14e56103-42ef-413d-9d7f-c8b816993b63 · Kauno apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-1290-657/2022 Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00783-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.1.2.4.1.2.; 2.5.5; 3.3.1.14.; 3.3.18.2. Kauno apygardos teismas S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. lapkričio 24 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Laimos KriaučiÅ«naitės ir Tomo Romeikos, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo J.

T. ir ieÅ¡kovų D. B., V. J., A. J., A. B., V. J., D. S., V. B., R. B., V. T. apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. gegužės 24 d. sprendimo ir dėl 2022 m. birželio 17 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų D. B., V. J., A. J., A. B., V. J., D. S., V. B., R. B., V. T. ieÅ¡kinį atsakovui J. T. dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymÄ pripažinimo negaliojančiu, nuosavybės teisės registracijos panaikinimo ir termino palikimui priimti atnaujinimo, tretieji asmenys valstybės įmonė Registrų centrui, Lietuvos notarų rÅ«mai.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovai D. B., V. J., A. J., A. B., V. J., D. S., V. B., R. B., V. T. kreipėsi į teismÄ ir, patikslinę ieÅ¡kinio reikalavimus, prašė:

1) CK 1.81 straipsnio pagrindu pripažinti negaliojančiu atsakovui J. T. 1985 m. vasario 21 d. iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ ;

2) atnaujinti terminÄ palikimui priimti;

3) panaikinti atsakovo J. T. nuosavybės teisės registracijÄ Ä¯ gyvenamÄ jį namÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatÄ â€“ kiemo rÅ«sį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatÄ â€“ garaÅ¾Ä (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatÄ â€“ tvartÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus inžinerinius statinius – Å¡ulinį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatÄ â€“ daržinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini));

4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad J. T., miręs (duomenys neskelbtini) d., ir M. T., mirusi (duomenys neskelbtini) d. santuokoje susilaukė 7 vaikų. IeÅ¡kovai yra J. T. ir M. T. įpėdiniai ar jų teisių perėmėjai. J. T. ir M. T. iki mirties nepertraukiamai gyveno gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), kurį po mirties paliko savo vaikams. Žemės sklype buvo sodyba, susidedanti iÅ¡ gyvenamojo namo ir priklausinių. Ä®pėdiniai tėvų palikimu rÅ«pinosi, prižiÅ«rėjo kaip savo, tačiau dėl teisinių žinių trÅ«kumo, oficialiai palikimo nepriėmė. Visi įpėdiniai gerai sutarė, palaikė artimus Å¡eimyninius santykius, niekada dėl nuosavybės nekilo jokių konfliktų, visi kartu prižiÅ«rėjo tėvų turtÄ , atliko statinių pagerinimus, remonto darbus bendru sutarimu, todėl jie neskubėjo kreiptis dėl nuosavybės teisės į statinius įregistravimo.

3. Atsitiktinai 2020 m. spalio 22 d. patikrinus Nekilnojamo turto registro duomenis, ieÅ¡kovai sužinojo, jog vienas iÅ¡ žemės sklypo bendraturčių J. T. 2020 m. spalio 19 d. įregistravo nuosavybės teisę į statinius 1985 m. vasario 21 d. iÅ¡duoto paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo Nr. 329 pagrindu. IeÅ¡kovai apie tokį paveldėjimo teisės liudijimÄ nieko nežinojo. IeÅ¡kinio senaties terminas turėtų bÅ«ti skaičiuojamas nuo faktinio ieÅ¡kovų sužinojimo apie savo pažeistas teises momento, t. y. nuo ginčijamo paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡vieÅ¡inimo – 2020 m. spalio 19 d.

4. Ginčijamas paveldėjimo teisės liudijimas atsakovui iÅ¡duotas, pažeidžiant vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir gerÄ moralę, kadangi atsakovas buvo nesÄ Å¾iningas ir, pateikdamas pareiÅ¡kimÄ notarei dėl J. T. palikimo priėmimo, pateikė melagingÄ informacijÄ , kad kitų J. T. įpėdinių nėra. Paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo metu dar buvo gyva J. T. žmona M. T., kuri ne tik turėjo teisę paveldėti turtÄ su kitais pirmos eilės įpėdiniais, bet ir buvo ½ dalies J. T. turto bendraturtė.

Be to, atsakovui neabejotinai buvo žinoma ir apie savo brolius ir seseris, kurie taip pat turėjo teisę paveldėti tėvo turto dalį kaip pirmos eilės įpėdiniai. Atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ Ä¯rodo ir tai, kad ginčijamÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ atsakovas pateikė registruoti, praėjus daugiau nei 35 metams nuo jo iÅ¡davimo. Atsakovas sÄ moningai delsė, tikėdamasis, kad kuo vėliau bus įregistruota ir iÅ¡vieÅ¡inta jo nuosavybės teisė, tuo mažesnę tikimybę apginti savo pažeistas teises teisme turės kiti įpėdiniai.

5. Atsakovas su tėvais negyveno nuo 1973 m., ir nuo 1984 m. tėviške visiškai nesirūpino. V. T. įvedė vandentiekį, jo pastangomis gyvenamasis namas buvo apmūrytas, įvesta šildymo sistema, atnaujinta elektros instaliacija, remontuojama skardinio stogo danga, pastatytas priestatas. Asmeninėmis lėšomis V. T. mokėjo darbininkams už atliktus darbus. Po J. T. laidotuvių neįgali M. T. buvo apgyvendinta D. S. namuose, kur buvo slaugoma iki pat jos mirties, atsakovas prie mamos priežiūros neprisidėjo.

6. Atsakovas J. T. su ieÅ¡kiniu nesutiko, pašė nutraukti civilinę bylÄ kaip nenagrinėtinÄ teisme, takyti ieÅ¡kinio senatį ir ieÅ¡kinį atmesti, bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

7. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) d. atsakovas priėmė tėvo J. T. palikimÄ , o 1985 m. vasario 21 d. jam buvo iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymÄ . Paveldėjimo teisės liudijime nurodyta, kad atsakovas paveldi savo tėvo J. T., mirusio (duomenys neskelbtini) d., turtÄ . Žinių apie kitus J. T. turto paveldėtojus, kurie 1964 m. Civilinio kodekso nustatyta tvarka bÅ«tų pareiÅ¡kę savo valiÄ Ä¯ mirusiojo palikimÄ , paveldėjimo byloje, nėra. Priėmęs tėvo palikimÄ , atsakovas paveldėtÄ turtÄ visÄ laikÄ valdė kaip savo, save laikė paveldėto turto savininku (turtÄ tvarkė, juo naudojosi, prižiÅ«rėjo, remontavo, mokėjo už jį mokesčius bei atliko kitus su paveldėto turto naudojimu susijusius veiksmus).

Kiti galimi J. T. įpėdiniai apie palikimo priėmimo faktÄ Å¾inojo, tam niekada neprieÅ¡taravo. Nekilnojamojo turto registre 2020 m. spalio 19 d. buvo įregistruotos atsakovo asmeninės nuosavybės teisės į paveldėtus pastatus, esančius (duomenys neskelbtini). Nesant jokių ieÅ¡kovų praÅ¡ymo atnaujinti prieÅ¡ 36 metus praleisto termino faktinį pagrindÄ pagrindžiančių objektyvių įrodymų, ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje negali bÅ«ti tenkinamas. Paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu, nepripažinus negaliojančiu vienaÅ¡alio atsakovo sandorio – palikimo priėmimo, kurio ieÅ¡kovai neginčija, ieÅ¡kinio patenkinimas nesukels ieÅ¡kovams jokių teisinių pasekmių, todėl teismas turi civilinę bylÄ nutraukti.

8. IeÅ¡kovai nepateikė įrodymų, jog atsakovas, 1985 metais priimdamas palikimÄ , atliko kažkokius neteisėtus ar apgaulingus veiksmus. J. T. 1983-1985 m. Å«kio inventorizacinės kortelės skyriuje „Papildomos žinios“ yra nurodyta, kad trobesius paveldėjo sÅ«nus T. J.. Å i faktinė aplinkybė taip pat įrodo, jog atsakovas po savo tėvo mirties paveldėjo ne tik Å«kio pastatus, bet ir visÄ juose esantį turtÄ , įskaitant ir juose buvusius namų ir Å«kio apyvokos daiktus. Visiems septyniems J.

T. vaikams, potencialiems įstatyminiams įpėdiniams, palikėjo mirties momentu buvo žinoma apie jų tėvo mirties laikÄ , vietÄ ir turtinę padėtį, todėl jie privalėjo žinoti ir savo paveldėjimo teises į mirusiojo palikimÄ , pradėdami palikimÄ faktiÅ¡kai valdyti. IeÅ¡kovai ieÅ¡kinyje nenurodė ir jokių duomenų, kad jie ar kiti galimi J. T. įpėdiniai 1964 m. Civilinio kodekso numatyta tvarka bÅ«tų kreipęsi į notarÄ ar jo funkcijas atliekantį subjektÄ dėl J. T. palikimo priėmimo, nesirÅ«pino palikimÄ sudariusių Å«kio pastatų teisine registracija.

IeÅ¡kovai, turėdami pareigÄ savo teises ir pareigas įgyvendinti sÄ Å¾iningai ir per protingÄ laikÄ , buvo nerÅ«pestingi ir savo, kaip įpėdinių, teisių tinkamai ir laiku neįgyvendino, todėl turi prisiimti ir dėl jų nerÅ«pestingumo kilusias pasekmes.

9. Trečiasis asmuo VÄ® „Registrų centras“ atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė bylos dalį dėl atsakovo J. T. nuosavybės teisės registracijos panaikinimo nutraukti, o Å¡io praÅ¡ymo netenkinus, reikalavimÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Dėl kitų patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimų spręsti teismo nuožiÅ«ra.

10. Nurodė, kad atsakovo J. T. nuosavybės teisės į statinius Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos 2020 m. spalio 19 d. Reikalavimas dėl nuosavybės teisių registracijos panaikinimo yra iÅ¡vestinis ir yra perteklinis. Tuo atveju, jeigu ieÅ¡kovų reikalavimas bÅ«tų tenkintas ir paveldėjimo teisės liudijimas bÅ«tų pripažintas negaliojančiu, toks teismo sprendimas bÅ«tų pakankamu teisiniu pagrindu iÅ¡registruoti J. T. nuosavybės teises į namÄ , kiemo rÅ«sį, garaÅ¾Ä , tvartÄ ir Å¡ulinį.

Papildomai kelti reikalavimus dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu atliktos nuosavybės teisių į minėtus nekilnojamuosius daiktus teisinės registracijos panaikinimo nereikalinga. J. T. nuosavybės teisė į daržinę įregistruota ne tik paveldėjimo teisės liudijimo, bet ir deklaracijos Nr. 1 pagrindu, todėl, ieÅ¡kovams nuginčijus tik paveldėjimo teisės liudijimÄ , tai nebÅ«tų pakankamas pagrindas nuosavybės teisės į daržinę iÅ¡registravimui. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 11.

Alytaus apylinkės teismas 2022 m. gegužės 24 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies – atnaujino ieÅ¡kovams praleistÄ palikimo priėmimo terminÄ , nustatant, kad D. B., V. J., A. J., A. B., V. J., D. S., V. B., R. B., V. T. turi teisę priimti tiesiogiai kaip pirmos eilės įpėdiniai arba kaip palikėjo vaikaičiai palikėjo – jų tėvo arba senelio – J. T., mirusio (duomenys neskelbtini) d., palikimÄ per 3 mėnesius nuo Å¡io teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; nustatė, kad Å¡is sprendimas yra pagrindas atlikti J.

T. nuosavybės gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato – kiemo rÅ«sio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato – garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato – tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitų inžinerinių statinių – Å¡ulinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini), apimties pakeitimus po to, kai kiti įpėdiniai pasinaudos teise priimti J. T. palikimÄ per Å¡iuo teismo sprendimu atnaujintÄ terminÄ ; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovų D.

B., V. J., A. J., A. B., V. J., D. S., V. B., R. B., V. T. valstybės naudai po 9 Eur iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovo J. T. valstybės naudai 38,41 Eur bylinėjimosi išlaidų.

12. Teismas 2022 m. birželio 17 d. papildomu sprendimu priteisė iÅ¡ atsakovo J. T. ieÅ¡kovės D. B. naudai 142,80 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ir atmetė ieÅ¡kovų atstovo praÅ¡ymÄ papildyti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. gegužės 24 d. sprendimo rezoliucinę dalį dėl atsakovo J. T. nuosavybės – daržinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini), teisinio statuso pakeitimo po to, kai kiti įpėdiniai pasinaudos teise priimti atsakovo palikimÄ per teismo sprendimu atnaujintÄ terminÄ .

13. Teismas nurodė, kad nors įpėdiniai, kuriems terminas palikimui priimti atnaujintinas, ginčija kito įpėdinio (atsakovo) palikimo priėmimo teisėtumÄ , tačiau iÅ¡ esmės jie siekia apginti savo teises į palikimÄ CK 5.57 straipsnio 2 dalyje nustatytomis ribomis, t. y. ieÅ¡kovai siekia prisijungti kaip įpėdiniai, priimdami palikimÄ . Atsakovo pateikti argumentai, kad paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimas ieÅ¡kovams nesukels jokių materialiųjų teisinių padarinių, neginčijant paties palikimo priėmimo vienaÅ¡alio sandorio teisėtum fakto, nėra ta aplinkybė, kuri turėtų lemti procesinę dalies bylos baigtį. Teismų praktikoje ne tik pareiÅ¡kimas apie palikimo priėmimÄ , bet ir kreipimasis dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo yra laikomas vienaÅ¡aliu sandoriu, todėl jis gali bÅ«ti ginčijamas sandorių negaliojimo pagrindais.

14. Kadangi Å¡iuo sprendimu ieÅ¡kovams atnaujinamas terminas palikimui priimti, jie yra laikomi pretenduojančiais į palikimÄ . Teismas nežino, o ir atsakovas nėra nurodęs teisės aktų ar teismų praktikos, pagal kuriuos inventorizacinėje kortelėje esantys duomenys bÅ«tų laikomi oficialiu teisių iÅ¡vieÅ¡inimu. Pilnavertį iÅ¡vieÅ¡inimÄ , sukeliantį realias teisines pasekmes, atitinka nuosavybės teisės įregistravimas Nekilnojamojo turto registre paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu. Tai atsakovas atliko 2020 m. spalio 19 d. ir nuo tada skaičiuojamas 1 metų ieÅ¡kinio senaties terminas. IeÅ¡kinys teisme gautas 2020 m. lapkričio 10 d., todėl ieÅ¡kinio senaties terminas nėra praleistas.

15. Atsakovas 1985 m. sausio 10 d. pareiÅ¡kime notarei apie priimamÄ tėvo palikimÄ nenurodė, jog yra kitų J. T. įpėdinių. PareiÅ¡kime notarui apie palikimo priėmimÄ esanti skiltis apie kitus įpėdinius skirta informuoti notaro biurÄ tam atvejui, jeigu kažkas iÅ¡ įpėdinių kreiptųsi iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ , prieÅ¡ sueinant Å¡eÅ¡iems mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos. Tai reiÅ¡kia, kad notaro klaidinimas, nurodant, kad kitų įpėdinių nėra, bÅ«tų reikÅ¡mingas ne daugiau nei Å¡eÅ¡is mėnesius.

Ginčijamas paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo iÅ¡duotas skubos tvarka, t. y. jame turto dalis (1/1 atsakovui) įraÅ¡yta ne dėl to, kad suklaidintas notaras, nesulaukęs 6 mėnesių termino, įrašė paveldimo turto dalį (visÄ turtÄ ) vienam įpėdiniui, o dėl to, kad kiti įpėdiniai per įstatymo numatytÄ 6 mėnesių terminÄ nuo tėvo mirties (duomenys neskelbtini)d. nebuvo priėmę palikimo. Notaras neieÅ¡ko paveldėtojų, jų asmeniÅ¡kai neinformuoja. Teisė priimti palikimÄ atsiranda iÅ¡ civilinių įstatymų, o ne kito įpėdinio valios informuoti notarÄ apie kitus įpėdinius.

Net, jeigu laikyti, kad atsakovas J. T. tyčia, turėdamas ketinimų nuslėpti, jog vienas priima tėvo palikimÄ , nurodė, kad kitų J. T. įpėdinių nėra, Å¡i aplinkybė negali bÅ«ti pripažinta kaip įrodymas, jog 1985 m. vasario 21 d. paveldėjimo teisės liudijimas yra ar tuomet buvo vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei prieÅ¡taraujantis sandoris.

16. Taikant įstatymo analogijÄ , 1985 m. vasario 21 d. paveldėjimo teisės liudijimas, kuris vieÅ¡ame registre buvo įregistruotas tik 2020 m., pagal 1964 m. Civilinį kodeksÄ (CK 255 str. 1 d.) galėjo bÅ«ti laikomas negaliojančiu. Å iuo metu VÄ® Registrų centro 2020 m. spalio 19 d. sprendimu nuspręsta duomenis apie J. T. nuosavybę įraÅ¡yti į registro centrinį duomenų bankÄ â€“ Å¡io sprendimo ieÅ¡kovai neginčija. Å iuo metu notarai, iÅ¡davę paveldėjimo teisės liudijimÄ , naudodamiesi Nekilnojamojo turto sandorių vieÅ¡Ä ja elektronine paslauga (NETSVEP), patys įregistruoja daiktines teises vieÅ¡ame registre.

Teismas pritarė atsakovo argumentui, kad ieÅ¡kovai neįrodė, jog atsakovas, 1985 metais priimdamas savo tėvo J. T. palikimÄ , atliko kažkokius neteisėtus ar apgaulingus veiksmus. Nenustatyta, kad atsakovas, priimdamas tėvo palikimÄ , atliko vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei prieÅ¡taraujančius veiksmus, todėl atmetė ieÅ¡kinio reikalavimÄ pripažinti atsakovui iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ negaliojančiu CK 1.81 straipsnio pagrindu.

17. Atsakovas argumentÄ , kad 36 metus po tėvo J. T. mirties ieÅ¡kovai buvo nerÅ«pestingi, tvarkydami palikimo teisinį įforminimÄ , iÅ¡sako ir savo atžvilgiu, nes pats atsakovas dėl nesuprantamų priežasčių delsė iÅ¡vieÅ¡inti savo nuosavybės teises į nekilnojamÄ jį turtÄ 35 metus. IÅ¡ atsakovo pozicijos matyti, kad jis neketina padėti ieÅ¡kovams iÅ¡taisyti klaidÄ , nes visi įpėdiniai arba ketinantys paveldėti atstovavimo teise galėtų ne ginčo tvarka pasinaudoti CK 5.57 straipsnio 1 dalimi, numatančia, kad palikimas gali bÅ«ti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismÄ , jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimÄ Ä¯pėdiniai.

18. Formaliuoju požiÅ«riu atsakovas yra teisus, atsižvelgiant ir į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalį, numatančiÄ , kad įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, nes jis atliko visas reikalingas paveldėjimo procedÅ«ras, iÅ¡skyrus tai, kad ilgai delsė tai iÅ¡vieÅ¡inti, kai ieÅ¡kovai dėl nežinojimo nepriėmė palikimo ir dabar įrodinėja teisę paveldėti. Formalaus teisingumo taikymas nėra tai, ko teismas turi siekti nagrinėdamas bylas. Atsakovas savo teiginiui, jog ieÅ¡kovai apie atsakovui iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ Å¾inojo 35 metus, pagrįsti nepateikė jokių įrodymų.

IeÅ¡kovai nepasirinko ginti savo pažeistas teises, reikÅ¡dami reikalavimÄ dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu, motyvuodami aplinkybėmis, kad dokumentai galintys įrodyti faktinį palikimo priėmimÄ (įvairÅ«s mokesčiai, kvitai, sÄ skaitos už vandenį, elektrÄ ir kitas paslaugas) dėl savo senumo nėra iÅ¡likę, nesiekė įrodinėti palikimo priėmimo faktiniu valdymu liudytojų parodymais, nors yra nurodę, kad kaip įpėdiniai tėvų palikimu rÅ«pinosi, prižiÅ«rėjo kaip savo.

19. Iš šalių nurodytų aplinkybių matyti, kad iki 2020 m. spalio 22 d. tarp J. T. vaikų nekilo nesutarimų dėl sodybos, kurios dabartinis adresas: (duomenys neskelbtini) valdymo ir naudojimo. Tiek ieškovai, tiek atsakovas neginčija aplinkybių, kad prie sodybos priežiūros prisidėjo jie visi, todėl laikytina nustatyta aplinkybė, kad prie sodybos priežiūros prisidėjo, nevertinant prisidėjimo masto, atsakovas ir likę galimi įpėdiniai. Logišku laikytinas ieškovo V. T. paaiškinimas, kad jis savo lėšomis nebūtų prižiūrėjęs ir remontavęs svetimo turto.

Atsakovas J. T., faktiÅ¡kai labiau iÅ¡manydamas teisės klausimus, matydamas, kad kiti jo broliai, o ypač V. T., aktyviai naudojasi sodyba, į jÄ investuoja savo lėšas, atvirai ir sÄ Å¾iningai nepaaiÅ¡kino, nepasikalbėjo, kad tai daroma jo naudai, nes jis turi paveldėjimo teisės liudijimÄ ir ketina įregistruoti nuosavybę savo vardu. Faktinės aplinkybės nerodo, kad vyko žodiniai dovanojimo sandoriai, t. y. nebuvo įpėdinių valios investuoti į sodybÄ , palaikyti jos bÅ«klę, nebuvo atsakovo valios priimti Å¡ių dovanų.

RealÅ«s atsakovo veiksmai, svarbių faktų nutylėjimas rodo tikruosius jo ketinimus – nuslepiant 1985 m. vasario 21 d. paveldėjimo teisės liudijimÄ , tapti vieninteliu pastatų savininku, o tai nėra sÄ Å¾iningas elgesys kitų įpėdinių atžvilgiu. BÅ«tent atsakovo elgesys tiesiogiai susijęs su ieÅ¡kovų suvokimu, kieno nuosavybė yra sodyba ir tam tikru jų pasyvumu, besidomint Å¡io turto teisiniu statusu. PaaiÅ¡kėjus aplinkybei, kad J. T. 2020 m. spalio 19 d. įregistravo nuosavybės teisę į statinius, ieÅ¡kovai aiÅ¡kiai suvokė situacijÄ ir nedelsdami kreipėsi į teismÄ .

Kadangi atsakovas kryptinga savo veikla – nutylėdamas esmines aplinkybes apie sodybos pastatų nuosavybės teisinį statusÄ , didžiÄ ja dalimi prisidėjo prie to, kad atsakovai ilgÄ laikÄ â€“ 37 metus neatliko juridinį turto statusÄ keičiančių veiksmų, Å¡ios aplinkybės laikytinos pakankamai svarbiomis, kad terminas palikimui priimti palikimo nepriėmusiems įpėdiniams bÅ«tų atnaujintas. IeÅ¡kovai, kurie laiku nepriėmė palikimo, atsižvelgiant į tai, kaip 35 metus iki paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡vieÅ¡inimo elgėsi atsakovas, atitinka protingų ir atidžių asmenų kriterijų.

Atsižvelgtina į tai, kad santvarkoje iki Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo terminÄ praleidusių asmenų atžvilgiu taikytinas žemesnis atidumo standartas, žemesnis teisės iÅ¡manymo lygis. Nė vienam iÅ¡ įpėdinių nėra atimta teisė paveldėti, o paveldėjimo teisės apribojimas formaliu pagrindu – konstatuojant, kad atsakovo tinkamas (iÅ¡skyrus iÅ¡vieÅ¡inimÄ ) savo teisių įgyvendinimas užkerta keliÄ paveldėti kitiems įpėdiniams, nebÅ«tų teisingas ir proporcingas ieÅ¡kovų atžvilgiu.

20. Turtas, kurį atsakovas bÅ«tų gavęs nuosavybėn 1985 m., jeigu paveldėjimo sandoris bÅ«tų nedelsiant įregistruotas registre, palyginti su tuo, kurį jis įsiregistravo 2020 metais, yra gerokai pasikeitęs, nes fizinį poveikį darė ne tik atsakovas, bet ir ieÅ¡kovai. Tai, kad atnaujinamas seniai (prieÅ¡ 37 metus) praleistas terminas, ilga jo trukmė didelės teisinės reikÅ¡mės neturi, nes visÄ laikÄ iki sandorio iÅ¡vieÅ¡inimo 2020 m. tiek atsakovas, tiek kiti galimi paveldėtojai su turtu (statiniais) faktiÅ¡kai elgėsi kaip bendraturčiai.

Nekilnojamojo turto registro 2020 m. lapkričio 20 d. iÅ¡raÅ¡o duomenimis žemės sklypas adresu: (duomenys neskelbtini)., ant kurio stovi paveldėjimo ginčo statiniai, priklauso ne tik atsakovui, bet ir kitiems J. T. įpėdiniams, nes jiems nuosavybė atkurta, taikant ne Civiliniuose įstatymuose numatytas paveldėjimo procedÅ«ras, o Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatyme numatytÄ tvarkÄ . Kaip matyti, įpėdiniams faktiÅ¡kai buvo atkurta nuosavybė – jie jos neatsisakė, tai rodo jų apsisprendimÄ bei valiÄ neatsisakyti ir tėvo J.

T. palikimo, į kuriÄ bÅ«tina atsižvelgti.

21. Ginčijamame paveldėjimo teisės liudijime nėra nurodyta jokių nekilnojamo turto identifikacinių duomenų (unikalaus numerio, adreso), jame nurodyti gyvenamojo namo duomenys (bendras namo plotas ir gyvenamasis plotas) neatitinka Nekilnojamo turto registro centro duomenų. Dėl to, nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, įregistruodamas atsakovo nuosavybės teisę į statinius paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu, pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ . IeÅ¡kovų reikalavimu panaikinti nuosavybės teisės registracijÄ netiesiogiai siekiama panaikinti 2020 m. spalio 19 d. Nekilnojamojo turto registro teritorinio registratoriaus sprendimÄ . Teismas sutiko su trečiojo asmens VÄ® Registrų centro argumentais, kad, jeigu ieÅ¡kovų reikalavimas bÅ«tų tenkintas ir paveldėjimo teisės liudijimas bÅ«tų pripažintas negaliojančiu, toks teismo sprendimas bÅ«tų pakankamu teisiniu pagrindu iÅ¡registruoti J. T. nuosavybės teises į namÄ , kiemo rÅ«sį, garaÅ¾Ä , tvartÄ ir Å¡ulinį.

22. Nustatyta, kad ieÅ¡kovų ginčijami duomenys yra nustatyti 2020 m. rugsėjo 15 d. tiksliais matavimų prietaisais atlikus kadastrinius matavimus taip, kaip tai reglamentuoja Å¡iuo metu galiojantys teisės aktai. Paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas yra sudarytas iki 2020 metų atliktų kadastrinių matavimų, todėl jame nurodyti duomenys (namo bendras naudingas plotas – 90 kv. m bei gyvenamasis plotas – 60 kv.

m) ir neturi identiškai atitikti dabartinių jau minėtų kadastrinių matavimų metu nustatytų naujų namo kadastro duomenų. Faktas, kad 2020 m. rugsėjo 15 d. atlikti kadastriniai (tikslieji) statinių matavimai, jiems suteikiant unikalius numerius, tiksliai išmatuojant plotus ir kitus statinių duomenis, tai, kad Varėnos rajono savivaldybės administracijos 2011 m. vasario 9 d. statiniams suteiktas adresas (duomenys neskelbtini), rodo, kad Nekilnojamojo turto registre 2020 m. spalio 19 d. įregistruoti būtent tų pačių konkrečių ir 1985 m. paveldėjimo teisės liudijime tinkamai identifikuotų statinių duomenys.

Kadangi nepasitvirtino ieÅ¡kovų nurodytas faktinis pagrindas, teismas nenustatė, kad vieÅ¡Ä registrÄ tvarkanti įstaiga pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , neužtikrino duomenų, kaupiamų nekilnojamojo turto registre, teisingumo ir apsaugos, todėl atmestinas ieÅ¡kinio reikalavimas naikinti atsakovo J. T. nuosavybės teisės registracijÄ Ä¯ gyvenamÄ jį namÄ ir kitus statinius.

23. Nepaisant to, jei, įsiteisėjus Å¡iam sprendimui, įpėdiniai kreipsis į notarÄ su pareiÅ¡kimais dėl palikimo priėmimo, registro įraÅ¡e Nr. (duomenys neskelbtini) esanti informacija apie pastatų ir statinių nuosavybės dalis turės pasikeisti. Pasikeitimų tiesioginis juridinis pagrindas turėtų bÅ«ti ne Å¡is sprendimas, kuriuo tik atnaujinamas terminas, bet įpėdinių ir kitų palikėjų gauti ir vieÅ¡ame registre registruojami notaro iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimai.

Atsižvelgus, kad įsiteisėjus Å¡iam sprendimui, atsakovas nesikreiptų į notarÄ dėl papildomo paveldėjimo teisės liudijimo jam iÅ¡davimo, be to, jo atžvilgiu terminas palikimui nėra atnaujinamas (jis jo nėra praleidęs), teismas Å¡iuo teismo sprendimu sudaro teisines sÄ lygas atlikti pakeitimus vieÅ¡ame registre, o bÅ«tent skiria įpareigojimÄ registro tvarkytojui, kad Å¡is atliktų reikalingus pakeitimus. Techninio pobÅ«džio priežastis, susijusi su statinių nuosavybės dalių pasikeitimu, nėra ir negali bÅ«ti laikoma pagrindu net ir iÅ¡ dalies naikinti ginčijamÄ 1985 m. vasario 21 d. paveldėjimo teisės liudijimÄ .

24. Kadangi byloje tenkintas vienas iÅ¡ trijų savarankiÅ¡kų reikalavimų yra ieÅ¡kovų, vedusių bylÄ per atstovÄ yra jų pasirinktos bylinėjimosi strategijos ginti pažeistas teises visais įmanomais gynybos bÅ«dais ir argumentais pasekmė, todėl jie turi teisę tik į 1/3 patirtų iÅ¡laidų patenkinimÄ . Atsakovo atžvilgiu yra patenkintas vienas savarankiÅ¡kas reikalavimas iÅ¡ trijų, todėl ieÅ¡kovams, turėtų bÅ«ti priteista 1 809,47 Eur. Teismas 2022 m. birželio 17 d. papildomu sprendimu priteisė iÅ¡ atsakovo J.

T. ieÅ¡kovės D. B. naudai 142,80 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teismas nustatė, kad atsakovas J. T. patyrė 2 500 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas už advokato teisinę pagalbÄ . Tai patvirtinantys dokumentai teismui pateikti 2022 m. sausio 26 d., todėl atsakovui turėtų bÅ«ti priteista 1 666,67 Eur suma. Atlikus vienarÅ«Å¡ių prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų tarpusavio įskaitymÄ Å¡alių atžvilgiu, iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei D. B. priteisė 142,80 Eur. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai 25.

Apeliacinius skundus pateikė abi šalys.

26. IeÅ¡kovai D. B., V. J., A. J., A. B., V. J., D. S., V. B., R. B., V. T. apeliaciniu skundu prašė pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. gegužės 24 d. sprendimÄ ir nustatyti, kad apeliacinio teismo priimta nutartis yra pagrindas atlikti atsakovo J. T. nuosavybės – daržinės, apimties pakeitimus po to, kai kiti įpėdiniai pasinaudos teise priimti J. T., mirusio (duomenys neskelbtini) d., palikimÄ per Alytaus apylinkės teismo 2022 m. gegužės 24 d. sprendimu atnaujintÄ terminÄ , bei priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.

27. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas į sprendimo rezoliucinę dalį, kad priimtas sprendimas yra pagrindas atlikti J. T. nuosavybės apimties pakeitimus po to, kai kiti įpėdiniai pasinaudos teise priimti J. T. palikimÄ per teismo sprendimu atnaujintÄ terminÄ , dėl nežinomų priežasčių neįtraukė daržinės, nors sprendimo motyvuojamoje dalyje apie daržinę yra pasisakyta. Remiantis Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡u, daržinė yra įregistruota 2020 m. rugsėjo 15 d. deklaracijos apie statybos užbaigimÄ / paskirties pakeitimÄ Nr.1 ir 1985 m. vasario 21 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo Nr. 329 pagrindais.

Deklaracija yra vienašalis aktas, kurį atsakovas įregistravo VĮ Registrų centre. Daržinei nebuvo reikalingi statybos ar kiti leidimai. Šis daržinės įregistravimo pagrindas nekeičia teismo teisinių argumentų ir teisingų išvadų sprendime. Teismas nepagrįstai vertino, kad daržinė turi atitekti atsakovui, kadangi jis niekada nebuvo jos vieninteliu savininku, neatliko jokių pagerinimų.

28. IeÅ¡kovai su apeliaciniu skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡Ä .

29. Atsiliepime į ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ atsakovas J. T. prašė apeliacinį skundÄ atmesti ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų bylinėjimosi iÅ¡laidas.

30. Atsiliepime nurodė, jog teismas 2022 m. gegužės 24 d. sprendimo motyvuojamoje dalyje nepasisakė apie tai, kad įpėdinių, kuriems teismo sprendimu atnaujinamas palikimo priėmimo terminas, atsiradimas sudaro pagrindÄ atlikti daržinės teisinio statuso pakeitimus. Vien tai, kad ieÅ¡kovai nereiÅ¡kė reikalavimo dėl 2020 m. rugsėjo 15 d. deklaracijos apie statybos užbaigimÄ / paskirties pakeitimÄ Nr. 1 panaikinimo, sudaro pagrindÄ jų apeliacinį skundÄ atmesti.

31. Apeliaciniu skundu atsakovas J. T. prašė panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. gegužės 24 d. sprendimÄ ir 2022 m. birželio 17 d. papildomÄ sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 7.1. Teismas, vertindamas ieÅ¡kovų reikalavimÄ dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo, netinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialines teisės normas, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, dėl ko buvo neteisingai iÅ¡spręsta byla.

Nagrinėjamu atveju turėjo bÅ«ti taikytos 1964 m. CK teisės normos. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovai D. B., V. J., A. J., A. B., V. J., V. B. ir R. B. turi teisę į J. T. palikimÄ . Palikėjo J. T. vaikai – G. V., O. J., M. B. ir S. I. B. mirė po palikėjo mirties. Nei viena iÅ¡ jų įstatymo nustatyta tvarka tėvo palikimo nepriėmė, todėl J. T. įstatyminių įpėdinių G. V., O. J., M. B., S. I. B. mirties momentu jau buvo pasibaigusi jų teisė priimti palikimÄ . Dėl to, jų įpėdiniai neturi teisės priimti mirusiojo nepriimtÄ palikimÄ ir neturi teisinio pagrindo reikalauti praleisto termino atnaujinimo.

Teismas, atnaujinęs praleistÄ terminÄ priimti palikimÄ ir Å¡iems ieÅ¡kovams, pažeidė palikimo atsiradimo laiku galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso 573 ir 589 straipsnių nuostatas. 7.2. IeÅ¡kovai, reikÅ¡dami reikalavimÄ dėl praleisto termino priimti palikimÄ atnaujinimo, iÅ¡ esmės nenurodė, kokias termino praleidimo priežastis jie praÅ¡o pripažinti svarbiomis, o teismas jų nevertino ir dėl jų nepasisakė, nenurodė. Teisinių žinių trÅ«kumas negali bÅ«ti vertinamas kaip svarbi priežastis, todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovams nebuvo žinoma, kad atsakovas po tėvo mirties priėmė palikimÄ ir gavo paveldėjimo teisės liudijimÄ .

Statiniams iki tol nebuvo atlikti kadastriniai matavimai, jų registracija nekilnojamojo turto registre nebuvo galima, todėl atsakovo nuosavybės Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos tik 2020 m. Paveldėjimo teisės liudijimas atsakovui buvo iÅ¡duotas 1985 m. vasario 21 d., t. y. praėjus Å¡eÅ¡iems mėnesiams po J. T. mirties, todėl jo iÅ¡vieÅ¡inimas ar neiÅ¡vieÅ¡inimas niekaip negalėjo sutrukdyti J. T. įpėdiniams kreiptis dėl palikimo priėmimo per įstatyme nustatytÄ 6 mėnesių terminÄ .

Atsakovo atsiliepime inventorizacine kortele įvardintas dokumentas faktiÅ¡kai yra iÅ¡trauka iÅ¡ Merkinės apyl. LDT Vykdomojo komiteto vestų Å«kinių knygų, kas patvirtina, kad atsakovas tinkamai įvykdė savo pareigÄ dėl jam iÅ¡duoto paveldėjimo teisės liudijimo įregistravimo. 7.3. Teismas nusprendęs, kad Å¡is sprendimas yra pagrindas atlikti J. T. nuosavybės į pastatus, apimties pakeitimus po to, kai kiti įpėdiniai pasinaudos teise priimti J. T. palikimÄ per Å¡iuo teismo sprendimu atnaujintÄ terminÄ , išėjo už ieÅ¡kinio ribų ir tuo pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes toks ieÅ¡kinio reikalavimas nebuvo pareikÅ¡tas.

Be to, Å¡ios sprendimo dalies vykdymas priklauso nuo tam tikrų sÄ lygų buvimo, todėl sprendimas yra sÄ lyginis. Motyvuojamoje dalyje teismas pasisakė, kad nurodyta teismo sprendimo dalis yra įpareigojimas registro tvarkytojui, jog bÅ«tų atlikti reikalingi pakeitimai, tačiau toks įpareigojimas pažeidžia Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatas. Palikėjo vaikai ir vaikaičiai, priklausomai nuo paveldėjimo eilės, paveldi skirtingas turto dalis, atitinkamai, jų nuosavybės dalys paveldimame turte bÅ«tų skirtingos, todėl teismo sprendimas yra faktiÅ¡kai neįvykdomas.

Paveldėjimo teisės liudijimas ieškovams negalėtų būti išduotas, nes J. T. vardu registruoto turto nėra, o reikalavimas dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu atmestas.

32. Atsiliepimų į atsakovo apeliacinį skundÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka negauta. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 33. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat savo iniciatyva patikrinti ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir bÅ«tinybės peržengti apeliacinių skundų ribas nenustatė, todėl pasisako tik apeliacinių skundų argumentų.

34. Byloje nustatyta, kad J. T. ir M. T. santuokos metu susilaukė 7 vaikų: O. J., mirusios (duomenys neskelbtini) d. (jos teisų perėmėjai A. J. ir V. J.), M. B., mirusios (duomenys neskelbtini) d. (jos teisių perėmėjai A. B. ir V. J.), S. I. B., mirusios (duomenys neskelbtini) d. (jos teisių perėmėjai yra V. B. ir R. B.), V. T., J. T., D. S., G. V., mirusios (duomenys neskelbtini) d. (teisių perėmėja D. B.). Taigi, ieškovai D. B., V. J., A. J., A. B., V. J., D. S., V. B., R. B., V. T. ir atsakovas J. T. yra J. T., mirusio (duomenys neskelbtini) d., ir M. T., mirusios (duomenys neskelbtini) d., vaikai ir vaikaičiai.

35. Sutuoktiniams J. T. ir M. T. nuosavybės teise priklausė gyvenamasis namas, veranda, kiemo rūsys, tvartas, kluonas, esantys (duomenys neskelbtini) (Varėnos r. valstybinio draudimo inspekcijos 1985 m. sausio 15 d. raštas Nr. 7; Varėnos r. Merkinės apyl. LDT VK 1985 m. sausio 9 d. raštas Nr. 17). Nekilnojamojo turto registro duomenimis atsakovo J. T. vardu nuo 2020 m. spalio 19 d. yra registruoti pastatai: gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo rūsys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvartas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), šulinys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir daržinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Nuosavybės teisės į visus pastatus, iÅ¡skyrus daržinę, įregistruotos 1985 m. vasario 21 d. iÅ¡duoto paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo pagrindu. Nuosavybės teisės į daržinę įregistruotos 1985 m. vasario 21 d. paveldėjimo teisės liudijimo ir 2020 m. rugsėjo 15 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimÄ / paskirties pakeitimÄ Nr. 1 pagrindu. Visi pastatai yra 1,6171 ha žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) k. v.), nuosavybės teise priklausančiame tiek ieÅ¡kovams, tiek ir atsakovui.

36. Atsakovo J. T. 1985 m. sausio 10 d. pareiÅ¡kime dėl palikimo priėmimo Varėnos valstybinei notarinei kontorai nurodyta, jog kitų įpėdinių nėra. Atsakovui J. T. 1985 m. vasario 21 d. buvo iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymÄ (registro Nr. 329), kuriame nurodyta, jog paveldimÄ turtÄ sudaro palikėjui asmeninės nuosavybės teise priklausęs vieno aukÅ¡to medinis gyvenamasis namas 90 kv. m (gyvenamojo ploto – 60 kv. m), medinis tvartas, medinis kluonas ir mÅ«rinis garažas.

Byloje nėra duomenų, kad paveldėjimo teisės liudijimas nustatyta tvarka buvo įregistruotas Merkinės apyl. LDT VK, tačiau ūkio inventorizacinėje kortelėje yra pažymėta, jog trobesius paveldėjo sūnus J. T.. Dėl atsakovo apeliacinio skundo 37. Paveldėjimo, kaip ir kituose civiliniuose teisiniuose santykiuose galioja civilinių teisių subjektų elgesio dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad asmenys turimas teises įgyvendina savo nuožiūra, išskyrus įstatyme nustatytus ribojimus.

Paveldėjimo teisėje Å¡is principas įgyvendinamas, priimant arba atsisakant priimti palikimÄ , kai asmuo turi teisę paveldėti pagal įstatymÄ arba testamentÄ .

38. Palikimas atsiranda palikėjo mirties momentu. Taigi, jo atsiradimo momentu susiformuoja paveldėjimo santykiai ir įpėdiniai per įstatyme nustatytÄ terminÄ gali priimti palikimÄ . Paveldėjimo teisė yra asmeninė. Ä®pėdinio teisės priimti palikimÄ turinys – jo valios iÅ¡reiÅ¡kimas – priimti palikimÄ ar jo atsisakyti. Jeigu įpėdinis nusprendžia priimti palikimÄ , tai pradeda paveldimÄ turtÄ valdyti arba pareiÅ¡kia apie palikimo priėmimÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka. Dėl taikytinos teisės 39. Apeliantas J. T., nesutikdamas su teismo sprendimu, nurodė, jog teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialines teisės normas Nagrinėjamu atveju turėjo bÅ«ti taikytos 1964 m. CK teisės normos. Be to, teismas nepagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovai D. B., V. J., A. J., A. B., V. J., V. B. ir R. B. turi teisę į J. T. palikimÄ , nes palikėjo J. T. vaikai – G. V., O. J., M. B. ir S. I. B. – mirė po palikėjo mirties.

40. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad palikėjas J. T. mirė (duomenys neskelbtini) d., todėl sutiktina su apeliantu, jog palikimo priėmimui turėjo bÅ«ti taikytos 1964 m. Civilinio kodekso normos. Dėl termino palikimui priimti atnaujinimo 41. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, jog yra pagrindas atnaujinti ieÅ¡kovams terminÄ palikimui, konstatavo, jog turtas, kurį atsakovas bÅ«tų gavęs nuosavybėn 1985 m., jeigu paveldėjimo sandoris bÅ«tų nedelsiant įregistruotas registre, palyginti su tuo, kurį jis įsiregistravo 2020 metais, yra gerokai pasikeitęs, nes fizinį poveikį turtui darė ne tik atsakovas, bet ir ieÅ¡kovai.

Tai, kad atnaujinamas seniai (prieÅ¡ 37 metus) praleistas terminas, ilga jo trukmė didelės teisinės reikÅ¡mės neturi, nes visÄ laikÄ iki sandorio iÅ¡vieÅ¡inimo 2020 m. tiek atsakovas, tiek kiti galimi paveldėtojai su turtu (statiniais) faktiÅ¡kai elgėsi kaip bendraturčiai, o teisinių žinių trÅ«kumas ieÅ¡kovams sutrukdė laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo.

42. Apeliantas J. T., apeliaciniame skunde teigia, jog teismas nevertino ieÅ¡kovų nurodytų termino praleidimo priežasčių, dėl jų nepasisakė, nenurodė, kokias termino praleidimo priežastis laiko svarbiomis, nes teisinių žinių trÅ«kumas negali bÅ«ti vertinamas kaip svarbi priežastis atnaujinti terminÄ palikimui priimti.

43. CK 587 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyti du palikimo priėmimo bÅ«dai: įpėdinis faktiÅ¡kai pradeda valdyti turtÄ arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ . Å ie veiksmai turėjo bÅ«ti atliekami per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 str. 3 d.). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įpėdiniui atlikus faktinius palikimo priėmimo veiksmus, kyla teisinė pasekmė – jam atsiranda nuosavybės teisė į palikimÄ (1964 m. CK 587 str. 5 d.), jis įgyja teisę įforminti nuosavybę įstatymų nustatyta tvarka ir ginti jÄ nuo pažeidimų teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3586/2007).

44. Pažymėtina, kad CK 5.57 straipsnio 1 dalyje numatyta, nustatytÄ palikimo priėmimo terminÄ teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Taigi, asmuo, suinteresuotas termino palikimui priimti atnaujinimu, turi teisę kreiptis į teismÄ ir įrodinėti, kad Å¡is terminas praleistas dėl svarbių ir objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių.

45. CK 573 straipsnio 1 dalyje (1964 m.) buvo nustatyta, kad paveldint pagal įstatymÄ , įpėdiniai lygiomis dalimis yra:

1) pirmosios eilės – mirusiojo vaikai (tarp jų ir įvaikiai), sutuoktinis ir tėvai (įtėviai). Prie pirmosios eilės įpėdinių priskiriamas taip pat ir mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties;

2) antrosios eilės – mirusiojo senoliai iš tėvo ir iš motinos pusės, mirusiojo vaikaičiai, taip pat nedarbingi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi ne mažiau kaip vienerius metus iki jo mirties. Išlaikytiniai nenušalina nuo paveldėjimo trečiosios, ketvirtosios ir penktosios eilės įpėdinių. Jeigu antrosios eilės įpėdiniai yra vien tik išlaikytiniai, jie paveldi kartu bei lygiomis dalimis su šaukiamosios paveldėti trečiosios, ketvirtosios ar penktosios eilės įpėdiniais;

3) trečiosios eilės – mirusiojo broliai ir seserys, provaikaičiai, proseneliai ir prosenelės iš tėvo ir iš motinos pusės;

4) ketvirtosios eilės – mirusiojo brolio ar sesers vaikai (sūnėnai ar dukterėčios), taip pat mirusiojo tėvo motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos) iš tėvo ir iš motinos pusės;

5) penktosios eilės – mirusiojo tėvo ar motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės) iš tėvo ir iš motinos pusės. Šio straipsnio 2 dalis nustatė, kad antrosios eilės įpėdiniai šaukiami paveldėti pagal įstatymus tik, jei nėra pirmosios eilės įpėdinių arba jei šie nepriėmė palikimo ar jo atsisakė, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmosios eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (572 ir 575 straipsniai). CK 573 straipsnio 3 dalis nustatė, kad trečiosios eilės įpėdiniai šaukiami paveldėti pagal įstatymus tik, jei nėra antrosios eilės įpėdinių, ketvirtosios eilės – jei nėra trečiosios eilės įpėdinių, penktosios eilės – jei nėra ketvirtosios eilės įpėdinių.

Palikėjo vaikaičiai ir provaikaičiai, proseneliai ir prosenelės, sÅ«nėnai ir dukterėčios bei pusbroliai ir pusseserės paveldi tÄ dalį, kuri bÅ«tų priklausiusi mirusiajam Å¡aukiamos eilės įpėdiniui paveldint pagal įstatymus. Ä®vaikiai ir jų palikuonys, paveldint po įtėvio (įmotės) ar jų giminaičių mirties, prilyginami įtėvių vaikams ir jų palikuonims. Jie nepaveldi pagal įstatymus po savo tėvų ir kitų aukÅ¡tutinės linijos giminaičių pagal kilmę, taip pat po savo seserų pagal kilmę mirties (CK 573 str. 4 d.).

Įtėviai ir jų giminaičiai, paveldint po įvaikio ar jo palikuonių mirties, prilyginami tėvams ir kitiems giminaičiams pagal kilmę. Įvaikio tėvai ir kiti jo aukštutinės linijos giminaičiai pagal kilmę nepaveldi pagal įstatymus po įvaikio ar jo palikuonių mirties (CK 573 str. 4 d.).

46. J. T. testamento nepaliko, todėl palikimas turėjo bÅ«ti priimtas pagal įstatymÄ . Taigi, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad J. T. pirmosios eilės įpėdiniais buvo sutuoktinė M. T., mirusi (duomenys neskelbtini) d., dukterys G. V., mirusi (duomenys neskelbtini) d., O. J., mirusi (duomenys neskelbtini) d., M. B., mirusi (duomenys neskelbtini) d., S. I. B., mirusi (duomenys neskelbtini) d., D. S., bei sÅ«nÅ«s V. T. ir J. T..

47. IeÅ¡kovai A. J., gimęs (duomenys neskelbtini) m., V. J., gimęs (duomenys neskelbtini) m., A. B., gimęs (duomenys neskelbtini) m., V. J., gimusi (duomenys neskelbtini) m., R. B., gimęs (duomenys neskelbtini) m., ir V. B., gimęs (duomenys neskelbtini) m., laikytini antrosios eilės įpėdiniais. Pažymėtina, kad antrosios eilės įpėdiniai, A. J., V. J., V. J., R. B. ir V. B., iÅ¡skyrus A. B., palikimo atsiradimo metu buvo nepilnamečiai. IeÅ¡kovė D. B., gimusi (duomenys neskelbtini) m., gimė po palikėjo J. T. mirties, todėl jai neatsirado teisė priimti J. T. palikimÄ kaip antrosios eilės įpėdinei.

48. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio praÅ¡ymÄ atnaujinti terminÄ palikimui priimti, turi:

1) nustatyti, ar egzistavo pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimÄ ;

2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimÄ ;

3) iÅ¡siaiÅ¡kinti palikimÄ priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų pozicijÄ dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimÄ dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikÅ¡mę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. KlausimÄ , ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių Å¡alių elgesį, asmens, praÅ¡ančio atnaujinti terminÄ , teisinį statusÄ , pareiÅ¡kėjo elgesį bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 str.).

Vertinant pareiÅ¡kėjo elgesį, bÅ«tina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sÄ Å¾iningas ar, prieÅ¡ingai, savo teises įgyvendino nerÅ«pestingai, aplaidžiai. Å ia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualÅ«s sÄ Å¾iningo, atidaus bei rÅ«pestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).

Kasacinis teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad terminas palikimui priimti gali bÅ«ti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valiÄ palikimÄ priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiÅ¡kė noro priimti palikimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014).

49. Vienintelėmis svarbiomis priežastimis, pagrindžiančiomis termino praleidimÄ , pirmosios instancijos teismas laikė aplinkybes, jog atsakovas savo nuosavybės teises iÅ¡vieÅ¡ino tik 2020 m., ir tai, jog ieÅ¡kovai neturėjo pakankami teisinių žinių.

50. Byloje neginčijamai nustatyta, jog pirmosios eilės įpėdiniai M. T., G. V., O. J., M. B., S. I. B., D. S., V. T. ar antrosios eilės įpėdinis A. B. nesikreipė į notarÄ dėl palikimo, atsiradusio po J. T. mirties, priėmimo. Byloje taip pat nėra pateikta įrodymų apie tai, jog pirmosios eilės įpėdiniai palikimÄ priėmė, pradėdami faktiÅ¡kai valdyti turtÄ . IeÅ¡kovai neprašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto, jog J. T. vaikai ar pilnametis vaikaitis, po tėvo ir senelio mirties, priėmė palikimÄ pradėdami jį faktiÅ¡kai valdyti. Taip pat nustatyta, kad kitų antrosios eilės nepilnamečių įpėdinių vardu, per įstatymo nustatytÄ terminÄ notarui nebuvo pateikti pareiÅ¡kimai apie palikimo priėmimÄ . Dar daugiau, byloje nėra nustatyta, jog nepilnamečiai įpėdiniai priėmė palikimÄ pradėdami turtÄ faktiÅ¡kai valdyti.

51. Pažymėtina, kad įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės, aiÅ¡kinant CPK 176, 185 straipsnius, kasacinėje praktikoje yra suformuluotos – teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016).

Ä®rodymų pakankamumas reiÅ¡kia, kad teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti grindžiamos tik tokiais įrodymais, kurie nekelia pagrįstų abejonių savo įrodomÄ ja galia, leistinumu ar sÄ sajumu. Jeigu byloje remiamasi liudytojų parodymais, pasižyminčiais subjektyviu pobÅ«džiu, ar netiesioginiais, silpno sÄ sajumo su įrodinėjamomis bylos aplinkybėmis, prieÅ¡taringais, fragmentiÅ¡kais raÅ¡ytiniais įrodymais, patvirtinančiais tik atskiras detales ar sudarančiais pagrindÄ daryti tik prielaidas, tokių duomenų visumos paprastai nepakanka faktÄ vertinti kaip įrodytÄ .

52. Byloje taip pat nėra pateikta jokių įrodymų, jog ieÅ¡kovai, žinodami po tėvo ir senelio J. T. mirties atsiradusį palikimÄ , bÅ«tų domėjęsi apie palikimo priėmimo tvarkÄ , terminus, nors tokias galimybes turėjo bei galėjo žinoti iÅ¡ patirties. Be to, teisminėje praktikoje laikomasi pozicijos, kad teisinių žinių trÅ«kumas, nepakankamas turėjimas, nevertinamas kaip aplinkybė, turinti teisinę reikÅ¡mę, lemianti termino praleidimo svarbumÄ . Teisėjų kolegija pažymi, jog vien faktas, kad dalis ieÅ¡kovų palikimo atsiradimo metu buvo nepilnamečiai, gal ir apsunkina galimybę įgyvendinti jiems priklausančiÄ teisę priimti palikimÄ po artimojo mirties, tačiau nėra besÄ lyginis pagrindas terminui atnaujinti.

Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo nutylėjimas apie palikimo priėmimo faktÄ , ieÅ¡kovų prisidėjimas prie palikėjo turto tvarkymo, taip pat savaime nepateisina įstatyme įtvirtinto reikalavimo priimti palikimÄ per nustatytÄ terminÄ (nagrinėjamu atveju Å¡eÅ¡is mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos) nevykdymo.

53. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad paveldėjimo teisė turi užtikrinti teisinių santykių stabilumÄ ir perimamumÄ . Nustatyta, jog visi ieÅ¡kovai daugiau kaip 35 metus žinojo apie palikėjo mirtį, tačiau, ir pasibaigus terminui palikimÄ priimti, delsė kreiptis į notarų biurÄ ar pasinaudoti teisine pagalba, nors tokiÄ galimybę turėjo, juolab, kad buvo sprendžiami nuosavybės teisių į žemės sklypÄ , kuriame stovi ginčo pastatai, atkÅ«rimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra duomenų, leidžiančių pateisinti tokį ieÅ¡kovų delsimÄ ginti savo teises bei imtis aktyvių veiksmų siekiant priimti palikimÄ , todėl pripažintina, jog ieÅ¡kovai neįrodė, kad priežastys, dėl kurių 35 metus buvo praleistas Å¡eÅ¡ių mėnesių terminas palikimui priimti, buvo pateisinančios ir pakankamai svarbios, jog jie negalėjo laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo, taip pat, kad svarbios priežastys sÄ lygojo ilgesnį terminÄ (iki ieÅ¡kinio pateikimo teismui) kreiptis dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir ginti pažeistas teises.

Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patenkino ieÅ¡kinio reikalavimÄ atnaujinti ieÅ¡kovams terminÄ priimti palikimÄ , atsiradusį po palikėjo J. T. mirties, kaip praleistÄ dėl svarbių priežasčių.

54. Netenkinus Å¡io reikalavimo nėra pagrindo nustatyti, kad teismo sprendimas bÅ«tų pagrindas atlikti J. T. nuosavybės gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato – kiemo rÅ«sio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato – garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato – tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitų inžinerinių statinių – Å¡ulinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini). apimties pakeitimus po to, kai kiti įpėdiniai pasinaudos teise priimti J. T. palikimÄ per teismo sprendimu atnaujintÄ terminÄ .

55. Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo 2022 m. gegužės 24 d. sprendimas naikintinas, ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys atmestinas visiškai (CPK 326 str. 1 d. 2 p.). Dėl ieškovų apeliacinio skundo 56. Ieškovai apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas į sprendimo rezoliucinę dalį dėl nežinomų priežasčių neįtraukė daržinės, nors sprendimo motyvuojamoje dalyje apie daržinę yra pasisakyta.

Pirmosios instancijos teismas 2022 m. birželio 17 d. papildomu sprendimu netenkino ieÅ¡kovų praÅ¡ymo papildyti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. gegužės 24 d. sprendimo rezoliucinę dalį dėl atsakovo J. T., gimusio (duomenys neskelbtini)d., nuosavybės – daržinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini), teisinio statuso pakeitimo po to, kai kiti įpėdiniai pasinaudos teise priimti palikimÄ per teismo sprendimu atnaujintÄ terminÄ .

57. Kaip matyti iÅ¡ byloje pateikto Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡o nuosavybės teise daržinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) atsakovo J. T. vardu įregistruota 1985 m. vasario 21 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo Nr. 329 ir 2020 m. rugsėjo 15 d. deklaracijos apie statybos užbaigimÄ / paskirties pakeitimÄ Nr. 1 pagrindu.

58. Teismų praktikoje pripažįstama, kad deklaracija apie statybos užbaigimÄ kaip statytojo parengiamas ir pasiraÅ¡omas dokumentas įstatymų nustatyta tvarka sukuria tam tikras civilines teises ir pareigas, todėl pripažintina vienaÅ¡aliu sandoriu (CK 1.63 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-701/2018). Kitaip tariant, deklaracija apie statybos užbaigimÄ yra vienaÅ¡alis asmens (statytojo) pareiÅ¡kimas apie jau atliktų darbų faktÄ bei jų atitiktį teisės aktų reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-155-916/2020).

Deklaracijos patvirtinimas ir registracija IS „Infostatyba“ yra kompetentingos valstybės institucijos administracinis sprendimas, ne tik patvirtinantis naujo daikto teisėtÄ sukÅ«rimÄ , bet ir suteikiantis asmeniui teisę įregistruoti naujai sukurtÄ daiktÄ ir nuosavybės teises į jį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1832/2012).

59. Byloje ieÅ¡kovai neginčijo 2020 m. rugsėjo 15 d. deklaracijos apie statybos užbaigimÄ teisėtumo. Pirmosios instancijos teismas, papildomame sprendime pagrįstai nurodė, jog nenuginčijus paveldėjimo teisės liudijimo ir deklaracijos nėra pagrindo papildyti 2022 m. gegužės 24 d. sprendimo rezoliucinės dalies.

60. Teisėjų kolegija pažymi, kad, nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, buvo atsižvelgta į ieÅ¡kovų apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurias įvertinus, nėra pagrindo padaryti kitokių iÅ¡vadų, nei padarė ginÄÄ iÅ¡sprendęs pirmosios instancijos teismas, todėl, atmesdamas skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-219/2009).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme 61. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 str. 1 d.). Bylinėjimosi iÅ¡laidos paskirstomos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (redakcija galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.).

62. IeÅ¡kovų apeliacinį skundÄ atmetus, o atsakovo apeliacinį skundÄ patenkinus, perskirstytinos Å¡alių turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos pirmosios instancijos teisme.

63. IeÅ¡kovų ieÅ¡kinį atmetus visiÅ¡kai, jų patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlygintinos. Atsakovas J. T., nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, patyrė 2 500 Eur teisinės pagalbos bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurios yra protingos, pagrįstos raÅ¡ytiniais įrodymais, pateiktais iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos ir nevirÅ¡ija Rekomendacijose numatytų maksimalių dydžių. IeÅ¡kinį atmetus Å¡ios iÅ¡laidos atsakovui priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovų, t. y. iÅ¡ ieÅ¡kovų D. B., V. J., A. J., A. B., V. J., V. B., R. B. po 277,78 Eur iÅ¡ kiekvieno, iÅ¡ ieÅ¡kovų D. S. ir V. T. po 277,77 Eur iÅ¡ kiekvieno.

64. PaÅ¡to iÅ¡laidos pirmosios instancijos teisme sudaro 115,20 Eur, kurios priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovų valstybės naudai – po 12,80 Eur iÅ¡ kiekvieno (CPK 96 str. 1 d.). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme 65. IeÅ¡kovų apeliacinį skundÄ atmetus jų patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlygintinos. Atsakovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 775 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, iÅ¡ jų: 75 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundÄ , 1 700 Eur už advokato teisinę pagalbÄ (apeliacinio skundo ir atsiliepimo į ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ parengimÄ ).

Atsakovo apeliacinį skundÄ tenkinus Å¡ios iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovų, t. y. iÅ¡ ieÅ¡kovų D. B., V. J., A. J., A. B., V. J., V. B., R. B. po 197,22 Eur iÅ¡ kiekvieno, iÅ¡ ieÅ¡kovų D. S. ir V. T. po 197,23 Eur iÅ¡ kiekvieno. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u t a r i a : panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. gegužės 24 d. sprendimÄ ir 2022 m. birželio 17 d. papildomÄ sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.

Priteisti iš ieškovų D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 277,78 Eur (po du šimtus septyniasdešimt septynis eurus 78 ct) iš kiekvieno, iš ieškovų D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 277,77 Eur (po du šimtus septyniasdešimt septynis eurus 77 ct) iš kiekvieno atsakovui J.

T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi iÅ¡laidų patirtų pirmosios instancijos teisme atlyginimui. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 197,22 Eur (po vienÄ Å¡imtÄ devyniasdeÅ¡imt septynis eurus 22 ct) iÅ¡ kiekvieno, iÅ¡ ieÅ¡kovų D.

S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 197,23 Eur (po vienÄ Å¡imtÄ devyniasdeÅ¡imt septynis eurus 23 ct) iÅ¡ kiekvieno atsakovui J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi iÅ¡laidų patirtų apeliacinės instancijos teisme atlyginimui. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V.

B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei po 12,80 Eur (po dvylika eurų 80 ct) iš kiekvieno išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu pirmosios instancijos teisme. Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos. Teisėjai Žibutė Budžienė Laima Kriaučiūnaitė Tomas Romeika