14ec8b60-b27b-4f3c-9705-1dbdef0fbdca · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas (-a) ……………………… Civilinė byla Nr. e2A-1302-259/2016 Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00540-2015-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.4.; 1.3.5.3.3.;1.3.5.5.;1.3.9.2.2.;3.3.1.21.(S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. spalio 21 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Galinos Blaževič, Leono Jachimavičiaus, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Kautra“ ir atsakovo A.

M. apeliacinius skundus dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-16-970/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kautra“ ieškinį atsakovui A. M. dėl darbo ginčų komisijos sprendimo dalies panaikinimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Ieškovė prašė panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2015 m. gegužės 26 d. sprendimo darbo byloje Nr. APS-112-58264/2015 dalį, kuria nuspręsta išieškoti A.

M. iÅ¡ UAB „Kautra“ už 2013 m. 1 599,12 Lt (463,13 Eur), už 2014 m. - 3 017,14 Lt (873,82 Eur), ir priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė nurodė, kad Å¡alys 2013 m. sausio 21 d. sudarė darbo sutartį Nr. 912, pagal kuriÄ atsakovas pradėjo dirbti autobuso vairuotoju-konduktoriumi. IeÅ¡kovė yra keleivių pervežimo paslaugas teikianti įmonė, kurios pervežimų srityje dirbantiems darbuotojams darbo ir poilsio režimas reglamentuojamas vadovaujantis LR Vyriausybės nutarimu Nr. 587 „Dėl darbo ir poilsio laiko ypatumų taikymo ekonominės veiklos srityse“.

Tai numatantis teisinis reguliavimas įtvirtintas UAB „Kautra“ generalinio direktoriaus 2011 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. V-4 patvirtintų UAB „Kautra“ autobuso vairuotojo-konduktoriaus pareiginių nuostatų 4.4 p. Atsakovas 2015 m. kovo 26 d. kreipėsi į Darbo ginčų komisijÄ , teigdamas, jog vairuotojams-konduktoriams suteikiamos ilgesnės kaip dviejų valandų pertraukos pailsėti bei pavalgyti ir tokiu bÅ«du pažeidžiamos LR DK 158 str. 1 d. nuostatos bei jam nebuvo atlyginta už jo darbÄ poilsio dienomis.

Savo praÅ¡ymÄ atsakovas grindė 2015 m. vasario 4 d. Lietuvos Respublikos darbo inspekcijos reikalavimu paÅ¡alinti pažeidimus Nr. R1-0436-0737, su kuriuo ieÅ¡kovė nesutiko. Darbo ginčų komisijoje esminis ginčas nagrinėjant atsakovo praÅ¡ymÄ kilo dėl ieÅ¡kovės marÅ¡rutų grafikuose nustatytos „pietų trukmės“ sÄ vokos vertinimo. Darbo ginčų komisijos nuomone, pasirinkus nurodytÄ Å¾ymėjimÄ , ieÅ¡kovė neįskaitė viso atsakovo dirbto laiko ir pažeidė DK 147 str. 6 d. bei LR Vyriausybės nutarimo Nr. 587 „Dėl darbo ir poilsio laiko ypatumų taikymo ekonominės veiklos srityse“ 10 p. Su Å¡iais Darbo ginčų komisijos argumentais ieÅ¡kovė nesutinka ir mano, jog komisijos padarytos iÅ¡vados ir jų pagrindu priimtas sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas bei akivaizdžiai pažeidžiantis ieÅ¡kovės interesus.

Atsakovas savo reikalavimÄ dėl apmokėjimo už ilgesnes nei dviejų valandų pertraukas kildina iÅ¡ Darbo kodekso reikalavimų, tuo tarpu, ieÅ¡kovės veiklai taikomas ne Darbo kodeksas, o LR Vyriausybės nutarimas Nr. 587 „Dėl darbo ir poilsio laiko ypatumų taikymo ekonominės veiklos srityse“, pagal kurio 11.2 p. ieÅ¡kovės pareiga yra įmonėje dirbančiam darbuotojui užtikrinti ne trumpesnio nei 45 min. nepertraukiamo poilsio rėžimÄ , kuri atsakovui buvo užtikrinta. Å is nutarimas nenumato maksimalios pertraukos trukmės, todėl ieÅ¡kovė, netgi ir tuo atveju, jei atsakovui suteikė ilgesnę nei dviejų valandų pertraukÄ pailsėti ir pavalgyti, neturi imperatyvios pareigos mokėti jam darbo užmokesčio už šį poilsio laikÄ .

Tuo tarpu Darbo ginčų komisija pripažinusi, kad ieÅ¡kovas gali vadovautis minėtu nutarimu, patenkino atsakovo praÅ¡ymÄ dėl pinigų sumos, susijusios su darbo užmokesčiu, priteisimo, nepaisant to, kad praÅ¡omos priteisti pinigų sumos buvo paskaičiuotos remiantis Darbo kodekso nuostatomis, todėl neaiÅ¡ku kokiu bÅ«du ir kokiais kriterijais remiantis Å¡ios pinigų sumos paskaičiuotos. IeÅ¡kovė nesutinka su Darbo ginčų komisijos iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovės dokumentuose nereglamentuota „pietų trukmė“, kadangi pietų trukmė imperatyviai nustatyta minėtame nutarime ir vairuotojo-konduktoriaus nuostatuose, be to, suteikiamos pertraukos trukmė nustatyta ir marÅ¡rutų grafikuose.

Pažymėjo, kad darbuotojai jiems suteikta pertrauka naudojasi savo nuožiÅ«ra ir ieÅ¡kovė neturi teisinio pagrindo kontroliuoti ar neleisti savo darbuotojams laisvai disponuoti Å¡ia pertrauka. IeÅ¡kovė neneigia, kad atsakovas 2014 metais dirbo jam skirtomis poilsio dienomis, tačiau nesutinka, kad su atsakovu nebuvo atsiskaityta už jo dirbtas dienas, kadangi atsakovo pageidavimu, už jo dirbtas poilsio dienas jam buvo suteiktos papildomos poilsio dienos. Be to, Darbo ginčų komisija priimdama skundžiamÄ sprendimÄ padarė grubių procesinių klaidų, kadangi bylÄ nagrinėjo Å¡aliÅ¡ka komisija, komisijoje nedalyvavo darbdavio atstovas, pačiame sprendime daug logikos, argumentacijos bei elementarių techninių klaidų, įrodymai vertinti atsietai nuo bendro bylos konteksto, nepasisakyta ir nepagrįsta, koks konkretus įrodymas įrodo teigiamÄ aplinkybę, kas sudaro pagrindÄ laikyti komisijos sprendimÄ neteisėtu ir naikintinu.

Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad į Darbo ginčų komisijÄ kreipėsi gavęs atsakymÄ iÅ¡ Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Alytaus teritorinio skyriaus po darbovietėje atlikto patikrinimo, kuriame buvo nustatyti pažeidimai, jog darbuotojams, dirbantiems vietiniais marÅ¡rutais, suteikiamos ilgesnės nei dviejų valandų pertraukos pailsėti bei pavalgyti ir Å¡is laikas neįskaitytas į faktiÅ¡kai dirbtÄ laikÄ . IeÅ¡kovė klaidingai nurodo, kad jos veiklai netaikomas Darbo kodeksas, o taikomas LR Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarimas Nr. 587 ir nesutinka, jog jo reikalavimas dėl iÅ¡mokų, susijusių su darbo santykiais, galėtų bÅ«ti tenkinamas tik tuo atveju, jeigu bÅ«tų nustatyta, kad ieÅ¡kovė pažeidė minėto nutarimo reikalavimus.

IeÅ¡kovės nurodytas nutarimas nenumato rekomenduojamos darbo apmokėjimo tvarkos kelių transporte, be to, nereglamentuoja pietų pertraukos skyrimo trukmės, pietų pertraukos trukmė nenumatyta ir vairuotojo-konduktoriaus pareiginiuose nuostatose, todėl ieÅ¡kovė turi remtis Darbo kodekso reikalavimais. IeÅ¡kovės sudaromose darbuotojų darbo grafikuose pietų pertraukos trukmė nenurodyta, o marÅ¡rutų grafikuose nurodyta visa pietų trukmė, kuri kai kuriuose marÅ¡rutų grafikuose virÅ¡ija DK 158 str. 1 d. numatytÄ dviejų valandų pietų pertraukos trukmę, todėl jis kreipėsi į Darbo ginčų komisijÄ , praÅ¡ydamas priteisti pinigines iÅ¡mokas už suteiktas ilgesnes nei dviejų valandų pertraukas.

IeÅ¡kovės argumentus, jog už darbÄ poilsio dienomis jam buvo suteiktos kitos poilsio dienos ir nebuvo pažeisti DK 147 str. 6 d. bei 194 str. 1 d. nuostatai, paneigia darbo laiko apskaitos žiniaraščiai. Atkreipė dėmesį, kad Darbo ginčų komisija ginčijamu sprendimu nepagrįstai atmetė jo reikalavimÄ dėl delspinigių priteisimo, todėl prašė šį jo praÅ¡ymÄ tenkinti. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Druskininkų miesto apylinkės teismas 2016 m. sausio 26 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies.

Teismas panaikino Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2015 m. gegužės 26 d. sprendimo Nr. DGKS-2190 darbo byloje Nr. APS-112-5826/2015 dalį dėl 1 599,12 Lt (463,13 Eur) už 2013 metus išieškojimo; pakeitė Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2015 m. gegužės 26 d. sprendimo Nr. DGKS-2190 dalį dėl 3 017,14 Lt (873,82 Eur) už 2014 metus išieškojimo ir priteisė iš ieškovės UAB „Kautra“ atsakovo A.

M. naudai 259,04 Eur darbo užmokestį, neatskaičius mokesčių, už 2014 metais dirbtas poilsio dienas; panaikino Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2015 m. gegužės 26 d. sprendimo Nr. DGKS-2190 dalį, kuria atmestas A. M. prašymas dėl delspinigių už pavėluotai išmokamas pinigines sumas iki visiško atsiskaitymo dienos išieškojimo ir priteisė iš ieškovės UAB „Kautra“ atsakovo A.

M. naudai 49,29 Eur delspinigius; kitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė; paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teismas nustatė, kad tarp Å¡alių 2013 m. sausio 21 d. sudaryta darbo sutartis Nr. 912, pagal kuriÄ atsakovas A. M. nuo 2013 m. sausio 22 d. neterminuotai pradėjo dirbti UAB „Kautra“ Druskininkų filiale autobuso vairuotoju-konduktoriumi, nustatant jam pilnÄ darbo dienos trukmę pagal darbo grafikÄ bei mėnesinę darbo laiko apskaitÄ (Darbo sutarties 5 p.). PasiraÅ¡ydamas darbo sutartį atsakovas patvirtino, kad yra supažindintas su pareigine instrukcija ir darbo tvarkos taisyklėmis.

