2022-01-12 Nr. AB-1178-3-62-3-01633-2020-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-59-502/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01633-2020-1

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo M. V. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atsakovui M. V., trečiajam suinteresuotam asmeniui Lazdijų rajono savivaldybės administracijai, dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo M. V. (toliau – ir atsakovas) 177,48 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras yra viešojo administravimo subjektas, kuriam yra pavestas vietinės rinkliavos iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimas. Lazdijų rajono savivaldybės taryba 2007 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. 5TS-217 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus, o 2017 m. gruodžio 27 d. sprendimu Nr. 5TS-1138 Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus, kurie yra privalomi visiems Lazdijų rajono savivaldybės teritorijoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims.

3. Pareiškėjas nurodė, kad sutartis su atsakovu dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nėra sudaryta, nes, kaip matyti iš teisės aktų nuostatų, prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta norminių teisės aktų pagrindu. Pareiškėjo teigimu, nagrinėjamu atveju atsakovas privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kadangi atsakovui nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas (gyvenamosios paskirties), esantis adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovas nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. kovo 31 d. nėra sumokėjęs 177,48 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

4. Atsakovas M. V. atsiliepime su pareiškėjo prašymu nesutiko, nurodė, jog jis pasirinko mokėti ir sumokėjo vietinę rinkliavą pagal faktinį surenkamų komunalinių atliekų kiekį (naudojamų individualių konteinerių ištuštinimo periodiškumą) sumokėdamas iš viso 100 Eur. Prašė laikyti, kad prievolė įvykdyta, teigė, kad pareiškėjo reikalavimas dėl vietinės rinkliavos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra nepagrįstas.

5. Atsakovas paaiškino, jog jis yra neįgalus nuo vaikystės, nesudarė jokių susitarimų su pareiškėju dėl atsiskaitymo už vietinę rinkliavą, todėl prievolė ją mokėti nekyla, iš pareiškėjo jokių įspėjimų, pretenzijų dėl vietinės rinkliavos nei žodžiu, nei raštu negavo. Atsakovas mano, kad pareiškėjo pasirinktas būdas už vietinę rinkliavą skaičiuoti mokestį pagal turimą nekilnojamąjį turtą yra nepagrįstas, neproporcingas jo gaunamai 1 mėnesio šalpos pensijai, kuri sudaro 210 Eur. M. V. teigė, jog jam nepagrįstai neleista pasirinkti vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš atsakovo surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį arba pagal naudojamo individualaus konteinerio ištuštinimo periodiškumą. Atsakovas pažymėjo, jog vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų yra Administracijos funkcija, todėl prašymą teismui dėl vietinės rinkliavos priteisimo turėjo teisę pateikti Lazdijų rajono savivaldybės administracija, o ne pareiškėjas.

6. Atsakovas prašė teismo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) su prašymu ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja Lazdijų rajono savivaldybės tarybos 2017 m. kovo 31 d. sprendimas Nr. 5TS-801 su pakeitimais, kuriuo remiantis pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo daugiau nei penktadalį vietinės rinkliavos nuo visų jo gaunamų metinių pajamų.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, priteisė trečiajam suinteresuotam asmeniui Lazdijų rajono savivaldybės administracijai iš atsakovo M. V. 138,24 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. kovo 31 d. Pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas atmetė.

8. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą, nustatė, kad pareiga mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įteisinta Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo (toliau – ir Rinkliavų įstatymas) ir Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir Atliekų įstatymas) pagrindu. Teismas nurodė, jog Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, o Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis nustato, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrina tų sistemų funkcionavimą, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą.

9. Teismas nustatė, kad Administracija 2007 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. 5TS-217 patvirtino Nuostatus, o 2017 m. gruodžio 27 d. sprendimu Nr. 5TS-1138 nuo 2017 m. gruodžio 30 d. galiojančius Naujus nuostatus. Teismas nurodė, kad pareiškėjui yra pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius, taip pat išieškoti nesumokėtą vietinę rinkliavą iš mokėtojų įstatymų nustatyta tvarka, įskaitant neteisminį ir teisminį skolų išieškojimą, todėl atsakovo argumentus dėl netinkamo pareiškėjo administracinėje byloje atmetė kaip nepagrįstus. Teismas pažymėjo, kad remiantis Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti atsakovui draudžiama.

10. Pirmosios instancijos teismas išaiškino, jog pareiga mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įteisinta Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje, 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte, 12 straipsnio 2 punkte, Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje bei Nuostatų pagrindu. Teismas nustatė, kad byloje pateikti dokumentai patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad atsakovas ginčo laikotarpiu nuosavybės teise valdė nekilnojamojo turto objektą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), todėl pagal Nuostatų 3 punktą bei Naujų nuostatų 6.5 punktą jis yra vietinės rinkliavos mokėtojas. Nurodė, jog iš vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimų matyti, kad atsakovas ginčo laikotarpiu nesumokėjo pareiškėjui priskaičiuotos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl teismas pagal teisinį reglamentavimą ir nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu pareiškėjo reikalavimą patenkino iš dalies.

11. Teismas nurodė, kad atsakovo teigimu, jog išlaidos už komunalinių atliekų tvarkymą negali viršyti 1 procento disponuojamųjų vidutinių mėnesio namų ūkio pajamų. Šį teiginį atsakovas grindė 2002 m. balandžio 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 519 „Dėl Valstybinio atliekų tvarkymo 2014 – 2020 metų plano patvirtinimo“ (toliau – ir Nutarimas) 255.4 punktu, kuriame nustatyta, kad išlaidos už komunalinių atliekų tvarkymą negali viršyti 1 procento disponuojamųjų namų ūkio pajamų. Atsakovas pateikė Marijampolės savivaldybės administracijos piniginės paramos skyriaus ir Valstybinio socialinio draudimo fondo prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Sodra) valdybos Marijampolės skyriaus pažymas apie jam išmokėtą šalpos neįgalumo pensiją už laikotarpį nuo 2016 m. sausio mėnesio iki 2020 m. liepos mėnesio, tačiau teismas neturėjo kitų duomenų apie visų namų ūkio narių pajamas, todėl atsakovo pateiktus paskaičiavimus dėl vietinės rinkliavos mokėjimo sumos vertino kaip neobjektyvius. Teismas pažymėjo, kad remiantis Rinkliavų įstatymo 12 straipsniu savivaldybės taryba savo sprendimu tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus, kuriuose nustato: vietinės rinkliavos dydį; vietinės rinkliavos mokėjimo tvarką; vietinės rinkliavos lengvatas; vietinės rinkliavos grąžinimo tvarką; delspinigių dydį, jų apskaičiavimo, mokėjimo tvarką ir atleidimo nuo delspinigių atvejus, todėl šio pobūdžio teisiniai santykiai yra reglamentuojami ne atsakovo nurodytu Nutarimu, bet Rinkliavų įstatymo 12 straipsnio pagrindu savivaldybės tarybai suteikta teise priimtais Naujais nuostatais.

12. Atsakovas nurodė, jog jau yra sumokėjęs 100 Eur mokestį, tačiau teismas vertino, jog pareiškėjo byloje pateiktas 2020 m. lapkričio 20 d. raštas Nr. S-20-4281 patvirtina, jog atsakovas nėra sumokėjęs 100 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už nekilnojamojo turto objektą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini).

13. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad pareiškėjas prašo priteisti vietinės rinkliavos mokesčio sumą nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., ir yra pasibaigęs senaties terminas, per kurį pareiškėjas turi teisę reikalauti iš atsakovo sumokėti vietinę rinkliavą už minėtą laikotarpį, pareiškėjo reikalavimą dėl vietinės rinkliavos priteisimo už šį laikotarpį atmetė kaip nepagrįstą. Kitoje dalyje pareiškėjo prašymą patenkino.

14. Teismas, pasisakydamas dėl atsakovo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 straipsnio 2 dalimi pažymėjo, jog šioje byloje ginčo teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai teismui nekelia abejonių, todėl atsakovo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkino.

15. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, atkreipė dėmesį į pareiškėjo vidinius administravimo bei teisinio atstovavimo pajėgumus. Nurodė, kad įmonėje veikia struktūrinis padalinys – teisės, viešųjų pirkimų ir projektinės veiklos padalinys, kuriame dirba keturi darbuotojai, taip pat teisininkė skolų administravimui. Prašymas, kuriuo kreipėsi pareiškėjas į teismą dėl vietinės rinkliavos išieškojimo, nėra išskirtinis, palyginti su prašymais kitose analogiško pobūdžio bylose, kuriose suformuota jurisprudencija, keičiasi tik proceso šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, prašoma priteisti pinigų suma. Atsižvelgęs į šiuos momentus, teismas sprendė, jog šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba yra labiau perteklinė procesinė priemonė, nes tokio pobūdžio darbas galėjo būti atliktas ir teisinio vieneto atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimą pajėgumais. Be to, pareiškėjas galėjo į teismą kreiptis supaprastinta tvarka, t. y. pateikdamas teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Dėl nurodytų priežasčių, teismas pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkino.

III. 16. Atsakovas M. V. apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

17. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, kuris prieštarauja Lietuvos Respublikos galiojantiems teisės aktams, įstatymams, Vyriausybės nutarimams, Konstitucijai, iškraipydamas faktines aplinkybes. Teismas iš esmės netyrė bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, netinkamai taikė ir aiškino Nuostatus.

18. Atsakovo teigimu, teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Atsakovo manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė Nutarimo 255.4 punkto, numatančio, kad išlaidos už komunalinių atliekų tvarkymą negali viršyti 1 procento disponuojamų vidutinių mėnesio namų ūkio pajamų, Europos Sąjungos atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, kad atliekų tvarkymas gyventojams nekainuotų daugiau kaip 1 procentas nuo pajamų. Taip pat M. V., nurodo Lazdijų rajono savivaldybės tarybos 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimu Nr.5TS-576 patvirtintą Lazdijų rajono savivaldybės atliekų tvarkymo planą 2014-2020 m., kuris numato, kad įgyvendinus Europos Sąjungos iš dalies remiamą projektą „Alytaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtra“, bendros metinės komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudos, tenkančios namų ūkiui Alytaus regione, neviršys 1 procento metinių namų ūkio pajamų. Atsakovas teigė, kad teismas rėmėsi prielaidomis dėl atsakovo gaunamų namų ūkio pajamų, tačiau nei pareiškėjas, nei trečiasis suinteresuotas asmuo teismui nepateikė jokių objektyvių faktų dėl namų ūkio pajamų, todėl toks teismo argumentas, kuris neparemtas faktais, nenurodant teisinio pagrindo yra neįrodytas teiginys ir tuščiažodžiavimas.

19. Atsakovas laikosi pozicijos, jog teismas ignoravo vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisykles. Teismas taip pat ignoravo Nuostatus. Teismui nebuvo pateiktos sąskaitos, tačiau pateikti tik nepasirašyti mokėjimo pranešimai, t. y. rašteliai nepagrįstai neapskaitytoms lėšoms surinkti.

20. Atsakovas apeliaciniame skunde pažymi, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas neteisėtas, nepagrįstas faktais, neobjektyvus ir šališkas, nes neatsižvelgta į išdėstytus argumentus.Atsakovo teigimu, Konstitucijoje įtvirtintas atsakingo valdymo principas įpareigoja valdžios institucijas tarnauti žmonėms, spręsti teisės aktų nustatyta tvarka jų kompetencijai priskirtinus klausimus, todėl teismas privalo užtikrinti atsakovo teisę į neįgalaus asmens gyvenimo gerbimą, teisę į teisingą administracinės bylos nagrinėjimą be tiesioginės diskriminacijos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo, kaip atitinkamo nekilnojamojo turto savininko, pareigos mokėti Lazdijų rajono savivaldybės tarybos nustatytą ir šios savivaldybės teritorijoje galiojančią vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir šių atliekų tvarkymą.

22. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą patenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo 138,24 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

23. Atsakovas apeliaciniame skunde pakartoja atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus papildomai kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą jo neobjektyvumo ir nepagrįstumo aspektais.

24. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

25. Savivaldybės tarybos teisė nustatyti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą yra nustatyta Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme (taip pat žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1109-442/2018). Atsakovo pareigos mokėti minėtą rinkliavą atsiradimui atitinkamos sutarties nebuvimas įtakos neturi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-161/2012).

