14e028e9-44f2-4d32-856b-e885938cf937 · Klaipėdos apygardos teismas

?Prane??jas Stasys Valu?is Baud?Pranešėja Edita Lapinskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-138-606/2022 Teisėja E. S. Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20907-2021-6 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.2.6 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. spalio 27 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės, Editos Lapinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Lino Pauliukėno, sekretoriaujant Karolinai Gaubaitei, dalyvaujant prokurorei Jolantai Sarpalienei, nuteistajam T.

S., jo gynėjui advokatui Edvardui Staponkui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo T. S. gynėjo advokato Edvardo Staponkaus apeliacinį skundÄ dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mų 2022 m. vasario 2 d. nuosprendžio, kuriuo T. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalį ir nuteistas septynių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi į laisvės atėmimo bausmės laikÄ Ä¯skaitytas kardomojo kalinimo (suėmimo) laikas nuo 2021 m. lapkričio 15 d. iki 2021m. gruodžio 9 d.

įskaitytinai, t. y. 25 dienos, vienÄ kardomojo kalinimo (suėmimo) dienÄ prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – penkerius metus uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rÅ«Å¡ių kelių transporto priemones. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 72 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, iÅ¡ieÅ¡kotina iÅ¡ T. S. konfiskuotino turto – automobilio „BMW 525“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma – 3 900 Eur į valstybės biudžetÄ , nustatant Å¡eÅ¡ių mėnesių Å¡ios poveikio priemonės įvykdymo terminÄ , skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. T. S. nuteistas už tai, kad 2021 m. birželio 25 d., apie 15 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, apsvaigusiems nuo psichikÄ veikiančių medžiagų, vairavo automobilį ,,BMW 525“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), kai jam nustatytas daugiau kaip 1,5 promilės apsvaigimas nuo alkoholio (alkotesteriu nustatytas 2,94 promilių girtumas). II. Apeliacinio skundo argumentai 2. Apeliaciniu skundu nuteistojo T. S. gynėjas advokatas E. Staponkus praÅ¡o panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mų 2022 m. vasario 2 d. nuosprendį ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. 2.1. Apeliaciniame skunde teigiama, kad priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį. teismas nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimo, kad įrodymai byloje bÅ«tų įvertinti pagal teisėjo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstu iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu.

Byloje nebuvo atliktas iÅ¡samus visų bylos aplinkybių iÅ¡tyrimas, nebuvo tinkamai įvertinta visų byloje esančių įrodymų visuma. Taip pat teismas, neapklausdamas kai kurių potencialių gynybos liudytojų, akivaizdžiai pažeidė BPK 7 straipsnį, kuriame numatyta, kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarime „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â€œ 3.1.8 punkte nurodyta, jog apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčytinai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

Jeigu jau egzistuoja abejonės dėl kaltinamojo kaltės, tai baudžiamojoje teisėje ypatingai svarbus yra in dubio pro reo principas, reiÅ¡kiantis tai, kad visas abejones reikia aiÅ¡kinti kaltinamojo naudai. BylÄ iÅ¡nagrinėjęs teismas nuosprendį priėmė bÅ«tent remiantis prielaidomis, tačiau ne nenuginčytinais įrodymais, nes jokių tiesioginių įrodymų, kad T. S., bÅ«damas neblaivus, kai girtumas nustatytas daugiau kaip 1,5 promilės, bÅ«tų vairavęs autotransporto priemonę, byloje nėra. 2.2.

Pažymima, kad T. S. nuteistas už tai, kad automobilį vairavo prie (duomenys neskelbtini) namo, nors iÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, jog automobilis Å¡alikelėje surastas (duomenys neskelbtini) kaimo ribose, priekine dalimi link (duomenys neskelbtini) kaimo, o iÅ¡ to galima daryti iÅ¡vadÄ , kad automobilis važiavo nuo (duomenys neskelbtini) kaimo link (duomenys neskelbtini) kaimo, ir įvažiavo į griovį bÅ«tent (duomenys neskelbtini) kaimo ribose, todėl nuosprendyje neteisingai nurodyta nusikalstamos veikos, jei tokia buvo padaryta, padarymo vieta. 2.3.

Apeliaciniame skunde aptariami teisiamajame posėdyje duoti liudytojų K. B., M. P., D. J., R. A., D. M., A. R. parodymai, teigiama, kad jų parodymai nepatvirtina, jog automobilį vairavo T. S.. Liudytojas A. R. nepatvirtino D. M. parodymų, nurodydamas, kad tai yra D. M. versija dėl prasilenkimo su T. S. vairuojamu automobiliu, jis pats tokio atvejo neprisiminė. Tokie liudytojo parodymai, gynėjo teigimu, kelia labai pagrįstų abejonių liudytojo D. M. parodymų patikimumu. Pažymima, kad kelia didelių abejonių ir tai, kad D.

