14cd92dd-e466-48bc-bb59-b4d26642ed17 · Alytaus apylinkės teismas

?Baudžiamosios bylos Nr. e1-841-939/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24744-2022-0 Procesinio sprendimo kategorijos : 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.14; 1.2.4.6.2; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS TEISMO BAUDŽIAMASIS Ä®SAKYMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. rugsėjo 19 d. Prienai Alytaus apylinkės teismo Prienų rÅ«mų teisėja Laima Lubauskienė iÅ¡nagrinėjo Kauno apygardos prokuratÅ«ros Alytaus apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės Linos Eviltienės pareiÅ¡kimÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje M. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Prienų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį terminuotu laisvės atėmimu 4 metams, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 7 punktÄ , laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

2. Prienų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 3 dalį 5 MGL (181,02 Eur) bauda (bauda sumokėta 2007 m. vasario 19 d.);

3. Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktus, terminuotu laisvės atėmimu 14 metų, į bausmės laikÄ Ä¯skaičiuotas suėmimas nuo 2007 m. lapkričio 21 d. (bausmę atlikęs, (duomenys neskelbtini) paleistas iÅ¡ PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus, teistumas neiÅ¡nykęs), kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas nustatė: M. S. 2022 m. liepos 4 d. apie 22.50 val. (duomenys neskelbtini), esančio gyvenamojo namo kambaryje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, buitinio konflikto metu, artimam giminaičiui ir Å¡eimos nariui, kartu gyvenančiam tėvui A. S. tyčia kumščiu sudavė du smÅ«gius, pataikydamas į kairę akį ir į galvos sritį, taip muÅ¡damas nukentėjusiajam A. S. sukėlė fizinį skausmÄ bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį kraujosruva kairės akies vokuose, kraujosruva kairės akies obuolio junginėje, kraujosruva deÅ¡inės akies apatiniame voke.

M. S., apklaustas įtariamuoju, kaltę pripažino ir parodė, kad jis su įteiktu praneÅ¡imu apie įtarimÄ sutinka, tačiau nepamena, kad bÅ«tų sudavęs smÅ«gius tėvui. Jis apie pusę metų grįžęs iÅ¡ įkalinimo įstaigos. Po grįžimo iÅ¡ įkalinimo įstaigos jį į savo namus priėmė gyventi tėvai L. ir A. S.. 2022 m. liepos 4 d. apie 22.30 val. grįžo namo, buvo iÅ¡gėręs, todėl nelabai kÄ pamena. Pamena, kad namuose mama ant jo Å¡aukė, todėl tarp jų kilo žodinis konfliktas.

KÄ pats darė, neprisimena. Namuose jam atrodo tuo metu buvo jo brolis D. ir tėvas A. S.. Atėjo ir tėvas iÅ¡ kito kambario, tada jis Å¡iam trenkė lyg į nosį. Kiek viso smÅ«gių sudavė tėvui, tiksliai nežino, jam atrodo, kad – vienÄ , bet galėjo ir du. Gailisi, kad taip įvyko, visiÅ¡kai pripažįsta sudavęs smÅ«gius tėvui (b. l. 99-102, 108-111, 114-116). Be kaltinamojo M. S. parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkti bei žemiau aptarti faktiniai duomenys.

Nukentėjusysis A. S. parodė, kad M. S. yra jo sÅ«nus, jis nuo 2021 m. lapkričio mėn. gyvena pas juos namuose. 2022 m. liepos 4 d. apie 22.30 val. jo sÅ«nų parvežė į namus. Å is nuėjo į savo kambarį. Jis nuėjęs sÅ«nui papriekaiÅ¡tavo, kad grįžo iÅ¡gėręs alkoholio, ir nuėjo į antrÄ aukÅ¡tÄ . BÅ«damas antrame aukÅ¡te, iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ , riksmÄ , suprato, kad M. nori muÅ¡ti mamÄ , o sÅ«nus D. motinÄ gina. Tada jis nuėjo į M. kambarį ir pamatė, kad vyksta grumtynės, tai yra M. nori muÅ¡ti savo motinÄ , o D. juos skiria.

Tarp brolių vyksta grumtynės. Tada jis suėmė M. už liemens, iÅ¡ nugaros pusės, o motina D. traukė į save. Tuo metu, kai laikė M., Å¡is, atsisukęs, rankos kumščiu jam sudavė į veidÄ . Pirmu smÅ«giu jam pataikė į kairės akies sritį, o po to, antru smÅ«giu jam pataikė į galvos sritį, norėjo suduoti ir trečiÄ smÅ«gį, tačiau jis smÅ«gio iÅ¡vengė. Dėl sÅ«naus M. S. suduotų smÅ«gių jis jautė fizinį skausmÄ , tuo metu akimi pradėjo prasčiau matyti, akyje liko kraujosruva.

Atitraukęs M., jis nuėjo į kitÄ kambarį ir iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus. Atvykus policijos pareigÅ«nams, M. buvo iÅ¡ namų iÅ¡važiavęs dviračiu. Vėliau policijos pareigÅ«nai M. surado ir iÅ¡sivežė. Jam iki Å¡iol skauda kairę akį, kuriÄ jam sužalojo M. S.. Civilio ieÅ¡kinio Å¡ioje byloje dėl jam padarytos žalos nereikÅ¡ (b. l. 12-23, 25-27). Liudytojas D. S. apklausos metu nurodė, jog jam iÅ¡aiÅ¡kinta teisė atsisakyti duoti parodymus ar neatsakyti į tam tikrus jam pateiktus klausimus, kadangi Å¡ioje byloje įtariamasis yra jo brolis M.

S.. Pasinaudodamas Å¡ia teise, jis atsisakė duoti parodymus (b. l. 45-49). Liudytoja L. S. parodė, kad sÅ«nus M. S., kuomet buvo paleistas iÅ¡ kalėjimo 2021 m. lapkričio mėnesį, sugrįžo gyventi į jos ir sutuoktinio A. S. namus. 2022 m. liepos 4 d. ji, važiuodama iÅ¡ darbo Kaune, kartu parvežė ir M. S., kuris buvo neblaivus. Kai grįžo, M. S. nuėjo į lovÄ . Buvo vėlus vakaras, po 22 val., ji ir D. S. dviese sėdėjo kambaryje ir žiÅ«rėjo televizorių. Kambario durys buvo atviros.

Staiga priÅ¡okęs prie D., M. S. smÅ«giavo ranka D. į veidÄ ir nubėgo atgal į kambarį bei apsimetė, kad miega. Ji nuėjo pas M. S. į kambarį, ėmė šį barti, kad jis trenkė broliui. Tada M. S. paÅ¡oko iÅ¡ lovos ir puolė jÄ , bet tuo metu atlėkė D. ir suspaudė M. S. rankas, todėl Å¡is nespėjo jai suduoti smÅ«gių. Kai pradėjo Å¡aukti, atbėgo iÅ¡ savo kambario A. S.. Tuo metu D. su M. buvo susikibę. A. S. ėmė aiÅ¡kintis, kas vyksta. Tuomet M. S., nustÅ«mė nuo savęs brolį, trenkė kumščiu be jokių kalbų tėvui į deÅ¡inę akį.

D. apglėbė M. ir šį laikė, kad jis daugiau nesimuÅ¡tų. Jie abu iÅ¡sirito iÅ¡ kambario į koridorių. A. S. tuo metu paskambino policijai. Ji bandė visÄ laikÄ sÅ«nus iÅ¡skirti, nes Å¡ie grÅ«mėsi. M. pradėjo viskÄ namuose daužyti, mėtyti daiktus. Ji, D. ir A. S. nuėjo į namo antrÄ aukÅ¡tÄ ir laukė, kol atvyks policija. Ar daugiau smÅ«gių M. S. sudavė A. S., ji nematė. Po Å¡io įvykio A. S. akis paraudo, pastarasis skundėsi akies skausmu (b. l. 52-55). IÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra dviejų aukÅ¡tų mÅ«rinio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje.

Pirmo aukÅ¡to svetainės kambaryje ant grindų iÅ¡mėtyti įvairÅ«s namų apyvokos daiktai, pakuotės (b. l. 33-39). Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio K. D. tarnybiniame praneÅ¡ime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad nukentėjęs asmuo yra A. S.. SmurtÄ patyrusio asmens sužalojimai – kraujosruva, kurios padarymo vieta pažymėta kairėje akyje. SmurtÄ patyrusio asmens bÅ«sena – Å¡okas, akivaizdi baimė.

Smurtu įtariamas asmuo M. S. akivaizdžiai neblaivus, alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 0,54 promilės girtumas. Gautas A. S. paaiÅ¡kinimas, kad jis sÅ«nui M. S., kuris grįžo neblaivus į namus, pradėjo aiÅ¡kinti, kad Å¡is negertų, nes vėl sugrįš į kalėjimÄ , kilo konfliktas tarp jų ir M. S. keletÄ kartų sudavė savo tėvui į veidÄ , tuo sukeldamas fizinį skausmÄ . M. S. paaiÅ¡kino, kad grįžo į namus iÅ¡gėręs ir nuėjo miegoti į savo kambarį. Ä® kambarį atėjo tėvas A.

S., kuris pradėjo rėkti dėl to, kad jis vėl geria. Tarp jų kilo konfliktas, kurio metu vienas kitam sudavė po keletÄ smÅ«gių į veido sritis. Jis neneigia sudavęs savo tėvui. Ä®vykio aplinka netvarkinga, iÅ¡mėtyti daiktai (b. l. 5-9). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. S. nustatyta: kraujosruva kairės akies vokuose, kraujosruva kairės akies obuolio junginėje, kraujosruva deÅ¡inės akies apatiniame voke. Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kÅ«nu ir (arba) kÅ«nui judant bei kontaktuojant su daiktu (-ais).

Sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyti laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimai galėjo būti padaryti dėl ne mažiau kaip vieno trauminio poveikio. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu. Skausmas neobjektyvus nusiskundimas, negali būti nustatomas specialiais tyrimais, jo sukėlimas priklauso nuo įvairių veiksnių. Dėl anksčiau išvardintų priežasčių nustatyti, ar tiriamajam buvo sukeltas fizinis skausmas, neįmanoma (b. l. 43-44).

IÅ¡ duomenų bazės „Asmens duomenys“ iÅ¡raÅ¡o matyti, kad nukentėjusysis A. S. yra kaltinamojo M. S. tėvas (b. l. 56-57). Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar Å¡eimos nariui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. IÅ¡tyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina iÅ¡vada, jog įrodyta, kad kaltinamasis M.

S. tyčia Å¡eimos nariui – tėvui A. S. kumščiu sudavė du smÅ«gius, pataikydamas į kairę akį ir į galvos sritį, taip muÅ¡damas nukentėjusiajam A. S. sukėlė fizinį skausmÄ bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį kraujosruva kairės akies vokuose, kraujosruva kairės akies obuolio junginėje, kraujosruva deÅ¡inės akies apatiniame voke. Kaltinamasis visiÅ¡kai prisipažino dėl Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo. Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamÄ veikÄ be jo paties parodymų, kuriais netikėti teismas neturi pagrindo, nes jie patvirtinti kita bylos medžiaga ir yra nuoseklÅ«s, logiÅ¡ki, įrodyta nukentėjusiojo A.

S., liudytojos L. S. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, bei raÅ¡ytiniais įrodymais. Teismas, įvertinęs kaltinamojo smurtinių veiksmų pobÅ«dį (du kartus smÅ«giuota kumščiu), intensyvumÄ , nukentėjusiojo sužalojimų pobÅ«dį (kraujosruva kairės akies vokuose, kraujosruva kairės akies obuolio junginėje, kraujosruva deÅ¡inės akies apatiniame voke), kaltinamojo ir nukentėjusiojo paaiÅ¡kinimus, daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamojo smurtiniai veiksmai sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmÄ ir nežymiai sutrikdė pastarojo sveikatÄ .

Konstatuotina, kad nukentėjusiojo patirtas fizinis skausmas ir nežymus sveikatos sutrikdymas yra kaltinamojo tiesioginio fizinio poveikio nukentėjusiajam iÅ¡dava, tai yra tarp atsiradusių pasekmių ir kaltinamojo neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Kaltinamasis, smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu atliko intensyviai, panaudodamas fizinę jėgÄ , todėl numatė, kad dėl jo veiksmų gali atsirasti BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyti padariniai, Å¡iuo atveju fizinio skausmo nukentėjusiajam sukėlimas ir nežymus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas, tačiau elgėsi pavojingai, padarinių norėjo, taip sÄ moningai leido jiems atsirasti, tai yra veikė tiesiogine tyčia.

Fizinį smurtÄ kaltinamasis panaudojo prieÅ¡ savo Å¡eimos narį – tėvÄ . Remiantis paminėtu, kaltinamojo nusikalstami veiksmai kvalifikuojami pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo iÅ¡aiÅ¡kinta galimybė procesÄ užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato. Kaltinamasis sutiko, kad prokurorė kreiptųsi į teismÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir jam siÅ«loma skirti bausmės rÅ«Å¡imi ir trukme (b. l. 125-126).

PraneÅ¡imas apie sprendimÄ užbaigti procesÄ teismo baudžiamuoju įsakymu nukentėjusiajam įteiktas, prieÅ¡taravimų prokurorės sprendimui negauta (b. l. 128-129). Nukentėjusysis civilinio ieÅ¡kinio nereiÅ¡kia. Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina iÅ¡vada, jog procesas gali bÅ«ti baigiamas priimant baudžiamÄ jį įsakymÄ . BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: vieÅ¡ieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areÅ¡tas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis M. S. tris kartus teistas, tame tarpe vienÄ kartÄ teistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir vienÄ kartÄ pagal 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktus, nusikalstamÄ veikÄ padarė esant neiÅ¡nykusiam teistumui, praėjus mažam laiko tarpui po to, kai atliko bausmę, paskirtÄ Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu, baustas administracine tvarka (b. l. 76-77), Prienų PSC priklausomybių ligų gydytojo ir psichiatro stebimų pacientų grupei nepriklauso (b. l. 64), laisvės atėmimo vietų ligoninės Psichiatrijos skyriuje M.

S. buvo gydomas nuo 2010 m. liepos 23 d. iki 2010 m. rugpjūčio 4 d. ir nuo 2011 m. vasario 9 d. iki 2011 m. vasario 11 d. Taip pat, bausmės atlikimo metu M. S. buvo konsultuotas gydytojo psichiatro ambulatoriškai (b. l. 65). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje nurodyta, kad, kadangi nenustatyti lėtiniai ar laikini psichikos sutrikimai, dėl kurių M. S. negalėtų adekvačiai suprasti aplinkybių, turinčių reikšmės nagrinėjamai bylai, ir duoti apie tai parodymų, M.

S. nereikalinga skirti teismo psichiatrinę ekspertizę (b. l. 71-72). Kaltinamasis nedirba, neregistruotas Užimtumo tarnyboje. Pagal pavojingumo visuomenei laipsnį padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, o atsakomybę sunkinančios aplinkybė yra tai, kad nusikalstama veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei kad nusikalstamÄ veikÄ padarė recidyvistas.

Paminėtos kaltinamÄ jį charakterizuojančios aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinė kaltinamojo gyvenime ir charakterizuoja kaltinamÄ jį kaip asmenį, linkusį nesilaikyti įstatymų, daryti tyčinius nusikaltimus, bei rodo, kad jis iÅ¡vadų iÅ¡ ankstesnio teistumo nepadarė, nes, nepaisant taikytų bausmių ir priemonių, savo antivisuomeninių nuostatų nekeitė ir vėl nusikalto, todėl manytina, kad bausmės tikslai paskyrus jam bausmės rūšį, nesusijusiÄ su trumpalaikiu laisvės atėmimu, atsižvelgiant į kaltinamÄ jį charakterizuojančius duomenis bei teismo pirmiau aptartas aplinkybes, pasiekti nebus.

Ä®vertinus aukščiau aptartas aplinkybes, siekiant ne tik nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, bet ir prevenciÅ¡kai jį pataisyti, atsižvelgiant į kaltinamojo amžių, asmenybę, atsakomybę lengvinančiÄ ir sunkinančias aplinkybes, kaltinamojo elgesį iki nuskalstamos veikos padarymo, kitus kaltinamÄ jį charakterizuojančius duomenis, M. S. skirtina prokurorės pasiÅ«lyta bausmės rÅ«Å¡is – areÅ¡tas. Kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 641 straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Skiriant bausmę, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laikÄ Ä¯skaitytinas kaltinamojo laikino sulaikymo laikas nuo 2022 m. liepos 4 d. 23 val. 30 min. iki 2022 m. liepos 5 d. 11 val. 15 min. (viena para), vienÄ laikinojo sulaikymo parÄ prilyginant vienai areÅ¡to parai (b. l. 90-92, 93-95). Kaltinamajam, vadovaujantis BPK 119 straipsniu, iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios paliktina kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (b. l. 67-68).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, nusprendžia: M. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 60 (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imties) parų areÅ¡to bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, M. S. paskirtÄ bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti galutinę 40 (keturiasdeÅ¡imties) parų areÅ¡to bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikÄ nuo 2022 m. liepos 4 d. iki 2022 m. liepos 5 d. (vienÄ parÄ ), M.

S. iÅ¡bÅ«tÄ laikinajame sulaikyme, vienÄ laikinojo sulaikymo parÄ prilyginant vienai areÅ¡to parai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 bei 722 straipsniais, skirti M. S. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimÄ dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas artimam giminaičiui ar Å¡eimos nariui, Å¡iÄ baudžiamojo poveikio priemonę įvykdant per penkis mėnesius nuo faktinio paleidimo iÅ¡ areÅ¡tinės, atlikus areÅ¡to bausmę, dienos.

Bausmės pradžiÄ M. S. skaičiuoti nuo faktinio M. S. atvykimo atlikti bausmės ar sulaikymo momento. IÅ¡aiÅ¡kinti M. S., kad jis ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo darbo dienÄ , įstaigos darbo metu, atvykti į Alytaus pataisos namus atlikti areÅ¡to bausmės arba jeigu dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalės nustatytu laiku atvykti, jis privalo raÅ¡tu arba elektroniniu paÅ¡tu praneÅ¡ti Alytaus pataisos namų administracijai apie neatvykimo priežastis ir susiderinti atvykimo atlikti bausmės datÄ .

Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti areÅ¡to bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paieÅ¡kÄ atlieka policija. M. S. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios. IÅ¡aiÅ¡kinti M. S., kad areÅ¡to bausmės vykdymÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areÅ¡tas, Å¡iÄ bausmę atlieka pataisos įstaigoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 3, 4 dalimis, nuteistieji, kuriems paskirtas areÅ¡tas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigÄ atlikti areÅ¡to bausmės. Pataisos įstaigas, kuriose areÅ¡to bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustato Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į areÅ¡to bausmės atlikimo vietÄ , privalo iki Å¡io straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai praneÅ¡ti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti areÅ¡to bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datÄ .

Ä®teikti M. S. teismo baudžiamojo įsakymo nuoraÅ¡Ä , iÅ¡siunčiant jį registruotu laiÅ¡ku. IÅ¡aiÅ¡kinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo Å¡io dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rÅ«mams praÅ¡ymÄ , reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimÄ teisme. Kaltinamajam pasinaudojus Å¡ia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimÄ teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas. Teisėja Laima Lubauskienė