2021-09-29 Nr. AB-19858-3-64-3-00140-2021-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-582-1062/2021

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00140-2021-6

Procesinio sprendimo kategorija 59.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. rugsėjo 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramutės Ruškytės (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. J. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. liepos 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas L. J. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė teismui skundą, kuriuo prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, priteisti 3 120 Eur neturtinės žalos.

Regionų apygardos administracinis teismas 2021 m. gegužės 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas Regionų apygardos administraciniams teismui pateikė apeliacinį skundą (teisme gautas 2021 m. birželio 30 d.).

II. Regionų apygardos administracinis teismas 2021 m. liepos 1 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo L. J. apeliacinį skundą praleidus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) nustatytą terminą apeliaciniam skundui paduoti.

Teismas nurodė, kad 2021 m. birželio 30 d. teisme gautas L. J. apeliacinis skundas. Iš byloje esančio pašto voko teismas sprendė, kad apeliacinis skundas iš Alytaus pataisos namų į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus buvo išsiųstas 2021 m. birželio 25 d. (išsiuntimo data pagal Alytaus pataisos namų spaudą, o pagal pašto voko žymeklį – 2021 m. birželio 26 d.). Teismas konstatavo, kad paskutinė diena apeliaciniam skundui dėl Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 19 d. sprendimo pateikti buvo 2021 m. birželio 18 d., pareiškėjas teismui nepateikė prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, nepateikė jokių įrodymų, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Teismas konstatavo, kad apeliacinis skundas paduotas praleidus jam paduoti nustatytą terminą ir šis terminas neatnaujinamas, todėl apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

III. Pareiškėjas L. J. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo: panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 1 d. nutartį; atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, kadangi terminas praleistas dėl nuo pareiškėjo nepriklausiusių priežasčių; įpareigoti Regionų apygardos administracinį teismą priimti apeliacinį skundą.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas gali būti skundžiamas per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo, tačiau pirmosios instancijos teismo 2021 m. gegužės 19 d. sprendimo priėmimas ir pasirašymas minėtą dieną negali būti suprantamas kaip šio sprendimo paskelbimas. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas jam buvo įteiktas 2021 m. gegužės 25 d., ir būtent ši diena suprantama kaip sprendimo paskelbimo pareiškėjui diena, todėl apeliacinio skundo padavimo terminas turi būti skaičiuojamas būtent nuo šios dienos. Pareiškėjas pažymi, kad paskutinė apeliacinio skundo padavimo diena – 2021 m. birželio 24 d. – buvo nedarbo diena, todėl jis, išsiųsdamas apeliacinį skundą 2021 m. birželio 25 d., t. y. kitą darbo dieną, nepažeidė termino apeliaciniam skundui paduoti. Pareiškėjo nuomone, nesant aiškios teismo sprendimo paskelbimo sąvokos, visos abejonės turi būti aiškinamos pareiškėjo naudai.

Pareiškėjas pažymi, kad jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl yra suvaržytos jo galimybės susipažinti su aktualiais teisės aktais. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo 2021 m gegužės 19 d. sprendimas buvo grindžiamas atsakovo pateiktais dokumentais, kurie nebuvo pateikti pareiškėjui, todėl visa tai apsunkino pareiškėjo galimybę laiku parengti ir pateikti apeliacinį skundą. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo apskundimo laikotarpiu jis buvo skiepytas nuo COVID-19 infekcijos, ir dėl to savaitę buvo laikinai nedarbingas, o tai irgi turėjo įtakos apeliacinio skundo parengimo terminui.

Atsakovas Šiaulių tardymo izoliatorius atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjui sprendimo nuorašas išsiųstas 2021 m. gegužės 19 d., o įteiktas 2021 m. gegužės 25 d., todėl pareiškėjas jau tą pačią dieną turėjo galimybę susipažinti su teismo sprendimu. Atsakovas pažymi, kad 2021 m. gegužės 19 d. teismo sprendime yra aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka ir terminas, todėl mano, kad pareiškėjui buvo tinkamai išaiškinta, kaip jis gali įgyvendinti savo procesines teises. Atsakovas pažymi, kad teisės aktuose nustatyti atskirų procesinių veiksmų atlikimo terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus.

Atsakovas, vertindamas pareiškėjo nurodytą aplinkybę, jog jis buvo paskiepytas VAXZERVIA vakcina, todėl savaitę laiko negalėjo dėl temperatūros ir skausmų pabaigti rašyti apeliacinio skundo ir jį pateikti, pažymi, jog pareiškėjas, net ir jausdamas po vakcinacijos nemalonius pojūčius, objektyviai vertinant, galėjo pateikti apeliacinį skundą ir taip apginti savo pažeistas teises. Atsakovo nuomone, pareiškėjo atskirajame skunde pateikti argumentai leidžia teigti, jog apeliacinis skundas teismui nebuvo pateiktas laiku dėl pareiškėjo nerūpestingumo ir neatidumo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. liepos 1 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo L. J. apeliacinį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria išspręstas pareiškėjo apeliacinio skundo priėmimo klausimas, teisėtumą ir pagrįstumą, pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis gynybos į teismą nėra absoliuti, nes ji yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų.

ABTĮ 132 straipsnio 1 dalis nustato, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, o 2 dalis – kad praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu pirmosios instancijos teismas, per kurį paduodamas apeliacinis skundas, apeliacinio skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. ABTĮ 138 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas apeliantui, jeigu apeliacinis skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Pažymėtina, kad administracinių bylų nagrinėjimą reglamentuojantis įstatymas apeliacinio skundo padavimo teismui termino eigos pradžią tiesiogiai sieja su pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbimo momentu. ABTĮ nėra įtvirtinta galimybė apeliacinio skundo padavimo teismui termino pradžią pradėti skaičiuoti ne nuo nurodyto momento, todėl ABTĮ 132 straipsnio 1 dalyje nustatytas trisdešimties kalendorinių dienų terminas apeliaciniam skundui paduoti turi būti skaičiuojamas nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos, nepriklausomai nuo to, kada jis buvo proceso šaliai įteiktas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apeliacinio skundo padavimo teismui termino eiga negali būti skaičiuojama kitaip, nei nustatyta ABTĮ (žr., pvz., 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-287/2012, 2012 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA552-52/2012).

Nagrinėjamu atveju Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai sprendimą, kurį pareiškėjas siekia apskųsti apeliacinės instancijos teismui, paskelbė 2021 m. gegužės 19 d., todėl vadovaujantis ABTĮ 132 straipsnio 1 dalimi, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, paskutinė dėl šio sprendimo apeliaciniam skundui paduoti diena buvo 2021 m. birželio 18 d. Kadangi pareiškėjas apeliacinį skundą teismui padavė (išsiuntė) 2021 m. birželio 25 d., t. y. praleidęs įstatyme nustatytą terminą apeliaciniam skundui paduoti, kurio pirmosios instancijos teismo atnaujinti neprašė, teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti pareiškėjo apeliacinį skundą.

Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo atskirojo skundo argumentais, jog teismo sprendimo priėmimo ir pasirašymo diena negali būti suprantama kaip jo paskelbimo diena.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimas surašomas ir viešai paskelbiamas paprastai tą pačią dieną po bylos išnagrinėjimo. Teismas, išnagrinėjęs bylą, gali atidėti teismo sprendimo priėmimą ir paskelbimą ne ilgiau kaip dvidešimčiai darbo dienų, o išnagrinėjęs bylą dėl norminio administracinio akto teisėtumo, – ne ilgiau kaip vienam mėnesiu (ABTĮ 84 str. 5 d.). Kai teismo sprendimo priėmimas ir paskelbimas buvo atidėtas šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka ir nė vienas iš proceso dalyvių neatvyko į teismo sprendimo paskelbimą, sprendimo paskelbimui yra prilyginamas bylą išnagrinėjusio teisėjo (teisėjų kolegijos narių) pasirašyto teismo sprendimo pateikimas teismo, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, – teismo rūmų, į kuriuos paskirti teisėjai ar teisėjas išnagrinėjo bylą, raštinei teismo nurodytą teismo sprendimo paskelbimo dieną (ABTĮ 84 str. 6 d.).

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas administracinę bylą pagal pareiškėjo L. J. skundą išnagrinėjo 2021 m. balandžio 21 d. rašytinio proceso tvarka, ir tos pačios dienos nutartimi teismo procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą šioje byloje atidėjo iki 2021 m. gegužės 19 d. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjo pasirašytas 2021 m. gegužės 19 d., sprendimas tą pačią dieną buvo perduotas Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų raštinei, bei tą pačią dieną išsiųstas pareiškėjui ir atsakovui, t. y. šis sprendimas buvo paskelbtas pagal ABTĮ 84 straipsnio nuostatas, todėl pareiškėjo argumentai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo data negali būti vertinama ir kaip jo paskelbimo data, yra nepagrįsti. Pažymėtina, jog ABTĮ 84 straipsnio nuostatos labai aiškiai apibrėžia sprendimo paskelbimo momentą, todėl jas aiškinti kitaip, atsižvelgiant į pareiškėjo statusą (kad jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę), nėra teisinio pagrindo.

Pareiškėjas atskirajame skunde iš esmės nenurodė jokių pagrįstų argumentų (pareiškėjo netinkama savijauta dėl skiepijimo, kuri, pasak pareiškėjo, truko savaitę, negalėjo sutrukdyti jam per pakankamą ilgą likusį laikotarpį paduoti skundą nustatytu laiku iki 2021 m. birželio 18 d.), kurie sudarytų pagrindą vertinti, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties išvada, jog pareiškėjas praleido įstatyme nustatytą terminą apeliaciniam skundui paduoti, kurio neprašė atnaujinti, yra klaidinga, ar kad teismas netinkamai aiškino ir taikė apeliacinių skundų priėmimą reglamentuojančias teisės normas.

Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui neteikė prašymo atnaujinti praleistą apskundimo terminą, kurį teikia apeliacinės instancijos teismui. Pagal ABTĮ 132 straipsnio 2 dalį pareiškėjas prašymą atnaujinti apskundimo terminą privalėjo paduoti pirmosios instancijos teismui, per kurį paduodamas apeliacinis skundas, nes būtent pirmosios instancijos teismas apelianto prašymu gali atnaujinti praleistą sprendimo apskundimo terminą. Akcentuotina, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nebuvo nurodęs jokių svarbių priežasčių, dėl kurių jis apeliacinį skundą padavė nesilaikydamas įstatymo reikalavimų.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi jokio faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį, ir šią nutartį panaikinti. Teisėjų kolegija šiuo atveju taip pat neturi jokio teisinio pagrindo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui paduoto prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, nes, kaip minėta, toks prašymas turi būti paduodamas pirmosios instancijos teismui. Primintina, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina tik pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, o pareiškėjo atskiruoju skundu apskųsta nutartimi nebuvo sprendžiamas pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškinęs ir taikė proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurio keisti ar naikinti nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo L. J. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. liepos 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė

Arūnas Sutkevičius