2022-01-19 Nr. AB-1572-3-61-3-04102-2020-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-203-261/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04102-2020-4

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo mažosios bendrijos „Bordus“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas mažoji bendrija „Bordus“ (toliau – ir Bendrija, pareiškėjas) teismui pateiktame skunde, kurį patikslino, prašė priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė, atsakovas) 1 376,84 Eur žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško atsiskaitymo dienos ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Bendrijos vadovas 2020 m. liepos 11 d. apie 9.00 val. pastebėjo, jog prieš gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, stovėjusį pareiškėjui priklausantį automobilį apgadino ant jo užvirtęs medis. Paskambino policijai ir užregistravo įvykį bei kreipėsi į Savivaldybę, siekdamas išsiaiškinti, kam buvo kilusi pareiga prižiūrėti medį ir jam žodžiu buvo nurodyta, jog žemės sklypas, kuriame augo medis, patenka į Savivaldybės atsakomybės ribas, t. y. būtent atsakovui kilo pareiga prižiūrėti šiame sklype augančius medžius, želdinius ir kt. Teikė prašymą atsakovui, prašydamas atlyginti žalą, tačiau jis tai padaryti atsisakė, motyvuodamas tuo, kad niekas į atsakovą dėl galimai avarinio medžio tvarkymo leidimo išdavimo nesikreipė, todėl medis negalėjo būti kertamas ar genėjamas.

3. Pareiškėjas teigė, kad Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 26 punkto, Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 ir 12 punktų, Aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45 patvirtintų Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklių kontekste atsakovas yra atsakingas už ant automobilio nukritusio medžio priežiūrą, tačiau jis savo pareigas atliko netinkamai, neužtikrino, kad medis nekeltų grėsmės asmenims ir jų turtui, taigi neteisėtu neveikimu pažeidė nustatytą bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai ir dėl to jam taikytina civilinė atsakomybė, pasireiškianti pareiga visiškai atlyginti pareiškėjo patirtus nuostolius.

4. Pareiškėjas padarytos žalos dydį pagal skundą grindė remonto sąmata Nr. VITO, pagal kurią automobilio remonto kaina yra 3 192,57 Eur. Kadangi atsakovas neįvykdė pareigos tinkamai prižiūrėti medį, kuris dėl nepriežiūros užkrito ant automobilio ir jį apgadino, tokiu būdu sukeldamas pareiškėjui 3 192,57 Eur žalą, yra pagrindas konstatuoti ir kitų dviejų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų – priežastinio ryšio ir žalos, egzistavimą, t. y. egzistuoja pagrindas pripažinti, jog tarp neteisėto atsakovo neveikimo ir automobilio apgadinimu padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Todėl yra visos būtinos viešosios atsakomybės sąlygos ir dėl to iš atsakovo pareiškėjui priteistina 3 192,57 Eur žala bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško atsiskaitymo dienos.

5. Pareiškėjas, tikslindamas skundą, nurodė, kad negali pateikti 3 192,57 Eur sumokėjimo faktą patvirtinančių dokumentų, kadangi automobilio dar nesuremontavo, nes neturi tam lėšų ir laukia, kol jam bus atlyginta žala. Ekspertizės skirti neprašo, kadangi jai reikalingos skirti lėšos būtų neproporcingai didelės, palyginus su prašoma priteisti suma.

6. Pareiškėjas nurodė, kad siekiant nustatyti žalą 2020 m. liepos 22 d. buvo surašyta Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. L200716, pagal kurią transporto priemonės remonto kaštai yra 1 376,84 Eur. Automobilis KASKO draudimu nebuvo draustas, todėl žala nebuvo atlyginta. Realios automobilio remonto išlaidos bus didesnės, nei 1 376,84 Eur, kadangi automobilių servisų specialistai rekomendavo pareiškėjui automobilį keisti nauju. Atsižvelgdamas į tai, kad negali pagrįsti realių su automobilio remontu susijusių išlaidų, pareiškėjas patikslintame skunde nurodė mažinantis savo reikalavimą ir prašantis priteisti 1 376,84 Eur žalos atlyginimą.

7. Atsakovas Savivaldybė atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

8. Atsakovas teigė nesantis tinkamas atsakovas, privalantis atlyginti dėl nugriuvusio medžio automobiliui padarytą žalą. Nurodė, kad Želdynų ir želdinių tvarkymas Vilniaus mieste yra vykdomas vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016 m. gegužės 11 d. sprendimu Nr. 1-446 patvirtintomis Vilniaus miesto savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės), kurios buvo parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos želdynų įstatymu, šį įstatymą įgyvendinančiais teisės aktais ir kitais Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais. Taisyklių 5 punkte įtvirtinta, jog už želdinių išsaugojimą, tinkamą jų priežiūrą ir tvarkymą atsako žemės sklypo savininkai ir valdytojai. Ši nuostata atspindi Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 15 straipsnio 1 dalies imperatyvą, pagal kurį želdynų ir želdinių valdytojai ir savininkai privalo išsaugoti želdynus ir želdinius, tinkamai juos tvarkyti, atkurti ir veisti naujus. Lietuvos Respublikos teisės aktai nenustato savivaldybei pareigos prižiūrėti ir tvarkyti visus želdynus ir želdinius, esančius jos teritorijoje, nepriklausomai nuo žemės, kurioje jie yra, nuosavybės formos ar valdymo.

