bankiniai mokėjimo pavedimai, jo ir jo dukters liudytojos O. P. elektroninio susiraÅ¡inėjimo laiÅ¡kai, o taip pat iÅ¡tirti baudžiamojoje byloje esantys įrodymai, kurių teisiamojo posėdžio metu nustatyta tvarka netyrė pirmosios instancijos teismas, tačiau kuriais buvo remtasi priimant skundžiamÄ nuosprendį.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktÄ Ä¯rodymų vertinimÄ , taip pat pats atlikęs įrodymų tyrimÄ bei įvertinęs iÅ¡tirtus įrodymus konstatuoja, jog nuteistosios A. P. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 182 str. 2 d., tačiau nepagrįstai ji buvo kaltinama ir nuteista už tai, kad laikotarpiu nuo 2008-05-02 iki 2008-05-16 nuo V. P. priklausančios banko sÄ skaitos nuėmė 8300 Lt bei padarė V. P. 58 500 Lt turtinę žalÄ .

Kaltinime inkriminuota, jog nuteistoji A. P. bendro susitarimo su nukentėjusiuoju V. P. pagrindu įgijusi iÅ¡ jo AB „SEB“ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duotÄ V. P. vardu, laikotarpiu nuo 2008-05-02 iki 2008-05-29 nuo V. P. priklausančios AB „SEB“ banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) per 36 kartus nuėmė 58 500 Lt sumÄ . Nuteistoji A. P. kategoriÅ¡kai neigia minėtu laikotarpiu savo žinioje turėjusi nukentėjusiajam V. P. priklausančiÄ mokėjimo kortelę ir nuo jo banko sÄ skaitos nuiminėjusi pinigus, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (t. 4., b. l. 117-118) parodė, jog iki gegužės 10 d., kol pas jÄ buvo atvykusi dukra su žentu, su V.

P. susitikusi nebuvo. Po to, kai jos dukra dviem ar trim savaitėms iÅ¡važiavo, tuo laikotarpiu ji padėjo V. P., tačiau iÅ¡ V. P. jokios kortelės neėmė ir pinigų nenuiminėjo, tik vienÄ kartÄ V. P. prašė jos nuimti pinigų, kÄ ji ir padarė. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje esančių įrodymų visuma, Å¡iais nuteistosios A. P. parodymais tiki tik iÅ¡ dalies, t. y. tuo, kad ji nedisponavo nukentėjusiojo V. P. mokėjimo kortele tuo laikotarpiu, kai Lietuvoje buvo jų dukra.

Liudytoja O. P. apklausiama apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu (t. 5, b. l. 30-31, 33) parodė, kad su vyru į LietuvÄ atvyko 2008 m. balandžio mėn. pabaigoje ir buvo Lietuvoje iki gegužės 10 d. Tuo metu gyveno pas mamÄ , tačiau kiekvienÄ dienÄ atvažiuodavo pas tėvÄ , atveždavo produktų. Tuo laikotarpiu tėvas naudojosi banko kortele, ja naudojosi ir ji, pirkdavo maisto produktus. Mama tuo metu negalėjo paimti tų pinigų, nes banko kortelė buvo visÄ laikÄ pas jÄ . Ji nuimdavo nuo kortelės pinigus ir parduotuvėje atsiskaitydavo grynais.

Lietuvoje važinėjosi su tėvo maÅ¡ina. Degalinėje atsiskaitydavo banko kortele. Gegužės 1 d. jau buvo atvykusi ir atsiskaitinėjo banko kortele. Tuo laikotarpiu galėjo nuimti ir iÅ¡gryninti apie 10 000 Lt. Tėvas leisdavo iÅ¡laidauti ir apsipirkti. Pinigus iÅ¡grynindavo ir nuimdavo „Akropolio“ bankomatuose. Produktus pirkdavo parduotuvėse „Norfa“, „Rimi“. Tėvas gydėsi gegužės mėn. nuo 5 d. iki 10 d. ir banko kortelė tuo metu buvo jos žinioje. Už narkologinę klinikÄ apie 1000 Lt apmokėjo tėvas, tačiau pinigus atvežė jie.

PrieÅ¡ iÅ¡vykdama susitiko su tėvu ir atidavė jam banko kortelę bei automobilio raktelius. Liudytojas V. G. apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu (t. 5, b. l. 31-32) taip pat parodė, kad į LietuvÄ 2008 m. atvažiavo balandžio mėn. pabaigoje ir prabuvo iki gegužės mėn. pradžios. AntrÄ kartÄ atvažiavo po mėnesio. Kai V. P. grįždavo iÅ¡ reiso ir iÅ¡gėrinėdavo, banko kortelę atiduodavo O. P.. Kai bÅ«davo Lietuvoje, O. P. juo rÅ«pindavosi, todėl kortelė visada bÅ«davo pas jÄ .

Jis kortele naudojosi, kai vykdavo į degalinę. IÅ¡vykstant kortelę visada atiduodavo. Nėra matęs, kad V. P. perduotų banko kortelę A. P.. Nukentėjusysis V. P. apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu (t. 5, b. l. 32-33) patvirtino, kad davė dukrai naudotis savo banko kortele, tačiau nurodė, jog po to kortelę davė žmonai, kad Å¡i nuimtų 50 000 Lt. Dukrai kortelę davė balandžio mėn. pabaigoje, o ji jam atidavė prieÅ¡ iÅ¡vykdama į Sankt PeterburgÄ . Dukra iÅ¡vyko gegužės 7-10 d.

Kai dukra iÅ¡važiavo, jis pasikvietė į namus žmonÄ , davė jai kortelę, pasakė PIN kodÄ ir pasakė nuimti 50 000 Lt, kad padengtų jo skolÄ . Nepamena, ar buvo dukra atvežusi susimokėti 1000 Lt už ligoninę. Dukra jį nuvežė ir parsivežė iÅ¡ ligoninės, tačiau galimai iÅ¡ ligoninės jis grįžo pats gegužės 9 d. Klaipėdos priklausomybės ligų centro raÅ¡tai (t. 2, b. l. 175, t. 3, b. l.

13) patvirtina, kad V. P. gydėsi nuo 2008-05-06 iki 2008-05-09. Nurodyta, jog gydymo metu iš skyriaus jis nebuvo išvykęs, bankomatų gydymo įstaigoje nėra. Teisiamojo posėdžio metu (t. 4, b. l. 116) liudytoja V. B. patvirtino, kad V. P. gydėsi 2-3 dienas. Nurodė, jog tokiu atveju žmogus išeiti iš skyriaus neturi teisės. Ligoninėje atsiskaitoma grynais, o ne banko kortele. Aukščiau aptarti nuteistosios A. P., liudytojų O. P. ir V. G. bei nukentėjusiojo V. P. parodymai patvirtina, kad nuteistosios A.

P. ir nukentėjusiojo V. P. dukra O. P. su vyru 2008 m. balandžio mėn. pabaigoje buvo atvykusi į LietuvÄ ir iÅ¡vyko gegužės 10 d. Tiek liudytojai O. P. ir V. G., tiek pats nukentėjusysis V. P. patvirtino, kad tuo laikotarpiu nukentėjusiajam priklausančia mokėjimo kortele naudojosi ir pinigus nuo jo banko sÄ skaitos nuiminėjo bÅ«tent O. P.. Pastarosios teiginius, kad per tÄ laikotarpį ji nuo tėvo sÄ skaitos nuėmė apie 10 000 Lt ir kad pinigus nuiminėjo prekybos centre „Akropolis“ esančiuose bankomatuose, o taip pat, kad buvo atsiskaitoma ir degalinėje, patvirtina banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as (t. 1., b. l. 155-157), iÅ¡ kurio matyti, jog laikotarpiu nuo 2008-05-01 iki 2008-05-09 nuo sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nuimta (atsiskaityta) 8500 Lt suma, du kartus buvo atsiskaitoma degalinėje „Neste“, pinigai dažniausiai buvo nuimami bankomatuose, esančiuose Taikos pr. 61 Klaipėdoje, t. y. prekybos centre „Akropolis“.