26. Paminėtu ginčo laikotarpiu aptariamos vietinės rinkliavos mokėtojus, vietinės rinkliavos dydį, mokėjimo bei administravimo tvarką nustatė Lazdijų rajono savivaldybės tarybos 2007 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. 5TS-217 patvirtinti Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai, o nuo 2017 m. gruodžio 30 d. – jų nauja redakcija.

27. Nuostatų 3 punktas numato, kad komunalinių atliekų turėtojai ir mokėtojai – tai visi fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys nekilnojamojo turto savivaldybėje. Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad atitinkamo dydžio aptariamą vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Lazdijų rajono savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu.

28. Byloje esantis Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašas patvirtina, kad aktualiu laikotarpiu atsakovui nuosavybės teise priklausė nekilnojamojo turto objektas, o tai leidžia pripažinti, jog atsakovas atitiko vieną iš ginčo vietinės rinkliavos požymių – nuosavybės ar kita teise valdyti ir naudoti nekilnojamąjį turtą Lazdijų rajono savivaldybės teritorijoje. Be to, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių minėto Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenų, susijusių su ginčo turto daiktinėmis teisėmis, teisingumo prezumpciją (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis).

29. Pareiškėjo byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad prašoma priteisti vietinės rinkliavos suma už ginčo laikotarpį apskaičiuota Nuostatuose ir Naujuose nuostatuose nustatyta tvarka ir taikant šiuose norminiuose teisės aktuose nustatytą dydį. Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, jog atsakovas 2016-2020 m. buvo informuojamas apie prievolę sumokėti vietinę rinkliavą. Atsakovas neįrodinėjo, jog atliekos nesusidaro ar kad jis jas tvarko kitokiais būdais.

30. Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, jog atsakovas nesutinka su tuo, kad jo mokėtinos vietinės rinkliavos dydis apskaičiuotas ne pagal Nutarimą ar Taisykles ir viršija vieną procentą jo namų ūkio pajamų.

31. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek 2002 m. balandžio 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 519 „Dėl Valstybinio atliekų tvarkymo 2014 – 2020 metų plano patvirtinimo“, tiek Lazdijų rajono savivaldybės tarybos 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimu Nr.5TS-576 patvirtintame Lazdijų rajono savivaldybės atliekų tvarkymo 2014-2020 m. plane nėra imperatyvios teisės normos, numatančios, kad išlaidos už komunalinių atliekų tvarkymą negali viršyti 1 procento disponuojamų vidutinių mėnesio namų ūkio pajamų. Toks rodiklis yra numatytas kaip siekiamas, tačiau realus rinkliavos dydis priklauso tiek nuo gyventojų pajamų lygio, tiek nuo tvarkomų komunalinio atliekų kiekio, jų rūšiavimo lygio, tiek ir gyventojų sąžiningumo. Atsakovo, kaip vietinės rinkliavos mokėtojo, statuso bei pareigos mokėti vietinę rinkliavą negali paneigti aplinkybė, jog jis yra socialiai pažeidžiamas asmuo, gaunantis šalpos neįgalumo pensiją. Taisyklės ir Nuostatai numato atvejus, kai atliekų turėtojas gali būti atleidžiamas nuo rinkliavos mokėjimo arba jam rinkliava gali būti mažinama. Naujų nuostatų 43 punktas numato, kad kintamosios rinkliavos dedamosios dalies nemoka Rinkliavos mokėtojai, laikinai nesinaudojantys nekilnojamojo turto objektu ir atliekų tvarkymo paslauga ir Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka deklaravę, kad ne trumpiau kaip tris mėnesius nesinaudos gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto objektu. Tų pačių nuostatų 49 punktas numato atvejus, kai atliekų turėtojui teikiamos vietinės rinkliavos lengvatos, bet tam fizinis asmuo turi savivaldybei pateikti prašymą bei papildomus dokumentus. Nagrinėjamu atveju atsakovas nėra Administracijai pateikęs nei deklaracijos apie nesinaudojimą turtu, nei prašymų taikyti jam lengvatą, todėl nėra pagrindo atleisti atsakovą nuo vietinės rinkliavos mokėjimo ar taikyti lengvatas.

32. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo M. V. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė