2017-04-10 Nr. AB-7901-3-63-3-02077-2015-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė

byla Nr. eA-993-520/2017

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02077-2015-9

Procesinio sprendimo kategorija 16.2.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS

ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. balandžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio

teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus

(kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio ir Dalios

Višinskienės (pranešėja),

sekretoriaujant

Laisvidai Versekienei,

dalyvaujant

pareiškėjo uždarosios

akcinės bendrovės „Ferteksos transportas“ atstovei

advokatei Loretai Gončiarovienei,

atsakovo

Klaipėdos

miesto savivaldybės administracijos atstovui advokatui Gintarui Aleknavičiui,

viešame

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ferteksos transportas“ apeliacinį

skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 25 d.

sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės

„Ferteksos transportas“ skundą atsakovams Klaipėdos miesto savivaldybės

administracijai ir Klaipėdos rajono savivaldybės tarybai (tretieji

suinteresuoti asmenys – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija

prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio

ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Sweco Lietuva“, Lietuvos Respublikos

susisiekimo ministerija, valstybės įmonė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto

direkcija, Vokietijos bendrovė Eisenbahn-und Bauplanungsgesellschaft) dėl įsakymo

ir sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t

a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB)

„Ferteksos transportas“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas

panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m.

rugsėjo 9 d. įsakymą Nr. AD1-2624 „Dėl Pietinės jungties tiesimo tarp Klaipėdos

valstybinio jūrų uosto ir IX B transporto koridoriaus detaliojo plano

patvirtinimo“, Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2015 m. rugsėjo 24 d.

sprendimą Nr. T11-288 „Dėl Pietinės jungties tiesimo tarp Klaipėdos valstybinio

jūrų uosto ir IXB transporto koridoriaus detaliojo plano patvirtinimo ir

pagrindinės žemės naudojimo paskirties nustatymo“ ir Pietinės jungties tiesimo

tarp Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir IX B transporto koridoriaus detalųjį

planą (toliau – ir Detalusis planas).

Pareiškėjas paaiškino, kad skundžiamais sprendimais buvo patvirtintas

Detalusis planas, kuriuo suplanuota teritorija, į kurią patenka pareiškėjui

priklausantys žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. Pareiškėjas

pažymėjo, kad Detalusis planas parengtas nesivadovaujant teisės aktais,

reguliuojančiais ypatingos valstybinės svarbos projektų rengimą. Pareiškėjas

akcentavo, kad turėjo būti rengiamas ne detalusis, o specialusis planas pagal

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 181 straipsnio 1

dalį, kadangi Klaipėdos pietinis aplinkkelis Lietuvos Respublikos Seimo (toliau

– ir Seimas) 2013 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. XII-381 yra įtrauktas į

ypatingos valstybinės svarbos objektų sąrašą, ir jo organizatoriumi turėjo būti

ne savivaldybė, bet Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (toliau – ir

Ministerija). Pareiškėjo teigimu, Detaliuoju planu neteisėtai suplanuotai kelio

juostai įrengti paimamos pareiškėjo žemės sklypų dalys ir tokie sprendiniai

prieštarauja teisės aktų reikalavimams, nes Detaliojo plano organizatorė

Klaipėdos miesto savivaldybės administracija neturi teisinės galimybės paimti

visuomenės poreikiams žemės, reikalingos ypatingos valstybinės svarbos objekto

statybai, ir perduoti jos Lietuvos automobilių kelių direkcijos nurodytai

įmonei, kuri turėtų vykdyti kelio statybą.

Pareiškėjas laikėsi pozicijos, kad Detaliuoju planu

suplanuotoje teritorijoje kelio trasa projektuojama neracionaliai, pareiškėjo

žemės sklypai atskiriami kelio juosta ir padalijami į dvi dalis. Pareiškėjas

akcentavo, kad jo nuosavybės teise valdomuose žemės sklypuose nustatomi ne tik

servitutai nesant išreikštos viešpataujančiu tampančio daikto savininko valios,

bet suplanuotas ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymas, todėl

apribojamos galimybės žemės sklypus naudoti ūkinei veiklai, o nustatomi

pareiškėjo nuosavybės teisės į žemės sklypus suvaržymai yra tokios apimties,

kad paneigia pačią nuosavybės teisės esmę. Pareiškėjas savo teisių pažeidimą

kildino ir iš Detaliojo plano sprendinių, kuriais numatoma panaikinti šiuo metu

esančią galimybę įvažiuoti į žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys

neskelbtini) ir neprojektuojamos naujos nuovažos, taip pat dėl servitutų jo

sklypams Nr. 25a, 25b, 411a, 411b, kaip tarnaujantiems daiktams, suplanavimo. Pareiškėjas

atkreipė dėmesį, kad parengtas Detalusis planas prieštarauja poveikio aplinkai

vertinimo atrankai.

Atsakovas Klaipėdos rajono savivaldybės taryba atsiliepime

į skundą prašė jį atmesti.

Atsakovas paaiškino, kad vadovaujantis

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 3 ir 4 dalies

nuostatomis, Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2013 m. sausio 31 d.

sprendimu Nr. T11-59 buvo pritarta jungtinės veiklos sutarčiai su Klaipėdos

miesto savivaldybės administracija dėl Detaliojo plano rengimo. Atsakovas

akcentavo, kad abiejų savivaldybių bendras tikslas buvo būtent Detaliojo plano

parengimas, o su Klaipėdos miesto savivaldybės administracija buvo susitarta

dėl planavimo organizatoriaus funkcijų vykdymo apimties bei pasiskirstymo,

tačiau jai nebuvo perduotos detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus

teisės ir pareigos. Atsakovas pabrėžė, kad Klaipėdos rajono savivaldybė visą

detaliojo teritorijų planavimo laikotarpį dalyvavo visuose planavimo

procesuose. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo pozicija, kad ginčo žemės

teritorijai turėjo būti rengiamas specialusis planas, nes Klaipėdos miesto

savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. kovo 19 d. įsakymu Nr.

AD1-657 nustatyti planavimo tikslai pagal tuo metu galiojusio Teritorijų

planavimo įstatymo 19 straipsnio 3 dalį atitiko detaliajam planui keliamus

uždavinius, be to, tuo metu Detaliojo plano objektas nebuvo pripažintas

ypatingos valstybinės svarbos objektu. Atsakovas nurodė, kad Detaliojo plano

rengimo procedūros, taip pat ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros buvo

pradėtos iki Seimo 2013 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. XII-381 įsigaliojimo,

todėl jos turėjo būti užbaigtos pagal iki šio nutarimo galiojusius teisės aktus.

Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Detalusis planas buvo parengtas ir patvirtintas

pagal iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusį teritorijų planavimo teisinį

reguliavimą, todėl savivaldybės taryba turėjo teisę tvirtinti Detalųjį planą.

Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad Detaliuoju

planu panaikinta galimybė įvažiuoti į pareiškėjo žemės sklypus ir

neprojektuojamos naujos nuovažos. Atsakovas akcentavo, kad pareiškėjo žemės

sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) šiuo metu turi privažiavimą ties vakarine

sklypo riba esančiu gruntiniu keliu, o Detaliojo plano sprendiniai neužkerta

galimybės toliau naudotis bei patekti į šį žemės sklypą. Atsakovo teigimu,

pareiškėjo žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Detaliojo plano

sprendinius padalijamas į tris dalis, kurių viena reikalinga pietinės jungties

statybai formuojamam žemės sklypui, o kitos dvi dalys, pažymėtos 25a ir 25b,

lieka pareiškėjui, kuris į žemės sklypą 25a galės privažiuoti iš jam nuosavybės

teise priklausančio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) arba per laisvos

žemės plotą lygiagrečiai Kairių gatvei, o prie sklypo Nr. 25b privažiavimas

suplanuotas kelio servitutu lygiagrečiai planuojamai pietinei jungčiai. Atsakovas

pabrėžė, kad Detalusis planas buvo parengtas, viešai apsvarstytas, suderintas

laikantis teisės aktų, reglamentuojančių teritorijų planavimą, reikalavimų,

taip pat patikrintas valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančios

institucijos.

Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės

administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

Atsakovas paaiškino, kad sprendimas dėl Detaliojo

plano rengimo buvo priimtas 2013 m. kovo 19 d., t. y. iki Seimo 2013 m.

birželio 18 d. nutarimo Nr. XII-381 priėmimo, todėl nėra pagrindo teigti, jog

turėjo būti rengiamas specialusis planas. Atsakovo teigimu, į ypatingos

valstybinės reikšmės projekto apimtį patenkantys objektai ir teritorijos gali

būti planuojamos savarankiškai, o žemė visuomenės poreikiams gali būti paimama

vadovaujantis ne Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams

įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymu, o bendrosiomis

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nuostatomis. Atsakovas akcentavo, kad pagal

iki 2013 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo

pakeitimo įstatymo Nr. XII-407 galiojusias nuostatas parengtas Detalusis planas

galėjo būti tvirtinamas nepriklausomai nuo to, ar vėliau bus pradėtas valstybei

svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų rengimas.

Atsakovas pažymėjo, kad Detaliuoju planu suplanuota

žemės sklypų grupė, patenkanti į dviejų savivaldybių teritoriją, todėl pagal jungtinės

veiklos sutartį Detalųjį planą galėjo rengti ir miesto, ir rajono savivaldybės,

o Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pagal Teritorijų planavimo

įstatymo 20 straipsnio nuostatas galėjo būti Detaliojo plano organizatoriumi. Atsakovas

prašė atmesti pareiškėjo argumentus, kad Klaipėdos rajono savivaldybės taryba

neturėjo teisės tvirtinti Detaliojo plano, vadovaudamasi iki 2014 m. sausio 1

d. galiojusiomis Teritorijų planavimo įstatymo nuostatomis. Atsakovo teigimu, Detalųjį

planą parengęs juridinis asmuo – UAB „Sweco Lietuva“ – yra teisėtas Detaliojo

plano rengėjas.

Atsakovas prašė atmesti pareiškėjo teiginius dėl

Detaliojo plano sprendiniais pažeidžiamų jo teisių ir atkreipė dėmesį, kad

visuomenei reikšmingų infrastruktūros projektų įgyvendinimas yra neįmanomas

neribojant privačių asmenų nuosavybės teisių, todėl faktas, jog suplanuota

kelio trasa pusiau padalija pareiškėjo valdomus žemės sklypus, atsakovo

teigimu, negali būti laikomas neracionaliu sprendimu. Atsakovas laikėsi

pozicijos, kad kelio trasos lokalizacija buvo parinkta pagal teisės aktų reikalavimus,

todėl pareiškėjo valdomų žemės sklypų dalies paėmimas visuomenės poreikiams

atlyginant įstatymų nustatyta tvarka ateityje yra neišvengiamas, o likusioms

dalims specialiųjų naudojimo sąlygų bei servitutų numatymas yra racionalus ir

visuomeninių interesų tenkinimo aspektu visiškai pateisinamas. Rengiant

Detalųjį planą buvo įvertinti visi žemės sklypai, kurie pastačius pietinę

jungtį netenka privažiavimų, ir pareiškėjui yra numatyta galimybė įvažiuoti į

jam nuosavybės teise priklausančius sklypus. Atsakovas paaiškino, kad Detaliuoju

planu buvo planuojami tik žemės sklypai, reikalingi pietinės jungties statybai,

tačiau nebuvo planuojama gretimų teritorijų susisiekimo sistema, reikalinga

perspektyvinei pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijai, numatytai

Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė

žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT)

atsiliepime į skundą prašė bylą spręsti teismo nuožiūra.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad NŽT

Klaipėdos rajono skyrius 2013 m. gegužės 9 d. išdavė planavimo sąlygas

detaliojo planavimo dokumentui rengti, o Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius

2013 m. balandžio 10 d. pateikė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai

raštą „Dėl planavimo sąlygų“. Kadangi Detaliajame plane buvo išpildytos visos

NŽT teritorinių skyrių pateiktos planavimo sąlygos Detaliajam planui renti,

todėl Detalusis planas buvo suderintas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų

planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir

Inspekcija) atsiliepime į skundą prašė jo netenkinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėjas

buvo pateikęs Inspekcijai 2014 m. rugsėjo 4 d. skundą dėl Klaipėdos miesto

savivaldybės administracijos 2014 m. rugpjūčio 1 d. raštu Nr. (4.39)-R2-2584

pateikto atsisakymo priimti pareiškėjo pasiūlymus dėl rengiamo Detaliojo plano

ir Inspekcija, išnagrinėjusi nurodytą skundą, jo argumentų nepripažino

pagrįstais, todėl atmetė. Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad jis

palaiko Inspekcijos 2014 m. lapkričio 11 d. rašte Nr. (16.2)-2D-17598 išdėstytą

poziciją ginčo klausimais. Trečiasis suinteresuotas asmuo akcentavo, kad jis, vadovaudamasis

teisiniu reglamentavimu, patikrino parengtą Detalųjį planą ir 2015 m. sausio 26

d. patikrinimo aktu Nr. TP1-101 išdavė teigiamą patikrinimo išvadą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Ministerija

atsiliepime į skundą prašė bylą spręsti teismo nuožiūra.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad jis

negali vertinti skunde išdėstytų argumentų dėl Detaliojo plano atitikties

teisės normoms. Kadangi tuo metu, kai buvo pradėtas rengti Detalusis planas,

Seimo 2013 m. birželio 18 d. nutarimas Nr. XII-381 dar nebuvo priimtas ir

negaliojo, Ministerija nebuvo paskirta už projekto įgyvendinimą atsakinga

valstybės institucija. Detaliajame plane nurodyta, kad Ministerija turės

parengti ypatingos valstybinės svarbos projekto specialųjį planą, kuriame bus

nustatytas žemės sklypų, numatomų paimti visuomenės poreikiams, sąrašas.

