14da8ca8-0d00-4dbf-bc69-0acde6289ebc · Kauno apygardos teismas

                                                                                        Civilinė byla Nr. 2A-55-273/2015                                                                                        Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03920-2013-0                                                                                        Procesinio sprendimo kategorija: 77.4.2;

            (S)                                                                                                                     78.2.1; 121.15; 121.18; KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. kovo 23 d.Kaunas          Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Virginijos Gudynienės, Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Reginai Mockevičienei, dalyvaujant ieškovei L.

G., jos atstovui advokatui K. J., atsakovui R. G. vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo R. G. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės L. G. ieÅ¡kinį atsakovui R. G. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir iÅ¡laikymo priteisimo, turto padalijimo ir, n u s t a t ė :I.Ginčo esmė            IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama nutraukti santuokÄ sudarytÄ 2001-01-19 Kauno miesto CMB, akto įraÅ¡o Nr. 55, dėl sutuoktinio R.

G. kaltės, nepilnametės dukters J. G., gim. 2000-12-23, gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su ieÅ¡kove, dukters iÅ¡laikymui priteisti iÅ¡ atsakovo periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį po 500,-Lt iki dukters pilnametystės, kasmet indeksuojant iÅ¡laikymo sumÄ Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ , piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieÅ¡kovę, priteisti iÅ¡ atsakovo nepilnametės dukters J. G., gim. (duomenys neskelbtini), iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ po 500 Lt per mėnesį, už vienerius metus, kurį sudaro 6000,-Lt (12 mėn. x 500 Lt = 6000 Lt), piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieÅ¡kovę, priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei piniginę kompensacijÄ - pusę, 29/50 dalies gyvenamo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimui iÅ¡leistos 56 882,40 Lt sumos, t.y. 28 441,2 Lt, palikti ieÅ¡kovei santuokinę pavardę G., ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ atsakovo visas bylinėjimosi iÅ¡laidas, priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laidas už eksperto iÅ¡vadÄ 2000 Lt.           IeÅ¡kovė nurodė, jog atsakovas nevykdė sutuoktinio pareigų, nesirÅ«pino bendrais Å¡eimos interesais, neiÅ¡laikė Å¡eimos, žemino autoritetÄ .

Todėl nurodė, jog Å¡eima iÅ¡iro dėl atsakovo kaltės. Nepilnametės dukros gyvenamÄ jÄ vietÄ prašė nustatyti su ieÅ¡kove. Dukros bÅ«tiniems poreikiams tenkinti nurodė, kad reikalinga 1010 Lt per mėnesį. Todėl iÅ¡ atsakovo prašė priteisti po 500 Lt periodinėmis iÅ¡mokomis per mėnesį. Kadangi atsakovas neteikė lėšų nepilnametės dukros iÅ¡laikymui, todėl iÅ¡ jo priteistina už vienerius metus 6000 Lt įsiskolinimo (500,-Lt × 12mė. = 6000 Lt). IeÅ¡kovė ir jos atstovė taip pat paaiÅ¡kino, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso 29/50 dalis gyvenamojo namo ir 3/5 kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini).

Kai vienas sutuoktinis iÅ¡ savo asmeninių lėšų ar darbu prisideda prie pagerinimo daikto, priklausančio kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise, tai, nors toks pagerinimas nėra esminis ir nesukuria pagrindo teisei į turto bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę pripažinti, tačiau sukuria teisines prielaidas sutuoktiniui pagrįstai tikėtis kompensacijos už įdėtus daikto pagerinimus, tokia materialinė kompensacija reikÅ¡tų sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyros atkÅ«rimÄ , neleistų vienam iÅ¡ jų nepagrįstai praturtėti kito sÄ skaita.

Gyvenant santuokoje, atsakovui nuosavybės teise priklausantis turtas buvo iÅ¡ esmės pagerintas. Pagerinimo darbai buvo atlikti panaudojus iÅ¡ banko gautÄ kreditÄ . Kredito dengimui buvo panaudotos bendros lėšos. Prie pagerinimo ieÅ¡kovė prisidėjo savo darbu. Pagal pateiktus byloje sÄ matinius skaičiavimus nurodyta, kad darbai atlikti 2007 metais už 56882,40 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui priklausantis turtas buvo iÅ¡ esmės pagerintas santuokoje, sutuoktinių bendru darbu ir lėšomis, todėl dalintini po 1/2 dalį, ieÅ¡kovei priteisiant piniginę kompensacijÄ , kaip ieÅ¡kovės įdėtas lėšas į atsakovo asmeninio turto pagerinimÄ .

Piniginės kompensacijos dydis 28441,20 Lt. Po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovė prašė palikti santuokinę pavardę – G. bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.                              II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė            Kauno apylinkės teismas 2014 m. gegužės 30 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies.            Nutraukė santuokÄ , sudarytÄ ir įregistruotÄ 2001 m. sausio 19 d.

Kauno miesto CMB, įraÅ¡o Nr. 55, tarp R. G. ir L. G. (iki santuokos P.), dėl abiejų sutuoktinių kaltės, paliko sutuoktiniams pavardes: G., G..Nustatė dukros J. G. gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina L. G..Priteisė iÅ¡ atsakovo R. G. dukros J. G. iÅ¡laikymui po 450 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis iki dukters pilnametystės, kasmet indeksuojant iÅ¡laikymo sumÄ Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ , piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieÅ¡kovę L.

G..Priteisė iÅ¡ atsakovo R. G. ieÅ¡kovės L. G. naudai 15000 Lt piniginę kompensacijÄ už asmeninio turto pagerinimÄ . KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė.Priteisė iÅ¡ atsakovo R. G. ieÅ¡kovei L. G. 50,00 Lt žyminio mokesčio, 1500,00 Lt advokato pagalbai apmokėti, 1000,00 Lt už ekspertizę, iÅ¡ viso 2550,00 Lt. Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės L. G., atsakovui R. G. 1000,00 Lt advokato pagalbai apmokėti, 110,00 Lt už faktinių aplinkybių konstatavimÄ , iÅ¡ viso 1110,00 Lt.Teismas nurodė, kad dėl santuokos iÅ¡irimo Å¡alys kaltina viena kitÄ , neigdamos prieÅ¡ingos Å¡alies argumentus.

IeÅ¡kovė dėl santuokos iÅ¡irimo kaltina atsakovÄ , nes jis nesirÅ«pino bendrais Å¡eimos interesais, neiÅ¡laikė Å¡eimos. IeÅ¡kovės argumentus, jog santuoka iÅ¡iro vien dėl atsakovo kaltės, teismas atmetė, nes ieÅ¡kovė pati patvirtino, kad iÅ¡vykus dirbti i LondonÄ , atsakovas gyveno kartu su dukra, prižiÅ«rėjo ir rÅ«pinosi ja, ieÅ¡kovei išėjus gyventi atskirai su dukra, atsakovas taip pat dalyvauja vaiko auklėjime. Teismas nurodė, kad tai patvirtina bÅ«tent tokį Å¡alių susitarimÄ dėl pareigų pasiskirstymo Å¡eimoje ir paneigia, jog atsakovas nesirÅ«pino Å¡eima.

Atsakovui netekus darbo, prie iÅ¡laikymo daugiau prisidėjo ieÅ¡kovė. Tai paneigia atsakovo nurodytas aplinkybes, jog ieÅ¡kovė tenkino tik savo poreikius. Teismas sprendė, kad Å¡alių norai, poreikiai bei požiÅ«ris į bendrÄ gyvenimÄ ir siekius jame, Å¡eimÄ ir teises bei pareigas joje yra skirtingas, o Å¡alys abi nesugebėjo ir nerodė reikiamų pastangų suderinti bendrus Å¡eimos interesus, iÅ¡ esmės nebuvo lojalios ir nerodė tinkamos pagarbos viena kitai, nerėmė viena kitos pagal iÅ¡gales moraliai bei materialiai, neprisidėjo prie bendrų Å¡eimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo pagal turimas galimybes.

Teismas pripažino, jog Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl abiejų Å¡alių kaltės.           Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė prašė po santuokos nutraukimo santuokinę pavardę, atsakovas neprieÅ¡taravo, todėl ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ tenkintino ir paliko santuokinę pavardę. Nepilnametės dukters J. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vieta nustatė su jos motina.           Teismas taip pat nurodė, kad vaiko iÅ¡laikymui ieÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡ atsakovo periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį po 500 Lt iki dukters pilnametystės, kasmet indeksuojant iÅ¡laikymo sumÄ Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ , piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieÅ¡kovę.

Taip pat ieÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡ atsakovo nepilnametės dukters J. G., gim. (duomenys neskelbtini), iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ po 500 Lt per mėnesį, už vienerius metus, kurį sudaro 6000 Lt. Atsakovas sutiko, kad iÅ¡ jo bÅ«tų priteista periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį dukros iÅ¡laikymui po 350 Lt. Teismas sprendė, kad atsakovas yra darbingas, daugiau neturintis iÅ¡laikytinių, nenustatytas darbingumo apribojimas, gaunantis pakankamas pajamas, priteistÄ laikinÄ iÅ¡laikymÄ moka geranoriÅ¡kai, todėl iÅ¡ atsakovo priteisė po 450 Lt per mėnesį periodinėmis iÅ¡mokomis nepilnametės J.

G. iÅ¡laikymui.Dėl piniginės kompensacijos priteisimo.IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovui priklausantis turtas buvo iÅ¡ esmės pagerintas santuokoje, sutuoktinių bendru darbu ir lėšomis, todėl prašė dalintini po 1/2 dalį, ieÅ¡kovei priteisiant piniginę kompensacijÄ , kaip ieÅ¡kovės įdėtas lėšas į atsakovo asmeninio turto pagerinimÄ . Piniginės kompensacijos dydis 28441,20Lt. Panaudotų lėšų dydį ieÅ¡kovė įrodinėjo 2013-02-14 ekspertizės aktu (b.l. 31,32).

Atsakovas neneigia, kad santuokos metu buvo atliktas namo pagerinimas, pakeista santechnika ir suremontuota vonia bei pakeisti langai, nudažytos sienos, tačiau tai buvo padaryta už iš banko gautus pinigus. Buvo paimtos dvi paskolos, pirmoji remontui 30.000,- Lt, antroji baldų įsigijimui 13.000,-Lt. Byloje pateikta 2006-11-10 paskolos sutartis bei 2006-12-18 gaminio garantinis lapas (b.l. 25-31). Šalys taip pat nurodė, kad dalis darbų atlikta savo jėgomis bei samdytų meistrų pagalba. ekspertizės akte nurodyta, kad išorės ir vidaus darbai galėjo būti atlikti 2007 metais.

Remiantis 2014-03-05 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, teismas nustatė, jog yra natÅ«ralus nusidėvėjimas (b.l. 168-178). Atsakovas nurodė, kad ieÅ¡kovė 2002-07-03 pirko butÄ , kuri 2008-05-26 buvo parduotas už 40000,-Lt (b.l. 139-145). PaaiÅ¡kino, kad pardavus butÄ pinigai buvo pervesti į ieÅ¡kovės sÄ skaitÄ , tačiau ieÅ¡kovė Å¡iais pinigais nepasidalino, iÅ¡leido savų poreikių tenkinimui. Nei viena Å¡alis nepateikė įrodymų apie pinigų panaudojimÄ . Teismas sprendė, kad gyvenant santuokoje, gautos lėšos buvo panaudotos Å¡eimos poreikių tenkinimui.

Teismas nurodė, kad tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovas gyvendami santuokoje gaunamas pajamas ir kitas lėšas naudojo bendriems Å¡eimos poreikiams tenkinti. Atsakovas nurodė, kad viena paskola buvo panaudota baldų pirkimui. Dalį baldų ieÅ¡kovė iÅ¡sikraustydama iÅ¡sivežė, atsakovas nereikalauja grÄ Å¾inti, todėl teismas laikė, jog pasidalino gražiuoju. Teismo nuomone, paimta 30000 Lt paskola santuokos metu buvo panaudota remontui. Todėl teismas ieÅ¡kovei priteisė iÅ¡ atsakovo 1/2 piniginės kompensacijos, kaip ieÅ¡kovės įdėtos lėšos į atsakovo asmeninio turto pagerinimÄ , tai yra, priteisiant 15000 Lt.

                     III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai            Apeliaciniu skundu atsakovas R. G. praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 30 d. sprendimÄ pakeisti:          1. Nutraukti ieÅ¡kovės L. G. ir atsakovo R. G. santuokÄ , sudarytÄ ir įregistruotÄ 2001-01-19 Kauno miesto CMB, įraÅ¡o Nr.55, pripažįstant, kad santuoka iÅ¡iro dėl L. G. kaltės.           2.

Priteisti iÅ¡ atsakovo R. G. dukros J. G. iÅ¡laikymui po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis iki dukters pilnametystės, kasmet indeksuojant iÅ¡laikymo sumÄ Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ .          3.L. G. reikalavimÄ dėl kompensacijos už santuokos metu pagerintÄ turtÄ priteisimo, atmesti.          4. Priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.          Atsakovas nurodo, kad iÅ¡ atsakovo atsiliepimų į ieÅ¡kinį ir į patikslintÄ ieÅ¡kinį, posėdžio metu duotų parodymų, liudytojų parodymų, akivaizdu, kad dėl Å¡alių santuokos iÅ¡irimo yra kalta ieÅ¡kovė, kuri iniciavo santuokos nutraukimÄ , kuriai santuokinės pareigos tapo naÅ¡ta, o santuokinis gyvenimas varžė.

IÅ¡ liudytojų G. J. ir V. M. parodymų akivaizdu, kad ieÅ¡kovė pati turėjo kitÄ vyrÄ , su kuriuo pradėjo bendrauti dirbdama „Autrolyje“, nuolat apgaudinėdavo atsakovÄ , vaikščiodavo prekybos centruose su kitais vyrais apsikabinus, linksmindavosi klubuose su draugėmis, išėjus penktadienį, namo sugrįždavo sekmadienį, t.y. elgėsi taip, kaip nedera elgtis iÅ¡tekėjusiai moteriai. Atsakovas ieÅ¡kovei nuolat atleisdavo ir nuolaidžiaudavo, elgėsi, kaip labai įsimylėjęs vyras, neigė neiÅ¡tikimybės faktus ir vis tikėjosi, kad viskas susitvarkys, kad Å¡eimÄ pavyks iÅ¡saugoti.

Atsakovas stengėsi dėl dukters, kad mergaitė turėtų Å¡eimÄ , visada manė, kad dukrai reikalinga mama. Po to, kai ieÅ¡kovė dėl nieko nesitarus su atsakovu iÅ¡vyko į AnglijÄ , o atsakovui nuvykus į AnglijÄ atostogoms tapo žinoma, jog ieÅ¡kovė Anglijoje gyvena su kitu vyru, atsakovas buvo nusprendęs Å¡eimyninių santykių su ieÅ¡kove netęsti. Tačiau jai atsipraÅ¡ius, pasižadėjus daugiau taip nesielgti, grįžus iÅ¡ Anglijos ir neturint kur apsistoti, atsakovas galvodamas prie dukters gerovę sutiko ieÅ¡kovę vėl priimti gyventi kartu, kad dukra turėtų mamÄ .

Tikėjosi, kad gal ieÅ¡kovė įvertins atsakovo pastangas iÅ¡saugoti Å¡eimÄ , pastangas sukurti dukrai kuo palankesnę aplinkÄ . Priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ Ä¯ tai Kauno apylinkės teismas neatsižvelgė, kaip ir neatsižvelgė į tai, jog atsakovas nuolat pildydavo ieÅ¡kovės norus, pats nenorėdamas gyventi iÅ¡ paskolų ieÅ¡kovės įkalbinėjamas sutiko paimti net dvi paskolas, kurias pats vienas ir grÄ Å¾ino. Byloje nenustatyta, kad atsakovas bÅ«tų psichologiÅ¡kai ar fiziÅ¡kai smurtaujantis asmuo.

Atsakovas nuolatos dirbo ir dirba stengėsi, mylėjo savo žmonÄ , dukterį, tačiau dėl ieÅ¡kovės požiÅ«rio į Å¡eimÄ nuolatinių kaltinimų bei konfliktų bendras santuokinis gyvenimas tapo neįmanomas. Atsakovas yra įsitikinęs, kad tik jo sutuoktinės L. G. elgesys jų santuokos metu turėjo įtakos Å¡alių santykių atÅ¡alimui, ir dėl santuokos nutrÅ«kimo kalta yra ieÅ¡kovė, nes ji iÅ¡ardė Å¡eimÄ .         Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad nei teikdama ieÅ¡kinį, nei posėdžio metu ieÅ¡kovė neįrodė, kad dukters poreikių patenkinimui per mėnesį iÅ¡leidžia 1000 Lt.

Byloje yra įrodymai, kad atsakovas teikdamas teismo priteistÄ iÅ¡laikymÄ dar papildomai duoda dukrai kiÅ¡enpinigių, tai patvirtino pati dukra apklausta teismo posėdžio metu, dukra taip pat pažymėjo, kad priteisus iÅ¡ tėčio laikinÄ iÅ¡laikymÄ , jos kiÅ¡enpinigiai tapo mažesni. Teismas priteisdamas dukters iÅ¡laikymui po 450 Lt apribojo atsakovo teisę savo nuožiÅ«ra, pačiam nuo savęs duoti dukrai kiÅ¡enpinigių. Dukra neturi jokių specialių poreikių, kaip ir neturi kažkokių specialių gebėjimų.

Dukters drabužiams per mėnesį nėra iÅ¡leidžiama 250 Lt, byloje nėra pateikta jokių rodymų, kad tokia suma reikalinga aprangai. IeÅ¡kovė neįrodė, kad higieninėms prekėms ar vaistams per metus iÅ¡leidžia daugiau nei po 700 Lt. Pačios ieÅ¡kovės pajamos yra apie 1000 Lt, todėl akivaizdu, kad dukters iÅ¡laikymui ieÅ¡kovė 1000,- Lt objektyviai skirti negalėtų. Atsakovo nuomone, tai nepagrįstai iÅ¡didinta vaikui praÅ¡omo priteisti iÅ¡laikymo dalis, kuri nepagrįsta jokiais įrodymais, todėl teismas priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ priteisė nepagrįstai didelę iÅ¡laikymo sumÄ nepilnametės dukters iÅ¡laikymui.

Atsakovo įsitikinimu nepilnametės dukters bÅ«tinuosius poreikius galima patenkinti su 700 Lt per mėnesį. Kadangi tėvų teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, Å¡i suma turėtų bÅ«ti paskirstyta tarp abiejų tėvų ir sudarytų 350 Lt per mėnesį iÅ¡ kiekvieno iÅ¡ tėvų, tuomet tėvams bÅ«tų palikta galimybė papildomai prisidėti prie dukters papildomų poreikių tenkinimo pagal poreikį ir galimybes. Atsakovas praÅ¡o pakeisti Å¡iÄ skundžiamo sprendimo dalį ir dukters bÅ«tinųjų poreikių patenkinimui iÅ¡ jo priteisti 350 Lt per mėnesį iki dukters pilnametystės.          Atsakovas nurodo, kad ieÅ¡kovė prašė dalinti atsakovo name atliktus pagerinimus, pagal teismui pateiktÄ ekspertizę ir pagal liudytojų draugių, kurios patvirtino, kad name buvo atlikti pagerinimai, padarytas "Euro remontas“, kad remontÄ darėsi abi Å¡alys kartu, parodymus ir priteisti jai piniginę kompensacijÄ .

Atsakovas neneigė, kad santuokos metu buvo atliktas namo pagerinimas, pakeista santechnika ir suremontuota vonia bei pakeisti langai, nudažytos sienos, tačiau tai buvo padaryta už iÅ¡ banko gautus pinigus. Buvo paimtos dvi paskolos, pirmoji remontui 30 000 Lt, antroji baldų įsigijimui 3 000Lt. Paskolas tiek ėmė, tiek atidavė atsakovas, pinigai buvo nuskaitomi iÅ¡ jo darbo užmokesčio. Paskolų grÄ Å¾inimo laikotarpiu 2009 m. pabaigoje ieÅ¡kovė neteko darbo, iÅ¡važiavo į AnglijÄ . Namo pagerinimai atlikti 2006 - 2007 m., t.y. daugiau nei prieÅ¡ penkis metus.

Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (Žin., 2001, Nr. 110-3992] priedėlyje Nr. 1 (ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvai (metais) nustatyta, kad gyvenamieji namai nusidėvi per 20 metų, vamzdynai per 15 metų. Iš to darytina išvada, kad šiai dienai remontas nusidėvėjęs mažiausiai trečdaliu. Taigi jei prieš penkerius metus remontui buvo išleista 30 000 Lt, tai santuokinio turto dalinimo dienai (LR CK 3.119 str.) remonto vertė negali būti didesnė nei 20 000 Lt, todėl ieškovei priklausytų 10 000 Lt kompensacija.

Tai, kad Å¡iai dienai remontas yra nusidėvėjęs patvirtina ir antstolio M. P. 2014-03-05 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (b.l. 168-178). Kad yra remonto nusidėvėjimas patvirtino ir teismas priimdamas skundžiamÄ sprendimo dalį, tačiau ieÅ¡kovei vis vien priteisė kompensacijÄ lygiÄ pusei paskolos sumos. IeÅ¡kovė nei savo asmeninėmis lėšomis, nei santuokos metu gautomis lėšomis už santuokos metu įgytÄ ir parduotÄ turtÄ (kurių turėjo) nėra prisidėjusi prie atsakovui priklausančios namo dalies pagerinimo.

Nors ieÅ¡kovė turėjo lėšų, tačiau darant remontÄ , į Å¡eimos gyvenimo sÄ lygų pagerinimÄ jų neinvestavo, dėl to atsakovas įkalbėtas pagerinti Å¡eimos gerbÅ«vį buvo priverstas imti dvi paskolas ir jas grÄ Å¾inti bankams. Namo pagerinimai buvo atlikti už iÅ¡ banko gautas lėšas. IeÅ¡kovės pateiktas ekspertizės aktas neatitinka tikrovės ir neįrodo tikrosios namo remonto kainos, kadangi daugelis darbų buvo atlikta pačių jėgomis, darbininkai samdyti nebuvo, todėl darbo jėga nekainavo.

Nors ieÅ¡kovė, yra gavusi daug didesnę dalį santuokinio turto, t.y. pinigus už parduotÄ (santuokos metu suremontuotÄ ) butÄ , pinigus už parduotÄ automobilį VW NEW BEETLE tai patvirtinta byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais, atsakovas neprašė iÅ¡ jos priteisti piniginės kompensacijos, tačiau vadovaujantis LR CK 1.5 str. ir iÅ¡ jo praÅ¡o nepriteisti piniginės kompensacijos ieÅ¡kovei.          Atsiliepime į apeliacinį skundÄ L. G. praÅ¡o atmesti atsakovo apeliacinį skundÄ ir teismo sprendimÄ Â palikti nepakeistÄ .

Nustačius pagrindus patenkinti daugiau reikalavimų nei buvo pareikÅ¡ta - priteisti iÅ¡ atsakovo R. G. dukros J. G. iÅ¡laikymui po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis iki dukters pilnametystės, kasmet indeksuojant iÅ¡laikymo sumÄ Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ , piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieÅ¡kovę L. G.,  šioje dalyje pakeičiant Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 30 d. sprendimÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.        IeÅ¡kovė nurodo, kad santuoka su atsakovu buvo sudaryta 2001-01-19, (duomenys neskelbtini) gimė dukra J.

G.. Gyvenant santuokoje santykiai ėmė blogėti, pradėjo nesutarti dėl įvairių smulkmenų, iÅ¡siskyrė požiÅ«ris į gyvenimÄ , pasikeitė atsakovo elgesys, jis nebenorėjo kurti bendrų ateities planų kartu su ieÅ¡kove. VisÄ laikÄ , kurį kartu gyveno santuokoje su atsakovu, ieÅ¡kovė labai brangino savo Å¡eimÄ ir kiek tik galėjo skyrė laikÄ tik jai. Nepaisant begalinio atsidavimo savo sutuoktiniui, ypatingo dėmesio namų gerbÅ«vio puoselėjimui ir priežiÅ«rai, dukters J.

G. auklėjimui, atsakovas nustojo rÅ«pintis Å¡eimos interesais bei gerove. Laikui bėgant visa buitis, namų Å«kio darbai, dukters J. G. auklėjimas teko vienai, ieÅ¡kovei. IeÅ¡kovė nesutinka su atsakovo teigimu, kad santuoka iÅ¡iro vien todėl, kad ieÅ¡kovė pirma inicijavo santuokos nutraukimÄ bei išėjo gyventi iÅ¡ bendrų namų pas kitÄ vyrÄ . Bylos metu buvo apklausti liudytojai: D. C., A. B., G. J., V. M., kurie vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtino faktÄ , kad ieÅ¡kovė buvu iÅ¡tikima savo vyrui, niekas niekada nebuvomatęs su kitu vyru.

D. C., A. B., G. J., V. M. žinojo apie ieÅ¡kovės ir atsakovo nesutarimus Å¡eimoje, tačiau liudytojai patvirtino, kad ieÅ¡kovė buvo lojali ir iÅ¡tikima savo vyrui. Atsakovas nepagrindė savo teiginių, kad ieÅ¡kovė turėjo kitÄ vyrÄ bei nepateikė jokių įrodymų.         IeÅ¡kovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė priteisti iÅ¡ atsakovo dukros iÅ¡laikymui po 450 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis iki dukters pilnametystės, kasmet indeksuojant iÅ¡laikymo sumÄ Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ .

Teismas priimdamas sprendimÄ atsižvelgė į faktinių aplinkybių visumÄ , kad atsakovas turi galimybes ir iÅ¡galės mokėti 450 Lt per mėnesį, ieÅ¡kovės turtinę padėtį, pateiktas bÅ«tinÄ sias iÅ¡laidas dukters iÅ¡laikymui bei pačios dukters duotus parodymus, todėl atsakovo reikalavimas mažinti iÅ¡laikymo sumÄ iki 350 Lt per mėnesį turi bÅ«ti atmetamas kaip nepagrįstas ir neatitinkantis realiai susiklosčiusių faktinių aplinkybių. IeÅ¡kovė, iÅ¡ savo darbo užmokesčio 1324,08 Lt negali viena iÅ¡laikyti savo nepilnametės dukters.

Taip pat, neturi nekilnojamojo ir kilnojamojo turto atsakovo vidutiniÅ¡kas gaunamas darbo užmokestis yra 2255,13 Lt, taip pat jam asmeninės nuosavybės teise priklauso 29/50 gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Taigi, iÅ¡ byloje pateiktų įrodymų, lyginant ieÅ¡kovės ir atsakovo gaunamÄ darbo užmokestį bei turimÄ turtÄ yra akivaizdu, kad bÅ«tent atsakovo turtinė padėtis yra žymiai geresnė. Teismas taip pat turi atsižvelgti į tai, jog nepilnametė dukra, gyvena kartu su ieÅ¡kove, todėl ieÅ¡kovei tenka didesnė atsakomybė už jÄ tiek materialine, tiek kasdieninės rÅ«pybos prasme.         IeÅ¡kovė nurodo, kad atsakovas nepateikė teismui įrodymų, kurie pagrįstų faktÄ , kad prie gyvenamojo namo pagerinimo ieÅ¡kovė neprisidėjo.

BÅ«tent ieÅ¡kovės iniciatyva ir už šį butÄ gautomis piniginėmis lėšomis buvo atlikti darbai gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), pagerinti, t. y. įmontuoti plastikiniai langai, už kuriuos ieÅ¡kovė sumokėjo, pakeistos durys, įrengtos Å¡ildomos grindys, katilinė ir kt. Nepanaudojus už ieÅ¡kovės parduotÄ butÄ gautų 40000 Lt nebÅ«tų galėję restauruoti namo vien iÅ¡ Å¡alių gaunamo darbo užmokesčio, nes tuo metu jau buvo gimusi mÅ«sų dukra, kuriai iÅ¡laikyti reikėjo skirti lėšų, kadangi gyvenamasis namas dar buvo nerestauruotas, jo iÅ¡laikymas taip pat daug kainavo.

Taigi, Å¡ie pinigai buvo leidžiami ir asmeniniams Å¡eimos poreikiams tenkinti, ir gyvenamojo namo remonto darbams atlikti. Gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo atliktas kapitalinis remontas, atliktis rekonstrukcijos, pertvarkymai ir kt. TÄ aplinkybę, kad gyvenamasis namas buvo iÅ¡ esmės pagerintas (rekonstruotas) patvirtina 2013-02-14 atliktų darbų ekspertizės aktas, kurį atliko LR teismo ekspertas V. Å .. Ekspertizės akte konstatuota, kad sÄ matiniai skaičiavimai buvo atlikti pagal ieÅ¡kovės parodymus ir įvertinus atliktų darbų terminus.

Taigi, pripažintina, kad asmeninis atsakovo turtas buvo pagerintas iÅ¡ esmės santuokos metu, t. y. 2007 m., turtas pagerintas iÅ¡ esmės, padarytas namo remontas, rekonstrukcijos, visi darbai atlikti sutuoktinių bendromis lėšomis: santuokos metu paimtos dvi paskolos, kurios iÅ¡mokėtos taip pat santuokos metu, ieÅ¡kovė pardavė ieÅ¡kovės vardu registruotÄ butÄ ir automobilį, kad prisidėtų prie namo rekonstrukcijų ir remonto. Teismas priėmė teisingÄ sprendimÄ , jį grindė iÅ¡tyręs visus reikalingus įrodymus, t. y. ekspertizės aktu, liudytojų parodymais, pirkimo - pardavimo sutartimi bei vidiniu savo įsitikinimu, todėl teismo sprendimo dalis, kurioje priteista atsakovui sumokėti ieÅ¡kovei 15000 Lt piniginę kompensacijÄ už gyvenamojo namo pagerinimÄ turi bÅ«ti paliktina nepakeista.

                 IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.92, 3.10 straipsniuose, ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Sutuoktinio pareiga apima lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitas įstatyme įtvirtintas pareigas.

AiÅ¡kinant CK 3.60 straipsnio 3 dalį, konstatuotina, jog pakanka įrodyti bent vienÄ iÅ¡ Å¡ioje teisės normoje nurodytų aplinkybių tam, kad bÅ«tų laikoma, jog santuoka iÅ¡iro dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu pastarasis nepaneigia kaltės prezumpcijos.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad dėl santuokos iÅ¡irimo Å¡alys kaltina viena kitÄ . IeÅ¡kovė kaltino dėl Å¡eimos iÅ¡irimo atsakovÄ , nes jis nesirÅ«pino bendrais Å¡eimos interesais, neiÅ¡laikė Å¡eimos. Visa buitis, namų Å«kio darbai teko vienai ieÅ¡kovei, žeminamas autoritetas.

Atsakovas pirmosios instancijos teisme nurodė, kad dėl santuokos nutraukimo kalta ieÅ¡kovė. Jis taip pat nurodė, kad jis Å¡eimoje buvo tik kaip pajamų Å¡altinis, dėl nieko ieÅ¡kovė su atsakovu nesitardavo, viskÄ spręsdavo pati viena. IeÅ¡kovė niekada nevertino tai, kad atsakovas stengėsi prisidėti prie bendro Å¡eimos gerbÅ«vio gerinimo, kad dirbo, stengėsi pagerinti namÄ , buitį, buvo paimtos dvi paskolos, kurios buvo panaudotos atsakovo asmeninės nuosavybės teise priklausančio namo pagerinimui.IÅ¡ Å¡alių, liudytojų paaiÅ¡kinimų pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡alių, poreikiai, norai bei požiÅ«ris į bendrÄ gyvenimÄ ir siekius jame, Å¡eimÄ ir teises bei pareigas joje yra skirtingas, o abi Å¡alys nesugebėjo ir nerodė reikiamų pastangų suderinti bendrus Å¡eimos interesus, iÅ¡ esmės nebuvo lojalÅ«s ir nerodė tinkamos pagarbos vienas kitam, nerėmė vienas kito pagal iÅ¡gales moraliai bei materialiai, neprisidėjo prie bendrų Å¡eimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo pagal turimas galimybes.

Abi Å¡alys nebuvo tolerantiÅ¡kos viena kitai, abiem sutuoktiniams trÅ«ko tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam. Atsiradus nesutarimams neieÅ¡kojo bendro sutarimo, nebandė iÅ¡saugoti santuokos, nesilaikė lojalumo pareigos pagal CK 3.27 straipsnį. Teismas pripažino, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės.Nors apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad santuoka iÅ¡iro vien todėl, kad ieÅ¡kovė pirma inicijavo santuokos nutraukimÄ ir išėjo gyventi iÅ¡ jų bendrų namų pas kitÄ vyrÄ ir kaltina ieÅ¡kovę neiÅ¡tikimybe, tačiau dėl to objektyvių ir neginčijamų įrodymų į bylÄ nepateikė.

Nors atsakovas remiasi liudytojų G. J. ir V. M. parodymais ir nurodo, kad iÅ¡ Å¡ių liudytojų parodymų akivaizdu, kad ieÅ¡kovė turėjo kitÄ vyrÄ , tačiau iÅ¡ Å¡ių liudytojų parodymų nėra pagrindo spręsti, kad ieÅ¡kovė buvo neiÅ¡tikima atsakovui.Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad Å¡eimoje iÅ¡ ieÅ¡kovės pusės nuolat pasireiÅ¡kė psichologinis smurtas, atsakovas buvo kaltinamas nesirÅ«pinimu Å¡eima, Å¡eimyninių pareigų neatlikimu. Tačiau atsakovas nepateikė į bylÄ jokių įrodymų, kad ieÅ¡kovė jo atžvilgiu bÅ«tų naudojusi psichologinį smurtÄ .Atsakovo įsitikinimas, kad dėl santuokos nutraukimo kalta ieÅ¡kovė, neparemtas jokiais objektyviais įrodymais, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl santuokos nutrÅ«kimo kalta ieÅ¡kovė.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Dėl vaiko iÅ¡laikymo dydžio             Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad skundžiamu teismo sprendimu iÅ¡ jo priteistas iÅ¡laikymas nepilnametei dukrai J. G. po 450 litų kas mėnesį nėra pagrįstas jokiais raÅ¡ytiniais įrodymais, nes ieÅ¡kovė neįrodė, kad dukters poreikių patenkinimui iÅ¡leidžia 1000 litų. Atsakovas praÅ¡o priteistÄ iÅ¡laikymo dydį sumažinti iki 350 litų.                Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus.

Å ios nuostatos imperatyvas iÅ¡plaukia tiek iÅ¡ vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iÅ¡ bendrųjų Å¡eimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sÄ lygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir iÅ¡laikymo vaikams teikimÄ .           Sprendžiant dėl priteistino iÅ¡laikymo dydžio turi bÅ«ti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas.

Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai iÅ¡plėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar iÅ¡laikymas bus pakankamas tenkinti bÅ«tinas vaiko vystymosi sÄ lygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui Vertindamas turinčio prievolę teikti iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims.

Be to, svarbu nustatyti, ar iÅ¡laikymÄ turintis teikti asmuo turi neordinarių iÅ¡laidų, kitų iÅ¡laikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos bÅ«klę. Nurodytų kriterijų pusiausvyrÄ padeda iÅ¡laikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų iÅ¡laikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-209/2013).

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas yra darbingas, daugiau neturintis iÅ¡laikytinių, jam nenustatytas darbingumo apribojimas, gaunantis pakankamas pajamas, priteistÄ laikinÄ iÅ¡laikymÄ moka geranoriÅ¡kai (t.1, b.l. 107, 108, 150, 161, 162).Koks iÅ¡laikymo dydis užtikrina bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui iÅ¡laikymÄ bÅ«tiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio iÅ¡laikymas, tačiau Å¡is kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013), t.y. gali bÅ«ti priteistas tiek didesnis iÅ¡laikymas, tiek mažesnis iÅ¡laikymas , negu pripažįstamas orientacinis kriterijus.L.

G. pateikė J. G. poreikių bei preliminarų jų dydį iliustruojančiÄ lentelę: bÅ«sto iÅ¡laikymo dalis, tenkanti dukrai (mokesčiai, nuoma) – 200 litų, maistas – 300 litų, drabužiai – 250 litų, lavinimas, ugdymas – 70 litų, vaistai, vitaminai – 60 litų, higienos prekės – 65 litai, atostogos, laisvalaikis – 65 litai. IÅ¡ viso per mėnesį 1010 litų iÅ¡laidų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡ių iÅ¡laidų dydis yra protinga suma tokio amžiaus vaikui.

Pirmosios instancijos teismas priteisė iÅ¡ atsakovo nepilnametės dukters iÅ¡laikymui po 450 litų per mėnesį, Å¡i suma gali užtikrinti tik bÅ«tiniausių vaikų poreikių patenkinimÄ , todėl mažinti priteistÄ iÅ¡laikymÄ nėra jokio teisinio pagrindo.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nereikia įrodinėti visiems žinomų aplinkybių, kad vaikui reikalingas maistas, drabužiai, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir kt. Pažymėtina, kad tam iÅ¡ tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, tenka ir kasdienė vaiko priežiÅ«ra, rÅ«pinimasis, kurių paprastai nekompensuoja iÅ¡laikymo priteisimas.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tam tėvui, su kuriuo vaikas lieka gyventi, tenka didžiausioji iÅ¡laidų naÅ¡ta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-04-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-154/2011). Dėl piniginės kompensacijos priteisimo Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Å¡alims gyvenant santuokoje, atsakovui nuosavybės teise priklausantis turtas buvo iÅ¡ esmės pagerintas. Pagerinimo darbai buvo atlikti panaudojus iÅ¡ banko gautÄ kreditÄ .

Kredito dengimui buvo panaudotos bendros lėšos. Prie pagerinimo ieÅ¡kovė prisidėjo savo darbu. Pagal pateiktus byloje sÄ matinius skaičiavimus nurodyta, kad darbai atlikti 2007 metais už 56882,40Lt. Panaudotų lėšų dydį ieÅ¡kovė įrodinėjo 2013-02-14 ekspertizės aktu (b.l. 31,32). Atsakovas neneigia, kad santuokos metu buvo atliktas namo pagerinimas, pakeista santechnika ir suremontuota vonia bei pakeisti langai, nudažytos sienos, tačiau tai buvo padaryta už iÅ¡ banko gautus pinigus. Buvo paimtos dvi paskolos, pirmoji remontui 30.000,- Lt, antroji baldų įsigijimui 13.000,-Lt.

Byloje pateikta 2006-11-10 paskolos sutartis 30 000 litų sumai bei 2006-12-18 gaminio garantinis lapas (b.l. 25-31), todėl teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad paimta paskola buvo naudojama bÅ«sto remontui. Å alys taip pat nurodė, kad dalis darbų atlikta savo jėgomis bei samdytų meistrų pagalba. ekspertizės akte nurodyta, kad iÅ¡orės ir vidaus darbai galėjo bÅ«ti atlikti 2007 metais. IÅ¡ 2014-03-05 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad pilnai tikėtina, jog yra natÅ«ralus nusidėvėjimas (b.l. 168-178).

Atsakovas nurodė, kad ieÅ¡kovė 2002-07-03 pirko butÄ , kuris 2008-05-26 buvo parduotas už 40000,-Lt (b.l. 139-145). PaaiÅ¡kino, kad pardavus butÄ pinigai buvo pervesti į ieÅ¡kovės sÄ skaitÄ , tačiau ieÅ¡kovė Å¡iais pinigais nepasidalino, iÅ¡leido savų poreikių tenkinimui. IeÅ¡kovė parodė, kad pardavus butÄ pinigai buvo panaudoti namo rekonstrukcijai ir remontui. Nei viena Å¡alis nepateikė įrodymų apie pinigų panaudojimÄ , todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad gyvenant santuokoje, gautos lėšos buvo panaudotos Å¡eimos poreikių tenkinimui.

AnalogiÅ¡kai, nenustatytas pinigų panaudojimas iÅ¡imtinai tik ieÅ¡kovės poreikių tenkinimui pardavus ieÅ¡kovės vardu registruotÄ automobilį VW NEW BEETLE (b.l. 146-148). Tikėtina, kad tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovas gyvendami santuokoje gaunamas pajamas ir kitas lėšas naudojo bendriems Å¡eimos poreikiams tenkinti. IÅ¡ paminėtų aplinkybių, tikėtina, kad pagrindiniai bÅ«sto pagerinimo darbai buvo atlikti gavus kreditines lėšas iÅ¡ banko. Atsakovas nurodė, kad viena paskola buvo panaudota baldų pirkimui.

Dalį baldų ieÅ¡kovė iÅ¡sikraustydama iÅ¡sivežė, atsakovas nereikalauja grÄ Å¾inti. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, taip pat sutinka su tuo, kad paimta 30000,-Lt paskola santuokos metu buvo panaudota atsakovo asmeninio turto pagerinimui, todėl pagrįstai iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteisė 1/2 piniginės kompensacijos, tai yra, 15000,-Lt.Tačiau bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad santuokos metu 2012-02-24 ieÅ¡kovės vardu buvo įgytas automobilis Mercedes benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2001 m. laidos, tačiau, kaip nurodo apeliaciniame skunde atsakovas, ieÅ¡kovė ruoÅ¡damasi santuokos nutraukimo bylai, šį automobilį 2013-01-14 perrašė draugės vardu, taip sumažino santuokinio turto masę, todėl jos dalis santuokinio turto masėje turi bÅ«ti mažinama prarasto bendrojo turto verte.IÅ¡ į bylÄ pateiktų duomenų matosi, kad L.

G. 2012-04-24 nupirko automobilį Mercedes Benz C 230 kompessor už 8500 litų (t.2, b.l. 88). Iš 2013-01-14 pirkimo-pardavimo sutarties (t.2, b.l.

89) matyti, kad L. G. minėtÄ automobilį pardavė už 5000 litų. IeÅ¡kovė L. G. parodė, kad minėtas automobilis buvo parduotas dėl jos sunkios materialinės padėties, o gautos lėšos buvo panaudotos jos ir dukters pragyvenimui. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad automobilis buvo parduotas be atsakovo sutikimo, ieÅ¡kovei prieÅ¡ pat kreipiantis į teismÄ dėl santuokos nutraukimo (ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas pateiktas teisme 2013-03-13), Å¡alims nevedant bendro Å«kio, todėl ieÅ¡kovė tokiu bÅ«du sumažino dalintino santuokinio turto masę.

Kadangi automobilis parduotas už 5000 litų, todėl atsakovui priklauso ½ dalis Å¡ios sumos – 2500 litų. IeÅ¡kovei priteistÄ 15 000 litų piniginę kompensacijÄ yra pagrindas mažinti 2500 litais, priteisiant ieÅ¡kovei 12 500 litų piniginę kompensacijÄ . Aukščiau aptartų duomenų pagrindu, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, sumažinant iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteistÄ piniginę kompensacijÄ . Kiti apeliacinio skundo argumentai atmestini.

Kitoje dalyje sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 3 p.)Kadangi atsakovo apeliacinis skundas patenkintas 16 procentų, todėl ieÅ¡kovė turėtų atlyginti atsakovui 23,04 Lt sumokėto žyminio mokesčio. IeÅ¡kovė už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ turėjo 1452 lt iÅ¡laidų. Tačiau teisėjų kolegija pripažįsta, kad atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio ir Å¡ių Rekomendacijų 2 p. iÅ¡vardintus kriterijus, t.y. suteiktos paslaugos apeliacinės instancijos teisme nebuvo nei didelės apimties nei sudėtingos, todėl priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme mažintinos ir priteistina 500 litų.

Atsižvelgiant į tai, kad Å¡alys turi prieÅ¡prieÅ¡inius reikalavimus bylinėjimosi iÅ¡laidų dalyje, yra pagrindas Å¡ias iÅ¡laidas tarpusavyje įskaityti. Atlikus įskaitymÄ iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteistina 138 eurai 14 centų (476,96 lt ).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a :           Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 30 d. sprendimÄ pakeisti.           PriteistÄ iÅ¡ R. G. a.k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovės L.

G. a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 15 000 litų piniginę kompensacijÄ už asmeninio turto pagerinimÄ sumažinti iki 12 500 litų.KitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ R. G. a.k. (duomenys neskelbtini) L. G. a.k. (duomenys neskelbtini) 138 eurus 14 centų turėtų atstovavimo iÅ¡laidų apeliacinėje instancijoje. Teisėjai                                                                           Evaldas Burzdikas                                                                                                                                                                                                 Virginija Gudynienė                                                                                                                                                                                               Izolda Nėnienė