14df97ae-cc2d-434f-97f0-c6a177d0ca32 · Kauno apygardos teismas

          Civilinė byla Nr.2A-1294-436/2010

Procesinio sprendimo kategorija

11.9.10.8.

Pirmosios instancijos teismo teisėja

Diana Labokaitė

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

Â

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. rugsėjo 22 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Arūno Rudzinsko, kolegijos teisėjų Raimondo Buzelio ir Izoldos Nėnienės, sekretoriaujant violetai Grigaravičienei,

dalyvaujant ieškovei D. P., ieškovės atstovei advokatei D. K., atsakovo VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikos

atstovei D. A., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės

D. P. apeliacinį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo

2010 m. balandžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. P. ieškinį atsakovui VšĮ Kauno medicinos universiteto

klinikos dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu, grÄ Å¾inimo į darbÄ , darbo užmokesčio už priverstinę pravaikÅ¡tÄ priteisimo.

Teisėjų kolegija,

n u s t a t ė:

Ieškovė D.

P. prašė panaikinti VÅ¡Ä® Kauno medicinos universiteto klinikų direktoriaus 2009 m. lapkričio 11 d. įsakymÄ Nr. P-219 dėl jos atleidimo iÅ¡ darbo pagal 136 str. 3 d. ir 235 str. 2 d. 8 p., grÄ Å¾inti jÄ Ä¯ darbÄ , priteisti iÅ¡ atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ (b.l. 3-4). IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, kad VÅ¡Ä® Kauno medicinos universiteto klinikose dirbo pagal dvi darbo sutartis: nuo 1983 m. birželio 16 d. Onkologijos klinikoje gydytoja onkologe 1,0, etato, o nuo 1995 m. gruodžio 1 d. Radiologijos klinikoje gydytoja – echoskopuotoja. Drausminių nuobaudų neturėjo. 2009 m. lapkričio 16 d. KMUK generalinio direktoriaus 2009 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. P-219, buvo atleista iÅ¡ Onkologijos klinikos gydytojos onkologės pareigų, už pasirodymÄ darbe neblaiviame stovyje 2009 m. spalio 20 d. darbo metu ir darbo vietoje (LR DK 136 str. 3 d., 235 str. 2 d. 8 p.). IeÅ¡kovė nurodė, kad 2009 m. spalio 20 d. buvo suraÅ¡ytas nuÅ¡alinimo nuo darbo dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichikÄ veikiančių medžiagų aktas Nr. MA-1, akte nurodytas laikas 15 val. 40 min. Spalio 20 d. ligonius priiminėjo nuo 9 val. iki 13.10 val. Nurodytu laiku baigėsi jos darbo diena, nes kaip gydytoja-echoskopuotoja tÄ dienÄ buvo laisva. Akte nurodytu laiku negalėjo bÅ«ti nuÅ¡alinta nuo darbo, nes nuo jos darbo pabaigos buvo praėję 2,50 val. Po darbo pasijuto blogai (serga hipertonija) ir nuėjo į echoskopijos kabinetÄ , iÅ¡ kur buvo pakviesta gyd. Onkologės kabinetÄ , kur laukė komisija. Nebuvo neblaivi. NuÅ¡alinimo nuo darbo aktas Nr. MA-01 užpildytas formaliai, atspausdintas iÅ¡ anksto, nekonkretus, požymiai neapraÅ¡yti, neblaivumas tinkamai nenustatytas. 2009 m. spalio 20 d. echoskopijos kabinete nedirbo ir neturėjo dirbti, todėl pacientai negalėjo skųstis, kad ji dirba neblaivi.

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. balandžio 2 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Taip pat priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės D. P. valstybei 16,56 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų.Â

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė dirbo VÅ¡Ä® Kauno medicinos universiteto klinikose pagal dvi darbo sutartis Nr. 12316 ir Nr. 12317 (b. l. 5-9). Onkologijos klinikoje dirbo gydytoja onkologe 1,0 etato nuo 1983-06-16 pagal neterminuotÄ sutartį, o Radiologijos klinikoje gydytoja-echoskopuotoja 0,25 etato pagal terminuotÄ sutartį iki 2009-12-31 (b. l. 5-9). Galiojančių drausminių nuobaudų neturėjo. 2009-11-16 KMUK generalinio direktoriaus įsakymu (2009 m. lapkričio 11 d. Nr. P-219) buvo atleista iÅ¡ onkologijos klinikos gydytojos onkologės pareigų už pasirodymÄ darbe neblaivios 2009-10-20 darbo metu ir darbo vietoje (LR DK 136 str. 3 d. ir 235 str. 2 d. 8 p.) (b. l. 10).

2009-11-06 raÅ¡tu atsakovas prašė ieÅ¡kovės pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ dėl neblaivumo darbe 2009-10-20 (b. l. 12). 2009-11-09 atsakovas gavo ieÅ¡kovės 2009-11-06 raÅ¡ytinį pasiaiÅ¡kinimÄ , kuriame ieÅ¡kovė nurodė, kad 2009-10-20 15.40 val. darbe nebuvo neblaivi, todėl vykti neblaivumo nustatymui atsisakė (b. l. 13).

Teismas nustatė, kad iš 2009-10-30 tarnybinio pranešimo Nr. TP-9 matyti, jog 2009-10-20 filialo administracija gavo žodinius

pacientų nusiskundimus, kad echoskopijos kabinete dirbanti gydytoja D. P. yra neblaivi. 2009-10-20 15.40 val. komisija, sudaryta

iÅ¡ direktoriaus pavaduotojo medicinai A. A., Paliatyviosios onkologijos skyriaus vadovės D. S. ir Ambulatorinio skyriaus administratorės A. B. surašė nuÅ¡alinimo nuo darbo dėl neblaivumo aktÄ bei siuntimÄ dėl neblaivumo nustatymo. PraneÅ¡ime nurodyta, kad D. P. atsisakė paimti jai suraÅ¡ytÄ neblaivumo nustatymo aktÄ , ir pasiraÅ¡yti dėl nuÅ¡alinimo nuo darbo, taip pat informuojama, kad dėl gydytojos D. P. elgesio yra skundų, gautų anksčiau (b. l. 11).

2009-10-20 ieÅ¡kovės atžvilgiu buvo suraÅ¡ytas nuÅ¡alinimo nuo darbo dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichikÄ veikiančių medžiagų aktas Nr. MA-1 (b. l. 14-15). NuÅ¡alinimo nuo darbo dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichikÄ veikiančių medžiagų akto forma yra standartizuota (pagal LR vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2008 m. gegužės 7 d. įsakymÄ Nr. V-132). Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo darbuotojų užpildytu aktu, nes jame yra pažymėti neblaivumo požymiai, kurie yra pakankami konstatuoti darbuotojo bÅ«klę. Faktas, kad darbo laiko apskaitos žurnale neatžymėtas ieÅ¡kovės D. P. nuÅ¡alinimas nuo darbo, nepaneigia konstatuotos ieÅ¡kovės bÅ«klės, be to, komisijai baigus darbÄ , buvo pasibaigęs ir ieÅ¡kovės darbo laikas.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atmestini liudytojos J. L. parodymai, nes iÅ¡ KMUK filialo Onkologinės ligoninės raÅ¡to Nr. 47 matyti, jog tokia pacientė paskutinį kartÄ Å¡ioje ligoninėje lankėsi 2006 m. (b. l. 69). Be to, iÅ¡ to paties raÅ¡to matyti, jog gydytojos D. P. konsultacijos Å¡iai pacientei nebuvo teiktos ir 2002-2006 m. (b. l. 69). L. O. D. parodymai atmestini, nes ji lankėsi pas ieÅ¡kovę 14-15 val., tuo tarpu komisija konstatavo ieÅ¡kovės bÅ«klę 15.40 val. Liudytojo A. F. parodymai yra netiesioginiai, nes jis pats pripažįsta, jog ieÅ¡kovę vežė ne jos darbo metu, o vėliau.

Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog tokia jos bÅ«sena atsirado ne dėl girtumo, o dėl ligos. Be to, bÅ«dama gydytoja ieÅ¡kovė turėjo suprasti, jog neblaivumÄ galima užginčyti padarant kraujo tyrimÄ . Kad jai buvo pasiÅ«lyta atlikti tyrimÄ patvirtina liudytojų parodymai, ieÅ¡kovės 2009-11-06 raÅ¡ytinis paaiÅ¡kinimas. Â

Teismas nustatė, kad iÅ¡ atsakovės kaip gydytojos onkologės darbo grafiko matyti, kad tÄ dienÄ jos darbo laikas buvo nuo 8.00 val. iki 16.00 val. (b.l.16). Teismas laikė nustatytu faktÄ , kad ieÅ¡kovė 2006-08-08 15 val.40 min. buvo neblaivi.

Teismas sprendė, kad vertinant, kad tarp ieškovės D. P. ir atsakovo VšĮ KMUK buvo susiklostę darbo teisiniai santykiai ir sudaryta iš esmės viena darbo sutartis, ieškovė šiurkščiai pažeidė darbo drausmę būdama darbo metu neblaivi, todėl darbo santykiai negalėjo būti nutraukti tik iš dalies. Todėl ieškovė atleista iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. ir 235 str. 2 d. 8 p. pagrįstai.

Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė D. P. prašė panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 2 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ panaikinti VÅ Ä® Kauno medicinos universiteto klinikų direktoriaus 2009-1 l-16d. įsakymÄ Nr.P-219 dėl ieÅ¡kovės atleidimo iÅ¡ darbo kaip neteisėtÄ , grÄ Å¾inti jÄ Ä¯ darbÄ . Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais (b.l. 80-81).

1) 2009-10-20 NuÅ¡alinimo nuo darbo dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichikÄ veikiančių medžiagų aktÄ Nr.MA-01 komisija surašė ieÅ¡kovei nedalyvaujant, nes jos darbo laikas buvo pasibaigęs ir ji išėjo iÅ¡ kabineto;

2) Kadangi jos darbo laikas buvo pasibaigęs, jai neįteikė ir siuntimo dėl neblaivumo nustatymo. Akte melagingai teigiama, kad ji atsisakė vykti darbdavio transportu į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ ir atsisakė medicininės apžiÅ«ros atlikimo;

3) Reikalavimas pasiaiškinti jai buvo pateiktas po

16 dienų - lapkričio 6 d. (b.l. 12);

4) Posėdžio metu apklausti atsakovo liudytojai nepatvirtino akte užfiksuotų duomenų, kad ji buvo neblaivi;

5) Nepagrįsti teismo motyvai, kuriais remiantis teismas atmetė liudytojų J. L., O. D.,

A. F. parodymus;

6) VÅ Ä® Kauno medicinos universiteto klinikose dirbo skirtingus darbus pagal dvi darbo sutartis, kurių kiekviena nustatė skirtingÄ darbo laikÄ bei vietÄ . Nutraukta buvo tik viena sutartis. Jei ji nurodytu laiku buvo neblaivi, tai turėjo bÅ«ti nutraukta gydytojosechoskopuotojos sutartis, o ne gydytojosonkologės sutartis.

7) Pirminės sveikatos priežiūros centro pažyma nurodo, kad ji serga hipertenzine liga, cukriniu diabetu ir kt. Dėl šių ligų ir dėl ieškovės amžiaus būna netikėtos karščio bangos - dėl ko ji gali ir parausti.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 2 d. sprendimÄ palikti galioti. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais (b.l. 85-87).