Kad nuteistoji A. P. laikotarpiu nuo 2008-05-02 iki 2008-05-09 negalėjo disponuoti nukentėjusiajam V. P. priklausančia mokėjimo kortele, patvirtina ir apžiÅ«ros protokolas (t. 2, b. l. 48-52), kuriame buvo atlikta V. P. priklausančios banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡raÅ¡o bei pamokų tvarkaraščių, darbo laiko apskaitos žiniaraščių, klasės žurnalų apžiÅ«ra ir palyginimas. Jame, be kita ko, nurodyta, jog 2008-05-06 bei 2008-05-09 nuo V. P. banko sÄ skaitos nuimti pinigai tuo laiku, kai pagal laiko apskaitos žiniaraščius A.

P. buvo mokykloje. Liudytoja S. C. teisiamojo posėdžio metu (t. 4, b. l. 111-112) parodė, jog A. P. darbo metu tikrai negalėjo niekur iÅ¡eiti ir palikti mokinius ar su kuo nors susikeisti. Jei mokytojas neateina į darbÄ , tada yra raÅ¡omas pavadavimas ir tai yra įtraukiama į mėnesinį žurnalÄ . Vaikų klasės žurnale yra įraÅ¡oma, kad tÄ mokytojÄ pavadavo kita mokytoja. Žurnaluose yra viskas užfiksuojama. PraktiÅ¡kai mokytojas negali vėluoti į mokyklÄ , tačiau mokytojo pavėlavimas darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tyje nėra žymimas.

Mokykloje yra griežta tvarka, administratorius pažymi, kas įeina į mokyklÄ ir kas iÅ¡eina. 2008 m. A. P. jos neprašė nuimti pinigų nuo kortelės. Papildomai apklausiama apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu (t. 5, b. l.

41) Å¡i liudytoja parodė, jog kiekviena pamoka fiksuojama ir registruojama. Jei mokytoja nebaigia pamokos ir iÅ¡eina iÅ¡ mokyklos pastato, tai bÅ«na užregistruota ir užfiksuota pas budintį. Durys visÄ laikÄ bÅ«na užrakintos, kad neįeitų svetimi. Mokytojai nuo lauko durų rakto neturi, prie pat durų sėdi budintis, ir jei pavėluojama į pamokÄ bent 10 min., tai užfiksuojama. Mokytojas iÅ¡eidamas iÅ¡ mokyklos pats durų neatsidarys. Pamokų metu pro duris iÅ¡eiti ir įeiti laisvai negalima.

Budinti, iÅ¡leisdama iÅ¡ mokyklos privalo užregistruoti, kas išėjo. Jai nėra žinoma, kad A. P. bÅ«tų davusi kitiems darbuotojams banko kortelę. Aptarti liudytojos S. C. parodymai apie tai, kad mokytojo nebuvimas darbo metu mokykloje yra užfiksuojamas, bei apžiÅ«ros protokole užfiksuotos aplinkybės, jog pagal darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tį ir klasių dienynus A. P. 2008-05-06 bei 2008-05-09, t. y. tuo metu, kai nuo V. P. banko sÄ skaitos buvo nuimti pinigai, buvo mokykloje, patvirtina nuteistosios A.

P. bei jos gynėjos apeliacinių skundų argumentus, kad Å¡iomis dienomis nuteistoji A. P. nukentėjusiojo V. P. mokėjimo kortele negalėjo naudotis ir ja nesinaudojo. Remdamasis tuo, kas aukščiau aptarta, apeliacinės instancijos teismas laiko, kad laikotarpiu nuo 2008-05-02 iki 2008-05-09 nukentėjusiajam V. P. priklausančia mokėjimo kortele disponavo ir nuo nukentėjusiajam priklausančios AB „SEB“ banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) per 8 kartus 7800 Lt nuėmė (atsiskaitė) nukentėjusiojo V.

P. dukra O. P., o ne nuteistoji A. P.. IÅ¡ banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡raÅ¡o (t. 1, b. l. 155-157) matyti, jog 2008-05-13 bei 2008-05-14 su nukentėjusiajam V. P. priklausančia mokėjimo kortele buvo atsiskaityta parduotuvėje „Norfa“. UAB „Norfos mažmena“ į bylÄ pateikė du čekius (t. 2, b. l. 55, 56), kurie patvirtina, kad 2008-05-13 bei 2008-05-14 buvo atsiskaityta V. P. priklausančia mokėjimo kortele Nr. 4797 0971 6306 4384. Čekiai pasiraÅ¡yti. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu (t. 4, b. l. 109-111) nukentėjusysis V.

P. parodė, jog vienÄ kartÄ Ä—jo kartu su A. P. į parduotuvę ir pirko nedidelius pirkinius, kortelė buvo pas A. P.. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (t. 2., b. l. 183-185) nukentėjusysis V. P. patvirtino, kad parduotuvės „Norfa“ čekiuose pasirašė jis, nurodė, jog atpažįsta savo paraÅ¡Ä , taip pat nurodė, kad į parduotuvę ėjo kartu su A. P.. Tačiau apžiÅ«ros protokole (t. 2, b. l. 48-52), kuriame buvo atlikta V. P. priklausančios banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡raÅ¡o bei pamokų tvarkaraščių, darbo laiko apskaitos žiniaraščių, klasės žurnalų apžiÅ«ra ir palyginimas nurodyta, jog 2008-05-14 11.59 val.

V. P. priklausančia mokėjimo kortele parduotuvėje „Norfa“ buvo atsiskaityta tuo metu, kai pagal darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tį A. P. buvo mokykloje. Tai paneigia nukentėjusiojo V. P. parodymus, kad 2008-05-14 į parduotuvę „Norfa“ jis ėjo su nuteistÄ ja A. P.. Kaip minėta, parduotuvėje „Norfa“ su nukentėjusiajam V. P. priklausančia mokėjimo kortele buvo atsiskaityta ir 2008-05-13. Nors nukentėjusysis V. P. teigia, kad Å¡iuo metu jo kortele jau disponavo nuteistoji A.

P., tačiau nustatytos ir aukščiau aptartos aplinkybės, kad mokėjimo kortele 2008-05-14 parduotuvėje „Norfa“ buvo atsiskaitinėjama be A. P., leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad A. P. 2008-05-13 V. P. priklausančia mokėjimo kortele nedisponavo, mokėjimo kortelė tiek 2008-05-13, tiek 2008-05-14 buvo nukentėjusiojo V. P. žinioje. IÅ¡ banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡raÅ¡o (t. 1, b. l. 155-157) taip pat matyti, jog 2008-05-15 nuo nukentėjusiajam V. P. priklausančios banko sÄ skaitos buvo nuimta 200 Lt.

Tačiau tame pačiame banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡e užfiksuotos aplinkybės, kad pinigai buvo nuimti nakties metu 01.02 val. bankomate, esančiame Taikos pr. – Sausio 15-osios g. sankryžoje, t. y. Å¡alia nukentėjusiojo namų (tuo metu jis gyveno Sausio 15-osios g., o nuteistoji Taikos pr. 95), neleidžia daryti iÅ¡vados, kad 2008-05-15 nuteistoji A. P. jau disponavo nukentėjusiajam V. P. priklausančia mokėjimo kortele. Nesant byloje įrodymų, kad 2008-05-15 01.02 val. 200 Lt nuėmė A. P., laikytina, kad 2008-05-15 mokėjimo kortele disponavo ir 01.02 val. 200 Lt nuo sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) bankomate, esančiame Taikos pr.

– Sausio 15-osios g. sankryžoje, nuėmė pats nukentėjusysis V. P. ar su jo žinia kitas asmuo. Remiantis tuo, kas aukščiau aptarta, konstatuojama, kad nuo kaltinime inkriminuoto laikotarpio pradžios, t. y. nuo 2008-05-02 iki 2008-05-15 nukentėjusiajam V. P. priklausančia mokėjimo kortele disponavo ir pinigus nuo banko sÄ skaitos nuiminėjo (atsiskaitė) ne nuteistoji A. P., o liudytoja O. P., nukentėjusysis V. P., galimai ir kiti asmenys su pastarojo žinia. Kadangi 2008-05-16 nuo nukentėjusiajam V.

P. priklausančios banko sÄ skaitos pinigai nuimti nebuvo, teigti, kad nuteistoji A. P. Å¡iÄ dienÄ jau disponavo V. P. mokėjimo kortele, nesant tai patvirtinančių įrodymų, nėra pamatuoto pagrindo. Anot nuteistosios A. P. ir jos gynėjos, nukentėjusiojo V. P. parodymais, kad jis buvo davęs A. P. savo mokėjimo kortelę, tikėti negalima, nes jo parodymai nėra nuoseklÅ«s, jis negali tiksliai prisiminti, kada A. P. perdavė savo mokėjimo kortelę, ir negali pasakyti, kokiÄ pinigų sumÄ ji nuėmė nuo jo banko sÄ skaitos.

Apeliacinės instancijos teismas su Å¡iuo argumentu sutinka tik iÅ¡ dalies. Remiantis nukentėjusiojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 178-180, 181-182, 183-185, 188-189), teisiamojo posėdžio metu (t. 4, b. l. 109-111) bei apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu (t. 5, b. l. 32-33) matyti, jog iÅ¡ tiesų nukentėjusysis negali tiksliai prisiminti, kada nuteistajai A. P. davė savo mokėjimo kortelę, ir jis negali tiksliai įvardinti, kokiÄ pinigų sumÄ nuteistoji A. P. nuėmė nuo jo banko sÄ skaitos, tačiau kategoriÅ¡kas nukentėjusiojo V.

P. tvirtinimas, kad jis nuteistajai A. P. 2008 m. gegužės mėn. davė savo mokėjimo kortelę, ir kad ji nuiminėjo pinigus nuo jo banko sÄ skaitos, o taip pat kita baudžiamosios bylos medžiaga (banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as, Å¡io iÅ¡raÅ¡o bei pamokų tvarkaraščių, darbo laiko apskaitos žiniaraščių ir klasės žurnalų apžiÅ«ros/palyginimo protokolas, vaizdo įraÅ¡o apžiÅ«ros protokolas, liudytojų parodymai, banko mokėjimo pavedimai ir kt.) leidžia daryti abejonių nekeliančiÄ iÅ¡vadÄ , kad laikotarpiu nuo 2008-05-17 iki 2008-05-29 50 200 Lt nuo V.

P. priklausančios banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nuėmė bÅ«tent nuteistoji A. P..Nukentėjusysis V. P. teisiamojo posėdžio metu (t. 4, b. l. 109-111) parodė, jog 2006 m. lapkričio mėn. iÅ¡siskyrė su žmona. Teismas priteisė iÅ¡ jo žmonai 162 000 Lt. 2008 m. gegužės mėn. su žmona susitiko dėl pradinės iÅ¡mokos. Jis žmonai perdavė „SEB“ banko kortelę ir pasakė, kad pradeda iÅ¡mokėti sumÄ , kuriÄ priteisė teismas. Jis jos paprašė nuo kortelės nusiimti 50 000 Lt skolos padengimui.

VisÄ gegužės mėn. kortelė buvo pas jÄ . A. P. kortelę jam grÄ Å¾ino tik birželio 1 d., o birželio 2 d. pas jÄ atsirado didelė pinigų suma – 34 000 Lt, 2000 USD. Å i suma, nukentėjusiojo nuomone, susidarė iÅ¡ jo sÄ skaitos. Po to jis iÅ¡mokėjo dar 100 000 Lt antstoliui, o 60 000 Lt, kadangi jie buvo iÅ¡imti apgaulės bÅ«du, jis nemokėjo, kreipėsi dėl baudžiamosios bylos iÅ¡kėlimo. Jam perdavus kortelę A. P., jų santykiai pagerėjo, o kai ji jam kortelę grÄ Å¾ino, santykiai pablogėjo.

VisÄ gegužės mėn., nors jie jau buvo iÅ¡siskyrę, su A. P. buvo labai draugiÅ¡ki. Jis galvojo, kad po skyrybų jie liks draugai. Ji jam atneÅ¡davo pavalgyti, alkoholinių gėrimų. A. P. pas jį ateidavo beveik kiekvienÄ dienÄ . Kaip paskui paaiÅ¡kėjo, visa tai buvo daroma, kad jis nepaimtų kortelės anksčiau laiko. Kai A. P. jam grÄ Å¾ino kortelę, tada ji labai pasikeitė, balso tonas pasikeitė, buvo reiÅ¡kiami reikalavimai. Kai kortelė jam buvo grÄ Å¾inta, jis kalbėjosi su pažįstamais, visi jį kritikavo, kaip jis atidavė pinigus be jokio raÅ¡telio.

Tada jis nutarė papraÅ¡yti A. P. raÅ¡telio, tačiau ji atsisakė. Matydamas, kad padėtis bloga ir kad dar kartÄ jam teks tuos pinigus mokėti, jis pakvietė jÄ pas save į namus, norėjo pasikalbėti apie tolesnį pinigų iÅ¡mokėjimÄ . Jis paruošė video kamerÄ ir padarė video įraÅ¡Ä . Ji nežinojo, kad yra įjungta video kamera. Ä®raÅ¡e A. P. ne mažiau kaip Å¡eÅ¡is kartus prisipažįsta, kad ėmė iÅ¡ kortelės pinigus. Jis nesitikėjo, kad jį taip apgaus, patikėjo žodžiu.

Jis leido nuimti nuo kortelės 50 000 Lt. Birželio 1 d. kortelėje bebuvo gal 600 Lt. Jis niekada per dienÄ nuo savo kortelės nebuvo nuėmęs didesnės kaip 2000 Lt sumos. Apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu (t. 5, b. l. 32-33, 92) nukentėjusysis V. P. taip pat parodė, kad po to, kai jo dukra iÅ¡važiavo, jis pasikvietė į namus žmonÄ , davė jai kortelę, pasakė PIN kodÄ ir pasakė nuimti 50 000 Lt, kad padengtų jo skolÄ . Kortelę žmonai perdavė gegužės mėn. pradžioje, tikslios datos nepamena, tačiau pamena, kad kortelę ji jam grÄ Å¾ino birželio mėn. pradžioje.

Dukrai 50 000 Lt grynais jis nedavė, buto pirkimui jis pervedė 62 500 USD per bankÄ . Iki teismo su dukra prasidėjo susiraÅ¡inėjimas elektroniniu paÅ¡tu, dukra primygtinai prašė susitaikyti su A. P.. Ji sakė, kad mama nori iÅ¡vengti tokios bausmės, jis turi pakeisti parodymus arba suÅ¡velninti jos kaltę, tada jo buvusi žmona bÅ«tų atsisakiusi visų pretenzijų jam. Tačiau jis bijojo dar vienos apgaulės. Liudytojas A. B. tiek teisiamojo posėdžio metu (t. 4, b. l. 93-94), tiek apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu (t. 5, b. l.

30) parodė, jog ruošėsi padėti V. P. persikraustyti. Jiems bÅ«nant pas nukentėjusįjį V. P. bute, pastarasis pasakė, jog A. P. jis atidavė kortelę. V. P. sakė, kad A. P. jam neduoda pakvitavimo. Tada jie iÅ¡girdo per telefonÄ moters balsÄ , ji pasakė, kad tai jos pinigai, ir liepė jiems nesikiÅ¡ti. Suprato, jog prieÅ¡ eidamas atidaryti duris, V. P. kalbėjo su A. P. ir paliko įjungtÄ telefonÄ , todėl jų pokalbis buvo girdimas telefonu. Liudytojas V. Å . teisiamojo posėdžio metu (t. 4, b. l. 92-93) parodė, jog tuo metu, kai jis buvo pas nukentėjusįjį namuose, nukentėjusiajam buvo paskambinusi A.

P. ir jis buvo padėjęs ant stalo neiÅ¡jungtÄ telefonÄ . Pokalbį dėl pinigų perdavimo iniciavo V. P.. Jie juokėsi iÅ¡ nukentėjusiojo, kad jis toks patiklus, sakė nukentėjusiajam, kad viskÄ reikia tvarkyti per notarÄ , o ne raÅ¡teliais. Tada telefonu A. P. pasakė, ko jis lenda, kad pinigai yra jos. V. P. pasitikėjo savo sutuoktine, jis buvo įsitikinęs, kad gaus raÅ¡ytinį dokumentÄ , jog yra grÄ Å¾inęs dalį pinigų. Liudytojas K. O. teisiamojo posėdžio metu (t. 4, b. l. 112-113) parodė, jog V.

P. jam sakė, kad A. P. iÅ¡ jo buvo priteista 160 000 Lt, V. P. 100 000 Lt grÄ Å¾ino, o 60 000 Lt A. P. pati nusiėmė nuo V. P. kortelės. IÅ¡ aptartų liudytojų V. Å ., A. B. bei K. O. parodymų matyti, jog jiems iÅ¡ nukentėjusiojo V. P. buvo žinoma, kad jis buvo davęs A. P. savo mokėjimo kortelę, o ji nusiėmė apie 60 000 Lt, tačiau atsisakė duoti raÅ¡tiÅ¡kÄ patvirtinimÄ , kad gavo iÅ¡ nukentėjusiojo dalį teismo jai priteistos sumos.Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu (t. 5, b. l.

41) buvo apklausta liudytoja A. V., kuri nebuvo apklausta pirmosios instancijos teisme. Ji parodė, jog dirbo aukle ir saugojo A. ir V. P. anÅ«kę, tačiau dabar nieko neprisimena. Pagarsinus jos ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b. l. 81-82) duotus parodymus apie tai, kad 2008 m. birželio mėn. važiuojant į sodÄ V. P. jai sakė, jog gegužės mėn. nuo jo banko sÄ skaitos A. P. nuėmė apie 60 000 Lt, liudytoja parodė, jog tų parodymų neprisimena ir negali tų žodžių patvirtinti. Nors liudytoja A.

V. apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu negalėjo prisiminti, kokius parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu, laikyti, kad ji ikiteisminio tyrimo metu davė neteisingus parodymus, nėra pagrindo, ji buvo įspėta dėl melagingų parodymų davimo, tyrėjos užrašytus parodymus perskaitė, nurodė, jog surašyta teisingai, savo parodymus patvirtino parašu. Apeliacinės instancijos teismas laiko, jog įtakos negalėjimui prisiminti anksčiau duotų parodymų turėjo praėjęs trijų su puse metų laikotarpis nuo liudytojos apklausos ikiteisminio tyrimo metu iki apklausos apeliacinės instancijos teismo posėdyje.

Banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡raÅ¡u (t. 1, b. l. 155-157) nustatyta, kad nuo 2008-05-17 iki 2008-05-24 intensyviai, net po kelis kartus per dienÄ buvo nuiminėjama iÅ¡ karto po 2000 Lt. 2008-05-25 vienÄ kartÄ buvo nuimta 2000 Lt, 2008-05-29 nuimta 200 Lt (nuo minėtos sÄ skaitos 2008-05-22 bei 2008-05-26 taip pat buvo nuskaityta atitinkamai 146,79 Lt ir 767,90 Lt, tačiau kadangi Å¡ias pinigų sumas tiesioginiu debetu nuskaitė UAB Omnitel bei UAB SEB Lizingas ir nuteistoji A. P. jokių veiksmų dėl Å¡ių pinigų nuskaitymo neatliko, apeliacinės instancijos teismas dėl Å¡ių sumų nepasisako).

Gynėja, neigdama O. P. kaltę, remiasi apžiūros protokolu (t. 1, b. l. 143-146), kuriame tyrėja išanalizavo bankomatų, kuriuose buvo išimti V. P. pinigai, išsidėstymo vietas žemėlapyje ir konstatavo, kad bankomatai nėra išsidėstę gausiau nei prie V. P. gyvenamosios vietos, nei prie A. P. gyvenamosios ir darbo vietų. Tačiau pažymėtina, jog V. P. tuo metu gyveno Sausio 15-osios g.

14. A. P. gyveno Taikos pr. 95, o jos darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini). Laikotarpiu nuo 2008-05-17 iki 2008-05-29 pinigai buvo nuimami bankomatuose, esančiuose Taikos pr. 61 (4 kartus), Taikos pr. 66 (10 kartų), Taikos pr. 115 (9 kartus), Taikos pr. 139 (2 kartus) ir H. Manto g. 31 (1 kartÄ ). Nors bankomatas, esantis Taikos pr. 61 (prekybos centre „Akropolis“), kuriame 4 kartus buvo nuimti pinigai, yra gana vienodu atstumu nutolęs tiek nuo V. P. namų, tiek nuo A. P. darbo ir gyvenamosios vietų, tačiau bankomatai, esantys Taikos pr. 66, Taikos pr. 115 bei Taikos pr. 139, kuriuose net 21 kartÄ buvo nuimami pinigai, yra žymiai arčiau nuteistosios O.

P. darbo ir gyvenamosios vietų, todėl Å¡i aplinkybė taip pat patvirtina iÅ¡vadÄ , kad pinigus laikotarpiu nuo 2008-05-17 iki 2008-05-29 nuiminėjo A. P.. Gynėja taip prašė palyginti pinigų iÅ¡gryninimo iÅ¡ V. P. sÄ skaitos vietas nuo 2008 m. rugpjūčio mėn. iki gruodžio mėn. bei 2009 m. gegužės mėn. Anot jos, galima pastebėti, kad V. P. naudojasi tais pačiais bankomatais, esančiais Taikos pr. 15, Taikos pr. 61, Taikos pr. 66, Taikos pr. 109, Taikos pr. 139. Tačiau pastebėtina, jog palyginamųjų duomenų apie tai, kokiuose bankomatuose V.

P. nuiminėjo pinigus 2008 m. rugpjūčio - gruodžio mėn. bei 2009 m. gegužės mėn., baudžiamojoje byloje nėra. Tuo tarpu iÅ¡ byloje esančio A. P. priklausančios AB „Swedbank“ banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o (t. 1, b. l. 120-121) matyti, jog Å¡alia tų vietų, kur intensyviai buvo naudojamasi nukentėjusiojo V. P. AB „SEB“ banko mokėjimo kortele (t. y. Taikos pr. 61, Taikos pr. 66, Taikos pr. 115, Taikos pr. 139), nuteistoji A. P. dažnai lankosi bei naudojasi savo AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortele (t. y.

Taikos pr. 61, Taikos pr. 64, Taikos pr. 101). ApžiÅ«ros protokolu (t. 2, b. l. 48-52), kuriuo buvo atlikta V. P. priklausančios banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡raÅ¡o bei pamokų tvarkaraščių, darbo laiko apskaitos žiniaraščių, klasės žurnalų apžiÅ«ra ir palyginimas, nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2008-05-17 iki 2008-05-29, kada nuo V. P. priklausančios banko sÄ skaitos buvo nuimami pinigai, nuteistoji A. P. nedirbo arba pinigai buvo nuimami tuo metu, kai A. P. jau buvo baigusi darbÄ mokykloje.

Apžiūros protokole (t. 3, b. l. 2-11) užfiksuotas V. P. bei A. P. pokalbis, kurį slapčia įrašė nukentėjusysis. <...> A. P. sako: „<...> aš pasakiau, kad man, nors ne man, reikalinga 80 tūkstančių... tu pasakei 50 tūkstančių, bet aš pasakiau, kad tai bus ir atsiskaitymas, ir padėtum dukrai <...>“. V. P. sako: „Asia, tu prašau patvirtink“. A. P.: „taip, žinoma“. V. P.: „tu pridedi tuos 50 tūkstančių?“. A. P.: „taip, aišku, aišku“.

V. P.: „kuriuos tu nuėmei“. A. P.: „taip, aišku“. V. P.: „tai, vadinasi, davai truputį paskaičiuosime, prašau, štai išklotinė, taip tu pradėjai nuiminėti“. A. P.: „tai kam tau tai reikia“.V. P.: „<...> nuimta 54 tūkstančiai, o aš tau pasakiau nuimti tik 50 tūkstančių <...>“. A. P.: „aš pažiūrėjau, ten buvo tik 50 tūkstančių, tam momentui gal buvo ir 51 tūkstantis“. <....> „Aš neėmiau tų smulkių“. <...> V.

