2025-10-01 Nr. AB-15303-3-61-3-04718-2024-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-815-1047/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04718-2024-1

Procesinio sprendimo kategorija 55.1.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. spalio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. D. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. D. skundą atsakovui Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja J. D. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, (toliau – ir skundas) ir prašė panaikinti Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) 2024 m. gegužės 23 d. raštą Nr. V-1513, įpareigoti Tarnybą įvykdyti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nutarimo prievoles pagal Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 4 d. sprendimo (su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 11 d. nutartimi) pasekmes, vykdant Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 7 d. sprendimą, koreguotą Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartimi ir organizuoti Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano 9.2.1.5 punkto (individualaus administracinio akto) nuostatų koregavimą (galimas (siūlomas) tekstas: „9.2.1.5. sklype (duomenys neskelbtini) detaliuoju planu ar žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektu kuriamas užstatymas tradiciniais žvejo architektūrinės išraiškos gyvenamaisiais pastatais. Pastatų architektūriniai sprendiniai turi atitikti Kuršių nerijai būdingą pastatų architektūrinę išraišką, tūrius, medžiagas, puošybos elementus. Išardomos jungtys tarp statinių; įvažiavimas iš Ievos kalno gatvės pusės nenumatomas“).

Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 29 d. nutartimi pareiškėjos skundas priimtas.

Pareiškėja 2025 m. birželio 9 d. pateikė prašymą priimti papildomą sprendimą dėl reikalavimų dėl kurių pareiškėja 2025 m. gegužės 28 d. prašyme pateikė įrodymus ir paaiškinimus, ir kurie Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 29 d. nutartyje neišnagrinėti.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. birželio 10 d. nutartimi atmetė pareiškėjos J. D. prašymą priimti papildomą sprendimą.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 97 straipsniu, nustatė, kad Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 12 d. nutartimi nutarta baigti pasiruošimą bylos nagrinėjimui ir pažymėjo, jog ši administracinė byla nėra išnagrinėta, nėra priimtas galutinis teismo sprendimas. Kadangi papildomo sprendimo priėmimo institutas yra viena iš teismo sprendimo trūkumų šalinimo formų, teismas nusprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra teisinių prielaidų ABTĮ 97 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų pagrindu priimti papildomą sprendimą.

III. Pareiškėja J. D. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 10 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėja atskirajame skunde iš esmės teigia, jog Klaipėdos apygardos administracinis teismas yra priėmęs 2009 m. rugsėjo 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-263-162/2009, tačiau valstybės institucijos be papildomo įpareigojimo minėtą teismo sprendimą ignoruoja, dėl to pareiškėja ir kitos bendraturtės negali tinkamai įvykdyti prievolių pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 7 d. sprendimą (Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartį). Todėl teismui buvo teiktas prašymas įpareigoti valstybės institucijas atlikti veiksmus, būtinus dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 4 d. sprendimo pasekmių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 10 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos J. D. prašymas priimti papildomą sprendimą, teisėtumas ir pagrįstumas.

ABTĮ 97 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas, priėmęs byloje sprendimą, gali proceso dalyvių pareiškimu, taip pat savo iniciatyva priimti papildomą sprendimą: 1) jeigu kuris nors reikalavimas, dėl kurio proceso dalyviai pateikė įrodymų ir davė paaiškinimų, sprendime yra neišnagrinėtas; 2) jeigu teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti; 3) jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant ir taikant ABTĮ 97 straipsnio nuostatas, nurodoma, jog papildomo sprendimo priėmimo institutas yra viena iš teismo sprendimo trūkumų šalinimo formų, skirtas tam, kad būtų ištaisoma teismo klaida, kai teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės, neišsprendžia jau anksčiau pateikto reikalavimo (šiuo aspektu žr., pvz., 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-729-624/2025). Papildomas teismo sprendimas gali būti priimtas tik dėl teismui pareikštų, tačiau neišspręstų materialinių teisinių reikalavimų (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-943/2011; 2011 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-371/2011; 2012 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-35/2012).

Nustatyta, kad pareiškėja 2024 m. rugpjūčio 26 d. kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino ir kuris priimtas nagrinėti Regionų administracinio teismo 2025 m sausio 29 d. nutartimi. Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 12 d. nutartimi baigtas pasiruošimas bylos nagrinėjimui, tačiau administracinė byla nėra išnagrinėta, nėra priimtas galutinis teismo sprendimas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos procesinių dokumentų turinį ir jame suformuluotą aiškų prašymą priimti papildomą sprendimą, prieina prie išvados, kad, nors teisės aktai suteikia galimybę patikslinti skundą, pareiškėja prašė priimti papildomą sprendimą ir šį prašymą pirmosios instancijos teismas išsprendė laikydamasis teisės aktų reikalavimų. Vadovaujantis ABTĮ 12 straipsniu, pareiškėjai išaiškintina, kad ji turi teisę pasitelkti profesionalių teisininkų pagalbą arba, jeigu jos materialinė padėtis atitinka teisės aktų reikalavimus, turi teisę nustatyta tvarka kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo priimti papildomą sprendimą. Todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos J. D. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Beata Martišienė

Virginija Volskienė