14d565aa-ca1c-43a2-9a26-e5ae51bfd2ca · Vilniaus apygardos administracinis teismas

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS (S) SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. sausio 18 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Malijauskienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui S. J., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S. J. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė:PareiÅ¡kėjas S. J. kreipėsi į teismÄ su skundu (b. 1. 1–5), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių ardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K), 15 000 Eur (penkiolika tÅ«kstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti.PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad jis nuo 2013 m. sausio mėnesio iki 2014 m. birželio mėnesio tam tikrais laikotarpiais buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K nežmoniÅ¡komis, antisanitarinėmis, žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis ir kankinimams prilygstančiomis sÄ lygomis.

Teigė, kad buvo pažeisti minimalaus kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimai. Ä® kameros plotÄ buvo įskaityti joje esantys baldai. Jokių galimybių judėti kamerose nebuvo. Kamerose buvo drėgna. Neužtikrinamas natÅ«ralus apÅ¡vietimas ir tai kenkė regėjimui. Kamerose dažnai kildavo konfliktinės situacijos dėl per mažo kameros ploto. Asmenų kratos ir daiktų apžiÅ«ra buvo atliekamos antisanitarinėmis sÄ lygomis, t. y. esant žemai oro temperatÅ«rai buvo verčiamas nusirenginėti, o daiktai buvo dedami į neÅ¡varias dėžes.Dėl tokių laikymo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas teigia patyręs dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, emocinius sukrėtimus, emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , galimybių sumenkinimÄ .

Nurodė, kad dėl neteisėto valdžios institucijos veikimo (neveikimo) jis patyrė neturtinę žalÄ , kuriÄ Ä¯vertino 15 000 Eur suma.PareiÅ¡kėjas teismo posėdyje palaikė skunde iÅ¡dėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama LukiÅ¡kių TI-K, atsiliepime į skundÄ prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (b. 1. 10–17).Atsiliepime nurodė, kad pareiÅ¡kėjui tenkantis plotas LukiÅ¡kių TI-K kamerose tam tikrais laikotarpiais atitiko vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimus.

Nevertintini laikotarpiai, kai pareiÅ¡kėjas iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K buvo laikinai iÅ¡vykęs.Atsiliepime atkreipė dėmesį, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabelinė televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Pažymėjo, kad pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 8 straipsnį LukiÅ¡kių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas ir negali daryti įtakos atvykstančių asmenų skaičiui.

Skirstant atvykusius asmenis į kameras laikomasi Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataiso įstaigose reikalavimų. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas ir kitas teisės aktuose nustatytas inventorius. Pabrėžė, kad iš suimtųjų ir nuteistųjų nuolat reikalaujama laikytis švaros ir tvarkos. Kamerose laikomiems asmenims išduodama kalcinuota soda kameroms, kriauklėms ir unitazams valyti.

Kamerose remontas atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , gavus atitinkamÄ finansavimÄ . Be to, LukiÅ¡kių TI-K buvo sudariusi su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ paslaugų teikimo sutartį, pagal kuriÄ ji atliko vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2013-12-30 LukiÅ¡kių TI-K dėl minėtų paslaugų suteikimo sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“. Nurodė, kad nuo 2015 m. LukiÅ¡kių TI-K vėl sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri toliau vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus.LukiÅ¡kių TI-K dėl kamerų remonto paaiÅ¡kino, kad kamerų remontas LukiÅ¡kių TI-K atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto.

Nurodė, kad kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti. Teigė, kad sanitarinis mazgas įrengtas laikantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 76:2010, ginčui aktuali redakcija galiojusi iki 2015-11-01) 21 punkto reikalavimų. Nurodė, kad kamerose įstatytos metalinės grotos, o langų stiklai aptraukti metaliniu tinklu, kurį dažnai gadina Lukiškių TI-K laikomis asmenys.

Kad minėtų grotų negadintų, įdedamos vidinės metalinės grotos. Toks įrengimas neprieÅ¡tarauja teisės aktams bei nepažeidžia laikomų asmenų teisių. Kameros vėdinamos natÅ«raliai per langÄ , toks įrengimas atitinka minėtos higienos normos 24 punkto reikalavimus. Nurodė, kad pasivaikščiojimas gryname ore yra suimtųjų teisė, bet ne pareiga. PareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ priteisti neturtinę žalÄ laikė nepagrįstu bei vertino kaip siekį pasipelnyti iÅ¡ valstybės. LukiÅ¡kių TI-K teigimu, pareiÅ¡kėjas skundÄ grindė abstrakčiais teiginiais, nei žalos, nei jos dydžio, nei priežastinio ryÅ¡io nepagrindė.

Atsakovės atstovė teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai. Byla nagrinėjama atsakovės atstovui nedalyvaujant. Skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.Byloje kilęs ginčas dėl pareiÅ¡kėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalÄ pagrįstumo. Remiantis raÅ¡ytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas S. J. 2013-01-10 atvyko į LukiÅ¡kių TI–K ir iki 2014-06-06 tam tikrais laikotarpiais buvo laikomas vienas arba nuo dviejų iki deÅ¡imt asmenų kamerose, kurių plotas nuo 7,38 kv. m iki 34,57 kv. m (b. l. 10–12).

Tokie duomenys nurodyti ir kalinamojo (nuteistojo) apskaitos kortelėje (b. l. 18–21). Pareiškėjas teigia, kad buvo laikomas kamerose, kurios neatitiko nustatyto minimalaus, turinčio tekti vienam asmeniui, kameros ploto reikalavimo. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 (ginčui aktuali redakcija, galiojusi iki 2015-11-01) 19 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi būti apgyvendinami tik tam skirtose patalpose. Minėtos higienos normos 5 punkte nustatyta, kad gyvenamosios patalpos – bendrabučių gyvenamieji kambariai, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariai, kameros tipo patalpos, baudos, drausmės izoliatorių, kalėjimų, karcerio, tardymo izoliatoriaus, areštinių kameros, karantino (izoliavimo) patalpos.

Higienos normoje nėra nurodytas minimalus kameros plotas, turintis atitekti vienam asmeniui kameroje. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, nustatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).

Nustatytos minimalaus kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui, normos nesilaikymas visų pirma lemia Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 punkto, įpareigojančio užtikrinti sveikatai saugiÄ aplinkÄ , pažeidimÄ , nes, esant mažesniam plotui, neiÅ¡vengiamai blogėja visos gyvenimo sÄ lygos, jos laikytinos žeminančiomis, ypač kai asmuo tokiomis sÄ lygomis laikomas ilgesnį laikÄ . Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamam (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000-10-26 sprendimas byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001-07-24 sprendimas V. prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Remiantis LukiÅ¡kių TI-K pateiktais duomenimis, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2014-06-05 buvo laikomas pažeidžiant nustatytÄ minimalų kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimÄ , t. y. 3,6 kv. m, 469 paras, iÅ¡ jų 21 parÄ nežymiai pažeidus šį reikalavimÄ , t. y. vienam asmeniui teko 3,457 kv. m kameros ploto.

PareiÅ¡kėjas 2013-03-08 ir 2013-05-15 vakarais buvo laikomas pažeidus ploto reikalavimÄ , tačiau terminai skaičiuojami paromis ir darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas pilnai 2 paras buvo laikomas pažeidus ploto reikalavimÄ . Akcentuojama, kad pareiÅ¡kėjas nepertraukiamai ilgÄ laikÄ buvo laikomas kamerose, kurių plotas nesiekė 8 kv. m (nuo 7,38 kv. m iki 7,94 kv. m), kai kamerose buvo 3–4 asmenys, t. y. vienam asmeniui teko apie 2 kv. m kameros ploto. PareiÅ¡kėjas Å¡iuo laikotarpiu tik 42 paras buvo laikomas nepažeidus ploto reikalavimų.

Teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjas 469 paras buvo laikomas pažeidžiant nustatytÄ minimalų kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimÄ , iÅ¡ jų 21 parÄ nežymiai pažeidus šį reikalavimÄ . Kiti pareiÅ¡kėjo nurodyti nepatogumai kameroje (negalėjimas judėti, oro trÅ«kumas, daiktų laikymas, baldai) neiÅ¡vengiamai susiję su per mažu kamerų plotu. Reikalavimo, kad baldai nebÅ«tų įskaityti į bendrÄ kameros plotÄ , teisės aktai nenustato. PareiÅ¡kėjas teigė, kad kamerose buvo tamsu ir tai pakenkė jo regėjimui.

Lietuvos higienos normos HN76:2010 22 punkte nustatyta, kad gyvenamosiose patalpose turi bÅ«ti skaidraus stiklo langai. NatÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficientas turi bÅ«ti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti 200 lx. Teismas, įvertinęs Vilniaus visuomenės sveikatos centro pateiktus patikrinimo aktus (b. l. 22–37), daro iÅ¡vadÄ , kad nebuvo nustatyta dirbtinės apÅ¡vietos pažeidimų tose kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, t. y. 2013-08-14 patikrinimo akte tokio pažeidimo nebuvo nustatyta.

PareiÅ¡kėjo teiginiai, nepateikus duomenų apie regėjimo pablogėjimo atmestini kaip nepagrįsti. Darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė, jog kamerų apÅ¡vietimas neatitiko nustatytų reikalavimų ir kad tai pakenkė jo regėjimui. Be to, pareiÅ¡kėjas teismui nepateikė duomenų, kad dėl Å¡ių pažeidimų kreipėsi į administracijÄ . Teismas pareiÅ¡kėjo teiginius dėl asmenų kratos ir daiktų apžiÅ«ros vertina kritiÅ¡kai, kadangi pareiÅ¡kėjas abstrakčiai nurodė teiginius, jų neindividualizavo, nenurodė, kada jam buvo atlikta krata, ar dėl Å¡ių pažeidimų jis kreipėsi į administracijÄ tuo metu, kai, pareiÅ¡kėjo teigimu, buvo padaryti pažeidimai.

Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo nurodyti pažeidimai yra abstraktÅ«s, neindividualizuoti, todėl negali bÅ«ti laikomi pagrįstais. Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikÅ¡mis ir smulkmeniÅ¡kas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-08-19 nutarime iÅ¡aiÅ¡kinta, kad materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalÄ turi bÅ«ti skiriama vadovaujantis visiÅ¡ko (adekvataus) atlyginimo principu, nes jos paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iÅ¡ naujo sukurti tai, ko negalima sugrÄ Å¾inti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai jokie pinigai ir joks materialus turtas negali atstoti.Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, turi bÅ«ti taikomi kriterijai, nurodyti Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, iÅ¡ jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo principai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ir Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008-11-18 sprendime byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02), Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-02-19 sprendime byloje Z. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 16262/05) konstatuota, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgus į anksčiau nustatytas faktines aplinkybes, t. y. kad pareiÅ¡kėjas 469 paras buvo laikomas pažeidžiant nustatytÄ minimalų kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimÄ , iÅ¡ jų 21 parÄ nežymiai pažeidus šį reikalavimÄ , darytina iÅ¡vada, jog tokios kalinimo sÄ lygos jam neiÅ¡vengiamai sukėlė sunkumų, nepatogumų, dėl kurių jis galėjo patirti papildomus neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis, ir taip buvo pažeistos jo neturtinės teisės. Ä®vertinus visumÄ nustatytų aplinkybių, darytina iÅ¡vada, kad egzistuoja pagrindas priteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimÄ pinigais, kadangi netinkamos kalinimo sÄ lygos pareiÅ¡kėjui kėlė diskomfortÄ ir psichologinę kančiÄ bei sumenkino jo žmogiÅ¡kÄ jį orumÄ .

Byloje nenustatyta, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis. LukiÅ¡kių TI-K siekia, kad kameros atitiktų higienos reikalavimus, siekia kalinamiems asmenims užtikrinti tinkamas gyvenimo sÄ lygas. PareiÅ¡kėjas skunde jokių iÅ¡skirtinių nusiskundimų sveikata nenurodė ir Å¡ioms aplinkybėms pagrįsti duomenų nepateikė. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir atsižvelgęs į esminę sÄ lygÄ â€“ ilgÄ ir nepertraukiamÄ kalinimo trukmę, t. y. pareiÅ¡kėjas 469 paras buvo laikomas pažeidžiant nustatytÄ minimalų kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimÄ , iÅ¡ jų 21 parÄ nežymiai (3,457 kv.

m) pažeidus šį reikalavimÄ , aktualiÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-10-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1774-575-2015), daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjui priteistina 2 700 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo praÅ¡oma priteisti 15 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra aiÅ¡kiai per didelė ir neatitinka jo patirtų iÅ¡gyvenimų bei nepatogumų. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 5 punktais, 127–129 straipsniais, n u s p r e n d ė :

S. J. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.              Priteisti S. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 2 700 Eur (du tÅ«kstančius septynis Å¡imtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.              KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .              Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                                                        Jolanta Malijauskienė