Pagal UAB „Kautra“ darbo tvarkos taisyklių 11.2 p. atsakovui buvo vedama suminė darbo laiko apskaita, o atsakovas dirbo slenkančiais darbo ir poilsio režimo grafikais. Darbo dienÄ atsakovas vykdavo jam prieÅ¡ dienÄ paskyroje nustatytu marÅ¡rutu, kurio pastovus grafikas su tam tikrais pakeitimas yra sudarytas ir suderintas su Druskininkų savivaldybe. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus teritorinis skyrius (toliau – Valstybinė darbo inspekcija) pagal atsakovo skundÄ dėl darbo įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų atliko UAB „Kautra“ Druskininkų filialo patikrinimÄ ir 2015 m. vasario 9 d. raÅ¡tu Nr. (09)SD-1786 informavo atsakovÄ apie nustatytus pažeidimus.

Å io raÅ¡to pagrindu atsakovas kreipėsi į Darbo ginčų komisijÄ dėl neiÅ¡mokėtų iÅ¡mokų, susijusių su darbo santykiais, iÅ¡mokėjimo. Darbo ginčų komisijos 2015 m. gegužės 26 d. sprendimu Nr. DGKS-2190 iÅ¡ UAB „Kautra“ A. M. nuspręsta iÅ¡ieÅ¡koti už 2013 metus 1 599,12 Lt (463,13 Eur), už 2014 metus 3 017,14 Lt (873,82 Eur) bei atmesti A. M. praÅ¡ymus dėl 150,00 Lt piniginės iÅ¡skaitos už uniformÄ bei delspinigių už pavėluotai iÅ¡mokamas pinigines sumas.

UAB „Kautra“ generalinio direktoriaus 2015 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. P-270/2015 atsakovas nuo 2015 m. birželio 2 d. atleistas iÅ¡ darbo.Teismas sprendė, kad Darbo ginčų komisija, priimdama ginčijamÄ sprendimÄ , nepagrįstai taikė DK 158 str. 1 d. nuostatas, numatančias darbo trukmę, ir nepagrįstai priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui darbo užmokestį už pertraukas virÅ¡ijančias dvi valandas.Teismas nurodė, kad pagal ieÅ¡kovės teisnumÄ apibrėžiančius įstatus, ieÅ¡kovė yra transporte veikiantis juridinis asmuo, todėl jos darbuotojų darbo ir poilsio laikas gali skirtis nuo DK nustatytų normų (DK 148 str.).

Pažymėjo, kad darbo ir poilsio laiko ypatumai, t. y., darbo laiko trukmė ir poilsio suteikimo tvarka, transporte yra nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 587 patvirtintuose „Darbo ir poilsio laiko ypatumuose ekonominės veiklos srityse“ (toliau – Darbo ir poilsio laiko ypatumai). Pagal Darbo ir poilsio laiko ypatumų 1.8 p. transporto srityje, įskaitant ir ieÅ¡kovės įmonėje dirbančius vairuotojus-konduktorius vietiniais susisiekimo marÅ¡rutais, netaikoma DK 158 str. 1 d. nuostata dėl pertraukos pailsėti ir pavalgyti ne vėliau kaip po 4 darbo valandų nuo darbo pradžios ir pertraukos trukmės. Taigi teismas sprendė, kad pagal Å¡iÄ poįstatyminio akto teisės normÄ , prieÅ¡ingai nei nurodė atsakovas, transporto srityje nustatant darbuotojams pertraukos trukmę bei jos pradžiÄ taikytini Darbo ir poilsio laiko ypatumai.

Atsižvelgdamas į tai, kad darbo ir poilsio suteikimo tvarka transporte yra nustatyta Darbo ir poilsio laiko ypatumuose, kuriais ieÅ¡kovė turi vadovautis savo veikloje nustatydama darbuotojų darbo bei poilsio trukmę, teismas sprendė, kad Valstybinės darbo inspekcijos 2015 m. vasario 9 d. raÅ¡te bei 2015 m. vasario 4 d. reikalavime paÅ¡alinti pažeidimus nepagrįstai nurodytas DK 158 str. 1 d. pažeidimas, todėl Å¡iais dokumentais Å¡ioje dalyje teismas nesirėmė.Teismas, susipažinęs su ieÅ¡kovės vidaus lokaliniais aktais, pripažino, kad darbdavys savo vidaus tvarkÄ nustatančiuose aktuose nėra tiksliai reglamentavęs faktiÅ¡kai taikomų pertraukų trukmių, tačiau, teismas vertino, kad Å¡ioje nagrinėjamoje byloje tai neturi esminės reikÅ¡mės, kadangi ieÅ¡kovas, suteikdamas vairuotojui papildomas didesnes nei 15 minučių pertraukas, iÅ¡ esmės vairuotojo teisių ir interesų nepažeidė, nes toks pertraukų suteikimas atitinka Vyriausybės patvirtintus mobilių darbuotojų darbo laiko apskaitos ypatumų 11.2 p., su kuriais atsakovas buvo susipažinęs. Taip pat teismas nurodė, kad kaip matyti iÅ¡ Darbo ir poilsio laiko ypatumų 1.8 p. vairuotojams nustatant pertraukų trukmę netaikomos DK 158 str. 1 d. nuostatos, susijusios su pertraukos trukme, taigi pagal Darbo ir poilsio laiko ypatumuose nustatytÄ teisinį reglamentavimÄ , bendra pertraukų pailsėti ir pavalgyti trukmė mobiliems darbuotojams gali virÅ¡yti dvi valandas ir jos yra neapmokamos (Darbo ir poilsio laiko ypatumų 10 p.).

IÅ¡ byloje pateiktų marÅ¡rutų grafikų teismas nustatė, kad ieÅ¡kovės vairuotojams-konduktoriams yra nustatomi reguliarÅ«s reisai, kurių metu suteikiamos įvairaus laiko pertraukos. Nurodė, kad pagal Darbo ir poilsio laiko ypatumų 11.2 p. vairuotojo minimali pertrauka gali bÅ«ti 15 minučių, taigi marÅ¡rutų grafikuose nustatytas iki 15 minučių laiko tarpas nelaikytinas pertraukomis ir turi bÅ«ti įtraukiamas į darbo laikÄ , kÄ ieÅ¡kovė ir vykdė. Tuo tarpu laiko tarpai, esantys ne mažesni kaip 15 minučių, laikytini pertraukomis, kurias mobilieji kelių transporto darbuotojai turi teisę naudoti savo nuožiÅ«ra bei Å¡iuo laiku gali palikti darbo vietÄ (DK 158 str. 2 d.).

Teismas sprendė, kad vairuotojas-konduktorius pertraukų tarp reisų metu neatlieka jam pavestų darbinių funkcijų, laisvai disponuoja savo laiku ir nėra priklausomas nuo darbdavio, todėl ieÅ¡kovė apskaičiuodama atsakovo faktiÅ¡kai dirbtÄ laikÄ pagal marÅ¡rutų grafikus pagrįstai šį laikÄ pripažino pertraukomis pailsėti ir pavalgyti ir jo neįtraukė į faktiÅ¡kai iÅ¡dirbtÄ darbo laikÄ (DK 143 str. 2 d. 5 p.). Todėl teismas, nustatęs, jog Darbo ginčų komisija nepagrįstai priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės darbo užmokestį už pertraukas virÅ¡ijančias dvi valandas, panaikino Darbo ginčų komisijos sprendimÄ dėl 463,13 Eur iÅ¡ieÅ¡kojimo už 2013 metus bei 664,83 Eur iÅ¡ieÅ¡kojimo už 2014 metus.Darbo ginčų komisija 2015 m. gegužės 26 d. sprendime konstatavo, kad ieÅ¡kovė pažeidė DK 194 str. 1 d. reikalavimus, nes atsakovui nesumokėjo už 2014 metais faktiÅ¡kai dirbtÄ laikÄ poilsio dienomis ne mažiau kaip dvigubai, o už darbÄ poilsio dienomis suteiktas kitas poilsio dienas bei pridėtas prie kasmetinių atostogų nesumokėjo vidutinio darbo užmokesčio, todėl nusprendė iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui 208,99 Eur.

Teismas byloje nustatė, kad atsakovas 2014 metais įmonėje dirbo jo nurodytas poilsio dienas, iÅ¡skyrus rugsėjo 21 d., viso 13 dienų, dvi dirbtas poilsio dienas ieÅ¡kovė atsakovui kompensavo, jas pridėdama prie kasmetinių atostogų, duomenų, patvirtinančių, kad kitas likusias 11 dirbtų poilsio dienų, ieÅ¡kovė kokiu nors bÅ«du atsakovui kompensavo, byloje nėra, todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė už atsakovo dirbtas 11 poilsio dienų privalėjo sumokėti ne mažiau kaip dvigubai (DK 194 str. 1 d.).

Nurodė, kad byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai – A. M. Darbo laiko apskaitos žiniaraščių už 2014 m. sausio – gruodžio mėnesius iÅ¡raÅ¡as, 2015 m. balandžio 10 d. pažyma apie priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį bei kitas iÅ¡mokas, 2014 metų atsiskaitymų lapeliai, ieÅ¡kovės pateikti paskaičiavimai apie mokėtÄ darbo užmokestį – patvirtina, kad atsakovui už dirbtas poilsio dienas nebuvo sumokėtas dvigubas darbo užmokestis, to neneigė ir ieÅ¡kovės atstovai, todėl teismas sprendė, kad darbo ginčų komisija pagrįstai nusprendė jį iÅ¡ieÅ¡koti (DK 194 str. 1 d.).

Tačiau teismas atlikęs byloje esančių dokumentų analizę, sprendė, kad Darbo ginčų komisijos nuspręsta iÅ¡ieÅ¡koti suma už darbÄ poilsio dienomis neatitinka DK 194 str. 1 d. nuostatos. Nurodė, kad pagal DK 194 str. str. 1 d. už darbÄ poilsio dienÄ , jeigu jis nenumatytas pagal grafikÄ , mokama ne mažiau kaip dvigubai, skaičiuojant nuo darbuotojo darbo užmokesčio, nurodyto DK 186 str. 2 d. DK 186 str. 2 d. nustatyta, kad darbo užmokestis apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus darbo uždarbius, bet kokiu bÅ«du tiesiogiai darbdavio iÅ¡mokamus darbuotojui už jo atliktÄ darbÄ .

Teismo vertinimu, Darbo ginčų komisija ginčijamu sprendimu atsakovui nusprendė iÅ¡ieÅ¡koti 208,99 Eur darbo užmokestį už dirbtas poilsio dienas, kurį sudarė tik valandinis tarifinis atlygis, kas pažeidžia darbuotojo interesus. Teismas nustatęs, jog ieÅ¡kovė už dvi dirbtas poilsio dienas atsakovui kompensavo, jas pridėdama prie atostogų, tačiau iÅ¡ byloje esančių dokumentų nesant galimybės nustatyti, kurias konkrečiai dirbtas poilsio dienas ieÅ¡kovė kompensavo, Å¡ių aplinkybių nepaaiÅ¡kino ir ieÅ¡kovės atstovai, todėl teismas vadovaudamasis protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principais, laikė, kad atsakovui pridedant prie kasmetinių atostogų buvo kompensuotos dvi pirmos pagal darbo grafikÄ dirbtos poilsio dienos, t. y., 2014 m. gegužės 11 d. ir 2014 m. gegužės 18 d., už kurias sumokėtas vidutinis darbo užmokestis, todėl už Å¡ias dienas papildomas (dvigubas) darbo užmokestis neskaičiuotinas.

