Legislator Case Law & Legislation
2017-12-20 Nr. AB-24243-3-61-3-02428-2015-7 AI generated

2017-12-20 Nr. AB-24243-3-61-3-02428-2015-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2017-12-20 Nr. AB-24243-3-61-3-02428-2015-7
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. O. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. O. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Legislator headnote

AI generated

2017-12-20 Nr. AB-24243-3-61-3-02428-2015-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas T. O. kreipėsi į teismą su skundu, (I t., b. l. 1–2), prašydamas priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VST), 80 000 Eur neturtinės žalos.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. A-915-822/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04868-2014-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.1.1; 20.2.2; 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Dalios Višinskienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. O. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. O. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas T. O. kreipėsi į teismą su skundu, (I t., b. l. 1–2), prašydamas priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VST), 80 000 Eur neturtinės žalos.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis laikotarpiu nuo 2011 m. balandžio 21 d. iki 2015 m. balandžio 14 d. buvo konvojuotas netinkamomis sąlygomis, kurias prilygina kankinimui. Nurodė, kad automobiliuose nebuvo langų, ventiliacijos, šildymo sistemos, atsarginio išėjimo ir saugos diržų. Pareiškėjas pažymėjo, kad automobilyje buvo labai mažai vietos, automobiliai buvo purvini.

3. VST, atstovaudama Lietuvos valstybei, su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (I t., b. l. 7–9). VST prašė teismo taikyti ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimams dėl atsakovo veiksmų iki 2012 m. balandžio 27 d.

4. VST paaiškino, kad ji konvojuoja konvojuojamuosius specialiomis transporto priemonėmis, kuriuose asmenims konvojuoti yra pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus techniškai įrengtos kameros. Visuose specialios paskirties automobiliuose yra įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, yra įrengti atsarginiai išėjimai. Visas transportas naudojamas remiantis teisiniais dokumentais: transporto priemonės registracijos liudijimu su paskirties nurodymu ir kasmetinės techninės apžiūros ataskaitomis, su transporto priemonės paskirties nurodymu. VST nurodė, kad asmenų konvojavimas vykdomas vadovaujantis Konvojavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 (toliau – ir Konvojavimo taisyklės). Visam specialios paskirties transportui yra atlikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos fizikinių veiksnių tyrimo skyriaus dirbtinės šviesos ir ventiliacijos efektyvumo matavimai dėl minėtų automobilių atitikimo Konvojavimo taisyklių 146.4 punkto reikalavimams. Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija patikrinimų metu nenustatė, kad specialiosios paskirties automobilių kamerose esanti aplinka būtų netinkama konvojuoti asmenims. VST taip pat nurodė, kad ji besąlygiškai užtikrina, jog specialiosios paskirties transportu vyktų tik nustatytas leidžiamas asmenų skaičius. Jeigu bendras reikalingų konvojuoti asmenų skaičius artėja prie kritinės ribos, tuo atveju skiriamos papildomos transporto priemonės, kurios užtikrina tiek bendrą asmenų pervežimą, tiek izoliaciją pagal papildomus kriterijus arba atsisakoma priimti konvojuojamuosius padarant apie tai įrašą konvojaus kelionės žiniaraštyje.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 18 d. sprendimu pareiškėjo T. O. skundą atmetė kaip nepagrįstą (II t., b. l. 6–9).

6. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų konvojavimo sąlygų laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 2 d. iki 2015 m. gegužės 4 d. Teismas iš VST pateiktų dokumentų nustatė, kad šiuo laikotarpiu pareiškėjas buvo konvojuotas 25 kartus.

7. Teismas nurodė, kad pagal Konvojavimo taisyklių 109 punktą, specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis, nei yra sėdimų bei gulimų vietų. Teismas, įvertinęs VST pateiktą medžiagą, nustatė, kad ši taisyklių nuostata minėtu laikotarpiu nebuvo pažeista, o pareiškėjas nei raštu, nei žodžiu nebuvo pareiškęs pretenzijų dėl konvojavimo sąlygų. Iš byloje esančių dokumentų teismas konstatavo, kad automobiliams buvo atlikta techninė apžiūra. Atitinkamai, teismas darė išvadą, kad automobiliai buvo techniškai tvarkingi, todėl pareiškėjo argumentus, kad automobiliuose neveikė šildymo sistema atmetė kaip nepagrįstus. Iš byloje esančių dokumentų teismas taip pat konstatavo, kad automobiliai atitiko ventiliacijos parametrus. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo teisių pažeidimų konvojavimo metu nebuvo, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

III. 8. Pareiškėjas T. O. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 18 d. sprendimo, prašydamas jo skundą tenkinti (II t., b. l. 15, 26–27).

9. Pareiškėjas nurodo, kad buvo konvojuojamas nuo 2011 m. balandžio 21 d. Pareiškėjas apeliaciniame skunde ir jo papildyme pakartoja argumentus, nurodytus pirmosios instancijos teismui, t. y. kad automobiliuose nebuvo šildymo, ventiliacijos, langų, saugos diržų, atsarginio išėjimo. Pareiškėjas paaiškina, kad vienu metu vienoje automobilio kameroje buvo vežama iki 10 asmenų.

10. VST, atstovaudamas Lietuvos valstybei, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą (II t., b. l. 20–21). VST nuomone, teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes dėl pareiškėjo konvojavimo sąlygų, materialinių bei procesinių normų nepažeidė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 11. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo prašomo priteisti neturtinės žalos atlyginimo dėl tinkamų pareiškėjo konvojavimo sąlygų neužtikrinimo laikotarpiu nuo 2011 m. balandžio 21 d. iki 2015 m. balandžio 14 d.

12. Administracinė byla apeliacinės instancijos teisme išnagrinėta vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) redakcijos, galiojusios iki 2016 m. birželio 30 d., nustatyta tvarka (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalis).

13. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, mano, kad teismas netinkamai įvertino jo nurodomas aplinkybes ir nepagrįstai nepriteisė jo prašomo žalos atlyginimo.

14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai byloje nagrinėjo trumpesnį ginčo laikotarpį, nei tas, kuris buvo nurodytas pareiškėjo skunde.

15. Kaip minėta, pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš galimai neteisėtų VST veiksmų konvojuojant pareiškėją laikotarpiu nuo 2011 m. balandžio 21 d. iki 2015 m. balandžio 14 d. Taigi, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime klaidingai konstatavo, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų konvojavimo sąlygų laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 2 d. iki 2015 m. gegužės 4 d. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamu sprendimu buvo pasisakyta ne dėl viso pareiškėjo skunde nurodyto ginčo laikotarpio, teisėjų kolegija perduoda bylą pagal pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos, kildinamos iš konvojavimo sąlygų laikotarpiu nuo 2011 m. balandžio 21 d. iki 2012 m. rugpjūčio 2 d., priteisimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

16. Toliau teisėjų kolegija vertina, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė VST neteisėtų veiksmų, vykdant pareiškėjo konvojavimą laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 2 d. iki pareiškėjo skunde nurodyto ginčo laikotarpio pabaigos (iki 2015 m. balandžio 14 d.).

17. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, kad pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą ginčijančiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog nesutinka su priimtu sprendimu, būtina konkrečiai nurodyti ginčijamus klausimus, teisės aktus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas teismo skundžiamo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas (žr., pvz., LVAT 2015 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2474-520/2015 ir kt.).

18. Teisėjų kolegija, pareiškėjo skundą nagrinėdama apeliacine tvarka, pirmiausia pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją, LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

19. Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 138 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

20. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl nagrinėjimo laikotarpio. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, kurie pareiškėjo argumentai atmetami. Apeliaciniame skunde nėra argumentų, kurie būtų pagrindas pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti kitaip, pareiškėjas naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė. Apeliacinės instancijos teismas, iš esmės sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes patvirtina byloje esantys objektyvūs rašytiniai įrodymai, kuriuos paneigiančių duomenų pareiškėjas nenurodė ir nepateikė.

21. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos įrodymus dėl pareiškėjo konvojavimo sąlygų, pagrįstai pripažino, kad pareiškėjas teismo nagrinėtu laikotarpiu buvo konvojuotas specialiai tam pritaikytais automobiliais, kuriems eksploatuoti buvo išduoti reikalingi dokumentai, t. y. kurių techninė ir higienos reikalavimų patikra buvo atlikta. Atsakovo VST pateiktos konvojavimui skirtų automobilių techninės apžiūros rezultatų kortelės bei automobilių transporto priemonių registracijos liudijimų nuorašai patvirtina nagrinėjamu laikotarpiu VST naudotų specialiųjų automobilių tinkamumą žmonių pervežimui ir jų atitikimą saugumo ir kitiems techniniams reikalavimams. Administracinėje byloje esančios specialiųjų automobilių kėbulo kamerų, skirtų konvojuojamiesiems pervežti, schemos patvirtina, kad šiuose automobiliuose yra įrengti bagažo skyriai, šildymo sistemos, langai, ventiliacija ir evakuaciniai liukai. Taigi, pareiškėjo argumentai, susiję su automobilių, kuriais jis buvo konvojuojamas, netinkamumu, yra pagrįsti ne objektyviais duomenimis, o subjektyviu pareiškėjo įsitikinimu apie tinkamas konvojavimo sąlygas.

22. Pagal administracinėje byloje pateiktus kelionės žiniaraščius bei su jais susijusius dokumentus, pareiškėjo konvojavimo atvejais asmenų, tuo metu vykusių specialiaisiais automobiliais, skaičius neviršijo šiuose automobiliuose įrengtų sėdimų vietų skaičiaus. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo nurodyto teiginio, kad konvojavimo metu transporte trūkdavo vietos, nepatvirtina jokie byloje surinkti duomenys. Pažymėtina ir tai, kad kelionės žiniaraščiuose nėra nurodyta, kad pareiškėjas konvojavimo metu būtų skundęsis dėl konvojavimo sąlygų, teikęs prašymus, pagal Konvojavimo taisyklių 137 punktą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo surinktais bei patikrintais įrodymais.

23. Apibendrinant, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kurias patvirtina byloje pateikti įrodymai, padarė pagrįstą išvadą, jog byloje nėra duomenų, kad VST pareigūnai nagrinėjamu laikotarpiu būtų netinkamai vykdę pareiškėjo konvojavimą. Nenustačius VST pareigūnų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y. nesant vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės atsiradimo sąlygų, nėra sąlygų valstybės civilinei atsakomybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį atsirasti, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo.

24. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas. Pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos, kildinamos iš galimai netinkamų konvojavimo sąlygų laikotarpiu nuo 2011 m. balandžio 21 d. iki 2012 m. rugpjūčio 2 d., perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. birželio 30 d.) 140 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktais,

n u t a r i a:

Pareiškėjo T. O. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 18 d. sprendimą pakeisti.

Perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo pareiškėjo T. O. skundą dėl neturtinės žalos, kildinamos iš galimai netinkamų konvojavimo sąlygų laikotarpiu nuo 2011 m. balandžio 21 d. iki 2012 m. rugpjūčio 2 d., priteisimo.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 18 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Dalia Višinskienė

Skirgailė Žalimienė