9. Atsakovas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju neegzistuoja civilinės atsakomybės sąlygų visuma, kuri lemtų civilinės atsakomybės atsakovui atsiradimą. Pareiškėjas neįrodė atsakovo veiksmų neteisėtumo, todėl negalima konstatuoti, jog jis yra atsakingas už automobiliui kilusią žalą, atsiradusią ant automobilio nugriuvus medžiui. Savo pareigą atsakovas, kiek leidžia objektyviosios aplinkybės, vykdo tinkamai – atlieka želdynų ir želdinių inventorizacijos darbus Vilniaus miesto dalyse, todėl atsižvelgiant į tai, visiškai nėra pagrįsta suabsoliutinti savivaldybės pareigos želdinių priežiūros srityje iki absoliučios pareigos prižiūrėti kiekvieną medį, esantį savivaldybės teritorijoje. Pareiškėjo į bylą pateikti duomenys nepatvirtina buvus kokius nors neteisėtus atsakovo veiksmus ar neveikimą. Pats žalos atsiradimo faktas nereiškia neteisėtumo. Atsakovas nėra atlikęs jokių neteisėtų veiksmų (neveikimo), susijusių su įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų savivaldybėms nustatyta pareiga organizuoti jų teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą bei apskaitą.

10. Atsakovas nurodė, kad šiuo atveju žalos dydis nėra tinkamai pagrįstas ir įrodytas, t. y. nėra pateikta įrodymų, kad 3 192,57 Eur išlaidos patirtos dėl žalos, kurią sukėlė nuvirtęs medis (šaka). Pareiškėjas žalos dydį grindžia tik UAB „SIPRA-AITO“ 2020 m. liepos 30 d. remonto sąmata, tačiau nėra pateikta jokio vertinimo, kuris pagrįstų, kad visi sąskaitoje nurodyti remonto ir kiti darbai buvo būtini (ar yra techninės apžiūros aktas, buvo atliktas vertinimas, ar kokia buvo automobilio būklė iki įvykio). Taip pat pareiškėjas nepateikė dokumento, įrodančio, kad sąmatoje nurodyta suma tikrai buvo sumokėta. Abejonių kelia ir sąmatoje pateikti duomenys: sąmatoje nurodyta, kad automobilio VIN yra (duomenys neskelbtini), tačiau automobilio registracijos liudijime automobilio VIN yra (duomenys neskelbtini), todėl abejojama dėl jo tikrumo. Pareiškėjas žalą nustatė nesivadovaudamas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2000 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 120 ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2000 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 101 patvirtintų Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos taisyklių (toliau – ir Tvarka) 26 punktu. Nei pati Tvarka, nei joks kitas Lietuvos Respublikos teisės aktas nenumato išimčių, kada šia Tvarka galėtų būti nesivadovaujama. Pareiškėjas netinkamai grindė žalos dydį, žala nebuvo įrodyta.

11. Atsakovas teigė, kad remiantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2020 m. gruodžio 21 d. pažyma, 2020 m. liepos 11 d. Vilniuje buvo fiksuotas smarkus vėjas, kurio greitis siekė – nuo 6,1 iki 13,2 m/s, dėl ko galimai ir lūžo medis. Pareiškėjas nėra pateikęs duomenų, kada konkrečiai įvyko įvykis. Šiuo atveju reikia taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.253 straipsnį, kadangi įvykio dieną medis nulūžo dėl stipraus vėjo, todėl atsakovas sukeltų padarinių negalėjo nei numatyti, nei kontroliuoti, todėl civilinė atsakomybė atsakovo atžvilgiu negalima. Teismų praktikoje yra atvejų, kai nepaisant to, kad teismas nepripažįsta force majeure aplinkybe vėjo dėl jo greičio, tačiau sumažina iš dalies nuostolių dydį. Jeigu teismas nustatytu, jog pareiškėjo skundas yra pagrįstas, turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl atlygintinos žalos dydžio sumažinimo.