Parengtas ypatingos valstybinės svarbos projekto specialusis planas bus

tvirtinamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, tvirtinant planą, turės

būti patvirtintas nutarimas pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams

procedūras. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, parengus ypatingos

valstybinės svarbos projekto specialųjį planą, teritorijų planavimo sprendinių

kolizijos ar konkurencijos neturėtų kilti, nes pagal Teritorijų planavimo

įstatymo 4 straipsnio 4 dalį specialiojo teritorijų planavimo dokumentų

sprendiniai turi aukštesnę teisinę galią už Detaliojo plano sprendinius.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m.

kovo 25 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Ferteksos transportas“ skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad ginčijamais administraciniais

aktais patvirtintu Detaliuoju planu suplanuota teritorija yra Klaipėdos miesto

pietinė dalis bei Klaipėdos rajonui priklausanti teritorija, į kurią, be kita

ko, patenka pareiškėjui priklausantys žemės sklypai, esantys (duomenys

neskelbtini), Klaipėdos r. Teismas, vadovaudamasis Teritorijų planavimo

įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XII-407 3 straipsnio, reglamentuojančio

įstatymo taikymo ir įsigaliojimo klausimus, 1 dalimi ir nustatęs, kad Detalusis

planas buvo pradėtas rengti (gautos planavimo sąlygos ir sąvadas) dar iki

naujos Teritorijų planavimo įstatymo redakcijos įsigaliojimo, konstatavo, jog

Detalusis planas galėjo būti baigiamas rengti, derinamas, tikrinamas ir

tvirtinamas pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teritorijų planavimo

teisinį reguliavimą.

Įvertinęs Klaipėdos miesto savivaldybės

Architektūros ir urbanistikos skyriaus 2013 m. balandžio 26 d. planavimo

sąlygose Nr. AR9-13 nurodytus planavimo tikslus, uždavinius ir numatomą veiklą,

teismas sprendė, kad šios sąlygos atitiko galiojantį teisinį reglamentavimą, t.

y. buvo teisėtos. Teismas, vadovaudamasis 2012 m. gegužės 24 d. Lietuvos

Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2, 13, 16, 32 straipsnių pakeitimo ir

papildymo ir įstatymo papildymo 181 straipsniu įstatymo Nr. XI-2034

6 straipsnio 2 dalimi ir pažymėjęs, kad iki Klaipėdos miesto savivaldybės

administracijos direktoriaus 2013 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. AD1-657, kuriuo

pradėtas rengti Detalusis planas, priėmimo Seimo 2013 m. birželio 18 d. nutarimas

Nr. XII-381 dar nebuvo priimtas, t. y. Klaipėdos pietinio aplinkkelio projektas

dar nebuvo pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu, darė išvadą, jog

2013 m. kovo 19 d. įsakymo priėmimo metu nebuvo jokio pagrindo vadovautis

Teritorijų planavimo įstatymo 181 straipsniu, kuris

reglamentuoja ypatingos valstybinės svarbos projektų specialiųjų planų rengimo,

derinimo, keitimo, tikrinimo, tvirtinimo, galiojimo, viešumo užtikrinimo ir

ginčų sprendimo tvarką.

Teismas nepripažino pagrįstais pareiškėjo argumentų

dėl konkrečių Detaliojo plano sprendinių neteisėtumo. Nors pareiškėjas ginčijo

jam nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose Detaliuoju planu

suprojektuotus servitutus ir specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, tačiau

teismas nurodė, kad šie sprendiniai visų pirma yra susiję su planuojamo objekto

statusu, t. y. jo ypatinga svarba valstybei ir visuomenei, Lietuvos valstybės

ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijomis, nes valstybės

įmonė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (toliau – ir Direkcija)

įgyvendina Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansuojamą projektą

„Privažiavimo kelių sutvarkymas į multimodalinių krovinių terminalus pietinėje

uosto dalyje. Kairių g. nuo skirtingų lygių sankryžos, Taikos prospekto su

Kairių gatve iki Klaipėdos kanalo rekonstrukcija (su 110 kV orinės linijos

kabeliavimu)“, kuris yra įtrauktas į valstybės projektų sąrašą Nr.

VP2-5.2-SM-01-V-01, patvirtintą Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011

m. sausio 10 d. įsakymu Nr. 3-21. Pietinės jungties tarp Klaipėdos valstybinio

jūrų uosto ir IX transporto koridoriaus kelio projektavimas Detaliuoju planu

buvo pradėtas siekiant pagerinti susisiekimą tarp jūrų uosto ar aplinkinių

teritorijų, sumažinti uosto neigiamą poveikį gyventojams ir iš dalies sumažinti

Klaipėdos miesto gatvių tinklo apkrovimą. Pietinės jungties trasos dalis,

nutiesta Klaipėdos rajono teritorijoje, turės valstybinės reikšmės kelio

statusą, o trasos dalis, nutiesta Klaipėdos miesto teritorijoje, turės gatvės

statusą.

Teismo vertinimu, realizuojant Detaliojo plano

sprendinius ir siekiant užtikrinti visuomenės poreikių patenkinimą,

neišvengiamai turės būti sprendžiama ir dėl žemės paėmimo iš privačių žemės

savininkų, nes Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliau – ir Konstitucija) neįtvirtina

absoliučios nuosavybės teisės, t. y. Konstitucijoje įtvirtinti nuosavybės

neliečiamumo ir nuosavybės teisių apsaugos principai negali būti

interpretuojami kaip pagrindas priešpriešinti savininko teises ir interesus

viešajam interesui (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir

Konstitucinis Teismas) 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. kovo 14 d., 2008 m.

gegužės 20 d. nutarimai). Teismas pažymėjo, kad vertinant Detaliuoju planu

numatytą atskirų asmenų, įskaitant ir pareiškėjo, nuosavybės teisių ribojimą,

Konstitucinio Teismo nurodytas interesų proporcingumo principas pasireiškia

atskirų asmenų ir visuomenės interesų subalansavimu ir atitinkamų prioritetų

nustatymu.

Iš Detaliojo plano medžiagos teismas nustatė, kad Detaliuoju

planu numatoma pietinės jungties trasa buvo parinkta atlikus galimybių studiją,

kurios metu buvo parinktas aplinkkelio trasos variantas, atsižvelgus į

technines galimybes, į tai, jog teritorijoje vystosi nauja pramoninė zona,

kurią aplinkkelis aptarnaus, jog nekerta numatytos pramonės teritorijos ir yra

labiausiai nutolęs nuo esamos gyvenamosios aplinkos. Atsižvelgęs į tai, teismas

konstatavo, jog patvirtintas Detalusis planas tenkina svarbias visuomenės

reikmes, o pareiškėjo nuosavybės teisių ribojimas šiuo atveju yra pagrįstas

aiškiai išreikštu ir konkrečiu visuomenės poreikiu. Teismas pažymėjo, kad

nagrinėjamu atveju dar nėra įgyvendinti konkretūs Detaliojo plano sprendiniai,

todėl ir nepriimti sprendimai dėl pareiškėjui priklausančių žemės sklypų ar jų

dalių paėmimo visuomenės poreikiams. Parengus specialųjį ginčijamos teritorijos

planą, įstatymų nustatyta tvarka bus išspręsti klausimai dėl pareiškėjo žemės

sklypų plotų, kurie bus paimami visuomenės poreikiams, ir realių pareiškėjo

patirtų nuostolių atlyginimo.

Teismas nustatė, kad Seimo 2013 m. birželio 18 d.

nutarimas Nr. XII-381 buvo priimtas jau prasidėjus detaliajam planavimui, todėl

parengtas Detalusis planas niekaip nepaneigia šio Seimo nutarimo reikšmės ir

turinio, nes šis nutarimas nedraudžia rengti ir nestabdo rengiamų detaliųjų

planų, o tik suteikia teisinį pagrindą įgyvendinti ypatingos valstybės svarbos

projekto dalį (žemės paėmimo visuomenės poreikiams etapą) pagal Žemės paėmimo

visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus

įstatymą. Nei Seimo 2013 m. birželio 18 d. nutarimas Nr. XII-381, nei Žemės

paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos

projektus įstatymas nenustato taisyklės ar nuostatos, jog visi į ypatingos

valstybinės reikšmės projekto apimtį patenkantys objektai ir teritorijos

nebegali būti planuojami savarankiškai. Todėl negalima Seimo 2013 m.

birželio 18 d. nutarimo Nr. XII-381 ir Žemės paėmimo visuomenės poreikiams

įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo aiškinti taip,

jog visa ypatingos reikšmės valstybės projektu pripažintos teritorijos plėtra

ir vystymas yra sustabdomas iki tol, kol bus parengtas specialusis planas.

Teismas sprendė, kad pradėtas rengti Detalusis planas galėjo būti tvirtinamas

nepriklausomai nuo to, ar vėliau bus pradėtas valstybei svarbių projektų

teritorijų planavimo dokumentų rengimas, nes teisės aktai aiškiai sureguliuoja

tokių dokumentų konkurencijos atvejus.

Išanalizavęs Klaipėdos rajono savivaldybės ir

Klaipėdos miesto savivaldybės 2013 m. vasario 14 d. pasirašytą jungtinės

veiklos sutartį Nr. J9-116 (toliau – ir Sutartis), kuriai prieš pasirašymą

pritarė tiek Klaipėdos rajono, tiek Klaipėdos miesto savivaldybės, teismas konstatavo,

kad Sutarties šalys, vadovaudamosi Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 3 ir

4 dalimis, susitarė dėl teisių ir pareigų bei jų apimties pasiskirstymo

įgyvendinant detaliojo planavimo organizatoriaus teises ir pareigas, tačiau Sutartimi

nebuvo sprendžiamas klausimas dėl detaliojo planavimo organizatoriaus teisių ir

pareigų perdavimo, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004

m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 patvirtintame Detaliojo teritorijų planavimo

organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo tvarkos

apraše. Teismo vertinimu, Sutartis yra teisėta ir ja Klaipėdos miesto savivaldybės

administracijai nebuvo perduotos planavimo organizatoriaus teisės ir pareigos, o

organizatoriais savo savivaldybės ribose liko abiejų savivaldybių administracijos.

Teismas pažymėjo, kad nors administracines funkcijas planavimo procese

dažniausiai atliko Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, tačiau

rengiamo Detaliojo planavimo sąlygų išdavimo, plano koncepcijos tvirtinimo,

derinimo ir viešo svarstymo procedūros buvo atliekamos abiejose savivaldybėse,

t. y. Klaipėdos rajono savivaldybė aktyviai dalyvavo planavimo procese. Detalųjį

planą ginčo administraciniais aktais patvirtino taip pat abi savivaldybės, nes

joms tokia teisė buvo suteikta pagal Teritorijų planavimo įstatymo 26

straipsnio 4 dalį (redakcija, galiojusi iki 2014 m. sausio 1 d.).

Teismo vertinimu, Detalusis planas daugiau nei

vienos savivaldybės teritorijoje buvo rengiamas teisėtai. Teismas nurodė, kad Detaliuoju

planu yra suplanuota ne dviejų savivaldybių teritorija, o žemės sklypų grupė,

patenkanti į dviejų savivaldybių teritoriją. Teritorijų planavimo įstatymo 4

straipsnio 3 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2014 m. sausio 1 d.) nėra įtvirtinta,

jog rengiant vietovės lygmens detalųjį planą, žemės sklypai ar jų grupė privalo

būti tik vienos savivaldybės teritorijoje. Detaliuoju planu suplanuota

teritorija neišsiskiria jokiu administraciniu funkciniu bendrumu, todėl teismas

sprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog nagrinėjamu atveju privalėjo būti

rengiamas specialusis, o ne detalusis planas. Detaliojo plano rengimui

taikytinas teisinis reguliavimas aiškiai nustatė, kad tokio pobūdžio objektui,

kaip Klaipėdos pietinis aplinkkelis, plėtoti gali būti rengiamas būtent

detalusis planas, o ne kitas teritorijų planavimo dokumentas. Detalusis planas

buvo rengiamas aktyviai dalyvaujant ir veiksmus koordinuojant ne vienai, o

abiems savivaldybėms, kurios priėmė visus reikiamus procedūrinius sprendimus

Detaliojo plano rengimo procese, kaip tai būtų daroma, jeigu būtų buvę rengti

du atskiri detalieji planai, kurie susijungtų ties savivaldybių riba.