Pagal ieÅ¡kovės pateiktus paskaičiavimus, atsakovui už dirbtas poilsio dienas turėjo bÅ«ti papildomai sumokėta 259,04 Eur. Nagrinėjamu atveju teismas nustatęs, kad su atsakovu nebuvo tinkamai atsiskaityta už jo dirbtas poilsio dienas, atsakovas yra silpnesnioji Å¡alis, neteisingai paskaičiavusi jam turėtÄ sumokėti darbÄ užmokestį už dirbtas poilsio dienas, todėl Darbo ginčų komisijos sprendimo dalį dėl darbo užmokesčio už dirbtas poilsio dienas pakeitė ir iÅ¡ ieÅ¡kovo už dirbtas poilsio dienas priteisė 259,04 Eur darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių (CPK 417 str.).Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieÅ¡kovės argumentus, jog atsakovo praÅ¡ymas dėl delspinigių priteisimo negali bÅ«ti tenkinamas, nes jis neskundė Darbo ginčų sprendimo bei praleido senaties terminÄ .

Teismas nurodė, kad Darbo ginčų komisija nors ir tenkino atsakovo reikalavimus dėl darbo užmokesčio priteisimo, tačiau nepagrįstai atmetė jo reikalavimÄ dėl delspinigių priteisimo formaliais pagrindais ir nesprendė Å¡io klausimo iÅ¡ esmės, todėl siekdamas apginti darbuotojo interesus, įvertinęs tai, kad ieÅ¡kovė neiÅ¡mokėjo atsakovui jam viso priklausančio darbo užmokesčio už dirbtas poilsio dienas, teismas sprendė, kad yra pagrindas spręsti klausimÄ dėl delspinigių priteisimo (DK 414 str. 1 d., 2 d., 417 str., 418 str.).Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė be jokio teisinio pagrindo nekompensavo atsakovui už jo dirbtas poilsio dienas, todėl ji privalo sumokėti atsakovui įstatymo nustatyto dydžio delspinigius, kurie apskaičiuotini pagal Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už iÅ¡mokų, susijusių su darbo santykiai, pavėluotÄ mokėjimÄ Ä¯statymÄ (toliau – Ä®statymas).

Teismas nustatė, kad atsakovui nebuvo sumokėtas dvigubas darbo užmokestis už dirbtas poilsio dienas, kuris turėjo bÅ«ti sumokėtas kartu su darbo užmokesčiu. Pagal Å¡alių sudarytÄ darbo sutartį ieÅ¡kovė įsipareigojo atsakovui mokėti darbo užmokestį du kartus per mėnesį: 11-15 d., ir 24-28 d., tokia darbo užmokesčio mokėjimo tvarka nustatyta ir UAB „Kautra“ Druskininkų filialo darbo apmokėjimo nuostatose. Ä®vertinęs ieÅ¡kovės įmonėje nustatytÄ darbo užmokesčio mokėjimo tvarkÄ , teismas sprendė, kad atsakovui priteistini delspinigiai pradedami skaičiuoti po septynių kalendorinių dienų, paskaičiuotų nuo kiekvieno mėnesio 28 d., iki darbo santykių su atsakovu nutraukimo dienos – 2015 m. birželio 2 d. (UAB „Kautra“ generalinio direktoriaus 2015 m. birželio 1 d.

įsakymas Nr. P-270/2015). Ä®vertinęs nustatytÄ delspinigių dydžio bei jų mokėjimo tvarkos teisinį reglamentavimÄ , teismas nustatė, kad delspinigiai už atsakovui nesumokėtas dirbtas poilsio dienas sudaro 49,29 Eur, o Darbo ginčų komisijai nepagrįstai atmetus atsakovo reikalavimÄ dėl delspinigių priteisimo, Å¡iÄ sprendimo dalį teismas panaikino ir iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisė 49,29 Eur delspinigių (CPK 417 str.). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė UAB „Kautra“ praÅ¡o panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 26 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovo naudai 259,04 Eur darbo užmokestį, neatskaičius mokesčių, už 2014 metais dirbtas poilsio dienas ir 49,29 Eur delspinigius, ir Å¡ioje byloje priimti naujÄ sprendimÄ - tenkinti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį; priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas, skundžiamu sprendimu priteisdamas iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovo naudai 259,04 Eur darbo užmokestis už 2014 metais dirbtas poilsio dienas, visiÅ¡kai neanalizavo ir nepasisakė dėl ieÅ¡kovės įmonėje nustatyto teisinio reglamentavimo, dėl kurio galiojimo 2013 m. sausio mėn. 21 d. ieÅ¡kovė ir atsakovas sulygo jų sudarytoje darbo sutartyje. UAB „Kautra" Druskininkų filialo darbo apmokėjimo nuostatuose nurodoma, jog už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, jeigu jis nenumatytas pagal grafikÄ , mokama ne mažiau kaip dvigubai arba darbuotojo pageidavimu kompensuojama suteikiant darbuotojui per mėnesį kitÄ poilsio dienÄ .

Taigi, darbo sutarties Å¡alys susitarė, kokia darbo apmokėjimo poilsio dienomis tvarka bus taikoma, tai atitiko tikrÄ jÄ Å¡alių valiÄ ir interesus, todėl vėlesnis atsakovo vienaÅ¡alis nesutikimas dėl darbo apmokėjimo negali keisti pirminio Å¡alių susitarimo. Darbo grafiko pakeitimas darbdaviui sukuria imperatyviÄ pareigÄ papildomai derinti darbo grafikÄ su darbuotojais ir, darbdavio sÄ skaita, suteikti kitų papildomų teisių darbuotojams, todėl visiÅ¡kai nelogiÅ¡kas ir nepagrįstas pirmosios instancijos teismo teiginys, jog ieÅ¡kovė savo iniciatyva keitė darbo grafikÄ .

Darbdavys galėjo keisti darbo grafike numatytÄ darbo tvarkÄ tik jei to pageidavo pats darbuotojas, prieÅ¡ingu atveju, toks darbdavio elgesys galėtų bÅ«ti vertinamas kaip neatitinkantis net elementarių protingumo kriterijų, nes savavaliÅ¡kas grafiko keitimas kenkia pačiam darbdaviui. Dėl Å¡ios priežasties į susiformavusių teisinių santykių visumÄ bÅ«tina žiÅ«rėti ir jÄ vertinti ne tik pagal tai, ar Å¡alių santykiai buvo grindžiami raÅ¡ytiniais dokumentais, tačiau reikia atsižvelgti ir į tai, ar tai atitiko Å¡alių valiÄ .

Akivaizdu, jog vienaÅ¡aliÅ¡kas grafiko keitimas tik darbdavio iniciatyva prieÅ¡tarauja jo paties interesams, todėl bet kokie grafiko keitimai galėjo bÅ«ti atlikti tik dėl to susitarus Å¡alims: darbuotojui ir darbdaviui. Å ioje byloje suderintÄ Å¡alių valiÄ Ä¯rodo atsakovui suteiktos papildomos poilsio dienos, kurių atsakovas neginčija, nors pagal grafikÄ tomis dienomis buvo numatytos atsakovo darbo dienos. Pirmosios instancijos teismo sprendime Å¡i aplinkybė neanalizuota ir dėl jos nepasisakyta, nors tai akivaizdžiai suteikia papildomų privilegijų darbuotojui, kas visiÅ¡kai paneigia bet kokį Å¡alių lygiateisiÅ¡kumÄ .

Neįvertinus įrodymų visumos, teismas neturi pagrindo daryti iÅ¡vadų, kas neleistinai ir buvo padaryta pirmosios instancijos teismo sprendime.Tuo atveju, jeigu teismas laikytų, kad ieÅ¡kovė pažeidė DK 194 str. 1 d. nuostatas, reglamentuojančias apmokėjimÄ už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, apeliantė pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, pripažinęs minėtÄ aplinkybę, netinkamai taikė DK 194 str. 1 d. nuostatas. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė ir atliko skaičiavimus teigdamas, kad ieÅ¡kovė turi sumokėti dvigubÄ darbo užmokestį atsakovui už pastarojo darbo dienas, kurios pagal grafikÄ buvo pažymėtos kaip poilsio dienos.

Tačiau ieÅ¡kovė pateikė įrodymus, kurie teismo sprendime nenuginčyti, jog atsakovui buvo suteiktos papildomos poilsio dienos (2014-05-30; 2014-05-31; 2014-09-18; 2014-09-20; 2014-11-29; 2014-11-30). Vadovaujantis DK 194 str. 1 d. už darbÄ poilsio dienomis, jei yra suteikta papildoma poilsio diena, turi bÅ«ti mokamas vidutinis darbo užmokestis, o ne dvigubas tos dienos atlyginimas, kurį ginčijamu sprendimu priteisė pirmosios instancijos teismas. Be to, ginčijamu sprendimu pirmosios instancijos teismas leido susidaryti situacijai, kai darbuotojas ne tik gaus dvigubÄ darbo užmokestį, bet ir gavo papildomas poilsio dienas.

Taigi, teismas sukÅ«rė akivaizdų neteisingo apmokėjimo už atliktÄ darbÄ skaičiavimo precedentÄ , tuo pažeisdamas ieÅ¡kovės teisėtus interesus.Teismas nepagrįstai priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovo naudai 49,29 Eur delspinigių sumÄ . GinÄÄ nagrinėjusi darbo ginčų komisija atsakovo praÅ¡ymÄ dėl delspinigių priteisimo atmetė. Atsakovas nors ir turėjo visas galimybes skųsti tokį sprendimÄ , tačiau to laiku ir tinkamai nepadarė, atsakovas nepateikė ir prieÅ¡ieÅ¡kinio nagrinėtoje pirmosios instancijos teismo byloje, todėl priteistinų delspinigių klausimas iÅ¡ viso nebuvo ginčijamas.

Nors teismas pateikė motyvus, jog delspinigių priteisimÄ pagrindžia aplinkybė, jog darbo bylose teismas turi bÅ«ti aktyvus, tačiau CPK 414 str. aiÅ¡kiai apibrėžta teismo aktyvumo apimtis. Å iame straipsnyje numatoma, jog bylÄ nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais Å¡alys nesiremia, jeigu jis mano, jog tai yra bÅ«tina siekiant teisingai iÅ¡spręsti bylÄ . Taigi, pagal CPK 414 str. 1 d. teismas darbo bylose iÅ¡ tikrųjų yra aktyvus, tačiau teismo aktyvumas nėra absoliutus ir jis neturi teisės savo iniciatyva nagrinėti bylÄ , jeigu ieÅ¡kovas neiÅ¡reiÅ¡kia tokios valios, t.y. neteikia netgi reikalavimo, kas iÅ¡ esmės atsitiko nagrinėjamoje byloje.Pirmosios instancijos teismas priteisęs ginčijamus delspinigius visiÅ¡kai nenagrinėjo, ar galimas atsiskaitymo uždelsimas susijęs su sÄ moningais ieÅ¡kovės veiksmais.

