14ddcaf8-a2a2-4015-a42e-a1fd9100e8d4 · Vilniaus apygardos teismas

Byla Nr. 1S-215-1020/2018Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14.; 2.5.19. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. birželio 26 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Jurgitos Kolyčienės, Virginijos Pakalnytės – TamoÅ¡iÅ«naitės ir Ernesto RimÅ¡elio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi nuteistojo T. K. skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 22 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti nuteistojo skundÄ dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau – komisija) 2018 m. balandžio 24 d. nutarimo netaikyti nuteistajam T.

K. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos (toliau – nutarimas), panaikinimo, n u s t a t ė : T. K. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnį ir BK 187 straipsnio 1 dalį – subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžiu už nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje, BK 259 straipsnio 2 dalyje (2 veikos), BK 284 straipsnio 1 dalyje ir BK 286 straipsnyje, paskirta 1 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri, savo ruožtu, buvo subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 25 d. nuosprendžiu už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje, paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

T. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 metai laisvės atėmimo. Bausmės pradžia 2016 m. liepos 23 d., bausmės pabaiga 2019 m. sausio 19 d. 1/2 laisvės atėmimo bausmės dalį atliko 2017 m. lapkričio 5 d. Neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis 2018 m. balandžio 19 dienai - 9 mėnesiai. Komisijai nutarus netaikyti nuteistajam T. K. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, nuteistasis šį sprendimÄ apskundė apylinkės teismui. 2018 m. gegužės 22 d. nutartimi teismas atmetė nuteistojo skundÄ ir paliko galioti komisijos nutarimÄ .

Teismas, įvertinęs jam pateiktus duomenis, nuteistojo asmenybę, aukÅ¡tÄ nustatytÄ jo nusikalstamo elgesio rizikÄ , nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat tai, kad praeityje jo atžvilgiu jau 2 kartus taikytas lygtinis paleidimas, tačiau jo sÄ lygos buvo pažeistos, kitus jį charakterizuojančius duomenis bei siekiamus paskirtos bausmės tikslus, konstatavo, jog tikėtina, kad bausmei keliami tikslai nebus pasiekti paleidus T. K. iÅ¡ laisvės atėmimo įstaigos anksčiau laiko. MinėtÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį T.

K. apskundė apygardos teismui, praÅ¡ydamas taikyti jam lygtinį paleidimÄ . Anot nuteistojo, teismas sprendimÄ jo atžvilgiu netaikyti lygtinio paleidimo grindė prielaidomis, nepateikiant argumentų, kodėl lygtinis paleidimas netaikytinas. Teismas nutartimi pažeidė ir nekaltumo prezumpcijÄ â€“ jos teiginys, jog lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos Å¡iuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo ir teisingumo principo įgyvendinimo, prieÅ¡tarauja BK 41 straipsnio 2 daliai bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai.

Atlikus bausmės dalį, nėra jokio pagrindo teigti, kad jis nebuvo nubaustas arba yra nubaustas nepakankamai griežtai, kad iÅ¡ jo nebuvo ar nėra atimta galimybė daryti naujas veikas, arba, kad jis nepakankami paveiktas. Todėl nėra jokio pagrindo revizuoti galiojantį teismo nuosprendį ir teigti, kad bausmės vykdymo metu priimti sprendimai gali paneigti prieÅ¡ daugiau nei 2 metus teismo sprendimu realizuotus bausmės tikslus. Atlikdamas bausmę jis suprato savo netinkamÄ elgesį ir mÄ stymo pasekmes, bausmės atlikimo metu tinkamai reagavo į reabilitacijos programas, o realizuoti įgytus įgÅ«džius bÅ«tų įmanoma jam ir laisvėje.

Remdamasis Europos Tarybos Ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacija Rec (2003), nuteistasis teigia, kad iÅ¡ skundžiamo sprendimo visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kokius kriterijus turi atitikti asmuo, kad bÅ«tų lygtinai paleistas. Praktikoje yra pakankamai precedentų, kai sprendimas taikyti lygtinį paleidimÄ priimamas ir asmeniui, turinčiam drausminių nuobaudų. T. K. pabrėžia, kad paleidimas į laisvę iÅ¡ esmės pakeičia tik bausmės atlikimo sÄ lygas – jis jÄ ir toliau atliks laisvėje, prižiÅ«rimas Probacijos tarnybos.

Reziumuodamas nuteistasis teigia, kad nutartyje nėra įvardinta jokia konkreti aplinkybė, kuri suteiktų realų pagrindÄ jo atžvilgiu netaikyti lygtinio paleidimo. Nuteistojo T. K. skundas atmestinas. BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikÅ¡mingos aplinkybės sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

Sprendžiant klausimÄ dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, svarstomas nuteistojo praÅ¡ymas lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo iÅ¡vada, vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika ir kitos aplinkybės (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti ne tik įstatymu numatytų formaliųjų, bet ir materialiųjų sÄ lygų visumÄ .

BÅ«tina įvertinti, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimÄ pagal nusikalstamo elgesio rizikÄ , turi bÅ«ti konstatuota, kad ji yra žema, akivaizdi bei įtikinanti ir rodanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, bÅ«tent Å¡ios lygtinio paleidimo sÄ lygos, bent jau Å¡ioje proceso stadijoje, negalima įžvelgti.

