2021-01-18 Nr. CB-531-2-08-3-03785-2020-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-5925

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03785-2020-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. sausio 18 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės–Balynienės, Danguolės Bublienės ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė),

susipažinusi su 2020 m. gruodžio 30 d. gautu pareiškėjo V. J. kasaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 7 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymu kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą,

n u s t a t ė :

Pareiškėjas padavė kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 7 d. nutarties peržiūrėjimo, taip pat prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – Konstitucinis Teismas) dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 347 straipsnio 3 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – Konstitucija).

Atrankos kolegija pažymi tai, kad pagal CPK 347 straipsnio 3 dalį kasacinį skundą surašo advokatas; jeigu kasatorius yra fizinis asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, surašyti kasacinį skundą turi teisę jis pats; juridinio asmens kasacinį skundą taip pat gali surašyti juridinio asmens darbuotojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą.

Kadangi kasacinis skundas pasirašytas tik paties pareiškėjo, o jis nepateikė teisinę kvalifikaciją patvirtinančio dokumento, atrankos kolegija kasacinį skundą vertina neatitinkančiu CPK 347 straipsnyje 3 dalyje nustatytų reikalavimų, todėl nepriimtinu (CPK 350 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

CPK 3 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį, prašydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka Konstituciją ar įstatymus.

Pažymėtina, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 3 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta teismo pareiga, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, kreiptis į Konstitucinį Teismą, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai ar įstatymams. Teismas byloje iškilusį (ar bylos šalies iškeltą) klausimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą sprendžia savo nuožiūra, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes. Įstatyme nustatytas tik vienas pagrindas, kada teismas privalo kreiptis į Konstitucinį Teismą: kai teismui konkrečioje byloje kyla pagrįstų abejonių dėl taikytino įstatymo ar kito teisės akto konstitucingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2007). Teismas privalo kreiptis į Konstitucinį Teismą tais atvejais, kai jam kyla pagrįstų abejonių dėl taikytino teisės akto, kurio atitikties Konstitucijai patikrinimas priklauso Konstitucinio Teismo kompetencijai, konstitucingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2012).

Pareiškėjas kreipimosi į Konstitucinį Teismą būtinumą argumentuoja tuo, kad jis dalyvauja įvairiuose teisiniuose procesuose, yra įgyjęs aukštąjį mokslą, turi kvalifikacijos kėlimo kursų sertifikatus, neturi finansinių galimybių samdytis advokatą, taip pat negali gauti nemokamos teisinės pagalbos. Pareiškėjas mano, kad kasacinį skundą gali surašyti bet kokios profesijos asmuo ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas privalo jį nagrinėti – svarbiausias skundo turinys, o ne tai, kas jį parengė.

Atrankos kolegijai pareiškėjo argumentai nesuteikia pagrindo kilti pagrįstoms abejonėms dėl CPK 347 straipsnio 3 dalies ir 354 straipsnio konstitucingumo. Atrankos kolegija atkreipia pareiškėjo dėmesį, kad teisės nuostatomis gali būti nustatyti tam tikri reikalavimai, kurie asmeniui taikomi jam norint įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Nors jie vertintini kaip teisės į teismą ribojimai, tačiau yra nustatyti įstatymu, siekiant užtikrinti ir efektyviai įgyvendinti vieną iš viešosios tvarkos elementų – teisės viršenybę, teisinį tikrumą bei aiškumą.

Taip pat pabrėžtina, kad šie ribojimai nepaneigia asmens teisės į teisminę gynybą, nes ji yra užtikrinama bylos nagrinėjimu pirmojoje ir apeliacinėje instancijose, o bylos nagrinėjimas kasacinėje instancijoje nėra būtina ir neišvengiama civilinio proceso dalis, neatsiejama nuo asmens teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo. Pareiškėjui paaiškinama, kad kasacinis procesas yra galimas tik tais atvejais, kai iškyla poreikis gauti tam tikrus išaiškinimus išimtinai teisės klausimais, kurie dėl savo pobūdžio yra aktualūs ir kitiems asmenims taikant tas pačias teisės normas.

Tuo tarpu faktinių aplinkybių klausimai yra išnagrinėjami pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, kurie išsprendžia vien konkrečios bylos šalims rūpimus jų tarpusavio santykių fakto klausimus. Atsižvelgiant į tai, itin svarbu ne vien tik šalių, bet ir viešojo intereso požiūriu, kad teisės taikymo ir aiškinimo klausimai kasaciniame skunde būtų iškelti, suformuluoti ir argumentuoti atsakingai, kvalifikuotai, išsamiai. Tai įstatymų leidėjo valia padaryti gali ne kiekvienas, todėl pagrįsta reikalauti, kad tokio procesinio dokumento surašymo teisė būtų suteikta profesinių teisinių žinių turintiems asmenims – advokatams arba asmenims, turintiems aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą.

Jų paslaugos gali pareikalauti papildomų išlaidų, tačiau valstybėje yra sukurta valstybės teisinės pagalbos sistema (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba), kuri padeda sunkioje finansinėje padėtyje esantiems asmenims pasinaudoti nemokamomis ar iš dalies nemokamomis teisinėmis advokato paslaugomis. Dėl to reikalavimas, kad kasaciniam teismui teisės klausimus keliantį kasacinį skundą surašytų advokatas ar kiti CPK 347 straipsnio 3 dalyje nurodyti asmenys, atrankos kolegijos yra vertinamas kaip pagrįsta ir proporcinga priemonė, nepaneigianti asmens teisės kreiptis į teismą.

Teisėjų atrankos kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo nurodyti ir aukščiau išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo kilti pagrįstoms abejonėms dėl CPK 347 straipsnio 3 dalies konstitucingumo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkintinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 3 dalimi, 350 straipsnio 2 dalies 4 punktu ir 4 dalimi, atrankos kolegija

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Netenkinti prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Goda Ambrasaitė–Balynienė

Danguolė Bublienė

Dalia Vasarienė