M. detaliai apibÅ«dino vairuotojo, priekinėje sėdynėje sėdėjusio keleivio bruožus, net jų aprangÄ , nes įsidėmėti ir užfiksuoti tokius duomenis prieÅ¡prieÅ¡iais prasilenkiant automobiliams, buvo per mažai laiko. Taip pat nesuprantami D. M. parodymai, kad jis iÅ¡ jų elgesio įvykio vietoje suprato, kad automobilį vairavo tas pats vairuotojas, kurį matė anksčiau vairuojant. Prasilenkimo su tariamai T. S. vairuojamu automobiliu laikÄ D. M. nurodė 13.30 val., o nuosprendyje nurodytas nusikalstamos veikos padarymo laikas apie 15 val., tai yra apie pusantros valandos vėliau.

Todėl vertinant D. M. parodymus, negalima kategoriÅ¡kai ir neginčijamai konstatuoti, kad jis, važiuodamas su A. R., prasilenkė bÅ«tent su T. S. vairuojamu automobiliu. 2.4. Gynėjo tvirtinimu, nuosprendis negali bÅ«ti paremtas vien buvusiu įtariamojo prisipažinimu policijos komisariate įvykdžius nusikalstamÄ veikÄ , jis turi bÅ«ti paremtas dar ir kitais neginčytinais įrodymais, tačiau tokių neginčytinų įrodymų baudžiamojoje byloje nėra ir jų teismas nenustatė. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog įvykio vietoje pasienio policijos pareigÅ«nai surado tris asmenis – T.

S., jo tėvÄ S. S. bei G. S.. Esant nuteistojo prieÅ¡taringiems parodymams, turėjo bÅ«ti apklausti ir S. S. bei G. S. apie tai, kas jiems žinoma apie automobilio pardavinėjimo aplinkybes, apie konkretaus pirkėjo buvimÄ , jo atvykimÄ Ä¯ automobilio buvimo vietÄ , jų pačių atsiradimÄ Ä¯vykio vietoje, vairuotojÄ , kuris vairavo automobilį. Neapklausdamas Å¡ių liudytojų apie esmines bylos aplinkybes bei neduodamas Å¡ių liudytojų parodymams kokį nors teisinį įvertinimÄ , teismas, Å¡iurkščiai pažeidė BPK 7 straipsnyje numatytas rungtyniÅ¡kumo principo nuostatas, tuo parodydamas Å¡aliÅ¡kumÄ nuteistajam, suteikdamas prioritetÄ vien kaltinimo pusės liudytojams.

Teigiama, kad iÅ¡ liudytojos K. B. parodymų matyti, jog policijos darbuotojai dėl įvykio aplinkybių telefonu bendravo su Å . S., tačiau Å¡is liudytojas byloje taip pat neapklaustas. Todėl elementariai ir esmingai pažeidus BPK 7 straipsnio nuostatas, nesilaikant rungimosi principo reikalavimų, taip iÅ¡ esmės pažeidžiant nuteistojo T. S. teises, neapklausus visų su įvykiu susijusių liudytojų, negalima konstatuoti, kad byla iÅ¡nagrinėta visapusiÅ¡kai, kad apklausti visi su įvykiu susiję liudytojai, iÅ¡tirti visi nuteistÄ jį teisinantys ir kaltinantys įrodymai, kad iÅ¡ esmės byloje teisingai iÅ¡tirta ir įvertinta surinktų nuteistÄ jį teisinančių ir kaltinančių įrodymų visuma, o kartu apkaltinamasis nuosprendis priimtas remiantis prielaidomis, bet ne visapusiÅ¡kai iÅ¡tirtų ir neginčytinų įrodymų visuma, todėl yra nepagrįstas ir naikintinas.

Gynybos nuomone, byloje reikalinga atlikti papildomÄ Ä¯rodymų tyrimÄ ir teismo posėdyje apklausti liudytojus S. S., G. S., D. M., Å . S., nuteistÄ jį T. S..

3. Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Pažymėtina, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto praÅ¡ymai – jų apimtis, pobÅ«dis, konkretumas ir tikslumas. Å iame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , savo procesiniame dokumente neturi pareigos iÅ¡samiai aptarti kiekvienÄ neesminį apeliacinio skundo teiginį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

6. Apeliaciniu skundu praÅ¡oma nuteistÄ jį T. S. iÅ¡teisinti, teigiant, kad byloje nėra tiesioginių įrodymų, jog T. S., bÅ«damas neblaivus, kai girtumas nustatytas daugiau kaip 1,5 promilės, bÅ«tų vairavęs transporto priemonę.

7. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ (BK 2 straipsnio 4 dalis). Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ , duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo bÅ«ti padaryta, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , bÅ«tina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiÅ¡kumai, kurių neįmanoma paÅ¡alinti, turi bÅ«ti aiÅ¡kinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-619/2012, 2K-232/2014, Nr. 2K-24/2014).

Siekiant asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, turi bÅ«ti surinkta pakankamai to asmens kaltę pagrindžiančių įrodymų. Ä®rodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai.

Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas ir jų pakankamumas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas. Ä®rodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai.

Taisyklės, pagal kurias nusprendžiama, kokie baudžiamojo proceso metu surinkti duomenys laikytini įrodymais, nustatytos BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse. BPK 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tai, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla, o 1, 3, 4 dalyse – kokius duomenis teismas gali pripažinti įrodymais. Teismas įrodymus įvertina pagal BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas taisykles. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai iÅ¡nagrinėjus ir atskirai patikrinus iÅ¡ kiekvieno Å¡altinio gaunamÄ informacijÄ .

Taigi įstatymas numato iÅ¡skirtinę bylÄ nagrinėjančio teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų turi įrodomÄ jÄ vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam Å¡i veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Ä®rodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu bÅ«du, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo iÅ¡vados, ar jie atmestini.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiÅ¡kia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi bÅ«ti iÅ¡naudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. TeisingÄ teismo baigiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014, 2K-166-699/2018). Pažymėtina, kad ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veikÄ padariusio asmens kaltė yra nustatoma tiesioginiais įrodymais.

Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. BPK 20 straipsnio 5 dalies prasme svarbu, kad šie įrodymai būtų vertinami ne tik atskirai, bet ir jų visuma. Motyvai dėl įrodymų turi būti pagrįsti argumentuota visų įrodymų analize.

IÅ¡samus bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimas suponuoja reikalavimÄ Ä¯vesti į šį procesÄ visas reikÅ¡mingas bylai aplinkybes, iÅ¡naudojant baudžiamojo proceso numatytas priemones joms gauti, permanentiÅ¡kai sujungiant visus faktus į loginę visumÄ , ir po to daryti apibendrinančias iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-32/2010 ir kitos). Teismo proceso dalyvių pateiktų praÅ¡ymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso dalyviai, savaime nėra BPK pažeidimas, jeigu, kaip minėta, teismo sprendimas yra motyvuotas, neprieÅ¡taringas, padarytos iÅ¡vados pagrįstos byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma.

8. Teisiamajame posėdyje nuteistasis T. S. neigdamas, jog įvykio dienÄ jis vairavo automobilį bÅ«damas neblaivus, teigė, kad automobilį vairavo automobilio pirkėjas D., kuris norėjo pabandyti, kaip važiuoja automobilis, kartu važiavo ir jo tėtis S. S.. Pirkėjas jam paskambino per „Messenger“, dabar pirkėjo anketÄ yra panaikinęs. Kai sėdo su tėvu į automobilį, buvo abu neblaivÅ«s. Tėvas sėdo į galÄ , o jis į priekį. Pirkėjas buvo blaivus, nuvažiavo apie 2 kilometrus, buvo smėlis, sumėtė ir automobilis pakibo Å¡alikelėje bei nebeiÅ¡važiavo. Jie susipyko su pirkėju D., dėl to, kad blogai važiuoja, ir D. pasiÅ¡alino. Jis liko su tėvu ir automobilyje gėrė. Paskui atvažiavo pasieniečiai – vyras ir moteris. Tėvas teisių neturi, nevairuoja. Pasieniečiams nesakė, kad vairavo D. Galėjo bÅ«ti apie 15 val. Paskui atėjo jo pusbrolis G. S., jis žinojo, kad jie iÅ¡važiavę (t. 1, b. l. 181–182).

9. Apeliaciniame skunde teigiama, kad dėl automobilio pardavinėjimo aplinkybių, kad įvykio metu automobilį vairavo pirkėjas, turėjo būti apklausti kaip liudytojai S. S. ir G. S..

10. Pažymėtina, kad 2021 m. gruodžio 9 d. teisiamajame posėdyje, taip pat ir 2022 m. sausio 4 d. teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teismas suteikė teisę nuteistajam T. S. pačiam atsivesti į teisiamÄ jį posėdį liudytojus S. S. ir G. S., nes nuteistasis nepateikė teismui duomenų apie jų gyvenamÄ sias vietas (t. 1, b. l. 163, 183). Pažymėtina, kad atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismui nutarus byloje atlikti įrodymų tyrimÄ , minėti liudytojai buvo kviečiami į apeliacinį teismo posėdį. Liudytojas G. S. į apeliacinį teismo posėdį neatvyko, nes buvo iÅ¡vykęs į užsienį, nuteistojo gynėjas jo kviesti pakartotinai neprašė.

11. Apeliaciniame teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas S. S. parodė, kad Å¡ventė per naktį, prieÅ¡ pietus pabudo, buvo nepažįstamas žmogus, kaip jis atrodė, neprisimena. Sėdo į automobilį ir važiavo į gamtÄ dar iÅ¡gerti. SÅ«nus sėdėjo keleivio vietoje, o jis sėdėjo gale ir gėrė toliau. Po to jis mažai kÄ prisimena, nes užsnÅ«do. Teigė, kad sÅ«nus tÄ automobilį pardavinėjo, automobilį vairavo nepažįstamas asmuo. Atsibudęs ryte paklausė, kur automobilis. Jam papasakojo, kad tas žmogus, kuris norėjo pirkti automobilį, pabėgo, o jis automobilyje miegojo. Liudytojas nieko apie automobilio pardavimÄ nežinojo, nes visÄ laikÄ buvo girtas.

12. Kaip matyti, liudytojas S. S. teigdamas, kad automobilį vairavo ne jo sÅ«nus, bet nepažįstamas asmuo, daugiau apskritai jokių įvykio aplinkybių parodyti negalėjo, nes jis buvo visiÅ¡kai neblaivus, daugiausia laiko apskritai miegojo ir mažai kÄ prisiminė.

13. Nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo abejoti tuo, kad jeigu įvykio dienÄ automobilį bÅ«tų vairavęs ne nuteistasis T. S., bet, kaip jis teisiamajame posėdyje teigė, automobilio pirkėjas, Å¡iÄ aplinkybę nuteistasis ir bÅ«tų nurodęs jau iÅ¡ karto įvykio vietoje atvykusiems pasienio, o vėliau ir policijos pareigÅ«nams. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad 2021 m. gruodžio 9 d. teisiamajame posėdyje nuteistasis T. S., dar prieÅ¡ duodamas parodymus, praÅ¡ydamas apklausti kaip liudytojÄ S. S., teigė, jog S. S. galėtų paliudyti ne apie automobilio pirkėjÄ , bet apie tai, kad automobilio apskritai niekas nevairavo, automobiliu atvažiavo su draugais ir jį paliko stovėti.

Nuteistasis visiÅ¡kai neužsiminė apie jokį automobilio pirkėjÄ , bet teigė, kad apskritai nežino, kas vairavo automobilį (t. 1, b. l. 163). Tačiau nagrinėjamu atveju nuteistojo T. S. pateiktos versijos ne tik skiriasi tarpusavyje, bet aplinkybę, kad jis automobilio, bÅ«damas neblaivus, nevairavo, paneigia byloje surinktų duomenų visuma.

14. IÅ¡ Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinės PlaÅ¡kių pasienio užkardos jaunesniojo specialisto M. P. tarnybiniame praneÅ¡ime užfiksuotų duomenų nustatyta, kad 2021 m. birželio 25 d., apie 15.05 val., (duomenys neskelbtini) kaimo ribose, (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos veikimo teritorijoje, pasienio ruože, jis vykdė tarnybÄ kartu su jaunesniÄ ja specialiste K. B.. Važiuojant kelių nuo (duomenys neskelbtini) kaimo link (duomenys neskelbtini) kaimo pastebėjo Å¡alikelėje į griovį nuvažiavusį automobilį „BMW 530 D“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), bei apie automobilį vaikščiojančius tris asmenis. Tikrinimo metu nustatė, kad tai S. S., G. S. ir T. S.. Nuo asmenų sklido stiprus alkoholio kvapas. 15.29 val. apie įvykį pranešė Tauragės apskrities VPK budėtojui, iÅ¡kviestas Å ilutės PK patrulis. AiÅ¡kinantis aplinkybes ir ieÅ¡kant liudytojų, prisiminė, kad apie 15 val., buvo tikrinamas automobilis „Audi A4”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas D. M.. Nuvykę į vairuotojo D. M. gyvenamÄ jÄ vietÄ , jį apklausė.

Jis patvirtino, kad prasilenkė su minėtu automobiliu „BMW 530D“ ir matė, kas vairavo automobilį, paminėjo jo bruožus, t. y. kad vairuotojo nosis buvo prakirsta. T. S. buvo nustatytas 2,94 promilių girtumas, po 15 minučių nustatytas 3,17 promilių girtumas. S. S. nustatytas 3,48 promilių girtumas (t. 1, b. l. 19).

15. Teisiamajame posėdyje apklaustas kaip liudytojas pasienio pareigÅ«nas M. P. patvirtino, kad jis su kolege, vykdydami tarnybinę užduotį, pastebėjo automobilį BMW, įvažiavusį į griovį. Liudytojas patikslino, kad apie automobilį vaikščiojo ne trys, bet du asmenys, jie buvo atsirėmę į automobilį, vienam buvo prakirsta nosis. Abu neigė vairavę automobilį. Atidarius dureles, automobilyje ant galinės sėdynės gulėjo dar vienas asmuo. Jie aiÅ¡kino, kad automobilį vairavo kitas asmuo, minėjo kažkokiÄ pavardę. Asmenys atrodė neblaivÅ«s, buvo alkoholio kvapas, kalba neriÅ¡li, judesiai kaip neblaivių asmenų. Dėl įvykio apklausė vietinį gyventojÄ , kuris įvykio dienÄ prasilenkė su minėtu automobiliu „BMW 530D“. Gyventojas apibÅ«dino automobilį vairavusio asmens bruožus, nurodė, kad vairuotojo nosis buvo prakirsta, o įvykio vietoje buvo matyti, jog prakirsta nosimi buvo T. S. (t. 1, b. l. 182–183).

16. IÅ¡ teisiamajame posėdyje duotų liudytojos pasienio pareigÅ«nės K. B. parodymų taip pat nustatyta, kad dirbant pasienio ruože, griovyje pamatė automobilį BMW, prie automobilio buvo du vyrai, jie vaikščiojo apie automobilį, dar vienas gulėjo automobilyje. Abiejų klausė, kas nutiko, jie buvo neblaivÅ«s, jie sakė, kad automobilio nevairavo, sakė, kad automobilį vairavo dar kitas asmuo, kuris išėjo ieÅ¡koti, kas iÅ¡temps automobilį iÅ¡ griovio. Vieno vyriÅ¡kio nosis buvo kruvina. VyriÅ¡kis sakė, kad girtas nukrito ir užsigavo, kad automobilį vairavo kažkoks Å ., kuris išėjo ieÅ¡koti traktoriaus, kad iÅ¡temptų automobilį. Policijos pareigÅ«nai susirado per duomenų bazę nurodytÄ Å ., tačiau jis sakė, kad yra darbe. Buvo apklaustas ir įvykį galėjęs matyti vairuotojas D. M., kuris patvirtino, jog matė, kad automobilį vairavo vyras su kruvina nosimi (t. 1, b. l. 182).

17. Pažymėtina, kad pasienio pareigÅ«nai M. P. ir K. B. pamatė griovyje automobilį BMW atsitiktinai, jiems įvykio aplinkybės nebuvo žinomos, įvykio vietoje buvo S. S., G. S. ir T. S., tačiau jie neigė vairavę automobilį, bet apie tai, kad automobilį vairavo automobilį norėjęs pirkti asmuo, neužsiminė. Atkreiptinas dėmesys, kad įvykio vietoje T. S. nurodė, kad automobilį vairavo apskritai kažkoks Å ., ir Å¡is asmuo taip pat buvo nustatytas, tačiau įvykio dienÄ jo įvykio vietoje net nebuvo. Apeliaciniame teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas Å . S. patvirtino, jog jam skambino policijos pareigÅ«nai ir kaltino jį pabėgimu iÅ¡ įvykio vietos, tačiau jis tÄ dienÄ buvo darbe. Liudytojas nežinojo, kodėl jis buvo nurodytas kaip vairavęs automobilį įvykio dienÄ .

18. Pažymėtina, kad apeliaciniame teismo posėdyje ir pats nuteistasis T. S. paneigė, jog automobilį vairavo Š. S., tačiau, kaip jau aptarta, visgi neigė, kad automobilį vairavo jis.

19. IÅ¡ Tauragės apskrities VPK Pagėgių PK pareigÅ«no R. A. tarnybiniame praneÅ¡ime užfiksuotų duomenų nustatyta, kad 2021 m. birželio 25 d., apie 15.05 val., Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pagėgių rinktinės PlaÅ¡kių užkardos jaunesnieji specialistai M. P. ir K. B., vykdydami tarnybÄ , (duomenys neskelbtini) kaimo ribose, (duomenys neskelbtini), rado į kelio griovį įvažiavusį, automobilį „BMW 530D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prie jo buvo trys akivaizdžiai neblaivÅ«s asmenys – S. S., G. S. ir T. S.. T. S. alkoholio matuokliu nustatytas 2.94 promilių girtumas. T. S. pripažino, kad vairavo automobilį bÅ«damas neblaivus (t. 1, b. l. 5–8).

20. IÅ¡ teisiamajame posėdyje duotų liudytojo policijos pareigÅ«no R. A. parodymų nustatyta, kad jis buvo atvykęs į įvykio vietÄ , nuo (duomenys neskelbtini) pusės, kairės pusės griovyje stovėjo pilkos spalvos BMW automobilis. T. S. buvo nustatytas neblaivumas, neblaivumas buvo matomas ir akivaizdžiai. Prie automobilio vaikščiojo ir T. S. tėvas, jis buvo taip pat neblaivus. Valstybės sienos apsaugos pareigÅ«nai nurodė, kad liudytojas matė, jog automobilį vairavo T. S.. T. S. tuo metu buvo patalpintas į laikinojo sulaikymo kamerÄ automobilyje, jis praktiÅ¡kai su T.

S. nebendravo. Liudytojas R. A. apklausė valstybės sienos apsaugos pareigÅ«nų nurodytÄ liudytojÄ , kuris parodė, kad kelyje prasilenkė su automobiliu, kuris nuvažiavęs į griovį, kad automobilio vairuotojo nosis yra nubrozdinta. BÅ«tent T. S. atitiko nurodytus liudytojo požymius. Vėliau kalbėjosi su T. S., jis pripažino, kad vairavo automobilį girtas, važiavo iki parduotuvės įsigyti alkoholio. T. S. paleido tÄ patį vakarÄ , parvežė jį į namus. Su T. S. jokių procesinių veiksmų neatliko, apklausa nebuvo vykdoma, buvo tik pokalbis, jo metu T.

S. prisipažino, kad vairavo automobilį (t. 1, b. l. 195–196).

21. IÅ¡ teisiamajame posėdyje duotų liudytojo Pagėgių policijos komisariato tyrėjo D. J. parodymų nustatyta, kad jis įvykio dienÄ bendravo su T. S., jam nustatė neblaivumÄ . T. S. iÅ¡ pradžių neigė, jog vairavo automobilį, bet Å ilutės ekipažas jiems nurodė, kad yra liudytojas, kuris matė, jog automobilį vairavo asmuo su nubrozdinta lyg nosimi (t. 1, b. l. 195).

22. IÅ¡ teisiamajame posėdyje BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu perskaitytų ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojo D. M. parodymų nustatyta, kad įvykio dienÄ , apie 13.30 val., jis kartu su draugu A. R., jam priklausančiu automobiliu, keliu (duomenys neskelbtini) važiavo iÅ¡ (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini). PrieÅ¡ kelio ženklÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“, nuo (duomenys neskelbtini) pusės, prieÅ¡ais eismÄ atvažiavo sidabrinės spalvos automobilis BMW, jo valstybinių numerių neįsidėmėjo.

Automobilis važiavo prieÅ¡ais ir nesitraukė, tik panaudojus garsinį signalÄ pasitraukė į savo eismo juostÄ . Gerai matė, kad automobilį vairavo vyriÅ¡kis liesu veidu, iÅ¡ilgai nosies matėsi nubrozdinimai, buvo pliktelėjęs, vilkėjo baltai rudos spalvos marÅ¡kinėliais su horizontaliomis tamsiomis juostomis. Priekinėje keleivio vietoje buvo vyriÅ¡kis, vilkintis baltais marÅ¡kinėliais, Å¡viesiais, trumpai kirptais plaukais, apie 30-35 metų amžiaus, jis, iÅ¡kišęs per langÄ rankÄ , mojavo.

Ar dar kas buvo automobilyje, nematė. Apie 15 val., (duomenys neskelbtini) kaimo ribose pamatė į griovį įvažiavusį šviesios spalvos automobilį. Privažiavus pamatė, kad tai tas pats automobilis, su kuriuo anksčiau prasilenkė. Prie automobilio stovėjo tie patys du asmenys. Vyriškis, kuris anksčiau vairavo automobilį, juos sustabdė ir prašė, kad jie ištrauktų jų automobilį iš griovio. Vyriškis buvo ant važiuojamosios kelio dalies, o kitas vyriškis, baltais marškinėliais, buvo prie automobilio dešinės pusės ir stovėjo lauke, kur auga kukurūzai (t. 1, b. l. 36–37).

23. Pažymėtina, kad iÅ¡ liudytojo D. M. parodymų nustatyta, jog automobilis važiavo prieÅ¡ais ir nesitraukė, ir tik panaudojus garsinį signalÄ , pasitraukė į savo eismo juostÄ , todėl akivaizdu, kad toks automobilio vairuotojo elgesys vienareikÅ¡miÅ¡kai atkreipė dėmesį. Kaip matyti, ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas D. M. aiÅ¡kiai apibÅ«dino ne tik automobilį vairavusį asmenį, kaip jis buvo apsirengęs, bet ir Å¡alia sėdėjusį asmenį, t. y. liudytojas D. M. parodė, kad gerai matė, jog automobilį vairavo vyriÅ¡kis liesu veidu, iÅ¡ilgai nosies matėsi nubrozdinimai, buvo pliktelėjęs, vilkėjo baltai rudos spalvos marÅ¡kinėliais su horizontaliomis tamsiomis juostomis.

Priekinėje keleivio vietoje buvo vyriÅ¡kis, vilkintis baltais marÅ¡kinėliais, Å¡viesiais, trumpai kirptais plaukais, apie 30-35 metų amžiaus. Atkreiptinas dėmesys, jog automobilio keleivis pats atkreipė dėmesį į save, nes jis, iÅ¡kišęs per langÄ rankÄ , mojavo. Pažymėtina, kad liudytojas D. M. apibÅ«dino automobilį vairavusį asmenį pareigÅ«nams jau iÅ¡ karto po įvykio.

24. Baigiamųjų kalbų metu gynėjas atkreipė dėmesį, kad liudytojas D. M. nėra pasirašęs apklausos protokole, todėl teismas negalėjo remtis liudytojo parodymais kaip įrodymu. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su gynėjo pastebėjimu, nes prie liudytojo D. M. apklausos protokolo nėra pridėto proceso veiksmo protokolo specialaus priedo. Tačiau pažymėtina, kad liudytojas D. M. buvo apklaustas apeliaciniame teismo posėdyje, kuriame, praėjus nuo įvykio net daugiau kaip metams laiko, davė visiškai analogiškus parodymus, kaip ir ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino, kad gerai prisimena įvykį, kad automobilis važiavo prieš A.

R. vairuotÄ automobilį, t. y. automobilis iÅ¡važiavo į jų eismo juostÄ , bet paskutinę akimirkÄ staiga grįžo į savo juostÄ . Prasilenkiant matė, kad automobilį vairavo vyriÅ¡kis su prakirsta nosimi, buvo apsivilkęs rudus marÅ¡kinėlius su dryžiais, o keleivis buvo apsivilkęs Å¡viesius – baltus marÅ¡kinėlius. Vairuotojo iÅ¡vaizda buvo iÅ¡skirtinė, nes jam buvo prakirstas veidas ar nosis, buvo žaizda. Važiuojant atgal, Å¡is automobilis jau buvo griovyje. Kai sustojo paklausti, ar viskas gerai, prie automobilio buvo tie patys asmenys, su kuriais prasilenkė.

Jie jų nieko neprašė. Važiuojant atgal juos dar sustabdė pasienio pareigūnai.

25. Apeliacinės instancijos teismui perskaičius liudytojo D. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas D. M. savo duotus parodymus patvirtino. Liudytojas patvirtino, kad privažiavus prie automobilio, jis atpažino, kad tai tie patys asmenys, kurie sėdėjo automobilyje, kai jie prasilenkė. Asmuo, kuris vairavo automobilį, buvo toks kaip iniciatorius, jis paprašė iÅ¡tempti automobilį iÅ¡ griovio, buvo labiau iÅ¡sigandęs. Liudytojas matė tik du asmenis – vairuotojÄ ir keleivį priekyje, bet policija vakare, kai jis nuvažiavo duoti parodymų, sakė, kad gale sėdėjo dar vienas žmogus. Liudytojas D. M. dar kartÄ patvirtino, kad įsiminė vairuotojÄ , nes jis buvo su kirstine žaizda ant veido. Kartu pažymėtina, kad nuteistajam T. S. pareiÅ¡kus, jog liudytojas negalėjo įsidėmėti jo rÅ«bų, liudytojas D. M. kategoriÅ¡kai patvirtino, kad jis įsidėmėjo ir asmenis, ir jų rÅ«bus.

26. Apeliaciniame skunde teigiama, kad liudytojo D. M. parodymų nepatvirtino liudytojo A. R. parodymai, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad iÅ¡ teisiamajame posėdyje duotų liudytojo A. R. parodymų nustatyta, jog įvykio dienÄ jis vairavo automobilį, todėl nesižvalgė, o D. M. sėdėjo keleivio vietoje, todėl viskÄ galėjo matyti. Liudytojas patvirtino, kad važiuojant keliu, prieÅ¡ais, po keliÄ vinguriavo automobilis (t. 1, b. l. 196). Apeliaciniame teismo posėdyje liudytojas A. R. taip pat patvirtino, kad įvykio dienÄ , po pietų, važiuodami su D.

M. į parduotuvę, prasilenkė su sidabrinės spalvos automobiliu, kuris iÅ¡važiavo į prieÅ¡ingÄ eismo juostÄ . Kas vairavo automobilį, jis nematė, nes vairavo automobilį ir nelabai žiÅ«rėjo, bet priekyje buvo du vyrai. Su D. M. pakalbėjo apie prasilenkimo situacijÄ , bet tiesiog galvojo, kad gal tiesiog užsižiÅ«rėjo ir iÅ¡važiavo į kitÄ kelio pusę. Grįžtant atgal pamatė automobilį laukuose, prie automobilio stovėjo du vyrai. Kadangi jiems pagalbos nereikėjo, nuvažiavo, nepagalvojo apie tai, ar jie blaivÅ«s ar ne.

Už kelių Å¡imtų metrų sutiko pasienio ekipaÅ¾Ä , pasieniečiai patikrino dokumentus.

27. Pažymėtina, kad bylos duomenimis nenustatyta, kad liudytojas D. M. anksčiau bÅ«tų pažinojęs T. S. ir bÅ«tų turėjęs pagrindo jį apkalbėti. Atkreiptinas dėmesys, kad D. M., pamatęs griovyje automobilį bei prie jo stovintį tÄ patį vairuotojÄ nubrozdinta nosimi ir automobilio keleivį, pats net neskambino ir į policijÄ , nesigilino, ar prie automobilio stovėję vyrai buvo blaivÅ«s ar ne. Pažymėtina, kad iÅ¡ aptartų tarnybiniuose praneÅ¡imuose užfiksuotų duomenų ir pareigÅ«nų duotų parodymų nustatyta, kad D. M. kaip liudytojas buvo nustatytas tiriant įvykio aplinkybes, bei nuo pat pradžių pareigÅ«nams nurodė, kad jis įsiminė vairuotojÄ , nes vairuotojas buvo su kirstine žaizda ant veido, taip pat nurodė ir kaip buvo apsirengęs ne tik automobilio BMW vairuotojas, bet ir jo keleivis. Todėl netikėti liudytojo D. M. parodymais, kad įvykio dienÄ automobilį vairavo T. S., nėra jokio pagrindo.

28. Šiuo atveju, atsižvelgiant į aptartus duomenis, nėra pagrindo abejoti tuo, kad ir pats nuteistasis T. S. davė teisingus parodymus dėl įvykio aplinkybių būtent ikiteisminio tyrimo metu.

29. IÅ¡ teisiamajame posėdyje perskaitytų kaip įtariamojo T. S. 2021 m. birželio 28 d. duotų parodymų nustatyta, kad jis, pareiÅ¡kus jam įtarimÄ , kaltę pripažino visiÅ¡kai, parodė, kad 2021 m. birželio 25 d. jis su savo tėvu S. S. vartojo alkoholinius gėrimus – alų, degtinę jau iÅ¡ vakaro. Prisiminė tik tiek, kad bÅ«damas jau labai stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, sugalvojo su tėvu kažkur važiuoti. Kur jie tiksliai važiavo, jis neprisiminė. Apie pietus jis sėdo už automobilio vairo, o tėvas sėdo į keleivio vietÄ .

Važiavo dviese su tėvu. Prisiminė tik tai, kad nesuvaldė vairuojamo automobilio ir nuvažiavo į pakelės griovį. Bandė stabdyti pakeleivingus automobilius, kad jį ištrauktų. G. S. su jais nevažiavo. Jis atėjo prie jų, kai jie jau įvažiavo į griovį. Jo tėvas vairuotojo pažymėjimo neturi ir jokia transporto priemone nevažinėja. Suprato, kad negali vairuoti jokios transporto priemonės, tačiau, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tikėjosi, kad niekas jo nesustabdys, ir jis sėkmingai nuvažiuos kur jam reikia.

Patvirtino, kad jo nosis yra sužalota, matosi ryški įbrėžimo linija, jis buvo apsivilkęs šviesiai rusvos spalvos marškinėlius (t. 1, b. l. 53–56).

30. Pažymėtina, kad apeliaciniame teismo posėdyje nuteistasis T. S. teigė, jog jį apklausinėjo girtÄ , policijos pareigÅ«nas R. A. sakė, kÄ jam raÅ¡yti, ant ko pasiraÅ¡yti, ir jis jo klausė, nes jis su Å¡iuo pareigÅ«nu buvo susidÅ«ręs ir anksčiau, prieÅ¡ kokius 3-4 metus, kai važiavo traktoriumi neturėdamas tam teisės, todėl turėjo problemų, patyrė smurtÄ . Tačiau iÅ¡ teisiamajame posėdyje duotų kaip liudytojo policijos pareigÅ«no R. A. parodymų nustatyta, kad jis įvykio dienÄ su T.

S. jokių procesinių veiksmų neatliko, apklausa nebuvo vykdoma, buvo tik pokalbis, jo metu T. S. prisipažino, kad vairavo automobilį. T. S. paleido tÄ patį vakarÄ , parvežė jį į namus (t. 1, b. l. 195–196). Pažymėtina, kad Å¡iuo atveju aplinkybę, kad policijos pareigÅ«nas R. A. su T. S. jokių procesinių veiksmų neatliko, objektyviai patvirtina įtariamojo apklausos protokole užfiksuoti duomenys. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad ikiteisminio tyrimo metu nuteistÄ jį apklausė ne policijos pareigÅ«nas R.

A., bet vyresnioji tyrėja D. M., ir ne tÄ pačiÄ dienÄ iÅ¡ karto po įvykio, bet po įvykio praėjus trims dienoms, t. y. 2022 m. birželio 28 d.

31. Pažymėtina, kad iÅ¡ teisiamajame posėdyje apklaustos kaip liudytojos vyresniosios tyrėjos D. M. parodymų nustatyta, kad T. S. buvo gavęs Å¡aukimÄ ir nurodytÄ dienÄ pats atvyko į apklausÄ , buvo visiÅ¡kai blaivus. Jam buvo įteiktas praneÅ¡imas apie įtarimÄ , perskaitytas, jis buvo apklaustas jos kabinete. Buvo paklausta dėl advokato, tačiau T. S. advokato atsisakė, nurodydamas, jog kaltę pripažįsta ir jam gynėjas nereikalingas. Apklausos protokolas buvo suraÅ¡ytas prie T. S. iÅ¡ jo parodymų, užfiksuotus jo parodymus jis persiskaitė, pasirašė, kad protokolÄ perskaitė ir suprato. Apklausoje kiti pareigÅ«nai nedalyvavo. Liudytoja patvirtino, kad ikiteisminiame tyrime jokių kitų T. S. paaiÅ¡kinimų nebuvo, buvo tik įvykio apžiÅ«ros protokolas.

32. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir pirmosios bei apeliacinės instancijų teismuose iÅ¡tirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad įrodymų visuma pakankama T. S. padarytai nusikalstamai veikai, numatytai BK 2811 straipsnio 1 dalyje, už kuriÄ jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju buvo patikrintos visos nuteistojo T. S. nurodytos versijos dėl to, kad jis įvykio dienÄ automobilio nevairavo, tačiau jos nepasitvirtino, bei, atsižvelgiant į nustatytus ir aptartus duomenis, nėra pagrindo abejoti tuo, kad įvykio dienÄ automobilį ,,BMW 525“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,5 promilės apsvaigimas nuo alkoholio, vairavo bÅ«tent nuteistasis T. S..

33. Tačiau nagrinėjamu atveju skundžiamame nuosprendyje neteisingai nurodyta įvykio vieta, t. y. nurodyta ne įvykio, bet nuteistojo T. S. gyvenamoji vieta (t. 1, b. l. 1–3). IÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuotų duomenų nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) sav. (t. 1, b. l. 9–10), dėl to jokių abejonių nekyla, todėl Å¡i aplinkybė tikslintina, t. y. T. S. 2021 m. birželio 25 d., apie 15 val., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) sav., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, apsvaigusiems nuo psichikÄ veikiančių medžiagų, vairavo automobilį ,,BMW 525“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), kai jam nustatytas daugiau kaip 1,5 promilės apsvaigimas nuo alkoholio (alkotesteriu nustatytas 2,94 promilių girtumas). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija n u t a r i a : nuteistojo T. S. gynėjo advokato Edvardo Staponkaus apeliacinį skundÄ atmesti. Patikslinti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) kaimas, (duomenys neskelbtini) seniÅ«nija, (duomenys neskelbtini) savivaldybė. Teisėjai Daiva Jazbutienė Edita Lapinskienė Linas Pauliukėnas