14cd3554-99f5-4e63-855d-bd61caf86689 · Kauno apygardos teismas

Administracinė byla Nr. ATP-6-579/2013;                                                                                       Teisminio proceso Nr.4-17-3-00416-2012-1                                                                       Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4.; 45.4.5.;79.1. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. sausio 10 d.Kaunas Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo N. G. apeliacinį skundÄ dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimo N. G. administracinio teisės pažeidimo byloje ir n u s t a t ė :

Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimu N. G. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - LR ATPK) 127 str. 2 d. 100 Lt (vieno šimto litų) dydžio bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d. - 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams (galutinė subendrinta nuobauda – 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams) už tai, kad jis 2012-04-20 apie 11.08 val.,(duomenys neskelbtini) , šalia namo Nr. 3, vairuodamas automobilį „Saab 9-5“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, pradėjo važiuoti nuo deÅ¡iniojo kelio važiuojamosios dalies kraÅ¡to ir tam, kad apsisukti, suko į kairę, ko pasėkoje užstojo keliÄ ta pačia kryptimi tiesiai važiavusiam automobiliui „VW Passat“, valst. Nr. T09955, priklausančiam UAB „Modesta“, vairuojamam V. R., gim. 1971-08-27. Taksi automobilio vairuotojas vengdamas susidÅ«rimo staigiai stabdė ir iÅ¡važiavo į prieÅ¡ingo eismo juostÄ , kur susidÅ«rė su prieÅ¡inga kryptimi važiavusia transporto priemone „Opel Astra“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančia ir vairuojama R. B., gim. 1952-09-15. Įvykio metu buvo apgadinti „VW Passat“ ir „Opel Astra“ automobiliai. „Saab 9-5“ vairuotojas N. G. iš eismo įvykio vietos pasitraukė, N. G. savo veiksmais pažeidė KET 9, 106, 232 p. reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.Teismas pareiškėjo kaltę grindė rašytiniais bylos duomenimis, liudytojų R. K., R. M., V. R., P. B. parodymais.

Atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Skundu pareiÅ¡kėjas N. G. praÅ¡o Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimÄ panaikinti ir bylÄ nutraukti. Teigia, jog pažeidimų nepadarė. Nurodo, jog iÅ¡ kelio praplatėjimo norėjo atlikti apsisukimo manevrÄ , pradėjus manevrÄ , pastebėjo atvažiuojantį taksi automobilį, kuris prieÅ¡ pareiÅ¡kėjo automobilį staigiai stabdė, jį sumėtė ir iÅ¡važiavęs į prieÅ¡ingÄ eismo juostÄ taksi automobilis susidÅ«rė su kitu automobiliu.

Po įvykio pareiškėjas teigia priėjęs prie taksi automobilio vairuotojo ir pasakęs „kam lakstai“, kuris į tai nieko neatsakė, o priėjus prie kito automobilio vairuotojo, šis sutiko, kad taksistai laksto. Kadangi įvykis įvyko dėl taksi automobilio kaltės, pareiškėjo automobilis nenukentėjo, todėl jis, manydamas, kad su vykiu nesusijęs, nuvažiavo. Pareiškėjas teigia, jog iš automobilio išlipęs su tikslu įsitikinti, ar nebuvo sužeistų žmonų, o ne manydamas, kad susijęs su įvykiu.

PareiÅ¡kėjas teigia KET 114 str. reikalavimų nepažeidęs, manevrÄ pradėjo daryti įsitikinęs, kad prieÅ¡ingoje eismo juostoje nėra važiuojančių transporto priemonių. Skunde tai pat teigia, jog Å¡ias aplinkybes bei tai, kad įvykio kaltininkas yra taksi automobilio vairuotojas, patvirtina ir pareiÅ¡kėjo iniciatyva atliktas tyrimas, dėl kurio iÅ¡vadų apklausta specialistė O. L.. PareiÅ¡kėjas teigia, jog teismas nepagrįstai nesivadovavo Å¡iais įrodymais, nesutinka su teismo argumentais dėl atlikto tyrimo ir specialistės paaiÅ¡kinimo vertinimo.

Teigia, jog O. L. dirba pagal verslo liudijimÄ ir daugiau kaip 50 metų atlieka ekspertizes. Skundo autorius taip pat nesutinka ir su policijos pareigÅ«nų parodymų vertinimu, nurodo, jog jie įvykio nematė. Skunde teigiama, jog nėra subjektyviojo ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo požymio, pareiÅ¡kėjo tyčios, nes pareiÅ¡kėjas teigia buvęs įsitikinęs, kad jis su įvykiu nesusijęs ir nėra eismo įvykio dalyvis. Teigia, jog teismo iÅ¡vados dėl pareiÅ¡kėjo kaltės padarius ATPK 130 str. 1 d. numatytÄ pažeidimÄ nepagrįstos ir nemotyvuotos, priimtos iÅ¡samiai, neÅ¡aliÅ¡kai ir teisingai neiÅ¡siaiÅ¡kinus ir neįvertinus įrodymų.

Teismas rėmėsi tik vienos pusės pateiktais įrodymais, ignoruodamas tuos, kuriuos pateikė pareiÅ¡kėjas, nepaÅ¡alino byloje prieÅ¡taravimų, todėl mano, jog nutarimas neteisėtas. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus kelių policijos poskyrio virÅ¡ininkas praÅ¡o N. G. skundÄ atmesti. Teigiama, jog visos aplinkybės iÅ¡nagrinėtos tinkamai, nuobauda skirta sankcijos ribose. PareiÅ¡kėjas nurodo, jog pro Å¡oninį durelių stiklÄ matė taksi automobilį, atvažiuojantį dideliu greičiu, todėl atlikdamas manevrÄ jis privalėjo šį automobilį praleisti ir tik po to atlikti apsisukimo manevrÄ .

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjo skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas (Å¡iuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylÄ , privalo iÅ¡aiÅ¡kinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat iÅ¡aiÅ¡kinti kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis.

Teismas kiekvienu atveju turi visapusiÅ¡kai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡aiÅ¡kinamos bei įvertinamos visos reikÅ¡mingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 straipsniai). ATPK 286 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iÅ¡nagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylÄ , organo (pareigÅ«no) priimtame nutarime turi bÅ«ti bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių iÅ¡dėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas.

Å ia įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teisė į motyvuotÄ , argumentuotÄ teismo sprendimÄ . Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ apeliacine tvarka, konstatuoja, jog Å¡ios normos pripažįstant N. G. kaltu padarius ATPK 127 str. 2 d. numatytÄ pažeidimÄ , nepažeistos, pritaikytos tinkamai. Teismas nagrinėdamas šį pažeidimÄ , iÅ¡samiai iÅ¡analizavo surinktų įrodymų visumÄ , teismo iÅ¡vados pagrįstos ir motyvuotos. AukÅ¡tesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo iÅ¡vada, jog byloje surinktų duomenų visuma patvirtina, kad eismo įvykis, kurio metu susidÅ«rė V.

R. vairuojamas automobilis „VW Passat“ ir P. B. vairuojamas automobilis „Opel Astra“, įvyko dėl N. G. kaltės, dėl jo padarytų kelių eismo taisyklių pažeidimų. Dėl N. G. veiksmų, pažeidžiančių KET 9, 106 p. reikalavimus, taksi vairuotojas V. R. vengiant susidÅ«rimo buvo priverstas staigiai stabdyti ir iÅ¡važiavo į prieÅ¡ingÄ eismo juostÄ , kur susidÅ«rė su automobiliu „Opel Astra“. Å ios aplinkybės nustatytos eismo įvykio dalyvių V. R., P. B. paaiÅ¡kinimais, iÅ¡ dalies taip pat ir paties pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimais, policijos pareigÅ«nų R.

K., V. R. tarnybiniais praneÅ¡imais, eismo įvykio schema (b. l. 18), fotonuotraukomis (b. l. 19-22), transporto priemonių techninės apžiÅ«ros aktais (b. l. 23, 25), kita bylos medžiaga. Pažymėtina, jog susidÅ«rusių automobilių vairuotojai nuosekliai, tiek ikiteisminėje pažeidimo tyrimo stadijoje, tiek ir teisme aiÅ¡kino, jog jų manymu įvykis įvyko dėl automobilio „Saab“ vairuotojo kaltės, kuris netinkamai iÅ¡ gatvėje esančio praplatėjimo norėjo atlikti apsisukimo manevrÄ - neįsitikinęs, kad tai daryti saugu, pradėjo važiuoti nuo kelio kraÅ¡to lanku, siekdamas apsisukti, dėl ko sudarė kliÅ«tį taksi automobiliui („VW Passat“).

Nors pareiÅ¡kėjas teigia, jog jis KET 114 p. reikalavimų nepažeidė darydamas apsisukimo manevrÄ , tačiau tokio punkto pažeidimas pareiÅ¡kėjui ir neinkriminuotas. PareiÅ¡kėjui inkriminuota, kad jis pažeidė važiavimo pradžiÄ ir manevravimÄ reguliuojantį KET 106 p., kuriame nustatyta, jog prieÅ¡ pradėdamas važiuoti, prieÅ¡ persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti keliÄ (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.

Pažymėtina, jog tiek V. R., tiek ir R. B. nuosekliai teigė, jog pareiÅ¡kėjas apsisukimo manevrÄ pradėjo netinkamai, nepersirikiavęs į antrÄ tos pačios krypties eismo juostÄ , o iÅ¡ kelio, kuris turi po dvi prieÅ¡ingų krypčių eismo juostas, kraÅ¡to. V. R. paaiÅ¡kino, jog manevrÄ â€žSaab“ pradėjo iÅ¡ kelio praplatėjimo, kuris matomas eismo įvykio schemoje bei fotonuotraukose. R. B. nurodė, jog pareiÅ¡kėjas manevrÄ ruošėsi daryti iÅ¡ pirmos juostos. Nei vienas iÅ¡ Å¡ių asmenų nenurodė, jog pareiÅ¡kėjas ketindamas apsisukti buvo persirikiavęs lygiagrečiai skiriamajai juostai, todėl Å¡ių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai teigti, jog pareiÅ¡kėjas iÅ¡ tiesų netinkamai pradėjo važiuoti.

ManevrÄ pradėjo lanku nuo kelio kraÅ¡to, beveik statmenai kelio kraÅ¡tui, tinkamai nepersirikiavęs lygiagrečiai skiriamajai linijai. Nors pareiÅ¡kėjas teigė, kad jis jau buvo persirikiavęs posÅ«kiui ir stovėjo lygiagrečiai skiriamajai linijai, tačiau tai prieÅ¡tarauja surinktų duomenų visumai, eismo įvykio schemai bei kitų liudytojų paaiÅ¡kinimams bei iÅ¡ dalies paties pareiÅ¡kėjo aiÅ¡kinimui. Teismo posėdžio metu N. G. teigdamas, jog buvo persirikiavęs prie skiriamosios linijos ir praleidinėjo automobilius, kartu paaiÅ¡kino, jog taksi automobilį pamatė atvažiuojantį „iÅ¡ kairės“ (b. l. 118).

Be to, liudytojų V. R., R. B. paaiÅ¡kinimai bei eismo įvykio schemos patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas pilnai net nebuvo persirikiavęs į antrÄ jÄ deÅ¡inės kelio pusės juostÄ . Tai patvirtina, jog jo automobilis įvykio metu buvo ne lygiagrečiai, o beveik statmenai, nes taksi automobilį pamatė ne iÅ¡ galo, o iÅ¡ Å¡ono, iÅ¡ kairės. Ir tai leidžia pagrįstai teigti, jog N. G. manevrÄ pradėjo pažeisdamas KET 106 p. reikalavimus, tai yra pradėdamas važiuoti nuo deÅ¡inio važiuojamosios kelio dalies kraÅ¡to (Å¡iuo atveju siekdamas atlikti apsisukimo manevrÄ ), nesilaikė visų atsargumo priemonių, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepraleido ta pačia kryptimi važiavusios transporto priemonės (užstojo keliÄ â€žVW Passat“ automobiliui), dėl ko „VW Passat“ automobilis buvo priverstas staigiai stabdyti ir iÅ¡važiavęs į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ susidÅ«rė su automobiliu „Opel Astra“.

Tai, kad taksi automobilis galimai nežymiai virÅ¡ijo leistinÄ greitį (pareiÅ¡kėjo teigimu važiavo apie 60 km/h greičiu) Å¡iuo atveju esminės reikÅ¡mės įvykiui neturėjo ir nebuvo pagrindinė sÄ lyga kilti eismo įvykiui, nes iÅ¡ eismo įvykio vietos fotonuotraukų matyti, jog tiek į vienÄ kelio pusę, tiek į kitÄ kelio pusę kelio matomumas geras, todėl tai negalėjo sukliudyti laiku pamatyti taksi automobilį, ypač atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjo teigimu, jis taksi automobilį pastebėjo 300 metrų atstumu.

Tai tik dar kartÄ patvirtina, jog tai pareiÅ¡kėjas pažeidė KET taisykles pradėdamas manevrÄ nuo kelio kraÅ¡to. Taksi automobilio vairuotojas, matydamas, jog automobilis ketina pradėti važiuoti nuo kelio kraÅ¡to, neturi pareigos numatyti, jog tas automobilis elgsis ne pagal taisykles.PareiÅ¡kėjas teisus, jog policijos pareigÅ«nai eismo įvykio aplinkybių nematė, jų paaiÅ¡kinimai bei parodymai nėra tiesioginiai įrodymai, tačiau jų parodymai bei tarnybiniai praneÅ¡imai svarbÅ«s nustatant kitų įrodymų patikimumÄ .

Atsižvelgiant į tai, kad pareigūnai nesuinteresuoti bylos baigtimi, nesusiję nei su vienu iš eismo įvykio dalyvių, jų parodymai atitinka tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog tarnybiniuose panešimuose įvykio aplinkybės užfiksuotos taip, kaip jas nurodė eismo įvykio dalyviai iš karto po įvykio. Tai tik patvirtina, jog V. R. ir P. B. paaiškinimai bei parodymai yra patikimi ir teismas pagrįstai jais rėmėsi, nes jie nuoseklūs, išsamūs ir neprieštarauja tarpusavyje.

PareiÅ¡kėjas skunde taip pat nesutinka su specialistės O. L. pateikto tyrimo bei jos paaiÅ¡kinimų vertinimu. AukÅ¡tesnysis teismas, iÅ¡nagrinėjęs skundÄ ir bylos medžiagÄ , konstatuoja, jog visi bylos įrodymai, o taip pat ir Å¡ie įrodymai, įvertinti įrodymų visumoje. AukÅ¡tesniojo teismo nuomone, teismas pagrįstai juos vertino kaip nepakankamai patikimus, nes O. L., nors ir turi didelį ekspertinio darbo staÅ¾Ä , tačiau į ekspertų sÄ raÅ¡Ä ji neįraÅ¡yta ir eismo įvykio aplinkybių nematė.

Be to, O. L. aiÅ¡kindama įvykį, atlikdama tyrimÄ , vadovavosi pareiÅ¡kėjo iÅ¡dėstyta įvykio versija, jog jis apsisukimo manevrÄ ketino atlikti bÅ«damas iÅ¡ilgai skiriamosios kelio juostos, tai yra pavažiavęs Žemaitės gatvės link prie aÅ¡inės kelio linijos sustojo, kad praleistų nuo Žemaitės gatvės pusės važiuojančius automobilius (b. l. 106,108). Tačiau, kaip jau aptarta anksčiau, tai neatitinka faktinių aplinkybių. Specialistės O. L. iÅ¡vada kelia abejonių ir dėl to, jog nors joje ir teigiama, kad automobilio „VW Passat‘ judėjimo greitis buvo ne mažesnis kaip 60 km/h (dėl didesnio greičio ji nurodo tik tikimybinę iÅ¡vadÄ â€“ greitis buvo dar didesnis tik tokiu atveju jeigu minėto automobilio vairuotojas pradėjo stabdyti dar anksčiau – kas nėra nustatyta), tai yra virÅ¡ijantis leistinÄ greitį 10 km/h, tačiau tokį greičio virÅ¡ijimÄ ji jau vertina kaip žymų, nors toks greičio virÅ¡ijimas negali bÅ«ti laikomas ir teismų praktikoje nelaikomas žymiu greičio virÅ¡ijimu.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, jog O. L. tyrimas bei jos paaiÅ¡kinimai įvertinti tinkamai. Atsižvelgiant į aptartų duomenų visumÄ , konstatuojama, jog apylinkės teismas teisingai nustatė faktines įvykio aplinkybes bei teisingai įvertino įrodymus ir pagrįstai nustatė, jog pagrindinė priežastis eismo įvykiui kilti buvo N. G. padaryti KET 9, 106 p. reikalavimų pažeidimai, todėl jis pagrįstai pripažintas kaltu padaręs ATPK 127 str. 2 d. numatytÄ pažeidimÄ . PareiÅ¡kėjas skunde taip pat teigia, jog jis nepagrįstai nubaustas pagal ATPK 130 str. 1 d., nes jis nesuprato, jog eismo įvykis atsitiko dėl jo kaltės, jo automobilis nebuvo apgadintas, todėl iÅ¡ eismo įvykio vietos jis pasiÅ¡alino.

PareiÅ¡kėjas nesutinka, jog pasiÅ¡alinant iÅ¡ įvykio vietos jis veikė tyčia, suprasdamas apie pareigÄ likti įvykio vietoje ir aiÅ¡kintis aplinkybes.AukÅ¡tesnysis teismas, iÅ¡nagrinėjęs skundÄ ir pateiktÄ medžiagÄ , konstatuoja, jog Å¡ie skundo argumentai pagrįsti. N. G. inkriminuota, jog jis pažeidė KET 232 p. reikalavimus, nes jis iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino. KET 232 punkte nustatyta, jog, jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietÄ , su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemÄ , apraÅ¡yti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasiraÅ¡yti.

Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali bÅ«ti apraÅ¡omos ir eismo įvykio schema nubraižoma ant Å¡varaus popieriaus lapo, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių paraÅ¡ais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policijÄ Ä¯ eismo įvykio vietÄ .

Vadovaujantis teismų praktika, ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasiÅ¡alinimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iÅ¡ Å¡io įvykio vietos jis pasiÅ¡alina neteisėtai. Eismo įvykį sukėlusio ir iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagÄ . Duomenys, rodantys, kad pasiÅ¡alindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymÄ , eismo įvykio aplinkybių atskleidimÄ , iÅ¡vengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasiÅ¡alindamas iÅ¡ eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai.

Ir prieÅ¡ingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalÄ nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino ne tyčia, o sÄ Å¾iningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo.IÅ¡ byloje surinktų duomenų matyti, jog pareiÅ¡kėjas nuosekliai teigė, jog nemanė, kad yra eismo įvykio dalyvis, nes jo automobilis nebuvo apgadintas, todėl jis bÅ«damas įsitikinęs, kad nieko nepažeidžia, iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino, tikėdamasis, kad susidÅ«rusių automobilių vairuotojai užpildys deklaracijas.

Pažymėtina, jog susidūrusių automobilių vairuotojai V. R. ir R. B. nors ir nuosekliai teigė, kad jų manymu įvykis įvyko dėl pareiškėjo kaltės, nenurodė, jog apie tai būtų užsiminta iš karto po įvykio pareiškėjui. Byloje liudytojų parodymais nustatyta, jog iš karto po įvykio pareiškėjas buvo priėjęs tiek prie taksi automobilio vairuotojo, tiek ir prie kito automobilio vairuotojo, tačiau nėra jokių duomenų, kad nors vienas iš eismo įvykio dalyvių būtų pasakęs pareiškėjui, kad galimai jis kaltas dėl eismo įvykio.

Nėra duomenų, kad liudytojai pareiÅ¡kėjui bÅ«tų siÅ«lę ar reikalavę užpildyti deklaracijÄ arba iÅ¡kviesti policijÄ . Esant Å¡ioms aplinkybėms, nėra pagrindo abejoti pareiÅ¡kėjo aiÅ¡kinimu, jog jis iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino manydamas, jog su įvykiu nėra susijęs, todėl neprivalo laikytis tokiais atvejais KET 232 p. numatytų reikalavimų. PareiÅ¡kėjas iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino sÄ Å¾iningai klysdamas, nesuvokdamas, jog jo pasiÅ¡alinimas prieÅ¡tarauja teisės aktų reikalavimams, todėl nagrinėjamu atveju N. G. veiksmuose nėra ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties, nes nenustatyta jo tyčia pasiÅ¡alinti iÅ¡ eismo įvykio vietos, todėl bylos dalis dėl Å¡io pažeidimo nutrauktina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 6 punktu, n u t a r ė : N. G. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimÄ pakeisti.Panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimo dalį, kurioje N. G. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, ir Å¡ioje dalyje bylÄ nutraukti.Panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimo dalį, kurioje N. G. subendrintos nuobaudos, skirtos pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį.

Kitoje dalyje nutarimo nekeisti. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama.     Teisėjas                                                                                                           Evaldas Gražys