2020-04-29 Nr. AB-8676-3-61-3-04510-2018-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Legislator headnote
AI generated2020-04-29 Nr. AB-8676-3-61-3-04510-2018-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimą Nr. BR6-2950123 „Dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“ (toliau – ir skundžiamas sprendimas, Sprendimas) ir įpareigoti Agentūrą iš naujo įvertinti pareiškėjo 2016 m. birželio 12 d. pateiktos paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką, kurios reg. Nr. 16-1012067321-1 (toliau – ir 2016 m. Paraiška).
Full text
Administracinė byla Nr
Administracinė byla Nr. eA-2716-968/2020
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04510-2018-4
Procesinio sprendimo kategorija 29.1.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. balandžio 29 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimą Nr. BR6-2950123 „Dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“ (toliau – ir skundžiamas sprendimas, Sprendimas) ir įpareigoti Agentūrą iš naujo įvertinti pareiškėjo 2016 m. birželio 12 d. pateiktos paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką, kurios reg. Nr. 16-1012067321-1 (toliau – ir 2016 m. Paraiška).
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:
2.1. Agentūra skundžiamu sprendimu įvertino 2016 m. Paraišką ir nustatė, kad pareiškėjui parama nėra skiriama, o atskirame rašte (2018-11- Nr. BR6-) pareiškėjui nurodė – „neįrodėte 2016 m. Paraiškoje deklaruoto ploto (2,61 ha) teisėto žemės valdymo, todėl negalime atsižvelgti į Jūsų prašymą peradministruoti Jūsų 2016 m. Paraišką, perskaičiuoti pagal 2016 m. Paraišką mokėtinas sumas ir panaikinti ilgalaikes sankcijas”. Pareiškėjas 2018 m. spalio 27 d. raštu kreipėsi į Agentūrą nurodydamas, kad dar 2016 m. rugpjūčio 31 d. Agentūra siuntė informaciją dėl valdymo faktų pagrindimo, tačiau jokios informacijos iš jos iki pat 2018 m. spalio 27 d. apie raštų priėmimą bei išnagrinėjimą negavo. Tik 2018 m. lapkričio 19 d. el. paštu gavo informaciją apie paramos neskyrimą.
2.2. Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnyje įtvirtinta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Šiame įstatyme nurodytas išsamus principų sąrašas, kurių viešojo administravimo subjektas turi laikytis. Pareiškėjas nesutinka su tuo, kad jam parama neskiriama, nes jis nepateikė pakankamo sklypų valdymo faktų pagrindimo, kai tuo metu jo siųsti dokumentai Agentūroje nebuvo registruoti, o atsakovas dėl jų pareiškėjo nesiteiravo, nesidomėjo šiais dokumentais daugiau nei 2 metus. Skundžiamas sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas, kadangi pareiškėjas teisingai deklaravo savo plotus ir jokio neteisėto deklaravimo ar savininko skundų dėl neteisėtai deklaruotų pasėlių nebuvo. Visi reikalingi dokumentai, patvirtinantys jo teises į deklaruotus žemės sklypus, nurodytus paraiškoje, buvo teikiami. Pareiškėjo deklaruojamų žemės ūkio sklypų valdymas Agentūrai buvo pagrįstas teisingai ir teisėtai ir bet koks netinkamas ar neišsamus jo tinkamai teiktų Agentūrai dokumentų vertinimas bei interpretavimas suponavo netinkamą ir galutinio sprendimo priėmimą.
2.3. Atsakovas priėmė skundžiamą sprendimą bei pateikė papildomą raštą, kuriame pagrindė, kodėl neskaičiuojama išmoka, tačiau papildomai nieko neprašė pagrįsti daugiau nei 2 metus bei tinkamai neįvertino jo teiktų dar 2016 m. rugpjūčio 31 d. valdymo faktų pagrindimo. Atsakovas priėmė skundžiamą sprendimą vienašališkai, nesuteikdamas net teisės paaiškinti ar pateikti reikalingus dokumentus. Atsakovas, įvertinęs jo pateiktus žemės valdymo dokumentus, ir manydamas, jog neužtenka pateiktų dokumentų, privalėjo kreiptis į jį dėl papildomų dokumentų pateikimo. Atsakovas akivaizdžiai piktnaudžiauja savo teisėmis ir pažeidžia gerojo viešojo administravimo principą bendradarbiauti su pareiškėju. Skundžiamas sprendimas pažeidžia pareiškėjo, kaip sąžiningo ūkininko, teises ir teisėtus lūkesčius, jog viešojo administravimo subjektai elgsis tinkamai ir teisėtai.
3. Atsakovas Agentūra atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:
3.1. Pareiškėjas 2016 m. birželio 12 d. pateiktoje 2016 m. Paraiškoje deklaravo 2,61 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokamos tiesioginės išmokos, 2,61 ha plotą, už kurį teikiama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ (mažo nepalankumo vietovėse), 2,61 ha plotą, už kurį mokama žalinimo išmoka. 2016 m. Paraiška vertinama vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 patvirtintomis Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės), ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 3D-245 patvirtintomis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ įgyvendinimo taisyklėmis (toliau – ir MPŪV taisyklės).
3.2. 2016 m. Paraiškos administravimo metu buvo nustatytas neatitikimas („Pareiškėjas pats užpildęs paraiškos elektroninę formą turi pateikti nuosavybės dokumentus“), todėl, vadovaujantis Taisyklių (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. rugpjūčio 5 d. įsakymo Nr. 3D-458 redakcija) 76.2.3 papunkčiu, pareiškėjui buvo privalu iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. pateikti Agentūrai žemės valdymo teisės (nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais) patvirtinimo dokumentų (su žemės sklypų planais) kopijas dėl visų deklaruotų žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų. Informacija dėl šio nustatyto neatitikimo buvo paskelbta Agentūros informaciniame portale (toliau – ir Portalas), kuris yra laikomas pagrindiniu informavimo šaltiniu, bei pareiškėjas laikomas informuotu apie nustatytus neatitikimus nuo informacijos apie jas atsiradimo Portale dienos (Taisyklių 65 punktas; 68.1 papunktis). Apie reikalavimą pateikti dokumentus pareiškėjas buvo informuotas papildomai, pasirinktu būdu (el. paštu), Agentūros 2016 m. rugpjūčio 10 d. pranešimu dėl deklaruotų duomenų neatitikimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame, vadovaujantis Taisyklių 76.2.3 papunkčiu, buvo prašoma per 20 darbo dienų nuo šio pranešimo gavimo datos pateikti reikiamus dokumentus / raštu paaiškinti nustatytus neatitikimus. Taip pat buvo nurodyta, kad, jeigu per 20 darbo dienų nuo šio pranešimo gavimo datos (jeigu Portale esančiame neatitikimo aprašyme nenustatytas kitas dokumentų pateikimo terminas) Jūs nepateiksite reikiamų dokumentų ar atsakymo, paaiškinančio nustatytus neatitikimus, Jums paramos suma bus skaičiuojama atsižvelgiant į išvardytus neatitikimus. Agentūroje 2016 m. rugpjūčio 31 d. gautas pareiškėjo atsakymas į aukščiau minėtą pranešimą (reg. Nr. BR5.1-13365), prie kurio buvo pridėti jo pateikti papildomi dokumentai, t. y. 2016 m. gegužės 1 d. žemės sklypų subnuomos sutarties kopija, 2016 m. gegužės 1 d. žemės nuomos sutarties kopija.
3.3. 2016 m. Paraiškos administravimo metu buvo nustatyta, kad deklaruotas žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas – 2,61 ha, o faktiškai – 0,00 ha (2,61 ha (2016 m. Paraiškos metu nustatytas deklaruotas žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas) – 0,53 ha (2016 m. Paraiškos kontrolinio žemės sklypo (toliau – ir KŽS) Nr. (duomenys neskelbtini) lauko Nr. 1 plotas, kurio teisėtas valdymas nebuvo įrodytas) – 1,67 ha (2016 m. Paraiškos KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauko Nr. 1 plotas, kurio teisėtas valdymas nebuvo įrodytas) – 0,41 ha (2016 m. Paraiškos KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauko Nr. 1 plotas, kurio teisėtas valdymas nebuvo įrodytas) = 0,00 ha). Agentūra 2018 m. spalio 29 d. gavo pareiškėjo 2018 m. spalio 27 d. prašymą „Dėl informacijos teikimo ir paraiškų peradministravimo“ (toliau – ir 2018 m. spalio 27 d. prašymas), kuriame pareiškėjas, be kita ko, prašė peradministruoti 2016 m. Paraišką pagal 2016 m. rugpjūčio 31 d. siųstą informaciją dėl valdymo faktų pagrindimo, perskaičiuoti mokėtinas sumas, jas pervesti į pareiškėjo nurodytą sąskaitą banke, panaikinti pareiškėjui pagal 2016 m. Paraišką pritaikytas ilgalaikes sankcijas. Agentūra, atsakydama į pareiškėjo 2018 m. spalio 27 d. prašymą, 2018 m. lapkričio 16 d. raštu Nr. BR6-14218 „Dėl atsakymo į prašymą“ informavo pareiškėją, kad jis neįrodė 2016 m. Paraiškoje deklaruoto ploto (2,61 ha) teisėto žemės valdymo, todėl Agentūra negali atsižvelgti į pareiškėjo prašymą peradministruoti 2016 m. Paraišką, perskaičiuoti pagal 2016 m. Paraišką mokėtinas sumas ir panaikinti ilgalaikes sankcijas. Taip pat Agentūra nurodė, kad pareiškėjo 2016 m. Paraiškos administravimas yra baigtas bei pateikė pareiškėjui skundžiamą sprendimą, kuriame nurodyti galutiniai pareiškėjo 2016 m. Paraiškos vertinimo rezultatai.
3.4. Pagal pareiškėjo 2016 m. rugpjūčio 31 d. pateiktos 2016 m. gegužės 1 d. žemės sklypų subnuomos sutarties kopijos 1.1 papunktį buvo nustatyta, kad nuomotojas, t. y. uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Saulės agra“, įsipareigoja perduoti už užmokestį nuomininkui (t. y. pareiškėjui) subnuomos pagrindais savo turimus, nuomojamus iš kitų asmenų žemės sklypus:
a) iš dalies sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (iki 2,50 ha iš bendro sklypo ploto);
b) iš dalies sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (iki 1,50 ha iš bendro sklypo ploto). Pagal valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą buvo nustatyta, kad žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2005 m. gegužės 10 d. iki 2018 m. gegužės 7 d. nuosavybės teisė priklausė žemės ūkio bendrovei (toliau – ir ŽŪB) „Pušynas“ ir pagal 2016 m. balandžio 1 d. nuomos sutartį šio žemės sklypo dalis (3,80 ha) išnuomota UAB „Saulės agra“ nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2026 m. balandžio 1 d.
Taip pat pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą buvo nustatyta, kad žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2012 m. rugpjūčio 31 d. iki 2018 m. birželio 6 d. taip pat nuosavybės teisė priklausė ŽŪB „Pušynas“ ir pagal 2016 m. balandžio 1 d. nuomos sutartį minėtas žemės sklypas buvo išnuomotas UAB „Saulės agra“ nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2026 m. balandžio 1 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.490 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Nuomininkas turi teisę subnuomoti išsinuomotą daiktą tiktai gavęs rašytinį nuomotojo sutikimą, jeigu ko kita nenustato sutartis.
Subnuomos sutarties terminas negali būti ilgesnis už nuomos terminą“. Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo pateikta žemės sklypų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. balandžio 1 d. nuomos sutartis, sudaryta tarp ŽŪB „Pušynas“ ir UAB „Saulės agra“, Agentūrai nebuvo aišku, ar UAB „Saulės agra“ turėjo teisę subnuomoti pareiškėjui minėtus žemės, todėl laikoma, kad pareiškėjas neįrodė 2016 m. Paraiškoje kontrolinio žemės sklypo (toliau – ir KŽS) Nr. 216571-2398 lauke Nr. 1 deklaruoto ploto (1,67 ha), KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 deklaruoto ploto (0,41 ha) teisėto valdymo teisės. Taip pat atsakydamas į Agentūros 2016 m. rugpjūčio 10 d. pranešimą pareiškėjas pateikė 2016 m. gegužės 1 d.
žemės sklypo nuomos sutarties kopiją, pagal kurią buvo nustatyta, kad ŽŪB „Žvikė“ išnuomojo pareiškėjui žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5 metams, tačiau šis žemės sklypas pareiškėjo 2016 m. Paraiškoje nebuvo deklaruotas. 2016 m. Paraiškoje pareiškėjas deklaravo žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris, vadovaujantis VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo pateikti žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės valdymo teisę įrodantys dokumentai, laikoma, kad pareiškėjas neįrodė 2018 m.
Paraiškoje KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 deklaruoto ploto (0,53 ha) teisėto žemės valdymo. Taigi, Agentūra, pagal pareiškėjo 2016 m. rugpjūčio 31 d. pateiktus dokumentus, VĮ Registrų centro duomenis nustatė, kad pareiškėjas neįrodė valdymo teisės 2016 m. Paraiškoje deklaruotam 2,61 ha plotui, todėl Agentūra teisėtai ir pagrįstai vertino pareiškėjo 2016 m. Paraišką, apskaičiavo taikomas sankcijas ir priėmė skundžiamą sprendimą.
II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 6 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
5. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamas ginčas kilo dėl Agentūros Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
6. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2016 m. birželio 12 d. pateikė 2016 m. Paraišką, kurioje deklaravo 2,61 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokamos tiesioginės išmokos; 2,61 ha plotą, už kurį teikiama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ (mažo nepalankumo vietovėse); 2,61 ha plotą, už kurį mokama žalinimo išmoka. 2016 m. Paraiškos administravimo metu Agentūra nustatė neatitikimus, todėl vadovaudamasis Taisyklių 76.2.3 punktu pareiškėjas turėjo iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. pateikti atsakovui žemės valdymo teisės (nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais) patvirtinimo dokumentų kopijas dėl visų deklaruotų žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų. Apie tai, kad buvo nustatyti neatitikimai, atsakovas skelbė Agentūros informaciniame portale, kuris yra pagrindinis informavimo šaltinis, todėl, sutinkamai su Taisyklių 65, 68.1 punktais, pareiškėjas laikomas informuotu apie nustatytus neatitikimus nuo informacijos apie juos atsiradimo minėtame portale dienos. Pareiškėjas apie reikalavimą pateikti papildomus dokumentus buvo informuotas 2016 m. rugpjūčio 10 d. el. paštu (pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini)). Minėtame pranešime buvo nurodyta pateikti reikiamus dokumentus, raštu paaiškinti nustatytus neatitikimus. 2016 m. rugpjūčio 31 d. atsakovas gavo pareiškėjo atsakymą į pranešimą (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), prie kurio buvo pridėti pareiškėjo papildomi dokumentai: 2016 m. gegužės 1 d. žemės sklypų subnuomos sutarties kopija bei 2016 m. gegužės 1 d. žemės nuomos sutarties kopija.
7. Teismas pagal 2016 m. gegužės 1 d. žemės sklypų subnuomos sutarties kopijos 1.1 papunktį nustatė, jog nuomotojas UAB „Saulės agra“ įsipareigoja perduoti už užmokestį nuomininkui (pareiškėjui) subnuomos pagrindais savo turimus, nuomojamus iš kitų asmenų žemės sklypus: iš dalies sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (iki 2,50 ha iš bendro sklypo ploto); iš dalies sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (iki 1,50 ha iš bendro sklypo ploto). Pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą nustatyta, kad žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2005 m. gegužės 10 d. iki 2018 m. gegužės 7 d. nuosavybės teise priklausė ŽŪB „Pušynas“ ir pagal 2016 m. balandžio 1 d. nuomos sutartį šio žemės sklypo dalis (3,80 ha) išnuomota UAB „Saulės agra“ nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2026 m. balandžio 1 d. Žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2012 m. rugpjūčio 31 d. iki 2018 m. birželio 6 d. nuosavybės teise priklausė ŽŪB „Pušynas“ ir pagal 2016 m. balandžio 1 d. nuomos sutartį buvo išnuomotas UAB „Saulės agra“ nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2026 m. balandžio 1 d. 2018 m. spalio 29 d. atsakovas gavo pareiškėjo 2018 m. spalio 27 d. prašymą „Dėl informacijos teikimo ir paraiškų peradministravimo“, kuriuo pareiškėjas prašė peradministruoti Paraišką pagal 2016 m. rugpjūčio 31 d. siųstą informaciją dėl valdymo faktų pagrindimo, perskaičiuoti mokėtinas sumas, panaikinti pareiškėjui pritaikytas ilgalaikes sankcijas. Atsakovas 2018 m. lapkričio 16 d. raštu Nr. BR6-14218 „Dėl atsakymo į prašymą“ nurodė pareiškėjui, kad jis neįrodė 2016 m. Paraiškoje deklaruoto ploto (2,61 ha) teisėto žemės valdymo, todėl pareiškėjo prašymo peradministruoti Paraišką netenkino. Agentūra nurodė, kad 2016 m. Paraiškos administravimas yra baigtas. Pareiškėjui buvo pateiktas skundžiamas sprendimas.
8. Teismas taip pat pažymėjo, kad 2016 m. Paraiškos administravimo metu atsakovas nustatė, kad deklaruotas žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas – 2,61 ha, o faktiškai – 0,00 ha (2,61 ha – 2016 m. Paraiškos metu nustatytas deklaruotas žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas) – 0,53 ha (2016 m. Paraiškos KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauko Nr. 1 plotas, kurio teisėto valdymo pareiškėjas neįrodė) – 1,67 ha (Paraiškos KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauko Nr. 1 plotas, kurio teisėtas valdymas nebuvo įrodytas) – 0,41 ha (Paraiškos KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauko Nr. 1 plotas, kurio teisėtas valdymas nebuvo įrodytas) – 0,00 ha). Pareiškėjas nepateikė atsakovui žemės sklypų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. balandžio 1 d. nuomos sutarties, sudarytos tarp ŽŪB „Pušynas“ ir UAB „Saulės agra“, todėl atsakovui nebuvo aišku, ar UAB „Saulės agra“ turėjo teisę subnuomoti pareiškėjui minėtus žemės sklypus. Todėl pareiškėjas neįrodė 2016 m. Paraiškoje KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 deklaruoto ploto (1,67 ha), KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 deklaruoto ploto (0,41 ha) teisėto valdymo. Pagal pareiškėjo pateiktą 2016 m. gegužės 1 d. žemės sklypo nuomos sutarties kopiją teismas nustatė, kad ŽŪB „Žvikė“ išnuomojo pareiškėjui žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 5 metams, bet šis sklypas 2016 m. Paraiškoje nebuvo deklaruotas. Pareiškėjas Paraiškoje deklaravo ir žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenis nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Tokiu būdu pareiškėjas neįrodė 2016 m. Paraiškoje KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 deklaruoto ploto (0,53 ha) teisėto žemės valdymo. Teismas priėjo prie išvados, kad pagal pareiškėjo 2016 m. rugpjūčio 31 d. pateiktus dokumentus jis neįrodė valdymo teisės 2016 m. Paraiškoje deklaruotam 2,61 ha plotui. Teismo vertinimu, Agentūra turėjo teisinį pagrindą reikalauti, kad pareiškėjas pateiktų valdymo faktą patvirtinančius dokumentus. Atsakovas, atsižvelgdamas į pateiktus dokumentus, teisėtai ir pagrįstai vertino pareiškėjo 2016 m. Paraišką, apskaičiavo taikomas sankcijas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą.
9. Teismas konstatavo, kad skundžiamame sprendime aiškiai nurodyti faktai ir argumentai, kurie pagrindžia taikytinos sankcijos pagrįstumą. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Sprendimas priimtas per Žemės ūkio paramos administravimo informacinę sistemą, vadovaujantis VAĮ 8 straipsniu, Sprendime nurodyta, kad pareiškėjas, norėdamas gauti išsamų sprendimą, turi kreiptis į Agentūrą ir pateikti parašu patvirtintą prašymą. Sprendimas iš esmės atitinka individualiam teisės aktui keliamus reikalavimus. Teismas priėjo prie išvados, kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai pagal suteiktą kompetenciją, tinkamai taikydamas ginčo santykį reglamentuojančius teisės aktus, pareiškėjui pritaikė sankciją, ją pagrindė teisiniais motyvais. Kartu atkreipė dėmesį ir į tai, kad 2018 m. lapkričio 16 d. raštu Nr. BR6-14218 „Dėl atsakymo į prašymą“ pareiškėjui išsamiai ir motyvuotai atsakyta į jo 2018 m. spalio 27 d. prašymą, nurodant, kodėl jam buvo taikytos ilgalaikės sankcijos, bei nurodyta, kad pareiškėjas neįrodė 2016 m. Paraiškoje deklaruoto ploto (2,61 ha ) teisėto žemės valdymo, dėl ko nebuvo peradministruota jo Paraiška ir perskaičiuotos mokėtinos sumos. Teismas netenkinęs pareiškėjo reikalavimo dėl Sprendimo panaikinimo, atmetė ir išvestinį reikalavimą dėl įpareigojimo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2016 m. Paraišką. Taip pat netenkino pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
III. 10. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Sprendimą, įpareigoti Agentūra išmokėti jam visą priklausančią sumą ir iš naujo įvertinti pareiškėjo 2016 m. Paraišką; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad:
10.1. Agentūros priimamas sprendimas dėl sankcijų pritaikymo visais atvejais privalo būti pagrįstas pakankamais įrodymais bei teisės normomis, o taikytos poveikio priemonės – motyvuotos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje nuosekliai pabrėžiama viešojo administravimo subjektų pareiga laikytis teisės principų. Pripažįstama, kad kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.). Taip pat LVAT praktikoje pripažįstama, kad vienas pagrindinių gero administravimo principo elementų įgyvendinant administracinę procedūrą – asmens, dėl kurio pradėta administracinė procedūra, teisės būti išklausytam prieš priimant administracinės procedūros sprendimą, užtikrinimas. Ši teisė turi būti reali, o jos įgyvendinimas siejamas, be kita ko, su protingo termino paaiškinimams pateikti nustatymu. Protingu terminu paaiškinimams pateikti laikytinas įmanomai trumpiausias terminas, per kurį atidus ir rūpestingas asmuo turi realią galimybę tinkamai įgyvendinti savo teisę paaiškinti. Atsakingo valdymo (gero administravimo) principas, be kita ko, įtvirtina viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą.
10.2. Pirmosios instancijos teismas formaliai ir netinkamai aiškino teisės normas ir vertino byloje pateiktus įrodymus, todėl skundžiamas sprendimas pažeidžia jo konstitucines teises. Agentūra 2018 m. lapkričio 7 d. priėmė skundžiamą sprendimą, nors Agentūra pagal paraiškų administravimo taisykles tokį sprendimą privalėjo priimti vėliausiai 2017 metų viduryje. Taip pat Agentūra pateikė papildomą raštą, kuriame nurodė, kodėl neskaičiuojama išmoka, tačiau papildomai nieko neprašė pagrįsti daugiau nei 2 metus bei tinkamai neįvertino jo teiktų dar 2016 m. rugpjūčio 31 d. valdymo faktų pagrindimo. Agentūra apie jo siųstą laišką nieko jam nepranešė daugiau nei dvejus metus, nors teismo posėdyje pažymėjo, jog tokią informaciją Agentūra buvo gavusi. Tai suponuoja išvadą apie neatsakingą Agentūros darbuotojų elgesį ir bandymą nuslėpti informacijos, svarbios jo paraiškos tinkamam išnagrinėjimui, gavimo faktus. Juolab, Agentūra skundžiamą sprendimą priėmė vienašališkai, nesuteikdama net teisės paaiškinti ar pateikti reikalingus dokumentus, jei, jos manymu, gautų dokumentų buvo nepakankama įrodyti bei pagrįsti teisėto deklaruotų plotų dirbimo fakto. Be kita ko, Agentūra, įvertinusi jo pateiktus žemės valdymo dokumentus, ir manydama, jog neužtenka pateiktų dokumentų, privalėjo kreiptis į pareiškėją dėl papildomų dokumentų pateikimo ir papildomų paaiškinimų, kadangi jokių savininkų nusiskundimų dėl jų dirbamos žemės nei pareiškėjui, nei Agentūrai pateikta nebuvo, niekieno interesai nebuvo pažeisti.
10.3. Agentūra anksčiau apskritai neprašydavo ir teisės aktais nereikalaudavo pagrįsti rašytinių žemės nuomos sutarčių. Netgi Agentūra savo internetiniame portale yra teigusi, jog „Pasitaiko atvejų, kad pasitikėdamos žodiniu susitarimu, abi pusės nesudaro rašytinės žemės nuomos sutarties. Agentūra pataria sudaryti žemės nuomos sutartį rašytine forma“, nuoroda: https://www.nma.lt/index.php/nauiienos/rasytine-zemes-nuomos-sutarties-forma-naudinga pareiskejui/5178.
10.4. Pareiškėjas, veikdamas kaip sąžiningas ūkininkas, Agentūrai laiku teikė visą informaciją apie žemės valdymą ir daugiau nei dvejus metus nesulaukė jokios informacijos iš jos. Ir tik pareiškėjui aktyviai kreipiantis, Agentūra priėmė Sprendimą bei apie jį informavo. Sandoris dėl žemės nuomos kaip ir bet koks sandoris gali būti sudaromas su vienu, dviem ar net dešimt asmenų dėl to paties objekto. Tuo metu joks ginčas ir jokie įrodinėjimo dalykai, kam buvo koks pirmumas, netenka iki to momento, kol savininkas ar kitas suinteresuotas asmuo nesikreipia į kokią nors kompetentingą instituciją dėl jo pažeistų teisių ir teisėtų interesų. Taigi, Agentūra negavusi jokios pretenzijos iš sandorio šalių ir savininkų dėl jų žemės neteisėto naudojimo ar deklaravimo kaip numato deklaravimo taisyklės, taikė priverstinai sankcijas pareiškėjui. Juolab, dėl vieno sklypo deklaravimo buvo Agentūros nurodyta, jog buvo deklaruotas valstybinės žemės sklypas, kas reiškia, jog kažkas kitas (kaimynas) deklaravo atitinkamai tokią pačią dirbto sklypo dalį, tuo pažeisdamas jo teises ir teisėtus lūkesčius. Principas jog „valdžios institucijos tarnauja žmonėms“ reiškia, jog Agentūra privalėjo informuoti kaimyninius pareiškėjus apie nedidelį netikslumą deklaravimo sistemoje bei aktyviai inicijuoti pareiškėjų duomenų apie jų realiai faktiškai dirbtų plotų atitikimą informaciniuose žemėlapiuose. Juolab, paraiškų priėmimo sistemoje 2016 metais nebuvo „valstybinės žemės“ sluoksnio, iš kurio pareiškėjai būtų patys žinoję, jog jų sklypai gali patekti į valstybinės žemės plotą, kurio nuosavybės įrodymas skiriasi nuo privačios žemės nuosavybės įrodymų. Taigi, Agentūra aktyviai neatliko savo institucinių funkcijų ir nenorėdama pripažinti savo padarytų pažeidimų pareiškėjų atžvilgiu nusprendė formaliai viską atmesti ir toliau žlugdyti smulkiųjų ūkininkų veiklą Lietuvos Respublikoje.
10.5. Atsakovas akivaizdžiai piktnaudžiauja savo teisėmis ir pažeidžia gerojo viešojo administravimo principą bendradarbiauti su pareiškėjais. Valstybės institucijos turi bendradarbiauti su piliečiais, o ne be pagrindo taikyti sankcijas. Agentūros viena iš institucinių funkcijų – padėti ūkininkams kompensuoti jų patiriamus nuostolius dėl ūkininkavimo veiklos. Agentūros priimtas skundžiamas sprendimas yra neadekvatus ir neproporcingas. Agentūra pažeidė gerojo viešojo administravimo principą. Skundžiamas sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnyje įtvirtintų objektyvumo, pagrįstumo ir teisėtumo reikalavimų. Sprendimas yra nemotyvuotas, jame nurodyti tiktai skaičiai ir bendros teisės normos. Agentūros 2018 m. lapkričio 16 d. raštas Nr. BR6-14218 neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų. Agentūros informacinė sistema nėra viešojo administravimo subjektas ir ji negali priimti sprendimo viešojo administravimo subjekto vardu.
11. Atsakovas Agentūra atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad Agentūros skundžiamas sprendimas yra teisėtas. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad Agentūra turėjo teisinį pagrindą reikalauti, jog pareiškėjas pateiktų valdymo faktą patvirtinančius dokumentus. Agentūra, atsižvelgdama į pateiktus dokumentus, teisėtai ir pagrįstai vertino pareiškėjo 2016 m. Paraišką, apskaičiavo taikomas sankcijas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimą. Agentūra sutinka ir su teismo konstatuota aplinkybe, jog Sprendime aiškiai nurodyti faktai ir argumentai, kurie pagrindžia taikytinos sankcijos pagrįstumą, t. y. ginčijamas sprendimas iš esmės atitinka individualiam teisės aktui keliamus reikalavimus, bei padaryta išvada, kad Agentūra teisėtai ir pagrįstai pagal suteiktą kompetenciją, tinkamai taikydama ginčo santykį reglamentuojančius teisės aktus, pareiškėjui pritaikė sankciją ir ją pagrindė teisiniais motyvais.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. 12. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimo Nr. BR6-2950123 „Dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“, kuriuo nuspręsta pareiškėjui neskirti paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius pagal jo pateiktą 2016 m. birželio 12 d. paraišką Nr. 16-1012067321-1, teisėtumo ir pagrįstumo.
13. Bylos duomenimis nustatyta, kad:
13.1. Pareiškėjas A. K. 2016 m. birželio 12 d. pateikė Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką (2016 m. Paraiška), kurioje jis deklaravo tris kontrolinius žemės sklypus (jų bendras plotas 2,61 ha), nurodė, kad deklaruotų sklypų žemės valdymo teisė – privačios žemės nuoma (NŽ), pažymėjo, kad jis praėjusiais metais šių naudmenų nėra deklaravęs ir yra pateikęs žemės valdymo teisės (nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais) patvirtinimo dokumentus.
13.2. Agentūra 2016 m. rugpjūčio 10 d. pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėją informavo apie tai, kad, patikrinus 2016 m. Paraiškos duomenis nustatyta, jog Agentūrai nepateikti žemės valdymo teisės dokumentai. Atsakydamas į šį pranešimą pareiškėjas elektroniniu laišku adresu dokumentai@nma.lt Agentūrai pateikė 2016 m. rugpjūčio 31 d. raštą, prie kurio pridėjo dvi 2016 m. gegužės 1 d. sudarytas žemės sklypų nuomos sutartis, jo nuomone, pagrindžiančias deklaruotų laukų valdymo ir naudojimo teisę, t. y.: (1) sutartį sudarytą tarp UAB „Saulės agra“ (nuomotojo) ir pareiškėjo (nuomininko) (joje, be kita ko, įtvirtinta: „Nuomotojas įsipareigoja perduoti už užmokestį Nuomininkui subnuomos pagrindais savo turimus, nuomojamus iš kitų asmenų žemės sklypus: a) Dalinai sklypą, kurio un. Nr. (duomenys neskelbtini) (iki 2,50 ha iš bendro sklypo ploto); b) Dalinai sklypą, kurio un. Nr. (duomenys neskelbtini) (iki 1,50 ha iš bendro sklypo ploto)“ (1.1 p.), „Pagrindinė tikslinė Žemės sklypų naudojimo paskirtis: Žemės ūkio“ (1.3 p.), „Žemės sklypai išnuomojami ne trumpesniam nei 3 (trijų) metų laikotarpiui <...>“ (1.4 p.)); (2) sutartį, sudarytą tarp ŽŪB „Žvikė“ (nuomotojo) ir pareiškėjo (nuomininko) (joje, be kita ko, įtvirtinta: „Nuomotojas įsipareigoja perduoti už užmokestį Nuomininkui žemės sklypą [esantį (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), faktinis plotas 0,63 ha, našumo balas 46,0], laikinai valdyti ir naudoti, o Nuomininkas įsipareigoja žemės sklypus naudoti pagal paskirtį bei mokėti žemės mokesčius“ (1.1 p.), „Žemės sklypas išnuomojamas ne trumpesniam nei 5 (penkių) metų laikotarpiui, pradedant faktinį nuomos terminą skaičiuoti nuo sutarties sudarymo dienos“ (1.2 p.)).
13.3. Pareiškėjas Agentūrai pateikė 2018 m. spalio 27 d. raštą „Dėl informacijos pateikimo ir paraiškų peradministravimo“ (reg. 2018 m. spalio 29 d., Nr. BR5.1-16135), iš kurio turinio matyti, kad juo pareiškėjas Agentūrą informavo, be kita ko, apie tai, kad jis iki 2018 m. spalio 27 d. (rašto surašymo diena) nėra gavęs jokio sprendimo dėl paramos pagal 2016 m. Paraišką ir paprašė peradministruoti jo 2016 m. Paraišką, atsižvelgiant į jo 2016 m. rugpjūčio 31 d. pateiktus paaiškinimus dėl deklaruotų laukų valdymo ir naudojimo.
13.4. Agentūra 2018 m. lapkričio 7 d. priėmė skundžiamą sprendimą, kuriame pareiškėją informavo, kad įvertino 2016 m. Paraiškoje pateiktus duomenis ir kad jam parama yra neskiriama. Sprendime nurodoma, kad 2016 m. Paraiška buvo vertinama vadovaujantis 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1306/2013, 2014 m. kovo 11 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) Nr. 640/2014, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 (2016 m. birželio 3 d. Nr. 3D-345 įsakymo redakcija) patvirtintomis Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėmis (toliau – ir Kontrolės taisyklės), Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 3D-245 patvirtintomis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ įgyvendinimo taisyklėmis (2016 m. birželio 7 d. įsakymo Nr. 3D-351 redakcija) (MPŪV taisyklės). Agentūra Sprendime taip pat nurodė, kad šį sprendimą pareiškėjas turi teisę apskųsti Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai ar Vilniaus apygardos administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo šio sprendimo gavimo dienos, o, norėdamas gauti išsamų sprendimą, atitinkantį VAĮ nuostatas, jis turi kreiptis į Agentūrą ir pateikti parašu patvirtintą prašymą. Taip pat Sprendime atkreiptas dėmesys, kad gautą išsamų sprendimą bus galima apskųsti Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai ar Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
13.5. Agentūra į pareiškėjo 2018 m. spalio 27 d. raštą atsakė 2018 m. lapkričio 16 d. raštu Nr. BR6-14218 „Dėl atsakymo į prašymą“, kuriame, be kita ko, nurodė informaciją, susijusią su 2016 m. Paraiškos administravimo procesu. Pabrėžtina, kad 2018 m. lapkričio 16 d. rašto teisėtumas ir pagrįstumas nėra nagrinėjamos bylos dalykas.
14. Pareiškėjas skundą pirmosios instancijos teismui iš esmės grindė tuo, kad Agentūra, vertindama 2016 m. Paraišką ir priimdama Sprendimą, pažeidė gero administravimo principą, t. y. nesuteikė pareiškėjui teisės dėl deklaruotų žemės plotų pateikti papildomus dokumentus ir paaiškinimus, o jos Sprendimas yra nemotyvuotas ir jis neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas Sprendimą pripažino teisėtu ir pagrįstu, be kita ko, konstatavęs, kad jame aiškiai nurodyti faktai ir argumentai, kurie pagrindžia taikytinos sankcijos pagrįstumą ir jis iš esmės atitinka individualiam teisės aktui keliamus reikalavimus. Pareiškėjas su tokiu teismo sprendimu nesutinka, apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kuriuos nurodė skunde pirmosios instancijos teismui, taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas formaliai ir netinkamai aiškino teisės normas ir vertino byloje pateiktus įrodymus.
15. Kontrolės taisyklių (2016 m. birželio 3 d. Nr. 3D-345 įsakymo redakcija) 68.6 punkte buvo nustatyta, kad Agentūra administruoja paraiškas, informuoja pareiškėjus jų pasirinktu būdu apie paraiškos ar kitų dokumentų atmetimą, nurodydama tokio sprendimo priėmimo priežastis. Pagal šių taisyklių 100 punktą už paraiškų administravimą, administracinę patikrą, patikrą vietoje ir nuotolinę patikrą, paramos dydžio apskaičiavimą ir išmokėjimą paramos gavėjams, lėšų apskaitą, ataskaitų teikimą atsako Agentūra, o pagal 104 punktą pareiškėjas ir (arba) paramos gavėjas, nesutinkantis su Agentūros priimtais sprendimais ar veiksmais (neveikimu), turi teisę juos apskųsti šiame skyriuje nustatyta tvarka.
16. Agentūros Sprendimas priimtas dėl 2016 m. Paraiškos ir yra individualus administracinis aktas. Priimdama skundžiamą sprendimą Agentūra veikė kaip viešojo administravimo subjektas, todėl privalėjo vadovautis iš gero administravimo principo kylančiais imperatyvais (šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr. Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnis ir kt.)), iš kurių išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. VAĮ 8 straipsnio nuostatų analizė suponuoja išvadą, kad motyvų išdėstymas individualiame administraciniame akte (sprendime) turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. LVAT formuojamoje praktikoje, ne kartą konstatuota, kad Agentūra, kaip atitinkamas išmokas administruojanti ir už paramos susigrąžinimą atsakinga institucija, turi tiksliai ir aiškiai apibrėžti padarytus pažeidimus, eliminuoti bet kokias dviprasmybes, faktinę situaciją apibūdinti bei pagrįsti taip, jog ji būtų aiški ne tik valstybės tarnautojams atsakingiems už teikiamą paramą žemės ūkio sektoriuje, bet ir tiems asmenims, kurie tiesiogiai pretenduoja į išmokas; tikslus pažeidimų identifikavimas neatsiejamas nuo galimai taikytinų poveikio priemonių rūšių (žr., pvz., 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-2134/2012, 2015 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1096-502/2015, 2020 m. vasario 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-78-492/2020).
17. Įvertinus Sprendimo turinį, konstatuotina, kad jame Agentūra nepateikia jokių su paramos pagal 2016 m. Paraišką neskyrimu susijusių motyvų. Sprendime pareiškėjas informuojamas apie tai, kad Agentūra įvertino 2016 m. Paraiškoje pateiktus duomenis ir kad jam parama yra neskiriama, išvardinti išmokų ir sankcijų pavadinimai, nurodyti teisės aktai, kuriais vadovaudamasi Agentūra vertino 2016 m. Paraišką, tačiau jame nėra nenurodyta, kokiomis konkrečiomis išvardintųjų teisės aktų nuostatomis jis grindžiamas, nevertinamas nei 2016 m. Paraiškos turinys, nei pareiškėjo 2016 m. rugpjūčio 31 d. teikti paaiškinimai, nei 2016 m. gegužės 1 d. sudarytos žemės sklypų nuomos sutartys. Taigi iš Sprendimo turinio neaišku, kokiais motyvais remdamasi Agentūra pareiškėjui pagal 2016 m. Paraišką neskyrė paramos ir pritaikė sankcijas. Tai, kad skundžiamas sprendimas yra be motyvų, iš esmės konstatuojama ir pačiame Sprendime, nurodant, kad pareiškėjas, norėdamas gauti išsamų sprendimą, atitinkantį VAĮ nuostatas, turi kreiptis į Agentūrą ir pateikti parašu patvirtintą prašymą. Tai, kad nagrinėjamu atveju Agentūra skundžiamą sprendimą dėl 2016 m. Paraiškos administravimo priėmė be motyvų, neįvertinusi pareiškėjo 2016 m. rugpjūčio 31 d. rašte išdėstytos informacijos, prie jo pridėtų 2016 m. gegužės 1 d. sudarytų žemės sklypų nuomos sutarčių, nepareikalavusi (jei manė, kad pateikta informacija ir įrodymai yra nepakankami) su šių sutarčių sudarymu susijusias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų ar kitų, jos nuomone, būtinų 2016 m. Paraiškoje deklaruotų žemės sklypų valdymo teisę pagrindžiančių dokumentų ar pareiškėjo paaiškinimų, o motyvus, susijusius su 2016 m. Paraiškos administravimu, išdėstė jau po to, kai buvo priimtas Agentūros Sprendimas, sudaro teisinį ir faktinį pagrindą konstatuoti, kad, priimant Sprendimą, buvo pažeistas gero administravimo principas.
18. Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylai reikšmingus įrodymus, taikė teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, ir nepagrįstai sprendė, jog Agentūros sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas tenkinamas, Agentūros Sprendimas naikinamas, o Agentūra įpareigojama pareiškėjo 2016 m. Paraišką įvertinti iš naujo bei priimti motyvuotą ir pagrįstą sprendimą. Tai konstatavus kiti apeliacinio skundo argumentai nevertinami.
19. Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo atstovavimo išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme (297,50 Eur sumą, kurią sudaro skundo parengimas, atstovavimas Vilniaus apygardos administraciniame teisme), ir atstovavimo išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme (jas sudaro 11,25 Eur žyminis mokestis už apeliacinio skundo parengimą). Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato pagalbai apmokėti (ABTĮ 40 str. 5 d.). Jeigu LVAT, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (ABTĮ 41 str. 3 d.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas buvo patenkintas apeliacinės instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl pareiškėjas turi teisę į išlaidų, patirtų pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose, atlyginimą. Kadangi pareiškėjo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos pagrįstos dokumentais ir yra ženkliai mažesnės nei rekomenduojamos, pareiškėjui iš atsakovo priteisiama 308,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 40 straipsnio 1 dalimi, 41 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimą Nr. BR6-2950123 „Dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“ ir įpareigoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos pareiškėjo 2016 m. birželio 12 d. pateiktą paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką (reg. Nr. 16-1012067321-1) įvertinti iš naujo bei priimti motyvuotą ir pagrįstą sprendimą.
Pareiškėjo A. K. prašymą dėl išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, atlyginimo tenkinti ir priteisti jam iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 308,75 Eur (tris šimtus aštuonis eurus ir 75 euro centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Rytis Krasauskas
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
Skirgailė Žalimienė