14ca9062-ea44-49a2-869a-9ca8bb41e1c3 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-2233-910/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18555-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.9; 3.3.1.20 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 8 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Margaritos Stambrauskaitės ir Tomo Venckaus, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka nagrinėdama apeliantės (ieÅ¡kovės) V. S. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės V. S. ieÅ¡kinį atsakovui V. S. dėl iÅ¡laikymo ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo sutuoktiniui priteisimo, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama:

1) priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ po 470 Eur kas mėnesį periodinėmis iÅ¡mokomis iki ieÅ¡kovės gyvenimo pabaigos, iÅ¡mokas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka;

2) priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 75 148,04 Eur iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ , kurį sudaro dukters I. S. paskolinta 50 800 Eur suma ieÅ¡kovės gydymui ir pragyvenimui bei 24 348,04 Eur suma, ieÅ¡kovės sumokėta kaip mokesčiai už komunalinius patarnavimus;

3) priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovė ieÅ¡kinio reikalavimus papildė, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ viso 77 100,18 Eur iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ , kurį sudaro 50 800 Eur dukters paskolinti ieÅ¡kovės pragyvenimui, 25 873,32 Eur ieÅ¡kovės sumokėti už komunalinius patarnavimus ir 426,86 Eur sumokėti už namo apsaugos ir stebėjimo paslaugas.

2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė ir atsakovas susituokė (duomenys neskelbtini), susilaukė dviejų dukrų, kurios šiuo metu yra pilnametės. Šalys santuokos nėra nutraukusios. Atsakovas yra nusišalinęs nuo savo kaip sutuoktinio pareigų vykdymo, 2012 m. rugsėjo mėnesį išsikraustė iš namų, nes ieškovė serga onkologine liga. Atsakovas nepaiso ieškovės nuomonės, nėra ieškovei ištikimas, visus šeimos gyvenimo klausimus sprendžia vienasmeniškai, neteikia ieškovei moralinės ir materialinės paramos, ignoruoja ieškovę.

IeÅ¡kovei yra bÅ«tina materialinė sutuoktinio parama (iÅ¡laikymas) dėl objektyvių priežasčių – ligos. 2005 m. ieÅ¡kovei buvo diagnozuotas auglys, 2009 m. diagnozuotas III stadijos onkologinis susirgimas, Å¡iuo metu ligos stadija – IV. Nuo 2014 m. rugpjūčio 26 d. ieÅ¡kovei neterminuotam laikotarpiui nustatytas specialusis nuolatinės priežiÅ«ros (pagalbos) poreikis, vartojami vaistai, chemoterapija bei radioterapija sukėlė imuninės sistemos veiklos sutrikimÄ , atsakovę kamuoja nuovargis, vėmimas, viduriavimas, sausos burnos sindromas, jaučiamas sunkumas kvėpuojant, rankų ir kojų tirpimas.

IeÅ¡kovės darbingumo lygis yra 25 proc. Dėl sudėtingos sveikatos bÅ«klės, taikomo gydymo, kurio metu dažnai tenka gulėti stacionare, ieÅ¡kovė neturi galimybių įsidarbinti. Nuo 2017 m. rugpjūčio 8 d. dėl ligos ieÅ¡kovė niekur nedirba ir yra visiÅ¡kai iÅ¡laikoma Å¡alių dukters I. S., kuri apmoka brangiai kainuojantį ieÅ¡kovės gydymÄ , padengia visas kitas ieÅ¡kovės pragyvenimo iÅ¡laidas. IeÅ¡kovės poreikiai kas mėnesį sudaro apie 790 Eur, neįskaitant medikamentų.

IeÅ¡kovės teigimu, dėl užimamų pareigų ir vienasmeniÅ¡kai užvaldyto bendro sutuoktinių turto, atsakovo turtinė padėtis yra labai gera ir jis turi visas galimybes paremti sutuoktinę jos praÅ¡omo dydžio iÅ¡laikymu. Kadangi ieÅ¡kovei bÅ«tinos paramos atsakovas neteikė, visos jos poreikių patenkinimui patirtos iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ atsakovo kaip iÅ¡laikymo įsiskolinimas. IeÅ¡kovės dukra I. S. nuo 2017 m. iki 2018 m. birželio mėnesio bankiniais pavedimais pervedė į ieÅ¡kovės sÄ skaitÄ jos gydymui ir pragyvenimui 50 800 Eur.

Patenkinus ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo, ieÅ¡kovė turėtų galimybę grÄ Å¾inti skolÄ dukrai. IeÅ¡kovė taip pat nurodė, kad nuo 2012 m. spalio mėnesio iki Å¡io ieÅ¡kinio pateikimo dienos ji viena mokėjo už elektrÄ , dujas, vandenį, aplinkos tvarkymÄ , žolės pjovimÄ , įvažiuojamos dalies į teritorijÄ kelio valymÄ , langų valymo paslaugas, einamÄ jį remontÄ ir t. t., nors sutartys dėl visų Å¡ių paslaugų yra sudarytos atsakovo vardu.

3. Atsakovas atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad nuo 2010 metų atsakovo ir ieškovės faktiškai nesieja santuokiniai ryšiai, nuo 2012 metų atsakovas išsikraustė iš bendrų namų. Kadangi abiejų šalių valia sutuoktiniai negyvena kartu, neveda bendro ūkio, jų santuoka yra faktiškai iširusi. Esant šioms aplinkybėms, atsakovas ieškovės atžvilgiu neturėjo pareigų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.27 straipsnyje, todėl jų nepažeidė.

Å alys faktiÅ¡kai nėra sutuoktiniai, tokiais savęs nelaiko, todėl atsakovas negali bÅ«ti įpareigotas teikti ieÅ¡kovei iÅ¡laikymÄ . Be to, atsakovas iÅ¡ ieÅ¡kovės iki 2017 metų pabaigos nėra sulaukęs jokių turtinių pretenzijų. IeÅ¡kovė gyvena santuokos metu įgytame 395,17 m2 bendro ploto su 12 arų ploto žemės sklypu gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Gyvenamasis namas nėra įkeistas, nepriklausomų nekilnojamojo turto vertintojų įvertintas 2 200 000 Eur.

IeÅ¡kovei inicijavus procesus dėl santuokos nutraukimo, atsakovas siÅ«lė parduoti gyvenamÄ jį namÄ ir gautas pinigines lėšas pasidalinti lygiomis dalimis, tačiau ieÅ¡kovė nesutiko. Atsakovas nesinaudoja Å¡iuo namu ir negauna iÅ¡ jo jokios naudos, namu naudojasi ieÅ¡kovė, kuri nėra pajėgi iÅ¡laikyti Å¡io turto. Realizavus minėtÄ namÄ , ieÅ¡kovė gautų ženklias pinigines sumas, kurių užtektų visų bÅ«tiniausių poreikių tenkinimui. Be to, ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė, nustatyta masinio vertinimo metodu, sudaro 43 887 Eur, o reali rinkos vertė dar didesnė.

Atsakovo nuomone, kadangi ieÅ¡kovė neturi teisės į iÅ¡laikymÄ , ji taip pat neturi teisės ir į iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ . Pasak atsakovo, ieÅ¡kovės dukra I. S. piniginę paramÄ vaistų pirkimui savo motinai teikė savanoriÅ¡kai, o ieÅ¡kovė nepagrindė, kodėl atsakovui tenka pareiga padengti ieÅ¡kovės iÅ¡laikymo iÅ¡laidas. Be to, ieÅ¡kovė į bylÄ nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad iÅ¡ savo dukros gavo deklaruojamas pinigines sumas bei kaip jas panaudojo.

Atsakovas iÅ¡sikraustė iÅ¡ Å¡eimos gyvenamojo namo ir privalėjo nuomotis bÅ«stÄ bei dengti jo iÅ¡laikymo kaÅ¡tus, todėl patyrė iÅ¡laidų. Tuo tarpu ieÅ¡kovė liko gyventi name ir nepatyrė papildomų iÅ¡laidų bÅ«stui, todėl privalo dengti iÅ¡laidas už naudojimÄ si bÅ«tent jai suteiktomis paslaugomis. IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo visas iÅ¡laidas už komunalines paslaugas nuo 2012 metų, nors tik nuo 2017 m. rugpjūčio 8 d. nustojo dirbti. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 22 d. sprendimu ieškinį atmetė.

5. Teismas byloje nustatė, kad Å¡alių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) ir iki Å¡iol nėra nutraukta. Pažymėjo, kad sutuoktinių tarpusavio iÅ¡laikymo pareiga sutuoktinius sieja tiek esant susituokus, tiek nutraukus santuokÄ ar nustačius gyvenimÄ skyrium. Ä®prastai sutuoktinių tarpusavio iÅ¡laikymo prievolė vykdoma savanoriÅ¡kai jų pačių bendru sutarimu, tačiau jeigu prievolė nevykdoma savanoriÅ¡kai, iÅ¡laikymo reikalingas sutuoktinis turi teisę kreiptis į teismÄ dėl iÅ¡laikymo priteisimo.

6. Teismas nesutiko su atsakovo pozicija, kad, esant faktiÅ¡kai iÅ¡irusiai santuokai, atsakovas negali bÅ«ti įpareigotas teikti ieÅ¡kovei iÅ¡laikymÄ . Teismas pažymėjo, kad santuoka sukuria santuokines teises ir pareigas. Teisė į iÅ¡laikymÄ atsiranda iÅ¡ santuokos sudarymo ir ginama iki santuokos pasibaigimo, jeigu sutuoktiniai, susitardami dėl santuokos nutraukimo pasekmių, dėl teisės į iÅ¡laikymÄ nesutaria kitaip arba teismas pagal vieno iÅ¡ sutuoktinio ieÅ¡kinį nenusprendžia kitaip. IÅ¡laikymo sutuoktiniui priteisimÄ nutraukiant santuokÄ reglamentuoja CK 3.72 straipsnis, numatantis galimybę priteisti iÅ¡laikymÄ to reikalingam buvusiam sutuoktiniui. Atsižvelgiant į tai, kad CK numato pareigÄ remti sutuoktinį materialiai esant santuokoje, ir (nustačius įstatyme numatytas sÄ lygas) – santuokÄ nutraukus, nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad santuokai iÅ¡irus sutuoktiniai tokios pareigos neturi.

7. Teismas nurodė, kad teisės doktrinoje pripažįstama, jog CK 3.72 straipsnis, numatantis buvusių sutuoktinių tarpusavio iÅ¡laikymÄ , yra bendroji norma, reglamentuojanti sutuoktinių tarpusavio iÅ¡laikymo klausimus, ir taikoma ne tik nutraukiant santuokÄ , bet ir tuomet kai vienas sutuoktinis reikalauja priteisti iÅ¡laikymÄ iÅ¡ kito sutuoktinio santuokos nenutraukus. CK 3.72 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, priimdamas sprendimÄ nutraukti santuokÄ , priteisia iÅ¡laikymÄ to reikalingam buvusiam sutuoktiniui, jeigu iÅ¡laikymo klausimai nenustatyti sutuoktinių sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutuoktinio teisė į iÅ¡laikymÄ yra siejama su jo turtine padėtimi – sutuoktinis neturi teisės į iÅ¡laikymÄ , jeigu jo turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiÅ¡kai save iÅ¡laikyti.

8. Pareiga įrodyti, kad turimas turtas ar pajamos nėra pakankamos, t. y. neužtikrina minimalių poreikių, ir reikalingas iÅ¡laikymas, tenka sutuoktiniui, reikalaujančiam priteisti iÅ¡laikymÄ . Å is sutuoktinis gali pasinaudoti CK 3.72 straipsnio 2 dalimi, įtvirtinančia prezumpcijÄ , kad sutuoktiniui reikalingas iÅ¡laikymas, jeigu jis augina bendrÄ savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaikÄ , yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos bÅ«klės. Kitai Å¡aliai Å¡ios prezumpcijos nepaneigus, t. y. neįrodžius, kad turimas turtas ir gaunamos pajamos yra pakankami save iÅ¡laikyti, yra pagrindas priteisti iÅ¡laikymÄ .

9. Byloje nustatyta, kad santuokoje su atsakovu, ieškovei diagnozuota onkologinė liga, gydymas tęsiamas nuo 2009 m. liepos 1 d. iki šiol. Ieškovei iki 2018 m. gruodžio 10 d. buvo nustatytas 25 procentų darbingumo lygis, neterminuotai mokama netekto darbingumo pensija, kuri sudaro 483,88 Eur per mėnesį. Ieškovei nustatytas nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Duomenų apie pasikeitusį darbingumo lygį byloje nėra, neterminuotas netekto darbingumo pensijos paskyrimas patvirtina, kad ieškovė yra nedarbinga dėl savo sveikatos būklės, todėl preziumuojama, kad jai reikalingas išlaikymas. Esant tokioms aplinkybėms, pareiga įrodyti, kad ieškovės turtas ir pajamos yra pakankami save išlaikyti tenka atsakovui.

10. Spręsdamas dėl ieÅ¡kovės poreikių, teismas pažymėjo, kad jiems pagrįsti ieÅ¡kovė pateikė tik duomenis apie iÅ¡laidas namui iÅ¡laikyti, kurios, ieÅ¡kovės skaičiavimu, sudaro 750 Eur per mėnesį (teismas vertino, kad Å¡i suma laikytina labai didele, atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė tik retkarčiais apsistoja name), ir pažymas apie gydymÄ , kuriose nurodoma, kad ieÅ¡kovei skirti vaistai Filgrastim, vartojami du kartus per savaitę. IeÅ¡kovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad, neatsižvelgiant į tai, jog Å¡ie vaistai ieÅ¡kovei kompensuojami 100 proc., juos įsigyjant reikia sumokėti mažiausiai 102,86 Eur priemokÄ .

IeÅ¡kovės skaičiavimu, vartojant šį vaistÄ 8 kartus mėnesį, vien Å¡iam poreikiui tenkinti reikalinga mažiausiai 822,88 Eur suma. Atsižvelgdamas į ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimus, kad jÄ slaugo dukra, sprendė, jog nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė patiria nurodomas 258,16 Eur slaugos paslaugų iÅ¡laidas. Å iame kontekste teismas atkreipė dėmesys ir į tai, kad ieÅ¡kovei yra nustatyti specialieji poreikiai. Jeigu asmuo turi specialųjį poreikį – jis tenkinamas teisės aktų nustatyta tvarka ir suteikia asmeniui tam tikrų lengvatų (asmuo gali gauti finansinės pagalbos priemones, socialines paslaugas).

Byloje nepateikti duomenys, kad ieškovė yra kreipusis dėl jai nustatytų specialiųjų poreikių tenkinimo specialiosios pagalbos priemonėmis, tačiau ne dėl nuo ieškovės nepriklausančių aplinkybių buvo atsisakyta šiuos poreikius tenkinti. Teismas sprendė, kad ieškovė pati nėra išnaudojusi visų galimybių pasirūpinti savo specialiųjų poreikių tenkinimu. Maisto poreikiui tenkinti ieškovė nurodo vidutiniškai skirianti 154,80 Eur per mėnesį, ne maisto prekėms – 104,30 Eur.

Tarp pastarųjų ieškovė nurodo net 31,35 Eur išlaidas valymo ir skalbimo priemonėms, namų apyvokos įrangai ir reikmenims, tarp kurių – rašikliai, spaustukai – 17 Eur per mėnesį. Teismo vertinimu nurodytos išlaidos valymo ir skalbimo priemonėms yra nepagrįstai didelės, neaiškus toks kanceliarinių prekių poreikis niekur nedirbančiai ieškovei.

11. Teismas pažymėjo, kad sprendžiant dėl iÅ¡laikymo iÅ¡ sutuoktinio priteisimo, privalu atsižvelgti į abiejų sutuoktinių turtinę padėtį. Ä® bylÄ nepateikta duomenų apie tai, kad atsakovas be jau nurodyto nekilnojamojo turto, kurį Å¡alys valdo bendrosios jungtinės nuosavybės teise, turi asmeninės nuosavybės teise jam priklausančio nekilnojamojo turto ar santaupų. Bylos duomenimis, atsakovas yra sulaukęs senatvės pensinio amžiaus (65 m.). Ä® bylÄ pateikta atsakovo metinė pajamų deklaracija, kurios duomenimis atsakovas 2017 metais gavo iÅ¡ viso 106 550,11 Eur apmokestinamųjų pajamų, t. y. 8879,18 Eur per mėnesį.

Atsakovo vardu yra sudaryta kredito sutartis, pagal kuriÄ jis turi 42 766,14 Eur prievolę AB SEB bankui. Atsakovo atstovas nurodė, kad kredito įmokos mokamos iÅ¡nuomojus bendrosios jungtinės nuosavybės teise Å¡alims priklausantį turtÄ Panevėžyje. Tikėtinos pajamos iÅ¡ Å¡io turto – 700 Eur per mėnesį. Atsakovo teigimu, jis gyvena iÅ¡ 709 Eur per mėnesį senatvės pensijos, 155 Eur per mėnesį draudimo iÅ¡mokų, VÄ® Kelių priežiÅ«ra valdybos nario atlyginimo, kuris yra nenuolatinis, 1014 Eur per mėnesį už valdybos nario darbÄ kitoje įmonėje, jo vardu registruotos AB Panevėžio statybos tresto akcijos, kurių vertė – 18 000 Eur, 2018 metais gavo 1208 Eur dividendų.

IÅ¡ viso, atsakovo teigimu, jo pajamas sudaro 4425 Eur per mėnesį, atsakovas patiria bÅ«sto nuomos iÅ¡laidų. Ä®vertinęs atsakovo turtinę padėtį ir ieÅ¡kovės poreikius, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas turi galimybę teikti ieÅ¡kovei iÅ¡laikymÄ .

12. Teismas bylos duomenimis nustatė, kad Å¡alims gyvenant santuokoje atsakovo vardu buvo įgytas namas (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, pripažįstamas bendrÄ ja jungtine nuosavybe. Remiantis pateiktais skelbimais iÅ¡ internetinio puslapio, namo vertė gali siekti nuo 990 000 Eur iki 2 700 000 Eur, o nuomos kaina mėnesiui – nuo 1500 Eur iki 5000 Eur.

13. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad namas, remiantis į bylÄ pateiktais Nekilnojamojo turto registro duomenimis, yra areÅ¡tuotas, įkeistas hipoteka, todėl spręsti, kad Å¡alys turi realiÄ galimybę parduoti šį turtÄ , nėra pagrindo. Ä®vertinęs byloje pateikto Å¡alių susiraÅ¡inėjimo turinį, teismas sprendė, kad sutarimo namo realizavimo klausimu tarp Å¡alių nėra, o tai suponuoja iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė neturi realios galimybės gauti lėšų realizavus šį turtÄ .

14. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, jog siekė namÄ nuomoti ir tokiu bÅ«du gauti iÅ¡ jo pajamų, užsitikrindama lėšas pragyvenimui, tartis Å¡iuo klausimu su atsakovu. Vertinant, ar užtenka praÅ¡ančiam priteisti iÅ¡laikymÄ sutuoktiniui jo turimo turto ir pajamų save iÅ¡laikyti, svarbu nustatyti, koks yra jo pragyvenimo lygis, t. y. ar sutuoktiniui racionaliai naudojant turimÄ turtÄ ir pajamas užtikrinami minimalÅ«s bÅ«sto, maitinimosi, apsirengimo, sveikatos priežiÅ«ros ir kiti poreikiai.

Tarp Å¡alių nėra ginčo dėl to, kad atsakovas name negyvena, juo naudojasi ieÅ¡kovė. Tačiau ir ieÅ¡kovė name apsistoja tik retkarčiais grįžusi į LietuvÄ , nes gyvena pas dukrÄ I. S. (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovės nurodytos aplinkybės, kad dėl sveikatos bÅ«klės ji negali užsiimti turto nuoma, negali bÅ«ti pagrindu iÅ¡vadai, jog ieÅ¡kovė neturi tokių galimybių patalpinant skelbimÄ internete, atliekant veiksmus, bÅ«tinus namui iÅ¡nuomoti, per atstovÄ . Be to, nurodydama, kad neturi galimybės disponuoti bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomu turtu ir gauti iÅ¡ jo lėšų iÅ¡laikymui, ieÅ¡kovė turi teisę kreiptis į teismÄ dėl turto padalinimo ir tokiu bÅ«du susikurti galimybe disponuoti asmenine nuosavybe tapusiu turtu.

15. Atsižvelgdamas į tai, kad ieÅ¡kovė po motinos mirties paveldėtame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), negyvena ir juo nesinaudoja, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė turi galimybę gauti iÅ¡ Å¡io buto pakankamai lėšų pragyvenimui. Teismas atmetė kaip nepagrįstÄ ieÅ¡kovės argumentÄ , kad buto pardavimas yra ekonomiÅ¡kai nenaudingas, nes finansinės naudos siekis negali bÅ«ti priežastimi nesinaudoti turimu turtu pragyvenimui, perkeliant iÅ¡laikymo pareigÄ atsakovui. Teismas taip pat pažymėjo, kad turtas vertinamas vadovaujantis specialiomis metodikomis, atsižvelgiant į daugelį kriterijų (jo buvimo vietÄ , ypatumus, rinkos kainas ir kt.), tuo tarpu iÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktų buto fotonuotraukų nėra galimybės daryti iÅ¡vadÄ apie turto vertę, be kita ko, kad jo vertė mažesnė nei nurodyta Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡e (43 887 Eur).

16. Konstatavęs, kad Å¡iuo metu ieÅ¡kovei nėra reikalingas iÅ¡laikymas, nes ji turi turto ir gali gauti lėšų savęs iÅ¡laikymui, teismas atmetė ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo priteisimo.

17. Spręsdamas dėl išlaikymo įsiskolinimo, teismas nustatė, kad iki ieškinio pateikimo teismui dienos ieškovės dukra I. S. 2018 m. sausio 15 d., 2018 m. vasario 20 d., 2018 m. kovo 19 d., 2018 m. balandžio 17 d. ir 2018 m. birželio 6 d. pavedimais pervedė ieškovei iš viso 52 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodant „pinigai mamai vaistams pirkti“. Dar 5550 Eur I. S. pervedė ieškovei mokėjimo paskirtyje nurodant „pervedimas (resursai, pinigai) mamai“. Vertindamas nurodytas aplinkybes, teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad ieškovės vaistams ir kitiems poreikiams buvo reikalingos pervesto dydžio sumos.

Nors ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovė nurodė, kad jai reikalingo vaistinio preparato Avonex 30mcg kaina – 1078,73 Eur, Å¡is medikamentas nekompensuojamas ir turėtų bÅ«ti vartojamas kas antrÄ dienÄ , tačiau į bylÄ nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad Å¡is vaistas buvo ieÅ¡kovei paskirtas, kad jo reikia vartoti bÅ«tent ieÅ¡kovės nurodytÄ kiekį, jis nėra kompensuojamas ir kainuoja ieÅ¡kovės nurodytÄ sumÄ . Taip pat neįrodyta aplinkybė, kad nurodytais pavedimais dukra ieÅ¡kovei suteikė paskolÄ , kuriÄ Å¡i turi grÄ Å¾inti.

Pažymėtina, kad CK 3.205 straipsnis numato pilnamečių vaikų pareigÄ iÅ¡laikyti savo tėvus, todėl, mokėjimo nurodymų paskirtyje neindikavus, kad suteikiama paskola, nesant pateiktų paskolos sutarčių, kitų įrodymų apie paskolos sutarčių sudarymÄ , manytina, kad ieÅ¡kovės pilnametė dukra, pas kuriÄ ieÅ¡kovė Å¡iuo metu ir gyvena, vykdė savo pareigÄ iÅ¡laikyti savo nedarbingÄ , paramos reikalingÄ motinÄ ir ja rÅ«pintis (CK 3.205 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad tokiu bÅ«du nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė negavo jai reikalingo iÅ¡laikymo ieÅ¡kinyje nurodomu įsiskolinimo laikotarpiu.

18. Pasisakydamas praÅ¡omo priteisti dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo, kurį sudaro mokesčiai už komunalines paslaugas ir namo apsaugÄ , teismas pažymėjo, kad iÅ¡ byloje pateiktų įrodymų matyti, jog ne visi mokėjimai atlikti ieÅ¡kovės, kai kuriuose mokėjimo nurodymuose pažymėta, kad mokėjimai atliekami Å¡alių dukters I. S. lėšomis, o tai suponuoja iÅ¡vadÄ , kad Å¡i iÅ¡laikymo dalis buvo suteikta ir įsiskolinimo ieÅ¡kovei neatsirado. Teismui kilo abejonių ar namui teiktos komunalinės paslaugos visa apimtimi suteiktos iÅ¡laikymo reikalingai ieÅ¡kovei, nes bylos duomenimis, ieÅ¡kovė gyvena pas dukrÄ (duomenys neskelbtini) ir tik retkarčiais atvyksta į LietuvÄ bei apsistoja name, tuo tarpu mokėjimo už komunalines paslaugas sÄ skaitose nuolat deklaruojami dideli kiekiai iÅ¡naudoto vandens, kuris, skirtingai nei elektra ar dujos, negali bÅ«ti naudojamas namo Å¡ildymui ar bÅ«tiniems ieÅ¡kovės poreikiams.

Teismas taip pat vertino, kad namo apsaugos ir stebėjimo paslaugos nėra poreikis, kurio tenkinimui turėtų bÅ«ti teikiamas iÅ¡laikymas, o sutuoktiniui, turinčiam iÅ¡laikyti kitÄ , nedarbingÄ sutuoktinį, neturėtų tekti pastarojo nebÅ«tinųjų poreikių naÅ¡ta, pvz. įsigyjant prabangos prekes ar su jo pragyvenimo poreikiais nesusijusias paslaugas. Be to, Å¡ioms paslaugoms esant apmokėtoms, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės poreikiai, susiję su bÅ«sto iÅ¡laikymu ieÅ¡kinyje nurodytu iÅ¡laikymo įsiskolinimo laikotarpiu buvo patenkinti.

IeÅ¡kovė nepateikė teismui įrodymų apie tai, iÅ¡ kokių lėšų Å¡iuos poreikius tenkino, nors parengiamojo teismo posėdžio metu buvo įpareigota tokius duomenis teikti. Atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė iÅ¡laikymo įsiskolinimo laikotarpiu buvo pajėgi iÅ¡laikyti bÅ«stÄ , mokėdama už jam teikiamas komunalines paslaugas ne tik savo, bet ir atsakovo dalį, todėl nebuvo reikalinga iÅ¡laikymo. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 19.

Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 22 d. sprendimÄ ir ieÅ¡kinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 19.1. Teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovė turi pakankamai turto, iÅ¡ kurio ji gali pati savo iÅ¡laikyti. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė klaidingai vadovaudamasis tik duomenimis iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro apie butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kuris net nėra registruotas ieÅ¡kovės vardu.

Teismas nepagrįstai vertino, kad iÅ¡ Å¡io nekilnojamojo turto ieÅ¡kovė galėtų gauti lėšas, kurias galėtų panaudoti savęs iÅ¡laikymui. 19.2. Butas esantis (duomenys neskelbtini) yra registruotas M. S. vardu ir ieÅ¡kovei nuosavybės teise nepriklauso, be to, byloje nėra jokių įrodymų (tÄ patvirtino ir pats teismas savo sprendime), kad šį butÄ ieÅ¡kovė apskritai paveldėjo ar kad turi teisę paveldėti. Tokios aplinkybės yra tik atsakovo teiginiai, tačiau jie nepagrįsti jokiais raÅ¡ytiniais įrodymais.

Nebūdama nurodyto buto savininkė, ieškovė negali šio turto nei nuomoti, nei parduoti. Aplinkybės, kad butas neįregistruotas ieškovės savo vardu ir ieškovė neturi nuosavybės teisės į jį, teismas nepripažino kaip užkertančios galimybę šiuo turtu disponuoti ir gauti iš jo lėšų. 19.3. Net ir manant, kad ieškovė kada nors turės objektyvias galimybes disponuoti butu, esančiu (duomenys neskelbtini), ieškovė negalės iš jo turėti jokios finansinės naudos ir pakankamai lėšų savęs išlaikymui, nes butas yra senas ir sugriuvęs. Teismas nepagrįstai nurodė, kad butas yra vertas 43 887 Eur.

TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡u ir jame nurodyta vidutine buto verte, tačiau ieÅ¡kovė į bylÄ buvo pateikusi fotonuotraukas, iÅ¡ kurių matyti, kad Å¡is butas yra itin blogos bÅ«klės, apleistas, be baldų, neturintis radiatorių, netinkamas gyventi. Tokios bÅ«klės butui reikalingas kapitalinis remontas, o tam ieÅ¡kovė neturi jokių finansinių galimybių. Be to, ieÅ¡kovė yra neįgali, jai paskirta slauga, ji beveik nevaikÅ¡to, todėl dėl ypač sunkios sveikatos bÅ«klės ieÅ¡kovė buto remontuoti nepajėgtų, o be remonto buto nuomoti ar parduoti dėl jo bÅ«klės praktiÅ¡kai neįmanoma. 19.4.

Byloje esantys duomenis patvirtina, kad bendro ieÅ¡kovės ir atsakovo namo, esančio (duomenys neskelbtini), iÅ¡laikymui ieÅ¡kovė nuo atsakovo iÅ¡sikraustymo 2012 metais iÅ¡leido 25 873,32 Eur. Å i suma susidarė už komunalinius mokesčius už elektrÄ , vandenį, dujas, aplinkos tvarkymÄ , žolės pjovimÄ , einamÄ jį remontÄ ir t. t. Papildomai ieÅ¡kovės iÅ¡leido 426,86 Eur už namo stebėjimo ir apsaugos paslaugas. Atsakovas atsisakė dengti namo iÅ¡laikymo iÅ¡laidas, reikalaudamas, kad tÄ darytų viena ieÅ¡kovė, nors ir žinojo, kad ji neturi lėšų turto iÅ¡laikymui.

Iš byloje pateiktų įrodymų yra akivaizdu, kad ieškovė šiuo metu lėšas šeimos turto išlaikymui skolinasi iš dukters I. S.

20. Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 20.1. Å alių valia atsakovas su ieÅ¡kove negyvena kartu kaip sutuoktiniai, neveda bendro Å«kio, Å¡alių faktiÅ¡kai nesieja Å¡eimos santykiai, atsakovo ir ieÅ¡kovės santuoka yra faktiÅ¡kai iÅ¡irusi, todėl nesant abiejų Å¡alių valios gyventi kaip Å¡eima (tęsti santuokinius ryÅ¡ius), atsakovas ieÅ¡kovės atžvilgiu neturėjo pareigų, įtvirtintų CK 3.27 straipsnyje, t. y. neprivalėjo vykdyti tų pareigų, apie kurių pažeidimÄ savo ieÅ¡kinyje nurodo ieÅ¡kovė, todėl jų nepažeidė ir objektyviai negalėjo pažeisti.

Pirmosios instancijos nepagrįstai nesutiko su Å¡ia atsakovo pozicija. Å alys faktiÅ¡kai nėra sutuoktiniai, tokiais savęs nelaiko, todėl tokioje situacijoje atsakovas negali bÅ«ti įpareigotas teikti ieÅ¡kovei iÅ¡laikymÄ prieÅ¡ savo valiÄ CK 3.27 straipsnio pagrindu. Laikant, kad atsakovo ir ieÅ¡kovės santuoka yra faktiÅ¡kai iÅ¡irusi jau ilgÄ laikÄ , darytina iÅ¡vada, kad ir teismas iÅ¡laikymÄ ieÅ¡kovei galėtų priteisti CK 3.72 straipsnio pagrindu (buvusių sutuoktinių tarpusavio iÅ¡laikymas). 20.2.

IÅ¡laikymui pagal CK 3.27 straipsnį sutuoktiniui priteisti reikÅ¡mingi abu aspektai – tiek iÅ¡laikymo reikalingumas, tiek ir galimybė iÅ¡laikymÄ teikti. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovas turi galimybę teikti ieÅ¡kovei iÅ¡laikymÄ . Atsakovas neturi piniginių santaupų ir gyvena iÅ¡ teismui nurodytų pajamų – pensijos ir valdybos nario atlyginimo, kuris yra nenuolatinis. Atsakovas teismui nurodė, kad jo iÅ¡laidos siekia pajamas, kad atsakovas, esant galimybei, remia savo jaunesnę dukrÄ E. S. Teismas gerÄ atsakovo turtinę padėtį ir galimybę teikti ieÅ¡kovei iÅ¡laikymÄ grindė atsakovo 2017 metų pajamų deklaracija, tačiau tokia deklaracija patvirtina tais metais gautas, o ne bylos nagrinėjimo metu disponuojamas pajamas. 20.3.

IeÅ¡kovė, kai bÅ«na Lietuvoje, gyvena gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris yra įgytas santuokoje ir kuriam galioja bendros jungtinės nuosavybės prezumpcija. Gyvenamasis namas yra 395.17 kv. bendro ploto su dideliu, apie 12 arų ploto žemės sklypu. Gyvenamasis namas stovi prestižinėje vietoje (duomenys neskelbtini), įrengtas prabangiai ir kokybiÅ¡kai. Gyvenamasis namas nėra įkeistas, nepriklausomų nekilnojamojo turto vertintojų įvertintas 2 200 000 Eur verte. Nors teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog bylos nagrinėjimo metu jai reikalingas iÅ¡laikymas, tačiau skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodė, jog nurodytas turtas yra areÅ¡tuotas ir įkeistas, o iÅ¡ į bylÄ pateikto susiraÅ¡inėjimo tarp Å¡alių matyti, kad sutarimo namo realizavimo klausimu tarp Å¡alių nėra, o tai suponuoja iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė teismo sprendimo priėmimo metu neturi realios galimybės gauti lėšų realizavus šį turtÄ .

PrieÅ¡ingai nei nurodė teismas, gyvenamasis namas ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), nėra ir bylos nagrinėjimo bei skundžiamo teismo sprendimo priėmimo metu nebuvo areÅ¡tuoti, nebuvo kokiu nors bÅ«du ir apimtimi apribotas disponavimas tokiu turtu, taigi nebuvo ir nėra jokių kliūčių disponuoti tokiu turtu. 20.4. Atsakovas visÄ laikÄ sutiko ir ragino ieÅ¡kovę, kad gyvenamasis namas ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), kokiu nors bÅ«du ir forma bÅ«tų realizuojamas (nuoma, pardavimas, pasidalijimas).

Atsakovas buvo ir yra lankstus tokio turto panaudojimo, realizavimo variantams ir tokios pozicijos nuosekliai laikosi ir toliau. IeÅ¡kovė bet kokius atsakovo siÅ«lymus dėl aptarto turto panaudojimo ar realizavimo atmetė. IeÅ¡kovės valios nebuvimas (nenoras bendrauti, kartu spręsti turto panaudojimo ir realizavimo galimus variantus) dėl turto panaudojimo ir (ar) realizavimo nėra ir negali bÅ«ti pagrindu iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovė neturi realios galimybės gauti lėšų realizavus tokį turtÄ . 20.5. Teismas nustatė, kad atsakovas gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), negyvena nuo 2012 metų, ieÅ¡kovė Å¡iame name gyvena tik epizodiÅ¡kai, kai grįžta į LietuvÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini), kur reziduoja pas dukrÄ .

Taigi, didelės vertės gyvenamasis namas dėl ieÅ¡kovės veiksmų ir (ar) neveikimo naudojamas neracionaliai ir neÅ«kiÅ¡kai, ieÅ¡kovė pripažįsta, kad nėra pajėgi iÅ¡laikyti tokio turto. Turtas yra (duomenys neskelbtini), todėl turtas yra vertingas ir likvidus. Realizavus tokį turtÄ , ieÅ¡kovė gautų ženklias pinigines sumas, kurių užtektų ne tik įsigyti kitÄ bÅ«stÄ , bet ir tenkinti visus bÅ«tinus poreikius. 20.6. IeÅ¡kovė bylos nagrinėjimo metu nekvestionavo savo nuosavybės teisės į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), tačiau apeliaciniame skunde netikėtai pakeitė pozicijÄ , nurodydama, kad butas jai nepriklauso asmeninės nuosavybės teise, nėra registruotas jos vardu, byloje nėra įrodymų, kad ieÅ¡kovė tokį butÄ paveldėjo ir kad turi teisę paveldėti.

Atsakovui yra žinoma, kad ieÅ¡kovė paveldėjimo pagrindu yra įgijus nuosavybės teisę į šį butÄ ir jį valdo kaip savo gana ilgÄ laiko tarpÄ . Aplinkybė, kad ieÅ¡kovė dėl kokių nors priežasčių nėra iÅ¡vieÅ¡inusi savo teisių į šį butÄ , nepaneigia fakto, kad butas ieÅ¡kovei nepriklauso nuosavybės teise. 20.7. IeÅ¡kovės liga de facto nėra svarbi priežastis, pateisinanti neracionalų turimo turto panaudojimÄ â€“ parduoti ir (ar) iÅ¡nuomoti turtÄ ar padėti parduoti ar iÅ¡nuomoti turtÄ ieÅ¡kovei gali padėti pilnametės dukros, kiti tretieji asmenys, už užmokestį teikiantys tokias paslaugas, tačiau ieÅ¡kovei nuo pat 2012 metų, nuo kada praÅ¡o iÅ¡laikymo net nebandė to daryti.

Atsakovas nėra ir negali bÅ«ti atsakingas už ieÅ¡kovės iÅ¡laikymÄ , kai pačios ieÅ¡kovės sÄ moningi ir tyčiniai veiksmai ir (ar) neveikimas lemia situacijÄ , kai ieÅ¡kovė pati sudaro kliÅ«tis ar nesiima reikalingų veiksmų tam, kad turėtų pajamų savo poreikių patenkinimui. 20.8. Teismas pagrįstai atmetė ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo. Vadovaujantis ieÅ¡kovės nurodytomis aplinkybėmis, ieÅ¡kovės dukra I. S. savanoriÅ¡kai teikė ieÅ¡kovei (savo motinai) reikalingÄ piniginę paramÄ vaistų pirkimui.

IeÅ¡kovės dukra turi pareigÄ iÅ¡laikyti savo nedarbingÄ ir sergančiÄ motinÄ (CK 3.205 straipsnis) ir tokiÄ savo pareigÄ savanoriÅ¡kai įvykdė. IeÅ¡kovė nenurodė aplinkybių ir nepagrindė, kodėl bÅ«tent atsakovui, ieÅ¡kovės nuomone, tenka pareiga visa apimtimi padengti Å¡ias iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė į bylÄ nepateikė tinkamų įrodymų, patvirtinančių, kad ieÅ¡kovė iÅ¡ savo dukros I. S. gavo ieÅ¡kovės deklaruojamas pinigines sumas. IeÅ¡kovės teismui pateiktas niekieno paraÅ¡ais nepatvirtintas lapas, iÅ¡ kurio net nesimato, kas yra piniginių lėšų gavėjas, nėra ir negali bÅ«ti pakankamu įrodymu, neginčijamai patvirtinančiu deklaruojamų piniginių lėšų gavimo faktÄ .

Be to, ieÅ¡kovė į bylÄ nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, ar ji panaudojo iÅ¡ dukros gautas pinigines lėšas, ir kaip. IeÅ¡kovė nurodo, kad praÅ¡omÄ iÅ¡ atsakovo priteisti sumÄ (50 800 Eur) pasiskolino iÅ¡ dukros I. S., tačiau teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių paskolos sutarties egzistavimo faktÄ . PrieÅ¡ingai, kompleksiÅ¡kai vertinant tiek tiesioginius, tiek netiesioginius įrodymus, darytina pagrįsta iÅ¡vada, kad net ir tuo atveju, jei ieÅ¡kovės deklaruojama pinigų suma pasiekė ieÅ¡kovę, ji neginčijamai laikytina dukros parama mamai (nėra paskolos sutarties, mokėjimo paskirtyje nenurodyta, kad suteikiama paskola, nėra jokių įrodymų, kad reikalaujama grÄ Å¾inti paskolÄ , ar kad jÄ reikia grÄ Å¾inti iki konkretaus termino ir pan.). 20.9.

IeÅ¡kovės reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo 25 873,32 Eur iÅ¡laidas už komunalinius patarnavimus ir 426,86 Eur už gyvenamojo namo apsaugÄ kaip iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ nepagrįstas. Nesusiklosčius Å¡alių santykiams, atsakovas iÅ¡sikraustė iÅ¡ Å¡eimos gyvenamojo namo ir privalėjo nuomotis bÅ«stÄ bei dengti jo iÅ¡laikymo kaÅ¡tus, todėl patyrė iÅ¡laidų. Tuo tarpu ieÅ¡kovė liko gyventi name ir nepatyrė papildomų iÅ¡laidų bÅ«stui. Apeliantė galėjo parduoti, iÅ¡nuomoti namÄ , bet to nepadarė.

Apeliantė, faktiÅ¡kai iÅ¡irus santuokai, liko gyventi name, juo naudojosi, todėl pagrįstai ir privalo dengti iÅ¡laidas už naudojimÄ si bÅ«tent jai suteiktomis paslaugomis. Sprendžiant Å¡ių iÅ¡laidų atlyginimo klausimÄ , reikÅ¡minga aplinkybė yra ne nuosavybės teisė, o konkretaus asmens naudojimasis suteiktomis paslaugomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2006). IeÅ¡kovė gyvenamÄ jį namÄ naudojo savo patogiam gyvenimui, todėl iÅ¡laidos už komunalines paslaugas pagrįstai nelaikytinos gyvenamojo namo bÅ«tinosiomis iÅ¡laidomis.

IeÅ¡kovės nurodytos iÅ¡laidos už komunalines paslaugas susidarė dėl ieÅ¡kovės sÄ moningo sprendimo, nes ji tam tikra apimtimi galėjo patirti gerokai mažiau iÅ¡laidų ar apskritai nepatirti (pvz. gyventi jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini)), tačiau tokia galimybe nepasinaudojo. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados 21. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

22. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat bÅ«tinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl atsakovo paduoto apeliacinio skundo faktinių ir teisinių argumentų. Dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme 23. Pateikdamas atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , atsakovas apeliacinės instancijos teismo prašė iÅ¡duoti liudijimÄ apie teisę gauti duomenis apie mirusiosios M. S. paveldėjimo bylÄ . PraÅ¡ymÄ grindė tuo, kad ieÅ¡kovė (apeliantė), pateikusi apeliacinį skundÄ , pakeitė savo pozicijÄ , teigdama, jog po M. S. mirties ieÅ¡kovė nėra paveldėjusi ir jai nuosavybės teise nepriklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini).

24. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi patenkino atsakovo praÅ¡ymÄ ir iÅ¡davė atsakovui teismo liudijimÄ apie teisę gauti iÅ¡ Kauno miesto 3-ojo notarų biuro duomenis apie mirusiosios M. S. paveldėjimo bylÄ . 25. 2019 m. rugpjūčio 29 d. atsakovas pateikė teismui Kauno miesto 3-iojo notarų biuro notarės Valdos Vainauskienės 2019 m. rugpjūčio 29 d. pažymÄ , patvirtinančiÄ , kad po M. S. mirties jos palikimÄ priėmė apeliantė V. S..

26. Pagal CPK 314 straipsnyje įtvirtintÄ bendrÄ jÄ taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau.

27. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo pateiktas papildomas raÅ¡ytinis įrodymas (pažyma apie M. S. palikimÄ priėmusius asmenis) negalėjo bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teisme, nes jo pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau, reaguojant į ieÅ¡kovės apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytas aplinkybes (pasikeitusiÄ pozicijÄ ), Å¡is raÅ¡ytinis įrodymas priimtinas ir vertintinas visų byloje esančių įrodymų kontekste. Dėl iÅ¡laikymo reikalingumo vertinimo 28. CK 3.72 straipsnio 1 dalyje nustatyta sutuoktinio teisė reikalauti priteisti jam iÅ¡ kito sutuoktinio iÅ¡laikymÄ . Remdamasis teismų praktika ir teisės doktrina, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad CK 3.72 straipsnis, numatantis buvusių sutuoktinių tarpusavio iÅ¡laikymÄ , yra bendroji norma, reglamentuojanti sutuoktinių tarpusavio iÅ¡laikymo klausimus, ir taikoma ne tik nutraukiant santuokÄ , bet ir tuomet, kai vienas sutuoktinis reikalauja priteisti iÅ¡laikymÄ iÅ¡ kito sutuoktinio santuokos nenutraukus.

29. Kasacinio teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad CK 3.72 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė į iÅ¡laikymÄ siejama su jo turtine padėtimi, o ne su sveikatos bÅ«kle ar kitomis aplinkybėmis. Tokios aplinkybės, kaip sutuoktinio nedarbingumas, amžius ir kt., gali bÅ«ti reikÅ¡mingos, sprendžiant apie sutuoktinio turtinę padėtį, siekiant nustatyti, ar iÅ¡laikymo praÅ¡antis sutuoktinis turi pakankamai turto ir pajamų, kad galėtų save iÅ¡laikyti. Tačiau ir darbingas sutuoktinis, kurio turimas turtas ar gaunamos pajamos nėra pakankami užsitikrinti minimalų pragyvenimo lygį, turi teisę reikalauti iÅ¡laikymo iÅ¡ kito sutuoktinio, kurio turimas turtas ir gaunamos pajamos tokį gyvenimo lygį užtikrina.

Ir prieÅ¡ingai, sutuoktinis, turintis turto ar pajamų, kurie pakankami jam iÅ¡silaikyti, neturėtų teisės į iÅ¡laikymÄ . Pareiga įrodyti, kad turimas turtas ar pajamos nėra pakankamos, t. y. neužtikrina minimalių poreikių, ir reikalingas iÅ¡laikymas, tenka sutuoktiniui, reikalaujančiam priteisti iÅ¡laikymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013).

30. Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo metu ieÅ¡kovei nėra reikalingas iÅ¡laikymas, nes ji turi turto (butÄ , esantį (duomenys neskelbtini)) ir gali gauti lėšų sau iÅ¡laikyti, todėl reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ atmetė.

31. IeÅ¡kovė (apeliantė), nesutikdama su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, apeliaciniame skunde teigia, kad nurodytas butas Nekilnojamojo turto registre yra registruotas M. S. vardu ir ieÅ¡kovei nuosavybės teise nepriklauso, be to, byloje nėra jokių įrodymų, kad ieÅ¡kovė šį butÄ po M. S. mirties paveldėjo ar kad apskritai turi teisę paveldėti.

32. IeÅ¡kovei (apeliantei) apeliaciniame skunde pakeitus pozicijÄ , kurios buvo laikytasi bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bei pradėjus neigti aplinkybę, kad ieÅ¡kovė yra paveldėjusi nurodytÄ butÄ , apeliacinės instancijos teismas 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi patenkino atsakovo praÅ¡ymÄ ir iÅ¡davė jam teismo liudijimÄ apie teisę gauti duomenis apie mirusiosios M. S. paveldėjimo bylÄ . 2019 m. rugpjūčio 29 d. atsakovas pateikė teismui Kauno miesto 3-iojo notarų biuro notarės Valdos Vainauskienės 2019 m. rugpjūčio 29 d. iÅ¡duotÄ pažymÄ , iÅ¡ kurios matyti, kad po M.

S. mirties jos palikimÄ pagal testamentÄ priėmė apeliantė V. S.. Pažymoje nurodyta, kad M. S. paveldėjimo byla yra nebaigta, paveldėjimo teisės liudijimas įpėdinei neiÅ¡duotas (t. 4, b. l. 51). Taigi bylos medžiaga patvirtina, kad ieÅ¡kovė (apeliantė), prieÅ¡ingai nei nurodo apeliaciniame skunde, yra M. S. įpėdinė, įstatymo nustatyta tvarka priėmusi jos palikimÄ pagal testamentÄ .

33. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad įpėdinio nuosavybės teisės į palikimÄ atsiradimo pagrindas yra vienaÅ¡alis įpėdinio sandoris – palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimas ar jo įregistravimas vieÅ¡ajame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Tik tam, kad įpėdinis galėtų savo nuosavybės teise į paveldėtÄ turtÄ remtis prieÅ¡ trečiuosius asmenis, jis turi Å¡iÄ teisę įregistruoti vieÅ¡ajame registre (CK 1.75 straipsnis). Taigi galiojantis teisinis reglamentavimas ir teismų praktika teikia pagrindÄ iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovė, priėmusi palikimÄ po testatorės M. S. mirties, tapo buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininke.

34. Ieškovė (apeliantė) taip pat teigia, kad iš nurodyto buto ji negalėtų turėti jokios finansinės naudos, nes butas yra itin blogos būklės, apleistas, be baldų, neturintis radiatorių ir netinkamas gyventi. Šias aplinkybes, pasak ieškovės, patvirtina byloje esančios buto fotonuotraukos, todėl, jos manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Nekilnojamojo turto registro išraše nurodyta vidutine buto rinkos verte.

35. IÅ¡ byloje esančio Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡o matyti, kad ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė, nustatyta masinio vertinimo bÅ«du, yra 43 887 Eur. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad nurodyto buto bÅ«klė yra bloga, jam reikalingas remontas. Kita vertus, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad vien tik ieÅ¡kovės pateiktos buto fotonuotraukos nėra pakankamos spręsti apie tikrÄ jÄ buto vertę. IÅ¡skyrus fotonuotraukas, ieÅ¡kovė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių objektyvių duomenų (nekilnojamojo turto vertinimo iÅ¡vados, panaÅ¡aus turto pardavimo skelbimų ir kt.), iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti apie realiÄ buto rinkos vertę. Nesant tokių duomenų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Nekilnojamojo turto registre nurodyta vidutine buto rinkos verte.

36. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad tikslios buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertės nustatymas nebuvo Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas. Net ir tuo atveju, jeigu reali nurodyto buto vertė yra mažesnė nei nustatyta masinio vertinimo bÅ«du, tai savaime nepaneigia teisingos pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados apie galimybę realizuoti (parduoti, nuomoti) šį ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtÄ ir gauti iÅ¡ to lėšų pragyvenimui.

37. Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ nurodo, kad nors pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė neįrodė, kad jai reikalingas iÅ¡laikymas, tačiau skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodė, jog Å¡alims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini)– yra areÅ¡tuotas ir įkeistas, Å¡alių sutarimo dėl namo realizavimo nėra, ir padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė teismo sprendimo priėmimo metu neturi realios galimybės gauti lėšų realizavus šį turtÄ . Atsakovo teigimu, prieÅ¡ingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, gyvenamasis namas ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), nėra ir bylos nagrinėjimo bei skundžiamo teismo sprendimo priėmimo metu nebuvo areÅ¡tuoti ar įkeisti, todėl nebuvo ir nėra jokių kliūčių disponuoti Å¡iuo turtu.

38. Apeliacinės instancijos teismas atsakovo nurodytus argumentus pripažįsta pagrįstais. Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad jau civilinės bylos iškėlimo stadijoje šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiam gyvenamajam namui ir žemės sklypui, esantiems (duomenys neskelbtini), nebuvo taikomi jokie apribojimai, susiję su turto disponavimu (paskutinis areštas išregistruotas 2018 m. birželio 20 d., o hipoteka – 2013 m. vasario 11 d.) (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Taigi skundžiame sprendime pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė, kad šis turtas yra areštuotas ir įkeistas, neatitiko faktinės situacijos.

39. Sprendžiant dėl galimybės realizuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , taip pat svarbu atsižvelgti ir į tai, kad toks turtas valdomas, naudojamas bei juo disponuojama tik esant bendraturčių sutikimui (CK 4.88 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad pagal CK 4.88 straipsnio 2 dalį nekilnojamajam daiktui perleisti kito asmens nuosavybėn, iÅ¡nuomoti ar perduoti naudotis kitokiu bÅ«du, įkeisti ar kitaip suvaržyti teisę į daiktÄ yra bÅ«tinas bendraturčių sutikimas.

IÅ¡analizavusi ir įvertinusi bylos medžiagÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog ieÅ¡kovė bÅ«tų dėjusi pastangas ir siekusi realizuoti Å¡alims nuosavybės teise priklausantį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 178, 185 straipsniai). Atsakovo teigimu, jis visÄ laikÄ sutiko ir ragino ieÅ¡kovę, kad nurodytas turtas kokiu nors bÅ«du ir forma bÅ«tų realizuotas (iÅ¡nuomotas, parduotas ar pasidalytas), juolab kad atsakovas name negyvena, o pati ieÅ¡kovė jame gyvena tik epizodiÅ¡kai, kai grįžta į LietuvÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini), kur gyvena pas dukrÄ .

40. Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, įvertinus tai, kad Å¡alims nuosavybės teise priklausančiam gyvenamajam namui ir žemės sklypui, esantiems (duomenys neskelbtini), jau civilinės bylos iÅ¡kėlimo stadijoje nebuvo taikomi jokie disponavimo apribojimai, byloje nesant duomenų, kad ieÅ¡kovė bÅ«tų siekusi nurodytÄ turtÄ realizuoti (iÅ¡nuomoti, parduoti ar pasidalyti), o atsakovas bÅ«tų su tuo nesutikęs, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė neturi realios galimybės gauti lėšų realizavus šį turtÄ . Kita vertus, Å¡i aplinkybė neturi teisinės reikÅ¡mės skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nes, kaip nurodyta, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumÄ byloje esančių įrodymų, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovei nėra reikalingas iÅ¡laikymas, nes ji turi turto, kurį realizavusi galėtų gauti pakankamai lėšų pragyvenimui, gydymuisi.

41. Å alims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis gyvenamais namas ir žemės sklypas yra prestižiniame (duomenys neskelbtini) todėl sutiktina su atsakovu, kad turtas yra vertingas ir likvidus (bylos duomenimis, gyvenamojo namo vertė gali siekti nuo 990 000 Eur iki 2 700 000 Eur, o nuomos kaina mėnesiui – nuo 1500 Eur iki 5000 Eur). Apeliacinės instancijos teismo konstatuota aplinkybė, kad ieÅ¡kovė turi realiÄ galimybę realizuoti šį turtÄ , tik sustiprina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡laikymas ieÅ¡kovei nėra reikalingas.

42. Atmetęs reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo priteisimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ir reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovė (apeliantė) apeliaciniame skunde nenurodo jokių konkrečių aplinkybių ir argumentų, kurie pagrįstų Å¡ios skundžiamo sprendimo dalies neteisėtumÄ ir nepagrįstumÄ , todėl apeliacinės instancijos teismas pateikia tik pagrindines iÅ¡vadas dėl ginčo dalyko.

43. Ä®vertinusi ir iÅ¡analizavusi bylos medžiagÄ , teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovė, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo 50 800 Eur sumÄ , byloje neįrodė aplinkybės, kad Å¡iÄ sumÄ pasiskolino iÅ¡ dukros I. S. Byloje nesant pateiktos paskolos sutarties, bankinių pavedimų mokėjimo paskirtyje nenurodžius, kad suteikiama paskola, taip pat nesant jokių kitų įrodymų apie paskolos sutarties sudarymÄ , nėra teisinio ir faktinio pagrindo konstatuoti, kad ieÅ¡kovė gydymui ir pragyvenimui skirtas lėšas iÅ¡ savo pilnametės dukters skolinosi, o ne gavo iÅ¡ jos savanoriÅ¡kÄ paramÄ .

44. Skundžiamu sprendimu taip pat pagrįstai atmestas reikalavimas priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ , kurį sudaro 25 873,32 Eur ieÅ¡kovės sumokėti mokesčiai už komunalinius patarnavimus ir 426,86 Eur – už namo apsaugos ir stebėjimo paslaugas. Byloje nustačius, kad ieÅ¡kovės nurodytos paslaugos buvo apmokėtos, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡ie ieÅ¡kovės poreikiai buvo patenkinti. Pažymėtina, kad 2018 m. lapkričio 16 d. vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė teismo buvo įpareigota pateikti įrodymus apie tai, iÅ¡ kokių lėšų Å¡iuos poreikius tenkino, tačiau ieÅ¡kovė tokių duomenų teismui nepateikė. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovė iÅ¡laikymo įsiskolinimo laikotarpiu buvo pajėgi iÅ¡laikyti bÅ«stÄ , mokėdama už suteiktas komunalines ir saugos paslaugas, todėl nebuvo reikalinga iÅ¡laikymo.

45. Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ nekvestionuoja skundžiamo sprendimo teisėtumo, tačiau nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog atsakovas turi galimybę teikti ieÅ¡kovei iÅ¡laikymÄ . Atsakovo teigimu, jo iÅ¡laidos siekia pajamas, be to, esant galimybei, atsakovas remia savo jaunesnę dukrÄ .

46. BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsakovo atstovas posėdžio metu nurodė, kad atsakovo pajamos per mėnesį vidutiniÅ¡kai sudaro apie 4425 Eur, o iÅ¡laidos – apie 4397 Eur (tarp jų – 890 Eur mėnesinė įmoka AB SEB bankui, 750 Eur – bÅ«sto nuoma, 107 Eur – komunaliniams ir kitiems mokesčiams, 105 Eur – komunaliniams mokesčiams už turtÄ Panevėžyje, 53 Eur – Rotary klubui, 48 Eur – mokymams ir konferencijoms, 67 Eur – sporto klubui, 68 Eur – vaistams, 66 Eur – gyvybės draudimo įmoka, 37 Eur – valyklai ir skalbyklai, 68 Eur – koncertams ir spektakliams, 66 Eur – transportui, 199 Eur – maistui, 492 Eur – drabužiams; ir kt.).

Ä®vertinusi atsakovo gaunamas pajamas bei nurodytus poreikius ir jų tenkinimui skirtas sumas, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad atsakovas turėtų galimybę teikti ieÅ¡kovei iÅ¡laikymÄ . Kartu atkreiptinas dėmesys, jog teismas skundžiamame sprendime nenustatinėjo konkretaus iÅ¡laikymo dydžio, kurį atsakovas, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, galėtų teikti ieÅ¡kovei, jeigu toks poreikis bÅ«tų nustatytas.

47. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikÅ¡mės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a: atmesti ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ . Palikti nepakeistÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 22 d. sprendimÄ . Teisėjai Laima Ribokaitė Margarita Stambrauskaitė Tomas Venckus