12. Atsakovas pažymėjo, jog šioje byloje turėtų būti vertinamas ir toks faktas, ar pats automobilio savininkas laikėsi bendros pareigos elgtis atsargiai, atidžiai ir rūpestingai. Be to, automobilio savininkas priėmė sprendimą, t. y. prisiėmė riziką įvykio dieną pastatyti automobilį vietoje tiesiogiai po medžiais, taip sukeldamas didelę grėsmę tiek asmenų, tiek automobilio saugumui. Ši aplinkybė neturi būti ignoruojama, kadangi tai negali būti vertinama kaip pakankamai atsargus ir apdairus elgesys. Tokie automobilio valdytojo veiksmai patvirtina paties valdytojo kaltę, kad skunde patirta žala didele dalimi kilusi būtent iš automobilio valdytojo neatsargių tyčinių veiksmų. Žala nebūtų atsiradusi, jeigu automobilio valdytojas būtų laikęsis bendros pareigos elgtis atsargiai ir rūpestingai. Dėl šių priežasčių tokie automobilio valdytojo veiksmai turi būti traktuojami kaip didelis neatsargumas, o tai priežastis sumažinti reikalavimą atlyginti žalą arba atmesti šį reikalavimą.

13. Atsakovas nesutiko su patikslintu skundu ir prašė jį atmesti. Atsiliepime į patikslintą skundą papildomai nurodė, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas būtų sumokėjęs prašomą priteisti 1 376,84 Eur sumą.

II. 14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino ir priteisė iš atsakovo pareiškėjui 1 376,84 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 376,84 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, 2020 m. gruodžio 18 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 470 Eur bylinėjimosi išlaidų.

15. Teismas nustatė, kad 2020 m. liepos 11 d. pareiškėjui priklausantį automobilį, stovėjusį priešais gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sugadino užvirtęs medis. Pareiškėjas paskambino policijai ir užregistravo įvykį, o 2020 m. liepos 15 d. el. paštu kreipėsi į Savivaldybę dėl žalos atlyginimo. Savivaldybė 2020 m. liepos 16 d. pareiškėjui atsakė automobilio remonto darbų kompensuoti nesutinkanti. Nurodė, kad pagal Taisyklių nuostatas medžiai ir krūmai, augantys miesto žemėje, priskiriami saugotiniems ir jų kirtimui arba genėjimui yra reikalingas leidimas. Kadangi iki 2020 m. liepos 15 d. į Savivaldybės administraciją dėl minėto, galimai avarinio medžio, niekas nesikreipė, todėl leidimas medžio tvarkymui nebuvo išduotas. 2020 m. liepos 22 d. Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. L200716 patvirtina, kad transporto priemonės remonto kaštai yra 1 376,84 Eur.

16. Teismas, akcentuodamas CK įtvirtintas savivaldybės valdžios institucijų atsakomybės sąlygas, apžvelgė Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 7 dalies 7 punkte, Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 26 punkte, Želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 8, 12 ir 13 punktuose, 18 straipsnio 1–2 dalyse, Želdynų taisyklių 43 ir 44 punktuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą ir nurodė, kad būtent savivaldybei yra nustatyta pareiga atlikti jos teritorijoje esančių, valstybinėje ar jai priskirtoje žemėje augančių medžių ir krūmų priežiūrą, kas apima ir tikrinimą, ar medžiai nėra supuvę, supuvusių medžių šalinimą, taip pat pavojų keliančių šakų ir medžių stiebų šalinimą. Savivaldybės turi pareigą nustatyti konkretaus medžio fiziologinę būklę (gyvybinę funkciją).

17. Teismas konstatavo, kad augęs medis, kuris užkrito ant pareiškėjo automobilio, yra Savivaldybei priskirtoje žemėje, už jo priežiūrą buvo atsakinga Savivaldybės administracija. Nors atsakovas teigia, kad nebuvo gavęs jokių pranešimų dėl medžio būklės, kad pagal Taisykles inventorizavimas savivaldybės lygiu atliekamas kas dešimt metų bei kad medžio lūžimui galimai turėjo įtakos tą dieną buvęs stiprus vėjas, tai nėra pagrindas pripažinti, kad atsakovas tinkamai vykdė jam teisės aktais priskirtą pareigą vykdyti želdynų priežiūrą, stebėseną, tvarkymą. Atsakovas nepateikė reikšmingų įrodymų, patvirtinančių, kad ėmėsi visų reikalingų atitinkamų priemonių, jog minėtoje teritorijoje būtų vykdoma tinkama augančių želdinių (taip pat ir nulūžusio medžio) priežiūra, kad medis buvo stebimas. Nurodydamas, kad inventorizacija atliekama kas dešimt metų, nepateikė įrodymų, kada paskutinį kartą želdiniai šioje teritorijoje buvo inventorizuoti. Teismas pažymėjo ir tai, kad pareigą vykdyti tinkamą ir savalaikę medžių ir krūmų priežiūrą Savivaldybei nustato teisės aktai, todėl suinteresuotų asmenų prašymas ar skundas dėl tam tikro želdinio būklės nėra būtinas.

