14e56fd3-ca07-42cb-a689-77aa2bf6b3a2 · Vilniaus apygardos teismas

Bylos Nr. e2A-482-803/2017Teisminio proceso Nr.2-68-3-15483-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.9.5.; 1.3.2.9.7.; 3.3.1.20.(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 24 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Onos Gasiulytės, Virginijaus Kairevičiaus ir RÅ«tos Petkuvienės (kolegijos pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės J.

B. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieÅ¡kovų J. B. ir H. V. ieÅ¡kinį dėl atleidimų iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtais, kompensacijų už nepanaudotas kasmetines atostogas, iÅ¡eitinių iÅ¡mokų, vidutinių darbo užmokesčių už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ priteisimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Utenos duona“. Teisėjų kolegija, n u s t a t ė Ginčo esmė1.

Apeliacinėje byloje kyla klausimas dėl atleidimo iÅ¡ darbo teisėtumo, kai darbo sutartis nutraukta dėl struktÅ«rinių pertvarkymų, įrodinėjant teisės aktų pažeidimus, atliekant struktÅ«rinius pertvarkymus.  2. IeÅ¡kovai kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydami:

1) pripažinti jų atleidimÄ iÅ¡ darbo uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „Utenos duona“ neteisėtu;

2) pripažinti, kad darbo sutartys yra nutrauktos teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos;

3) perskaičiuoti jų vidutinį darbo užmokesčio dydį ir priteisti jiems iÅ¡ atsakovo pinigines kompensacijas už nepanaudotas kasmetines atostogas, iÅ¡eitines iÅ¡mokas, vidutinius darbo užmokesčius už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.3. IeÅ¡kovė J. B. nurodė, kad pas atsakovÄ dirbo kepėja konditere 2009-03-31 su atsakovu sudarytos darbo sutarties Nr. 16 pagrindu, o nuo 2015-06-22 dirbo 0,5 etato gamybos vadove – technologe atsakovo padalinyje – kepykloje, esančioje (duomenys neskelbtini).

IeÅ¡kovas H. V. su atsakovu sudarytos 2009-04-30 darbo sutarties pagrindu dirbo kepėju – konditeriu atsakovo padalinyje – kepykloje, esančioje (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovų teigimu, atsakovo reikalų vedėja A. S. atvažiavusi į ieÅ¡kovų darbo vietas pareikalavo, jog ieÅ¡kovai kartu su kitais darbuotojais nutrauktų su atsakovu sudarytas darbo sutartis pačių darbuotojų pareiÅ¡kimu, tačiau jiems to nepadarius, atvažiavę atsakovo atstovai kvietėsi darbuotojus atskirai pokalbiui, siÅ«lydami bei darydami spaudimÄ pasiraÅ¡yti pareiÅ¡kimus dėl darbo sutarčių nutraukimo savo noru.

Kadangi ieškovai su atsakovo atstovų reikalavimu nesutiko, 2016-03-31 atsakovo reikalų vedėja A. S. darbo vietoje ranka užpildė įsakymus dėl darbo sutarties nutraukimo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 129 straipsnio 2 dalį (vykdant struktūrinius pertvarkymus).

4. Su atleidimu nesutinka, įrodinėdami, jog nebuvo įspėti apie darbo sutarties nutraukimÄ (J. B. turėjo gauti įspėjimÄ dėl darbo sutarties nutraukimo prieÅ¡ du mėnesius, o H. V. prieÅ¡ keturis mėnesius, nes jis augina mažametį vaikÄ ), nebuvo pasiÅ«lyta persikelti į kitÄ darbo vietÄ , nebuvo informuoti apie jokius struktÅ«rinius pertvarkymus nei žodžiu, nei raÅ¡tu, apie struktÅ«rinius pertvarkymus jiems tapo žinoma tik susipažinus su įsakymais dėl darbo sutarčių nutraukimo. Taip pat nurodo, jog jiems nesuteikta laiko naujo darbo paieÅ¡koms, nesurengtos konsultacijos su darbuotojų atstovais.

5. Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad darbo teisinius santykius reglamentuojančios materialinės normos pažeistos nebuvo, kadangi dėl vykdomos nuostolingos Vilniaus mieste veiklos dvejose kepyklose (adresais: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), dėl Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos draudimo dalį produkcijos tiekti į rinkÄ , sustabdant kepyklos veiklÄ Â (ieÅ¡kovei J. B. kaip atsakingam asmeniui buvo suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas) atsakovas priėmė sprendimÄ , jog veiklÄ tęstų kitas juridinis asmuo – MB „Latmus“, o atsakovo darbuotojai tęsė darbo santykius tomis pačiomis sÄ lygomis kaip ir pas atsakovÄ .

Pažymėjo, kad darbuotojai apie numatomus pasikeitimus buvo informuoti atsakovo atstovų anksčiau nei prieš 10 dienų, tačiau kilus konfliktinei situacijai ir darbuotojams kategoriškai atsisakius pasirašyti bet kokius trišalius susitarimus, atsakovas turėjo vienintelę išeitį - formaliai darbuotojus atleisti nuo 2016-03-31, išmokant išeitines kompensacijas ir išmokas už nepanaudotas kasmetines atostogas. Nurodė, jog iš esmės visi kepyklose dirbę darbuotojai buvo įdarbinti MB „Latmus“, išskyrus ieškovę J.

B., kuri atsisakė sudaryti sutartį su MB „Latmus“; ieÅ¡kovas H. V. darbo teisinius santykius nuo 2016-04-01 tęsia analogiÅ¡komis sÄ lygomis MB „Latmus“, o darbo santykių tęstinumas jam buvo užtikrintas. Pažymėjo, kad darbo santykių su darbuotojais nutraukti nesiekė, tiesiog dėl darbuotojų spaudimo ir reikalavimo iÅ¡mokėti iÅ¡mokas darbo teisiniai santykiai formaliai buvo nutraukti. Pažymi, jog DK 130 straipsnio 3 dalis netaikytina, kadangi darbo teisiniai santykiai buvo tęsiami tapačiomis sÄ lygomis, visi asmenys nei vienÄ dienÄ nebuvo bedarbiai, nebuvo poreikio kitam darbui ar jo paieÅ¡koms, o faktiÅ¡kai darbo teisiniai santykiai nutraukti tik su viena ieÅ¡kove atsisakius tęsti darbo santykius.  II.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. liepos 8 d. sprendimu ieškinį atmetė; laikė, jog ieškovas H. V. darbo santykius tęsia pagal DK 138 straipsnyje įtvirtintas verslo perdavimo nuostatas, o ieškovė J. B. atleista savo iniciatyva pagal DK 127 straipsnio 1 dalies 2 nuostatas; paskirstytos bylinėjimosi išlaidos.

7. Teismas įvertino byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, liudytojų parodymus ir konstatavo realų atsakovo verslo perdavimÄ MB „Latmus“ ir darbo santykių su darbuotojais tęstinumÄ tomis pačiomis sÄ lygomis.

8. Nustatęs, jog darbuotojai apie verslo perdavimÄ ir darbo santykių tęstinumÄ tomis pačiomis sÄ lygomis žinojo 2016 m. vasario mėn., o aplinkybė, jog įspėjimo suraÅ¡ymas raÅ¡tu nedaro darbdavio veiksmų neteisėtais, pažymėjo, jog DK 138 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas 10 darbo dienų įspėjimo terminas nebuvo pažeistas.

9.  Teismas nenustatė darbuotojų teisių pažeidimo dėl darbo teisinių santykių tęstinumo MB „Latmus“, konstatuodamas, jog darbdavys dėl verslo perdavimo dokumentų įforminimo nepagrįstai išmokėjo darbuotojams nutraukiant darbo sutartis išeitines išmokas ir kompensacijas už nepanaudotas kasmetines atostogas. Pažymėjo, jog vien tik netinkamas dokumentų įforminimas nelaikomas neteisėtu veikimu, o ieškovė J. B. pati savo laisva valia nutarė nebetęsti darbo santykių. 10. Kadangi užtikrintas darbuotojų darbo santykių tęstinumas, sprendė, jog nėra pagrindo konstatuoti darbuotojų grupės atleidimo, o kartu ir konsultacijų su darbuotojų atstovais, atleidžiant grupę darbuotojų, pažeidimo.

11. Teismas ieÅ¡kovų elgesį vertino kaip piktnaudžiavimÄ savo teisėmis, kadangi atsakovas sudarė galimybes iÅ¡ karto po verslo perdavimo tęsti darbo teisinius santykius tomis pačiomis sÄ lygomis verslo perėmėjo įmonėje, ieÅ¡kovas H. V. sutiko tęsti darbo santykius, o ieÅ¡kovė J. B. laisva valia nesutiko tęsti darbo santykių, be to, ieÅ¡kovai papildomai gavo kompensacijas iÅ¡ darbdavio, kurios jiems pagal teisės aktų nuostatas nagrinėjamoje situacijoje netgi nepriklausė.12. Teismas laikė, jog ieÅ¡kovas H.

V. darbo teisinius santykius tęsia MB „Latmus“ pagal DK 138 straipsnyje įtvirtintas verslo perdavimo nuostatas, o J. B. iÅ¡ darbo pas atsakovÄ atleista jos iniciatyva pagal DK 127 straipsnio 1 dalies nuostatas.III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai13. IeÅ¡kovė J. B. pateikė apeliacinį skundÄ , praÅ¡ydama pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 8 d. sprendimÄ Â - pripažinti darbo sutarties nutraukimÄ tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo, kurio teisių ir pareigų perėmėja yra MB „Latmus, DK 129 straipsnio 2 dalies pagrindu neteisėtu ir nustatyti, kad darbo sutartis nutraukta nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos DK 300 straipsnio 4 dalies pagrindu; priteisti 94,52 Eur kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas, 540,12 Eur iÅ¡eitinės iÅ¡mokos, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos bei peržiÅ«rėti ginčijamo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme.

Nurodė Å¡iuos, kaip esminius, apeliacinio skundo argumentus:13.1. Teismas, nepasisakydamas dėl to, ar ieÅ¡kovės atleidimas iÅ¡ darbo buvo teisėtas pagal DK 129 straipsnio 2 dalį, nepagrįstai sprendė, jog ieÅ¡kovės darbo santykiai pasibaigė pagal DK 127 straipsnio 1 dalies nuostatas, tokiu bÅ«du virÅ¡ydamas ieÅ¡kinio reikalavimus. Pažymi, jog dėl tokio teismo sprendimo ieÅ¡kovės padėtis pablogėjo, kadangi nebuvo iÅ¡nagrinėti kiti ieÅ¡kinio reikalavimai, t. y. neiÅ¡spręstas ginčas dėl iÅ¡eitinės kompensacijos ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas;13.2. nors sutinka su apylinkės teismo iÅ¡vada dėl 2016-03-31 įvykusio atsakovo verslo perdavimo, tačiau mano, jog tokia aplinkybė nedaro apeliantės darbo sutarties nutraukimo pagal DK 129 straipsnio 2 dalį teisėtu, kadangi tai prieÅ¡tarauja DK 138 straipsnio 2 dalyje numatytam draudimui pakeisti darbo sÄ lygas ar nutraukti darbo sutartį dėl verslo ar jo dalies perdavimo;13.3. nesutinka dėl darbo teisinių santykių tęstinumo užtikrinimo, kadangi atsakovas pats pripažino, jog nutraukė su ieÅ¡kove sudarytÄ darbo sutartį DK 129 straipsnio 2 dalies pagrindu, nesuteikdamas ieÅ¡kovei aiÅ¡kios ir užtikrintos galimybės iÅ¡saugoti darbo santykius su MB „Latmus“;13.4. iÅ¡mokėta iÅ¡eitinė 4 mėn. dydžio vidutinio darbo užmokesčio iÅ¡moka bei kompensacija už nepanaudotas atostogas apskaičiuota neteisingai, kadangi kovo mėnesį, kuris imamas skaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, atsakovas apskaičiavo mažesnį darbo užmokestį neiÅ¡mokant priedo.

Kadangi atsakovas nesilaikė DK 130 straipsnyje reglamentuotų atleidimo procedÅ«rų, vidutinis darbo užmokestis turėjo bÅ«ti skaičiuojamas pagal ieÅ¡kovės darbo užmokestį 2015 m. lapkričio, gruodžio ir 2016 m. sausio mėnesius. 14.Atsakovas UAB „Utenos duona“ atsiliepime praÅ¡o apeliantės apeliacinį skundÄ atmesti ir skundžiamÄ apylinkės teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, jog teismas nuosekliai nagrinėjo ieÅ¡kinio reikalavimus, o atmetus pirmÄ jį ieÅ¡kinio reikalavimÄ , nėra pagrindo tenkinti iÅ¡ ieÅ¡kinio primojo reikalavimo kylančių kitų reikalavimų.

Pagal CPK 417 straipsnį teismas turi teisę virÅ¡yti ieÅ¡kinio reikalavimus, todėl teismas, nustatęs, kad darbo santykiai nutrÅ«ko ieÅ¡kovės iniciatyva, pagrįstai sprendė, jog darbo santykiai pasibaigė DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu. Mano, jog toks pagrindo pakeitimas nepablogina apeliantės teisinės padėties, kadangi bet kokiu atveju iÅ¡mokos jai buvo iÅ¡mokėtos, be to, apeliantė nenurodo konkrečių jos padėtį pabloginančių aplinkybių. Pažymi, kad sudarė visiems darbuotojams objektyviÄ galimybę tapačiomis sÄ lygomis tęsti darbo teisinius santykius perimančioje bendrovėje, tačiau apeliantė savo noru atsisakė tęsti darbus perimančioje bendrovėje.

Nurodo, kad apeliantei nebuvo pagrindo mokėti priedo prie darbo užmokesčio už 2016 m. kovo mėn., kadangi dėl apeliantės veiklos buvo sustabdyta kepyklos veikla ir patenkintos išdirbio normos, o atsakovas patyrė tiesioginių ir netiesioginių nuostolių. Teisėjų kolegijak o n s t a t u o j a :IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 15.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-09-21 nutarimas). Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo iÅ¡eiti už pareikÅ¡tų reikalavimų ribų, todėl nepasisakoma dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, priimto dalyje dėl H. V. ieÅ¡kinio, jam nepareiÅ¡kus apeliacinio skundo. Dėl darbo santykių nutraukimo teisėtumo 16.Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad:

a) ieÅ¡kovei J. B. buvo žinoma, kad keisis įmonės savininkai, b) J. B. laisva valia nebesiekė tęsti darbo teisinių santykių. Byloje nustatyta, jog atsakovo 2016-03-31 įsakymu Nr. 15-K „Dėl darbo sutarties nutraukimo“ nutraukta J. B. darbo sutartis pagal DK 129 straipsnio 2 dalį vykdant struktÅ«rinius pertvarkymus (el. b. t. I, b. l. 13). BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieÅ¡kovė J. B. teismo posėdžio metu papildomai paaiÅ¡kino, kad ji nesutiko pereiti dirbti į MB „Latmus“, nes manė, kad ras geresnį darbÄ ; iki 2016-03-31 likus savaitei ar dviems ji buvo informuota apie MB „Latmus“ tolesnę veiklÄ kepykloje.

Teismas, įvertinęs Å¡iÄ aplinkybę, sprendė, kad ieÅ¡kovė J. B. pati savo laisva valia nutarė nebetęsti darbo santykių, todėl padarė iÅ¡vadÄ , jog J. B. iÅ¡ darbo pas atsakovÄ atleista jos iniciatyva pagal DK 127 straipsnio 1 dalies nuostatas. 17.Nesutikdama Å¡ioje dalyje su teismo sprendimu, apeliantė įrodinėjo, kad teismas pakeitė jos reikalavimÄ , taip virÅ¡ydamas ieÅ¡kinio ribas. 18.Teisėjų kolegija pripažįsta apeliantės argumentÄ kaip pagrįstÄ , kad teismas sprendė dėl aplinkybių, kurios nebuvo ginčo objektu (CPK 13 straipsnis), todėl Å¡alina pirmos instancijos teismo sprendimo argumentus dėl to, kad J.

B. iÅ¡ darbo pas atsakovÄ atleista jos iniciatyva pagal DK 127 straipsnio 1 dalies nuostatas, panaikindama Å¡ioje dalyje teismo sprendimÄ dėl netinkamai taikytų proceso teisės normų (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Apeliantė prašė teismo pripažinti jos atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu pažeidžiant įstatymų nustatytÄ tvarkÄ , o ne pakeisti atleidimo iÅ¡ darbo formuluotę.19.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismui pripažinus, kad atsakovas ieÅ¡kovę atleido pagal DK 129 straipsnio 2 dalį, ieÅ¡kovei priklausytų iÅ¡eitinė iÅ¡moka (DK 140 straipsnio 1 dalis), kuri laikant darbo santykius pasibaigus DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu nėra mokama (DK 140 straipsnio 3 dalis).20.Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog ieÅ¡kovė nereikalavo pakeisti atleidimo iÅ¡ darbo formuluotės. Ji prašė pripažinti atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu bÅ«tent pagal DK 129 straipsnio 2 dalį.