1) 2009 m. spalio 20 d. pagal grafikÄ ieÅ¡kovei buvo numatytas darbas tik Onkologijos klinikoje gydytojos onkologės pareigose nuo 8 iki 16 val. TÄ dienÄ Kauno medicinos universiteto klinikų filialo Onkologijos ligoninės administracija gavo žodinius pacientų nusiskundimas, kad gydytoja D. P. yra neblaivi, todėl buvo nedelsiant sudaryta komisija, kuri iÅ¡sikvietė ieÅ¡kovę pasiaiÅ¡kinti dėl gautų nusiskundimų. BetarpiÅ¡kai bendraujant su ieÅ¡kove D. P. buvo aiÅ¡kiai matomi ir juntami jos girtumo požymiai, ieÅ¡kovei buvo pasiÅ«lyta pasitikrinti kraujÄ , jei ji nesutinkanti su jai reiÅ¡kiamais kaltinimais. IeÅ¡kovei atsisakius tai padaryti, buvo suraÅ¡ytas nuÅ¡alinimo nuo darbo dėl neblaivumo ( girtumo ) ar apsvaigimo nuo psichikÄ veikiančių medžiagų aktas (toliau - Aktas), kuriame buvo pažymėti akivaizdÅ«s ieÅ¡kovės girtumo požymiai;

2) Nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad pasitikrinti kraujo jai nebuvo siūloma, nes pati ieškovė 2009-11-06 pasiaiškinime nurodo, kad vykti nustatymui neblaivumo atsisakė;

3) Kad ieÅ¡kovė elgėsi neadekvačiai, jos kalba buvo sutrikusi, iÅ¡ burnos sklido alkoholio kvapas, o vykti pasitikrinti kraujo atsisakė, patvirtino ir į teismo posėdį iÅ¡kviesti kaip liudytojai visi neblaivumÄ konstatavę komisijos nariai;

4) Komisija aktÄ surašė 15 vai. 40 min., ieÅ¡kovės darbas turėjo tÄ dienÄ baigtis 16 val., todėl nebuvo prasmės darbo laiko apskaitos dokumentuose atžymėti nuÅ¡alinimÄ nuo darbo, nes komisijai baigus darbÄ , beveik buvo pasibaigęs ir ieÅ¡kovės darbo laikas;

5) ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų,kad tÄ dienÄ vartojo tam tikrus vaistus, kurie galėjo sukleti tokius pat požymius kaip ir alkoholio vartojimas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieÅ¡kovė ir jos atstovė apeliacinį skundÄ palaikė, prašė jį tenkinti, o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti. Atsakovo atstovė apeliacinį skundÄ prašė atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Patikrinęs apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Apeliantė, ginčydama pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , kuriuo atmesti jos reikalavimai panaikinti darbdavio įsakymÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo (gydytojos onkologės pareigų) už Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ (buvimÄ darbo metu darbe neblaiviai), kaip vienÄ iÅ¡ apeliacijos pagrindų nurodo aplinkybę, jog 2009 m. spalio 20 d. 15 val. 40 min., kai buvo suraÅ¡ytas NuÅ¡alinimo nuo darbo dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichikÄ veikiančių medžiagų aktas Nr. NA-01, jau buvo pasibaigusios jos, kaip gydytojos-onkologės, darbo valandos, nes tÄ dienÄ ji darbo tik iki 13 val.

DK 235 straipsnio 2 dalies 8 punktas numato vienÄ iÅ¡ Å¡iurkščių darbo pareigų pažeidimų atvejų – darbuotojas darbo metu darbe yra neblaivus. Å i teisės norma taikoma, kai nustatoma reikÅ¡mingų faktų visuma: a) darbuotojo neblaivumas; b) Å¡i jo bÅ«klė nustatoma darbo metu; c) neblaivus darbuotojas yra darbe. Tik esant

Å¡ių faktų sudėčiai, darbuotojo atleidimas iÅ¡ darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ ir 235 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ gali bÅ«ti pripažįstamas teisėtu. Teismas,

nagrinėdamas bylÄ dėl tokio pobÅ«džio Å¡iurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo, turi aiÅ¡kintis,

ar darbuotojas darbovietėje buvo neblaivus darbo metu. Darbo laikas – tai laikas, kurį darbuotojas privalo dirbti jam pavestÄ darbÄ . Darbuotojo konkretus darbo laikas, t. y. kasdieninio darbo pradžia ir pabaiga, nustatomas pagal

įmonės, įstaigos, organizacijos darbo tvarkos taisykles (DK 147 straipsnio 1 dalis). Kad darbuotojas žinotų darbdavio reikalavimus ir

turėtų galimybę jų laikytis, jis su Å¡iomis taisyklėmis turi bÅ«ti supažindintas jau sudarant darbo sutartį. DK 147 straipsnio 3 dalis nurodo, kad darbuotojai privalo dirbti darbo grafikuose nustatytu laiku. Å ie grafikai turi bÅ«ti paskelbiami vieÅ¡ai. Kilus darbdavio ir darbuotojo ginčui, darbdavys, teigdamas, kad tinkamai informavo darbuotojÄ apie jo darbo pradžios ir pabaigos laikÄ , privalo įrodyti savo teiginius (CPK 178 straipsnis).

Apeliantė (ieÅ¡kovė) jau nuo pradinio ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo nuosekliai laikėsi pozicijos, kuriÄ pakartojo ir apeliaciniame skunde, kad jos, kaip gydytojos onkologės, darbo valandos 2009 m. spalio 20 d. baigėsi 13 val. Atsakovas su tuo nesutiko, nurodydamas, kad pagal darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tį ieÅ¡kovės, kaip gydytojos onkologės, darbo valandos 2009 m. spalio 20 d. baigėsi 16 val.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad iÅ¡ ieÅ¡kovės, kaip gydytojos onkologės, darbo grafiko matyti, kad tÄ dienÄ jos darbo laikas buvo nuo 8.00 val. iki 16.00 val. (16 b.l.).

Teisėjų kolegija su

tokiomis pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis nesutinka. CPK 185 straipsnis įpareigoja teismÄ Ä¯vertinti byloje

esančius įrodymus visapusiÅ¡kai. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartÄ yra pabrėžta, kad, vertinant įrodymus, bÅ«tina atsižvelgti į bylos specifikÄ . Ä®rodymų vertinimo specifikÄ darbo bylose lemia tai, kad už įvairių dokumentų, kurie gali bÅ«ti panaudoti kaip raÅ¡ytiniai įrodymai, tvarkymÄ yra atsakingas darbdavys. Darbdavys, tvarkydamas įmonės dokumentacijÄ savo nuožiÅ«ra, gali nurodyti duomenis, kurie yra iÅ¡imtinai naudingi jam ir, atitinkamai, nenaudingi darbuotojui. Be to, reikia turėti omenyje tai, kad darbuotojas yra silpnesnė Å¡alis ekonomine, socialine prasme. Darbuotojas, net ir žinodamas, kad tam tikrus su jo darbu susijusius dokumentus darbdavys tvarko netinkamai, vengdamas konflikto su darbdaviu ir bijodamas prarasti darbÄ , gali nereikÅ¡ti darbdaviui jokių pretenzijų. Ä® Å¡iÄ darbo bylų specifikÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama tiek vertinant įrodymus, tiek ir sprendžiant apie jų pakankamumÄ bei paskirstant įrodinėjimo pareigÄ Å¡alims (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. gegužės 31 d. nutartį civilinėje byloje L. R. v. A. V. IÄ®, Nr. 3K-3-217/1999; 2001 m. sausio 22 d. nutartį civilinėje byloje A. A. v. UAB „P. J.“, Nr. 3K-3-48/2001 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje į nurodytÄ Ä¯rodymų vertinimo specifikÄ bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė.

Visų pirma, pažymėtina, kad darbdavys nepateikė jokių įrodymų, kad ieÅ¡kovė, kaip gydytoja onkologė, buvo tinkamai informuotÄ apie konkretų savo darbo grafikÄ . 2005 m. gruodžio 19 d. Darbo sutarties Nr.12316 5 punkte yra tik blanketinė nuoroda, kad darbo dienos trukmė nustatoma pagal SAM įsk. dėl personalo darbo laiko trukmės (5 b.l.). Gydytojo onkologo-chemoterapeuto pareiginėje instrukcijoje taip pat yra nurodyta tik abstrakti formuluotė, jog gydytojas turi laikytis pamainų grafiko (17.18. papunktis; 49 b.l.).

Darbdavio pateikto ieÅ¡kovės, kaip gydytojos onkologės, darbo laiko apskaitos žiniaraščio (16 b.l.) patikimumas, įvertinus kitus byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat kelia abejonių. Tarp bylos Å¡alių nėra ginčo, kad ieÅ¡kovė dirbo VÅ¡Ä® Kauno medicinos universiteto klinikose pagal dvi tos pačios dienos, t.y. 2005 m. gruodžio 19 d., darbo sutartis Nr. 12316 ir Nr. 12317 (5-9 b. l.). Gydytoja onkologe pagal 2005 m. gruodžio 19 d. neterminuotÄ darbo sutartį Nr. 12316 ieÅ¡kovė dirbo pilnu etatu, o pagal 2005 m. gruodžio 19 d. terminuotÄ darbo sutartį Nr. 12317 ieÅ¡kovė dirbo 0,25 etato gydytoja echoskopuotoja iki 2009 m. gruodžio 31 d.

Nors kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tokia praktika, kai tarp tų pačių Å¡alių dėl darbo toje pačioje įstaigoje sudaromos kelios darbo sutartys, laikytina ydinga, nes pagal DK 114 straipsnį darbdavys ir darbuotojas gali susitarti dėl tam tikrų papildomų pareigų ar tam tikro papildomo darbo; tam kitos darbo sutarties sudaryti nereikia, užtenka tik papildyti pagrindinę darbo sutartį. Tačiau Å¡iuo atveju dviejų sutarčių sudarymas, nors ir nėra teisiÅ¡kai visiÅ¡kai korektiÅ¡kas, bet darbuotojo teisių nepažeidžia, todėl Å¡ioje sprendžiant tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ Å¡i aplinkybė esminės reikÅ¡mės neturi.

Kita vertus, dviejų atskirų darbo sutarčių sudarymas nagrinėjamoje byloje aktualus tuo aspektu, kad Å¡alys, sudarydamos dvi darbo sutartis dėl skirtingų pareigų, tuo pačiu aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ , kad skirtingas pareigas gydytojos-onkologės ir gydytojos-echoskopuotojos ieÅ¡kovė eis skirtingu darbo laiku, nes bendras ieÅ¡kovės darbo krÅ«vis pagal Å¡ias sutartis 1,25 etato. Tačiau atsakovo pateikti 2009 m. spalio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščiai (16, 17 b.l.) patvirtina, kad ieÅ¡kovės skirtingų pareigų darbo grafikai persidengia.

Taip pažymėtos ieškovės darbo valandos už 2009 m. spalio 2, 6, 9, 13, 16 ir 23 d. (16, 17 b.l.).