P.: „gerai, tegul netgi tu neėmei Å¡ių smulkių 2 tÅ«kstančių, Å¡i kortelė visÄ laikÄ buvo pas tave ir tu man jÄ atidavei tuščiÄ , ten buvo nulis“. A. P.: „ten buvo ne nulis, aÅ¡ pažiÅ«rėjau“. <...> „V., o kodėl aÅ¡ turiu tau raÅ¡yti pakvitavimÄ ?“ V. P.: „na kodėl, todėl, kad pinigus pasiėmei, pasiėmei tu ir neneigi Å¡io fakto“. A. P.: „AÅ¡ ir nenorėjau neigti, bet kada tu ant manęs rėkei „niekšė“, tada aÅ¡ jau galvoju...“. <...> „tu raÅ¡yk pakvitavime, kad 50 tÅ«kstančių litų jau grÄ Å¾inai, o likusius...“. <...> Nors nuteistoji A.

P. apeliaciniame skunde teigia, jog įraÅ¡ytame pokalbyje iÅ¡ esmės ji neigia pinigų paėmimÄ , tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, iÅ¡ įraÅ¡yto pokalbio akivaizdu, jog pokalbio su V. P. metu A. P. pripažino turėjusi ir disponavusi V. P. priklausančia mokėjimo kortele, pripažino žiÅ«rėjusi, kiek kortelėje buvo pinigų, taip pat pripažino nuėmusi 50 000 Lt, tik nepripažino ėmusi smulkių pinigų. Akivaizdu, kad pokalbis tarp nukentėjusiojo ir nuteistosios vyko dėl V. P. priklausančių pinigų, kuriuos, disponuodama jo mokėjimo kortele, nuėmė A.

P., o ne dėl gynėjos apeliaciniame skunde nurodomos kitos civilinės bylos, kurios pagrindu V. P. įgijo teisę reikalauti iÅ¡ savo sÅ«naus I. P. pinigų, ir neva tai A. P. žadėjo duoti pakvitavimÄ , kad jai priklausanti suma pagal teismo sprendimÄ nebÅ«tų reikalaujama iÅ¡ sÅ«naus. Tokios versijos, kad neva įraÅ¡e V. P. ir A. P. kalba apie situacijÄ su sÅ«numi, nuteistoji teisiamojo posėdžio metu (t. 4, b. l. 117-118) nekėlė, nurodė, jog video įraÅ¡e yra jos balsas, ji atsisakė raÅ¡yti pakvitavimÄ , V.

P. vietoj 120 000 Lt siÅ«lė 60 000 USD, nurodė, kad pokalbyje buvo minimas pakvitavimas dėl Å¡io teismo sprendimo, t. y. dėl teismo sprendimo, kuriuo iÅ¡ V. P. nuteistajai A. P. buvo priteista atlyginti 162 024,50 Lt.Prie apeliacinio skundo gynėja pridėjo V. P. raÅ¡tÄ , adresuotÄ sÅ«nui I. P. (t. 4, b. l. 145-146, 147). Anot gynėjos, iÅ¡ Å¡io raÅ¡to galima suprasti, kad V. P. po santuokos nutraukimo yra prieÅ¡iÅ¡kai nusiteikęs A. P. atžvilgiu, kerÅ¡ija jai. Tačiau apeliacinio teismo vertinimu, laiÅ¡ko turinys tokių iÅ¡vadų daryti neleidžia, jame V.

P. bando iÅ¡spręsti klausimÄ , kaip finansiÅ¡kai padėti dukrai, o ne kerÅ¡yti buvusiai sutuoktinei.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytojai O. P. ir V. G. iÅ¡kėlė versijÄ , kad 50 000 Lt grynais buto pirkimui 2008 m. birželio mėn. jie gavo iÅ¡ V. P.. Liudytoja O. P. apklausiama apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu (t. 5, b. l. 30-31, 33) parodė, jog kai jie į LietuvÄ atvyko birželio mėn., buto pirkimui tėvas jiems davė 50 000 Lt grynais. IÅ¡ viso buto pirkimui iÅ¡ V.

P. gavo apie 60 000 USD, iÅ¡ jų dalis buvo 50 000 litais. Liudytojas V. G. apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu (t. 5, b. l. 31-32) taip pat parodė, kad 2008 m. iÅ¡vykstant V. P. jiems davė apie 50 000 Lt grynais buto pirkimui Sankt Peterburge. Tačiau tokius liudytojų parodymus nukentėjusysis V. P., apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdyje (t. 5, b. l. 32-33, 92), neigė, parodė, kad dukrai 50 000 Lt grynais jis nedavė, buto pirkimui 62 500 USD buvo pervesta per bankÄ . Kaip matyti, tiek V.

P., tiek O. P. nurodo, kad buto pirkimui O. P. iÅ¡ V. P. iÅ¡ viso gavo apie 60 000 USD. V. P., pagrįsdamas savo parodymus, kad visus Å¡iuos pinigus jis pervedė per bankÄ ir grynais O. P. nedavė, apeliacinės instancijos teismui pateikė mokėjimo pavedimus (t. 5, b. l. 43-65), iÅ¡ kurių matyti, jog V. P. O. P. 2008-11-21 pervedė 32 000 USD, 2009-03-27 - 9000 USD, 2009-04-24 – 12 000 USD, 2009-04-30 – 1500 USD, 2009-06-30 - 8000 USD, iÅ¡ viso 62 500 USD. Bankiniai mokėjimo pavedimai patvirtina, kad per bankÄ O.

P. buvo pervesta daugiau nei 60 000 USD, todėl jos versija, kad į tėvo V. P. jai duotÄ 60 000 USD sumÄ Ä¯Ä—jo ir 50 000 Lt, visiÅ¡kai paneigta. Todėl apeliacinės instancijos teismas liudytojų O. P. ir V. G. parodymus, kad 2008 m. birželio mėn. V. P. jiems davė 50 000 Lt grynais, laiko siekiu padėti A. P. (O. P. mamai, V. G. uoÅ¡vei) iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės.IÅ¡ byloje esančios terminuoto indėlio sutarties (t. 1, b. l. 124) matyti, kad A. P. 2008-06-02 vieno mėnesio terminui sudarė terminuotÄ indėlio sutartį, indėlio suma 2000 USD.

AB „SEB“ banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as (t. 1, b. l. 128-129) patvirtina, kad A. P. 2008-06-02 į savo banko sÄ skaitÄ grynais įnešė 34 614 Lt (10 000 EUR). Teisėjų kolegija negali sutikti su gynėjos nuomone, jog aplinkybė, kad 2008-06-02 A. P. sudarė 2000 USD terminuoto indėlio sutartį bei 2008-06-02 į savo sÄ skaitÄ Ä¯nešė 34 614 Lt grynais, neįrodo, kad A. P. nuiminėjo pinigus nuo V. P. mokėjimo kortelės. Nuteistoji A. P. teisiamojo posėdžio metu (t. 4, b. l. 117-118) paaiÅ¡kino, jog 50 000 Lt ji buvo gavusi iÅ¡ K.

O., tad litus pavertė į eurus ir padėjo į bankÄ . Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b. l. 96-99, 101-102) ji aiÅ¡kino, kad vykstant skyrybų procesui, K. O. grÄ Å¾ino 25 000 USD, kurių pusę davė jai, pusę V. P.. Dalį pinigų, įneÅ¡tų į banko sÄ skaitÄ , ji sutaupė iÅ¡ savo atlyginimo. Akistatos su V. P. metu (t. 3, b. l. 151-158) A. P. nurodė, kad 12 500 USD gavo 2004 m. ir Å¡iuos pinigus laikė namuose, bute adresu (duomenys neskelbtini). Nelaikė banke, nes banku nepasitikėjo.

Laikotarpiu nuo 2004 m. iki 2006 m. dolerius iÅ¡keitė į litus ir laikė namuose. Bendroje sumoje turėjo apie 40 000 Lt. Nurodė, jog kadangi persikėlė gyventi į kitÄ butÄ , dėl saugumo pinigus, t. y. 10 000 EUR, kuriuos pasikeitė į litus, padėjo į banko sÄ skaitÄ , o 2000 USD, kuriuos pasikeitė iÅ¡ litų, padėjo į AB „Swedbank“ sÄ skaitÄ . Tai buvo sutaupyti per laikÄ pinigai. Pinigus ji taupė, ne tik kad Å¡ių pinigų neiÅ¡leido, bet dar ir sutaupė daugiau. Akistatos metu V.

P. pripažino, kad A. P. ir jis iš K. O. buvo gavę po 12 500 USD. Prie baudžiamosios bylos prijungtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (kopija) esantis pakvitavimas (t. 2, b. l.

84) patvirtina, kad A. P. iÅ¡ K. O. 2004-08-17 gavo 12 500 USD, vienok pakankamai prieÅ¡taringas ir nenuoseklus nuteistosios A. P. aiÅ¡kinimas, kad 2004 m. gavusi 12 500 USD, Å¡iuos pinigus iki pat 2008 m. iÅ¡laikė savo namuose ir tik 2008-06-02 padėjo į bankÄ , byloje surinktais įrodymais yra paneigtas. Tokius A. P. parodymus visų pirma paneigia ne tik pakankamai ilgas laikotarpis, bet ir jos nurodoma priežastis, kodėl ji pinigus sugalvojo 2008-06-02 padėti į bankÄ . Nuteistoji teigia, jog pinigus į bankÄ padėjo todėl, kad persikėlė gyventi į kitÄ butÄ .

Tačiau pažymėtina, jog 2008-06-02, kai A. P. į banko sÄ skaitÄ Ä¯nešė 10 000 EUR bei sudarė 2000 USD terminuoto indėlio sutartį, ji dar nebuvo pasikeitusi butais su V. P., tuo metu tik vyko jų derybos dėl persikraustymo/butų apsikeitimo. Pokalbis, kurį nufilmavo V. P., tarp nuteistosios A. P. ir nukentėjusiojo V. P. įvyko 2008-06-19. IÅ¡ pokalbio aiÅ¡ku, jog A. P. tuo metu dar nebuvo persikėlusi gyventi į kitÄ butÄ . IÅ¡ liudytojo A. B. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (3 t., b. l. 68-70, 71-72) taip pat matyti, jog 2008 m. birželio mėn. dar tik buvo ruoÅ¡iamasi butų apsikeitimui.

Todėl apeliacinės instancijos teismas netiki nuteistosios aiÅ¡kinimu, kad 2008-06-02 į bankÄ neva dėl saugumo padėti pinigai yra gauti 2004 m. iÅ¡ liudytojo K. O. ir jos sutaupyti, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog tie pinigai yra dalis pinigų, laikotarpiu nuo 2008-05-17 iki 2008-05-29 nuimtų nuo V. P. sÄ skaitos. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 182 str. 2 d. inter alia kyla tam, kas apgaule savo naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę. Turtinės teisės įgijimas yra tada, kai naudojant apgaulę teisiÅ¡kai įtvirtinama kaltininko galimybė gauti svetimÄ turtÄ , juo naudotis ir disponuoti arba gauti kitokiÄ turtinę naudÄ .

Viena apgaulės formų – piktnaudžiavimas pasitikėjimu, kuris yra tada, kai kaltininkas BK 182 str. numatytas veikas padaro piktnaudžiaudamas tarp jo ir nukentėjusio asmens (turto savininko, valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas) susiklosčiusiais asmeniniais, tarnybiniais ar kitokiais tarpusavio ryÅ¡iais, sudarančiais tarpusavio pasitikėjimo pagrindÄ . Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistoji A. P. ir nukentėjusysis V. P. yra buvę sutuoktiniai. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-11-29 sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) A.

P. naudai iÅ¡ V. P. buvo priteista sumokėti 162 024,50 Lt sumÄ . Nukentėjusysis V. P., pasitikėdamas savo buvusia žmona A. P., davė jai savo mokėjimo kortelę, kad Å¡i nuo jo sÄ skaitos nusiimtų dalį, t. y. 50 000 Lt teismo jai iÅ¡ jo priteistos sumos ir tokiu bÅ«du jis pradėtų vykdyti teismo sprendimÄ . Nukentėjusysis V. P. aiÅ¡kino, jog perdavus kortelę A. P., jų santykiai pagerėjo, A. P. buvo labai draugiÅ¡ka, ateidavo pas jį beveik kiekvienÄ dienÄ , jis galvojo, kad jie ir po skyrybų liks draugai, nesitikėjo, kad jį taip apgaus, patikėjo jos žodžiu.

Tačiau, kaip vėliau suprato, toks jos elgesys buvo tik dėl to, kad jis nepaimtų kortelės anksčiau laiko. Kai A. P. jam grÄ Å¾ino kortelę, ji labai pasikeitė. Apeliacinės instancijos teismas laiko, jog nukentėjusysis V. P., kaip buvęs A. P. sutuoktinis, turėjo pagrindÄ pasitikėti savo buvusia žmona, o pastaroji, piktnaudžiaudama buvusio vyro pasitikėjimu, bendru sutarimu gavusi jo mokėjimo kortelę, nuėmė nuo jo banko sÄ skaitos 50 200 Lt, tačiau atsisakė pripažinti, kad dalį teismo priteistos pinigų sumos iÅ¡ V.

P. jau gavo, šį faktÄ neigdama kreipėsi į antstolį dėl visos teismo jai iÅ¡ V. P. priteistos pinigų sumos iÅ¡ieÅ¡kojimo, tokiu bÅ«dų įgijo teisę pakartotinai reikalauti iÅ¡ V. P. sumokėti visÄ 162 024,50 Lt sumÄ . Nuteistoji A. P. numatė apgaule įgysianti didelės vertės turtinę teisę ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Teismų praktikoje pripažįstama, jog siekiant užkirsti keliÄ neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokiÄ veikÄ pripažinti nusikaltimu, taikyti pačiÄ griežčiausiÄ priemonę – kriminalinę bausmę, todėl kiekvienÄ kartÄ , kai reikia spręsti, pripažinti veikÄ nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (pavyzdžiui, civilinėmis).

Atribojant civilinę ir baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡ioje srityje bÅ«tina vadovautis tuo, jog baudžiamoji atsakomybė turėtų atsirasti tik tuo atveju, kai nukentėjęs asmuo negali apginti savo pažeistų teisių civilinėmis teisinėmis priemonėmis. IÅ¡ byloje esančio V. P. pareiÅ¡kimo (t. 2, b. l. 80-81) matyti, jog jis 2008-08-07 Klaipėdos miesto apylinkės teismui, praÅ¡ydamas nustatyti 2006-11-29 sprendimu A. P. priteistos sumos mokėjimo tvarkÄ , nurodė, kad dalį sumos, t. y. 54 000 Lt A.

P. jis jau yra sumokėjęs. Tačiau apžiūros protokole (t. 2, b. l. 75-77) užfiksuota, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008-09-02 nutartyje konstatavo, jog „nors V. P. pareiškime nurodė, kad dalį sumos – 54 000 Lt išieškotojai yra sumokėjęs, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, o A. P. atstovės paaiškinimu, teismo sprendimas nepradėtas vykdyti, todėl laikytina, kad V. P. nepradėjo vykdyti teismo sprendimo dėl piniginės kompensacijos priteisimo“.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad A. P. ir jos atstovė civilinėje byloje neigė, jog V. P. pradėjo vykdyti teismo sprendimÄ , ir į tai, kad V. P. jokių raÅ¡ytinių įrodymų dėl dalies pinigų A. P. sumokėjimo neturėjo, daro iÅ¡vadÄ , jog nuteistoji A. P. sukÅ«rė situacijÄ , kurioje nukentėjusysis prarado galimybes (arba jos iÅ¡ esmės buvo apsunkintos) civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistas teises ir įrodyti, kad A. P. neturi teisės reikalauti iÅ¡ jo visos teismo jai priteistos 162 024,50 Lt sumos.