Teismas, sprendęs, kad nėra tam pagrindo, atmetė ieÅ¡kinį. CPK 414 straipsnio 1 dalyje reglamentuota teismo teisė darbo bylose rinkti įrodymus, kuriais Å¡alys nesiremia, jei tai bÅ«tina siekiant teisingai iÅ¡spręsti bylÄ , negali bÅ«ti aiÅ¡kinama tokiu bÅ«du, jog atleidžia proceso Å¡alis nuo įrodymų pateikimo ir argumentų nurodymo. Å i norma taip pat nesuteikia teisės teismui ieÅ¡kinį papildyti faktinio pobÅ«džio argumentais, kurių ieÅ¡kovė nenurodė.21.Apeliantė sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad 2016-03-31 iÅ¡ tikrųjų įvyko atsakovo verslo perdavimas MB „Latmus“, tačiau įrodinėja, kad negalėjo bÅ«ti atleista pagal DK 129 straipsnio 2 dalį, nes tai prieÅ¡tarautų DK 138 straipsnio 2 dalies numatytam draudimui pakeisti darbo sÄ lygas ar nutraukti darbo sutartį dėl verslo ar jo dalies perdavimo ir Å¡iuo straipsniu įgyvendinamoje Europos SÄ jungos Tarybos 2001 m. kovo 12 d. direktyvoje 2001/23/EB įtvirtintas ieÅ¡kovės teises į darbo santykių tęstinumÄ .22.Pagal DK 138 straipsnio 2 dalį verslo ar jo dalies perdavimo atveju darbo santykiai tęsiasi tokiomis pačiomis sÄ lygomis verslo perėmėjo įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje, nepaisant verslo ar jo dalies perdavimo teisinio pagrindo.

Pakeisti darbo sÄ lygas ar nutraukti darbo sutartį dėl verslo ar jo dalies perdavimo draudžiama. Apie bÅ«simÄ verslo ar jo dalies perdavimÄ darbuotojui turi bÅ«ti praneÅ¡ta iÅ¡ anksto raÅ¡tu ne vėliau kaip prieÅ¡ deÅ¡imt darbo dienų, nurodant verslo ar jo dalies perdavimo datÄ , teisinį pagrindÄ , tokio perdavimo ekonominius ir socialinius padarinius darbuotojui.23.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2016-04-01 vyko atsakovo verslo perdavimas MB „Latmus“, apie verslo perdavimÄ ir darbo santykių tęstinumo užtikrinimÄ tomis pačiomis sÄ lygomis ieÅ¡kovai patys patvirtino jau žinoję 2016 m. vasario mėn. pabaigoje, ieÅ¡kovė atleista iÅ¡ darbo 2016-03-31.

Esant Å¡iai aplinkybei, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad buvo tinkamai taikytas DK 138 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas 10 darbo dienų įspėjimo terminas, o vien tai, kad įspėjimas nebuvo suraÅ¡ytas raÅ¡tu, nesudaro pagrindo pripažinti atsakovo veiksmus neteisėtais. Tokiu atveju daroma iÅ¡vada, kad iÅ¡laikytas 10 darbo dienų įspėjimo terminas iki praneÅ¡imo apie verslo perdavimÄ MB „Latmus“ yra laikomas priimtina situacija, todėl dėl Å¡ios aplinkybės konstatuojamas darbdavio pareigų tinkamas įvykdymas (DK 229 straipsnis).24.Sprendžiant dėl atleidimo pagrindo teisėtumo, teisėjų kolegija nurodo, kad darbo įstatymai negarantuoja darbo sÄ lygų nepasikeitimo.

DK 120 straipsnio 1 dalis numato, kad kai keičiama gamyba, jos mastas, technologija arba darbo organizavimas, taip pat kitais gamybinio bÅ«tinumo atvejais darbdavys turi teisę pakeisti darbo sutarties sÄ lygas. Jei darbuotojas nesutinka dirbti pakeistomis darbo sÄ lygomis, jis gali bÅ«ti atleistas iÅ¡ darbo pagal Å¡io Kodekso 129 straipsnį laikantis nustatytos darbo sutarties nutraukimo tvarkos. 25.Minėta, kad atsakovas pasiÅ«lė apeliantei darbÄ MB „Latmus“ tokiomis pačiomis sÄ lygomis, kai buvo nuspręsta Å¡iai įmonei perduoti kepyklos verslÄ .