Ä®vertinusi tai, jog už darbo laiko apskaitÄ Ä¯staigoje atsakingas darbdavys, kuris nagrinėjamoje byloje nepateikė darbo tvarkos taisyklių ar kitų įrodymų, patvirtinančių, kad ieÅ¡kovės, kuri įstaigoje dirbo pagal dvi darbo sutartis, darbo laikas buvo aiÅ¡kiai apibrėžtas, o ieÅ¡kovė informuota apie jos darbo ir poilsio laiko paskirstymÄ , be to, nustačius, kad darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose ieÅ¡kovės darbo laiko valandos už 2009 m. spalio mėnesį pagal dvi skirtingas darbo sutartis ne vienÄ kartÄ persidengė, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo pateikti įrodymai negali bÅ«ti pakankami daryti iÅ¡vadÄ , jog 2009 m. spalio 20 d. 15 val. 40 min., kai ieÅ¡kovės atžvilgiu buvo suraÅ¡ytas NuÅ¡alinimo nuo darbo dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichikÄ veikiančių medžiagų aktas Nr. NA-01, ieÅ¡kovės neblaivi bÅ«klė nustatyta darbo metu, kai ji ėjo gydytojos-onkologės pareigas.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad NuÅ¡alinimo nuo darbo dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichikÄ veikiančių medžiagų akte Nr. NA-01 nėra nurodytos tikslios ieÅ¡kovės pareigos, o tik nurodyta profesija (gydytoja) (14-15 b.l.). Å i aplinkybė taip pat kelia abejonių ar NuÅ¡alinimo nuo darbo dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichikÄ veikiančių medžiagų akto suraÅ¡ymo metu tiek darbdaviui, tiek iÅ¡kovei, buvo žinomas tikslus ieÅ¡kovės darbo grafikas.

Teisminio nagrinėjimo metu atsakovo atstovai taipogi negalėjo aiškiai paaiškinti kaip buvo atskiriamos ieškovės, jai einant skirtingas pareigas, darbo valandos Be to, pažymėtina, jog VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikų filialo onkologijos ligoninės direktoriaus S. G. 2009 m. spalio 30 d. Tarnybiniame pranešime Dėl gydytojos D. P., adresuotame KMUK generaliniam direktoriui J. P., nurodoma, kad 2009 m. spalio 20 d. filialo administracija gavo žodinius pacientų nusiskundimus, kad gydytoja D. P., dirbanti echoskopijos kabinete, yra apsvaigusi nuo alkoholio (11 b.l.).

Iš Tarnybinio pranešimo turinio matyti, kad ir jame nėra nurodytos tikslios gydytojos pareigos, kuriose ji dirbo 2009 m. spalio 20 d. 15 val. 40 min., tačiau pranešime aiškiai nurodoma, kad gydytoja dirba echoskopijos kabinete. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad darbdavys nepateikė patikimų įrodymų kokiais objektyviai duomenimis remiantis jis konstatavo, jog ieškovė 2009 m. spalio 20 d. 15 val. 40 min. ėjo būtent gydytojos-onkologės, iš kurių buvo atleista dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo, o ne gydytojos-echoskopuotojos pareigas.

Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes bei įvertinusi tai, jog darbo bylose visos abejonės aiÅ¡kinamos darbuotojo, kaip socialiai ir ekonomiÅ¡kai silpnesnės Å¡alies, naudai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad 2009 m. spalio 20 d. 15 val. 40 min. ieÅ¡kovė buvo neblaivi eidama bÅ«tent gydytojos-onkologės pareigas ir darbo metu. Nesant patikimų duomenų apie ieÅ¡kovės, kaip gydytojos-onkologės, darbo valandas 2009 m. balandžio 20 d., nėra pagrindo spręsti apie DK 235 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodyto darbo pareigų pažeidimo padarymÄ , todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – panaikinti VÅ¡Ä® Kauno medicinos universiteto klinikų direktoriaus 2009 m. lapkričio 11 d. įsakymÄ Nr. P-219 dėl iekÅ¡ovės atleidimo iÅ¡ darbo pagal 136 str. 3 d. ir 235 str. 2 d. 8 p..

Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad ginčijamu 2009 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. P-219 dėl ieškovės atleidimo iš darbo pagal 136 str. 3 d. ir 235 str. 2 d. 8 p., ieškovė buvo atleista tik iš gydytojos-onkologės pareigų, todėl teisėjų kolegija nevertina ar buvo pagrindas ieškovę atleisti iš gydytojos-echoskopuotojos pareigų.

Pripažinus, kad byloje neįrodyta, jog ieÅ¡kovė buvo neblaivi darbo metu ir eidama gydytojos-onkologės pareigas, tenkintini ir kiti ieÅ¡kinio reikalavimai, ieÅ¡kovė grÄ Å¾intina į pirmesnį darbÄ , priteisiant vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos (DK 297 str. 3 d.), o dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie nebeturi teisinės reikÅ¡mės vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Nuo 2009 m. lapkričio 16 d. iki 2010 m. rugsėjo 22 d. (apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo) ieÅ¡kovei vidutinis darbo užmokestis apskaičiuotinas ir priteistinas konkrečia suma. Vidutinis darbo užmokestis priteisiamas už 10 mėnesių ir 4 darbo dienas. IeÅ¡kovės vidutinis darbo užmokestis – 2668,02 Lt (70 b.l.), tai 2668,02 x 10 = 26680,20 Lt. IeÅ¡kovės vidutinis darbo dienos užmokestis pagal LR Vyriausybės Nutarimo Nr.650 Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos apraÅ¡o 6.2 papunktį 2668,02 x 3 / (22+22+21) = 123,14 Lt. Už 4 darbo dienas priskaičiuotina ir priteistina 123,14 x 4 = 492,56 Lt. Taigi, ieÅ¡kovei už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos (2009 m. lapkričio 16 d.) iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos (2010 m. rugsėjo 22 d.) priteistinas vidutinis darbo užmokestis konkrečia 27172,76 Lt suma. Taip pat ieÅ¡kovei, dirbusiai penkių darbo dienų savaitės režimu, priteisti po 123,14 Lt vidutinio darbo dienos užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikotarpį po teismo sprendimo priėmimo (2010 m. rugsėjo 22 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Patenkinus apeliacinį skundÄ ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikinus bei priėmus naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį patenkinti, iÅ¡ atsakovo valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos, turėtos pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme (CPK 96 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu n u s p r e n d ž i a :

apeliacinį skundÄ patenkinti.

Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 2 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį patenkinti.

Panaikinti VieÅ¡osios įstaigos Kauno medicinos universiteto klinikų direktoriaus 2009 m. lapkričio 11 d. įsakymÄ Nr. P-219, kuriuo gydytoja D. P. nuo 2009 m. lapkričio 16 d. atleista iÅ¡ Onkologijos klinikos gydytojos onkologės pareigų už pasirodymÄ darbe neblaiviame stovyje 2009 m. spalio 20 d. darbo metu ir darbo vietoje (LR DK 136 str. 3 d. ir 235 str. 2 d. 8 p.).

Priteisti ieÅ¡kovei D. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) iÅ¡ atsakovo VieÅ¡osios įstaigos Kauno medicinos universiteto klinikos (į.k. 135163499, buveinė Eivenių g. 2, LT-50009, Kaunas) už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos (2009 m. lapkričio 16 d.) iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2010 m. rugsėjo 22 d.) vidutinį darbo užmokestį konkrečia 27172,76 Lt (dvideÅ¡imt septynių tÅ«kstančių vieno Å¡imto septyniasdeÅ¡imt dviejų litų 76 ct) suma.

Priteisti iš atsakovo Viešosios įstaigos Kauno medicinos universiteto klinikos (į.k. 135163499, buveinė Eivenių g. 2, LT-50009, Kaunas) ieškovei D. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)), dirbusiai penkių darbo dienų savaitės režimu, po 123,14 Lt vidutinio darbo dienos užmokesčio už priverstinės pravaikštos laikotarpį po teismo sprendimo priėmimo (2010 m. rugsėjo 22 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Priteisti iÅ¡ atsakovo VieÅ¡osios įstaigos Kauno medicinos universiteto klinikos (į.k. 135163499, buveinė Eivenių g. 2, LT-50009, Kaunas) valstybei 26,94 (dvideÅ¡imt Å¡eÅ¡is litus 94 ct) procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų atlyginimo, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr.(duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660.

Kolegijos pirmininkas                                                                                     Arūnas Rudzinskas

Teisėjai                                                       Â

                                                    Raimondas Buzelis

               Izolda Nėnienė