AukÅ¡tesnysis teismas pažymi, jog T. K. socialinio tyrimo iÅ¡vadoje (asmens b. l. 92-96) konstatuota, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – skalėje nuo 41 iki 99 balų, įvertinta 96 balais. Taigi nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra artima aukÅ¡tai, t. y. pastarasis tik neseniai jÄ Å¡iek tiek sumažino. Visgi pažymėtina, jog net 46 iÅ¡ 96 pakartotinio T. K. nusikalstamo elgesio rizikos balų sudaro dinaminiai veiksniai, kuriuos nuteistasis turi galimybę ženkliai sumažinti.

Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje kaip kintantys nuteistojo kriminogeniniai veiksniai be kita ko yra įvardinti motyvacija ir tolesnis narkotinių medžiagų bei alkoholio nevartojimas (asmens b. l. 96). IÅ¡vadoje taip pat pažymima, kad nuteistasis yra linkęs vengti atsakomybės už savo elgesį, pasiduoti kitų įtakai, negeba prosocialiai tenkinti savo norų; jis turi emocinės gerovės problemų – slopina jausmus, neigia sunkumus; jis stokoja mÄ stymo bei požiÅ«rio lankstumo, turi sunkumų atpažįstant kylančias problemas, jam bÅ«dingi impulsyvÅ«s problemų sprendimo bÅ«dai, neigiamų pasekmių nenumatymas daro įtakÄ nuteistojo nusikalstamam elgesiui, jų nesprendimas didina rizikÄ nusikalsti ateityje (asmens b. l. 94).

Jau aptartos socialinio tyrimo išvados kontekste tiek komisijos, tiek teismo sprendimai netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, yra visiškai suprantami ir pagrįsti. Iš socialinio tyrimo išvados, teisėjų kolegija negali konstatuoti, jog pastarasis yra pasirengęs, net ir probuojamas, būdamas laisvėje veikti teisėtu būdu. Pirmiausia tokia išvada darytina dėl to, kad pakartotinė T. K. nusikalstamo elgesio rizika yra ne tik vidutinė, tačiau artima aukštos rizikos balui. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad T.

K. atžvilgiu praeityje net 2 kartus taikytas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos, ir abiem atvejais nuteistasis sulaužė jam suteiktÄ pasitikėjimÄ bei pažeidė lygtinio paleidimo sÄ lygas. Be to, ir bausmės atlikimo pataisos įstaigoje metu T. K. elgesys nebuvo pavyzdingas – jis 4 kartus pažeidė bausmės atlikimo rėžimÄ , 2 kartus tai buvo susiję su narkotinių medžiagų vartojimu, kas taip pat praeityje turėjo didelės įtakos nuteistojo veikimo modeliui. Esant tokioms aplinkybėms lygtinio paleidimo institutas paprastai nėra taikomas, nes tokio asmens atžvilgiu jis galimas tik nustačius akivaizdžius ir jokių abejonių nekeliančius nuteistojo asmenybės pokyčius.

Teisėjų kolegijos vertinimu, ankstesnis valstybės pasitikėjimo laužymas bei pakartotinės nusikalstamos veikos sudaro realų pagrindÄ manyti, jog paleistas į laisvę T. K. vėl darys naujas nusikalstamas veikas. Nuteistasis nepagrįstai nurodo, kad bausmės tikslai jo atžvilgiu buvo realizuoti jau anksčiau – prieÅ¡ daugiau nei 2 metus teismo sprendimu paskyrus bausmę jo atžvilgiu. Pažymėtina, jog lygtinis paleidimas yra iÅ¡imtinis institutas, kuris taikomas tuo atveju, jei yra pagrindo tikėti, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti įgyvendinti asmeniui bÅ«nant laisvėje.

Jei tokiam manymui pagrindo nėra, teismo sprendimu paskirta bausmė turi bÅ«ti vykdoma visa apimtimi – bausmė paskiriama įvertinus daugybę bylos aplinkybių, nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis ir pan., bei nusprendus, kokio dydžio ar trukmės bausmė pasieks BK 41 straipsnyje numatytus tikslus. Taigi nuteistojo teiginys, kad bausmės tikslai buvo pasiekti priėmus sprendimÄ ar atlikus dalį bausmės, yra nepagrįsti. Minėtų argumentų kontekste teismas pabrėžia, jog jokie, tarp jų ir nuteistojo minėti, tarptautiniai teisės aktai ar rekomendacijos neįpareigoja teismo taikyti lygtinio paleidimo ir pasitikėti nuteistuoju, jei jis dėl ankstesnių teistumų ir net po 2 kartus taikyto lygtinio paleidimo, bÅ«damas laisvėje vėl darė nusikalstamas veikas.

Kaip jau minėta, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė (artimesnė aukÅ¡tai), o pažanga jÄ mažinant yra labai nežymi, todėl, teisėjų kolegijos įsitikinimu, Å¡io asmens paleidimas lygtinai iÅ¡ pataisos įstaigos keltų grėsmę visuomenei. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punkto nuostatomis, n u t a r i a : atmesti nuteistojo T. K. skundÄ ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 22 d. nutartį nepakeistÄ .Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                                      Jurgita Kolyčienė                                                                                                                                                           Virginija Pakalnytė – Tamošiūnaitė                                                                                                        Ernestas Rimšelis