18. Teismas vertino Hidrometeorologijos tarnybos 2020 m. gruodžio 21 d. pažymą Nr. A51-/20, kurioje nurodoma, kad 2020 m. liepos 11 d. didžiausias vėjo greitis Vilniaus meteorologijos stoties duomenimis – 13,2 m/s. Nurodė, kad remiantis viešai prieinama Pasaulinės meteorologijos organizacijos patvirtinta Boforto skale, kuri naudojama Lietuvoje, vėjas, kai jo greitis yra 10,8–13,8 m/s, yra stiprus (stiprumas – 6 balai), tokiu atveju juda didelės šakos, girdimas laidų švilpimas, naudoti skėtį darosi sunku. Taigi, esant tokio stiprumo vėjui, sveiki medžiai įprastai nelūžta. Tai matyti ir iš byloje esančių nuotraukų – įvykio vietoje užfiksuotas nulūžęs medis, tačiau aplink augę medžiai neapgadinti, kas rodo, jog vėjas, esant šios bylos faktinėms aplinkybėms, negali būti vertinamas kaip nenugalima jėga. Pažymėjo ir tai, kad vėjas savaime negali būti laikomas nenugalima jėga, nes jo faktą galima protingai numanyti ir tam pasiruošti. Vėjas nenugalima jėga gali būti pripažįstamas tik tada, kai jo kilimas, stiprumas ar mastas toks neįprastai didelis bei nebūdingas atitinkamai geografinei vietovei, kad vidutinis protingai apdairus ir rūpestingas asmuo tokio vėjo atitinkamomis sąlygomis negalėtų numatyti ir tikėtis.

19. Teismas nurodė, kad byloje nėra įrodymų, kad Savivaldybė ėmėsi atitinkamų priemonių užtikrinti tinkamą ginčo teritorijoje augančių želdinių (taip pat ir nuvirtusio medžio) priežiūrą, stebėti jų būklę. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovas neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti, todėl atsakovui taikytina viešoji atsakomybė.

20. Teismas, vadovaudamasis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, nurodė, kad nėra ginčo dėl aplinkybės, kad automobilis buvo sugadintas ir kad pareiškėjas jo neremontavo, todėl nėra dokumentų, iš kurių galima būtų matyti realiai patirtą žalą. Iš pateiktos Vertinimo ataskaitos teismas nustatė, kad transporto priemonės vertinimas atliktas praėjus keletui dienų po įvykio (2020 m. liepos 22 d.), joje nustatyti 1 376,84 Eur transporto priemonės atkūrimo kaštai, įvertinus keičiamų dalių nuvertėjimą. Atsakovas šios Vertinimo ataskaitos neginčijo, įrodymų, kad transporto priemonę įmanoma suremontuoti už mažesnę sumą ar kad pareiškėjo prašoma priteisti žalos atlyginimo suma yra neprotingo dydžio, nepateikė. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad pareiškėjo prašoma priteisti žalos suma turėtų padėti pareiškėjui atkurti transporto priemonės būklę, kuri buvo iki įvykio, todėl laikytina protingo dydžio ir priteistina.

21. Teismas pažymėjo, kad nėra abejonių, jog tarp neteisėto atsakovo neveikimo ir automobilio apgadinimu padarytos žalos yra priežastinis ryšys, nes nurodyta žala atsirado būtent Savivaldybei nesiėmus priemonių tinkamai užtikrinti augančių želdinių priežiūrą.

22. Teismas CK 6.37 straipsnio 2 dalies kontekste vertino, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti procesines palūkanas yra pagrįstas.

23. Teismas vertino, kad pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos į bylą pateiktais duomenimis, neviršija galimo priteisti maksimalaus dydžio, buvo būtinos, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1, 5 dalimis, yra pagrindas pareiškėjo prašymą tenkinti ir priteisti iš atsakovo 325 Eur išlaidų už teisinę pagalbą ir 145 Eur išlaidų, sumokėtų už transporto priemonės apžiūrą ir vertinimą.

24. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas siekė šį ginčą su atsakovu spręsti prieš kreipdamasi į teismą, pateikė atsakovui prašymą/pretenziją dėl nuostolių atlyginimo, tačiau atsakovas atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą, nesiekė išspręsti kilusį ginčą iki pareiškėjo kreipimosi į teismą.

III. 25. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 30 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą atmesti arba, nenustačius sprendimo naikinimo pagrindų, sumažinti priteistinos žalos dydį.

26. Atsakovas nurodo, kad nagrinėjamu atveju svarbu yra tai, kad nuosavybės teisės turėtojas turi pareigą rūpintis savo turtu. Automobilio valdytojas galėjo ir turėjo įvertinti įvykio dienos oro sąlygas ir galimas pasekmes. CK 6.282 straipsnio 1 dalies kontekste atsakingas už žalą asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo pareigos ją atlyginti nukentėjusiam, jeigu šis veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą ar jos padidėjimą, atliko savo rizika. Orų prognozė yra visuotinai žinoma ir laisvai gaunama informacija, į kurią kiekvienas protingas asmuo turėtų atsižvelgti. Orai ir aplinkybės, ar diena buvo vėjuota, ar ne, ar buvo sustiprėjęs vėjas ir pan., yra ypatingai svarbūs, kai asmuo priima sprendimą pastatyti automobilį po medžiu. Priimdamas pastarąjį sprendimą asmuo atitinkamai priima ir riziką, kuri negali būti aiškinama atsakovo nenaudai vien dėl to, kad yra įtvirtinta bendroji pareiga rūpintis želdynais. Teismas nepagrįstai nevertino automobilio valdytojo veiksmų, kurie neatitiko bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.271 str.), be kita ko, pripažindamas, kad vėją galima numatyti (patikrinus orų prognozes) ir tam pasiruošti (nestatyti automobilio teritorijose, kuriose auga didelis kiekis medžių). Skundžiamu teismo sprendimu Savivaldybės atsakomybė konstatuota a priori, ignoruojant ir neanalizuojant kitų svarbių aplinkybių.

27. Atsakovo teigimu, CK 6.249 straipsnio kontekste nuostoliai turi būti realūs ir atitikti protingumo ir teisingumo principus. CK 6.251 straipsnyje įtvirtintas visiškas nuostolių atlyginimo principas nėra absoliutus. Teismas nepagrįstai pareiškėjui priteisė 1 376,84 Eur žalos atlyginimą, nevertino pareiškėjo procesinio elgesio ir galimo piktnaudžiavimo byloje. Pareiškėjas pirminiame skunde prašė priteisti 3 192,57 Eur dydžio žalą, kuri buvo grindžiama remonto sąmata Nr. VITO, dėl kurios atsakovas išreiškė savo abejones. Pagrįstų abejonių sukėlė sąmatoje pateikti duomenys, kurie nesutapo su automobilio unikaliais duomenimis. Pareiškėjas tik po to, kai atsakovas atsiliepime į skundą išdėstė abejones dėl pateiktame įrodyme esančių duomenų teisingumo, pateikė patikslintą skundą, kuriuo prašė, kad jo naudai būtų priteista ne 3 192,57 Eur, o 1 376,84 Eur, t. y. dvigubai mažesnė suma. Taigi, byloje buvo kvestionuojamas pareiškėjo pateiktų dokumentų originalumas bei prašomos priteisti sumos pagrįstumas, tačiau teismas dėl to nepasisakė.

28. Atsakovas pažymi, kad teismas neatsižvelgė į želdynų ir želdinių priežiūrą reglamentuojančius teisės aktus. Teisės aktai numato bendrąją pareigą rūpintis želdiniais, esančiais Vilniaus miesto teritorijoje. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad iki įvykio medžio būklė buvo prasta ar suprastėjusi, taip pat nėra duomenų, jog dėl jos buvo kreiptasi į Savivaldybę. Taigi, nėra jokio pagrindo teigti, jog Savivaldybė neatliko pareigos (ar atliko ją netinkamai) užtikrinant minėto medžio priežiūrą ar pažeidė teisės aktų reikalavimus. Ginčui aktualus teisinis reglamentavimas negali būti aiškinamas taip, kad bet kokia žala, atsiradusi dėl netinkamos želdynų ir želdinių priežiūros, nepriklausomai nuo žemės sklypo, kuriame jie yra, nuosavybės formos ar valdymo, turi būti atlyginama iš savivaldybės biudžeto.

29. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

30. Pareiškėjas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais valdytojo atsakomybės aspektu. Nurodo, kad ten, kur stovėjo automobilis, yra sužymėtos automobilių stovėjimo vietos. Stovėjimo vietos nebuvo įrengtos pareiškėjo iniciatyva. Pareiškėjas pastatė automobilį leistinoje ir specialiai automobilių stovėjimui įrengtoje vietoje, todėl jokia rizika dėl to jam negali kilti. Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato raštas dėl apgadinto automobilio patvirtina, jog jokių nusižengimų požymių nustatyta nebuvo, todėl nėra pagrindo laikyti, jog pareiškėjas galėjo pažeisti automobilių stovėjimo taisykles.

31. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas į bylą nėra pateikęs jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog orų prognozėse būtų buvusi skelbiama smarkaus vėjo tikimybė. Bylos duomenimis pareiškėjas, negavęs jokio įspėjimo dėl ypatingai stipraus vėjo, neturėjo jokio pagrindo tikėtis, kad atėjęs ryte prie savo automobilio ras užvirtusį ant automobilio medį. Įvykio vietoje užfiksuotas tik vienas nulūžęs medis, būtent tas, kuris nuvirtęs ant pareiškėjo automobilio, tačiau aplink augę medžiai neapgadinti, kas patvirtina, jog vėjas esant šios bylos faktinėms aplinkybėms nebuvo toks stiprus, kuriam esant medžiai įprastai lūžta. Pareiškėjas tokiomis aplinkybėmis nepažeidė vidutiniškai protingo, rūpestingo ir atidaus asmens standartų, dėl ko jokios pareiškėjo kaltės ir atsakomybės šiuo atveju nėra.

32. Pareiškėjas akcentuoja, kad pirminiame skunde prašomą priteisti sumą grindė autoserviso remonto sąmata Nr. VITO, kuri atspindi būsimas faktines išlaidas. Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. L200716 numatyta, jog transporto priemonės remonto kaštai siekia 1 376,84 Eur. Nagrinėjamu atveju kilus abejonių dėl remonto sąmatos Nr. VITO patikimumo, pareiškėjas pirminio skundo reikalavimo atsisakė, nes tokiu atveju būtų reikėję skirti ekspertizę, kas būtų užtrukę papildomą laiką ir tai būtų padidinę bylinėjimosi kaštus. Dėl šios priežasties pareiškėjas, siekdamas greičiau išnagrinėti šią bylą, geranoriškai nusprendė žalos reikalauti pagal Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitą Nr. L200716. Todėl jokio piktnaudžiavimo procesu apraiškų pareiškėjo veiksmuose nėra. Pareiškėjo skundo patikslinimas bylos nagrinėjimo neužvilkino ir jokių procesinių neigiamų pasekmių nesukėlė, priešingai, netgi pagerino atsakovo padėtį ir supaprastino bylinėjimosi procesą.

33. Pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje tokio pobūdžio bylose yra ne kartą pažymėta, kad savivaldybė yra atsakinga už valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančius želdynus ir želdinius, todėl, nustatinėjant už žalą, kilusią dėl net netinkamos arba nepakankamos želdynų ar želdinių priežiūros, atsakingą subjektą, būtina įvertinti kur (valstybės ar privačioje žemėje) augantis želdinys sukėlė žalą. Bylos duomenimis žemė, kurioje augo nulūžęs medis, nebuvo privati, o atsakovas nėra pateikęs jokių duomenų apie tai, kad ji buvo administruojama trečiųjų asmenų, todėl Savivaldybės teritorijoje augusio medžio priežiūra, stebėsena ir tvarkymas neabejotinai pripažintinas atsakovo funkcija, kurios atsakovas neįvykdė tinkamai.

34. Pareiškėjas pažymi, kad aplinkybė, jog esant kiek didesniam vėjui (bet ne tokiam dideliam, kai medžiai įprastai lūžta ar virsta), medis nuvirto, rodo tai, kad medžio būklė nebuvo gera. Atsakovas nepateikė jokių duomenų ar įrodymų, patvirtinančių, jog vykdė šio medžio stebėseną, todėl netinkamai vykdė jam teisės aktuose nustatytas pareigas. Atsakovui neužtikrinus, kad medis būtų nupjautas ar kitaip pašalinta jo grėsmė asmenims ir jų turtui, egzistuoja neteisėtų veiksmų sąlyga.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 35. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl turtinės žalos, pareiškėjo patirtos Savivaldybei netinkamai vykdžius želdinių priežiūros funkciją, atlyginimo.

36. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavęs, kad Savivaldybė netinkamai vykdė funkcijas, susijusias su želdinių priežiūra, dėl ko nuvirtęs medis apgadino pareiškėjo automobilį, priteisė iš Savivaldybės pareiškėjui 1 376,84 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

37. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo neteisėtus atsakovo veiksmus, neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas pagal įvykio dienos orų prognozę turėjo numatyti galimas pasekmes, t. y. teismas turėjo įvertinti pareiškėjo elgesį bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai aspektu bei pripažinti, kad pareiškėjas, pastatydamas transporto priemonę po medžiu, veikė savo rizika. Teismas nepagrįstai priteisė pareiškėjui 1 376,84 Eur žalos atlyginimą, nevertino pareiškėjo procesinio elgesio ir galimo piktnaudžiavimo byloje, tikslinant prašomos priteisti turtinės žalos dydį bei pateikiant abejonių keliančius duomenis. Atsakovo teigimu, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad iki įvykio medžio būklė buvo prasta, taip pat nėra duomenų, jog dėl jos buvo kreiptasi į Savivaldybę, todėl nėra pagrindo teigti, jog Savivaldybė pažeidė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą. Pripažinus, kad pareiškėjas turi teisę į turtinės žalos atlyginimą, žalos dydis mažintinas.

38. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

39. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. liepos 11 d. pareiškėjui priklausantis automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjo šalia namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Vilniaus miesto penktame policijos komisariate 2020 m. liepos 11 d. buvo gautas pranešimas, kad dėl nukritusio medžio šis automobilis buvo apgadintas. Nusižengimo požymių nebuvo nustatyta, patikrinimas nepradėtas. Pareiškėjas 2020 m. liepos 15 d. kreipėsi į Savivaldybę dėl žalos atlyginimo. Savivaldybė automobilio remonto darbus atsisakė kompensuoti tuo pagrindu, kad jokių neteisėtų veiksmų nėra atlikusi, o iki šio įvykio dėl galimai avarinio medžio niekas į Savivaldybę nesikreipė. Iš turto vertintojo E. L. 2020 m. liepos 22 d. Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitos Nr. L200716 matyti, kad atkuriamoji transporto priemonės vertė yra 1 376,84 Eur.

40. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Konstatuotina, kad šioje byloje yra nustatytos visos šios sąlygos Savivaldybės atsakomybei kilti: 1) Savivaldybė nesiėmė reikiamų priemonių užtikrinti tinkamą jos teritorijoje augusio medžio būklę, nors tokią pareigą turėjo, t. y. nustatyti neteisėti veiksmai (neveikimas). Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vadovaudamasis pirmosios instancijos teismo šioje byloje taikytu teisiniu reglamentavimu, yra išaiškinęs, kad savivaldybės turi pareigą nustatyti konkretaus medžio fiziologinę būklę (gyvybinę funkciją), nepaisant to, jog kiekvieno medžio realus patikrinimas yra sudėtingas procesas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1672-415/2020); 2) pareiškėjas patyrė turtinę žalą; 3) tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir pareiškėjo patirtos žalos yra priežastinis ryšys, t. y. dėl ant pareiškėjo automobilio nuvirtusio medžio, už kurio netinkamą priežiūra atsakinga Savivaldybė, pareiškėjas patyrė turtinę žalą – buvo apgadintas automobilis.

41. CK 6.253 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų ir kt. Visgi, įvertinus šios bylos duomenis ir nustatytas faktines aplinkybes, nenustatytas nei vienas pagrindas, dėl kurio Savivaldybei nagrinėjamu atveju viešoji civilinė atsakomybė galėtų būti netaikoma ar ji galėtų būti iš dalies atleista nuo tokios atsakomybės.

42. Želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad savivaldybės organizuoja savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdo jų būklės stebėseną, kuria ir tvarko jų duomenų bazes (skaitmenines ir geoinformacines). Savivaldybės organizuoja valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančių želdynų ir želdinių apsaugą, pertvarkymą ir priežiūrą, želdynų kūrimą ir naujų želdinių veisimą, želdynų tvarkymo ir kūrimo projektų rengimą, derina juos (Želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos tikslas – nustatyti želdynų žemės sklypų ribas, medžių ir krūmų rūšį, jų fiziologinę būklę, matmenis,<...> parengti apskaitos duomenis, kad želdynus būtų galima efektyviau valdyti, teikti informaciją apie želdynų ir želdinių, aplinkos būklę, kontroliuoti, ar jų plotai atitinka galiojančias želdynų normas (Želdynų įstatymo 18 straipsnio 1 dalis). Pagal Želdynų įstatymo 18 straipsnio 2 dalį želdynai ir želdiniai inventorizuojami visuose želdynuose ir želdiniuose, nepaisant žemės nuosavybės formos. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. D1-5 patvirtintų Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos taisyklių 2 punktas nurodo, kad želdynų ir želdinių inventorizavimo tikslas – įvertinti želdynų ir želdinių kiekybinę ir kokybinę būklę, numatyti jų apsaugos, naudojimo ir atkūrimo priemones, sukurti želdinių apskaitos duomenų bazę. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45 patvirtintų Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklių 1 punktas nustato medžių ir krūmų, vandens telkinių, esančių želdynuose, vejų ir gėlynų priežiūros pagrindinius reikalavimus. Taisyklėmis taip pat turi vadovautis savivaldybės (3 punktas). Joms tenka pareiga organizuoti ir tokius priežiūros darbus – šalinti pavojų praeiviams ir pastatams keliančius, baigiančius džiūti stiebus ir šakas (43 punktas), taip pat patikrinti, ar nesupuvę seni medžiai, ir, jei reikia, juos pašalinti (44 punktas).

43. Aptarto teisinio reglamentavimo pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog Vilniaus miesto savivaldybė, vykdydama savo savarankiškas funkcijas pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 26 punktą, būdama atsakinga, be kita ko, ir už savivaldybės teritorijoje esančių želdinių apsaugą, tvarkymą ir kūrimą, privalėjo užtikrinti, kad paminėtoje teritorijoje augantys medžiai ir kiti želdiniai nekeltų grėsmės tiek žmonėms, tiek ir jų turtui.

44. Atsakovo argumentai, kad pats pareiškėjas buvo nerūpestingas ir neapdairus, yra nepagrįsti jokiais įrodymais, o aplinkybių, dėl kurių būtų galima konstatuoti, kad pareiškėjas elgėsi akivaizdžiai neprotingai pastatydamas automobilį po medžiu, kuris ant automobilio vėliau užvirto, nenustatyta. Vilniaus miesto penkto policijos komisariato 2020 m. liepos 11 d. pranešimas patvirtina, kad turtas buvo sugadintas nepriklausomai nuo žmogaus valios, žala nėra padaryta tyčiniais asmens veiksmais. Kaip matyti iš į bylą pateiktų fotonuotraukų, automobilis buvo pastatytas specialiai automobilių stovėjimui įrengtoje vietoje. Pastatęs automobilį, objektyviai numatyti galimą medžio šakos kritimo riziką, esant vėjui, kurio greitis buvo 13,2 m/sm bei kuris nesiekė pavojingo hidrometeorologinio reiškinio kriterijaus ir negali būti vertinamas kaip nenugalima jėga, automobilio valdytojas, taikant jam vidutinio žmogaus atidumo ir rūpestingumo standartus, negalėjo.

45. Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad nėra duomenų, jog iki įvykio medžio būklė buvo prasta ar suprastėjusi, taip pat, kad dėl jos būtų kreiptasi į Savivaldybę, pagal aptartą teisinį reglamentavimą nesudaro pagrindo spręsti, kad žala, kurią patyrė pareiškėjas neturėtų būti atlyginta. Atsakovas neteikė į bylą jokių duomenų apie minėtoje teritorijoje, kurioje stovėjo pareiškėjui priklausantis automobilis, esančių želdynų inventorizavimo funkciją, kur būtų fiksuota, kad ginčo medis būtų apžiūrėtas, nustatyta jo būklė. Kita vertus, želdinių inventorizavimo atlikimas yra tik viena iš teisės aktais nustatytų savivaldybės pareigų želdinių tvarkymo srityje, tačiau be želdinių inventorizacijos yra nustatyta pareiga patikrinti, ar nesupuvę seni medžiai, ar nėra pažeistos jų šakos, jei reikia, juos pašalinti.

46. Skirtingai nei vertina atsakovas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Savivaldybės veiksmai vykdant želdynų priežiūrą neatitiko teisės aktų reikalavimų, šį neteisėtą neveikimą lėmė netinkamas želdynų priežiūros proceso vykdymas. Nagrinėjamu atveju atsakovas neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti; nėra abejonių, kad tarp neteisėto Savivaldybės neveikimo ir automobilio apgadinimu padarytos žalos yra priežastinis ryšys.

47. Dėl apeliacinio skundo argumento, kad byloje neįrodyta pareiškėjo patirta turtinė žala, t. y., kad pareiškėjas patyrė realių išlaidų automobilio remontui, pažymėtina, kad pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala, be kita ko, yra asmens turto netekimas arba sužalojimas; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai; jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Be to, CK 6.251 straipsnyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas – padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai. Visiško nuostolių atlyginimo principas reiškia, kad nuostoliai atlyginami visa apimtimi, tačiau negali būti atlyginama daugiau, nei iš tikrųjų patirta nuostolių. Žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1672-415/2020).

48. CK 6.251 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Pažymėtina, kad CK 6.251 straipsnio 2 dalyje nustatytus pagrindus atlygintinos žalos dydžiui mažinti turi įrodyti ta administracinio ginčo šalis, kuri prašo sumažinti nuostolių atlyginimo dydį (ABTĮ 56 str. 4 d.).

49. Atsakovas apeliaciniame skunde akcentuoja pareiškėjo netinkamą procesinį elgesį ir piktnaudžiavimą, tikslinant skundą dėl prašomos priteisti žalos ir teikiant teismui neobjektyvius duomenis šiai žalai pagrįsti. Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 50 straipsnio 3 dalis suteikia pareiškėjui teisę tikslinti, pakeisti skundo (prašymo, pareiškimo) pagrindą ar dalyką, todėl skundo tikslinimas savaime negali būti vertinamas kaip netinkamas procesinis elgesys. Pareiškėjas, patikslintame skunde prašydamas priteisti iš atsakovo 1 376,84 Eur turtinės žalos, nesivadovavo su pirminiu skundu pateikta transporto priemonės remonto sąmata, dėl kurios teisingumo atsakovas kėlė abejones, o patikslinto skundo reikalavimą grindė turto vertintojo E. L. 2020 m. liepos 22 d. Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. L200716. Atsakovas jokių įrodymų, kurie paneigtų šioje vertinimo ataskaitoje nurodytus duomenis ir automobilio apgadinimus, kurie užfiksuoti ir į bylą pateiktuose fotonuotraukose, neteikė, neprašė jų išreikalauti. Paskaičiuojant pareiškėjo transporto priemonės atkūrimo kaštus atsižvelgta į keičiamų dalių nuvertėjimą, transporto priemonės rinkos vertę iki apgadinimo, todėl mažinti žalos atlyginimą ar spręsti, kad jis nėra tinkamai įrodytas pagrindo nėra.

50. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktų įrodymų visuma, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priteisdamas pareiškėjui 1 376, 84 Eur žalą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas (CK 6.37 str. 2 d.) iš atsakovo teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas.

51. Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo 125 Eur dydžio atstovavimo išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

52. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 ir 5 dalis proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, taip pat reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas.

53. Pareiškėjo pateikti dokumentai, patvirtina, kad pareiškėjas advokatui už atsiliepimo į apeliacinį skundą šioje byloje parengimą sumokėjo 125 Eur sumą, kuri neviršija už šią teisinę paslaugą maksimaliai galimos priteisti sumos, todėl ši suma priteisiama pareiškėjui iš atsakovo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui mažajai bendrijai „Bordus“ iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 125 Eur (vieną šimtą dvidešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius