14d323bd-4c13-4e45-982d-3811e63e910d · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. I-426-643/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02361-2018-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 15 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. Å . skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (iki 2019 m. balandžio 1 d. buvęs atstovas LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius-kalėjimas), dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas E. Å . (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–2), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (buvęs atstovas LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius-kalėjimas (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K)) (toliau – ir Vilniaus PN), 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Skunde nurodo, kad nuo 2017 m. lapkričio 9 d. iki 2018 m. balandžio 20 d. buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K kamerose teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis.

PareiÅ¡kėjo teigimu, kamerose, kuriose jis buvo laikomas, bendras plotas 7–8 kv. m, o jose dažniausiai buvo laikomi du asmenys, todėl iÅ¡ bendro ploto atėmus baldų ir sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ , jam likdavo mažiau nei 2–2,5 kv. m laisvo judėjimo ploto. Judėjimas kameroje buvo suvaržytas, joje neturėjo vietos pasivaikščioti arba sportuoti, todėl jautė fizinį diskomfortÄ , kuris pasireiÅ¡kė kojų ir rankų sÄ narių skausmu. Sanitarinis mazgas nuo bendro kameros ploto atitvertas tik 1,2–1,6 m aukščio ir 1 m ilgio sienele, todėl praktiÅ¡kai visÄ laikÄ jis buvo kalinamas tualete.

Prie sanitarinio mazgo įrengtos užuolaidos, tačiau jos neužtikrina privatumo atliekant gamtinius reikalus, todėl pareiÅ¡kėjÄ galėjo stebėti kiti kameroje esantys asmenys bei pareigÅ«nai per stebėjimo langelį. Dėl to pareiÅ¡kėjas jautė nuolatinį diskomfortÄ , buvo pažeista jo garbė ir orumas. PareiÅ¡kėjo teigimu, jis ilgÄ laikÄ buvo kalinamas LukiÅ¡kių TI-K I korpuso kamerose, kuriose nėra pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo mygtuko. II korpuso kamerose trÅ«ksta gryno oro, beveik neįmanoma vėdinti kameras, nes tarp lango ir likusio kameros ploto įrengtos grotos.

Nebuvo sudarytos galimybės išsiskalbti drabužius ir juos džiovinti kameroje, pareiškėjas iš savo asmeninių daiktų turėjo darytis virves drabužiams džiauti. Nuo džiovinamų drabužių padidėdavo drėgmė kamerose, todėl kilo pavojus susirgti tuberkulioze ir kitomis pavojingomis ligomis. Nurodo, kad 2017 m. gruodžio 1 d. – 2018 m. sausio 1 d. nebuvo išduodamos antklodės, užvalkalai, dėl to tekdavo miegoti su nešvaria antklode, ko pasėkoje buvo sudirgusi oda, jautė niežulį.

Dėl tokių LukiÅ¡kių TI-K neteisėtų veiksmų pareiÅ¡kėjas teigia patyręs įvairias kančias, diskomfortÄ ir nepatogumus, pablogėjo jo sveikata, atsirado sveikatos problemų, susijusių su skrandžiu, pablogėjo miego kokybė, jis tapo irzlus ir nervingas, todėl mano, kad dėl nurodytų aplinkybių jam kilo neturtinė žala, kuriÄ praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės. Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujantis Vilniaus PN (buvęs atstovas LukiÅ¡kių TI-K) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka, praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 6–15).

Nurodo, kad Å¡iuo metu galiojančiame teisės akte nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Atsakovės atstovo teigimu, iÅ¡ pateiktų duomenų apie pareiÅ¡kėjo judėjimÄ matyti, jog ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjui tenkantis plotas gyvenamosiose kamerose atitiko nustatytus reikalavimus. Nesutinka su pareiÅ¡kėjo teiginiu, kad minimalus plotas, tenkantis vienam asmeniui, turi bÅ«ti skaičiuojamas atėmus kameroje užimamų baldų plotÄ , kadangi nei Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, nei Lietuvos Respublikos teisės aktai to nenumato.

Pažymi, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Atsakovės atstovas nurodo, kad sanitarinis mazgas kamerose atskirtas nuo likusio kameros ploto sienele, kuri yra ne mažesnė kaip 1,5 m aukščio ir toks jo įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus.

LukiÅ¡kių TI-K kameros vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus. Langai pritaikyti vėdinimui. Langų angoje įstatytos metalinės grotos, o langų stiklai aptraukti metaliniu tinklu pagal teisės aktų reikalavimus. Pabrėžia, kad kamerose gyvenantys asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri ir jas tvarko, neturi problemų dėl drėgmės kamerose. Nurodo, kad pagal teisės aktų reikalavimus, suimtiesiems ir nuteistiesiems sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius.

ValdiÅ¡ka patalynė, asmeninė patalynė, asmeniniai apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai ne rečiau kaip kartÄ per savaitę. Drabužiai ir patalynė iÅ¡ skalbyklos suimtiesiems (nuteistiesiems) grÄ Å¾inami tÄ pačiÄ dienÄ jau sausi. Pažymi, kad pareiÅ¡kėjui 2017 m. lapkričio 9 d. buvo iÅ¡duota antklodė, čiužinys, pagalvė, patalynės komplektas, rankÅ¡luosčiai (2 vnt.) ir indų komplektas. PaaiÅ¡kina, kad visi asmenys, laikomi gyvenamosiose kamerose, pareiÅ¡kėjo nurodytu laikotarpiu turėjo galimybę iÅ¡sikviesti nuolat priežiÅ«ros poste budintį prižiÅ«rėtojÄ .

Pažymi, jog teisės aktai nenustato konkretaus laiko, per kurį pareigÅ«nams privaloma priteiti prie kameros, kurioje įjungtas aliarminis iÅ¡kvietimas ar kurioje suimtasis ar nuteistasis kitais bÅ«dais kviečia prižiÅ«rėtojÄ . Atsakovės atstovo teigimu, pareiÅ¡kėjo nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nekonkretizuoti, jis neįrodė, kad skunde minimi įstaigos trÅ«kumai sukėlė konkrečias neigiamas pasekmes pareiÅ¡kėjui. Mano, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ tėra jo siekis pasipelnyti valstybės sÄ skaita, nes LukiÅ¡kių TI-K neatliko neteisėtų veiksmų.

Atsakovės atstovas taip pat mano, kad pareiÅ¡kėjo skunde minimi trÅ«kumai ir kilę neigiami iÅ¡gyvenimai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, o patirti nepatogumai labiau sietini su jo paties elgesiu, kuris lėmė pareiÅ¡kėjo patekimÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ . Teismas k o n s t a t u o j a : Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ netinkamų laikymo LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygų nuo 2017 m. lapkričio 9 d. iki 2018 m. balandžio 20 d. Dėl valstybės pareigos atlyginti žalÄ Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ Â CK 6.246–6.249 straipsniuose:

žalÄ , neteisėtÄ veikÄ ar neveikimÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ar neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ . Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ netinkamų LukiÅ¡kių TI-K laikymo sÄ lygų ir dėl to patirtų sukrėtimų, todėl Å¡ioje byloje taip pat aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, nustatantis, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Å ioje byloje taip pat aktuali Konvencijos 8 straipsnio 1 dalis, nustatanti, kad kiekvienas turi teisę į tai, kad bÅ«tų gerbiamas jo privatus ir Å¡eimos gyvenimas, bei Konvencijos 8 straipsnio 2 dalis, nustatanti, kad valstybės institucijos neturi teisės apriboti naudojimosi Å¡iomis teisėmis, iÅ¡skyrus įstatymų nustatytus atvejus. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, laikomi tardymo izoliatoriuose, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Baudžiamojo proceso kodeksas, Å¡is ir kiti įstatymai. Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta fundamentali žmogaus teisių apsaugos nuostata, jog vykdant suėmimÄ , draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ .

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) suformulavo taisyklę, nustatančiÄ , jog, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, bylose dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančių kalinimo sÄ lygų paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ (žr., pvz., LVAT 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014, 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013).

PareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (LVAT 2013 m rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013). Dėl vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose jam trÅ«ko laisvo judėjimo ploto.

PareiÅ¡kėjo teigimu, kamerose, kuriose jis buvo laikomas, bendras plotas 7–8 kv. m, o jose dažniausiai buvo laikomi du asmenys, todėl iÅ¡ bendro ploto atėmus baldų ir sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ , jam likdavo 2–2,5 kv. m laisvo judėjimo ploto, vietoj nustatyto 5 kv. m. Atsakovės atstovas su pareiÅ¡kėjo skunde iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis nesutinka ir nurodo, kad visu ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjui tenkantis plotas gyvenamosiose kamerose atitiko teisės aktų nustatytus reikalavimus.

Ginčo laikotarpiu minimalius kalinimo vietų kamerų plotui keliamus reikalavimus reglamentavo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 papunktis, kuriame nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Atkreiptinas dėmesys, jog nacionaliniai teisės aktai nenustato, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotÄ , iÅ¡ bendro patalpų ploto turi bÅ«ti atimtas sanitarinio mazgo patalpos ar baldų užimamas plotas. Pažymėtina, kad EŽTT yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog turėtų bÅ«ti laikomasi aiÅ¡kinimo, kad 3 kv. m plotas, tenkantis asmeniui daugiavietėse kamerose, yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimÄ pažeidimÄ . Å iuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje.

Teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų bÅ«ti įskaičiuojami į bendrÄ kameros plotÄ , kita vertus, į turimo ploto kameroje apskaičiavimÄ reikėtų įtraukti plotÄ , užstatytÄ baldais (EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje MurÅ¡ić prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13)). Taigi ploto norma, tenkanti vienam asmeniui, skaičiuojama atėmus sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ , tik vertinant, ar nebuvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis. Tokios pozicijos laikomasi ir LVAT praktikoje (žr., LVAT 2017 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-561-261/2017, 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-146/2017).

IÅ¡ atsiliepime į skundÄ ir Suimtojo (nuteistojo) asmens įskaitos kortelėje (b. l. 6–7, 16–17) nurodytų duomenų apie pareiÅ¡kėjo laikymo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpius, kartu su juo kamerose buvusių asmenų skaičių ir kamerų plotus, matyti, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo Å¡iose kamerose: Nr. 107, 153, 190. Akcentuotina, kad pareiÅ¡kėjas skunde nenurodė nei vienos EŽTT bylos, kurioje teismas bÅ«tų iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad vienam kameroje laikomam asmeniui turėtų tekti ne mažiau kaip 5 kv. m ploto, neįskaitant kameroje esančių baldų ir sanitarinio mazgo užimamo ploto.

PareiÅ¡kėjas 2017 m. lapkričio 9 d. atvyko į LukiÅ¡kių TI-K ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 107 (plotas 7,38 kv.

m) ir joje buvo laikomas vienas. 2017 m. lapkričio 10–11 d. pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 153 (plotas 7,94 kv.

m) vienas, o 2017 m. lapkričio 12–19 d. kartu su kitu asmeniu, t. y. kameroje buvo dviese. 2017 m. lapkričio 20 d. pareiÅ¡kėjas perkeltas į kamerÄ Nr. 190 (plotas 7,94 kv.

m) ir joje buvo laikomas vienas. Pareiškėjas kameroje Nr. 190 2017 m. lapkričio 21–22 d. buvo laikomas kartu su kitu asmeniu, 2017 m. lapkričio 23 d. vienas, 2017 m. lapkričio 24–gruodžio 26 d. kartu su kitu asmeniu (dviese), 2017 m. gruodžio 27 d. vienas, 2017 m. gruodžio 28 d.–2018 m. vasario 26 d. kartu su kitu asmeniu, 2018 m. vasario 27 d. vienas, 2018 m. vasario 28–kovo 14 d. kartu su kitu asmeniu, 2018 m. kovo 15 d. vienas, 2018 m. kovo 16–balandžio 4 d. kartu su kitu asmeniu, 2018 m. balandžio 5 d. vienas, 2018 m. balandžio 6–11 d. kartu su kitu asmeniu, 2018 m. balandžio 12 d. vienas, 2018 m. balandžio 13–19 d. kartu su kitu asmeniu, 2018 m. balandžio 20 d. vienas.

Taigi, iš sprendime nustatytų aplinkybių, matyti, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2017 m. lapkričio 9 d. iki 2018 m. balandžio 20 d., t. y. iš viso 163 paras. Iš sprendime nurodytų duomenų, taip pat matyti, kad pareiškėjas kamerose buvo vienas arba kartu su kitu asmeniu. Teismas neturi pagrindo nesiremti atsakovės atstovo pateiktais duomenimis apie laikotarpius ir kameras, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, jų plotus, bei jose buvusių asmenų skaičių. Taigi, iš sprendime nustatytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjui Lukiškių TI-K kamerose tekdavo nuo 3,97 kv. m iki 7,94 kv. m, todėl ploto norma, turinti tekti kameroje laikomam vienam asmeniui, nebuvo pažeista ir Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų šiuo atveju nenustatyta.

IÅ¡ byloje esančio LukiÅ¡kių TI-K atsiliepimo matyti, kad sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys yra apie 0,56 kv. m (0,8 x 0,7) (b. l. 9). Kaip minėta, nacionalinėje teisėje nustatytas 3,6 kv. m minimalaus ploto, tenkančio vienam LukiÅ¡kių TI-K kameroje laikomam asmeniui normatyvas, kuris, atskaičiavus 0,56 kv. m kamerose užimamÄ sanitarinio mazgo plotÄ , nėra mažesnis nei 3 kv. m. Taigi, Konvencijos 3 straipsnis Å¡iuo atveju taip pat nebuvo pažeistas. PareiÅ¡kėjo teigimu, judėjimas kameroje buvo suvaržytas, joje neturėjo vietos vaikščioti arba sportuoti.

Akcentuotina, kad nagrinėjamu atveju kameroje laikomam vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto normatyvas nebuvo pažeistas, nenustatyta, kad kameros buvo apstatytos pertekliniais baldais, be to, teismo nuomone, kameros nėra skirtos pasivaikščioti arba sportuoti, tam kalinimo įstaigose suimtiesiems ir nuteistiesiems yra sudarytos galimybės naudotis pasivaikščiojimo gryname ore teise bei teise sportuoti mankštos kambaryje, todėl pareiškėjo nusiskundimai dėl laisvo judėjimo ploto trūkumo kamerose, atmestini kaip nepagrįsti.

Atsižvelgdamas į sprendime nustatytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju LukiÅ¡kių TI-K nepažeidė nei nacionalinės, nei tarptautinės teisės aktų reikalavimų, todėl pareiÅ¡kėjo skunde nurodyti argumentai, kad jis LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas kamerose pažeidžiant vienam asmeniui tenkančio minimalaus gyvenamojo ploto reikalavimus, atmestini kaip nepagrįsti. Dėl privatumo neužtikrinimo ir galimai netinkamo pareigÅ«nų elgesio PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ taip pat kildina iÅ¡ to, jog laikymo LukiÅ¡kių TI-K metu nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad kameroje prie sanitarinio mazgo įrengta 1,2–1,6 m aukščio ir 1 m ilgio sienelė bei užuolaida neužtikrino jo privatumo atliekant gamtinius reikalus, todėl jis galėjo bÅ«ti stebimas kitų kameroje esančių asmenų ir pareigÅ«nų per stebėjimo langelį. Dėl to pareiÅ¡kėjas jautė nuolatinį diskomfortÄ buvo pažeista jo garbė ir orumas. Atsakovės atstovas nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio.

LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. rugpjūčio mėnesio praneÅ¡ime „Dėl E. Å . skundo“ nurodoma, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas įrengti atskiras sanitarinio mazgo kabinas nėra techninių galimybių, todėl asmens privatumui užtikrinti gyvenamųjų kamerų sanitariniuose mazguose įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumÄ iÅ¡ kameros vidaus ir nuo apžiÅ«ros langelio duryse (b. l. 18). Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir TIĮET) (redakcija, galiojanti nuo 2016 m sausio 28 d.) 14.5 papunktis nustato, kad kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir PĮĮET) (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. sausio 28 d. iki 2017 m. gruodžio 19 d.) 16.5 papunktyje buvo nustatyta, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas.

Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 (toliau – HN 76:2010) 21 punkte buvo nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas.

Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). HN 76:2010 neteko galios 2015 m. lapkričio 1 d., kai įsigaliojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – HN 134:2015). Pastarojoje reikalavimai laisvės atėmimo vietose įrengiamiems sanitariniams mazgams nėra nustatyti.

Pagal EŽTT praktikÄ , nacionalinės institucijos turi pozityviÄ pareigÄ suteikti prieigÄ prie sanitarinių įrenginių, kurie bÅ«tų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu bÅ«du, kuris užtikrintų kalinamiems asmenims minimalų privatumÄ . EŽTT yra konstatavęs, jog tais atvejais, kai kameroje yra laikomas daugiau negu vienas asmuo, gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiems asmenims reikiamo privatumo (žr., pvz., EŽTT 2015 m. kovo 10 d. sprendimÄ byloje Varga ir kt. prieÅ¡ VengrijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 14097/12 ir kt.), 81, 82, 90 p.).

Atsižvelgiant į nurodytÄ EŽTT praktikÄ , darytina iÅ¡vada, kad tuo atveju, kai suimtasis ar nuteistasis kameroje yra laikomas vienas, sanitarinės zonos atskyrimas tik iÅ¡ dalies (t. y. užuolaida), yra priimtinas ir užtikrina suimtiesiems ir nuteistiesiems reikiamÄ privatumÄ naudojantis sanitariniais įrenginiais. Pažymėtina, kad vadovaujantis EŽTT formuojama praktika, nepakankamas sanitarinės patalpos izoliavimas pripažįstamas kalinimo sÄ lygų pažeidimu Konvencijos 8 straipsnio prasme (žr. EŽTT 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimÄ byloje Szafrański prieÅ¡ LenkijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 17249/12), LVAT 2018 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3408-261/2017, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1320-552/2018).

Kaip jau anksčiau sprendime nustatyta, pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo Å¡iose kamerose: Nr. 107, 153, 190 iÅ¡ viso 163 paras. IÅ¡ jų 11 parų (2017 m. lapkričio 9–11, 20, 23 d., 2017 m. gruodžio 27 d., 2018 m. vasario 27 d., 2018 m. kovo 15 d., 2018 m. balandžio 5, 12, 20 d.) pareiÅ¡kėjas buvo laikomas vienas. Teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimÄ ir teismų praktikÄ panaÅ¡iose bylose bei sprendime nustatytas aplinkybes, E. Å . laikymo sÄ lygas, daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu 11 parų buvo užtikrinta teisė į privatumÄ naudojantis sanitariniais įrenginiais, nes kamerose esantis sanitarinis mazgas nuo bendros kameros erdvės buvo atskirtas 1,5 m aukščio pertvara bei užuolaida, be to, pareiÅ¡kėjas buvo laikomas vienas, o likusias 152 paras LukiÅ¡kių TI-K pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę bÅ«ti laikomam kamerose, kuriose jam bÅ«tų užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, nes pareiÅ¡kėjas kamerose buvo laikomas kartu su kitu asmeniu ir jose nebuvo atskiros sanitarinio mazgo kabinos.

Apibendrindamas tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas 152 paras buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K kamerose, neužtikrinant jo privatumo naudojantis sanitariniu mazgu, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 8 straipsnį, sÄ lygomis. Kaip atsiliepime nurodė atsakovės atstovas, vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nų pareigų atlikimÄ , priežiÅ«ros posto pareigÅ«nas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekdamas užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinti nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardyti konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje.

Lukiškių TI-K pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaudamiesi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-79, reikalavimais, taip pat Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais bei stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų. Akcentuotina, jog pareiškėjas skunde nenurodo konkrečių faktinių aplinkybių, susijusių su galimu pareigūnų netinkamu elgesiu, todėl teismas, pareiškėjo pretenzijas dėl pareigūnų netinkamo elgesio laiko neįrodytomis, nepagrįstomis ir jų nevertins, apibrėždamas padarytos žalos dydį.

Dėl pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo mygtuko PareiÅ¡kėjo teigimu, jis ilgÄ laikÄ buvo kalinamas LukiÅ¡kių TI-K I korpuso kamerose, kuriose nėra pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo mygtuko, dėl to esant reikalui kyla problemų norint iÅ¡sikviesti pareigÅ«nÄ (prižiÅ«rėtojÄ ), tenka gana ilgai jo laukti. Atsakovės atstovas su Å¡iais pareiÅ¡kėjo nusiskundimais nesutinka ir nurodo, kad visi asmenys, laikomi gyvenamosiose kamerose, pareiÅ¡kėjo nurodytu laikotarpiu turėjo galimybę iÅ¡sikviesti nuolat priežiÅ«ros poste budintį prižiÅ«rėtojÄ .

Pažymi, jog teisės aktai nenustato konkretaus laiko, per kurį pareigÅ«nams privaloma priteiti prie kameros, kurioje įjungtas aliarminis iÅ¡kvietimas ar kurioje suimtasis ar nuteistasis kitais bÅ«dais kviečia prižiÅ«rėtojÄ . PaaiÅ¡kina, kad aliarmas – tai pavojų skelbiantis signalas, aliarminiu iÅ¡kvietimu verta naudotis, kai kyla realus pavojus gyvybei, sveikatai ar įstaigos turtui (pvz., staiga pablogėjo sveikata, kameroje gaisras, potvynis ir t.t.). TIÄ®ET 14.4 papunktyje ir PĮĮET 13.10 bei 16.11 papunkčiuose nustatyta, kad gyvenamosiose patalpose įrengiama prižiÅ«rėtojo iÅ¡kvietimo sistema (aliarminis iÅ¡kvietimas).

Pažymėtina, kad iškvietimo mygtuko nebuvimas savaime nereiškia, kad pareiškėjo teisės šiuo atveju buvo pažeistos. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų susidūręs su grėsme, kurios būtų buvę galima išvengti pasinaudojus aliarminiu iškvietimu, ar dėl to patyręs kitokių nepatogumų. Pareiškėjas nepateikė duomenų apie jam pavojingas aplinkybes, kurios jo laikymo metu Lukiškių TI-K vertė pasinaudoti pareigūno iškvietimo sistema ar dėl kurios nebuvimo jam nebuvo suteikta pagalba.

Dėl Å¡ių aplinkybių darytina iÅ¡vada, kad pareigÅ«no iÅ¡kvietimo sistemos neįrengimas I korpuso kamerose nesukėlė pareiÅ¡kėjui tokių neigiamų padarinių, dėl kurių galėjo kilti neturtinė žala. Vien abstraktaus pobÅ«džio pretenzijos nesudaro pagrindo teigti, kad pareiÅ¡kėjas dėl neįrengtos pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo sistemos patyrė neturtinę žalÄ . Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju nėra pagrindo pripažinti pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo.

Dėl kamerų vėdinimo ir grotų PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ taip pat kildina iÅ¡ to, kad LukiÅ¡kių TI-K II korpuso kamerose trÅ«ksta gryno oro, beveik neįmanoma vėdinti kameras, nes tarp lango ir likusio kameros ploto įrengtos grotos. Atsakovės atstovas nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K kameros vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus. Langai pritaikyti vėdinimui. Langų angoje įstatytos metalinės grotos, o langų stiklai aptraukti metaliniu tinklu pagal teisės aktų reikalavimus. HN 134:2015 17 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

TIÄ®ET 13 punkte nustatyta, kad tardymo izoliatoriuose suimtieji ir nuteistieji, iÅ¡skyrus Å«kio darbus atliekančius nuteistuosius, laikomi rakinamose kamerose. Gyvenimo ir buities sÄ lygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. TIÄ®ET 14.1 papunktyje nustatyta, kad kameroje turi bÅ«ti langas, užtikrinantis natÅ«ralios dienos Å¡viesos patekimÄ . Lango angoje įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas gali bÅ«ti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. TIÄ®ET 14.10 papunktyje nustatyta, kad kameroje turi bÅ«ti natÅ«ralus arba mechaninis vėdinimas.

Iš apžvelgto teisinio reglamentavimo matyti, kad langų angoje gali būti įstatytos metalinės grotos. Nagrinėjamu atveju akcentuotina, kad iš sprendime nustatytų aplinkybių ir atsakovės atstovo atsiliepime nurodytų duomenų matyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu net nebuvo laikomas Lukiškių TI-K II korpuso kamerose. Jis buvo laikomas Lukiškių TI-K I korpuso kamerose Nr. 107, 153, 190 (b. l. 10). Iš byloje esančio Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento 2017 m. rugsėjo 25 d. patikrinimo akto matyti (b. l. 57–59), kad patikrinimo metu kameroje Nr. 190 grotų buvimo ant langų nenustatyta.

Atkreiptinas dėmesys, kad pareiÅ¡kėjas Å¡ioje kameroje buvo laikomas beveik visÄ ginčo laikotarpį. IÅ¡ byloje esančio LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. rugpjūčio mėnesio praneÅ¡imo „Dėl E. Å . skundo“ (b. l. 18–19) matyti, kad visi LukiÅ¡kių TI-K kamerų langų rėmai lengvai atidaromi, pritaikyti vėdinimui. Atsižvelgdamas į aptartÄ teisinį reglamentavimÄ ir sprendime nustatytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose langai įrengti pagal teisės aktų reikalavimus, be to kameros vėdinamos tokiu bÅ«du, kuris yra tinkamas pagal galiojančio teisės akto reikalavimus.

Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo pateiktais duomenimis apie LukiÅ¡kių TI-K kamerose įrengtus langus ir kamerų vėdinimÄ . Nagrinėjamu atveju akcentuotina, jog pareiÅ¡kėjas skunde nenurodė, kad langai kamerose, kuriose jis buvo laikomas buvo netinkami vėdinimui, t. y. netvarkingi, neatidaromi ir pan., pareiÅ¡kėjo teigimu, dėl languose įrengtų grotų vėdinimas buvo apsunkintas, tačiau įmanomas, be to, kaip minėta, pareiÅ¡kėjas net nebuvo laikomas II korpuso kamerose, o ir I korpuso kameroje Nr. 190 ant langų grotų nebuvo.

Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta ir sprendime nustatytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjo teiginys, kad II korpuso kamerose trÅ«ko gryno oro, nes buvo beveik neįmanoma jas vėdinti, atmestinas kaip nepagrįstas. Dėl drabužių džiovinimo ir galimai neiÅ¡duotos antklodės PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ taip pat kildina dėl to, kad jam nebuvo sudarytos galimybės iÅ¡siskalbti drabužius ir juos džiovinti kameroje, pareiÅ¡kėjas iÅ¡ savo asmeninių daiktų turėjo darytis virves drabužiams džiauti.

Nuo džiovinamų drabužių padidėdavo drėgmė kamerose, todėl kilo pavojus susirgti tuberkulioze ir kitomis pavojingomis ligomis. 2017 m. gruodžio 1 d. – 2018 m. sausio 1 d. nebuvo iÅ¡duodamos antklodės, užvalkalai, dėl to tekdavo miegoti su neÅ¡varia antklode, ko pasėkoje buvo sudirgusi oda, jautė niežulį. Atsakovės atstovas nurodo, kad pagal teisės aktų reikalavimus, suimtiesiems ir nuteistiesiems sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius.

ValdiÅ¡ka patalynė, asmeninė patalynė, asmeniniai apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai ne rečiau kaip kartÄ per savaitę. Drabužiai ir patalynė iÅ¡ skalbyklos suimtiesiems (nuteistiesiems) grÄ Å¾inami tÄ pačiÄ dienÄ jau sausi. Tas pats nurodoma ir minėtame LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. rugpjūčio mėnesio praneÅ¡ime „Dėl E. Å . skundo“ bei priduriama, kad galiojantys teisės aktai nenurodo, kad gyvenamosiose kamerose bÅ«tų įrengtos drabužių džiovyklos arba įstaigoje bÅ«tų įrengta drabužių džiovinimo patalpa.

LukiÅ¡kių TI-K suimtųjų ir nuteistųjų patalynė, apatiniai ir virÅ¡utiniai drabužiai skalbiami centralizuotai. HN 134:2015 40 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprÅ«pinami Å¡variais apatiniais ir virÅ¡utiniais drabužiais. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d.

įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir TIVTT) (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. lapkričio 28 d. iki 2018 m. spalio 19 d.) 107 punkte nustatyta, kad ne rečiau kaip kartÄ per savaitę suimtiesiems suteikiama galimybė gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę ir apatinius drabužius. LukiÅ¡kių TI-K asmeniniai suimtųjų ir nuteistųjų skalbiniai į skalbyklÄ priimami vadovaujantis LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus 2016 m. gegužės 30 d. patvirtintu įsakymu Nr. 1-144 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų virÅ¡utinių drabužių skalbimo ir džiovinimo paslaugos teikimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“.

Suimtieji ir nuteistieji asmeninių virÅ¡utinių drabužių teikiama skalbimo paslauga gali pasinaudoti, jeigu jų asmeninėse sÄ skaitose yra pakankamas pinigų likutis apmokėti už suteiktÄ skalbimo paslaugÄ . Suimtieji ir nuteistieji teikiama paslauga turi galimybę pasinaudoti ne rečiau kaip kartÄ per savaitę. Suimtasis ar nuteistasis, norintis pasinaudoti teikiama paslauga užpildo praÅ¡ymÄ . Minėti asmenys, neturintys asmeninėje sÄ skaitoje pinigų, gali iÅ¡skalbti vienÄ komplektÄ virÅ¡utinių drabužių (kelnes, marÅ¡kinius ar palaidinę, bliuzonÄ ar megztinį) nemokamai, bet ne dažniau kaip vienÄ kartÄ per mėnesį, o Å¡varkus, striukes ar paltus - vienÄ kartÄ per sezonÄ .

Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad galiojantys teisės aktai įpareigoja kalinimo įstaigas sudaryti sÄ lygas skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai, tačiau neįpareigoja įrengti skalbyklas, kuriose suimtieji ir nuteistieji galėtų kada nori skalbti savo visus asmeninius drabužius. LukiÅ¡kių TI-K suimtųjų ir nuteistųjų patalynė, apatiniai ir virÅ¡utiniai drabužiai skalbiami centralizuotai, pagal teisės aktų reikalavimus.

IÅ¡ atsakovės atstovo pateiktų duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas ne rečiau kaip kartÄ per savaitę gaudavo iÅ¡skalbtÄ patalynę ir apatinius drabužius jau sausus. Taip pat turėjo galimybę pasinaudoti teikiama virÅ¡utinių drabužių skalbimo paslauga. Atkreiptinas dėmesys, kad visi centralizuotai iÅ¡skalbti drabužiai ir patalynė buvo grÄ Å¾inami jau sausi. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo nusiskundimai dėl to, kad nebuvo sudarytos galimybės iÅ¡siskalbti drabužius ir juos džiovinti LukiÅ¡kių TI-K kameroje, kad dėl džiovinamų drabužių padidėdavo joje drėgmė, nesudaro pagrindo konstatuoti LukiÅ¡kių TI-K neteisėtus veiksmus, todėl Å¡ie pareiÅ¡kėjo nusiskundimai atmestini kaip nepagrįsti.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-132 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo pakeitimo“ patvirtintas Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas) (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. rugpjūčio 31 d.).

Pažymėtina, kad iš byloje esančios pareiškėjo Suimtojo (nuteistojo) asmens įskaitos kortelėje (b. l.

17) esančių duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo suimtasis. ApraÅ¡o 3 punkte nustatyta, kad suimtajam (nuteistajam) atvykus į laisvės atėmimo vietÄ , jam nemokamai iÅ¡duodamas čiužinys, pagalvė ir antklodė, jei suimtasis (nuteistasis) neturi nuosavos patalynės, jam papildomai iÅ¡duodama paklodė, užvalkalas pagalvei ir užvalkalas antklodei. Pagal ApraÅ¡o 1 priedÄ LukiÅ¡kių TI-K suimtiesiems vyrams iÅ¡duodamos patalynės normos: viena antklodė (naudojimo laikas – 2 metai), vienas čiužinys (naudojimo laikas – 3 metai), viena pagalvė (naudojimo laikas – 1 metai), vienas patalynės komplektas (paklodė, užvalkalai antklodei ir pagalvei), o kitas iÅ¡duodamas tada, kai patalynė atiduodama skalbti, rankÅ¡luosčiai (2 vnt.). IÅ¡ byloje esančios pareiÅ¡kėjo Suimtojo (nuteistojo) materialinio buitinio aprÅ«pinimo kortelės (b. l.

20) matyti, kad pareiÅ¡kėjui 2017 m. lapkričio 9 d. atvykus į LukiÅ¡kių TI-K buvo iÅ¡duota antklodė, čiužinys, pagalvė, patalynės komplektas, rankÅ¡luosčiai (2 vnt.) ir kt. pagal minėto ApraÅ¡o nuostatas. PareiÅ¡kėjas skunde nenurodo, kad ginčo laikotarpiu jis buvo atidavęs patalynę (užvalkalus antklodei ir pagalvei) skalbti ar, kad jam papraÅ¡ius nebuvo iÅ¡duoti nauji užvalkalai. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo nurodytais duomenimis apie tai, kad LukiÅ¡kių TI-K suimtųjų ir nuteistųjų valdiÅ¡ka patalynė, asmeninė patalynė, asmeniniai apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai ir centralizuotai ne rečiau kaip kartÄ per savaitę.

Akcentuotina, kad iÅ¡ apžvelgto teisinio reglamentavimo matyti, kad antklodės naudojimo laikas yra 2 metai, todėl pareiÅ¡kėjo nusiskundimas, kad 2017 m. gruodžio 1 d. – 2018 m. sausio 1 d. nebuvo iÅ¡duodamos antklodės, užvalkalai, dėl to pareiÅ¡kėjui tekdavo miegoti su neÅ¡varia antklode, atmestinas kaip nepagrįstas. Dėl neturtinės žalos priteisimo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, paprastai patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.).

Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/102)). Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o jÄ patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų kriterijų (žr., pvz., LVAT 2013 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-107/2013). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumÄ , įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais (žr., pvz., LVAT 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017, 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1896/2013 ir kt.).

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad dėl netinkamų laikymo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K jis patyrė įvairias kančias, diskomfortÄ ir nepatogumus, pablogėjo jo sveikata, atsirado sveikatos problemų, susijusių su skrandžiu, pablogėjo miego kokybė, jis tapo irzlus ir nervingas. Pažymėtina, kad iÅ¡ byloje esančios E. Å . asmens sveikatos istorijos Nr. 05-A/2017/4239 (b. l. 73–82), matyti, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjo sveikatos nusiskundimų, susijusių su skrandžiu ar jo psichologine bÅ«sena, neužregistruota.

Taigi, pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijoje esantys duomenys nepatvirtina, kad dėl netinkamų laikymo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K, pareiÅ¡kėjui atsirado sveikatos problemų, susijusių su skrandžiu arba, kad pablogėjo jo sveikata. IÅ¡nagrinėjus visus byloje esančius įrodymus, pareiÅ¡kėjo patirtų pažeidimų trukmę ir jų mastÄ , pripažintina, kad pareiÅ¡kėjas dėl nustatyto pažeidimo (neužtikrinus privatumo naudojantis sanitariniu mazgu 152 paras), patyrė esminius nepatogumus ir dvasines kančias, kurios virÅ¡ijo įprastus laikymo sÄ lygojamus suvaržymus, todėl teismas konstatuoja, kad Å¡iuo atveju egzistuoja pagrindas priteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimÄ pinigais.

Taigi, pareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti piniginę kompensacijÄ už laikymÄ netinkamomis sÄ lygomis iÅ¡ esmės yra pagrįstas. Tačiau, teismo nuomone, pareiÅ¡kėjo praÅ¡oma priteisti 6 000 Eur piniginė kompensacija neturtinei žalai atlyginti yra akivaizdžiai per didelė. Teismas, atsižvelgdamas į nustatyto pažeidimo pobÅ«dį ir intensyvumÄ , į teismų panaÅ¡iose bei analogiÅ¡kose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principus, daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju dėl padaryto pažeidimo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 450 Eur, todėl pareiÅ¡kėjui iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN (iki 2019 m. balandžio 1 d. buvęs atstovas LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius-kalėjimas), priteistina 450 Eur kompensacija neturtinei žalai atlyginti.

Teismas pažymi, kad EŽTT ir LVAT praktikoje ne kartÄ akcentuota, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieÅ¡ Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieÅ¡ SuomijÄ ; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 105 straipsnio 4 punktu, 132–133 straipsniais, n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo E. Å . skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui E. Å . iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (iki 2019 m. balandžio 1 d. buvęs atstovas LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius-kalėjimas), 450 Eur (keturis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) neturtinės žalos atlyginimo. KitÄ pareiÅ¡kėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja Margarita Stambrauskaitė