Kasacinis teismas yra konstatavęs, jog tam tikrais atvejais tik formaliai nustatant tam tikros dalies iÅ¡mokų, susijusių su darbo santykiais, nesumokėjimo faktÄ darbuotojo atleidimo iÅ¡ darbo metu, vidutinio darbo užmokesčio ar jo dalies už uždelsimo laikÄ priteisimas neįvertinus konkrečių faktinių bylos aplinkybių gali bÅ«ti vertinamas teismo kaip prieÅ¡taraujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2012).

Apeliantės nuomone, analogiÅ¡kas vertinimas turi bÅ«ti taikomas ir nagrinėjamos bylos atveju, kadangi ieÅ¡kovė tik po atsakovo skundų sužinojo apie galimÄ Ä¯siskolinimÄ , t. y. ieÅ¡kovė nežinojo, jog yra skolinga darbuotojui, todėl spręstina, kad nėra pagrindo konstatuoti ieÅ¡kovės sÄ moningÄ uždelsimÄ .Apeliaciniame skunde atsakovas A. M. praÅ¡o panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 26 d. sprendimo dalį dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2015 m. gegužės 26 d. sprendimo Nr. DGKS-2190 darbo byloje Nr. APS-112-5826/2015 dalies dėl piniginių iÅ¡mokų už 2013 metus ir 2014 metus iÅ¡ieÅ¡kojimo ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovo naudai proporcingai tenkintiems reikalavimams, jo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Apeliantas nesutinka su teismo sprendime išdėstytais ieškovės argumentais, jog ieškovė nesutinka su Darbo ginčų komisijos išvada, kad UAB „Kautra“ dokumentuose nereglamentuota „pietų trukmė“, nes ieškovės teigimu, pietų trukmė imperatyviai nustatyta LR Vyriausybės nutarime Nr. 587 „Dėl darbo ir poilsio laiko ypatumų taikymo ekonominės veiklos srityse“ ir vairuotojo-konduktoriaus nuostatuose, be to, suteikiamos pertraukos trukmė nustatyta ir maršrutų grafikuose.

PrieÅ¡ingai, minėtas LR Vyriausybės nutarimas neiÅ¡skiria tokios sÄ vokos kaip „pietų trukmė“ ir nenurodo konkrečios pietų trukmės. LR Vyriausybės nutarimas Nr. 587 „Dėl darbo ir poilsio laiko ypatumų taikymo ekonominės veiklos srityse“ reglamentuoja tik pertraukas, kurios įterpiamos į darbo laikÄ , kai darbo valandų suma sudaro 6-9 valandas mažiausiai 30 minučių, o jeigu darbo valandų suma virÅ¡ija 9 valandas - mažiausiai 45 minučių pertrauka (11.2 p.). Be to, UAB „Kautra“ autobusų vairuotojo-konduktoriaus pareiginiuose nuostatuose, konkreti pietų trukmė taip pat nenustatyta.

MarÅ¡rutų grafikuose nurodytoje grafoje „visų pietų trukmė“ yra nurodytas visas darbo dienos laikas, kai vairuotojas nevairuoja. Teismui pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad marÅ¡rutų grafikuose nurodytoje grafoje „visų pietų trukmė“ UAB „Kautra“ įtraukusi visÄ laikÄ , kuomet vairuotojas nevairuoja, ir Å¡is laikas atskiruose grafikuose yra skirtingas. Atskiros pertraukos, virÅ¡ijančios 15 minučių, per vienÄ vairuotojo-konduktoriaus darbo dienÄ marÅ¡rutų grafikuose, sudaro pakankamai didelį laiko tarpÄ , kuris neįskaičiuojamas į darbo laikÄ ir neapmokamas.

Be to, UAB „Kautra“ darbo tvarkos taisyklių, patvirtintų UAB „Kautra" generalinio direktoriaus 2011-06-06 įsakymu Nr. V-31, 14 p. nurodo, kad „pertrauka pavalgyti ir pailsėti suteikiama ne trumpesnė kaip pusė valandos, kuri neįskaitoma į darbo laikÄ â€œ. Akivaizdu, kad darbdavys tokiu lokaliniu aktu neįtvirtindamas konkrečios pietų pertraukos trukmės, priklausančios darbuotojui pavalgyti ir pailsėti, vėliau darbo apskaitos žiniaraščiuose apskaičiuodamas vairuotojo-konduktoriaus darbo laikÄ pasinaudodamas neiÅ¡samiu ir neiÅ¡baigtu reglamentavimu dėl pietų trukmės, neteisingai apskaičiuoja vairuotojui konduktoriui priklausantį darbo užmokestį, ir tokiais veiksmais pažeidžia teisėtus darbuotojo lÅ«kesčius, gauti teisingai apskaičiuotÄ darbo užmokestį.Apeliantas nesutinka su ieÅ¡kovės atstovo nurodytais teiginiais, jog darbo grafikai įmonėje buvo sudaromi prieÅ¡ dvi savaites iki kito mėnesio.

Apeliantas pažymi, jog darbo grafikai UAB „Kautra“ Druskininkų filiale pradėti kabinti skelbimų lentoje tik po Darbo inspekcijos patikrinimo. UAB „Kautra“ sudaryti grafikai neatitinka grafikams keliamų reikalavimų. Juose nėra nei darbo pradžios, nei pabaigos, nėra nurodyta ir pietų trukmė. Darbo grafikai tik nurodo, kada vairuotojas dirba ir kada jam laisva diena. Vairuotojai-konduktoriai iš vakaro gauna SMS žinutę, kurioje nurodoma konkreti darbo diena, darbo pradžia, darbo pabaiga, tabelio numeris ir garažinis numeris.

Nurodytas darbo pradžios ir darbo pabaigos laikas leidžia darbuotojui suprasti kiek valandų jis dirbs. Tačiau Å¡ioje ginčo situacijoje, kuomet ieÅ¡kovė teigia, jog vadovaujasi ne LR Darbo kodekso normomis, reglamentuojančiomis pertraukų pailsėti ir pavalgyti tvarkÄ , o Vyriausybės nutarimu Nr. 587, numatančiu darbo ir poilsio ypatumus kelių transporte (toliau tekste - Ypatumai), įmonės lokaliniai dokumentai taip pat nenurodo konkrečios pietų trukmės, kuri neįskaitoma į darbo laikÄ . Å iuo atveju ieÅ¡kovas minusuoja iÅ¡ darbo laiko visÄ laikÄ , kai vairuotojas-konduktorius nevairuoja.

Todėl darbo laiko pradžia ir darbo laiko pabaiga, visiÅ¡kai neatitinka darbo laiko žiniaraščiuose pateikiamų iÅ¡dirbtų darbo valandų skaičiaus.Apeliantas pažymi, kad atsižvelgiant į tai, jog poįstatyminis teisės aktas, t. y. Ypatumai nereglamentuoja maksimalios pertraukų pailsėti ir pavalgyti trukmės, todėl Å¡iuo ginčo atveju reikėtų remtis aukÅ¡tesnę galiÄ turinčiu teisės aktu, t. y. LR Darbo kodeksu. LR Vyriausybės nutarime Nr. 587 nurodoma, kad darbo ir poilsio ypatumai kelių transporte nustato darbo laiko trukmę ir poilsio suteikimo tvarkÄ .

Darbo ir poilsio laiko ypatumuose netaikomos nurodytos LR Darbo kodekso nuostatos. Ypatumų 1.8. punkte nurodyta, kad netaikoma LR Darbo kodekso 158 straipsnio 1 dalies nuostata dėl pertraukos pailsėti ir pavalgyti ne vėliau kaip po 4 darbo valandų nuo darbo pradžios ir pertraukos trukmės. Apeliantas nurodo, kad šioje ginčo situacijoje atsižvelgdamas į vietinio maršruto vairuotojo-konduktoriaus darbo pobūdį, nekėlė klausimo, kada turi būti suteikiama pietų pertrauka ir kokia turi būti pietų pertraukos trukmė.

Ginčo esmė yra tai, kad UAB „Kautra“ nereglamentuotas nei Ypatumuose, nei lokaliniais ieÅ¡kovo dokumentais maksimalus poilsio laikas. Poilsio laiku vairuotojas-konduktorius turi galimybę visiÅ¡kai laisvai disponuoti savo nuožiÅ«ra. Tačiau ieÅ¡kovės argumentas, kad visas laikas, kuomet vairuotojas nevairuoja, yra poilsio laikas, nepagrįstas ir neprotingas. Todėl teikdamas praÅ¡ymÄ Darbo ginčų komisijai dėl iÅ¡mokų, susijusių su darbo santykiais priteisimo ir vėliau nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme bei atsižvelgiant į tai, kad nei Ypatumai, nei UAB „Kautra“ darbo tvarkos taisyklės ar kiti teisės aktai nenumato maksimalios poilsio trukmės, apeliantas paskaičiavimus atliko remdamasis LR Darbo kodekso 158 str. 1 d. nuostata, kuri numato maksimaliÄ pertraukÄ pailsėti ir pavalgyti.

Byloje pateiktuose raÅ¡ytiniuose dokumentuose nurodyta, kad atlikdamas paskaičiavimus dėl apeliantui neteisingai sumokėto darbo užmokesčio, iÅ¡ darbo laiko jis iÅ¡minusavo maksimaliÄ Ä¯statymu numatytÄ 2-jų valandų pertraukÄ pailsėti ir pavalgyti (LR DK 158 str. 1 d.), o likęs neapskaičiuotas laikas, įtrauktinas į darbo laikÄ . Pirmosios instancijos teismas savo sprendime nurodė, kad sprendžiant byloje ginÄÄ , iÅ¡kilusį dėl vairuotojų-konduktorių, dirbančių vietiniais marÅ¡rutais, pertraukos pailsėti ir pavalgyti, taikomi Ypatumai.

Sutinku su teismo teiginiu, kad ieÅ¡kovas yra transporto srityje veikiantis juridinis asmuo ir kad darbo ir poilsio laikas gali skirtis nuo LR DK normų. Tačiau akivaizdu, kad ginčas, kilęs dėl maksimalios pertraukos pavalgyti ir pailsėti negali bÅ«ti iÅ¡spręstas remiantis vien Ypatumais, nes jie taip pat nereglamentuoja maksimalios pertraukos pavalgyti ir pailsėti. O tai, kad Ypatumai nereglamentuoja pietų pertraukos trukmės, darbdavys negali bloginti darbuotojo padėties, juolab pažeisti darbo santykius reglamentuojančių principų, o bÅ«tent teisingo apmokėjimo už darbÄ principo.

Be to, ieÅ¡kovė, vykdydama savo veiklÄ , privalo tinkamai organizuoti darbÄ ir sudaryti maksimaliai geras ir patogias sÄ lygas darbuotojams. Apeliantas taip pat nurodo, kad Å¡io ginčo atveju ieÅ¡kovei nereglamentavus lokaliniais teisės aktais ginčytinos pertraukos maksimalios trukmės, laikas, kuomet vairuotojas-konduktorius yra darbdavio žinioje ir negali laisvai disponuoti laisvu laiku, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais bei siekiant patenkinti darbuotojo teisėtus lÅ«kesčius, turi bÅ«ti apmokamas bent jau minimaliu valandiniu tarifiniu atlygiu.Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal Ypatumų 3 p. darbo dienų skaičius per savaitę, darbo ir poilsio laiko paskirstymas (kaita) per parÄ , savaitę ar apskaitinį laikotarpį, taip pat kasdieninio darbo (pamainos) pradžia ir pabaiga, pertrauka pailsėti ir pavalgyti, papildomos ir specialios pertraukos, savaitės nepertraukiamasis poilsis nustatomi kolektyvinėse sutartyse, darbo tvarkos taisyklėse, įmonės darbo (pamainų) grafikuose, kuriuos tvirtina administracija, suderinusi su įmonės, įstaigos, organizacijos darbuotojų atstovais.

Tačiau jokių lokalinių teisės aktų, patvirtinančių aukščiau nurodytus reikalavimus, ieÅ¡kovė nepateikė. Liudytojas R. G., kuris pagal savo pareiginius nuostatus sudaro darbo grafikus ir darbo apskaitos žiniaraščius, apklausiamas teismo posėdyje net nežinojo kokia darbo laiko apskaita taikoma įmonėje. O paklaustas kokiais teisės aktais vadovaujasi sudarydamas darbo grafikus, pateikdamas darbo laiko apskaitos žiniaraščius finansų skyriui patvirtino, kad nesivadovauja jokiais teisės aktais, daro tai, kÄ liepia filialo direktorius.

Apeliantas nesutinka ir su teismo argumentu, jog teismas, susipažinęs su UAB „Kautra“ vidaus lokaliniais aktais, pripažįsta, kad darbdavys savo vidaus tvarkÄ nustatančiuose aktuose nėra tiksliai reglamentavęs faktiÅ¡kai taikomų pertraukų trukmių ir kad nagrinėjamoje byloje tai neturi esminės reikÅ¡mės, kadangi ieÅ¡kovas suteikdamas vairuotojui papildomas didesnes nei 15 minučių pertraukas iÅ¡ esmės vairuotojo teisių ir interesų nepažeidė. PrieÅ¡ingai, ieÅ¡kovas visiÅ¡kai nereglamentavęs pertraukų trukmių, o ir pertraukos dienos bėgyje bendroje sumoje sudarančios 186, 200, 300, 350 minučių, manytina pažeidžia vairuotojo-konduktoriaus interesus, kuris negali laisvu disponuoti savo nuožiÅ«ra.Apeliantas nesutinka su teismo argumentu, jog laiko tarpai, esantys ne mažesni kaip 15 minučių, laikytini pertraukomis, kurias mobilieji kelių transporto darbuotojai turi teisę naudoti savo nuožiÅ«ra bei Å¡iuo laiku gali palikti darbo vietÄ (DK 158 str. 2 d.).

Apeliantas sutinka, jog ilgesnės nei 15 minučių pertraukos metu vairuotojas-konduktorius gali užrakinti ir palikti autobusÄ tam tikroje miesto vietoje, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad darbuotojas tuo metu nėra darbdavio žinioje. Atsižvelgiant į tai, jog ieÅ¡kovė nereglamentavusi konkrečios pietų pertraukos trukmės, darytina iÅ¡vada, kad įmonės darbuotojas darbdavio žinioje yra tik tuomet, kai vairuoja, o visu kitu laisvu laiku dienos bėgyje darbdavys negali duoti jokių nurodymų, pavedimų darbuotojui, nes darbuotojas laisvai disponuoja savo laiku.

PrieÅ¡ingai, tokia ieÅ¡kovės argumentacija bei teismo sprendime dėstoma praktika yra ydinga ir akivaizdžiai pažeidžianti vairuotojų-konduktorių teises bei teisėtus interesus. Siekiant nepažeisti teisėtų darbuotojų interesų, o Å¡io ginčo atveju vairuotojo-konduktoriaus, dirbančio vietinio susisiekimo marÅ¡rutais ir teisingo apmokėjimo už darbÄ , bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, manytina buvimas darbdavio žinioje turėtų bÅ«ti apmokamas diferencijuotai.IeÅ¡kovė atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai:Apeliaciniame skunde atsakovas pasisako, jog Ypatumai neiÅ¡skiria tokios sÄ vokos kaip „pietų trukmė“ ar „visų pietų trukmė“ kaip nurodyta ieÅ¡kovės marÅ¡rutų grafikuose. Tačiau Å¡iuo atveju reikia vertinti, kokiÄ Ä¯takÄ nurodyta ir marÅ¡rutų grafikuose vartojama sÄ voka turi atsakovo teisių užtikrinimui, t. y. ar vartojama sÄ voka savaime lemia darbo laiko apskaitos pažeidimÄ . Ypatumuose aiÅ¡kiai nurodoma, kokios Darbo kodekso normos netaikomos, jei taikomas Ypatumuose įtvirtintas reglamentavimas.

Ypatumų 1.8. punktas įtvirtina, jog netaikoma DK 158 str. 1 d. nuostata dėl pertraukos pailsėti ir pavalgyti ne vėliau kaip po 4 darbo valandų nuo darbo pradžios ir pertraukos trukmės. Tai reiÅ¡kia, kad UAB „Kautra", bÅ«dama pervežimo paslaugas teikiančia įmone, savo veikloje turi teisę vadovautis darbo ir poilsio laiko ypatumais transporte. InformacijÄ apie ieÅ¡kovės vykdomos veiklos pobÅ«dį patvirtina UAB „Kautra" įstatuose nustatytos bendrovės veiklos sritys - transporto paslaugų teikimas.

Å iÄ aplinkybę pripažino Darbo ginčų komisija ir pirmosios instancijos teismas. Ypatumų 11.2 str. nurodoma, kad nepažeidžiant reglamente (EB) Nr. 561/2006 nustatyto apsaugos lygio, asmenys, kurie verčiasi mobiliÄ ja kelių transporto veikla, be pertraukos gali dirbti ne ilgiau kaip 6 valandas. Jeigu darbo valandų suma sudaro 6-9 valandas, į darbo laikÄ turi bÅ«ti įterpiama mažiausiai 30 minučių pertrauka, o jeigu darbo valandų suma virÅ¡ija 9 valandas - mažiausiai 45 minučių pertrauka.

Pertraukas galima padalyti į laiko tarpsnius, kurių kiekvienas trunka mažiausiai 15 minučių. Taigi, esminis dalykas taikant Ypatumuose numatytÄ darbo laiko apskaitÄ yra ne tai kaip marÅ¡rutų grafikuose bus pavadinta bendra pertraukų trukmė, bet tai, kad pertraukos suteikimas atitiktų teisinį reglamentavimÄ , t.y. kad bÅ«tų iÅ¡laikytas pertraukų suteikimo periodiÅ¡kumo ir trukmės reikalavimai. Tiek remiantis pateiktais įrodymais (marÅ¡rutų grafikais, kelionės lapais, kitais duomenimis), tiek faktinius duomenis patvirtinančiais paaiÅ¡kinimais bei liudytojų parodymais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog už pertraukas kurių trukmė nevirÅ¡ijo 15 minučių atsakovui buvo tinkamai apmokėta.

Vadinasi, mokėjimas atsakovui buvo vykdomas tiksliai įvertinus ne tik privalomÄ pertraukų periodiÅ¡kumÄ , bet ir suteiktos pertraukos trukmę, todėl vien aplinkybė, kad visų atsakovui suteiktų pertraukų trukmės suma vidiniuose įmonės dokumentuose pavadinta „pietų trukme" niekaip neįtakojo atsakovo teisių gauti tinkamÄ darbo užmokestį.Atmestini apelianto argumentai, kad buvo pažeisti jo teisėti lÅ«kesčiai, kadangi pagal vidinį įmonės UAB „Kautra" patvirtintÄ teisinį reglamentavimÄ darbuotojui turi bÅ«ti suteikta ne trumpesnė nei pusės valandos pertrauka pailsėti ir pavalgyti.

Pirma, apeliantas savo teisių pažeidimÄ bylÄ nagrinėjant tiek Darbo ginčų komisijoje, tiek pirmosios instancijos teisme grindė tuo, jog jam buvo suteiktos per ilgos pertraukos lyginant su ta pertraukų trukme, kuri turėtų bÅ«ti suteikta pagal DK 158 str. 1 d. Taigi, ginčas kyla dėl maksimalios pertraukų trukmės, o ne dėl reglamentavimo numatančio minimaliÄ pertraukos trukmę. Atsakovas neginčijo minimalios pertraukų trukmės, kuri ieÅ¡kovės įmonėje nustatoma remiantis Ypatumais.

Antra, atsakovas, remiantis Ypatumais, dirbo kaip mobilusis darbuotojas, kuriam tiesiogiai taikoma bÅ«tent Ypatumuose nurodyta darbo laiko apskaita, o ne įprasta laiko apskaita, kuri taikoma kitiems IeÅ¡kovo darbuotojams. Trečia, iÅ¡ byloje pateiktų dokumentų matyti, kad UAB „Kautra" atsakovÄ su darbo santykiams taikomu reglamentavimu supažindino ir jo teises įtvirtino net keliuose dokumentuose - 2011 m. birželio 6 d. generalinio direktoriaus įsakymu patvirtintose UAB „Kautra" darbo tvarkos taisyklėse, kurių 11.2 punktas numato, jog Nepertraukiamai veikiančiuose Eismo padaliniuose taikoma suminė darbo laiko apskaita, o Å¡ių taisyklių 17 p. numato darbuotojo pareigÄ stropiai vykdyti pareiginius nuostatus; 2011 m. birželio 6 d. generalinio direktoriaus įsakymu patvirtintuose UAB „Kautra" vairuotojo - konduktoriaus pareiginiuose nuostatuose 4.4. punkte nurodyta, kad vairuotojas - konduktorius turi žinoti Ypatumų reglamentavimÄ ; 2011 m. sausio 6 d. generalinio direktoriaus įsakymu Nr. V-51 dėl Darbo apmokėjimo nuostatų patvirtinimo.

Taigi, Å¡ie faktiniai duomenys rodo, kad atsakovas buvo tinkamai supažindintas su darbo apmokėjimo reglamentavimu, kas negalėjo formuoti kitokio jo lÅ«kesčio dėl pertraukos trukmės nei tai numatyta Ypatumuose.Atmestini apelianto teiginiai, jog jis negalėjo žinoti apie pertraukos pailsėti ir pavalgyti trukmę. VieÅ¡ojo aptarnavimo vežimo paslaugas teikiančių subjektų ypatybė yra ta, kad darbo grafikuose pateiktÄ informacijÄ sistemingai papildo marÅ¡rutų grafikas, kurį IeÅ¡kovas privalomai derina su Druskininkų savivaldybės Å«kio skyriumi ir sudaryti grafiko savo nuožiÅ«ra neturi teisės. Kiekviename marÅ¡ruto grafike nurodyta: darbo laikas, visų pertraukų trukmė ir darbo trukmė.

Darbo laikas nustatomas suteikiant 15 min. apmokamo laiko pasiruoÅ¡imui darbui ir 30 min. apmokamo laiko darbo pabaigai. Pertraukos yra tas laikas, kuris skirtas vairuotojo jėgoms atgauti ir Å¡is laikas visais atvejais yra ne trumpesnis nei 45 minutės. Taigi, apie tai, kuriÄ dienÄ vairuotojas dirbs, jis sužino iÅ¡ anksto sudaromo darbo grafiko, o pertraukų trukmė aiÅ¡ki iÅ¡ marÅ¡ruto grafiko, kuris praktiÅ¡kai visÄ vežėjo sutarties su savivaldybe laikotarpį nėra esmingai keičiamas. Be to, UAB „Kautra“ yra įdiegusi naujovę, kuri leidžia vairuotojus informuoti iÅ¡ anksto sms žinute apie rytojaus dienos paskyrÄ , tačiau ar jie dirbs tÄ dienÄ , vairuotojai jau žino iÅ¡ anksto iÅ¡ darbo grafiko, todėl papildomi palengvinimai darbuotojams negali bÅ«ti traktuojami kaip darbuotojų teisių pažeidimas.KritiÅ¡kai vertintinas atsakovo apeliaciniame skunde dėstomas teiginys, jog Ypatumai nereglamentuoja maksimalios pertraukų pailsėti ir pavalgyti trukmės, todėl Å¡io ginčo atveju, reikėtų remtis aukÅ¡tesnę galiÄ turinčiu teisės aktu (Darbo kodeksu).

Darbo kodekso 148 str. aiÅ¡kiai nurodyta, jog darbo laiko ir poilsio laiko ypatumus darbo kodekse nurodytose veiklos srityse nustato Vyriausybė. Taigi, bÅ«tent Vyriausybei įstatymų leidėjas aiÅ¡kiai deleguoja visa apimtimi nustatyti iÅ¡imtinio reglamentavimo taikymo apimtį. Darbo kodekso 148 str. normoje nėra nuorodos apie tai, kad Ypatumuose nereglamentuoti darbo santykių aspektai gali bÅ«ti reguliuojami Darbo kodekso normomis. Ypatumų paskirtis yra sureguliuoti darbo santykius tose ekonominės veiklos srityse, kuriose dėl objektyvių priežasčių (pavyzdžiui nepertraukiamo darbo visÄ parÄ ) negalėtų bÅ«ti taikoma įprasta darbo laiko apskaita.

Kelių vežimo srityje dėl specifinio darbo pobÅ«džio bÅ«tent ir netaikoma pertraukos trukmė, kuri numatyta darbo kodekse.Atmestinas atsakovo skunde dėstomas argumentas, kad ieÅ¡kovė savo lokaliniuose teisės aktuose nereglamentavo suminės darbo laiko apskaitos naudojimo. Darbdaviams, tarp jų ir ieÅ¡kovei, dirbantiems pagal ReglamentÄ ir Ypatumus, taikoma suminės darbo laiko apskaitos režimas. BÅ«tent suminę darbo apskaitÄ savo priimtais dokumentais įtvirtino ir ieÅ¡kovė. Tokia darbo laiko apskaita nurodyta ieÅ¡kovės darbo tvarkos taisyklėse ir darbo apmokėjimo tvarkoje.

Todėl vien aplinkybė, jog darbo grafikÄ sudarantis, taigi iÅ¡ esmės technines funkcijas atliekantis darbuotojas negalėjo teismo posėdyje nurodyti teisinio termino, kuriuo remiantis skaičiuojamas vairuotojais dirbančių darbuotojų darbo laikas, nesudaro pagrindo teigti esant kokį nors atsakovo teisių pažeidimÄ .Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai:Atsakovas nesutinka su ieÅ¡kovės teiginiu, kad darbo sutarties Å¡alys aiÅ¡kiai susitarė, kokia darbo apmokėjimo poilsio dienomis tvarka bus taikoma ir kad tai atitiko tikrÄ jÄ Å¡alių valiÄ ir interesus.

Atsakovas sutinka, kad jis buvo pasiraÅ¡ytinai supažindintas su darbo apmokėjimo nuostatais, tačiau UAB „Kautra“ Druskininkų filialo darbo apmokėjimo nuostatų punktas dėl mokėjimo už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis neatitinka įstatymo reikalavimų (DK 194 str.). ieÅ¡kovės atstovės filialo direktorius A. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad įmonės vidaus tvarkos teises aktuose nėra reglamentuota kompensavimo už darbÄ poilsio dienomis tvarka. Taip pat nurodė, kai už darbÄ poilsio dienÄ suteikiama darbuotojui kita poilsio diena, tai už tÄ diena nemokamas darbuotojo vidutinis darbo užmokestis.

Šį faktÄ patvirtino ir UAB Kautra“ Druskininkų filialo vadybininkas R. G.. IeÅ¡kovė pateikė teismui darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tį už 2014 metus, kuriame nurodyta, kad atsakovui buvo suteiktos papildomos poilsio dienos 2014-05-30; 2014-05-31; 2014-09-18; 2014-09-20; 2014-11-29; 2014-11-30. Tačiau ieÅ¡kovė teismui nepateikė raÅ¡ytinių įrodymų, pagrindžiančių, jog aukščiau nurodytos poilsio dienos buvo apmokėtos darbuotojui mokant vidutinį darbo užmokestį. Juolab, kad filialo direktorius patvirtino, jog tuomet, kai už darbÄ poilsio dienÄ suteikiama kita poilsio diena, darbuotojui nemokama.

Todėl ieÅ¡kovės darbo apmokėjimo nuostatų dalis, reglamentuojanti apmokėjimÄ už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis yra prieÅ¡taraujanti imperatyviai įstatymo normai ir pažeidžianti darbuotojo teisėtus interesus, gauti tinkamÄ apmokėjimÄ už atliktÄ darbÄ .IeÅ¡kovės teiginys, kad atsakovas praleido apskundimo terminÄ ir kad pateiktas su atsiliepimu praÅ¡ymas priteisti delspinigius už pavėluotai iÅ¡mokėtas pinigines sumas negali bÅ«ti tenkintinas, yra nepagrįstas. Teismas teisingai vertino ginčo situacijÄ ir teisingai nusprendė, jog taikydamas DK 207 str. 1 d. nuostatÄ , kuri suteikia darbuotojui papildomų teisių ir teisėtų interesų teisminę gynybÄ , turi savo iniciatyva darbuotojo naudai šį klausimÄ iÅ¡spręsti.

Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovė neiÅ¡mokėjo atsakovui viso priklausančio darbo užmokesčio už dirbtas poilsio dienas ir todėl yra pagrindas iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisti atsakovui delspinigius. Atsakovas sutinka su teismo argumentu, kad DK 207 str. 1 d. įtvirtinta darbdavio kaltė yra preziumuojama, t. y. jis laikomas kaltu, kol neįrodyta, kad sumos pavėluotai iÅ¡mokamos dėl darbuotojo kaltės. Todėl atsakovo nuomone, teismas teisingai taikė materialinės teisės normas, atmesdamas ieÅ¡kovės argumentus, jog atsakovas praleido apskundimo terminÄ .

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Nagrinėjamoje byloje tarp Å¡alių sprendžiamas ginčas susijęs su transporto srityje dirbančiam darbuotojui suteikiamos darbdavio pertraukos pailsėti ir pavalgyti trukmės nustatymo, Å¡ios pertraukos teisinio reglamentavimo, Å¡io reglamentavimo aiÅ¡kinimo ir taikymo skaičiuojant dirbtÄ laikÄ ir darbo užmokestį, dėl apmokėjimo už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, bei dėl delspinigių skaičiavimo ir jų priteisimo, darbdaviui pavėluotai iÅ¡mokant su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas.IÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nustatė, jog 2013 m. sausio 21 d. ieÅ¡kovė ir atsakovas sudarė darbo sutartį Nr. 912, pagal kuriÄ atsakovas A.

M. nuo 2013 m. sausio 22 d. neterminuotai pradėjo dirbti UAB „Kautra“ Druskininkų filiale autobuso vairuotoju-konduktoriumi, nustatant jam pilnÄ darbo dienos trukmę pagal darbo grafikÄ bei mėnesinę darbo laiko apskaitÄ . Pagal UAB „Kautra“ darbo tvarkos taisyklių 11.2 p. atsakovui buvo vedama suminė darbo laiko apskaita, atsakovas dirbo slenkančiais darbo ir poilsio režimo grafikais, su kuriais buvo supažindinamas nustatyta įmonėje tvarka. PasiraÅ¡ydamas darbo sutartį atsakovas patvirtino, kad yra supažindintas su pareigine instrukcija ir darbo tvarkos taisyklėmis.

UAB „Kautra“ pagal byloje pateiktus įstatus vykdo visÄ Lietuvos Respublikos įstatymų leidžiamÄ Å«kinę veiklÄ , susijusia su transporto, keleivių pervežimo paslaugų teikimu. Darbuotojas, t. y. atsakovas 2015 m. kovo 26 d. įstatymo nustatyta tvarka kreipėsi į Darbo ginčų komisijÄ , nurodęs, jog jam, dirbančiam vairuotoju-konduktorium yra suteikiamos ilgesnės kaip dviejų valandų pertraukos pailsėti bei pavalgyti, tokiu bÅ«du pažeidžiamos Lietuvos Respublikos darbo kodekso 158 straipsnio 1 dalies nuostatos, nurodytas laikas darbdavio nėra įskaitomas į dirbtÄ laikÄ , už jį nėra apmokama, ieÅ¡kovas taip pat teigė, kad jam nėra apmokėta už dirbtÄ laikÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis dvigubu tarifu.

Todėl ieÅ¡kovas prašė iÅ¡ieÅ¡koti jam iÅ¡ darbdavio UAB „Kautra“ už 2013 m. 1 599,12 Lt (463,13 Eur), už 2014 m. 3 017,14 Lt (873,82 Eur) sumas už dirbtÄ pas darbdavį ir tinkamai neapmokėtÄ darbo laikÄ ir neteisėtai padarytÄ 150,00 Lt piniginę iÅ¡skaitÄ už uniformÄ bei iÅ¡ieÅ¡koti delspinigius už pavėluotai iÅ¡mokamas (iÅ¡ieÅ¡komas) pinigų sumas. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisija (toliau – Darbo ginčų komisija) 2015 m. gegužės 26 d. sprendimu praÅ¡ymÄ tenkino iÅ¡ dalies, nusprendė iÅ¡ieÅ¡koti A.

M. iÅ¡ UAB „Kautra“ už 2013 m. 1 599,12 Lt (463,13 Eur) sumÄ , už 2014 m. 3 017,14 Lt (873,82 Eur) sumÄ . Komisija nurodomu sprendimu pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ iÅ¡ieÅ¡koti 150,00 Lt piniginę iÅ¡skaitÄ už uniformÄ , bei delspinigius už pavėluotai iÅ¡mokamas pinigų sumas iki visiÅ¡ko atsiskaitymo dienos, atmetė. Darbo ginčų komisijos nuomone, darbdavys neįskaitė viso atsakovo iÅ¡dirbto laiko, tuo pažeidė Darbo kodekso 147 str. 6 d. bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 587 „Dėl darbo ir poilsio laiko ypatumų taikymo ekonominės veiklos srityse“ 10 punkto nuostatas.Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė UAB „Kautra“, nesutikdama su Darbo ginčų komisijos sprendimo dalimi, kreipėsi į Druskininkų miesto apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriame suformulavo reikalavimus panaikinti Darbo ginčų komisijos 2015 m. gegužės 26 d. sprendimÄ darbo byloje Nr. APS-112-58264/2015 dalyje dėl 1 599,12 Lt (463,13 Eur) iÅ¡ieÅ¡kojimo už 2013 m. ir 3 017,14 Lt (873,82 Eur) iÅ¡ieÅ¡kojimo už 2014 m..

Druskininkų miesto apylinkės teismas 2016 m. sausio 26 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Teismas panaikino Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2015 m. gegužės 26 d. sprendimo Nr. DGKS-2190 darbo byloje Nr. APS-112-5826/2015 dalį dėl 1 599,12 Lt (463,13 Eur) už 2013 metus išieškojimo; pakeitė Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2015 m. gegužės 26 d. sprendimo Nr. DGKS-2190 dalį dėl 3 017,14 Lt (873,82 Eur) už 2014 metus išieškojimo ir priteisė iš ieškovės UAB „Kautra“ atsakovo A.

M. naudai 259,04 Eur darbo užmokestį, neatskaičius mokesčių, už 2014 metais dirbtas poilsio dienas; panaikino Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2015 m. gegužės 26 d. sprendimo Nr. DGKS-2190 dalį, kuria atmestas A. M. prašymas dėl delspinigių už pavėluotai išmokamas pinigines sumas iki visiško atsiskaitymo dienos išieškojimo ir priteisė iš ieškovės UAB „Kautra“ atsakovo A.

M. naudai 49,29 Eur delspinigius; kitÄ ieÅ¡kinio dalį teismas atmetė.Å ioje bylos nagrinėjimo stadijoje apeliaciniais skundais Druskininkų miesto apylinkės teismo sprendimÄ skundžia ieÅ¡kovė ir atsakovas, ieÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 26 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovo naudai 259,04 Eur darbo užmokestį, neatskaičius mokesčių, už 2014 metais dirbtas poilsio dienas ir 49,29 Eur delspinigius ir Å¡ioje byloje priimti naujÄ sprendimÄ - tenkinti ieÅ¡kinį visiÅ¡kai.

Skunde nurodoma, jog teismas, priteisdamas iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovo naudai 259,04 Eur darbo užmokestį už 2014 metais dirbtas poilsio dienas, visiÅ¡kai neanalizavo ir nepasisakė dėl ieÅ¡kovės įmonėje nustatyto apmokėjimo už darbÄ reglamentavimo, kur buvo nustatyta, jog darbuotojui už dirbtÄ laikÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, jeigu jis nenumatytas pagal grafikÄ , mokama ne mažiau kaip dvigubai arba darbuotojo pageidavimu kompensuojama suteikiant darbuotojui per mėnesį kitÄ poilsio dienÄ .

Atsakovui buvo suteiktos papildomos poilsio dienos, Å¡ios aplinkybės atsakovas neginčija. Apeliantės vertinimu, teismas be to netinkamai taikė DK 194 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė kad ieÅ¡kovė turi sumokėti dvigubÄ darbo užmokestį atsakovui už pastarojo dirbtas darbo dienas, kurios pagal grafikÄ buvo pažymėtos kaip poilsio dienos, nors ieÅ¡kovė pateikė įrodymus, jog atsakovui buvo suteiktos papildomos poilsio dienos (2014-05-30; 2014-05-31; 2014-09-18; 2014-09-20; 2014-11-29; 2014-11-30).

Vadovaujantis DK 194 str. 1 d. už darbÄ poilsio dienomis, jei yra suteikta papildoma poilsio diena, turi bÅ«ti mokamas vidutinis darbo užmokestis, o ne dvigubas tos dienos atlyginimas, kurį ginčijamu sprendimu priteisė pirmosios instancijos teismas. IeÅ¡kovė teigia, kad teismas nepagrįstai priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovo naudai 49,29 Eur delspinigių sumÄ . Atsakovas apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti, apeliacinį skundÄ grindžia tais motyvais, jog teismas nepagrįstai sumažino jam darbo ginčų komisijos sprendimu nutartas iÅ¡ieÅ¡koti pinigų sumas.

Apeliantas nurodo, jog ieÅ¡kovės sudaromose darbuotojų darbo grafikuose pietų pertraukos trukmė nenurodyta, o marÅ¡rutų grafikuose nurodyta visa pietų trukmė, kuri kai kuriuose marÅ¡rutų grafikuose virÅ¡ija DK 158 str. 1 d. numatytÄ dviejų valandų pietų pertraukos trukmę, todėl jis kreipėsi į Darbo ginčų komisijÄ , praÅ¡ydamas priteisti pinigines iÅ¡mokas už suteiktas ilgesnes nei dviejų valandų pertraukas, jis teisingai iÅ¡minusavo maksimaliÄ Ä¯statymu numatytÄ 2-jų valandų pertraukÄ pailsėti ir pavalgyti (LR DK 158 str. 1 d.), o likęs neapskaičiuotas laikas, įtrauktinas į darbo laikÄ ir už jį turi bÅ«ti priteistas darbo užmokestis.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka sprendžia, kad Druskininkų miesto apylinkės teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime teisingai aiÅ¡kino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias darbuotojų darbo ir poilsio laiko nustatymo, mokėjimo už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis (DK 158 str., 194 str.), taip pat tinkamai aiÅ¡kino ir taikė procesinės teisės normas, nustatančias įrodinėjimo pareigas, įrodymų vertinimo procedÅ«ras (CPK 178 str., 185 str.), dėl ko buvo teisingai iÅ¡spręsta byla, teismo sprendimo iÅ¡vados atitinka nustatytas faktines aplinkybėms byloje. Dėl to skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o pateikti apeliaciniai skundai byloje atmestini (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).  Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo iÅ¡vadomis, jog pagal ieÅ¡kovės teisnumÄ apibrėžiančius įstatus, ieÅ¡kovė yra transporte veikiantis juridinis asmuo, todėl jos darbuotojų darbo ir poilsio laikas gali skirtis nuo DK nustatytų normų.

Kaip jau minėta Å¡ios nutarties 19 punkte, UAB „Kautra“ vykdo visÄ Lietuvos Respublikos įstatymų leidžiamÄ Å«kinę veiklÄ , susijusia su transporto ir keleivių pervežimo paslaugų teikimu. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ , darbuotojų darbo ir poilsio laiko ypatumai, t. y., darbo laiko trukmė ir pertrauka pailsėti ir pavalgyti, dirbantiems transporte yra reglamentuojami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 587 patvirtintuose „Darbo ir poilsio laiko ypatumuose ekonominės veiklos srityse“.

Pagal minėto poįstatyminio akto 1.8 punkto nuostatas, kelių transporto srityje dirbančių darbuotojų, įskaitant ir ieÅ¡kovės įmonėje dirbančius vairuotojus-konduktorius vietiniais susisiekimo marÅ¡rutais, netaikoma DK 158 straipsnio 1 dalies nuostata dėl ne ilgesnės kaip dviejų valandų pertraukos pailsėti ir pavalgyti ne vėliau kaip po 4 darbo valandų nuo darbo pradžios suteikimo. Taigi, pagal Å¡iÄ poįstatyminio akto teisės normÄ , transporto srityje nustatant darbuotojams pertraukos trukmę, bei jos pradžiÄ , taikytini Darbo ir poilsio laiko ypatumai, nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 587, todėl sprendžiant byloje iÅ¡kilusį ginÄÄ dėl atsakovo pertraukos pailsėti ir pavalgyti trukmės, Å¡ios pertraukos įskaitymo į darbo laikÄ , apmokėjimo sÄ lygų, taikytinas minėtas poįstatyminis aktas.Byloje tarp Å¡alių iÅ¡ esmės nekilo ginčas dėl tos aplinkybės, jog atsakovui dirbant, buvo suteikiamos ilgesnės kaip dviejų valandų pertraukos pailsėti ir pavalgyti, skyrėsi tik Å¡ių faktinių aplinkybių teisinis vertinimas, pagrindimas ir iÅ¡vados.

Atsižvelgiant į tas teisėjų kolegijos nutarties 23 punkte nustatytas aplinkybes, kad darbo ir poilsio suteikimo tvarka darbuotojams, dirbantiems transporte, yra nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 587, teisėjų kolegija sprendžia, jog Druskininkų miesto apylinkės teismas pagrįstai ir teisėtai panaikino ieškovės skundžiamo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2015 m. gegužės 26 d. sprendimo dalį išieškoti A.

M. piniginę kompensacijÄ už neapmokėtÄ darbo laikÄ , t. y. už laikÄ darbuotojui pailsėti ir pavalgyti, virÅ¡ijantį dvi valandas. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 587 patvirtintas tam tikrų darbuotojų kategorijų darbo ir poilsio laiko ypatumus, bendra pertraukų pailsėti ir pavalgyti trukmė tokiems darbuotojams gali virÅ¡yti dvi valandas ir jos yra neapmokamos (minėto poįstatyminio akto 10 p.). Tai reiÅ¡kia, kad atsakovas suteiktų jam pertraukų tarp reisų metu neatlieka jam pavestų darbinių funkcijų, laisvai disponuoja savo laiku ir nėra priklausomas nuo darbdavio, todėl ieÅ¡kovė, apskaičiuodama atsakovo faktiÅ¡kai dirbtÄ laikÄ pagal realius marÅ¡rutų grafikus, pagrįstai šį laikÄ pripažino pertraukomis pailsėti ir pavalgyti ir jo neįtraukė į faktiÅ¡kai iÅ¡dirbtÄ darbo laikÄ (DK 143 str. 2 d. 5 p., 157 str. 1 p., 158 str. 2 d., LR Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarimo Nr. 587 10 punktas).Esant Å¡ioms byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir nurodomų motyvų pagrindu atmestini atsakovo apeliacinio skundo argumentai, jog Druskininkų miesto apylinkės teismas neteisingai iÅ¡sprendė Å¡alių ginÄÄ dalyje dėl apmokėjimo už atsakovo dirbtÄ darbo laikÄ , virÅ¡ijantį dviejų valandų trukmės pertraukas.

Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais ir atsakovo apeliaciniame skunde nurodomus teiginius, jog sprendžiant Å¡alių ginÄÄ , reikėtų vadovautis aukÅ¡tesnę galiÄ turinčiu teisės aktu (Darbo kodeksu). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog LR DK 148 straipsnyje įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs nuostatÄ , jog transporto, paÅ¡to, žemės Å«kio (ir kt. komentuojamo įstatymo nurodomose) veiklos srityse darbo ir poilsio laikas gali skirti nuo LR DK nustatytų normų. Darbo ir poilsio laiko ypatumus Å¡iose veikslo srityse nustato Vyriausybė.

Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, transporte dirbančių darbuotojų darbo ir poilsio trukmė, jos režimas pagrįstai reglamentuotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 587, todėl sprendžiant Å¡alių ginÄÄ , jis pagrįstai buvo taikytas. Teisėjų kolegijos vertinimu, atmestinas atsakovo skunde dėstomas argumentas, kad ieÅ¡kovė savo lokaliniuose teisės aktuose nereglamentavo suminės darbo laiko apskaitos naudojimo. Å ios teisėjų kolegijos nutarties 19 punkte jau yra konstatuota, jog pagal UAB „Kautra“ darbo tvarkos taisyklių 11.2 punkto nuostatas, atsakovui buvo vedama suminė darbo laiko apskaita, atsakovas dirbo slenkančiais darbo ir poilsio režimo grafikais, su kuriais buvo supažindinamas nustatyta įmonėje tvarka, jog pasiraÅ¡ydamas darbo sutartį atsakovas patvirtino, kad yra supažindintas su pareigine instrukcija ir darbo tvarkos taisyklėmis bendrovėje.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarimo Nr. 587 5 punktÄ , Transporto įmonių darbuotojams, kuriems dėl darbo pobÅ«džio ir/ar darbų sezoniÅ¡kumo negalima iÅ¡ anksto numatyti kasdieninio ar savaitės darbo laiko trukmės, gali bÅ«ti įvedama suminė darbo laiko apskaita ir nustatomi suminės darbo laiko apskaitos laikotarpiai (nurodyto poįstatyminio akto 5 p.). Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija vertina, jog atsakovas neįrodė teiginio, jog UAB „Kautra“ lokaliniuose teisės aktuose nereglamentavo suminės darbo laiko apskaitos naudojimo ir kad atsakovui neteisėtai buvo vedama suminė darbo laiko apskaita.

Sprendžiant dėl ieÅ¡kovės apeliacinio skundo dalies pagrįstumo, kur įrodinėjama, jog teismas nepagrįstai sprendimu priteisė atsakovui 259,04 Eur darbo užmokesčio sumÄ , teisėjų kolegija pažymi, jog įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs, kad už darbÄ poilsio arba Å¡venčių dienÄ , jeigu jis nenumatytas pagal grafikÄ , mokama ne mažiau kaip dvigubai, skaičiuojant nuo darbuotojo darbo užmokesčio, nurodyto DK 186 straipsnio 2 dalyje, arba darbuotojo pageidavimu kompensuojama suteikiant darbuotojui per mėnesį kitÄ poilsio dienÄ arba tÄ dienÄ pridedant prie kasmetinių atostogų ir mokant už tas dienas darbuotojui vidutinį darbo užmokestį (DK 194 str.).

IÅ¡ byloje esančių įrodymų visumos pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog atsakovas dirbo 2014 metų gegužės mėnesio 11 d., 18 d., 25 d., 28 d., 29 d., birželio mėnesio 13 d., liepos mėnesio 10 ir 11 dienomis, rugsėjo mėnesio 16 d., 17 d., spalio mėnesio 13 d., lapkričio mėnesio 27 d. ir gruodžio mėnesio 12 d., nors pagal darbo grafikÄ jam Å¡iomis dienomis buvo nustatytos poilsio dienos. Å ių aplinkybių pagrindu teismas konstatavo, jog už darbÄ poilsio dienomis atsakovui yra nesumokėta ne mažiau kaip dvigubai ir pagrįstai sprendė, jog buvo pažeista DK 147 straipsnio 6 dalis ir ir 194 straipsnio 1 dalis, todėl teismas skundžiamu apeliacine tvarka teismo sprendimu pagrįstai priteisė atsakovui 259,04 Eur darbo užmokesčio, neatskaičius mokesčių, sumÄ .

IeÅ¡kovė bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme įrodinėjo ir pateiktame apeliaciniame skunde įrodinėja, kad 2015 m. gegužės 30 d. ir 31 d., rugsėjo 18 d., ir 20 d., bei lapkričio 29 ir 30 dienos atsakovui buvo suteiktos kaip papildomos poilsio dienos už jo dirbtas sprendime nurodomas poilsio dienas. Å ios nurodomos aukščiau ieÅ¡kovės aplinkybės byloje nepasitvirtino. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas skundžiajame apeliacine tvarka teismo sprendime, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 27 d. nutarimu Nr. 78 patvirtintÄ â€žDarbo laiko apskaitos žiniaraščio pildymo tvarkos apraÅ¡o“ priedÄ â€žDarbo laiko apskaitos žiniaraščio sutartinis žymėjimas“ (toliau – Darbo laiko apskaitos žiniaraščio pildymo tvarkos apraÅ¡o priedas) darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tyje papildomos poilsio dienos suteiktos už darbÄ poilsio dienas pagal DK 194 str. 1 d. turi bÅ«ti žymimos sutartiniu žymėjimu „V“.

IÅ¡ byloje pateikto UAB „Kautra“ Druskininkų filialo vairuotojo A. M. TAB Nr. 879 darbo laiko apskaitos žiniaraščių iÅ¡raÅ¡o Druskininkų miesto apylinkės teismas teisingai nustatė, kad ieÅ¡kovės nurodytos dienos – 2014 m. gegužės 30 d., 31 d., rugsėjo 18 d., 20 d., bei lapkričio 30 d. ir 31 d. pažymėtos sutartiniu žymėjimu „P“. Pagal Darbo laiko apskaitos žiniaraščio pildymo tvarkos apraÅ¡o priedÄ , sutartiniu žymėjimu „P“ žymima poilsio diena.

IeÅ¡kovės atstovas V. B. bylÄ nagrinėjant teismo posėdyje Druskininkų miesto apylinkės teisme patvirtino, kad darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose poilsio dienos žymimos „P“ raide. UAB „Kautra“ Druskininkų filialo vadybininkas R. G. apklaustas tame pačiame teisimo posėdyje bylÄ nagrinėjant Druskininkų miesto apylinkės teisme nurodė, kad vairuotojų darbo grafikas sudaromas prieÅ¡ dvi savaites. Vairuotojai dirba slenkančiu grafiku, paprastai penkias dienas dirba, tuomet suteikiamos dvi poilsio dienos.

Sudarant grafikÄ , taip pat atsižvelgia į vairuotojų praÅ¡ymus dėl jiems reikalingų poilsio dienų. BÅ«na atveju, kuomet vairuotojas negali dirbti pagal darbo grafikÄ , tuomet tÄ dienÄ dirba kitas vairuotojas, kuriam pagal darbo grafikÄ turi bÅ«ti poilsio diena. Tokiu atveju kiekvienÄ kartÄ suderina su vairuotoju, jog jis dirbtų poilsio dienÄ . Už dirbtÄ poilsio dienÄ , vairuotojo žodiniu praÅ¡ymu, vairuotojui suteikiama papildoma poilsio diena, tačiau papildoma poilsio diena suteikiama ne už visas dirbtas poilsio dienas, nes vairuotojai nori užsidirbti daugiau pinigų.

Kokiu pagrindu 2014 metais atsakovui buvo suteiktos poilsio dienos, kurios pagal grafikÄ turėjo bÅ«ti darbo dienomis, liudytojas nurodyti negalėjo, ar Å¡ios poilsio dienos buvo suteiktos už dirbtas poilsio dienas, nežinojo. Darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tyje papildomos poilsio dienos žymimos taip pat, kaip ir poilsio dienos „P“ raide, atskiro žymėjimo nėra. Teismas įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, pagrįstai vertino, jog ieÅ¡kovė savo iniciatyva keitė darbo grafikÄ , nustatinėjo kitas poilsio dienas ir nagrinėjamu atveju neįrodė, kad atsakovui už dirbtas poilsio dienas buvo suteiktos papildomos poilsio dienos (CPK 178 str., 185 str.).

Dėl to atmestini ieÅ¡kovės apeliacinio skundo motyvai, jog atsakovui buvo suteiktos papildomos poilsio dienos už dirbtÄ sias poilsio dienas ir Å¡i aplinkybė eliminuoja galimybę priteisti atsakovui 259,04 Eur darbo užmokesčio, neatskaičius mokesčių, sumÄ , nepasitvirtino.Teisėjų kolegija atmeta ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentus, jog Druskininkų miesto apylinkės teismas nepagrįstai priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovo naudai 49,29 Eur delspinigių sumÄ , dėl to, jog atsakovas neskundė darbo ginčų komisijos sprendimo delspinigių dalyje, taip pat jog paaiÅ¡kėjęs uždelsimo atsiskaityti faktas nėra susijęs su sÄ moningais kaltais ieÅ¡kovės veiksmais.

Teisėjų kolegija nustatė, jog atsakovas, kreipdamasi į Darbo ginčų komisijÄ , prašė iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ darbdavio delspinigius už pavėluotai iÅ¡mokamas pinigines sumas iki visiÅ¡ko atsiskaitymo. Darbo ginčų komisija ginčijamu sprendimu atmetė šį atsakovo reikalavimÄ , argumentuodama tuo, kad atsakovas nepateikė patikslinto reikalavimo dėl delspinigių. Atsakovas Å¡io Darbo ginčų komisijos sprendimo neskundė, tačiau nagrinėjamoje byloje, pateikdamas atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, nurodė, kad Darbo ginčų komisija nepagrįstai atsisakė tenkinti jo reikalavimÄ ir prašė priteisti delspinigius už pavėluotai iÅ¡mokėtas pinigines sumas.

Jau vine Å¡ios aplinkybės sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad delspinigių priteisimas buvo Å¡ios bylos nagrinėjimo faktinis pagrindas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad darbo ginčai įstatymų leidėjo iÅ¡skiriami iÅ¡ kitų civilinių ginčų, CPK XX skyriaus normose įtvirtinant darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, kur numatyta teismo teisė spręsti ir dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti, tačiau tiesiogiai susiję su pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dalyku ir pagrindu (CPK 417 str.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad darbo bylos priskiriamos prie bylų, kurių nagrinėjimas susijęs su vieÅ¡ojo intereso apsauga, jų nagrinėjimo ypatumų, inter alia, teismo pareiga bÅ«ti aktyviam, įtvirtinimu siekiama užtikrinti darbuotojo, kaip darbo ginčo Å¡alies, kuri socialiniu ir ekonominiu pažiÅ«riu Å¡iuose santykiuose vertintina kaip silpnesnė, interesų adekvačiÄ apsaugÄ . LR DK 207 str. 1 d. nustatyta, kad kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai iÅ¡mokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos, kartu su jomis darbuotojui iÅ¡mokami įstatymo nustatyto dydžio delspinigiai.

Esant nurodytoms faktinėms aplinkybėms ir įvertinus minėtÄ teisinį reglamentavimÄ , teisėjų kolegija sprendžia, jog Druskininkų miesto apylinkės teismas pagrįstai priteisė sprendime nurodomų delspinigių sumÄ atsakovui iÅ¡ darbdavio. Priteistų delspinigių suma teisėjų kolegijos vertinimu teismo sprendime nustatyta teisinga (DK 207 str. 1 d., 417 str., Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už iÅ¡mokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotÄ mokėjimÄ Ä¯statymo 2 str. 1 d.).IÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka, teisėjų kolegija taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 ir 3 dalys).Kadangi ieÅ¡kovės ir atsakovo apeliaciniai skundai atmetami, Å¡alims paliekamos jų turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 26 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai                                                                                                                     Galina Blaževič                                                                                                                                  Leonas Jachimavičius Arvydas Žibas