DK 138 straipsnio 2 dalis darbdaviui draudžia pakeisti darbo sÄ lygas ar nutraukti darbo sutartį dėl verslo ar jo dalies perdavimo. Tačiau pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė (apeliantė) nėjo dirbti į MB „Latmus“, nes nenorėjo (el. b. t. I, b. l. 124–128), todėl padarė iÅ¡vadÄ , jog J. B. savo iniciatyva savo laisva valia nebesiekė tęsti darbo teisinių santykių, t. y. nutarė nutraukti darbo teisinius santykius. Apeliantei pripažinus faktÄ , kad ji atsisakė tęsti darbo santykius MB „Latmus“, atmetamas apeliacinio skundo argumentas, kad buvo pažeista jos teisė į darbo santykių tęstinumÄ , kuri reglamentuota Europos SÄ jungos Tarybos 2001 m. kovo 12 d. direktyvoje 2001/23/EB, o apeliantės nurodoma Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo praktika (2000 m. gegužės 18 d. sprendimas KVS International, C-301/98, 2006 m. liepos 6 d. sprendimas Komisija prieÅ¡ PortugalijÄ , C-53/05, 1985 m. liepos 11 d. sprendimas Mikkelsen byloje Nr.105/84) tampa neaktuali.

Europos socialinė chartija, reglamentuodama teisę į darbÄ ir teisę tinkamas darbo sÄ lygas, neįpareigoja valstybės narės numatyti darbdaviui tokius įpareigojimus dėl darbuotojų teisių, kurie darytų esminę žalÄ jo verslui. Nagrinėjamoje byloje atsakovas aiÅ¡kiai nurodė, kad kepyklos veikla buvo sustabdyta dėl Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatytų pažeidimų, todėl mažiausiai socialiai žalingas sprendimas buvo perduoti šį verslÄ kitam juridiniam asmeniui. 26.DK 95 straipsnio 1 dalis numato, kad „kiekvienoje darbo sutartyje Å¡alys privalo sulygti dėl bÅ«tinųjų sutarties sÄ lygų: darbuotojo darbovietės (įmonės, įstaigos, organizacijos, struktÅ«rinio padalinio ir kt.) ir darbo funkcijų, t. y. dėl tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbo arba tam tikrų pareigų“.

Nagrinėjamu atveju pasikeitus bÅ«tinajai darbo sÄ lygai dėl darbdavio, tačiau nekeičiant kitų sutartų darbo sÄ lygų, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantei nesutikus dėl darbo sÄ lygos dėl darbdavio pakeitimo, atsakovas pagrįstai taikė DK 129 straipsnį.27.IeÅ¡kovė įrodinėjo, kad jÄ atleidžiant turėjo bÅ«ti iÅ¡laikytas DK 130 straipsnio reikalavimas dėl 2 mėnesių įspėjimo termino (el. b. t. I, b. l. 4). Pažymėtina, kad atsakovas nesiekė atleisti apeliantės dėl struktÅ«rinių pertvarkymų.

Kilus konfliktui, buvo priimtas sprendimas atleisti darbuotojus pagal DK 129 straipsnio 2 dalį. DK 129 straipsnio 1 dalis numato, kad darbdavys gali nutraukti neterminuotÄ darbo sutartį su darbuotoju tik dėl svarbių priežasčių, apie tai įspėjęs jį Å¡io Kodekso 130 straipsnyje nustatyta tvarka. Atleisti darbuotojÄ iÅ¡ darbo, kai nėra darbuotojo kaltės, leidžiama, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitÄ darbÄ . Kaip jau minėta, apeliantė nesutiko su darbo sÄ lygų pakeitimu.

Apeliacinis teismas nurodo, kad tokiu atveju turėjo bÅ«ti taikoma DK 120 straipsnio 1 dalis, nukreipianti į DK129 straipsnio 1 dalį. Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovė buvo teisi, įrodinėdama DK 130 straipsnio reikalavimo dėl 2 mėnesių įspėjimo termino pažeidimÄ . Teisėjų kolegija dar kartÄ nurodo, jog tai, kad ieÅ¡kovė pati savo laisva valia nutarė nebetęsti darbo santykių, nesuteikia teismui spręsti, jog J. B. iÅ¡ darbo pas atsakovÄ atleista jos iniciatyva pagal DK 127 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes tai tik nuo darbuotojo valios priklausantis teisinių santykių pasibaigimo pagrindas, kuris turi bÅ«ti įformintas Å¡io straipsnio nustatyta tvarka. 28.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad atleidimas iÅ¡ darbo darbdavio iniciatyva, nesant darbuotojo kaltės, gali bÅ«ti pripažintas neteisėtu, jeigu darbuotojas iÅ¡ viso nebuvo įspėtas apie bÅ«simÄ atleidimÄ ; o įstatyme nustatytų įspėjimo terminų nesilaikymas nesukelia tokių teisinių padarinių, nes įstatymų leidėjo įtvirtintas tik atleidimo datos perkėlimas.

Taigi įstatyme nustatyto įspėjimo apie bÅ«simÄ atleidimÄ iÅ¡ darbo termino pažeidimas negali bÅ«ti pagrindas pripažinti darbo sutarties su darbuotoju nutraukimÄ neteisėtu, Å¡is pažeidimas gali bÅ«ti iÅ¡taisomas perkeliant atleidimo iÅ¡ darbo datÄ Ä¯statymu nustatytam įspėjimo terminui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-198/2012 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).29.Atsižvelgiant į nurodytÄ kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , apeliantės argumentas, jog nagrinėjamoje byloje turėjo bÅ«ti taikytas DK 300 straipsnio 4 dalis, laikant, jog darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos, atmetamas. 30.Pagal Europos socialinės chartijos 4 straipsnio 4 dalį yra pripažįstama visų darbuotojų teisė į tinkamÄ iÅ¡ankstinio praneÅ¡imo apie atleidimÄ iÅ¡ darbo laikÄ .

J. B. pripažino, jog ji buvo informuota apie verslo dalies pardavimÄ nuo 2016 m. vasario mėnesio, apeliantė atleista iÅ¡ darbo 2016-03-31 pagal DK 129 straipsnio 2 dalį, Å¡alims nesusitarus dėl darbo MB „Latmus“. DK 130 straipsnis numato, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį raÅ¡tu pasiraÅ¡ytinai įspėjęs darbuotojÄ prieÅ¡ du mėnesius. Apeliantė pati nurodė, kad ji turėjo teisę bÅ«ti įspėta apie ketinimÄ atleisti prieÅ¡ du mėnesius. Tai reiÅ¡kia, kad darbdaviui neįrodžius konkrečios iÅ¡ankstinio praneÅ¡imo apie atleidimÄ iÅ¡ darbo datos, jos atleidimo iÅ¡ darbo data perkeliama į 2016-05-31, atitinkamai už du mėnesius priteisiant vidutinį darbo užmokestį.

Dėl vidutinio darbo užmokesčio31.Apeliantė nurodė, kad atsakovo apskaičiuota iÅ¡moka atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ už 84 darbo dienas, vidutinį darbo užmokestį skaičiuojant iÅ¡ paskutinių 3 mėnesių, t.y. sausio, vasario ir kovo darbo užmokesčio, neatitinka teisės aktų reikalavimų, nes ieÅ¡kovės vidutinis mėnesio darbo užmokestis turėjo sudaryti 781,13 EUR (t.y. (782,53+782,07+778,80)/3), o dienos – 37,80 EUR (t.y. (782,53+782,07+778,80)/62), imant darbo užmokestį 2015 m. lapkričio, gruodžio ir 2016 m. sausio mėnesiais. 32.Remiantis Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigÅ«no vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimo Nr. 650, 7.1. punktu, apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieÅ¡ tÄ mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis.

Darbuotojo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iÅ¡ skaičiuojamojo laikotarpio užmokesčio, apskaičiuoto už atliktÄ darbÄ ar dirbtÄ laikÄ (jeigu teisės aktuose nenumatyta kitaip), įskaitant visas darbo apmokėjimo rÅ«Å¡is, nurodytas ApraÅ¡o 4.1–4.4 papunkčiuose, ir mėnesines premijas. 33.Atsižvelgiant į tai, kad apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, apeliantės argumentas dėl neteisingai iÅ¡mokėtos kompensacijos sumos už 4 mėnesius pagal DK 140 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir nepanaudotas atostogas atmetamas.

IeÅ¡kovė negali pasirinkti, kuris laikotarpis apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį bÅ«tų jai palankiausias, o kaip minėta, konstatavus DK 130 straipsnio 1 dalies pažeidimÄ , iÅ¡mokos skaičiavimas atgal nenumatytas, todėl nėra pagrindo imti, kaip ji nurodo, 2015 m. lapkričio, gruodžio ir 2016 m. sausio mėnesius. 34.Taip pat apeliantė nurodo, kad jai nebuvo iÅ¡mokėtas pagal darbo sutartį priklausantis darbo užmokesčio priedas. Teisėjų kolegija atmeta šį argumentÄ , nes J.

B. 2009-03-31 su atsakovu sudarytoje darbo sutartyje Nr. 16, pagal kuriÄ ji dirbo kepėja–konditere padalinyje–kepykloje adresu: (duomenys neskelbtini), o nuo 2015-06-22 dirbo 0,5 etato gamybos vadove–technologe padalinyje–kepykloje, adresu: (duomenys neskelbtini) (el. b. t. I, b. l. 16–19), nėra susitarta dėl konkretaus priedo (DK 95 straipsnio 3 dalis, 186 straipsnio 1, 2 dalys). 35.Atsakovas pateikė įrodymus, kad apeliantės vienos dienos darbo užmokestis yra 31,37 euro. Kaip jau sprendė apeliacinės instancijos teismas Å¡ios nutarties 30 punkte, apeliantės teisių pažeidimas gali bÅ«ti iÅ¡taisomas perkeliant atleidimo iÅ¡ darbo datÄ Ä¯statymu nustatytam įspėjimo terminui, todėl jos naudai priteisiama 1 348,91 eurų vidutinio darbo užmokesčio (21 d.d. balandžio mėnesį + 22 d.d. gegužės mėnesį x 31,37 euro = 1 348,91 eurų).

Taip pat apeliantei priteisiama 94,11 eurų piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas už šį laikotarpį (3 k.d. (nepanaudotų atostogų kalendorinių dienų suma už 43 darbo per dienas balandžio ir gegužės mėnesį) x 0,7 (metinio darbo dienų koeficientas pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 23 d. įsakymÄ Nr. A1-789) x 31,37 eurų).Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų31.CPK normos yra vieÅ¡osios teisės normos. Bylinėjimosi iÅ¡laidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grÄ Å¾inimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio.

Patenkinus apeliacinį skundÄ iÅ¡ dalies ir pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, atitinkamai pakeičiamas pirmosios instancijos teismo nustatytas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamoje byloje apeliacinis skundas yra atmestas 70 proc., nes pripažinta, kad atleidimas iÅ¡ darbo buvo teisėtas, tačiau nusprendus, jog iÅ¡ dalies netinkamai įgyvendinta atleidimo iÅ¡ darbo tvarka. Pirmosios instancijos teismas priteisė iÅ¡ apeliantės 325 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai.

Apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad ieÅ¡kovės reikalavimai tenkinami 30 proc., iÅ¡ jos priteistÄ 325 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ sumažina iki 195 eurų. Atsakovas už atsiliepimo parengimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ sumokėjo 550 eurų, todėl atsižvelgiant į atmesto apeliacinio skundo procentÄ , atsakovo naudai priteisiama 330 eurų. IeÅ¡kovė pirmosios instancijos teisme patyrė 100 eurų bylinėjimosi iÅ¡laidų, todėl patenkinus jos reikalavimÄ iÅ¡ dalies, iÅ¡ atsakovo priteisima 30 eurų jos naudai (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d.

įsakymo Nr.1R-77 „Dėl 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija n u t a r ė : ieÅ¡kovės J. B. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 8 d. sprendimÄ pakeisti ir jo rezoliucinę dalį iÅ¡dėstyti taip:„IeÅ¡kovės J.

B. ieškinį tenkinti iš dalies, o H. V. ieškinį atmesti.Laikyti, kad H. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) darbo teisinius santykius tęsia pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 138 straipsnyje įtvirtintas verslo perdavimo nuostatas.Nustatyti, kad ieškovės J. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo UAB „Utenos duona“ (j. a. k. 183784734) darbo sutartis yra nutraukta nuo 2016 m. gegužės 31 d. pagal DK 129 straipsnio 2 dalį.Priteisti iš atsakovo UAB „Utenos duona“ (j. a. k. 183784734) ieškovei J.

B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1443,02 Eur (vienÄ tÅ«kstantį keturis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt tris Eur 2 ct) kompensacijÄ . KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti.“Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės J. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 525 Eur (penkis Å¡imtus dvideÅ¡imt penkis eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovo UAB „Utenos duona“ (j. a. k. 183784734) naudai.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo H. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 325 Eur (tris Å¡imtus dvideÅ¡imt penkis eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovo UAB „Utenos duona“ (j. a. k. 183784734) naudai.Priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Utenos duona“ (j. a. k. 183784734) 30 Eur (trisdeÅ¡imt eurų) ieÅ¡kovės J.

B. (a. k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidų naudai.Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai                                                                                                              Ona Gasiulytė      Virginijus Kairevičius                                                                                                                                                               Rūta Petkuvienė