14e73b4e-5d5d-4d8d-be72-ffaa79b19321 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr                                                                                              Civilinė byla Nr. 2S-74-431/2017                                                                                             Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31748-2016-1                                                                                           Procesinio sprendimo kategorija: 3.4.5.11.; (S)                                                                                               3.5.21.1.; 3.3.2.5.

     VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. sausio 20 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė,teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo S. S. ir antstolės V. M. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo S. S. skundÄ dėl antstolės V. M. veiksmų, suinteresuotieji asmenys – iÅ¡ieÅ¡kotoja Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ ,n u s t a t ė :

              I.Ginčo esmė PareiÅ¡kėjas prašė panaikinti antstolės 2016 m. liepos 29 d. patvarkymÄ Nr. B-26705 vykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sÄ skaitoje; panaikinti antstolės 2016 m. liepos 29 d. patvarkymÄ dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo Nr. B-26699; panaikinti antstolės 2016 m. liepos 29 d. patvarkymÄ dėl vykdymo iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimo Nr. B-26701; nutraukti vykdomÄ sias bylas Nr. 0015/10/00795 ir 0015/12/00681.

Nurodė, jog tais atvejais, kai per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra iÅ¡ieÅ¡koma ir negali bÅ«ti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų siekdamas iÅ¡vengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi bÅ«ti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo. Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracine nuobaudÄ â€“ baudÄ vykdymo senaties terminas, turi bÅ«ti nustatyta ar vykdymo laikotarpiu nėra praėję dveji metai, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo.

Vykdomosios bylos buvo pradėtos 2010 m. ir 2012 m., bausmę pareiÅ¡kėjas atlieka nuo 2012 m., tačiau antstolė įkalinimo įstaigos administruojamÄ jo vardu registruotÄ sÄ skaitÄ areÅ¡tuoja tik dabar ir neaiÅ¡ku, kodėl to nedarė ilgiau nei dvejus metus. Nėra jokių duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų tyčia atlikęs kokius veiksmus siekdamas iÅ¡vengti baudos mokėjimo ar kaip kitaip trukdęs vykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , o piniginių lėšų neturėjimas negali bÅ«ti prilyginamas vengimui mokėti baudÄ .

Todėl iÅ¡ieÅ¡kojimas dėl administracinės baudos turi bÅ«ti nutrauktas dėl dviejų metų senaties suėjimo. Ä®statymo leidėjas yra įtvirtinęs teisę nuteistiesiems už asmeninėse sÄ skaitose turimus pinigus įsigyti maisto produktų ir bÅ«tiniausių reikmenų. Skundžiamas patvarkymas apriboja skolininko teises įsigyti maisto produktų ir bÅ«tiniausių reikmenų už nuteistojo artimųjų pervestas pinigines lėšas į laisvės atėmimo įstaigos sÄ skaitÄ . Antstolė nesutiko su skundu, prašė jį atmesti.

Nurodė, jog pagal CPK VI dalį antstoliui nesuteikta teisė taikyti senaties terminus vykdymo procese (CPK 629 straipsnis). Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudÄ â€“ baudÄ â€“ vykdymo senaties terminas, turi bÅ«ti nustatyta, ar vykdymo laikotarpiu nėra dviejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Nagrinėjamu atveju yra atliekami priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmai:

VSDFV, bankų, GRT prie VRM, VÄ® Registrų centras, VÄ® Regitra užklausos, areÅ¡tuotos skolininko lėšos, esančios skolininko kredito įstaigose. Antstolė priėmė Sprendimų vykdymo instrukcijos reikalavimus atitinkančios formos patvarkymÄ vykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sÄ skaitoje. Skolininkas nepateikia dokumentų, įrodančių, kad gauna CPK 739 straipsnyje numatytas lėšas, į kurias negalima nukreipti skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo.