Sutiktina su nuteistosios A. P. teiginiu, kad ji turėjo teisę kreiptis į antstolį dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo, tačiau atsisakydama V. P. ar antstoliui raÅ¡tiÅ¡kai patvirtinti, kad dalį – 50 200 Lt teismo priteistos pinigų sumos gavo, ir nuslėpdama šį faktÄ , apgaule savo naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę pakartotinai reikalauti iÅ¡ V. P. sumokėti ne dalį, o visÄ 162 024,50 Lt sumÄ . Kartu pažymėtina, jog byloje nėra įrodymų, kad iÅ¡ nukentėjusiojo V.

P. A. P. naudai antrÄ kartÄ bÅ«tų buvusi iÅ¡ieÅ¡kota 50 200 Lt suma. Nukentėjusysis V. P. teisiamojo posėdžio metu (t. 4, b. l. 109-111) parodė, kad A. P. per antstolį jis iÅ¡mokėjo 100 000 Lt, likusių nemokėjo, kadangi jie buvo nuo jo kortelės nuimti. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sutinka su nuteistosios A. P. argumentu, kad teismas nepagrįstai pripažino, jog ji padarė V. P. turtinę žalÄ . Apeliacinės instancijos teismas laiko nustatytu, kad A. P., turėdama tikslÄ apgaule savo naudai įgyti didelės vertės turtinę teisę, 2008-05-17, tikslus laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), bendro susitarimo su V.

P. pagrindu įgijusi iÅ¡ jo AB „SEB“ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duotÄ V. P. vardu, laikotarpiu nuo 2008-05-17 iki 2008-05-29 nuo V. P. priklausančios AB „SEB“ banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) per 26 kartus nuėmė 50 200 Lt sumÄ . Po ko, siekdama priverstine tvarka iÅ¡ieÅ¡koti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-11-29 sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) A. P. naudai iÅ¡ V. P. priteistÄ sumokėti 162 024,50 Lt sumÄ , 2008-07-28 kreipėsi į antstolį G.

J., praÅ¡ydama priimti vykdomÄ jį dokumentÄ Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 162 024,50 Lt iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ V. P., tyčia nuslėpdama faktÄ , kad bendru sutarimu V. P. 2008 m. gegužės mėn. grÄ Å¾ino A. P. dalį teismo priteistos sumos – 50 200 Lt. Tokiu bÅ«du A. P., nuslėpdama, kad V. P. grÄ Å¾ino jai dalį – 50 200 Lt iÅ¡ 162 024,50 Lt teismo jai priteistos sumos, apgaule savo naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę pakartotinai reikalauti iÅ¡ V. P. sumokėti pastarojo jau sumokėtÄ priteistos 162 024,50 Lt sumos dalį - 50 200 Lt.

Nuteistosios A. P. kaltė dėl Å¡io nusikaltimo visiÅ¡kai įrodyta ir teismui abejonių nekelia, nuteistoji privalo atsakyti.Dėl nukentėjusiojo V. P. apeliacinio skundo argumentų Dėl bausmės Apeliaciniu skundu nukentėjusysis V. P. praÅ¡o skirti nuteistajai A. P. griežtesnę laisvės atėmimo bausmę. Nukentėjusysis mano, jog teismas, skirdamas nuteistajai A. P. bausmę, nepakankamai įvertino jos asmenybę, anot jo, ji yra nesÄ Å¾ininga, savanaudė, nepaisanti visuotinai priimtų moralės normų, neatsižvelgė į tai, kad ji neprisipažino kalta, dėl įvykdyto nusikaltimo nesigaili, savo veiksmų nevertina kritiÅ¡kai, stengėsi iÅ¡vengti atsakomybės, savo gynybai naudojo Å¡meižtÄ ir prasimanymus, neigiamai jį charakterizavo, panaÅ¡aus pobÅ«džio veiksmus jau buvo atlikusi praeityje liudytojo K.

O. atžvilgiu, nėra atlyginusi nei dalies nusikalstamais veiksmais padarytos žalos. Skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas nuteistajai A. P. už BK 182 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymÄ skyrė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, atliekant jÄ atviroje kolonijoje. Teismas nurodė, jog skirdamas bausmę atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį (padarytas sunkus tyčinis nusikaltimas), motyvus ir tikslus, A. P. asmenybę (savo kaltės nepripažino ir nesigaili, tačiau anksčiau neteista, duomenų, kad bÅ«tų padariusi kitÄ nusikalstamÄ veikÄ , nėra, dirbo mokytoja, neigiamai jÄ charakterizuojančių duomenų negauta).

Kaip matyti, apylinkės teismas, skirdamas nuteistajai bausmę, be kita ko, įvertino nukentėjusiojo nurodomas aplinkybes - nuteistosios asmenybę, atsižvelgė į tai, kad ji neprisipažino ir nesigaili. Nors nuteistoji A. P. savo kaltės dėl jai inkriminuoto nusikaltimo nepripažino, nesigailėjo ir kritiÅ¡kai savo veiksmų nevertino, teikė įvairias, nukentėjusiajam nepriimtinas, galimai jį žeminančias gynybos versijas, tačiau kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi teisę gintis nuo jam pareikÅ¡to kaltinimo ir pasirinkti jam priimtiniausiÄ bei efektyviausiÄ gynybos bÅ«dÄ , kokius parodymus duoti, kokias versijas iÅ¡kelti.

Nuteistoji A. P. anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, nuo nusikaltimo padarymo yra praėję daugiau kaip 5 metai, per šį laikotarpį naujų nusikalstamų veikų nepadarė. Neigiamai jÄ charakterizuojančių duomenų byloje nėra, buvusi bendradarbė liudytoja S. C. jÄ charakterizavo teigiamai, A. P. yra pensininkė. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, į tai, kad A. P. sumanymas nusikalsti susiformavo tarp jos ir jos buvusio sutuoktinio susiklosčiusių ir neiÅ¡spręstų finansinių klausimų fone (nukentėjusysis nuo 2006-11-29 nebuvo pradėjęs vykdyti teismo sprendimo atlyginti A.

P. priteistÄ 162 024,50 Lt sumÄ ), į tai, kad padaryto nusikaltimo pasekoje kokių tai itin neigiamų padarinių neatsirado, be to, atsižvelgdamas į tai, kad A. P. inkriminuoto kaltinimo apimtis sumažėjo (Å¡ia nutartimi nustatyta, jog A. P. nuo V. P. sÄ skaitos nuėmė ne 58 500 Lt, o 50 200 Lt, ir reali turtinė žala jam nebuvo padaryta, t. y. ta pati suma nebuvo iÅ¡ieÅ¡kota antrÄ kartÄ ), laiko, kad 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra pakankama BK 41 str. numatytiems tikslams pasiekti, t. y. sulaikyti A.

P. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, jÄ nubausti, auklėti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei teisingumo principo įgyvendinimui.Dėl civilinio ieÅ¡kinio Nukentėjusysis V. P. apylinkės teismui pateikė civilinį ieÅ¡kinį (t. 4, b. l. 56), kuriame nurodė, jog dėl A. P. veiksmų patyrė turtinę ir moralinę žalÄ , kuriÄ sudaro: 25 000 Lt advokato paslaugoms apmokėti, 57 481,49 Lt tiesioginių nuostolių, 5450 Lt dėl varžytinėse parduoto garažo kainos ir rinkos kainų skirtumo bei 12 000 Lt suma įvertino moralinę žalÄ .

Apylinkės teismas nukentėjusiojo V. P. civilinį ieÅ¡kinį dėl jam padarytos turtinės žalos paliko nenagrinėtu, o dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino iÅ¡ dalies ir priteisė 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis V. P. praÅ¡o panaikinti nuosprendį dalyje dėl 2000 Lt dydžio neturtinės žalos jam priteisimo, pripažinti jam teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ ir perduoti ieÅ¡kinio dydžio klausimÄ nagrinėti civilinio proceso tvarka. Apeliaciniu skundu nuteistosios A.

P. gynėja praÅ¡o nukentėjusiojo V. P. civilinį ieÅ¡kinį atmesti.Apylinkės teismas nukentėjusiojo civilinį ieÅ¡kinį dėl jam padarytos turtinės žalos paliko nenagrinėtu, kadangi, teismo nuomone, jis yra neinformatyvus ir neaiÅ¡kus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su nukentėjusiojo apeliacinio skundo argumentu, jog apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, negalėjo ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos palikti nenagrinėtu, kadangi civilinis ieÅ¡kinys paliekamas nenagrinėti tik tuo atveju, jeigu kaltinamasis iÅ¡teisinamas nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Tuo tarpu teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, gali visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkinti civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmesti (BPK 115 str. 1 d.), arba iÅ¡imtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieÅ¡kinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, gali pripažinti civiliniam ieÅ¡kovui teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o klausimÄ dėl ieÅ¡kinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo iÅ¡vada, jog nukentėjusiojo V.

P. ieÅ¡kinyje nėra nurodyta, kas sudaro 57 481,49 Lt tiesioginių nuostolių. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad iÅ¡ nukentėjusiojo V. P. bÅ«tų pakartotinai iÅ¡ieÅ¡kota 50 200 Lt suma, kuriÄ , kaip pripažinta Å¡ia nutartimi, A. P. nuo jo sÄ skaitos, kaip dalį V. P. įsipareigojimo pagal 2006-11-29 teismo sprendimÄ , nuėmė. Nėra duomenų, kad A. P. realiai antrÄ kartÄ bÅ«tų gavusi Å¡iÄ pinigų sumÄ . Kartu pažymėtina, jog V. P. priklausantis garažas varžytinėse buvo parduotas dėl to, kad jis savanoriÅ¡kai neįvykdė 2006-11-29 teismo sprendimo, o ne dėl kokių tai nuteistosios A.

P. nusikalstamų veiksmų. Å iuo atveju dėl patirtų nuostolių yra atsakingas pats V. P., kadangi jis savalaikiai ir geranoriÅ¡kai neįvykdė 2006-11-29 teismo sprendimo. Nesant įrodymų, kad dėl A. P. nusikalstamų veikų nukentėjusysis V. P. bÅ«tų patyręs turtinės žalos, jo civilinis ieÅ¡kinys dalyje dėl turtinės žalos atmetamas kaip neįrodytas. Pagrindo pripažinti nukentėjusiajam teisę į civilinio ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o klausimÄ dėl ieÅ¡kinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka Å¡iuo atveju nėra.Apylinkės teismas teisingai pastebėjo, kad nukentėjusiojo V.

P. patirtos iÅ¡laidos advokato paslaugoms apmokėti negali bÅ«ti laikomos turtine žala, atsiradusia dėl A. P. nusikalstamų veikų. Apylinkės teismas atkreipė nukentėjusiojo dėmesį, jog, sutinkamai su BPK 104 str. 2 d., proceso dalyvis, kuris savo nuožiÅ«ra pakvietė dalyvauti procese atstovÄ arba turėjo kitų iÅ¡laidų, jas apmoka pats iÅ¡ savo lėšų, tačiau gali praÅ¡yti teismo, kad Å¡ios iÅ¡laidos bÅ«tų pripažintos proceso iÅ¡laidomis ir iÅ¡ieÅ¡kotos iÅ¡ nuteistojo.

Apylinkės teismas nukentėjusiajam V. P. nepriteisė iÅ¡ nuteistosios A. P. jo turėtų iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti. Nukentėjusysis V. P. savo apeliaciniame skunde dėl to nieko nepasisako, vadinasi, teismo nuosprendžio Å¡ioje dalyje neskundžia, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, teismo sprendimo nepriteisti nukentėjusiajam turėtų iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti nerevizuoja. Dėl Å¡ių iÅ¡laidų pripažinimo proceso iÅ¡laidomis ir jų iÅ¡ieÅ¡kojimo nukentėjusysis turi teisę kreiptis į skundžiamÄ nuosprendį priėmusį pirmosios instancijos teismÄ nuosprendžio vykdymo proceso metu.

Skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiojo V. P. civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iÅ¡ dalies, ir jam priteista iÅ¡ A. P. 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusysis nesutinka su jam priteistu neturtinės žalos dydžiu, mano, kad teismas tinkamai neįvertino visų aplinkybių, neatsižvelgė į jo patirtų iÅ¡gyvenimų trukmę, intensyvumÄ , į tai, kad ikiteisminis tyrimas ir bylos nagrinėjimas tęsėsi apie keturis metus, A. P. prisidėjo prie bylos vilkinimo ir jos žlugdymo tikrovės neatitinkančiais parodymais, įžeidinėjimais bei prasimanymų skleidimu.

Jis tapo nervingas, slogios nuotaikos, susirūpinęs, pablogėjo sveikata, buvo priverstas gydytis reabilitacinėse sveikatingumo įstaigose. Didelę savo buvimo krante laiko dalį jis buvo privertas skirti bylai. Dėl neturtinės žalos atlyginimo pažymėtina, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Ä®statymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – jÄ kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taip pat pažymėtina, kad, sprendžiant su vertinimais susijusius teisės taikymo klausimus, svarbu atsižvelgti ne vien į įstatymo tekstÄ , bet ir į sukauptÄ teismų praktikÄ , kuri per tam tikrÄ laikÄ bent iÅ¡ dalies jau patikrinta ir įtvirtinta, ar, prieÅ¡ingai, paneigta kasacinės instancijos teismo nutartimis.

Tokiose nutartyse iÅ¡reikÅ¡ta pozicija ir dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžių. Apeliacinės instancijos teismas neabejoja, kad nukentėjusysis V. P. dėl nusikalstamų A. P. veiksmų ir to pasekoje pradėtos baudžiamosios bylos, kurios tyrimas ir nagrinėjimas truko pakankamai ilgÄ laikÄ , patyrė neigiamus iÅ¡gyvenimus, stresÄ , tačiau, kad dėl to jis bÅ«tų priverstas gydytis, vartoti vaistus ir panaÅ¡iai, tokių duomenų byloje nėra. Pažymėtina, kad prielaidas A. P. nusikalsti didele dalimi savo nerÅ«pestingu ir pakankamai atsainiu elgesiu su didelės vertės turtu sudarė pats V.

P., sumokėdamas dalį teismo priteistos sumos be jokių mokėjimo faktÄ patvirtinančių dokumentų. Atsižvelgiant į tai, kad padaryto nusikaltimo pasekoje kokių tai itin neigiamų padarinių neatsirado, reali turtinė žala nukentėjusiajam nuteistosios A. P. nusikalstamais veiksmais nebuvo padaryta, taip pat atsižvelgiant į nuteistosios A. P. turtinę padėtį, į tai, kad ji Å¡iuo metu jau yra pensininkė, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajam V.

P. priteista 2000 Lt dydžio suma neturtinei žalai atlyginti yra protinga, sÄ Å¾ininga ir teisinga, atitinka priteistų sumų dydžius panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose (kasacinės bylos Nr. 2K-39/2010, 2K-674/2011). Vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., 3 p., 328 str. 3 p., 4 p., 332 str., teisėjų kolegijan u t a r i a:Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 11 d. nuosprendį pakeisti. Laikyti nustatytu, kad nuteistoji A. P. nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodytomis aplinkybėmis laikotarpiu nuo 2008-05-17 iki 2008-05-29 nuo V.

P. priklausančios AB „SEB“ banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) per 26 kartus nuėmė 50 200 Lt sumÄ , po to nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodytomis aplinkybėmis kreipėsi į antstolį ir tyčia nuslėpdama faktÄ , kad V. P. grÄ Å¾ino dalį – 50 200 Lt iÅ¡ 162 024,50 Lt teismo jai priteistos sumos, apgaule savo naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę pakartotinai reikalauti iÅ¡ V. P. sumokėti pastarojo jau sumokėtÄ priteistos 162 024,50 Lt sumos dalį - 50 200 Lt.

PaÅ¡alinti iÅ¡ nuosprendžio nustatomosios dalies nuorodÄ , kad A. P. padarė V. P. 58 500 Lt turtinę žalÄ . Nukentėjusiojo V. P. civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos (57 481,49 Lt tiesioginių nuostolių, 5450 Lt dėl varžytinėse parduoto garažo kainos ir rinkos kainų skirtumo) atlyginimo atmesti. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .Nukentėjusiojo V. P. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjų kolegijos pirmininkas                                       Linas Pauliukėnas Teisėjai                                                    Aurelija Sadauskaitė Dalius Jocys