Teismas, įvertinęs Teritorijų planavimo įstatymo 36

straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, nenustatė, kad Detaliojo

plano rengėjas neturėjo teisės rengti ginčijamos teritorijos Detaliojo plano,

nes nors Klaipėdos miesto savivaldybes administracija sutartį dėl Detaliojo

plano parengimo sudarė su Vokietijos bendrove Eisenbahn-und

Bauplanungsgesellschaft mbH, tačiau Detalųjį planą subrangos sutarties pagrindu

parengė UAB „Sweco Lietuva“, kurios įstatuose yra nustatyta teritorijų

planavimo veikla, ir Teritorijų planavimo dokumentų registre būtent UAB „Sweco

Lietuva“ yra nurodyta kaip Detaliojo plano rengėja.

Teismas atmetė pareiškėjo argumentą, kad Detaliuoju

planu nenumatyti nuvažiavimai į jam priklausančius žemės sklypus ir todėl

įgyvendinus Detaliojo plano sprendinius jis nebegalės patekti į savo žemės

sklypus. Iš Direkcijos pateikto Techninės tarybos 2010 m. lapkričio 22 d.

posėdžio, kuriame dalyvavo ir pareiškėjo atstovai, protokolo Nr. V4-48 teismas

nustatė, kad posėdžio metu buvo aptarti projektiniai pasiūlymai ir pareiškėjo

atstovui išaiškinta, jog į žemės sklypus galės patekti per projektuojamą

keturšalę sankryžą. Direkcijai 2011 m. gegužės 2 d. išduotas statybos leidimas

statyti naujus statinius pagal projektą „Privažiavimo kelių sutvarkymas į

multimodalinių krovinių terminalus pietinėje uosto dalyje, Kairių gatvės nuo

skirtingų lygių sankryžos, Taikos prospekto su Kairių gatve iki Klaipėdos

kanalo rekonstravimas“. Iš planuose įtvirtintų sprendinių teismas nustatė, kad

yra suprojektuoti nuvažiavimai į pareiškėjo žemės sklypus.

Apibendrindamas teismas konstatavo, kad pareiškėjas

nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdyje nepateikė duomenų ir

nenurodė tokių argumentų, dėl kurių ginčijami aktai galėtų būti pripažinti

neteisėtais. Esminių procedūrinių pažeidimų tvirtinant Detalųjį planą ar

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ)

(1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 89 straipsnyje nurodytų

administracinių aktų panaikinimo pagrindų teismas taip pat nenustatė, todėl

sprendė, kad skundžiami administraciniai aktai, kuriais buvo patvirtintas Detalusis

planas, pripažintini teisėtais ir pagrįstais.

III. Pareiškėjas UAB „Ferteksos

transportas“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos

administracinio teismo 2016 m. kovo 25 d. sprendimą

ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Apeliacinis skundas

grindžiamas šiais argumentais:

1. Pareiškėjas skundo negrindė

nuo 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojusia Teritorijų planavimo įstatymo redakcija,

todėl nesuprantama, kodėl pirmosios instancijos teismas taip išsamiai nagrinėjo

šį klausimą.

2. Seimo 2013 m. birželio 18 d.

nutarimo Nr. XII-381 priėmimas, kuriuo Klaipėdos pietinis aplinkkelis buvo

įtrauktas į ypatingos valstybinės svarbos objektų sąrašą, t. y. projekto

statuso pakeitimas ir jo priskyrimas prie ypatingos valstybinės svarbos projektų,

sukėlė privalomą Teritorijų planavimo įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2014

m. sausio 1 d.) 16 straipsnio 1 dalies 4 punkto bei 181 straipsnio

nuostatų taikymą, pagal kurias ypatingos valstybinės svarbos projektui

įgyvendinti turėjo būti rengiamas specialusis, o ne detalusis planas, ir toks

įstatymo reikalavimas taikytinas visiems planams, rengiamiems po 2012 m. liepos

1 d., nepriklausomai nuo to, kada projektas pripažintas ypatingos valstybinės

svarbos projektu. Aplinkybę, kad Klaipėdos pietiniam aplinkkeliui privalo būti

taikomos teisės normos, reguliuojančios ypatingos valstybinės svarbos projektų

planavimą bei žemės paėmimą visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos

valstybinės svarbos projektus, patvirtina ir paties Detaliojo plano medžiaga,

nes Detaliojo plano sprendinių įgyvendinimo programoje pripažįstama, kad žemės

paėmimo procedūroms turi būti taikomas Žemės paėmimo visuomenės poreikiams

įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymas ir kad tos

procedūros bus vykdomos pagal Ministerijos parengtą specialųjį planą.

3. Detalusis planas galioja

neterminuotai, tačiau jo sprendiniai negali būti įgyvendinti, nes ypatingos

valstybinės svarbos projektui įgyvendinti būtina parengti specialųjį planą,

tačiau tai nėra atlikta ir Ministerija yra nurodžiusi, jog ji artimiausiu metu

neplanuoja inicijuoti specialiojo plano rengimo. Dėl to pareiškėjas patiria ir

ateityje patirs nepatogumus ir nuostolius (pareiškėjo sklypų dalys rezervuotos vykdyti

išpirkimą, sklypams suplanuoti servitutai ir specialiosios žemės naudojimo

sąlygos, apsunkintas pareiškėjo veiklos planavimas ir vykdymas, dėl numatyto žemės

paskirties pakeitimo padidės pareiškėjo mokamas žemės mokestis), tačiau

visiškai nėra aišku, ar žemė iš tikrųjų iš pareiškėjo bus išpirkta ir ar

aplinkkelis bus suplanuotas tiksliai toje vietoje, kuri numatyta Detaliajame

plane, nes Detaliojo plano sprendiniai nesaistys specialiojo plano rengėjo –

Ministerijos. Taip pat neaišku, ar aplinkkelis bus planuojamas kaip

magistralinis kelias, o žemesnė kelio kategorija sukeltų pareiškėjui

nepalyginamai mažesnius nuosavybės teisės ribojimus bei sudarytų galimybę įrengti

nuo aplinkkelio nuovažas į pareiškėjo sklypus.

4. Pirmosios instancijos teismo

pozicija žemės paėmimo visuomenės poreikiams klausimu nenuosekli ir netgi

prieštaringa, nes vienoje skundžiamo sprendimo dalyje (8 lapas) pirmosios

instancijos teismas pripažįsta, kad pareiškėjo žemės sklypai bus paimami

visuomenės poreikiams vadovaujantis Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant

ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymu, tačiau kitoje dalyje (9

lapas) teigia, jog jokie teisės aktai nenustato ribojimo žemę paimti visuomenės

poreikiams ne vadovaujantis specialiuoju Žemės paėmimo visuomenės poreikiams

įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymu, o bendrosiomis

Žemės įstatymo nuostatomis (ši pirmosios instancijos teismo išvada prieštarauja

Žemės įstatymo 45 straipsnio 3 daliai).

5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai

suabejojo netgi tuo, ar būtent Klaipėdos pietinis aplinkkelis yra pripažintas

ypatingos valstybinės svarbos objektu, nurodydamas, jog Seimo 2013 m. birželio 18

d. nutarimu Nr. XII-381 ypatingos valstybinės svarbos projektu pripažintas tik

visas didelės apimties Rytų–Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies

projektas. Tačiau pirmosios instancijos teismas sprendime daug vietos paskyrė

šio projekto reikšmingumui visuomenei pagrįsti ir skundžiamame sprendime

Detalųjį planą susiejo su kitu projektu „Privažiavimo kelių sutvarkymas į

multimodalinių krovinių terminalus pietinėje uosto dalyje, Kairių gatvės nuo

skirtingų lygių sankryžos, Taikos prospekto su Kairių gatve iki Klaipėdos

kanalo rekonstravimas“, kuris jau įgyvendintas, nors juo buvo suplanuota kita

teritorija ir abu projektai nėra vienas kito dalis bei neturi bendrų

sprendinių. Priešingai negu teigiama pirmosios instancijos teismo sprendime,

Detaliuoju planu nėra suplanuotas teritorijos plėtojimas, bet suplanuotas

būtent Seimo nutarime įvardytos kelio jungties tiesimas.

6. Detalusis planas pripažintinas

parengtu neteisėtai ir dėl to, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija

negalėjo būti Detaliojo plano organizatore, t. y. Sutartimi jai buvo

nepagrįstai perduotos planavimo organizatorės teisės. Vietos savivaldos įstatymo

5 straipsnio 4 dalis nustato galimybę perduoti kitai savivaldybei sutarčių

pagrindu tiktai teisę įgyvendinti administracinių ir viešųjų paslaugų

funkcijas, tačiau teritorijų planavimas nėra nei administracinė, nei viešoji

paslauga. Sutarties sudarymo metu galiojusiuose teisės aktuose buvo nustatyta,

kad detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teises ir pareigas

savivaldybė gali perduoti tik žemės sklypų valdytojui ar naudotojui, tačiau Klaipėdos

miesto savivaldybės administracija nėra pareiškėjo nuosavų žemės sklypų

valdytoja ar naudotoja. Todėl savivaldybei priskirtos planavimo organizavimo

funkcijos negali būti jungtinės veiklos sutarties tarp savivaldybių dalykas. Sutarties

turinys akivaizdžiai įrodo, jog, priešingai negu nurodo pirmosios instancijos

teismas, visos planavimo organizatoriaus teisės ir pareigos Sutartimi buvo

perduotos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai. Atmesdama pareiškėjo

planavimo pasiūlymus, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2014 m.

rugpjūčio 1 d. rašte Nr. (4.39.)-R2-2584 pati pripažino, kad planavimo organizatoriaus

teisės Sutartimi buvo perduotos vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 5

straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytu reguliavimu. Klaipėdos miesto savivaldybės

administracija kaip vienintelė plano organizatorė nurodyta ir Detaliojo plano

dokumentuose, ir Teritorijų planavimo dokumentų registre.

7. Perėmusi planavimo

organizatoriaus teises ir pareigas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija

apskritai neturėjo teisės Detaliajame plane pareiškėjo nuosavybės teise

valdomus žemės sklypus planuoti privalomais sprendiniais ir dėl jų galėjo

tiktai teikti projektiniai pasiūlymus. Tokią pareiškėjo nuomonę patvirtina ir

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 22 d. nutartis administracinėje

byloje Nr. A525-448/2009. Teisių ir pareigų perdavimas teisės

aktuose nenustatytos formos dokumentu (Sutartimi) tik patvirtina Sutarties

neteisėtumą ir atsakovų siekį nepaisyti įstatymo reikalavimų. Be to, iš

Sutarties turinio matyti, kad šis dokumentas net neturi jokių tokiai civilinei

sutarčiai būdingų požymių ir tik formaliai pavadintas jungtinės veiklos

sutartimi.

8. Pagal Teritorijų planavimo

įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 3 punktą vienas iš detaliojo planavimo objektų

yra žemės sklypų grupės, tačiau nors Detaliuoju planu išnagrinėtos teritorijos

plotas yra apie 500 ha, joks joje esantis konkretus sklypas ar sklypų grupė

nebuvo detaliai suplanuoti, tiktai suplanuota, kur per pareiškėjo bei kitų

asmenų sklypus turi būti tiesiamas kelias, rezervuojama teritorija kelio

statybai bei numatyti kai kurie kiti su tuo susiję sprendiniai, tai reiškia,

kad planavimo objektas buvo ne sklypai, o kelias. Toks planavimas kaip tik ir

atitinka Teritorijų planavimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 3 punkte

apibrėžtą specialiojo planavimo objektą – inžinerinės, susisiekimo

infrastruktūros. Tik rengiant specialiuosius planus galima rezervuoti

teritorijas susisiekimo komunikacijų plėtrai, tačiau dalis pareiškėjo sklypų

teritorijos dabar rezervuota Detaliuoju planu, nors teritorijos rezervavimas

nėra numatytas tarp detaliojo planavimo uždavinių ir žemė keliui tiesti

Detaliuoju planu apskritai negalėjo būti rezervuota. Teritorijų planavimo įstatymo

2 straipsnio 4 dalis, įtvirtinanti detaliojo teritorijų planavimo sampratą, ir

20 straipsnio 1 dalies 1 punkte bei 14 straipsnio 3 punkte vartojama

vienaskaita / daugiskaita tik patvirtina, kad detalieji planai, skirtingai nei

specialieji planai, negali būti organizuojami planuoti daugiau nei vienos

savivaldybės teritorijoje.

9. Pirmosios instancijos teismas

nepasisakė dėl pareiškėjo teismo posėdyje išdėstyto argumento, kad Detalusis

planas parengtas pagal neteisėtai išduotą planavimo sąlygų sąvadą, todėl

skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas laikytinas nepakankamai motyvuotu.

Siekiant Detaliuoju planu planuoti Klaipėdos rajono teritoriją, sąvadą

privalėjo išduoti būtent Klaipėdos rajono savivaldybės vyriausiasis

architektas, tačiau Detaliojo plano planavimo sąlygų sąvadas parengtas

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir patvirtintas šios savivaldybės

vyriausiojo architekto, t. y. ne to subjekto, kuriam teisės aktai suteikia

kompetenciją atlikti šiuos veiksmus.

10. Detalųjį planą neteisėtai

2015 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. T11-288 patvirtino Klaipėdos rajono savivaldybės

taryba, nors nebeturėjo tam kompetencijos, nes pagal teisinį reglamentavimą

taryba galėjo arba pasilikti sau teisę tvirtinti detaliuosius planus, arba tai pavesti

vykdyti savivaldybės administracijos direktoriui. Šiuo atveju Klaipėdos rajono savivaldybės

taryba, 2014 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. TU-15 patvirtindama Klaipėdos rajono

savivaldybės administracijos direktoriaus pareigybės aprašymą, šio aprašymo

7.12 punktu būtent direktoriaus funkcijoms priskyrė detaliųjų planų tvirtinimą,

t. y. taryba nebeturėjo teisės tvirtinti Detalųjį planą, nes ji atsisakė šios

savo kompetencijos dalies. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013

m. rugsėjo 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A520-500/2013

panaikino teritorijų planavimo dokumentą vien tik dėl to, kad jį patvirtino ne

tas viešojo administravimo subjektas, kuriam teisės aktu buvo pavesta tai

padaryti.

11. Klaipėdos miesto savivaldybės

administracija Detaliojo plano rengėju paskyrė įmonę Eiscnbahn-und Bauplanungsgesellschaft

mbH, kuri rengti tokį planą Lietuvoje neturėjo nei teisės, nei reikiamos

kvalifikacijos, ir kurios darbuotojas D. H. neturėjo nei

teisės, nei kvalifikacijos vykdyti projekto vadovo funkcijas, o iš tiesų planą

parengė UAB „Sweco Lietuva“, kuriai jokios sutarties ar įsakymo pagrindu nebuvo

suteiktos plano rengėjos teisės. Subrangos sutartis, kuria rėmėsi pirmosios

instancijos teismas, teismui nebuvo pateikta ir teismas negalėjo jos vertinti.

Net jei subrangos sutartis ir yra sudaryta, nebūtų teisėta, jei įmonė perduotų

kitam asmeniui visas plano rengėjo funkcijas, kurių ji pati neturi teisės

atlikti.

12. Pirmosios instancijos teismas

apskritai nepasisakė dėl pareiškėjo skundo argumento, kad pareiškėjo žemės

sklypams specialiosios naudojimo sąlygos yra suplanuotos tokiame dideliame

plote ir taip jau išskaidytų į dalis sklypų bei tokios apimties, kad jos

paneigia pačią nuosavybės teisės esmę. Pagal Žemės įstatymo 22 straipsnio 7

dalies reikalavimus per 1 mėnesį nuo plano patvirtinimo planavimo

organizatorius privalėjo apie specialiųjų sąlygų taikymą pranešti pareiškėjui

ir pateikti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pranešimą dėl specialiųjų

sąlygų įregistravimo, tačiau pareiškėjas pranešimo apie specialiųjų sąlygų

taikymą negavo, specialiosios sąlygos neįregistruotos, todėl pareiškėjas net

negali kreiptis dėl žalos, kilusios dėl specialiųjų sąlygų taikymo, atlyginimo.

Planavimo organizatoriui nustatytu terminu neatlikus įstatymo reikalaujamų

veiksmų, turi būti panaikinta bent jau ta Detaliojo plano dalis, kiek juo

suplanuotos specialiosios sąlygos.

13. Detaliuoju planu numatyta

panaikinti šiuo metu esančią galimybę įvažiuoti į pareiškėjo žemės sklypus ir

neprojektuojamos naujos nuovažos. Toks privažiavimų prie sklypų galimybės panaikinimas

jau buvo pripažintas neteisėtu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012

m. birželio 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A525-2011/2012.

Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog nuvažiavimai nuo planuojamo

aplinkkelio į pareiškėjo sklypus negalimi, tačiau nepagrįstai atmetė pareiškėjo

argumentus, teigdamas, kad tokie įvažiavimai suprojektuoti pagal kitą projektą

„Privažiavimo kelių sutvarkymas į multimodalinių krovinių terminalus pietinėje

uosto dalyje. Kairių gatvės nuo skirtingų lygių sankryžos. Taikos prospekto su

Kairių gatve iki Klaipėdos kanalo rekonstravimas“, nors joks kelias nuo Kairių

gatvės į sklypus šiame plane nėra suprojektuotas ir todėl nėra nutiestas. Pagal

Privažiavimo kelių sutvarkymo į multimodalinių krovinių terminalus pietinėje

uosto dalyje gatvės inžinerinių tinklų suvestinį planą nuovaža nuo Kairių

gatvės yra visiškai kitoje vietoje, negu pareiškėjo sklypas, o Detaliojo plano

sprendinys, susijęs su jungiamuoju keliu nuo Kairių gatvės iki pareiškėjo

sklypo, yra klastotė. Tai patvirtina prie apeliacinio skundo pridėti

dokumentai. Suvestiniame plane aiškiai matyti, kad Detaliojo plano Žemės sklypų

ribų nužymėjimo brėžinyje parodytas „Jungiamasis kelias, numatytas Kairių g.

rekonstrukcijos projekte“ iš tiesų pagal šį rekonstrukcijos projektą yra keletą

kartų trumpesnis ir nesiekia pareiškėjo sklypo.

14. Pirmosios instancijos teismas

skundžiamame sprendime visiškai neaptarė šioje byloje itin aktualaus servitutų

klausimo, todėl ši skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis

laikytina nemotyvuota. Detaliajame plane nurodyta, kad naujai suformuoti

pareiškėjo sklypai Nr. 25b, 411a ir 411b bus pasiekiami, tačiau jokių

servitutinių kelių ir fizinės galimybės pravažiuoti iš tiesų nėra, Detaliuoju

planu jokie servitutiniai keliai nėra suplanuoti, jie nenumatyti ir

preliminarioje perspektyvinėje planuojamos teritorijos susisiekimo schemoje. Kažkam

suteikiama teisė važiuoti per pareiškėjo ir kitų asmenų sklypus, bet neįvardyta,

kas tokią teisę turi. Jeigu pareiškėjo sklypai nepripažinti viešpataujančiaisiais

daiktais, tai pareiškėjui nėra suteikta teisė važiuoti per kitų asmenų sklypus,

nors tie kiti sklypai ir pripažinti tarnaujančiaisiais daiktais. Tai reiškia,

kad jokių realių susisiekimo su sklypais galimybių Detaliajame plane nėra

suplanuota, t. y. Detalusis planas turi tą pati trūkumą, dėl kurio analogiškas

planas kartą jau buvo panaikintas teismo sprendimu. Nesuplanavus privažiavimo

kelių prie pareiškėjo sklypų, parengtas Detalusis planas prieštarauja poveikio

aplinkai vertinimo atrankai, o taip pat liko neįvykdyti institucijų išduotų

planavimo sąlygų reikalavimai. Suteikus teisę tarnaujančiuoju daiktu naudotis

neapibrėžtam asmenų ratui, šia teise galėtų naudotis bet kurie asmenys, net jei

jiems pravažiuoti nėra jokios objektyvios būtinybės. Kadangi ir pareiškėjo

sklypams Nr. 25a, 25b, 411a, 411b yra suplanuoti kelio servitutai, kaip

tarnaujantiesiems daiktams, tokie servitutai pernelyg reikšmingai ir

neproporcingai riboja pareiškėjo nuosavybės teisę ir prieštarauja Lietuvos

Respublikos civilinio kodekso 4.112 straipsnio 3 daliai ir 4.113 straipsnio 1 daliai.

Teismo posėdyje atsakovo Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos atstovas pateikė

planavimo organizatorės 2014 m. birželio 3 d. raštą Nr.(4.37.)-22-1860 NŽT,

kuriame informuojama apie servitutų suplanavimą ir prašoma nustatyti juos

administraciniu aktu, tačiau nėra jokios teisinės galimybės Detaliuoju planu

suplanuotus servitutus nustatyti administraciniais aktais.

15. Pirmosios instancijos teismas

neteisingai įvertino bylos faktines aplinkybes bei įrodymus, netinkamai

išaiškino ir pritaikė pareiškėjo nurodytas materialiosios teisės normas,

neišnagrinėjo visų pareiškėjo skundo argumentų, o didžiąją dalį skundžiamo

sprendimo motyvų tiesiog nurašė iš atsakovų atsiliepimų, objektyviai jų

neišanalizavęs, todėl sprendimas yra nepagrįstas ir naikintinas.

Atsakovas Klaipėdos rajono

savivaldybės taryba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

Atsakovas paaiškina, kad jis

motyvus, dėl kurių nesutinka su skundo reikalavimais, pateikė atsiliepime į

skundą bei teikdamas žodinius paaiškinimus nagrinėjant bylą, o pareiškėjo

apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės tais pačiais motyvais kaip ir skundas.

Atsakovas nurodo, kad jis sutinka su skundžiamame pirmosios instancijos teismo

sprendime išdėstytais motyvais, dėl kurių pareiškėjo skundas buvo atmestas.

Atsakovas Klaipėdos miesto

savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

Atsakovas paaiškina, kad Detalusis

planas buvo pradėtas rengti ir Detaliojo plano planavimo sąlygų sąvadas buvo

išduotas dar iki Klaipėdos pietinio aplinkkelio projekto pripažinimo ypatingos

valstybinės svarbos projektu ir dėl to vadovautis Teritorijų planavimo įstatymo

181 straipsniu 2013 m. kovo 19 d. įsakymo priėmimo metu nebuvo jokio

pagrindo. Detaliuoju planu atliekamo planavimo tikslas atitinka detaliojo plano

rengimo atvejus, kurie buvo nustatyti Teritorijų planavimo įstatymo 22

straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose, ir detaliojo planavimo uždavinius, nustatytus

Teritorijų planavimo įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje. Pagal teisinį

reglamentavimą negali kilti jokios konkurencijos tarp Detaliojo plano ir būsimo

specialiojo plano. Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalis

nenustatė, kad rengiant vietovės lygmens detalųjį planą, žemės sklypai ar jų

grupė privalo būti tik vienos savivaldybės teritorijoje, todėl Detaliuoju planu

teisėtai buvo suplanuota teritorija dviejų savivaldybių ribose. Atsakovas

pažymi, kad Sutartimi nebuvo numatytas planavimo organizatoriaus teisių ir

pareigų perdavimas, ši Sutartis nenuginčyta ir galiojanti. Iki 2014 m. sausio 1 d.

galiojusi Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 4 dalies redakcija nustatė,

kad detalųjį planą tvirtina savivaldybės taryba arba savivaldybės

administracijos direktorius savivaldybės tarybos pavedimu, todėl Detalusis

planas teisėtai patvirtintas Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos. Pats

Detalusis planas parengtas subrangovo UAB ,,Sweco Lietuva“, kuris veikė pagal

Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatytą tvarką sudarytą ir

neginčijamą sutartį su Eisenbahn-und Bauplanungsgesellschaft mbH, todėl

Detalųjį planą parengė teisėtas rengėjas. Detaliojo plano rengimo procedūros

nebuvo pažeistos, o Detaliojo plano sprendiniai atitinka teisės aktų

reikalavimus ir negali būti pripažinti neteisėtais vien tik dėl to, kad jais

yra apribojama pareiškėjo nuosavybės teisė. Visi pareiškėjo netekimai įstatymo

nustatyta tvarka bus kompensuoti, o parinkta kelio lokalizacija yra racionali

ir optimali. Detaliojo plano koncepcija buvo patvirtinta griežtai laikantis

nustatytų procedūrų. Detaliajame plane yra išspręsti privažiavimo prie

pareiškėjo valdomų žemės sklypų klausimai, numatytos nuovažos nuo aplinkkelio

ir kelio servitutai, todėl, priešingai nei teigia pareiškėjas, patekimas prie

pareiškėjo sklypų yra numatytas ir užtikrintas.

Atsakovas atkreipia dėmesį, kad

pareiškėjas siekia ne tik sau naudinga linkme interpretuoti teisės aktų

reglamentavimą, tačiau apeliaciniame skunde yra bandoma iškraipyti pirmosios

instancijos teismo sprendime nurodytus argumentus bei pateiktus išaiškinimus. Pareiškėjas,

teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Detalusis planas

turi būti parengtas pagal iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusią Teritorijų

planavimo įstatymo redakciją, iškraipo pirmosios instancijos teismo sprendimo

teiginius, nes pirmosios instancijos teismas iš tikrųjų konstatavo, jog Detalusis

planas gali būti baigiamas rengti, derinamas, tikrinamas ir tvirtinamas pagal

iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą.

Apeliacinio skundo teiginiai, kad Seimui priėmus 2013 m. birželio 18 d.

nutarimą Nr. XII-381, tapo privalomas tuo metu galiojusio Teritorijų planavimo

įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 punkto bei 181 straipsnio taikymas,

yra visiškai nepagrįsti, nes net ir planavimo sąlygų išdavimo metu (2013 m.

balandžio 26 d.) Klaipėdos pietinis aplinkkelis dar nebuvo įtrauktas į

valstybinės svarbos projektų sąrašą ir iki tol pradėtos teritorijų planavimo

procedūros galėjo būti tęsiamos.

Atsakovas nurodo, kad Detaliojo

plano sprendiniai realiai gali būti įgyvendinti net ir neparengus specialiojo

plano, be to, pareiškėjas nutyli vieną labai svarbią aplinkybę, t. y. tai, jog Detaliuoju

planu planuojama teritorija apima didesnę teritorijos dalį ir yra platesnės

apimties nei ypatingos valstybinės svarbos objektu yra pripažinta Seimo 2013 m.

birželio 18 d. nutarimu. Todėl dar ir dėl šių priežasčių negalima teigti, kad

Detaliojo plano sprendiniai yra beprasmiai, nes vis tiek turės būti rengiamas

specialusis planas, kadangi ateityje rengiamas specialusis planas neapims

dalies Detaliuoju planu planuojamos teritorijos. Detalusis planas ir

specialusis planas yra ir bus du skirtingi teritorijų planavimo dokumentai,

kuriais planuojamos skirtingos teritorijos. Detaliojo plano sprendiniai dėl

pirmojo etapo darbų neturi nieko bendro su ypatingos svarbos valstybiniu

projektu, todėl specialiojo plano priėmimas ir / ar nepriėmimas ateityje

neturės jokios reikšmes daliai Detaliojo plano sprendinių. Dėl tos pačios

priežasties klaidingi yra pareiškėjo teiginiai, kad žemė visuomenės poreikiams

galės būti paimta išimtinai taikant tik Žemės paėmimo visuomenės poreikiams

įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymą.

Atsakovas pažymi, kad, pareiškėjas,

teigdamas, jog pirmosios instancijos teismo išdėstyta pozicija dėl žemės

paėmimo iš pareiškėjo yra nenuosekli ir netgi priešinga, klaidina teismą, nes

pats pareiškėjas cituoja du iš konteksto ištrauktus sakinius ir juos

supriešina, tačiau nurodytuose pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo

argumentuose jokio prieštaravimo ar nenuoseklumo nėra. Apeliaciniame skunde

iškraipomi pirmosios instancijos teismo teiginiai, teigiant, kad skundžiamame

sprendime nurodyta, jog Detaliojo plano sprendiniai privalo būti naudojami

rengiant specialųjį planą. Pareiškėjo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas

suabejojo tuo, ar Klaipėdos pietinis aplinkkelis yra pripažintas valstybinės

svarbos objektu, yra klaidingi, nes sprendime jokių pareiškėjo nurodytų

abejonių nėra. Nors apeliaciniame skunde kvestionuojama pirmosios instancijos teismo

teisė remtis argumentais, susijusiais su kitu projektu („Privažiavimo kelių

sutvarkymas į multimodalinių krovinių terminalus pietinėje uosto dalyje. Kairių

g. nuo skirtingų lygių sankryžos, Taikos prospekto su Kairių gatve iki

Klaipėdos kanalo rekonstrukcija (su 110 kV orinės linijos kabeliavimu)“),

tačiau pats pareiškėjas pateikė teismui vieną iš šio projekto brėžinių ir juo

rėmėsi, todėl pirmosios instancijos teismas taip pat turėjo teisę juo remtis.

Atsakovo teigimu, apeliaciniame

skunde apeliuojama į tai, kad pirmosios instancijos teismas turėjo ex

officio pripažinti niekine ir negaliojančia Sutartį, tačiau joks akivaizdus

pagrindas Sutartį laikyti niekine neegzistuoja, nes ja nebuvo perleidžiamos

planavimo organizatoriaus teisės ir pareigos. Jeigu pareiškėjas tikrai manytų,

jog Sutarties teisėtumas kelia realių abejonių dėl jos atitikimo imperatyviosioms

įstatymo normoms, tai skunde būtų prašęs Sutartį pripažinti negaliojančia, t.

y. pareiškęs dėl to reikalavimą. Tai, kad Teritorijų planavimo dokumentų

registre dėl techninių priežasčių planavimo organizatoriumi yra nurodyta tik

viena Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, nereiškia, jog Sutartimi jai

buvo perduotos planavimo organizatoriaus teisės.

Atsakovas nesutinka su pareiškėjo

teiginiais, kad Detaliuoju planu buvo suplanuota ne žemės sklypų grupė, o

kelias per pareiškėjo sklypus, nes net sprendinių 1.2 punkte nurodoma, jog

Detaliuoju planu planuojamoje teritorijoje yra formuojami septyni žemės

sklypai. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad Detaliuoju planu nėra

suplanuotas teritorijos plėtojimas, o tik kelio jungties tiesimas, nes Detaliojo

plano sprendiniuose nurodyta, jog Detaliajame plane taip pat numatyta ir

valstybinės reikšmės miškų plotų schemos tikslinimas (1.9 p.), numatytas

Teritorijos tarp Jūrininkų pr., Taikos pr. ir geležinkelio detaliojo plano

keitimas (1.13 p.), planuojamų sklypų paskirties keitimas, pėsčiųjų ir dviračių

takai, inžinerinė infrastruktūra ir tinklai, bei kt. Apeliaciniame skunde nepagrįstai

teigiama, kad Detaliuoju planu negalėjo būti rezervuojama dalis teritorijos, nes

planavimo sąlygose nurodyti planavimo tikslai, uždaviniai ir numatoma veikla

atitinka galiojusios Teritorijų planavimo įstatymo redakcijos 19 straipsnyje

nustatytus detaliojo plano uždavinius. Be to, negalima teigti, kad Detaliojo

plano objektas yra būtent tik inžinerinė ir susisiekimo infrastruktūra. Nagrinėjamu

atveju tarp Klaipėdos rajono savivaldybės ir Klaipėdos miesto savivaldybės

administracijos buvo sudaryta Sutartis, todėl Detalusis planas galėjo apimti

teritoriją ir dviejų savivaldybių ribose.

Dėl pareiškėjo argumento, kad Detalusis

planas yra neteisėtas, nes Klaipėdos rajono savivaldybės vyriausiasis

architektas neišdavė planavimo sąlygų sąvado, atsakovas akcentuoja, jog vienam

teritorijų planavimo dokumentui negali būti išduodami keli planavimo sąlygų

sąvadai. Be to, planavimo sąlygų sąvadas yra tik sąrašas planavimo sąlygų ir

pats savaime nėra dokumentas, kuriuo nurodomi planuojamai teritorijai taikomi

specialiųjų žemės naudojimo sąlygų ir teritorijų planavimo normų reikalavimai

ir galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai. Todėl netgi darant

prielaidą, kad nagrinėjamu atveju privalėjo būti pateiktas ir Klaipėdos rajono

savivaldybės vyriausiojo architekto išduotas planavimo sąlygų sąvadas,

akivaizdu, jog tokio pobūdžio trūkumas yra visiškai formalus, kadangi sąlygas

išdavė visos privalančios jas pateikti institucijos. Be to, nagrinėjamu atveju

Klaipėdos rajono savivaldybė aktyviai dalyvavo planavimo procese, derino

Detalųjį planą ir pati ginčo administraciniu aktu patvirtino Detalųjį planą.

Atsakovas nepripažįsta pagrįstu

pareiškėjo argumento, kad Klaipėdos rajono savivaldybė neturėjo teisės

patvirtinti Detalųjį planą, nes tvirtinant savivaldybės administracijos direktoriaus

pareigybės aprašymą, nėra ir nebuvo numatyta, jog Klaipėdos rajono savivaldybė

deleguoja teisę tvirtinti detaliuosius planus išimtinai tik administracijos

direktoriui ir pati tokios teisės atsisako. Nesant duomenų, kad Klaipėdos

rajono savivaldybė delegavo detaliųjų planų tvirtinimą išimtinai tik

administracijos direktoriui, negalima teigti, jog Klaipėdos rajono savivaldybė

nebeturi jai Vietos savivaldos įstatymu suteiktos teisės. Atsakovas, nesutikdamas

su pareiškėjo argumentais, kad Detaliojo plano rengėjas neturėjo teisės rengti

Detalųjį planą, pažymi, jog 2013 m. kovo 7 d. Paslaugų teikimo sutartis Nr.

J9-182, kuri yra galiojanti ir nebuvo ginčijama, buvo sudaryta Viešųjų pirkimų

įstatymo nustatyta tvarka, todėl negalima kvestionuoti jos teisėtumo.

Atsakovo teigimu, pirmosios

instancijos nevertino subrangos sutarties su UAB „Sweco Lietuva“, o rėmėsi

faktu, kad UAB „Sweco Lietuva“ Detalųjį planą rengė pagal sutartį su Vokietijos

bendrove Eisenbahn-und Bauplanungsgesellschaft mbH. Faktą, kad UAB „Sweco

Lietuva“ ir Vokietijos bendrovė Eisenbahn-und Bauplanungsgesellschaft mbH yra

sudariusios 2013 m. kovo 29 d. sutartį Nr. 13032, kuria subrangos pagrindu

pavesta Detalųjį planą parengti UAB „Sweco Lietuva“, pripažino visi

dalyvaujantys byloje asmenys ir šio fakto net nekvestionavo. Nors pareiškėjas

nurodo, kad po Detaliojo plano patvirtinimo jam Žemės įstatymo nustatyta tvarka

nebuvo pranešta apie specialiųjų sąlygų taikymą, tačiau tai, atsakovo teigimu,

yra administracinės procedūros, kurios atliekamos po Detaliojo plano

patvirtinimo, todėl jų tinkamas atlikimas / neatlikimas neturi nieko bendro su

paties Detaliojo plano teisėtumu.

Atsakovas laikosi pozicijos, kad

pareiškėjas, teigdamas, jog patvirtinus Detalųjį planą, jis praranda galimybę

privažiuoti prie jam nuosavybės teise priklausančių sklypų, klaidina teismą. Atsakovas

paaiškina, kad iki Detaliojo plano patvirtinimo pareiškėjas į jam priklausančius

sklypus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) galėdavo

patekti lygiai taip pat kaip ir šiuo metu (patekimo galimybės į pareiškėjo

žemės sklypą nepasikeitė): prie žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) šiuo

metu yra privažiuojama ties vakarine sklypo riba esančiu gruntiniu keliu,

patekimas į kurį yra iš Kairių gatvės, t. y. Detaliojo plano sprendiniai

neužkerta galimybės žemės sklypo savininkui naudotis šiuo keliu ir pastačius

pietinę jungtį. Pirmosios instancijos teismas aiškiai konstatavo, kad iš

projekto „Privažiavimo kelių sutvarkymas į multimodalinių krovinių terminalus

pietinėje uosto dalyje, Kairių gatvės nuo skirtingų lygių sankryžos, Taikos

prospekto su Kairių gatve iki Klaipėdos kanalo rekonstravimas“ sprendinių

matyti, jog yra suprojektuoti nuvažiavimai. Pareiškėjas prarastų galimybę

patekti iki jo valdomo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys

neskelbtini), jei nurodytame projekte nebūtų numatyta keturšalė sankryža

(nuovaža), per kurią būtų galimą patekti iki minėto gruntinio kelio. Patvirtinus

Detalųjį planą faktinė padėtis visiškai nesikeičia, o nuovaža iš Kairių gatvės

faktiškai yra įrengta. Į žemės sklypo dalį 25a dabartinis savininkas gali

privažiuoti arba iš jo valdomo žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), arba

per laisvos valstybinės žemės plotą lygiagrečiai Kairių gatvei. Paties

pareiškėjo pateiktas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas

patvirtina, jog nuo esamo gruntinio kelio, kuriuo galima privažiuoti iki sklypo

Nr. (duomenys neskelbtini) vakarinės dalies, yra esamas kelias, o nuo jo iki

sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) – provėžos. Dėl to galimybė privažiuoti iki

pareiškėjui priklausančio sklypo buvo ir lygiai tokia pati išliko ir po Detaliojo

plano patvirtinimo.

Atsakovas nurodo, kad privažiuoti

prie žemės sklypo dalies 25b Detaliajame plane numatytas kelio servitutas

lygiagrečiai planuojamai pietinei jungčiai. Lygiagrečiai pietinei jungčiai

suplanuotais kelio servitutais bus galima privažiuoti ir prie žemės sklypo Nr. (duomenys

neskelbtini) dalių Nr. 411a ir Nr. 411b, kurios liks žemės savininkui

suskaldžius žemės sklypą į tris dalis. Pagal patvirtintą Detalųjį planą taip

pat numatytas ir kelio servitutas lygiagrečiai Kairių gatvei patekti į sklypą

Nr. (duomenys neskelbtini) nuo nuovažos Kairių gatvėje. Atsakovo teigimu, Detaliojo

plano susisiekimo sistemos sprendiniai apima tik tuos žemės sklypus greta

planuojamos pietinės jungties, į kuriuos neįmanoma privažiuoti iš esamų

privažiavimo kelių pastačius pietinę jungtį. Įvertinus tai, kad visi nauji

privažiavimai planuojami į žemės ūkio paskirties sklypus ir turi tenkinti

savininkų poreikius privažiuoti prie jų žemės ūkio technika, Detaliajame plane

numatomi privažiavimai kelio servitutais, tokiu būdu nebus pažeistos žemės

sklypų savininkų teisės privažiuoti prie jų valdomo turto. Detaliuoju planu

planuojami tik žemės sklypai, reikalingi pietinės jungties statybai, tačiau

neplanuojama gretimų teritorijų susisiekimo sistema, reikalinga perspektyvinei pramonės

ir sandėliavimo objektų teritorijai, numatytai Klaipėdos rajono savivaldybės

teritorijos bendrajame plane.

Trečiasis suinteresuotas asmuo

Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o skundžiamą

pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo

paaiškina, kad jis palaiko atsiliepime į skundą išdėstytą savo poziciją.

Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, pirmosios instancijos teismas priėmė

motyvuotą ir teisėtą sprendimą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Ministerija

atsiliepime į apeliacinį skundą prašo bylą spręsti teismo nuožiūra.

Trečiasis suinteresuotas asmuo

nurodo, kad jis savo poziciją yra išdėstęs atsiliepime į skundą ir negali

vertinti apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų dėl skundžiamo pirmosios

instancijos teismo sprendimo pagrįstumo, nes detalusis teritorijų planavimas

yra savivaldybių kompetencija.

Trečiasis suinteresuotas asmuo

Direkcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o skundžiamą

pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo

paaiškina, kad jis motyvus, dėl kurių nesutinka su skundo reikalavimais, nurodė

pateikdamas paaiškinimus žodžiu pirmosios instancijos teismo posėdyje.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad jis sutinka su skundžiamame

pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais motyvais, dėl kurių skundas

buvo atmestas.

Teisėjų

kolegija

k o n s t a t u

o j a:

IV. Ši administracinė byla apeliacine tvarka nagrinėjama

vadovaujantis ABTĮ (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija)

normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka

pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų

teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos

administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str.

1 d., 8 str. 2 d.).

Bylos dalykas – atsakovų Klaipėdos miesto

savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 9 d. įsakymo Nr.

AD1-2624 „Dėl Pietinės jungties tiesimo tarp Klaipėdos valstybinio jūrų uosto

ir IX B transporto koridoriaus detaliojo plano patvirtinimo“ ir atsakovo

Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2015 m. rugsėjo 24 d. sprendimo Nr.

T11-288 „Dėl Pietinės jungties tiesimo tarp Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir

IXB transporto koridoriaus detaliojo plano patvirtinimo ir pagrindinės žemės

naudojimo paskirties nustatymo“ teisėtumas ir pagrįstumas.

Byloje nustatyta, kad minėtais administraciniais

aktais buvo patvirtintas Detalusis planas, kuriuo suplanuota

teritorija, esanti Klaipėdos miesto pietinėje dalyje bei Klaipėdos rajonui

priklausančioje teritorijoje, kurioje yra ir pareiškėjui nuosavybės teise

priklausantys 3 žemės ūkio paskirties sklypai (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. (kadastriniai Nr. (duomenys

neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)).

Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ir Klaipėdos rajono savivaldybės

administracija, atsižvelgdamos į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis

teismas 2012 m. birželio 25 d. nutartimi panaikino Klaipėdos rajono

savivaldybės tarybos 2010 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. T11-787 ir Klaipėdos

miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. spalio 26 d. įsakymą

Nr. AD1-1880, kuriais buvo patvirtintas Pietinio išvažiavimo iš Klaipėdos uosto

trasos (pietinė jungtis tarp Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir IXB transporto

koridoriaus) detalusis planas, ir detaliojo planavimo procedūras reikia atlikti

iš naujo, 2013 m. vasario 14 d. pasirašė jungtinės veiklos sutartį Nr. J9-116/AS-124,

kuria susitarė, kad detaliojo planavimo organizatoriaus teises ir pareigas,

kiek tai susiję su Klaipėdos rajono savivaldybės teritorija, vykdytų Klaipėdos

miesto savivaldybės administracija (Sutarties 2.1., 3.1 p.), o Klaipėdos rajono

savivaldybės administracija įsipareigojo teikti visokeriopą nefinansinę pagalbą

ir atlikti administracinius veiksmus, kurie reikalingi jungtinės veiklos

sutarties tikslui pasiekti ir kt. (Sutarties 2 p.). Sutartis sudaryta

vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 3 ir 4 dalimis ir

ja susitarta dėl teisių ir pareigų, bei jų apimties pasiskirstymo įgyvendinant

detaliojo planavimo organizatoriaus teises ir pareigas. Klaipėdos miesto savivaldybės

administracija dėl kompleksinių paslaugų, iš jų ir dėl Detaliojo plano

parengimo, sudarė sutartį su įmone Eisenbahn-und Bauplanungsgesellschaft mbH,

tačiau Detalųjį planą subrangos sutarties pagrindu parengė UAB „Sweco Lietuva“,

kurios įstatuose yra numatyta teritorijų planavimo veikla. Teritorijų

planavimo dokumentų registre nurodyta, kad Detaliojo plano rengėja yra UAB „Sweco

Lietuva“. Detaliajam planui rengti planavimo sąlygos išduotos 2013 m. balandžio

26 d., Detalusis planas parengtas ir patvirtintas vadovaujantis iki 2014 m.

sausio 1 d. galiojusiomis Teritorijų planavimo įstatymo nuostatomis (Teritorijų

planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo 3 str. 1 d.).

Pietinės jungties tiesimo tarp Klaipėdos valstybinio

jūrų uosto ir IXB transporto koridoriaus planavimo tikslai – planuojamos

teritorijos naudojimo ir užstatymo kokybinių ir kiekybinių parametrų nustatymas

detalizuojant bendrojo ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose

nustatytus teritorijų tvarkymo ir naudojimo reikalavimus; žemės sklypų

suformavimas statinių statybai, sudarant sąlygas investicijoms ir ūkinei

veiklai plėtoti; teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo nustatymas ar

pakeitimas statinių statybos projektams rengti ir žemės sklypams naudoti; žemės

juostų suformavimas komunikaciniams koridoriams ir susisiekimo komunikacijoms

įrengti, inžinerinės ir miesto infrastruktūros plėtrai; užstatymo ir teritorijų

naudojimo tipų nustatymas ar pakeitimas. Pirmosios instancijos teismas,

išanalizavęs Detaliojo plano sprendinius, nustatė, kad planuojama Pietinė

jungtis tarp Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir IXB transporto koridoriaus tęsis

nuo Klaipėdos miesto Minijos–Jūrininkų g. sankryžos pietryčių kryptimi,

pratęsdama Minijos g. trasą iki Taikos pr., pasukusi į pietus, nuo Taikos pr.

susikirtimo su geležinkeliu į pietus, susikirs su Kairių gatve, nuo

geležinkelio stoties „Draugystė“ tęsis rytų kryptimi link kelio Nr. 141

Klaipėda–Šilutė bei kirsis su keliu Klaipėda–Šilutė ties Dumpiais. Taip pat

nustatyta, kad įrengiamos 6 sankryžos, pėsčiųjų ir dviračių takai, formuojami 4

žemės sklypai kelio infrastruktūros statiniams statyti. Klaipėdos pietinis

aplinkkelis Klaipėdos miesto teritorijoje turės gatvės statusą, o Klaipėdos

rajono teritorijoje – valstybinės reikšmės kelio statusą.

Seimo 2013 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. XII-381

Klaipėdos pietinis aplinkkelis buvo įtrauktas į Rytų–Vakarų transporto

koridoriaus Lietuvos Respublikos ruožų sąrašą. Iš esmės byloje nustatyta, kad

šiame nutarime nurodytas 6,8 km aplinkkelio ruožas yra Detaliuoju planu

suplanuotoje teritorijoje, į kurią taip pat patenka ir pareiškėjui nuosavybės

teise priklausantys žemės sklypai. Detaliojo plano aiškinamajame rašte

nurodyta, kad Detaliojo plano sprendiniuose identifikuojama ir rezervuojama

kiekvieno į planuojamos transporto jungties statybai reikalingą teritoriją

patenkančio žemės sklypo dalis, kurios sąskaita bus formuojami žemės sklypai,

prieš tai atlikus žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras. Pažymėtina,

kad į rezervuojamos teritorijos plotus yra įtraukti ir pareiškėjui nuosavybės

teise priklausantys žemės ūkio paskirties sklypai (jų dalys).

Pareiškėjas, šioje byloje teigdamas, kad atsakovų administraciniai

aktai pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus, ir prašydamas juos panaikinti,

skunde nurodė, kad Detalusis planas parengtas nesivadovaujant teisės aktais,

reguliuojančiais ypatingos valstybinės svarbos projektų rengimą (Teritorijų

planavimo įstatymo 6 str. 2 d. 1 p., 16 str. 1 d. 4 p., 181 str. (2012

m. gegužės 24 d. įstatymo Nr. XI-2034 redakcija, įsigaliojusi 2012 m. liepos 1

d.); Seimo 2013 m. birželio 18 d. nutarimas Nr. XI-2034); parengtas Detalusis

planas yra regioninio lygmens, nors regioninis planavimas negali būti vykdomas

detaliaisiais planais (Teritorijų padavimo įstatymo 2 str. 4 d., 4 str. 3 d.,

13 str. 1 d. 3 p.); Klaipėdos rajono teritorijos planavimo teisė Klaipėdos

miesto savivaldybei perduota neteisėtai, t. y. Klaipėdos miesto savivaldybės

administracija neturėjo teisės būti Detaliojo plano organizatore (Vietos savivaldos

įstatymo 3 str. 1 d., 6 str. 1 d. 19 p.; Teritorijų planavimo įstatymo

straipsnio 20 str. 2 d.; Detaliųjų planų rengimo taisyklių, patvirtintų

aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239, 121 p.;

Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir

sutarties sudarymo tvarkos aprašo, patvirtinto aplinkos ministro 2004 m.

gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-262 (2009 m. gruodžio 2 d. įsakymo Nr. D1-733

redakcija), 3 p.); atsakovas Klaipėdos rajono savivaldybės taryba neturėjo

teisės tvirtinti Detaliojo plano (Teritorijų planavimo įstatymo 27 str. 4 d.;

Vietos savivaldos įstatymo 29 str. 8 d. 12 p.); Vokietijos įmonė Eisenbahn-und

Bauplanungsgesellschaft neturėjo teisės rengti Detalųjį planą, nes neturi

teisės užsiimti teritorijų planavimu (Detaliųjų planų rengimo taisyklių, patvirtintų

aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239, 13.2 p.); Detaliuoju

planu neteisėtai suplanuotos kelio juostai įrengti paimamų pareiškėjo sklypų

(kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) dalys;

kelio trasa suplanuota neracionaliai, nes kelias dalija pareiškėjo žemės

sklypus (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) į

dvi dalis, naujai suformuojamas sklypas 25b lieka visiškai nevertingas ir

praktiškai nepanaudojamas; pareiškėjo žemės sklypuose suplanuoti ne tik

servitutai, bet ir specialiosios naudojimo sąlygos, o šie suvaržymai pažeis

pareiškėjo nuosavybės teisę; Detaliuoju planu numatyta panaikinti esančią

galimybę įvažiuoti į pareiškėjo žemės sklypus (kadastriniai Nr. (duomenys

neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) ir neprojektuojamos naujos nuovažos;

pareiškėjo teises pažeidžia Detaliojo plano sprendiniai dėl servitutų sklypams

25a, 25b, 411a, 411b, kaip tarnaujantiems daiktams, suplanavimo.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs

pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo pagrindą, atsakovų

ir trečiųjų suinteresuotų asmenų atsikirtimus į skundą, kuriais buvo prašoma

netenkinti skundo, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, nenustatė, kad ginčijami

administraciniai aktai, kuriais patvirtintas Detalusis planas, bei Detaliojo

plano sprendiniai pažeidžia pareiškėjo teises bei teisėtus interesus, taip pat

nenustatė ABTĮ 89 straipsnyje nurodytų administracinių aktų panaikinimo

pagrindų, todėl padarė išvadą, kad atsakovų administraciniai aktai patvirtinti

Detalųjį planą yra pagrįsti ir teisėti, o pareiškėjo skundo reikalavimai dėl

skunde nurodytų aplinkybių yra netenkintini. Pirmosios instancijos teismas taip

pat konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, kuriais remiantis ginčijami

aktai galėtų būti pripažinti neteisėtais, o esminių procedūrinių pažeidimų

tvirtinant Detalųjį planą nenustatyta. Pareiškėjas nesutinka su šiomis išvadomis

ir remdamasis skunde nurodytomis aplinkybėmis teigia, kad pirmosios instancijos

teismo sprendimas yra neteisingas tiek galiojančios teisės, tiek ir bylos faktų

bei jų vertinimo požiūriu, todėl turi būti panaikintas, prašo priimti naują

sprendimą, kuriuo skundo reikalavimai būtų patenkinti.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama

apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo

sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą bylos faktų ir teisės taikymo aspektais,

pirmiausia pažymi, kad pareiškėjas į teismą su skundu kreipėsi gindamas savo

privačius interesus ir siekdamas, kad būtų apgintos jo pažeistos teisės bei teisėti

interesai. Šioje byloje vertinant pareiškėjo nurodomus argumentus, dėl kurių

turėtų būti panaikinti atsakovų sprendimai patvirtinti Detalųjį planą, būtina

įvertinti ir aplinkybes, dėl kurių buvo vykdomos šio detaliojo planavimo

procedūros.

Klaipėdos rajono

savivaldybės tarybos 2010 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. T11-787 ir Klaipėdos

miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. spalio 26 d. įsakymu

Nr. AD1-1880 jau buvo patvirtintas Pietinio išvažiavimo iš Klaipėdos uosto

trasos (pietinė jungtis tarp Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir IXB transporto

koridoriaus) detalusis planas, kurio rengimo pagrindas – Klaipėdos miesto

savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. rugpjūčio 9 d. įsakymas Nr.

AD1-1820 dėl sąlygų detaliajam planui rengti patvirtinimo ir 2007 m. rugpjūčio

2 d. planavimo sąlygos detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. 06-104.

Klaipėdos miesto savivaldybės vyriausiasis architektas 2010 m. rugpjūčio 25 d.

buvo patvirtinęs planavimo sąlygų sąvadą detaliojo planavimo dokumentui rengti.

Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2010 m. spalio 28 d. sprendimą Nr.

T11-787 ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m.

spalio 26 d. įsakymą ginčijo pareiškėjas UAB „Ferteksos transportas“ bei

fizinis asmuo (žemės sklypo savininkas) ir Lietuvos vyriausiasis

administracinis teismas 2012 m. birželio 25 d. nutartimi administracinėje

byloje Nr. A525-2011/2012 panaikino šiuos administracinius aktus,

nustatęs, kad atlikus detaliojo planavimo procedūras kaimyninių žemės sklypų

savininkų (pareiškėjų) teisės buvo apribotos tokiu būdu, jog pastarieji iš

esmės negali naudotis liekančia jiems priklausančios nuosavybės dalimi (nėra

privažiavimo). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas įvertino planuojamos

teritorijos (Pietinio išvažiavimo iš Klaipėdos uosto trasos (pietinė jungtis

tarp Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir IXB transporto koridoriaus)) specifiką,

detaliojo planavimo svarbą, konstatuodamas, kad tai yra visuomenei svarbus

objektas ir kad vertinant procedūrinio pobūdžio pažeidimą turi būti nustatyta,

jog dėl tokio procedūrinio pobūdžio pažeidimo galėjo būti pažeistos pareiškėjų

teisės. Pažymėtina, kad minėtoje administracinėje byloje dalyvavo ir UAB „Sweco Lietuva“ bei Vokietijos bendrovė Eisenbahn-und

Bauplanungsgesellschaft.

Šiame

kontekste pažymėtina, kad pareiškėjas nagrinėjamoje byloje akcentuodamas

detaliojo planavimo, kuris buvo atliktas dėl tos pačios teritorijos po to, kai

buvo panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2010 m. spalio 28 d.

sprendimas Nr. T11-787 ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos

direktoriaus 2010 m. spalio 26 d. įsakymas Nr. AD1-1880, procedūros pažeidimus

dėl teritorijos, esančios dviejose savivaldybių teritorijose, suplanavimo, dėl Detaliojo

plano organizatoriaus (Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos), dėl

Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos teisės tvirtinti Detalųjį planą, dėl

Detaliojo plano rengėjo teisės rengti teritorijų planavimo dokumentus, nenurodė

jokių faktinių ir teisinių aplinkybių, dėl kurių turėtų būti konstatuoti

pareiškėjo teisių bei teisėtų interesų pažeidimai. Kaip matyti iš skunde

nurodytų aplinkybių, pareiškėjas nurodė motyvuotus argumentus, susijusius su jo

teisių ir teisėtų interesų pažeidimu, teigdamas, kad turėjo būti parengtas

specialusis planas, kuris užtikrintų žemės sklypų išpirkimo procedūras pagal

Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos

projektus įstatymą, bei kad Detaliojo plano konkretūs sprendiniai pažeidžia

pareiškėjo teises naudotis jo turima nuosavybe.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo

argumentus, susijusius su tuo, kad turėjo būti rengiamas specialusis planas, o

ne Detalusis planas, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir

teisėtai nurodė, jog Detalusis planas buvo pradėtas rengti (gautos

planavimo sąlygos ir sąvadas) dar iki naujos Teritorijų planavimo įstatymo

redakcijos įsigaliojimo. Klaipėdos miesto savivaldybės Architektūros ir

urbanistikos skyriaus 2013 m. balandžio 26 d. planavimo sąlygose Nr. AR9-13

nurodyti planavimo tikslai, uždaviniai ir numatoma veikla: detalizuojant

bendrojo ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus teritorijų

tvarkymo ir naudojimo reikalavimus, nustatyti planuojamos teritorijos naudojimo

ir užstatymo kokybinius ir kiekybinius parametrus, suformuoti žemės sklypus

statinių statybai, sudarant sąlygas investicijoms ir ūkinei veiklai plėtoti,

nustatyti ar pakeisti teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimą statinių

statybos projektams rengti ir žemės sklypams naudoti, suformuoti žemės juostas

komunikaciniams koridoriams ir susisiekimo komunikacijoms įrengti, inžinerinės

ir miesto infrastruktūros plėtrai, nustatyti ar pakeisti užstatymo ir

teritorijų naudojimo tipus. Teritorijų planavimo

įstatymo pakeitimo įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2014 m. sausio 1 d.) 3

straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad iki

šio įstatymo įsigaliojimo pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai, dėl

kurių rengimo kreiptasi planavimo sąlygų, gali būti baigiami rengti, derinami,

tikrinami ir tvirtinami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį

teritorijų planavimo teisinį reguliavimą, o 4 dalyje – kad iki šio įstatymo

įsigaliojimo pradėti rengti detalieji planai planavimo organizatoriaus

sprendimu gali būti nerengiami ar nebaigiami rengti.

Taigi atsakovai turėjo teisėtą pagrindą

baigti rengti, derinti, tikrinti ir tvirtinti teritorijų planavimo dokumentą pagal

iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teritorijų planavimo teisinį

reguliavimą. Akcentuotina, kad pareiškėjas nenurodo jokių imperatyvių teisės

aktų normų, kurios draustų atsakovams planuoti savivaldybių teritorijas,

rengiant Detalųjį planą. Šiuo atveju atsakovams nebuvo suteikta teisė rengti

ypatingos valstybinės svarbos projekto specialųjį planą, tačiau atsakovai turėjo

teisę rengti ir tvirtinti Detalųjį planą, kuriuo yra suplanuota ne tik ta

teritorija, kuri jau pradėjus rengti Detalųjį planą buvo pripažinta ypatingos

valstybinės svarbos projektu, bet ir kita savivaldybių teritorija, kuri

nepatenka į ypatingos valstybinės svarbos projekto (Rytų–Vakarų transporto

koridoriaus) teritoriją.

Teritorijų planavimo įstatymo 2, 13, 16, 32

straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 181

straipsniu įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo 4

straipsnyje išdėstytas Teritorijų planavimo įstatymo 181 straipsnis

taikomas tik: 1) ypatingos valstybinės svarbos projektų specialiųjų planų, dėl

kurių iki 2012 m. liepos 1 d. dar nėra išduotos planavimo sąlygos, rengimui,

derinimui, keitimui, tikrinimui, tvirtinimui, galiojimui, viešumo užtikrinimui ir

ginčų sprendimui; 2) jau galiojančių ypatingos valstybinės svarbos projektų

specialiųjų planų pakeitimų rengimui, derinimui,

keitimui, tikrinimui, tvirtinimui, galiojimui, viešumo užtikrinimui ir ginčų

sprendimui. Primintina, kad Teritorijų planavimo įstatymo 181 straipsnyje

buvo nustatyta ypatingos valstybinės svarbos projektų specialiųjų planų

rengimo, derinimo, keitimo, tikrinimo, tvirtinimo, galiojimo, viešumo

užtikrinimo ir ginčų sprendimo tvarka. Ypatingos valstybinės svarbos projektų

specialieji planai pradedami rengti Vyriausybės nutarimu, o šių planų

organizatorius yra už atitinkamo ypatingos svarbos projekto įgyvendinimą

atsakinga valstybės institucija (Teritorijų planavimo įstatymo 181 str.

2 d.).

Teritorijų planavimo įstatymo 2, 13, 16, 32 straipsnių

pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 181 straipsniu įstatymo

6 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostata taikoma tais atvejais, kai iki 2012 m.

liepos 1 d. projektas yra pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu ir nėra išduotos

planavimo sąlygos.

Nagrinėjamu atveju Detalusis planas pradėtas rengti vadovaujantis

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. kovo 19 d.

įsakymu Nr. AD1-657, planavimo sąlygos išduotos 2013 m. balandžio 26 d., o

Klaipėdos pietinio aplinkkelio projektas pripažintas ypatingos valstybinės

svarbos projektu tik Seimo 2013 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. XII-381. Iš šio

nutarimo matyti, kad yra pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projekto

dalimi tik 6,8 km ruožas, kuris yra inkorporuotas ir į atsakovų patvirtintą

Detalųjį planą. Akcentuotina, kad Rytų–Vakarų

transporto koridoriaus Lietuvos dalies (Klaipėdos valstybinio jūrų

uosto, kelių, geležinkelių infrastruktūros komplekso) įgyvendinančioji

institucija yra Lietuvos Respublikos susiekimo ministerija (Seimo 2013 m.

birželio 18 d. nutarimo Nr. XII-381 4 str.) ir tuo metu, kai buvo pradėtas

rengti Detalusis planas bei jis buvo tvirtinamas joks specialusis planas nebuvo

rengiamas.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas

nustatė, jog specialiuoju planu bus nustatyti žemės sklypų plotai paėmimo

visuomenės poreikiams ir realūs pareiškėjų patirti nuostoliai, kurie bus

atlyginami įstatymais nustatyta tvarka, t. y. pareiškėjo žemės sklypai bus

paimami visuomenės poreikiams vadovaujantis Žemės

paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos

projektus įstatymu. Kaip jau minėta, atsakovai neturėjo teisės rengti

specialiojo plano ir parengti žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto, o

teisės aktai nedraudė atsakovams pradėti rengti, parengti ir patvirtinti

Detaliojo plano, todėl pareiškėjo argumentai, kad vietoj Detaliojo plano turėjo

būti rengiamas specialusis planas, nepripažintini teisiškai pagrįstais.

Įvertinus visas teisiškai reikšmingas

aplinkybes, susijusias su teritorija, kuri apima ne tik

teritoriją, kuri jau pradėjus rengti Detalųjį planą buvo pripažinta ypatingos

valstybinės svarbos projektu, bei šios teritorijos atliktu detaliuoju

planavimu, konstatuotina, kad nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo

pripažinti, jog Detaliojo plano rengimas ir tvirtinimas pažeidė pareiškėjo

teises bei teisėtus interesus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje

pareiškėjas neteikė jokių įrodymų, jog apskritai Detaliojo plano rengimas ir patvirtinimas,

nesant žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto, trukdo pareiškėjui vykdyti

ūkinę ar kitokią veiklą jam priklausančiuose žemės ūkio paskirties žemės

sklypuose, kurie patenka į Detaliuoju planu suplanuotą teritoriją.

Byloje taip pat nebuvo pateikti

įrodymai, kuriais remiantis turėtų būti konstatuotas Teritorijų planavimo

įstatymo normų, reglamentuojančių detalųjį teritorijų planavimą, pažeidimas.

Tiek pagal Teritorijų planavimo įstatymo, tiek pagal Vietos savivaldos įstatymo

nuostatas Klaipėdos miesto savivaldybė bei Klaipėdos rajono savivaldybė turėjo

teisę rengti ir tvirtinti detaliojo planavimo dokumentą. Tai, kad nagrinėjamu

atveju buvo patvirtintas vienas Detalusis planas, apimantis atskiras abiejų

savivaldybių teritorijas, o ne du atskiri planai, kad organizatoriumi buvo

nurodytas tik atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, taip pat

nesudaro jokio teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovų sprendimai rengti ir

patvirtinti Detalųjį planą yra neteisėti.

Dėl Detaliojo plano rengimo 2013 m. vasario 14 d. buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis Nr.

J9-116/AS-124, kuri nėra nuginčyta ar pripažinta negaliojančia. Pareiškėjo

argumentai, kad teismas ex officio šį sandorį turėjo pripažinti niekiniu,

nepripažintini pagrįstais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta,

kad teismui tam tikrais atvejais kyla pareiga ex officio patikrinti, ar

pagrindas, iš kurio kildinama ginama teisė, yra tinkamas (žr., pvz., Lietuvos

Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2014).

Savo iniciatyva ir nesant šalių prašymo teismas sprendžia dėl sandorio pripažinimo

niekiniu tada, kai nagrinėjant bylą sandorio pripažinimas niekiniu tampa

akivaizdus. Esant akivaizdžiam sandorio negaliojimo pagrindui teismui nereikia

rinkti papildomų įrodymų, o pripažinęs sandorį niekiniu teismas turi taikyti

atitinkamus teisinius padarinius neatsižvelgdamas į bylos šalių reikalavimus.

Tik išsprendus dėl niekinio sandorio teisinių padarinių užbaigiamas ginčo

sprendimas ir atkuriama teisinė taika (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

2015 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-241-611/2015;

2015 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-695/2015;

2013 m. spalio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2013 ir jose nurodomą kasacinio teismo praktiką).

Atsižvelgiant į šioje byloje pareiškėjo

nurodytus argumentus, susijusius su jo (pareiškėjo) pažeistomis teisėmis ir teisėtais

interesais, kuriuos jis siekia apginti ginčydamas atsakovų priimtus

administracinius aktus, darytina išvada, kad nėra jokio teisinio pagrindo

konstatuoti, jog būtent 2013 m. vasario 14 d. jungtinės veiklos sutartis Nr.

J9-116/AS-124 yra tas pagrindas, iš kurio pareiškėjas kildina savo ginamą

teisę. Be to, būtinas akivaizdumo elementas, tačiau pareiškėjas nenurodo jokių

teisiškai pagrįstų argumentų, kuriais remiantis turėtų būti konstatuota, kad

minėtas sandoris yra niekinis. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nurodomoje

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 22 d. nutartyje

administracinėje byloje Nr. A525-448/2009 nebuvo nagrinėjami ir

sprendžiami klausimai, susiję su savivaldybių administracijų sudarytos

jungtinės veiklos sutarties, kurios tikslas – parengti detalųjį planą,

teisėtumu.

Byloje nustatyta, kad Detalųjį planą

parengė UAB „Sweco Lietuva“, turinti teisę rengti tokio pobūdžio teritorijų

planavimo dokumentą. Pareiškėjas jokiais įrodymais nepagrindžia savo pozicijos,

kad ši įmonė nepagrįstai ir neteisėtai parengė Detalųjį planą, ir kaip ta aplinkybė,

kad ši įmonė parengė Detalųjį planą, pažeidžia jo (pareiškėjo) teises ir

teisėtus interesus. Taip pat pareiškėjas nenurodo, kaip jo teises ir teisėtus

interesus pažeidžia faktas, kad Detaliojo plano planavimo sąvadą parengė

Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ir jį patvirtino šios savivaldybės

vyriausiasis architektas.

Teisiškai nepagrįstu pripažintinas

pareiškėjo argumentas, kad Klaipėdos rajono savivaldybės taryba neteisėtai, t.

y. neturėdama kompetencijos, patvirtino Detalųjį planą, nes tai yra išimtinė

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus teisė, kuri jam buvo

perduota 2014 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. T11-15. Teritorijų planavimo

įstatymo 26 straipsnio 4 dalis nustatė teisę tiek savivaldybės tarybai, tiek

savivaldybės administracijos direktoriui tvirtinti detaliuosius planus.

Klaipėdos rajono savivaldybės tarybai nustačius, kad pagal Klaipėdos rajono

savivaldybės administracijos direktoriaus pareigybės aprašymą detaliuosius

planus turi teisę tvirtinti administracijos vadovas, nėra jokio pagrindo

teigti, kad Klaipėdos rajono savivaldybės taryba prarado teisę tvirtinti

Detalųjį planą. Pareiškėjo nurodomoje Lietuvos vyriausiojo administracinio

teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A520-500/2013 buvo

nagrinėjamos aplinkybės, susijusios su Kauno rajono

savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 17 d. sprendimo Nr. TS-346 „Dėl Kauno

laisvosios ekonominės zonos teritorijos specialiojo plano tvirtinimo“ dalimi,

kuria buvo patvirtintas Kauno laisvosios ekonominės zonos specialusis planas.

Byloje buvo nustatyta, kad specialųjį planą patvirtino nekompetentingas, t. y.

neturėjęs teisės jį tvirtinti, viešojo administravimo subjektas (Kauno rajono

savivaldybės taryba), nes Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 580 „Dėl Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijos ribų

patvirtinimo ir specialiojo plano rengimo“ specialųjį planą buvo pavesta

tvirtinti Kauno apskrities viršininko administracijai, o ne Kauno rajono

savivaldybės tarybai. Taigi šioje administracinėje byloje nenagrinėtos

aplinkybės, susijusios su detaliųjų planų patvirtinimu, savivaldybės

administracijos direktoriaus ar tarybos kompetencija patvirtinti detalųjį

planą.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pareiškėjo šioje

byloje tiek pirmosios instancijos teismui, tiek apeliacinės instancijos teismui

raštu bei žodžiu išsakytus argumentus, susijusius su konkrečiais Detaliojo

plano sprendiniais, kurie, pareiškėjo teigimu, pažeidžia jo teises ir teisėtus

interesus, pripažįsta pagrįsta ir teisėta pirmosios instancijos teismo padarytą

išvadą, jog Detaliajame plane suplanuoti servitutai, nustatytos specialiosios

žemės naudojimo sąlygos, numatytas sklypų padalijimas, atsižvelgiant į planuojamo

objekto statusą (ypatingą svarbą valstybei ir visuomenei), į siekiamus patenkinti

visuomenės poreikius, į tai, kad realizuojant Detaliojo plano sprendinius

neišvengiamai turės būti sprendžiama ir dėl žemės paėmimo iš privačių žemės

savininkų šiam poreikiui užtikrinti, nepažeidžia pareiškėjo teisių ir teisėtų

interesų. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad

pareiškėjo žemės sklypai bus paimami visuomenės poreikiams vadovaujantis Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos

valstybinės svarbos projektus įstatymu.

Pirmosios instancijos teismas

nepripažino pagrįstais pareiškėjo argumentų, kad Detaliuoju planu

nenumatyti nuvažiavimai į jam priklausančius žemės sklypus. Pirmosios

instancijos teismas, išanalizavęs Detaliojo plano rengimo metu aptartus su

pareiškėju projektinius pasiūlymus, nustatė, kad pareiškėjas į žemės sklypus

galės patekti per projektuojamą keturšalę sankryžą, nuvažiavimai į pareiškėjo

žemės sklypą numatyti pagal ribotus atstumus tarp sankryžų, kurios mieste

negali būti dažniau kaip 500 metrų. Taip pat pirmosios instancijos teismas

nustatė, kad per Klaipėdos vandenvietės teritoriją nuvažiavimai nenumatyti, nes

joje yra apsaugos zona, todėl į Klaipėdos vandenvietės teritoriją taip pat bus

galima patekti per keturšalę sankryžą.

Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta, kad

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai 2011 m. gegužės 2 d. išduotas

statybos leidimas statyti naujus statinius pagal projektą „Privažiavimo kelių

sutvarkymas į multimodalinių krovinių terminalus pietinėje uosto dalyje, Kairių

gatvės nuo skirtingų lygių sankryžos, Taikos prospekto su Kairių gatve iki

Klaipėdos kanalo rekonstravimas“, o iš planinių sprendinių matyti, jog yra

suprojektuoti nuvažiavimai į pareiškėjo žemės sklypus.

Iš apeliaciniame skunde nurodytų argumentų matyti,

kad pagal projektą „Privažiavimo kelių sutvarkymas į multimodalinių krovinių

terminalus pietinėje uosto dalyje, Kairių gatvės nuo skirtingų lygių sankryžos,

Taikos prospekto su Kairių gatve iki Klaipėdos kanalo rekonstravimas“ kelias

nuo Kairių gatvės į pareiškėjo sklypus buvo suprojektuotas, bet nėra nutiestas

ir nėra tiesiamas. Tačiau atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės

administracija atsiliepime į apeliacinį skundą ir šio atsakovo atstovas

apeliacinės instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad yra patekimas į

pareiškėjo žemės sklypus iš Kairių gatvės, t. y. privažiuojama ties vakarine

sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) riba esančiu gruntiniu keliu,

kuriuo pareiškėjas galės naudotis ir pastačius pietinę jungtį. Ši atsakovo

nurodoma susiklosčiusi situacija buvo įvertinta ir teismo posėdyje apžiūrint

Detaliojo plano projektinę dokumentaciją, pareiškėjo pateiktą Antstolės Vidos

Daugirdienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 0004/16/F-850 ir jo

priedus. Iš šių įrodymų matyti, kad patvirtinus Detalųjį planą patekimas į

sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) pareiškėjui išlieka toks pat,

koks yra ir šiuo metu. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apžiūrėjus

Detaliojo plano projektinę dokumentaciją nustatyta, kad yra suprojektuoti

privažiavimai į sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) dalis Nr. 411a

ir Nr. 411b; į sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) dalis Nr. 25a ir

Nr. 25b.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus

įrodymus, susijusius su numatytais privažiavimais prie pareiškėjui nuosavybės

teise priklausančių sklypų, konstatuoja, kad šiuo atveju nėra pagrindo abejoti

pirmosios instancijos teismo išvados dėl nustatytų pareiškėjui privažiavimų

prie sklypų teisingumu ir pagrįstumu.

Apibendrindama išdėstytas aplinkybes bei padarytas

išvadas, sutikdama ir nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų bylos

faktinių ir teisinių aplinkybių bei pateikto jų vertinimo, teisėjų kolegija

daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje

surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti,

teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas.

Pirmosios instancijos teismas atsakė į pareiškėjo reikalavimą ir išnagrinėjo

teisiškai reikšmingus pareikštam reikalavimui

išspręsti skundo argumentus, dėl kurių buvo prašoma tenkinti šį reikalavimą, t.

y. atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus,

priimtas sprendimas yra aiškus ir pakankamai motyvuotas, atitinka ABTĮ 86 bei

87 straipsnių reikalavimus.

Pareiškėjo apeliacinio skundo motyvai nepaneigia

pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl atsakovų administracinių

aktų pagrįstumo ir teisėtumo, atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų

analizės, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas,

o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos

administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu

(1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės

bendrovės „Ferteksos transportas“ apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos

administracinio teismo 2016 m. kovo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis

Alechnavičius

Stasys

Gagys

Dalia

Višinskienė