Panaikinus patvarkymÄ vykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sÄ skaitoje, iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ skolininko taps neįmanomu. CPK 668 straipsnio 1 dalis galėtų bÅ«ti taikoma lėšoms, kurios liko skolininkui iÅ¡ darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų iÅ¡skaitų iÅ¡ieÅ¡kojimo. Å iuo konkrečiu atveju skolininkas nedirba ir darbo užmokesčio ar jam prilyginamų pajamų negauna.

Nutarimai dėl baudos skyrimo pateikti nepraleidus trijų mėnesių vykdomojo dokumento pateikimo termino, todėl nėra teisinio pagrindo nutraukti vykdomųjų bylų. Suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, pateikė atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ , kuriuo praÅ¡o skundÄ atmesti. Suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodė iÅ¡ esmės tokius pačius argumentus kaip ir antstolė patvarkyme dėl skundo netenkinimo. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 17 d. nutartimi pareiÅ¡kėjo S. S. skundÄ dėl antstolės V.

M. veiksmų tenkino iÅ¡ dalies ir panaikino antstolės V. M. 2016 m. liepos 29 d. patvarkymÄ Nr. B-26705 vykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sÄ skaitoje. KitÄ pareiÅ¡kėjo skundo dalį atmetė. Teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimu, jog dėl administracinės nuobaudos – baudos vykdymo senaties terminų taikymo bÅ«tina vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-182/2010).

Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudÄ (baudÄ ) vykdymo senaties terminas, turi bÅ«ti nustatyta ar nepraleistas 3 mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudÄ arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis); ar vykdymo laikotarpiu nėra 2 metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo; taip pat ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga vykdymo laikotarpiu buvo sustojusi dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vengimo atlikti jam paskirtÄ nuobaudÄ â€“ sumokėti ar netrukdyti iÅ¡ieÅ¡koti jam paskirtÄ baudÄ , dėl kokių nors to asmens veiksmų, siekiant iÅ¡vengti baudos sumokėjimo (Lietuvos vyriausias administracinio teismo nutartys administracinėse bylose 2007 m. gegužės 31 d.

Nr. N(9)-1105/2007, 2007 m. spalio 4 d. Nr.N18-1653/2007, 2007 m. lapkričio 15 d. Nr. N3-1859/2007, 2009 m. gruodžio 22 d. Nr. N575-4150/2009). Teismas nustatė, kad antstolės kontoroje 2010 m. kovo 2 d. buvo gautas vykdyti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutarimas Nr. A2.6.-1456-271/2009 dėl baudos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ pareiÅ¡kėjo, o 2011 m. sausio 24 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutarimas Nr. A2.6.-2387-269/2010 dėl baudos iÅ¡ieÅ¡kojimo. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad minėti dokumentai pateikti vykdyti antstolei nepraėjus trims mėnesiams nuo nutarimų priėmimo dienos.

Teismas nustatė, kad antstolė vykdomojo byloje Nr. 0015/10/00795 iÅ¡siuntė 2010 m. kovo 16 d. patvarkymÄ priimti vykdyti vykdomÄ jį dokumentÄ , siÅ«lymÄ sumokėti vykdymo iÅ¡laidas bei patvarkymÄ areÅ¡tuoti lėšas ir vykdymo iÅ¡laidas pareiÅ¡kėjo nurodytu adresu, kurie buvo jam įteikti asmeniÅ¡kai 2010 m. kovo 29 d. Antstolė taip pat 2010 m. kovo 3 d., 2010 m. gegužės 31 d., 2011 m. sausio 24 d., 2011 m. rugpjūčio 17 d., 2012 m. rugpjūčio 27 d., 2013 m. rugpjūčio 22 d., 2013 m. spalio 17 d. ir 2014 m. rugsėjo 29 d. patikrino duomenis apie pareiÅ¡kėjo turimas lėšas banko sÄ skaitose, 2010 m. kovo 3 d., 2010 m. gegužės 31 d., 2010 m. rugsėjo 16 d., 2011 m. sausio 24 d., 2011 m. kovo 21 d., 2011 m. rugpjūčio 17 d., 2011 m. gruodžio 16 d., 2012 m. birželio 1 d., 2012 m. rugsėjo 5 d., 2013 m. balandžio 24 d., 2013 m. spalio 24 d., 2014 m. liepos 24 d., 2014 m. spalio 20 d., 2015 m. gegužės 15 d. ir 2016 m. liepos 28 d. atliko užklausas apie pareiÅ¡kėjo darbovietę, iÅ¡ kurių matyti, kad jis nedirbo.

Iš 2016 m. liepos 28 d. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registro duomenų matyti, kad pareiškėjas bausmę atlieka (duomenys neskelbtini). Taigi vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad antstolė sistemingai atliko vykdymo veiksmus (nesant tarp jų didesnio nei dviejų metų tarpo) – siuntė pareiškėjui priimtus patvarkymus, periodiškai tikrino jo turtinę padėtį, darbovietę. Pažymėtina, kad vykdomieji veiksmai dėl skolų išieškojimo vykdomosiose bylose Nr. 0015/10/00795 ir Nr. 0015/11/00256 buvo atliekami vienoje vykdomojoje byloje Nr. 0015/10/00795.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas daugiau nei dvejus metus nuo baudos paskyrimo buvo laisvėje, tačiau, bÅ«damas darbingo amžiaus, nesugebėjo susirasti darbo ir sumokėti iÅ¡ viso 1 737,72 Eur (6 000 Lt) dydžio baudų. Nuo 2012 m. pareiÅ¡kėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę dėl savo paties atliktų neteisėtų veikų, kas reiÅ¡kia, kad pats pareiÅ¡kėjas neteisėtais veiksmais apribojo savo galimybę pasirinkti darbÄ ar kitokiÄ teisėtÄ veiklÄ ir iÅ¡ jos gauti pajamas.

Nėra pagrindo konstatuoti, jog dėl antstolės aplaidumo ar neveikimo užsitęsė vykdymo laikotarpis ar vykdymo veiksmai skolininko atžvilgiu buvo pradėti (vykdomi) neteisėtai. Priešingai – pats pareiškėjas, žinodamas apie jam paskirtas baudas nuo pat pirmųjų jų paskyrimo dienų, nesiėmė veiksmų bei nedėjo net minimalių pastangų baudai sumokėti. Dėl šios priežasties pareiškėjo pirmasis skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 510 straipsnio 1 dalis).

Teismas nustatė, kad nors pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas įkalinimo įstaigoje, negauna darbo užmokesčio, tačiau jis iÅ¡ artimųjų gauna lėšas pavedimu, kurios kvalifikuotinos kaip gaunamos kitos pajamos, patenkančios į CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) taikomÄ iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ tokių pajamų tvarkÄ . PrieÅ¡ingai nei teigia antstolė, nei įstatymo leidėjas, nei Å¡iÄ teisinę normÄ aiÅ¡kinantis kasacinis teismas sÄ vokos „kitos pajamos“ nesusiaurina iki pajamų, prilyginamų darbo užmokesčiui.

Taigi, antstolės veiksmai vertinami pagal CPK nuostatas, reglamentuojančias iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ skolininko kitų bet kokių pajamų (CPK 733-743 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Antstolė 2016 m. liepos 29 d. patvarkymu Nr. B-26705 areÅ¡tavo visas skolininko lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sÄ skaitoje, iÅ¡ viso 2 120,37 Eur sumai. Antstolė, priimdama šį patvarkymÄ , nesilaikė iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ kitų pajamų reglamentuojančių normų, t. y. nenurodė, kad, vadovaujantis iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ pajamų reglamentuojančiomis CPK 733–743 straipsnių normomis, reikalauja iÅ¡ skolininko gaunamų lėšų kiekvienÄ mėnesį iÅ¡skaičiuoti 70 procentų nuo skolininko pajamų dalies, virÅ¡ijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytÄ vienÄ MMA, ir 50 procentų nuo pajamų dalies, nevirÅ¡ijančios vienos MMA (CPK 736 straipsnis).

Nesant nurodytų sÄ lygų, skundžiamu patvarkymu areÅ¡tavus visas lėšas, esančias pareiÅ¡kėjo įkalinimo įstaigoje turimoje sÄ skaitoje, pareiÅ¡kėjas neturi teisės naudoti dalies piniginių lėšų savo bÅ«tinosioms reikmėms tenkinti. Dėl Å¡ios priežasties antstolės 2016 m. liepos 29 d. patvarkymas Nr. B-26705 naikinamas kaip neteisėtas ir priimtas pažeidžiant įstatymo leidėjo įtvirtintus imperatyvius reikalavimus dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko kitų pajamų tvarkos.

Kadangi teismas turi prerogatyvÄ tik panaikinti antstolio veiksmÄ ar įpareigoti jį atlikti veiksmÄ , bet negali atlikti veiksmų vietoj antstolio, teismas panaikino visÄ skundžiamÄ antstolės 2016 m. liepos 29 d. patvarkymÄ Nr. B-26705, kuriuo buvo areÅ¡tuotos visos skolininko lėšos, esančios įkalinimo įstaigoje turimoje sÄ skaitoje ir antstolė įpareigotina iÅ¡ieÅ¡koti lėšas iÅ¡ pareiÅ¡kėjo, laikydamasi įstatyme nustatytos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ kitų pajamų vykdymo tvarkos (CPK 513 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2009).

                                III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į juos argumentai Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėjas S. S. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutarties dalį, kuria buvo atsisakyta taikyti iÅ¡ieÅ¡kojimo dėl administracinės nuobaudos senatį, ir taikyti senaties terminÄ , nutraukiantį vykdomÄ sias bylas Nr. 0015/10/00795, Nr. 0015/11/00256, taip pat panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutarties dalį dėl įpareigojimo antstolei vykdyti skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sÄ skaitoje iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , taikant CPK 733-743 straipsnių nuostatas, ir priimti nutartį įpareigojančiÄ antstolę, vykdant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , laikytis CPK 668 straipsnyje nustatyto draudimo nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ pinigines lėšas, nevirÅ¡ijančias 1 MMA.

PareiÅ¡kėjo sÄ skaitoje esančios lėšos nėra darbo užmokestis ar jam prilygintos iÅ¡mokos, nes pareiÅ¡kėjas pataisos namuose nedirba ir nebuvo nustatyta, jog į Å¡iÄ sÄ skaitÄ bÅ«tų gaunamos lėšos, nurodytos CPK 737 straipsnyje. Todėl teismas nepagrįstai nustatė iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ darbo užmokesčio ar jam prilyginamų pajamų tvarkÄ . Å iuo atveju teismas turėjo įpareigoti antstolę laikytis CPK 668 straipsnyje nustatytos iÅ¡ieÅ¡kojimo tvarkos. Antstolė vykdo iÅ¡ieÅ¡kojimus pagal nutarimus, kuriais buvo paskirta administracinė bauda.

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog tais atvejais, kai per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra iÅ¡ieÅ¡koma ir negali bÅ«ti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas iÅ¡vengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi bÅ«ti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo. Tokie pirmos instancijos teismo teiginiai, kad iÅ¡ieÅ¡kojimo senaties termino taikymui gali turėti įtakos tokios aplinkybės kaip antstolės veiklumas, darant užklausas dėl skolininko turimo turto, gaunamo darbo užmokesčio ar antstolės aplaidumas, vykdant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , yra neteisingi, nes tokiu atveju administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis taptų blogesnė už padėtį asmens, kurio atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje, kadangi minėtų aplinkybių taikymas baudžiamojon atsakomybėn patraukto asmens atžvilgiu, taikant nuosprendžio vykdymo senatį BK 96 straipsnyje nėra numatytas.

Tokios aplinkybės kaip nesidomėjimas vykdymo eiga ar nebendradarbiavimas su antstole nėra pakankamos vengimui vykdyti nutarimus konstatuoti. Å iuo atveju byloje nustatyta, kad bauda per dvejus metus nebuvo iÅ¡ieÅ¡kota. Atskiruoju skundu antstolė V. M. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutarties dalį, kuria antstolės 2016 m. liepos 29 d. patvarkymas B-26705 buvo panaikintas, ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – skolininko skundÄ atmesti. Nurodo, jog nesutiktina su teismo pozicija, kad skolininko periodiÅ¡kai iÅ¡ artimųjų gaunamos lėšos turėtų bÅ«ti kvalifikuojamos kaip gaunamos kitos pajamos, o iÅ¡ieÅ¡kojimas į minėtas pajamas turėtų bÅ«ti vykdomas, laikantis įstatyme nustatytos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ kitų pajamų vykdymo tvarkos (CPK 736 straipsnis).

CPK 737 straipsnis nurodo pajamų, prilygintinų darbo užmokesčiui sÄ raÅ¡Ä vykdymo procese. Å iame straipsnyje iÅ¡ artimųjų gaunamos lėšos nėra nurodomos kaip lėšos, prilygintinos darbo užmokesčiui. PeriodiÅ¡kai iÅ¡ artimųjų gaunamos lėšos taip pat nėra laikytinos daviniais. VisiÅ¡kai nėra aiÅ¡kus skolininkui perduodamų pajamų kilmės Å¡altinis, todėl nėra jokio teisinio pagrindo jas prilyginti skolininko gaunamoms pajamoms pagal CPK 733-737 straipsnius. Å ios skolininko lėšos jam priklauso asmeninės nuosavybės teise ir įstatymas leidžia nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ tokias lėšas.

Nors CPK 688 straipsnio 1 dalis draudžia nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ pinigines lėšas, nevirÅ¡ijančias 1 MMA, tačiau Å¡i teisės norma nėra absoliuti. Skolininkas nedirba ir darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų negauna, todėl Å¡iuo atveju negali bÅ«ti taikomas nei CPK 736 straipsnis, nei 668 straipsnio 1 dalis. Be to, nuteistiesiems valstybė garantuoja ir užtikrina minimalių ir bÅ«tiniausių poreikių patenkinimÄ . Valstybė skolininkui atliekančiam laisvės atėmimo bausmę, yra suteikusi visas sÄ lygas, reikalingas pragyvenimui.

Antstolė V. M. atsiliepimu į pareiÅ¡kėjo atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o jį atmesti. Nurodo, jog vykdomosiose bylose esantys dokumentai patvirtina, kad 3 mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas, numatytas ATPK 308 straipsnio 1 dalyje pažeistas nebuvo. Antstolė vykdomuosius dokumentus vykdyti priėmė pagrįstai. Antstolė sistemingai atliko vykdymo veiksmus – siuntė pareiÅ¡kėjui priimtus patvarkymus, periodiÅ¡kai tikrino jo padėtį, darbovietę.                  IV.

Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo iš dalies patenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis) patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas atskiruosiuose skunduose numatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirÄ jį skundÄ nėra ginamas vieÅ¡asis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų pagrindas peržengti skundų ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutarties, remiasi skundų teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinės bylos medžiagÄ bei įvertinęs atskirųjų skundų argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su CPK ir ATPK nustatytų senaties terminų vykdymo procese taikymu, tinkamai aiÅ¡kino teisės normas, susijusias su senaties terminų taikymu, tačiau, aiÅ¡kindamas CPK teisės normas, reglamentuojančių iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ piniginių lėšų ribojimÄ , bei remdamasis teismų praktika, netinkamai įvertino pareiÅ¡kėjo gaunamų lėšų prigimtį ir jiems taikytinus iÅ¡ieÅ¡kojimo ribojimus, todėl padarė klaidÄ motyvuojamojoje nutarties byloje, tačiau rezoliucinę nutarties dalį iÅ¡dėstė teisėtai ir pagrįstai.

Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad antstolė dėl skolų iÅ¡ pareiÅ¡kėjo iÅ¡ieÅ¡kojimo vykdo vykdomÄ sias bylas Nr. 0015/10/00795 ir Nr. 0015/11/00256, tai yra vykdo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutarimÄ Nr. A2.6.-1456-271/2009 dėl baudos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ pareiÅ¡kėjo ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutarimÄ Nr. A2.6.-2387-269/2010 dėl baudos iÅ¡ieÅ¡kojimo. Vykdydama priverstinio vykdymo veiksmus, antstolė 2016 m. liepos 29 d. priėmė patvarkymÄ Nr. B-26705 vykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sÄ skaitoje.

Å iuo patvarkymu antstolė areÅ¡tavo skolininko pinigines lėšas, esančias (duomenys neskelbtini) sÄ skaitoje, 1 665,32 Eur skolos sumai ir 455,05 Eur vykdymo iÅ¡laidų sumai, iÅ¡ viso 2 120,37 Eur sumai, ir nurodė areÅ¡tuotas lėšas pervesti į antstolės depozitinę sÄ skaitÄ . Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad antstolė vykdo dvi vykdomÄ sias bylas, kuriose iÅ¡ pareiÅ¡kėjo yra iÅ¡ieÅ¡komos baudos, paskirtos už administracinius teisės pažeidimus. Pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl antstolio veiksmų, rėmėsi gausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

PareiÅ¡kėjo atskirajame skunde nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010 kaip tik yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų taikymo bÅ«tina vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kadangi Å¡is teismas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį formuoja vienodÄ administracinių teismų praktikÄ aiÅ¡kinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus.

Pirmos instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad pagal teismų praktikÄ , sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudÄ â€“ baudÄ â€“ vykdymo senaties terminas, turi bÅ«ti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudÄ arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo.

Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra iÅ¡ieÅ¡koma ir jei negali bÅ«ti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas iÅ¡vengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi bÅ«ti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo. Be to, bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtÄ nuobaudÄ â€“ sumokėti ar netrukdyti iÅ¡ieÅ¡koti jam paskirtÄ baudÄ , t. y., ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007, 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009).

Pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis nurodytais kriterijais, detaliai ištyrė vykdomųjų bylų duomenis, analizuodamas per kiek laiko buvo vykdomieji dokumentai pateikti antstolei vykdyti, kokie konrečiai vykdymo veiksmai buvo atlikti visose vykdomosiose bylose. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vykdomosiose bylose nutarimai dėl baudų skyrimo antstolei buvo pateikti vykdyti, nepraėjus 3 mėnesių terminui nuo šių nutarimų įsiteisėjimo. Taip pat minėtose bylose antstolė periodiškai atlikdavo vykdymo veiksmus, taigi, nepraleido dvejų metų termino nuo vykdomųjų dokumentų gavimo.

Todėl pareiÅ¡kėjo atskirajame skunde nurodyti argumentai, jog baudų iÅ¡ieÅ¡kojimo vykdymo senaties terminai yra suėję, yra nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas atskirajame skunde nenurodė, kokios vykdymo procese nustatytos aplinkybės patvirtina skundžiamos teismo nutarties dalies neteisėtumÄ , nenurodė jokių įrodymų bei teisinių argumentų, kurie galėtų patvirtinti, kad pirmos instancijos teismo padarytos iÅ¡vados dėl pagrįsto iÅ¡ieÅ¡kojimo vykdymo veiksmų tęsimo yra neteisėtos.

Tiek pareiÅ¡kėjas, tiek antstolė atskiruosiuose skunduose nesutiko su pirmos instancijos teismo iÅ¡aiÅ¡kinimu, jog pareiÅ¡kėjo gaunamos lėšos iÅ¡ artimųjų yra priskirtinos prie “kitų pajamų”, patenkančių į CPK LI skyriuje reglamentuojamÄ iÅ¡ieÅ¡kojimo tvarkÄ . Pirmos instancijos teismas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ padarė, remadamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, kurioje buvo aptaros CPK LI skyriaus 736-739 straipsnių normos, apibrėžiančios tam tikras skolininko periodinių pajamų rÅ«Å¡is bei iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ jų ribojimus, taip pat Å¡ių pajamų santykis su CPK 668 straipsnyje numatytu vieno MMA dydžio iÅ¡skaitų ribojimu.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, jog skolininko lėšos, gautinos iš skolininko artimųjų, yra priskiriamos kitoms periodinėms pajamoms pagal CPK 733-743 straipsnius. CPK 736 straipsnio 1 dalyje apibrėžta, jog šiame straipsnyje nustatyti ribojimai taikomi skolininko darbo užmokesčiui ir jam prilygintoms išmokoms bei daviniams. Ši formuluotė neleidžia skolininko artimųjų jam savanoriškai, be jokio įstatyme numatyto pagrindo, teikiamų lėšų pripažinti darbo užmokesčiui prilygintoms išmokoms bei daviniams.

Å iÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir tai, kad CPK 737 straipsnyje yra pateiktas baigtinis kitų skolininko pajamų, prilygintų darbo užmokesčiui, sÄ raÅ¡as, kuriame nėra įtrauktos lėšos, artimųjų teikiamos skolininkui savanoriÅ¡kai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 buvo aptaros CPK LI skyriaus 736-739 straipsnių normos, apibrėžiančios tam tikras skolininko periodinių pajamų rÅ«Å¡is bei iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ jų ribojimus, taip pat Å¡ių pajamų santykis su CPK 668 straipsnyje numatytu vieno MMA dydžio iÅ¡skaitų ribojimu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, jog CPK 668 straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA.

Remiantis cituojamu kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimu bei CPK LI skyriaus 736-739 straipsniais, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad ir artimųjų skolininkui teikiamos lėšos pragyvenimui taip pat nėra reglamentuojamos CPK LI skyriaus normų, todėl joms taip pat turėtų bÅ«ti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas. Todėl tokiu atveju, jeigu nuteistasis į pataisos namų administruojamÄ sÄ skaitÄ gautų tik artimųjų jam skirtas lėšas, ginčijamas antstolės 2016 m. liepos 29 d. patvarkymas galėtų bÅ«ti pripažįstami neteisėtu, kadangi priverstinis iÅ¡ieÅ¡kojimas buvo nukreiptas ir į skolininko pinigų sumos dalį, kuri nevirÅ¡ija Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA).

Taigi, pagal CPK 668 straipsnio 1 dalį numatytas bendras draudimas, jog iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ turto, iÅ¡ieÅ¡kojimas negali bÅ«ti nukreipiamas į pinigų sumÄ , nevirÅ¡ijančiÄ Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (MMA). CPK 736 straipsnis numato iÅ¡skaitų iÅ¡ skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydžio ribojimus. CPK 737 straipsnis apibrėžia skolininko pajamas, prilygintas darbo užmokesčiui, CPK 738 straipsnis nustato, kada galima iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ skolininko gaunamų socialinio draudimo paÅ¡alpų ir iÅ¡mokų, o CPK 739 straipsnis pateikia sÄ raÅ¡Ä pinigų sumų, iÅ¡ kurių negalima iÅ¡ieÅ¡koti.

Pažymėtina, kad į skolininko, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, sÄ skaitÄ , administruojamÄ pataisos namų administracijos, gali bÅ«ti pervedamos visų rÅ«Å¡ių jo pajamos, tai yra ir tos iÅ¡ kurių iÅ¡ieÅ¡kojimas apribotas tam tikru procentu nuo gaunamos sumos, ir tos, iÅ¡ kurių negalima iÅ¡ieÅ¡koti, jeigu jos nevirÅ¡ija vieno MMA, ir tos, iÅ¡ kurių įstatymas iÅ¡ viso draudžia iÅ¡ieÅ¡kojimÄ . Todėl teismas, norėdamas įvertinti, ar antstolis pagrįstai 2016 m. liepos 29 d. patvarkymu areÅ¡tavo pareiÅ¡kėjo pataisos namų depozitinėje sÄ skaitoje esančias lėšas, nenustatydamas jokių CPK nurodytų ribojimų, turi iÅ¡sireikalauti iÅ¡ pataisos namų duomenis apie Å¡ių lėšų, gaunamų į skolininko depozitinę sÄ skaitÄ , sudėtį ir jų kilmę.

Nagrinėjamoje byloje Å¡ių duomenų antstolės pateiktose vykdomosiose bylose nėra. Tačiau tiek pats pareiÅ¡kėjas, tiek antstolė sutinka, jog į pareiÅ¡kėjo sÄ skaitÄ tebuvo gaunamos tik artimųjų asmenų jam pervedamos lėšos, ir dėl Å¡ios aplinkybės ginčo nėra. Pripažintina, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai panaikino antstolės 2016 m. liepos 29 d. patvarkymÄ Nr. B-26705 vykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sÄ skaitoje, kadangi jame nėra nurodyta jokių CPK nustatytų iÅ¡ieÅ¡kojimo ribojimų.

Tačiau skundžiamos nutarties motyvuojamojoje dalyje buvo nepagrįstai nurodyta, jog antstolė įpareigotina iÅ¡ieÅ¡koti lėšas iÅ¡ pareiÅ¡kėjo, laikydamasi įstatyme nustatytos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ „kitų pajamų“ vykdymo tvarkos. Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ dalies sutinka su pareiÅ¡kėjo atskirojo skundo argumentu ir tikslina Å¡iÄ pirmos instancijos teismo nutarties motyvuojamÄ jÄ dalį, nurodydamas, jog naikinamas visas skundžiamas antstolės 2016 m. liepos 29 d. patvarkymas Nr. B-26705, kuriuo buvo areÅ¡tuotos visos skolininko lėšos, esančios įkalinimo įstaigoje turimoje sÄ skaitoje, ir antstolė įpareigotina iÅ¡ieÅ¡koti lėšas iÅ¡ pareiÅ¡kėjo, laikydamasi CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatyto ribojimo ir nenukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimo į pinigų sumÄ , nevirÅ¡ijančiÄ Vyriausybės nustatytos vienos MMA.  Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 buvo aptarti CPK numatyti iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko turimų piniginių lėšų bei kitų gaunamų periodinių pajamų ribojimai, taip pat pažymėta, jog įstatyme nėra iÅ¡imčių, kurios iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarkÄ bei iÅ¡skaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ kitų asmenų, todėl antstolė nepagrįstai atskirajame skunde rėmėsi aplinkybe, kad bausmę atliekantys asmenys yra aprÅ«pinami apranga ir maistu, kaip galinčia pateisinti įstatyme nustatytų iÅ¡ieÅ¡kojimo apribojimų nesilaikymÄ .

Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, ir nors iÅ¡ dalies yra pakeistina skundžiamos nutarties motyvuojamoji dalis, įpareigojant antstolę iÅ¡ieÅ¡kojimo metu taikyti CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytus ribojimus, pati apskųstosios nutarties rezoliucinė dalis yra teisėta ir pagrįsta, o pareiÅ¡kėjo ir antstolės atskirųjų skundų argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti. Procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos sudaro mažesnę, nei 3,00 € sumÄ , todėl pagal CPK 92 straipsnį ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymÄ Nr. 1R-261/1K-355, valstybei Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                                                          Laima Gerasičkinienė