2021-04-21 Nr. AB-8278-3-61-3-02380-2019-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-979-261/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02380-2019-8

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Jolvalda“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Jolvalda“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai dėl administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Jolvalda“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašė panaikinti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2019 m. gegužės 30 d. raštą Nr. 2-4237 ir įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. gegužės 2 d. kreipimąsi iš naujo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2016 m. spalio 14 d. Klaipėdos geležinkelio stoties kelio Nr. 21 atkarpoje Klaipėdos jūrų uosto ir KLASCO teritorijoje įvyko geležinkelių transporto eismo įvykis –vagonas susidūrė su pareiškėjui priklausančiu vilkiku, pareiškėjui kilo nuostolių dėl vilkiko ir puspriekabės remonto. Akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ teismui pateikė eksperto išvadą MV-2018-29, kurioje nurodyta, kad įvykio vietoje stovi kelio ženklai Nr. 503 „Vienpusis eismas“ ir Nr. 332 „Sustoti draudžiama“. Pasak pareiškėjo, ši eksperto išvada gali būti suklastota arba padaryta tendencingai specialiai iškraipant faktus, nes tokių ženklų ten nėra ir įvykio metu nebuvo. Ženklas Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ po įvykio buvo pasirodęs toli nuo įvykio vietos, tačiau stovėjo ant kilnojamo pagrindo, t. y. jį galima pastatyti ar nuimti priklausomai nuo noro ar susidariusios situacijos. Kelio ženklo Nr. 503 „Vienpusis eismas“ (įkasto ar kitaip nejudinamai pritvirtinto) įvykio vietoje niekada nebuvo ir nėra. Tai įrodo įvykio vietoje darytos fotonuotraukos. Pareiškėjo teigimu, jis kreipėsi į Ministeriją, nurodė pirmiau minėtas aplinkybes, tačiau atsakovas nepradėjo tyrimo, neapklausė Lietuvos transporto saugos administracijos Teisės skyriaus vedėjo D. L. ir M. L., kurie buvo suinteresuoti nuslėpti tikrąsias eismo įvykio aplinkybes ir kaltę suversti nukentėjusiam vairuotojui.

3. Bendrovė taip pat pažymėjo, jog AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ nuomojamo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano sprendinių aiškinamajame rašte nurodyti kelio išmatavimai skiriasi nuo faktinių, be to, faktiškai teritorijoje nėra ženklų, dėl to kyla pavojus naujam eismo įvykiui kilti.

4. Atsakovas Ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

5. Ministerija nurodė, kad pareiškėjo kreipimąsi išnagrinėjo tinkamai, neperžengdama nustatytos kompetencijos ir, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 21 straipsniu, pagrįstai atsisakė vertinti teisme jau išnagrinėtus ar nagrinėjamus faktinius duomenis. Bendrovė pranešime dėstė iš esmės tas pačias aplinkybes ir motyvus, kuriais buvo grindžiamas UAB „Jolvalda“ ir įmonės darbuotojo skundas, išnagrinėtas 2017 m. sausio 30 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 11-17-158/2017, UAB „Jolvalda“ darbuotojo apeliacinis skundas, išnagrinėtas 2017 m. birželio 7 d. Klaipėdos apygardos teismo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-271-361/2017, taip pat aplinkybės, kurios vis dar nagrinėjamos civilinėje byloje Nr. 2-2902-600/2018 pagal UAB „Jolvalda“ ieškinį solidariems atsakovams AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ dėl žalos atlyginimo. Ministerija atsiliepime pažymėjo, jog Lietuvos transporto saugos administracijos Teisės skyriaus vedėjo D. L. ir Teisės skyriaus patarėjo M. L. galbūt neteisėtus veiksmus ar neveikimą turėtų tirti Lietuvos transporto saugos administracijos direktorius. Ministerija formuoja valstybės politiką jai priskirtose srityse, tačiau nėra kontrolės institucija, todėl nėra įgaliota vertinti ar kontroliuoti, kaip buvo ar yra įgyvendinamos Valstybinės geležinkelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos nurodytos priemonės.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB „Jolvalda“ skundą.

7. Remdamasis teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad: Klaipėdos apylinkės teismas 2017 m. sausio 30 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-17-158/2017 netenkino A. G. ir UAB „Jolvalda“ skundo ir paliko nepakeistą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2016 m. spalio 20 d. nutarimą Nr. 30N-75317217-16; Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. birželio 7 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-271-361/2017 Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. nutartį paliko nepakeistą; Vilniaus apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2902-600/2018 atmetė UAB „Jolvalda“ ieškinį atsakovams AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ (tretieji asmenys – valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, Lietuvos transporto saugos administracija ir Jungtinėje Karalystėje registruota įmonė „Tokio Marine Kiln“) dėl žalos atlyginimo; Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1417-432/2019 UAB „Jolvalda“ apeliacinį skundą patenkino iš dalies – panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimą ir grąžino bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

8. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas 2019 m. gegužės 2 d. kreipėsi į Ministeriją, nurodė su 2016 m. spalio 14 d. eismo įvykiu susijusias aplinkybes, pažymėjo, kad teismas vadovavosi ne tuo dokumentu, kad aplinkybių iš administracinio nusižengimo bylos negalima laikyti prejudicinėmis žalos atlyginimo byloje, teigė, jog Lietuvos transporto saugos administracijos Teisės skyriaus vedėjas D. L. ir atstovas teisme M. L. teisminio nagrinėjimo metu ir procesiniuose dokumentuose elgėsi netinkamai, nurodė, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kelio išmatavimai faktiškai skiriasi nuo nustatytų, kad AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ teismui pateikė eksperto išvadą, kuri gali būti suklastota arba padaryta tendencingai iškraipant faktus, AB „Lietuvos geležinkeliai“, AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“, VĮ „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“ vadovai ir darbuotojai žino realų kelio plotį ir kad apie tai neinformuoja joks ženklas, takoskyros tarp geležinkelio ir automobilių kelio nėra, vienos krypties eismo nėra, nebuvo įgyvendinta eismui gerinti skirta Europos Sąjungos parama, todėl gali atsitikti nauji eismo įvykiai, būti sužaloti ar žūti žmonės, prašė atlikti išsamų išdėstytų aplinkybių patikrinimą ir priimti sprendimus dėl pareigūnų darbo kokybės ar korupcijos požymių, apie tyrimo eigą ir sprendimus informuoti pareiškėją. Ministerija ginčijamu raštu atsisakė vertinti teisme išnagrinėtus ar nagrinėjamus faktinius duomenis ir neinicijavo jų patikrinimo, atkreipė dėmesį, kad Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste veikiančios įmonės, įstaigos ir organizacijos veikia savarankiškai pagal jų veiklą reglamentuojančius įstatymus, už saugų darbą uoste esančiose įmonėse atsako jų administracija, taip pat turi būti vadovaujamasi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto taisyklėmis.

9. Įvertinęs pareiškėjo 2019 m. gegužės 2 d. kreipimosi turinį, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas į Ministeriją kreipėsi dviem tikslais – dėl savo pažeistų teisių gynimo ir bendrai informuodamas apie galimą korupciją. Dėl pareiškėjo nurodytų teisių pažeidimo pirmosios instancijos teismas pritarė atsakovo pozicijai, t. y. kad administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo teismai ir priėmė įsiteisėjusį sprendimą šiuo klausimu. Be to, pareiškėjas savo interesus gina civilinėje byloje reikšdamas ieškinį dėl žalos atlyginimo, ši byla nėra išnagrinėta, teismas spręs dėl pareiškėjo teisių gynimo. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad Ministerija pagrįstai atsisakė vertinti teisme išnagrinėtus ar nagrinėjamus faktinius duomenis ir neinicijavo jų patikrinimo (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 27 str. 5 d.).

10. Dėl pareiškėjo kreipimesi nurodytos bendro pobūdžio informacijos, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog Ministerija informavo pareiškėją, kad Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste veikiančios įmonės, įstaigos ir organizacijos veikia savarankiškai pagal jų veiklą reglamentuojančius įstatymus. Aplinkybės, kad atsakovas skundžiamame rašte nenurodė, jog dėl Lietuvos transporto saugos administracijos Teisės skyriaus vedėjo D. L. ir Teisės skyriaus patarėjo M. L. galbūt neteisėtų veiksmų ar neveikimo sprendžia Lietuvos transporto saugos administracijos direktorius, pirmosios instancijos teismas nelaikė trūkumu, kuriuo remiantis reikėtų panaikinti skundžiamą raštą.

11. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pareiškėjas klaidingai interpretuoja teisės aktus dėl Ministerijos atliekamos jos valdymo sričiai priskirtos valstybės politikos formavimo įgyvendinimo kontrolės, pažymėjo, kad konkrečių pareigūnų darbo kontrolė tenka juos į pareigas paskyrusiems asmenims.

III. 12. Pareiškėjas UAB „Jolvalda“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimą ir įpareigoti Ministeriją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo kreipimąsi.

13. Pareiškėjas palaiko skunde pirmosios instancijos teismui išdėstytus motyvus, pažymi, jog kreipimasis į Ministeriją yra ilgas ir sudėtingas, nes atspindi ilgą ir sudėtingą ginčą tarp pareiškėjo ir Ministerijai pavaldžių institucijų. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nesigilino į problemos esmę ir nesusipažino su pateiktais dokumentais. Pareiškėjas į Ministeriją kreipėsi kaip į visas tarnybas vienijančią instituciją, atsakančią už jų bendradarbiavimą. Ministerijos nuostatų sąvoką „organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja“ pareiškėjas supranta kaip Ministerijos atsakomybę dėl jai priklausančių institucijų tarpusavio kontrolės ir koordinacijos. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo neaišku, ką, jei ne jai priklausančias institucijas, Ministerija kontroliuoja ir koordinuoja. Pareiškėjas taip pat pažymi, jog kreipėsi būtent į tą pareigūną, kuris skiria ir atleidžia jam pavaldžių institucijų vadovus.

14. Atsakovas Ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinį skundą prašo atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Ginčas byloje kilo dėl Ministerijos 2019 m. gegužės 30 d. rašto Nr. 2-4237, kuriuo atsakyta į pareiškėjo UAB „Jolvalda“ 2019 m. gegužės 2 d. kreipimąsi, pagrįstumo ir teisėtumo.

16. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė nustatęs, kad Ministerija pagrįstai atsisakė vertinti teisme jau išnagrinėtus ar nagrinėjamus faktinius duomenis, taip pat kad konkrečių pareigūnų darbo kontrolė tenka juos į pareigas paskyrusiems asmenims, o ne Ministerijai.

17. Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad į Ministeriją kreipėsi kaip į visas tarnybas vienijančią instituciją, kontroliuojančią ir koordinuojančią jai priklausančias institucijas, be to, kreipėsi būtent į tą pareigūną, kuris skiria ir atleidžia jam pavaldžių institucijų vadovus.

18. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

19. Lietuvos Respublikos teismų įstatyme įtvirtinta, kad bylose teismų priimtus sprendimus gali peržiūrėti tik teismas ir tik įstatymų nustatyta tvarka (1 str. 3 d.). Įsiteisėję Lietuvos Respublikos teismų sprendimai yra privalomi visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (9 str. 1 d.). Be to, Viešojo administravimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. sausio 1 d.) 27 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu paaiškėja, kad, pradėjus administracinę procedūrą, skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas, administracinė procedūra nutraukiama.

20. Taigi tiek Ministerijai, kaip viešojo administravimo subjektui, tiek pareiškėjui, kaip juridiniam asmeniui, įsiteisėję Lietuvos Respublikos teismų sprendimai yra privalomi. Tai reiškia, kad Ministerija negali iš naujo (kitaip) vertinti teismų jau įvertintas faktines aplinkybes, pasisakyti dėl teismo proceso (-ų) metu pateiktų procesinių dokumentų (atsiliepimų, paaiškinimų ir kt.) pagrįstumo ir teisėtumo ir (ar) ištirti teismų jau įvertintus įrodymus (ekspertų išvadas, aktus ir kt.). Teismo sprendimai gali būti peržiūrimi tik instancine sistema, t. y. aukštesnės instancijos teismo, o šiems įsiteisėjus ir paaiškėjus naujoms faktinėms aplinkybėms – įstatymų nustatyta tvarka pasinaudojant proceso atnaujinimo institutu (nagrinėjamu atveju – administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo institutu (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso XXXVIII skyrius)).

21. Pažymėtina, jog Ministerija, kaip viešojo administravimo subjektas, taip pat neturi įgaliojimų vertinti aplinkybes ir klausimus, kurie tuo pačiu metu yra nagrinėjami teisme. Priešingu atveju, būtų pažeistas konstitucinis valdžių padalijimo principas bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 ir 2 dalys, nustatančios, jog teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai bei kad teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi.

22. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. gegužės 2 d. kreipimesi Ministerijai, be kita ko, kėlė klausimus, susijusius su 2016 m. spalio 14 d. įvykusiu eismo įvykiu (kelio išmatavimais, krašto žymėjimu, ženklų nebuvimu ir t. t.), kurio metu buvo sugadinti pareiškėjui priklausantis vilkikas ir puspriekabė. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šie klausimai jau buvo įvertinti įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais – Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-17-158/2017 bei Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-271-361/2017. Klausimai dėl žalos atlyginimo pagal UAB „Jolvalda“ ieškinį atsakovams AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ (tretieji asmenys – VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, Lietuvos transporto saugos administracija ir Jungtinėje Karalystėje registruota įmonė „Tokio Marine Kiln“) pareiškėjo kreipimosi į Ministeriją momentu, taip pat bylos nagrinėjimo Vilniaus apygardos administraciniame teisme metu buvo nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme.

23. Atsižvelgdama į minėtas byloje nustatytas aplinkybes bei su jomis susijusį teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Ministerija skundžiamu 2019 m. gegužės 30 d. raštu Nr. 2-4237 pagrįstai nevertino įsiteisėjusiais teismo procesiniais sprendimais nustatytų aplinkybių, šių teismo procesų metu pateiktų procesinių dokumentų bei ištirtų įrodymų, taip pat pareiškėjo kreipimosi pateikimo metu teismo nagrinėjamoje byloje vertintų klausimų.

24. Įvertinus pareiškėjo 2019 m. gegužės 2 d. kreipimosi turinį, taip pat matyti, kad juo pareiškėjas išdėstė savo poziciją dėl, juo nuomone, egzistuojančių geležinkelio bėgių bei kelio juostų įrengimo Klaipėdos jūrų uosto teritorijoje trūkumų, reiškė susirūpinimą dėl eismo saugumo ateityje bei galbūt netinkamo Europos Sąjungos paramos panaudojimo, t. y. išdėstė savo poziciją klausimais, nesusijusiais su konkrečių jo teisių ir (ar) teisėtų interesų pažeidimu. Ši pareiškėjo kreipimosi dalis laikytina prašymu Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 10 dalies prasme.

25. Vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi, asmenų prašymai yra nagrinėjami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintose Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėse nustatyta tvarka. Pastarosiose įtvirtinta, kad atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jų turinį, o nagrinėjamu atveju į aptariamą pareiškėjo prašymą atsakoma laisva forma arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (35.4 p.).

26. Pažymėtina, jog Ministerija skundžiamu 2019 m. gegužės 30 d. raštu Nr. 2-4237 atsakė į pareiškėjo 2019 m. gegužės 2 d. kreipimąsi, taigi teisės aktuose įtvirtinta pareiškėjo teisė į atsakymą nagrinėjamu atveju nebuvo pažeista. Pažymėtina, jog pareiškėjas neturi materialinio teisinio suinteresuotumo (neturi reikalavimo teisės) ginčyti skundžiamo Ministerijos rašto dalį, kuria laisva forma pasisakyta dėl su konkrečių pareiškėjo teisių pažeidimu nesusijusių aplinkybių, o tai yra pagrindas atmesti pareiškėjo reikalavimą dėl minėtos Ministerijos 2019 m. gegužės 30 d. rašto Nr. 2-4237 dalies panaikinimo.

27. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Jolvalda“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė