2024-04-24 Nr. AB-6636-3-61-3-02455-2022-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-107-575/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02455-2022-5

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. balandžio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. – Regionų administracinis teismas) 2022 m. rugsėjo 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. B. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas R. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) 2022 m. gegužės 9 d. sprendimą Nr. 18-4068 „Dėl Jūsų 2022 m. balandžio 11 d. paklausimo Nr. 22(S.1.1)411“ (toliau – ir 2022 m. gegužės 9 d. sprendimas).

2. Pareiškėjas grindė reikalavimą šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

2.1. VSD 2022 m. gegužės 9 d. sprendimas, kuriuo pareiškėjas priskirtas prie „asmenų, galinčių kelti ir keliančių grėsmę valstybės saugumui“, turi būti panaikintas, nes yra nepagrįstas, neteisingas, neteisėtas, netoleruotinas;

2.2. nors pareiškėjas, kaip advokatas, vykdamas profesinę veiklą, atstovavo Rusijos Federacijos piliečiams J. M. ir M. G. (toliau – ir atstovaujamieji), kurie yra nuteisti „Sausio 13-osios byloje“. Tačiau pareiškėjas vienareikšmiškai ir tiesiogiai negali būti susiejamas ir tapatintas su nusikaltimu, kuriuo kaltinami atstovaujamieji, su jais pačiais;

2.3. pareiškėjas, kaip Lietuvos Respublikos pilietis ir advokatas, niekur, niekada, niekam ir jokiu būdu ar forma nėra pasisakęs apie Lietuvos okupaciją 1940 metais, Lietuvos teisinį statusą po 1990 m. kovo 11 d. Nepriklausomybės atstatymo akto paskelbimo, SSRS kariuomenės ir OMON veiksmų teisinį statusą 1991 metų sausio mėnesio įvykių metu bei baudžiamųjų įstatymų taikymo „Sausio 13-osios byloje“ aspektus;

2.4. pareiškėjo, kaip advokato, pozicija visais istoriniais ir teisiniais aspektais „Sausio 13-osios bylos“ kontekste buvo ir yra griežtai pagrįsta išskirtinai vien tik baudžiamosios bylos medžiaga, joje sukauptais įrodymais, atstovaujamiesiems pareikštais kaltinimais, jų turiniu ir esme, jiems inkriminuojamomis veikomis bei konkrečiais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) straipsniais;

2.5. pareiškėjo, kaip advokato, bendravimas su atstovaujamaisiais, negali būti draudžiamas arba ribojamas net ir tuo atveju, kai tenka vykdyti procesines pareigas kitos valstybės, t. y. Rusijos Federacijos teritorijoje, siekiant išsiaiškinanti, aptarti ir suprasti atstovaujamųjų poziciją;

2.6. VSD neturi jokios teisės nei įgaliojimų nustatyti, diktuoti ir tokiu būdu formuoti pareiškėjo, kaip advokato, bendravimo su atstovaujamaisiais būdo, formos, vietos ir laiko arba kaip ir kurioje žiniasklaidos priemonėje viešinti atstovaujamųjų pozicijas baudžiamojoje byloje;

2.7. VSD neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo vertinti pareiškėjo elgesį, atsietai nuo jo, kaip advokato, profesinės veiklos „Sausio 13-osios byloje“, grėsmės valstybės saugumo aspektu;

2.8. VSD, priimdamas 2022 m. gegužės 9 d. sprendimą, daro tiesioginį poveikį pareiškėjui, kaip atstovaujamųjų advokatui, kas atskleidžia keršto, persekiojimo ir susidorojimo už pareiškėjo, kaip advokato, profesinę veiklą požymius;

2.9. VSD, priskirdamas pareiškėją asmenų, kurie „gali kelti grėsmę valstybės saugumui“ kategorijai, pažymėjo, kad „jis bendradarbiauja su Kremliaus kontroliuojama žiniasklaida“. Pareiškėjo, kaip advokato, bendravimas su žiniasklaidos atstovais pasireiškė tik interviu, susijusiu išskirtinai su „Sausio 13-osios bylos“ nagrinėjimu ir gynybos pozicijos paaiškinimais. Nei viename interviu pareiškėjas, kaip advokatas, nedėstė ir nereiškė savo asmeninių įsitikinimų ir pilietinio požiūrio;

2.10. tuo atveju, kai prokuroras viešai komentuoja kaltinimo poziciją ir, tendencingai vertindamas įrodymus, dar nesibaigus teismo procesui, klaidina žiniasklaidos atstovus ir visuomenę, iš anksto kryptingai formuodamas apkaltinamąją nuomonę, pareiškėjas, kaip advokatas, gindamas atstovaujamųjų interesus, taip pat turi teisę ir net pareigą viešai išdėstyti bei pateikti atstovaujamųjų teisinę gynybinę poziciją bet kurioje žiniasklaidos priemonėje, kurios veikla nėra uždrausta Europos Sąjungoje arba Lietuvos Respublikoje;

2.11. VSD 2022 m. gegužės 9 d. sprendime nenurodytas joks terminas, kiek laiko pareiškėjas bus laikomas „asmeniu, keliančiu grėsmę valstybės saugumui“, ir tai grubiai pažeidžia pareiškėjo civilines ir pilietines teisės, ir teisę įsigyti šaunamąjį ginklą savigynai. Asmeniui priskirtas statutas – kelia „grėsmę valstybės saugumui“ – negali būti stigmatizuojančio pobūdžio, neterminuotas arba nesąlygotas tam tikromis aplinkybėmis. Šis statusas yra teisinė kategorija, turinti poveikį piliečio socialinėms teisėms. Civilinių ir pilietinių teisių apribojimas pagal savo turinį ir esmę yra tapatus administracinei nuobaudai arba kriminalinei bausmei, kuri turi turėti pabaigą;

2.12. VSD 2022 m. gegužės 9 d. sprendimu pažeistas Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (toliau – ir Advokatūros įstatymas) 46 straipsnio 2 daliai, taisyklei, kad nei vienas advokatas negali būti persekiojamas už profesinę veiklą, vykdant gynėjo (advokato) funkcijas baudžiamajame procese.

3. Atsakovas VSD atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą, nesutikimą su pareiškėjo skundu grįsdamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

3.1. VSD, kaip informacijos teikėjas, 2022 m. kovo 29 d. raštu Nr. 19-327KF „Dėl leidimų laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo“ (toliau – ir 2022 m. kovo 29 d. raštas) pateikė Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) neįslaptintą informaciją. Šiame rašte pateiktos informacijos pagrindu, Vilniaus AVPK priėmė 2022 m. balandžio 19 d. sprendimą Nr. 22-IL-10-02663-e „Dėl R. B. neterminuoto leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo ir ginklo paėmimo“ (toliau – ir 2022 m. balandžio 19 d. sprendimas). Todėl pareiškėjo argumentai dėl VSD 2022 m. kovo 29 d. rašto neteisėtumo ir nepagrįstumo nagrinėjamu atveju nevertintini, nes nagrinėjamos bylos dalykas yra ne VSD 2022 m. kovo 29 d. raštas, o VSD 2022 m. gegužės 9 d. sprendimas;

3.2. VSD, kaip viešojo administravimo subjektas, laikydamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ), išnagrinėjęs pareiškėjo 2022 m. balandžio 11 d. prašymą Nr. 22(S.1.1.)411 „Dėl įtraukimo į asmenų[,] keliančių grėsmę valstybės saugumui[,] sąrašą“ (toliau – ir 2022 m. balandžio 11 d. prašymas), priėmė motyvuotą 2022 m. gegužės 9 d. sprendimą, kuriame, be kita ko, paaiškintos priežastys, dėl kurių įslaptinta VSD 2022 m. kovo 29 d. rašto dalis negali būti pateikta pareiškėjui, taip pat pateikta papildoma informacija, susijusi su pareiškėjo 2022 m. balandžio 11 d. prašyme nurodytais klausimais;

3.3. VSD 2022 m. gegužės 9 d. sprendimas nėra ir negali būti laikomas pareiškėjo įvardijamu sprendimu jį „įtraukti ir įrašyti į asmenų, galinčių kelti ar keliančių grėsmę valstybės saugumui“ sąrašą, kuriame konstatuotas pareiškėjo „asmeninės reputacijos priekaištingumas“;

3.4. VSD 2022 m. gegužės 9 d. sprendime neturėjo būti nurodytas terminas, kiek laiko pareiškėjas laikomas „asmeniu, keliančiu grėsmę valstybės saugumui“;

3.5. VSD 2022 m. gegužės 9 d. sprendimas atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl nėra pagrindo jo naikinti dėl pareiškėjo skunde išdėstytų aplinkybių ir argumentų.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. rugsėjo 21 d. sprendime nusprendė atmesti pareiškėjo skundą.

5. Teismas nustatė:

5.1. pareiškėjas gavo Vilniaus AVPK 2022 m. balandžio 19 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjui panaikintas neterminuotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus ginklų, nustačius, kad pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 17 straipsnio 1 dalies 11 punktą, pareiškėjo atžvilgiu yra taikomi apribojimai, t. y. pareiškėjas gali kelti arba kelia grėsmę valstybės saugumui;

5.2. pareiškėjas 2022 m. balandžio 11 d. prašymu kreipėsi į VSD, prašydamas pateikti informaciją (paaiškinimą), dėl kokių priežasčių pareiškėjo veikla ar jos pobūdis, veiksmai ar kitas elgesys, suteikė pagrindą išvadai, kad pareiškėjas gali kelti arba kelia grėsmę valstybės saugumui;

5.3. VSD, išnagrinėjęs pareiškėjo 2022 m. balandžio 11 d. pašymą, priėmė 2022 m. gegužės 9 d. sprendimą, kuriame, be kita ko, nurodė, kad:

5.3.1. VSD yra žvalgybos institucija, kurios kompetencija ir veiklos teisiniai pagrindai, nustatyti Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatyme (toliau – ir Žvalgybos įstatymas) ir kituose teisės aktuose;

5.3.2. Įstatyme nustatyta, kad policijos įstaigos, gavusios prašymą, atlieka patikrinimus, siekdamos nustatyti, ar asmenims, pretenduojantiems gauti leidimus įsigyti ginklus, leidimus laikyti ar leidimus nešiotis A, B, C kategorijų ginklus, netaikomi Įstatymo 17 straipsnyje nustatyti apribojimai. Atitinkamai ginklų negali įsigyti ir turėti leidimo prašantis fizinis asmuo, apie kurį VSD turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę valstybės saugumui. Šiuos duomenis VSD perduoda policijos įstaigai, kuri, remdamasi patikrinimo rezultatais (įvertinusi gautus duomenis), priima sprendimą išduoti leidimą ar jo neišduoti Įstatyme nustatytais pagrindais;

5.3.3. VSD, atsakydama į Vilniaus AVPK paklausimą, 2022 m. kovo 29 d. raštu pateikė neįslaptintą informaciją, nurodydamas, kad: „R. B. bendradarbiauja su Kremliaus kontroliuojama žiniasklaida. Duodamas interviu šioms žiniasklaidos priemonėms R. B. bando teisiškai pagrįsti Rusijos prieš Lietuvą naudojamus istorijos naratyvus, susijusius su Lietuvos okupacija 1940 m., Lietuvos teisiniu statusu po 1990 m. kovo 1 d. Nepriklausomybės atstatymo akto paskelbimo, SSRS kariuomenės ir OMON veiksmų teisiniu statusu 1991 m. sausio mėnesio įvykių metu bei baudžiamųjų įstatymų taikymo Sausio 13-osios byloje aspektais. <...> Įvertinus informaciją, nustatyta, kad R. B. veikla gali kelti grėsmę valstybės saugumui.“

5.3.4. VSD pateiktą informaciją patvirtina ir turima įslaptinta informacija;

5.3.5. VSD, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (toliau – ir Paslapčių įstatymas) 2 straipsnio 9 dalimi, negali pateikti pareiškėjui prašomos pateikti visos prašomos pateikti informacijos;

5.3.6. VSD ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos (toliau – ir AOTD) kasmet visuomenei teikia grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą. Nuo 2014 metų visuomenei teikiamuose grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimuose, be kita ko, pateikiami grėsmių vertinimai informacinio saugumo srityje, o 2019 metų grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime konstatuota, kad Kremliaus valdantysis elitas prieš užsienio valstybes, tarp jų ir Lietuvos Respubliką, nukreiptą Rusijos Federacijos informacinę politiką išnaudoja kaip įtakos formavimo instrumentą. Šiam instrumentui plėtoti išnaudojami ir Lietuvos Respublikos pilietybę turintys asmenys, bendraujantys su Rusijos Federacijos žiniasklaida (apie tai pasisakoma ir 2022 metų bendro VSD ir AOTD grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo 54–58 psl.).

6. Teismas konstatavo, kad byloje ginčas kilo dėl VSD 2022 m. gegužės 9 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo atitikties VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktams aspektu.

7. Teismas vadovavosi VAĮ normomis (10 str. 5 d. (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. lapkričio 1 d.; 8 str. (redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.), Įstatymo normomis (12 str. 3 d., 17 str. 1 d. 11 p., 40 str. 1 d. 13 p.), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl individualių administracinių aktų (administracinių sprendimų) priėmimo, motyvavimo.

8. Teismas padarė išvadą, kad iš VSD 2022 m. gegužės 9 d. sprendimo turinio pareiškėjas galėjo suvokti jo esmę ir turinį, nes jame nurodyti teisės aktai, kuriais vadovaujantis VSD pateikė informaciją policijos įstaigai.

9. Teismas nurodė, kad VSD 2022 m. gegužės 9 d. sprendime pareiškėjui paaiškinta ir pateikta informacija, kas buvo nurodyta VSD 2022 m. kovo 29 d. rašte, t. y. kad VSD turi duomenų, jog pareiškėjas gali kelti arba kelia grėsmę valstybės saugumui, pareiškėjui pateikta neįslaptinta minėto rašto ištrauka, kuri atitinka teismui pateikto susipažinti dokumento (2022-09-07 Nr. I614KP) neįslaptintos dalies turiniui.

10. Teismas nenustatė aplinkybių ir pagrindų kreiptis dėl teismui pateikto susipažinti dokumento (2022-09-07 Nr. I614KP) konfidencialios dalies išslaptinimo, pagal Paslapčių įstatymo 10 straipsnio 2 dalį.

11. Teismas pažymėjo, kad VSD 2022 m. gegužės 9 d. sprendime teisės aktais pagrįsta, kodėl VSD negali pateikti pareiškėjui visos prašomos informacijos.

12. Teismas konstatavo, kad tai, jog pareiškėjo netenkina VSD 2022 m. gegužės 9 d. sprendimas, neleidžia laikyti jo nemotyvuotu.

13. Teismas, įvertinęs VSD 2022 m. gegužės 9 d. sprendimo turinį, pareiškėjo skundo ir VSD atsiliepimo į skundą argumentus, išanalizavęs bylos duomenis ir teisinį reguliavimą, konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog ginčijamu sprendimu buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, kad jis nėra pagrįstas teisės aktų normomis ar jo turinys neatitinka teisės normų reikalavimų.

14. Teismo vertinimu, VSD 2022 m. gegužės 9 d. sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktuose nustatytus reikalavimus.

15. Teismas nurodė, kad, priimant VSD 2022 m. gegužės 9 d. sprendimą, buvo atlikta konkretaus asmens (nagrinėjamu atveju – pareiškėjo) patikra ir policijos įstaiga priėmė sprendimą dėl asmens nematerialinių interesų (nagrinėjamu atveju – pareiškėjas pripažintas kaip asmuo galintis kelti arba keliantis grėsmę valstybės saugumui).

16. Teismas, pažymėjęs, kad faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymas administraciniame procese nenumatytas, pareiškėjo siekis, kad būtų paneigta informacija apie jį (dėl grėsmės valstybės saugumui), nėra susijęs su viešojo administravimo funkcijų vykdymu, padarė išvadą, kad šis pareiškėjo reikalavimas nenagrinėtinas administraciniame teisme. Asmens reikalavimas paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą yra civilinės teisės reguliavimo dalykas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 str.). Todėl teismas nurodė, kad toks reikalavimas teismingas bendrosios kompetencijos teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 1 str. 1 d.).

17. Teismas, atmetęs pareiškėjo skundą, nustatęs, kad VSD nepateikė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimų, nurodė, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

III. 18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti VSD sprendimą, konstatuojantį, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę valstybė saugumui, kurio išvada VSD 2022 m. kovo 29 d. raštu buvo pateikta Policijos departamentui ir VSD 2022 m. gegužės 9 d. sprendimu pareiškėjui; panaikinti VSD 2022 m. kovo 29 d. raštą; panaikinti VSD 2022 m. gegužės 9 d. sprendimą; įpareigoti VSD pašalinti pareiškėjo asmens duomenis iš „asmenų, galinčių kelti ar keliančių grėsmę Lietuvos Respublikos valstybės saugumui, sąrašų“, arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas taip pat prašo pateikti per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (toliau – ir EPP) neįslaptintos dalies dokumentą Nr. I614KP.

19. Pareiškėjas grindžia nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu šiais argumentais:

19.1. pirmosios instancijos teismas neįvertino VSD argumentų, kuriais VSD grindė atsisakymą pareiškėjui pateikti visą jo prašomą informaciją. VSD 2022 m. gegužės 9 d. sprendime nurodytos aplinkybės patvirtina, kad VSD Policijos departamentui neteikė informacijos, kurioje būtų teigiama, kad VSD turimais įslaptintais duomenimis pareiškėjo veikla gali kelti grėsmę valstybės saugumui. VSD 2022 m. gegužės 9 d. sprendime nurodytas šaltinis – žiniasklaidos priemonės. Todėl nėra aišku, kodėl pareiškėjui nebuvo pateikta viešai prieinama informacija;

19.2. pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas galėjo suvokti VSD 2022 m. gegužės 9 d. sprendimo turinį nepagrįsta;

19.3. pirmosios instancijos teismas klaidingai įvertino pareiškėjo skundo tikslą. Jeigu pareiškėjas nebūtų pasikreipęs dėl „B“ kategorijos šaunamojo ginklo leidimo išdavimo, tai pareiškėjas nebūtų sužinojęs, kad yra įtrauktas į asmenų, „keliančių grėsmę valstybės saugumui“ sąrašą. Todėl nepagrįsta teigti, kad VSD saugojo valstybę nuo norinčio apsiginkluoti Lietuvos Respublikos piliečio ir dėl to nagrinėjamu atveju kilo ginčas. Nagrinėjamu atveju pagrindinis ginčas kilęs dėl pareiškėjo, kaip advokato, pripažinimo ar nepripažinimo grėsme valstybės saugumui dėl jo vykdomos profesinės veiklos. Teismas, nepasisakydamas dėl VSD formuluotės pareiškėjo atžvilgiu, netiesiogiai pripažįsta, kad advokato procesinė veikla baudžiamajame procese gali kelti grėsmę valstybės saugumui;

19.4. pirmosios instancijos teismas nepateikė per EPP pareiškėjui teismui VSD pateikto dokumento (2022-09-07 Nr. I614KP), kuris buvo pateiktas teismui po pareiškėjo prašymo. Taip teismas pažeidė pareiškėjo teisę susipažinti su vieša teismo medžiaga, teisę pateikti paaiškinimus ir argumentus;

19.5. pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl viešojo administravimo subjekto administracinio sprendimo atitikimo su pareiškėju susijusioms aplinkybėms, jo motyvų;

19.6. pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas vertinti pareiškėjo, kaip advokato, statusą ir procesinių veiksmų vertinimo pagrįstumą [grėsmės valstybės saugumui kontekste], priėmė neteisėtą sprendimą.

20. Atsakovas VSD atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 21 d. sprendimą, atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.

21. VSD, palaikydamas argumentus, išdėstytus atsiliepime į skundą, nurodo, kad:

21.1. pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, teismas tinkamai nustatė bylos nagrinėjimo ribas, objektyviai ir visapusiškai ištyrė byloje esančius įrodymus, nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes, teisingai pritaikė teisės normas;

21.2. pareiškėjo apeliacinis skundas nepagrįstas, nes grindžiamas prielaidomis, nepagrįstais teiginiais dėl bylos dalyko, jame nenurodytas ir nepagrįstas nei vienas pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimo pagrindas;

21.3. tai, kad pareiškėjo netenkina pirmosios instancijos teismo motyvai, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, neteisingai išsprendė bylą;

21.4. pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas suvaržė jo teises susipažinti su vieša teismo medžiaga ir pateikti argumentus, nepagrįstas. Teismo sprendime nurodytas dokumentas (2022-09-07 Nr. I614KP) nebuvo įkeltas į EPP, nes jis buvo pateiktas atskiru VSD 2022 m. rugsėjo 7 d. raštu Nr. 19-803KF „Dėl įslaptintos informacijos pateikimo susipažinti administracinėje byloje Nr. I2-5058-979/2022“ (atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytas Nr. 18-803KF laikomas rašymo apsirikimu) teisėjų kolegijai, nagrinėjančiai šią administracinę bylą, susipažinti. Pareiškėjui, pagal Paslapčių įstatymo 2 straipsnio 9 dalį, negali būti pateiktas VSD 2022 m. kovo 29 d. raštas visa apimtimi, t. y. teismui pateiktas dokumentas (2022-09-07 Nr. I614KP). Dėl šios priežasties šis dokumentas (2022-09-07 Nr. I614KP) nebuvo įkeltas į EPP ir nebuvo pateiktas pareiškėjui. Šiuo atveju pareiškėjui buvo pateiktas VSD 2022 m. kovo 29 d. rašto išrašas. Tai reiškia, kad pareiškėjas nuo 2022 m. liepos 14 d. iki 2022 m. rugsėjo 7 d. turėjo galimybę susipažinti su VSD 2022 m. kovo 29 d. rašto išrašu ir teikti dėl jo rašytinius paaiškinimus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 22. Nagrinėjamas ginčas byloje kilo dėl VSD 2022 m. gegužės 9 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjui buvo atsakyta į jo 2022 m. birželio 11 d. paklausimą dėl informacijos suteikimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

23. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog priimant VSD 2022 m. gegužės 9 d. sprendimą buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, kad jis nėra pagrįstas teisės aktų normomis ar jo turinys neatitinka teisės normų reikalavimų, t. y. sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktuose nustatytus reikalavimus.

24. Pareiškėjas (apeliantas) teigia, kad VSD 2022 m. gegužės 9 d. sprendimas neatitinka VAĮ nustatytų reikalavimų, pagrindinis ginčo dalykas yra advokato pripažinimas ar nepripažinimas grėsme valstybės saugumui dėl jo vykdomos profesinės veiklos. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad buvo pažeista jo teisė susipažinti su viešosios dalies teismo posėdžio medžiaga.

25. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina, neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

26. Pirmiausia teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas, šalindamas teismo nustatytus skundo trūkumus, pirmosios instancijos teismui suformulavo eilę skirtingų reikalavimų. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. liepos 4 d. nutartimi priėmė nagrinėti pareiškėjo skundą tik dėl VSD 2022 m. gegužės 9 d. sprendimo, kitus pareiškėjo suformuluotus reikalavimus atsisakydamas priimti. Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 4 d. nutartis nebuvo apskųsta atskiruoju skundu. Taigi nagrinėjamos bylos dalyką sudaro esminis ginčo klausimas, ar VSD 2022 m. gegužės 9 d. sprendimas, kuriuo VSD suteikė pareiškėjui informaciją, yra teisėtas ir pagrįstas.

27. Tačiau, kaip matyti, pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo apeliacinės instancijos teismo ne tik panaikinti VSD 2022 m. gegužės 9 d. sprendimą, bet kelia naujus reikalavimus: panaikinti VSD sprendimą, konstatuojantį, kad „R. B. gali kelti grėsmę valstybės saugumui“, panaikinti VSD 2022 m. kovo 29 d. raštą, įpareigoti VSD pašalinti jo asmens duomenis iš asmenų galinčių kelti ar keliančių grėsmę valstybės saugumui, sąrašų.

28. Dėl šių prašymų teismas pažymi, kad esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, todėl būtent joje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai ir įrodymai. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas ir apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu.

29. Atitinkamai ABTĮ 134 straipsnio 6 dalis nustato, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Šiuo aspektu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad apeliacinės instancijos teisme iš esmės negalima keisti ar pildyti skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas, o kitoks ABTĮ 134 straipsnio 6 dalies aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (žr., pvz., 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-902-858/2018; 2019 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2304-1062/2019; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2726-520/2020; 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-47-968/2021).

30. Atsižvelgusi į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenagrinės pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytų naujų reikalavimų, kurie nebuvo priimti pirmosios instancijos teismo.

31. Pareiškėjas prašo apeliacinio teismo kreiptis į VSD dėl teismui pateiktos medžiagos išslaptinimo ir sudaryti galimybę susipažinti su teismui pateikta medžiaga, užtikrinant pareiškėjo teisę į gynybą ir suteikiant galimybę pateikti paaiškinimus dėl administracinėje byloje esamos medžiagos. Dėl šio prašymo teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas nenurodė, kokius VSD 2022 m. gegužės 9 d. sprendimo teisėtumo ar pagrįstumo aspektus jis siekia ginčyti, pateikdamas naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, teismas įslaptintais dokumentais nesirėmė. Todėl šis pareiškėjo prašymas netenkinamas.

32. Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, kad pagrindinis ginčo dalykas šioje byloje yra advokato pripažinimas ar nepripažinimas grėsme valstybės saugumui dėl jo vykdomos profesinės veiklos ir į tai pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, teismas iš esmės atsisakė nagrinėti jo kaip advokato statusą ir funkcinių veiksmų vertinimo pagrįstumą.

33. Dispozityvumo principas administracinių bylų teisenoje reiškia, kad bylos nagrinėjimo dalyką, t. y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato skundą padavęs asmuo, skunde suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (skundo dalyką) bei nurodydamas aplinkybes, kurioms grindžia savo reikalavimą (skundo pagrindą) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-257/2012). Teismas negali keisti skundo dalyko, t. y. turi nagrinėti bylą pareiškėjo nurodyto skundo dalyko ribose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1627/2008). Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A17-217/2007).

34. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas priėmė vieną pareiškėjo reikalavimą, kuriuo pareiškėjas prašo panaikinti VSD 2022 m. gegužės 9 d. sprendimą. Būtent šio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, o ne, kaip teigia pareiškėjas, advokato pripažinimas ar nepripažinimas grėsme valstybės saugumui dėl jo vykdomos profesinės veiklos, sudaro kilusio ginčo dalyką.

35. VSD 2022 m. gegužės 9 d. sprendimas yra priimtas nagrinėjant pareiškėjo 2022 m. balandžio 11 d. prašymą. Šiuo prašymu pareiškėjas prašė suteikti informaciją, kokia jo veikla suteikia pagrindą daryti išvadą, jog jis gali kelti arba kelia grėsmę valstybės saugumui. Iš skundžiamo VSD 2022 m. gegužės 9 d. sprendimo turinio matyti, kad VSD paaiškino pareiškėjui savo kompetenciją teikti informaciją policijos institucijoms apie asmenų grėsmę. Taip pat konkrečiai nurodė savo išvadų, nusiųstų policijos institucijai turinį, kuriose pažymima, kad: „R. B. [pareiškėjas] bendradarbiauja su Kremliaus kontroliuojama žiniasklaida. Duodamas interviu šioms žiniasklaidos priemonėms R. B. bando teisiškai pagrįsti Rusijos prieš Lietuvą naudojamus istorijos naratyvus, susijusius su Lietuvos okupacija 1940 m., Lietuvos teisiniu statusu po 1990 m. kovo 11 d. Nepriklausomybės atstatymo akto paskelbimo, SSRS kariuomenės ir OMON veiksmų teisiniu statusu 1991 m. sausio mėnesio įvykių metu bei baudžiamųjų įstatymų taikymo Sausio 13-osios byloje aspektais. <...> Įvertinus informaciją, nustatyta, kad R. B. veikla gali kelti grėsmę valstybės saugumui.“

36. Tai pat VSD paaiškino pareiškėjui, kad įslaptintos informacijos gavėjas gali būti tik paslapčių subjektas ar jo padalinys, paslapčių subjektui pavaldi ar jo reguliavimo sričiai priskirta įstaiga, įmonė, tiekėjas, darbuotojas, kuriems skirta kito paslapčių subjekto parengta informacija, todėl VSD negali pateikti pareiškėjui prašomos informacijos visa apimtimi.

37. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo 2022 m. balandžio 11 d. prašymą ir gautą atsakymą, įformintą VSD 2022 m. gegužės 9 d. sprendime, daro išvadą, kad VSD tinkamai pateikė informaciją pareiškėjui, kuris nėra paslapčių subjektas arba atitinkamas jo darbuotojas.

38. Pareiškėjas akcentuoja, kad nesuprantama, kodėl nebuvo pateikta ir nagrinėjama viešai prieinama žiniasklaidos informacija, vertinant jo, kaip advokato, veiklą ginant kaltinamuosius „Sausio 13-oje byloje“. Dėl šių argumentų teisėjų kolegija pažymi, kad VSD 2022 m. gegužės 9 d. sprendime nenurodo, kad būtent tokia informacija buvo remiamasi rengiant ginčo išvadas policijai.

39. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismui buvo ginčijama ne teisė į leidimą šaunamajam ginklui, o „sprendimas pripažinti advokatą, vykdančio savo pareigas, grėsme nacionaliniam saugumui“. Dėl šių argumentų teisėjų kolegija pažymi, kad taip teikdamas pareiškėjas neatsižvelgia į tai, kad teismas priėmė tik jo skundo dalį, o taip pat klaidingai interpretuoja VSD 2022 m. gegužės 9 d. sprendimo turinį, nes tokių teiginių jame nėra.

40. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės atsisakė nagrinėti jo, kaip advokato, statusą ir funkcinių veiksmų vertinimo pagrįstumą. Dėl šių argumentų teisėjų kolegija pažymi, kad su tuo susijusių reikalavimų pareiškėjas teisme nekėlė ir todėl šie argumentai išeina už VSD 2022 m. gegužės 9 d. sprendimo turinio ir nagrinėjamo ginčo ribų. Todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

41. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, pareiškėjui per EPP nepateikęs VSD pateikto dokumento (2022 m. rugsėjo 7 d. Nr. I6-14KP), kuris buvo pateiktas teismui po pareiškėjo prašymo, pažeidė pareiškėjo teisę susipažinti su vieša teismo medžiaga. Dėl šio argumento teisėjų kolegija pažymi, kad šis dokumentas yra institucijos lydraštis, kuriuo teismui buvo pateiktas susipažinti įslaptintas dokumentas. Lydraštyje šiai bylai spręsti reikšmingų duomenų nėra. Lydraštis yra įsiūtas į bylą, su kuria pareiškėjas turėjo galimybę susipažinti jam patogiu metu bet kada iki teismo posėdžio pradžios. Todėl šiuo aspektu teisėjų kolegija nenustatė esminio proceso teisės normų taikymo pažeidimo.

42. Iš VSD 2022 m. gegužės 9 d. sprendimo turinio matyti, kad jame nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo VSD rėmėsi, priimdamas jį, o motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog priimant VSD 2022 m. gegužės 9 d. sprendimą buvo pažeisti teisės aktų, t. y. VAĮ reikalavimai.

43. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies bei 23 straipsnio 1 dalies nuostatas, be kita ko, skundą dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti; tokiu būdu įstatyme yra įtvirtinta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą ir nustatyta, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą (žr., pvz., 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009; 2016 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-607-624/2016). Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ numatytų būdų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-78-624/2016; 2017 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-286-552/2017). Todėl padavęs skundą asmuo, siekiantis palankaus teismo sprendimo, turi įrodyti, kad jo konkreti subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti.

44. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi šios bylos medžiagą, konstatuoja, kad pareiškėjas neįrodė, jog VSD 2022 m. gegužės 9 d. sprendimu pažeista jo konkreti subjektinė teisė ar įstatymų saugomi interesai.

45. Apibendrindama nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes bei atsižvelgęs į jame suformuluotą reikalavimą ir ginčo teisinių santykių specifiką, tinkamai įvertino pareiškėjo reikalavimo pagrįstumą bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas. Todėl, atsižvelgus į šioje teismo nutartyje padarytas išvadas, pritariant teismo padarytoms išvadoms, neaptarinėjant kitų pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, neturinčių reikšmės teisingam bylos išsprendimui, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan