14ca8ea9-8a7a-4575-8286-62b63d7b0a60 · Klaipėdos apygardos teismas

?Civilinė byla <a href="paieska.aspx?card_id=DC7A9D0B-6417-4D06-B734-91F299697C11">Nr. 2S-74-777/2017</a> Civilinė byla Nr. e2A-967-777/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-43051-2017-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.3.6.2; 3.1.3.5; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.5.2.5; 3.1.7.6; 3.3.1.13; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gruodžio 14 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės G.

D. (buvusi B.) ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. IeÅ¡kovė 2017 m. lapkričio 29 d. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, juo prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 26 949 Eur turtinės žalos atlyginimÄ , 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , 5 procentų metines palÅ«kanas nuo ieÅ¡kinio padavimo dienos iki visiÅ¡ko sprendimo įvykdymo. IeÅ¡kinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog: 1.1. IeÅ¡kovė (iki santuokos R.) buvo vienintelė D. R. duktė. D. R. buvo vienintelis R. R. sÅ«nus. R. R. ir A. Č. buvo J. J. R. vaikai. IeÅ¡kovės tėvas D.

R. mirė dar 1995 m. spalio 5 d. IeÅ¡kovės senelis R. R. mirė 2013 m. spalio 10 d. 1.2. Po senelio mirties 2013 m. spalį, siekdama priimti likusį palikimÄ , ieÅ¡kovė kreipėsi į K. 12-ojo notarų biuro notarę G. K. IÅ¡ notarės sužinojo, kad ieÅ¡kovės senelis R. R. nebuvo priėmęs palikimo po savo motinos J. J. R., mirusios 2011 m. sausio 8 d., mirties. J. J. R. jos mirties dienÄ nuosavybės teise priklausė du butai K.: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Notarė G. K. paaiÅ¡kino, kad nors po R. R. mirties nepraėjo įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas, A. Č. 2013 m. spalio 3 d. buvo iÅ¡duotas paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas į visÄ turtÄ , likusį po J. J. R. mirties. 1.3. 2013 m. lapkričio 12 d. ieÅ¡kovė priėmė palikimÄ po senelio R. R. mirties. 1.4. 2013 m. lapkritį ieÅ¡kovė kreipėsi į Kauno apylinkės teismÄ ir prašė:

1) pripažinti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jos senelis R. R. priėmė palikimÄ po savo motinos J. J. R. mirties, faktiÅ¡kai pradėjęs turtÄ valdyti;

2) pripažinti notarės G. K. paveldėjimo teisės liudijimÄ , iÅ¡duotÄ A. Č. į turtÄ , likusį po mamos J. J. R. mirties, negaliojančiu. 1.5. IeÅ¡kovės praÅ¡ymu Kauno apylinkės teismas taikė laikinÄ jÄ apsaugos priemonę – paveldėjimo objektų – butų, esančių (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), areÅ¡tÄ . 1.6. Kauno apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai. 1.7. Kauno apygardos teismas 2015 m. kovo 31 d. sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikino ir priėmė naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmetė, panaikino ir laikinÄ jÄ apsaugos priemonę – abiejų butų areÅ¡tÄ . 1.8. 2015 m. gegužės 6 d.

A. Č. pardavė butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), už 30 140 Eur E. D.-V. 1.9. IeÅ¡kovė 2015 m. birželį pateikė kasacinį skundÄ Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, prašė panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 31 d. sprendimÄ ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimÄ . IeÅ¡kovė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo prašė taikyti ir laikinÄ sias apsaugos priemones – vienintelio likusio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), areÅ¡tÄ , tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. liepos 2 d. nutartimi ieÅ¡kovės praÅ¡ymo netenkino. 1.10.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. gruodžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015 tenkino ieÅ¡kovės kasacinį skundÄ ir paliko galioti Kauno apylinkės teismo sprendimÄ . 1.11. IeÅ¡kovės senelis R. R. ir A. Č. turėjo paveldėti po ½ dalį mamos J. J. R. mirties dienÄ likusio turto. Remiantis notarės G. K. 2013 m. spalio 3 d. iÅ¡duotu paveldėjimo teisės liudijimu, abiejų butų vidutinė rinkos vertė palikimo atsiradimo momentu siekė 186 100 Lt (98 700 Lt ir 87 400 Lt) arba 53 898,29 Eur.

IeÅ¡kovė yra vienintelė R. R. paveldėtoja, tad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis jai suteikė teisę į ½ dalį po J. J. R. mirties likusio turto (po ½ dalį abiejų butų) arba ekvivalentÄ pinigais (26 949 Eur). 1.12. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui atmetus ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, 2016 m. sausio 8 d. A. Č. už 22 000 Eur M. S. pardavė ir antrÄ jį butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). 1.13. Turtas, kuris pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimÄ turėjo lygiomis dalimis atitekti ieÅ¡kovei ir A.

Č., priklauso tretiesiems asmenims E. D.-V. ir M. S. 1.14. IeÅ¡kovei kreipusis į antstolį ir pradėjus vykdomÄ jÄ bylÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų ir ekvivalento pinigais už parduotÄ turtÄ iÅ¡ A. Č, iÅ¡ieÅ¡kojimo, paaiÅ¡kėjo, kad jokio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto ji neturi, asmeninėje sÄ skaitoje laikomos tik su senatvės pensijos iÅ¡mokėjimu susijusios piniginės lėšos. Ä®vertinusi faktinę situacijÄ , mano, kad A. Č., sudariusi 2015 m. gegužės 6 d. ir 2016 m. sausio 8 d. pirkimo–pardavimo sandorius, faktiÅ¡kai tapo nemoki. 1.15.

Kauno apygardos teismas, priimdamas nepagrįstÄ ir panaikintinÄ sprendimÄ , panaikinęs laikinÄ sias apsaugos priemones, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsisakęs taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, neužtiktino ieÅ¡kovės interesų ir leido nesÄ Å¾iningai A. Č. pasinaudoti susidariusia situacija ir padaryti ieÅ¡kovei žalos. 1.16. IeÅ¡kovė, siekdama iÅ¡naudoti visas teisines galimybes atgauti jai priklausančiÄ paveldėtÄ turto dalį, kreipėsi į Kauno apylinkės teismÄ , inicijavo civilinę bylÄ Nr. 2-620-528/2017, kurioje kelia reikalavimÄ pripažinti butų pirkimo–pardavimo sutartis negaliojančiomis, taikyti restitucijÄ .

Tačiau ieÅ¡kovės interesų gynyba neperspektyvi, ji neturi jokių galimybių laimėti bylÄ ir atgauti jai priklausantį turtÄ . 1.17. IeÅ¡kovė 2017 m. sausio 9 d. su pareiÅ¡kimu kreipėsi į Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«rÄ dėl ikiteisminio tyrimo A. Č. pradėjimo, prašė nustatyti, ar jos veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182, 184 ir 186 straipsniuose, požymių. Pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, Kauno apygardos teismas 2017 m. spalio 27 d. nutartimi atmetė ieÅ¡kovės skundÄ ir ikiteisminio tyrimo dėl A.

Č. neatnaujino. Å ia nutartimi Kauno apygardos teismas suteikė galimybę A. Č. neįvykdyti savo įsipareigojimų ir užkirto keliÄ ieÅ¡kovei ginti savo interesus Å¡iuo bÅ«du. 1.18. IeÅ¡kovės pareiga yra pateikti įrodymus, patvirtinančius bÅ«tinÄ sias atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygas, t. y. neteisėtÄ veikÄ , padarytÄ Å¾alÄ , kaltę, priežastinį ryšį tarp tariamos neteisėtos veikos ir žalos. Neteisėti veiksmai. Nagrinėdamas civilinę bylÄ Kauno apygardos teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė panaikintinÄ sprendimÄ .

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nukrypo nuo Civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) įtvirtintų principų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir dėl Å¡ios priežasties A. Č. buvo atverta galimybė parduoti turėtÄ turtÄ ir taip padaryti turtinės žalos ieÅ¡kovei. Mano, kad, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pritaikius laikinÄ jÄ apsaugos priemonę, bÅ«tų buvę iÅ¡vengta atsiradusios žalos. Kaltė. Neteisėti veiksmai buvo atlikti Kauno apygardos teismui priėmus nepagrįstÄ ir panaikintinÄ sprendimÄ ir Lietuvos Aukščiausiajam Teismui netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, nesilaikius bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Teismas, netaikęs laikinųjų apsaugos priemonių, neįvertino galimų pasekmių ir trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atmetęs praÅ¡ymÄ dėl areÅ¡to taikymo likusiam vieninteliam butui, neužtikrino ieÅ¡kovės teisių apsaugos, neįvertino nuostolių atsiradimo galimybės ir to, kad nesiėmus reikiamų priemonių teismo sprendimo įvykdymas taps neįmanomas. Žala. IeÅ¡kovei pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį turėjo atitekti ½ dalis turto, likusio po J.

J. R. mirties, t. y. po ½ dalį abiejų butų arba ekvivalentas pinigais. Remiantis notarės G. K. 2013 m. spalio 3 d. iÅ¡duotu paveldėjimo teisės liudijimu, abiejų butų vidutinė rinkos vertė palikimo atsiradimo momentu siekė 186 100 Lt (98 700 Lt ir 87 400 Lt) arba 53 898,29 Eur. Todėl ieÅ¡kovės patirtÄ turtinę žalÄ sudaro ½ dalis paveldimo turto vertės, t. y. 26 949 Eur. Priežastinis ryÅ¡ys. Žala, kuriÄ patyrė ieÅ¡kovė, atsirado bÅ«tent dėl anksčiau nurodytų neteisėtų veiksmų – neatidumo ir nerÅ«pestingumo.

Jei Kauno apygardos teismas nebÅ«tų pažeidęs materialinės ir procesinės teisės normų ir palikęs galioti Kauno apylinkės teismo sprendimÄ , o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bÅ«tų įvertinęs aplinkybę, kad A. Č. kasacinio skundo padavimo momentu jau buvo pardavusi vienÄ iÅ¡ dviejų paveldėtų butų, ir taikęs laikinÄ jÄ apsaugos priemonę – areÅ¡tÄ , A. Č. nebÅ«tų galėjusi abiejų butų parduoti, tapti nemoki, o teismų sprendimais įtvirtintÄ ieÅ¡kovės teisę į ½ dalį palikimo bÅ«tų buvę galima įgyvendinti.

Mano, kad susidariusios situacijos būtų buvę galima išvengti, jei būtų taikytas laikinųjų apsaugos priemonių institutas. Ieškovei padaryta žala yra tiek teisiniu, tiek faktiniu priežastiniu ryšiu susijusi su ieškinyje įvardytu teismų nerūpestingumu bei neatidumu. 1.19. Dėl nurodytų neteisėtų veiksmų ir atsiradusios turtinės žalos ieškovė patyrė daug nepatogumų ir neigiamų išgyvenimų, kurių nebūtų buvę, jei teismai būtų buvę pakankamai atidūs ir rūpestingi spręsdami su ieškovės turtu susijusius klausimus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. gruodžio 15 d. priėmė galutinį ir neskundžiamÄ sprendimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, sprendimas iki ieÅ¡kinio pateikimo nėra įvykdytas. IeÅ¡kovė priversta ieÅ¡koti bÅ«dų, kaip įvykdyti teismo sprendimÄ (inicijuoti civilinę bylÄ , kreiptis į prokuratÅ«rÄ ir kt.). Dėl vykusių teisminių procesų ir neįvykdomo teismo sprendimo ieÅ¡kovė patyrė iÅ¡gyvenimų, nukentėjo jos mokymosi procesas V. D. universitete.

IeÅ¡kovė iÅ¡gyveno nepasitikėjimo teisine valstybe ir teismais jausmÄ . PadarytÄ neturtinę žalÄ ieÅ¡kovė įvertina 5 000 Eur. 1.20. Egzistuoja visos bÅ«tinosios civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygos, ieÅ¡kovė patyrė turtinę ir neturtinę žalÄ ir ji turi bÅ«ti atlyginta.

2. Dublike ieÅ¡kovė papildomai nurodė Å¡ias aplinkybes: 2.1. IeÅ¡kovė savo reikalavimÄ grindžia apeliacinės instancijos Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 31 d. sprendimu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 2 d. nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Apeliacinio teismo sprendimas priimtas pažeidžiant Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50, 5.51 straipsnių aiÅ¡kinimÄ ir taikymÄ ir nukrypus nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kuri tokio pobÅ«džio bylose vienoda ir plačiai iÅ¡plėtota.

Tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija pakeitė apeliacinio teismo sprendimÄ ir 2015 m. gruodžio 15 d. nutartyje nenurodė, kad buvo padaryta akivaizdi ir Å¡iurkÅ¡ti teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo klaida, nesudaro pagrindo atsakovei teigti, kad klaidos nebuvo ir atsakomybė atsakovei nekyla. 2.2. Teismo sprendimo vykdymo sustabdymas ir laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis iÅ¡ esmės skiriasi. Teismo sprendimo vykdymo sustabdymas Å¡ioje byloje susijęs su bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimu, o ne su teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimu ir disponavimo turtu uždraudimu.

Laikinųjų apsaugos priemonių tikslas – užtikrinti teismo sprendimo įvykdymÄ ateityje, t. y. po teismo sprendimo priėmimo dienos. IeÅ¡kovės 2013–2015 vykusių teisminių ginčų esmė – juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymas ir paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimas negaliojančiu, t. y. ieÅ¡kinys dėl pripažinimo. Tokio pobÅ«džio ieÅ¡kiniai pagal Lietuvos Respublikos teisės doktrinÄ yra specifinio pobÅ«džio ir nėra priskiriami prie vykdytinų sprendimų.

Asmuo, kurio naudai priimtas sprendimas, gali kreiptis dėl vykdomojo raÅ¡to, kurio pagrindu gali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡komos tik bylinėjimosi iÅ¡laidos, iÅ¡davimo. Aukščiausiasis Teismas Å¡ių aplinkybių neįvertino, taikė civilinės bylos vykdymo sustabdymÄ , o ne laikinÄ sias apsaugos priemones, kurios bÅ«tų buvusios efektyvios užtikrinant sprendimo įvykdymo galimumÄ . 2.3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priima nagrinėti tik nedidelę (apie 20 procentų) dalį kasacinių skundų. Kasacinio skundo priėmimo metu preliminariai vertinamas kasatoriaus pareikÅ¡to reikalavimo pagrįstumas ir tikimybė, ar kasacinis skundas gali bÅ«ti tenkintas, ir tai sudaro pagrindÄ Ä¯vertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumÄ .

IeÅ¡kovė, teikdama praÅ¡ymÄ Lietuvos Aukščiausiajam Teismui taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, pateikė motyvuotus ir konkrečius argumentus bei raÅ¡ytinius įrodymus, patvirtinančius laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tinybę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nepaisydamas aplinkybės, kad po apeliacinio teismo sprendimo A. Č. vienÄ butÄ pardavė, priimdamas 2015 m. liepos 2 d. neskundžiamÄ nutartį, tai žinojo, buvo neginčijamas pagrindas laikinÄ sias apsaugos priemones taikyti, tačiau turto areÅ¡to netaikė. 2.4.

Europos Žmogaus Teisių Teismas byloje E. prieÅ¡ LietuvÄ Nr. 50 208/60 2012 m. gegužės 31 d. pripažino, kad asmens iÅ¡gyvenimai, patirti dėl galutinio ir privalomo teismo sprendimo nepaisymo (nevykdymo), sukelia tam tikrÄ pergyvenimÄ ir nusivylimÄ . 2.5. SvarbiÄ vietÄ Å¡ioje byloje turi ir notarų veiksmai. Notarė G. K. iÅ¡davė trečiajam asmeniui paveldėjimo teisės liudijimÄ nepraėjus nustatytam trijų mėnesių terminui. Notarė V. B., tvirtinusi 2016 m. sausio 8 d. buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, tikėtina, savo pareigas vykdė aplaidžiai ir neįsitikino, ar sandorio Å¡alis pirkėja M.

S., gimusi 1922 m., suvokia savo veiksmus. 2017 m. dėl M. S. pripažinimo neveiksnia jos artimieji kreipėsi į P. rajono apylinkės teismÄ . Pagal ligos pobÅ«dį (senatvinė demencija) liga negalėjo iÅ¡sivystyti per vienerius metus. Tai patvirtina abejones dėl sandorio Å¡alies veiksnumo sutarties sudarymo metu ir notaro nekompetencijos. Notarai veikia valstybės vardu ir už notarų kompetencijÄ taip pat atsakinga valstybė. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 25 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 26 949 Eur turtinei žalai atlyginti, 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 27 494 Eur sumÄ nuo 2017 m. gruodžio 4 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 1 229,80 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų.

Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai ir nustatytos faktinės aplinkybės: 3.1. 2015 m. gegužės 6 d. A. Č. pardavė butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), už 30 140 Eur. 2016 m. sausio 8 d. A. Č. už 22 000 Eur pardavė antrÄ jį butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini). IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ A. Č. ½ dalį gautų piniginių lėšų nėra galimybės (ji nuosavybės teise nevaldo nekilnojamojo turto, vienintelės gaunamos pajamos – senatvės pensija), o butų pirkėjai laikytini sÄ Å¾iningais įgijėjais, todėl į jų įsigytÄ turtÄ taip pat nėra galimybės nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimo. 3.2.

Kauno apygardos teismas 2015 m. kovo 31 d. priėmė sprendimÄ ieÅ¡kinį atmesti ir panaikinti pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones – butų areÅ¡tÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. liepos 2 d. nutartimi ieÅ¡kovės praÅ¡ymu netaikė laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau Kauno apygardos teismo sprendimo vykdymÄ sustabdė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. gruodžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015 paliko galioti 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimÄ , kad ieÅ¡kovės senelis R.

R. priėmė palikimÄ , po motinos mirties pradėdamas jį faktiÅ¡kai valdyti, todėl 2013 m. spalio 3 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ pripažino negaliojančiu, nustatė, kad R. R. taip pat paveldėjo ½ dalį palikėjos turto. 3.3. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas galioti, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui panaikinus prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ padariusio Kauno apygardos teismo sprendimÄ . Lietuvos Aukščiausiojo Teismo padaryta iÅ¡vada, jog Kauno apygardos teismo sprendimo vykdymo stabdymas yra iÅ¡ esmės tapati priemonė taikomam turtui areÅ¡tui, kurios užteks galimo bÅ«simo teismo sprendimo vykdymui užtikrinti, faktiÅ¡kai paneigta A.

Č. veiksmais. A. Č. elgėsi nesÄ Å¾iningai, o laikinųjų apsaugos priemonių tikslas ir buvo bÅ«tent užkirsti keliÄ galimam nesÄ Å¾iningam turto perleidimui, kas ir buvo padaryta. 3.4. Sutiko su ieÅ¡kovės pozicija, kad teismai, priimdami procesinius sprendimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir (ar) netaikymo arba nepadarę įraÅ¡o apie turto perleidimo draudimÄ , suteikė galimybę A. Č. elgtis nesÄ Å¾iningai ir atėmė iÅ¡ ieÅ¡kovės galimybę disponuoti priimtu palikimu (kuris buvo bylos nagrinėjimo metu ir po galutinio teismo sprendimo priėmimo buvo perleistas). 3.5.

BylÄ nagrinėję teismai (teisėjai) padarė esminę klaidÄ , netaikydami turto areÅ¡to ar kitų analogiÅ¡kų apsaugos priemonių, kurios nebÅ«tų leidusios nesÄ Å¾iningai A. Č. perleisti turtÄ . IeÅ¡kovės teisė paveldėti palikimÄ buvo nepagrįstai atimta, ypač kai iÅ¡ A. Č. nėra jokios galimybės iÅ¡ieÅ¡koti ½ dalies palikimo vertės. 3.6. Protingumo principas reiÅ¡kia, kad kiekvienas asmuo privalo pats rÅ«pintis savo teisėmis ir pareigomis. PrieÅ¡ atlikdamas bet kokį veiksmÄ , asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius.

Nors akivaizdu, kad A. Č. elgėsi nesÄ Å¾iningai, tačiau bÅ«tent teismų priimti procesiniai sprendimai leido šį nesÄ Å¾iningÄ elgesį realizuoti, padarant žalÄ ieÅ¡kovei. 3.7. Nepagrįsti atsakovės argumentai, kad butų pardavimo sandorius tvirtinę notarai elgėsi neapdairiai, nes butų pardavimo metu nebuvo apribotos A. Č. nuosavybės teisės, nebuvo uždėti teismų draudimai turtÄ perleisti, todėl notarai neturėjo jokio teisinio pagrindo sandorių netvirtinti. 3.8. Konstatavo, kad ieÅ¡kovė įrodė neteisėtus (nepagrįstus) teisėjų veiksmus. 3.9.

Atsižvelgdamas į ieÅ¡kovės pateiktus apskaičiavimus, kurie įrodyti pridėtomis butų perleidimo sutartimis, padarė iÅ¡vadÄ , kad turtinė žala yra pagrįsta, o nustačius nepagrįstus teisėjų (teismo) veiksmus, yra pagrindas iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei priteisti 26 949 Eur turtinės žalos atlyginimÄ . 3.10. Konstatavo, kad egzistuoja pagrindas priteisti ieÅ¡kovei neturtinės žalos atlyginimÄ pinigais, kadangi vien pažeidimo pripažinimo, įvertinus jo trukmę ir mastÄ , nepakanka pažeistai teisei apginti. 3.11.

Atsižvelgdamas į formuojamÄ Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualiÄ Lietuvos Respublikos teismų praktikÄ , į valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sÄ lygas (minimaliosios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių iÅ¡mokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastÄ , Å¡io pažeidimo trukmę ir intensyvumÄ , tačiau atsižvelgdamas ir į tai, kad priteisus turtinės žalos atlyginimÄ ieÅ¡kovei turtinė skriauda iÅ¡ esmės nepadaryta, taip pat vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas nusprendė, kad Å¡iuo atveju ieÅ¡kovės patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad jÄ bÅ«tų galima vertinti ieÅ¡kinyje nurodyta suma, tuo labiau atsižvelgiant į tai, kad iÅ¡ valstybės priteista visa negauta suma už paveldėtÄ , tačiau neteisėtai perleistÄ palikimÄ .

Kita vertus, nurodė, kad, pažeidus ieÅ¡kovės konstitucines nuosavybės teises, dėl užtrukusio bylinėjimosi ieÅ¡kovė galėjo patirti dvasinių iÅ¡gyvenimų. Atsižvelgė į tai, kad butai buvo perleisti ginčo nagrinėjimo metu, o visuose teisminiuose procesuose ieÅ¡kovė aktyviai naudojosi savo teisėmis, prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, norėdama užkirsti keliÄ galimam nesÄ Å¾iningam kitų asmenų elgesiui ir neteisėtam turto perleidimui. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovė nepateikė aiÅ¡kių nedviprasmiÅ¡kų įrodymų, jog bÅ«tent dėl Å¡ių veiksmų galbÅ«t nukentėjo jos studijos universitete.

Atsižvelgdamas į teismų praktikÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, į ieÅ¡kovės ne tokius iÅ¡samius argumentus bei įrodymų nepakankamumÄ , teismas nusprendė, kad 500 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra pagrįsta, teisėta ir tinkama. Šį teismo nustatytÄ Å¾alos dydį laikė adekvačiu pažeistai teisei apginti. Å iÄ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio dalį tenkino iÅ¡ dalies. 3.12. Konstatavo, kad, nesant tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės susitarimo dėl kitokio palÅ«kanų dydžio, ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo už priteistÄ Å¾alos atlyginimÄ yra pagrįstas, ir jį tenkino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 4. Atsakovė apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 25 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai: 4.1. Pirmosios instancijos teismas, nevertindamas Kauno apygardos teismo galbÅ«t padarytų klaidų, priimant 2015 m. kovo 31 d. sprendimÄ , ir neatsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartyje padarytas iÅ¡vadas, nepagrįstai konstatavo, kad Kauno apygardos teismas padarė esminę klaidÄ panaikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , todėl nesÄ Å¾iningas trečiasis asmuo įgijo galimybę perleisti turtÄ .

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. gruodžio 15 d. nutartyje nurodė, kad negalima kategoriÅ¡kai teigti, jog R. R. neįgyvendino paveldėjimo teisės CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatytu bÅ«du. Teisėjų kolegija konstatavo, kad kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimÄ yra priėmęs Å¡iuo bÅ«du, nurodytos aplinkybės turi bÅ«ti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimÄ turtÄ Ä¯gyti nuosavybėn. Nutartyje nėra konstatuota, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas 2015 m. kovo 31 d. sprendimÄ , padarė akivaizdžiÄ ir Å¡iurkščiÄ teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo klaidÄ .

Kasacinis teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, padarė prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ nei apeliacinės instancijos teismas, tačiau nekonstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas aiÅ¡kiai pažeidė procesinės teisės normas, kurios nustato įrodymų vertinimo taisykles. Teismo ar teisėjo kaltė galėtų bÅ«ti nustatyta tik tuo atveju, jeigu bÅ«tų įrodyta, kad teismai (Kauno apygardos teismas) aiÅ¡kiai pažeidė įstatymus. Tokių įrodymų byloje nėra pateikta, o Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 31 d. sprendimo panaikinimas, kasacinės instancijos teismui nekonstatavus, kad buvo padaryta akivaizdžių ir Å¡iurkščių teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo klaidų, negali bÅ«ti kaltės įrodymas.

Pagal teisės aktais nustatytÄ instancinę sprendimų peržiÅ«rėjimo tvarkÄ , žemesnės instancijos teismų klaidas gali ir turi iÅ¡taisyti aukÅ¡tesnės instancijos teismas. Todėl sprendimo panaikinimas pats savaime negali bÅ«ti traktuojamas kaip teismo kaltės įrodymas, nes tokiÄ galimybę nustato civilinio proceso įstatymas. 4.2. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad bylÄ nagrinėję teismai (teisėjai) padarė esminę klaidÄ , netaikydami turto areÅ¡to ar kitų analogiÅ¡kų apsaugos priemonių, kurios nebÅ«tų leidusios nesÄ Å¾iningai A.

Č. perleisti turtÄ . Minėta iÅ¡vada taip pat yra nepagrįsta ir padaryta neįvertinus įrodymų viseto. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. liepos 2 d. nutartyje nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti bÅ«simo teismo sprendimo vykdymÄ (CPK 144 straipsnio l dalis). Teisinį pagrindÄ imtis laikinųjų apsaugos priemonių kiekvienu atveju sudaro konkretÅ«s faktiniai duomenys, leidžiantys pagrįstai manyti, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali atsirasti įstatyme nurodytų neigiamų padarinių.

Laikinosios apsaugos priemonės paprastai susijusios su asmenų teisių suvaržymais (CPK 145 straipsnis). Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su pateiktais praÅ¡ymais, pažymėjo, kad teismo sprendimo vykdymo sustabdymo, kaip laikinųjų apsaugos priemonių instituto, tikslas iÅ¡ esmės tapatus – užtikrinti bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ . Todėl teisėjų atrankos kolegija nurodė, kad kasacine tvarka skundžiamo apeliacinės instancijos teismo sprendimo vykdymo sustabdymas yra pakankama priemonė bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti.

Taigi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje nutartyje motyvavo, kodėl netaikomos laikinosios apsaugos priemonės – turto (buto) areÅ¡tas. Å ia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡vada privalėjo vadovautis ir pirmosios instancijos teismas. Tačiau dėl Å¡ios kasacinio teismo iÅ¡vados pirmosios instancijos teismas net nepasisakė ir ja nesivadovavo, tuo pažeisdamas CPK 176 ir 185 straipsnius. 4.3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas galutine ir neskundžiama 2015 m. gruodžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015 paliko galioti Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimÄ , kuriuo buvo patenkinti ieÅ¡kovės reikalavimai.

Butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo parduotas 2016 m. sausio 8 d., t. y. po minėtos nutarties įsiteisėjimo. Ä®vertinusi ieÅ¡kovės pateiktus motyvus dėl to, kad teismo sprendimu pripažintas juridinis faktas yra sprendimas dėl pripažinimo, ir anksčiau nurodytÄ teismų praktikÄ , nurodė, kad teisinius padarinius sukėlė pats teismo sprendimas (minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis), o laikinosios apsaugos priemonės tokios kategorijos bylose galioja iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Todėl mano, kad ieÅ¡kovės nerÅ«pestingumas – nuo 2015 m. gruodžio 15 d. iki 2016 m. sausio 8 d. ji nesiėmė veiksmų, siekdama realizuoti įgytÄ paveldėjimo teisę, nulėmė pasekmes – buto pardavimÄ esant įsiteisėjusiai nutarčiai.

5. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o atsakovės apeliacinį skundÄ atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 25 d. sprendimÄ palikti galioti, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai: 5.1. Atsakovės neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė priimant Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 31 d. sprendimÄ ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 2 d. nutartį atmesti praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Å iuo atveju neteisėto veiksmo padarymas, t. y. nepagrįsto ir panaikintino Kauno apygardos teismo sprendimo priėmimas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo laikinųjų apsaugos priemonių užtikrinimo netaikymas, pasireiÅ¡kė bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai nesilaikymu. Teismas, netaikęs laikinųjų apsaugos priemonių, neįvertino galimų pasekmių ir A. Č. nesÄ Å¾iningumo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atmetęs praÅ¡ymÄ dėl areÅ¡to taikymo likusiam vieninteliam butui, neužtikrino ieÅ¡kovės teisių apsaugos, galimų nuostolių atsiradimo ir to, kad nesiėmus reikiamų priemonių teismo sprendimo įvykdymas taps neįmanomas. 5.2.

Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino priežastinį ryšį ir apie jį pasisakė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad teisine prasme pripažįstama, jog priežastinis ryÅ¡ys yra tais atvejais, kai asmuo turėjo pareigÄ kÄ nors atlikti, kokiu nors bÅ«du veikti, tačiau neveikė, ir toks, neadekvatus susiklosčiusiai faktinei situacijai, jo elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, tiesiogiai sukeldamas žalingus padarinius arba sukurdamas sÄ lygas tokiems padariniams atsirasti.

Taigi, net ir nesant faktinio priežastinio ryÅ¡io, teisinis priežastinis ryÅ¡ys gali bÅ«ti nustatomas ir to gali pakakti civilinei atsakomybei taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kolegijos 2010 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-91/2010). 5.3. Žala, kuriÄ patyrė ieÅ¡kovė, atsirado bÅ«tent dėl anksčiau nurodytų neteisėtų veiksmų – neatidumo ir nerÅ«pestingumo. Jei Kauno apygardos nebÅ«tų pažeidęs materialinės ir procesinės teisės normų ir palikęs galioti Kauno apylinkės teismo sprendimÄ , o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bÅ«tų įvertinęs aplinkybę, kad A.

Č. kasacinio skundo padavimo momentu jau buvo pardavusi vienÄ iÅ¡ dviejų paveldėtų butų, ir taikęs laikinÄ jÄ apsaugos priemonę – areÅ¡tÄ , A. Č. nebÅ«tų galėjusi abiejų butų parduoti, tapti nemoki, o teismo sprendimais įtvirtintÄ ieÅ¡kovės teisę į palikimÄ bÅ«tų buvę galima įgyvendinti. Susidariusios situacijos bÅ«tų buvę galima iÅ¡vengti, jei bÅ«tų buvęs taikytas laikinųjų apsaugos priemonių institutas. Todėl akivaizdu, kad ieÅ¡kovei padaryta žala yra tiek teisiniu, tiek faktiniu priežastiniu ryÅ¡iu susijusi su anksčiau įvardytu teismų nerÅ«pestingumu bei neatidumu. 5.4.

IeÅ¡kovė elgėsi atidžiai ir rÅ«pestingai – iÅ¡ karto po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties priėmimo kreipėsi dėl vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo (buvo iÅ¡duotas 2016 m. sausio 7 d.), pradėjo visus bÅ«tinus veiksmus siekdama perimti paveldėtÄ turtÄ ar gauti piniginę kompensacijÄ , t. y veikė maksimaliai skubiai ir operatyviai. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai ir argumentai Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

7. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalykÄ , apeliacinį skundÄ , tai, kad ieÅ¡kovė, jos atstovė, atsakovės atstovas dalyvavo nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, o atsakovė bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka nepraÅ¡o, konstatuoja, jog nenustatyta bÅ«tinybė skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ .

8. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieÅ¡kovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo. Dėl trečiojo asmens A. Č. teisių ir pareigų perėmėjų 9. Teisėjų kolegija, iÅ¡klausiusi 2022 m. sausio 28 d. posėdžio garso įraÅ¡Ä , nustatė, kad teisėjo protokoline nutartimi A. Č., mirusi 2019 m. birželio 24 d., buvo paÅ¡alinta iÅ¡ trečiųjų asmenų, neiÅ¡sprendus klausimo dėl jos teisių ir pareigų perėmimo, o priimtas procesinis sprendimas byloje gali turėti įtakos jos teisių ir pareigų perėmėjo teisėms ir pareigoms. Esant nurodytoms aplinkybėms 2022 m. lapkričio 24 d. nutartimi buvo atidėtas bylos nagrinėjimas ir iÅ¡ notaro bei Testamentų registro iÅ¡reikalauti duomenys apie A. Č. teisių ir pareigų perėmėjus.

10. Išreikalautame Testamentų registro išraše nurodyta, kad nėra įregistruotų testatoriaus sudarytų testamentų, palikėjo palikimo priėmimo faktų, pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų, palikėjo palikimo atsisakymo faktų, pareiškimo dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų.

11. Prienų rajono 3-iasis notaro biuras informavo teismÄ , kad Prienų rajono 3-ajame notaro biure paveldėjimo byla dėl A. Č., mirusios 2019 m. birželio 24 d., paskutinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), palikimo nėra užvesta, todėl duomenų apie mirusios A. Č. teisių ir pareigų perėmėjus pateikti negali.

12. CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo.

13. Esant nurodytoms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. Č. teisių ir pareigų perėmėja yra valstybė, kuri nagrinėjamoje byloje yra atsakovė. Todėl A. Č. teisių ir pareigų perėmėjo įtraukimo į bylÄ klausimas atskirai nesprendžiamas. Dėl apeliacinio skundo (ne)pagrįstumo 14. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2015 m. gegužės 6 d. A. Č. pardavė butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), už 30 140 Eur. 2016 m. sausio 8 d.

A. Č. už 22 000 Eur pardavė antrÄ jį butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatė, kad iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ A. Č. ½ dalį gautų piniginių lėšų nėra galimybės (ji nuosavybės teise nevaldo nekilnojamojo turto, vienintelės gaunamos pajamos – senatvės pensija), o butų pirkėjai laikytini sÄ Å¾iningais įgijėjais, todėl į jų įsigytÄ turtÄ taip pat nėra galimybės nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimo. Ginčo dėl Å¡ių aplinkybių nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas Å¡ių pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių nevertina ir dėl jų nepasisako.

15. CK 6.272 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylÄ , atlygina valstybė visiÅ¡kai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito pareigÅ«no kaltės.

16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. balandžio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2011 konstatavo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 111 straipsnyje įtvirtinta teismų sistema. Teismų kompetencija nustatyta kituose įstatymuose, pvz., Teismų įstatyme, atitinkamame proceso kodekse. Civilinio proceso kodekse nustatyta sprendimų teisėtumo kontrolė, kuri reiškia, kad proceso dalyviai turi teisę į tai, kad žemesnės instancijos teismo sprendimas būtų peržiūrėtas aukštesnės instancijos teisme.

Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime konstatavo, kad teismų instancijos paskirtis yra Å¡alinti galimas žemesnių teismų klaidas, neleisti, kad bÅ«tų įvykdytas neteisingumas, ir Å¡itaip apsaugoti visuomenės teises ir teisėtus interesus. Teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo instancinės kontrolės, o atskirais atvejais taikant ir proceso atnaujinimo institutÄ , nustatymas taip pat reiÅ¡kia, jog neįmanoma visiÅ¡kai iÅ¡vengti teisingumo vykdymo klaidų, nes jas gali lemti tiek pažinimo ribos, tiek įstatymų netobulumas, jų nesuderinamumas, teisės ar įstatymo spragos, žmogaus realios galimybės žinoti viskÄ , teisėjo subjektinės savybės ir daugelis kitų veiksnių.

Tačiau klaidos galimybė nepateisina to, kad teisėjas turi teisę jÄ padaryti. PrieÅ¡ingu atveju bÅ«tų paneigta asmens teisė į teisingÄ teismÄ ir į tai, kad dėl jo bÅ«tų priimtas teisingas sprendimas.

17. Minėtoje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo ir tai, kad teisėjo (teismo) kaltė gali bÅ«ti konstatuota padarius akivaizdžiÄ ir Å¡iurkščiÄ teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo klaidÄ . Tai yra vertinamosios sÄ vokos. Vertinant klaidos akivaizdumÄ ir Å¡iurkÅ¡tumÄ gali bÅ«ti atsižvelgta į taikytinos nuostatos vartojamų terminų suprantamumÄ , nuostatos tikslumÄ , įrodymų aiÅ¡kumÄ , bylos aplinkybių sudėtingumÄ , ar teismui pagal aiÅ¡kias bylos aplinkybes ir taikomÄ teisės nuostatÄ reikėjo tik jÄ pritaikyti ir kt.

18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. gruodžio 15 d. nutartyje apibendrindamas iÅ¡dėstytus argumentus konstatavo, kad kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimÄ yra priėmęs Å¡iuo bÅ«du, nurodytos aplinkybės turi bÅ«ti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimÄ turtÄ Ä¯gyti nuosavybėn. Å ioje byloje pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo turinys teikia pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡is teismas iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai įvertino įpėdinio valiÄ priimti palikimÄ faktiÅ¡kai pradedant jį valdyti, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl palikimo priėmimo yra pagrįsta byloje surinktais įrodymais: atsakovės A.

Č. paaiÅ¡kinimais ir liudytojų parodymais, kad R. R. po motinos mirties kartu su atsakove ir jos vyru toliau gyveno motinai priklausiusiame bute, juo naudojosi, mokėjo mokesčius, nesant raÅ¡ytinių įrodymų, jog atsakovei iÅ¡reiÅ¡kus norÄ Ä¯forminti palikimo priėmimÄ notarine tvarka jis raÅ¡tu bÅ«tų atsisakęs savo palikimo dalies. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ieÅ¡kovės kasacinį skundÄ tenkino, apeliacinės instancijos teismo sprendimÄ , kuriuo panaikintas pirmosios instancijos sprendimas ir priimtas naujas sprendimas ieÅ¡kinį atmesti, panaikino ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ .

19. Taigi nesutapo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų, nagrinėjusių civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės G. R. ieÅ¡kinį atsakovei A. Č. dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo, bylos aplinkybių vertinimas. Å ios aplinkybės, kaip jau buvo nurodyta anksčiau nutartyje, turi bÅ«ti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitiko kasacinio teismo praktikoje suformuotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimÄ turtÄ Ä¯gyti nuosavybėn. Taigi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų iÅ¡vadų nesutapimas ir tai, kad kasacinės instancijos teismas panaikino apeliacinės instancijos teismo sprendimÄ , nereiÅ¡kia, jog konstatuota, kad žala atsirado dėl teisėjo (teismo) veiksmų.

20. CPK 331 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas ar nutartis įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos. CPK 150 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, teismui atmetus ieÅ¡kinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimÄ turi iÅ¡spręsti sprendimu. Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apygardos teismas turėjo teisinį pagrindÄ 2015 m. kovo 31 d. nutartimi panaikinti byloje pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones, t. y. butų areÅ¡tus.

21. Teisėjo (teismo) kaltė gali bÅ«ti konstatuota padarius akivaizdžiÄ ir Å¡iurkščiÄ teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo klaidÄ . Pagrįsti apeliantės argumentai, kad byloje nėra duomenų, jog Kauno apygardos teismas padarė akivaizdžiÄ ir Å¡iurkščiÄ teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo klaidÄ (CPK 178, 187 straipsniai). IeÅ¡kovės nurodytos aplinkybės, t. y. panaikintino Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 31 d. sprendimo priėmimas, byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimas, nėra pakankamos konstatuoti, kad žala atsirado dėl teisėjo (teismo) veiksmų. Nesant teismo (teisėjo) kaltės valstybė žalos neatlygina (CK 6.272 straipsnio 2 dalis).

22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. liepos 2 d. nutartimi (be kitų atliktų veiksmų): sustabdė Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 31 d. sprendimo vykdymÄ , kol byla bus iÅ¡nagrinėta kasacine tvarka; netenkino kasatorės (ieÅ¡kovės) praÅ¡ymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Nurodė, kad kasatorė pateikė praÅ¡ymus sustabdyti kasacine tvarka skundžiamo apeliacinės instancijos teismo sprendimo, kuriuo, panaikinus Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimÄ , netenkinti ieÅ¡kinio reikalavimai nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį palikimo priėmimo faktÄ ir pripažinti negaliojančiu paveldėjimo teisės liudijimÄ , vykdymÄ , taip pat taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – turto (buto) areÅ¡tÄ .

Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su pateiktais praÅ¡ymais, pažymėjo, kad teismo sprendimo vykdymo sustabdymo ir laikinųjų apsaugos priemonių institutų tikslas iÅ¡ esmės tapatus – užtikrinti teismo sprendimo įvykdymÄ . Å iuo atveju, teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasacine tvarka skundžiamo apeliacinės instancijos teismo sprendimo vykdymo sustabdymas yra pakankama priemonė bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, todėl kasatorės praÅ¡ymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones netenkino.

23. Kauno apygardos teismas 2015 m. kovo 31 d. sprendimu Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimÄ panaikino, priėmė naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmetė. Priteisė A. Č. iÅ¡ G. R. 563,30 Eur turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisė valstybei iÅ¡ G. R. 297,03 Eur turėtoms iÅ¡laidoms atlyginti ir žyminio mokesčio dalį. Panaikino Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 26 d. nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tÄ butui, esančiam (duomenys neskelbtini), ir butui, esančiam (duomenys neskelbtini).

Centrinė hipotekos įstaiga Kauno apygardos teismui, Kauno apylinkės teismui 2015 m. balandžio 3 d. pateikė praneÅ¡imÄ apie turto areÅ¡to akto iÅ¡registravimÄ . Esant Å¡iame punkte nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, ieÅ¡kovės argumentais, kad skundžiamo apeliacinės instancijos teismo sprendimo vykdymo sustabdymas buvo nepakankama priemonė bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, nes buvo sustabdytas tik iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimas valstybei ir atsakovei.

Juolab, kad minėtoje byloje nėra duomenų, jog buvo įvykdytas CPK 137 straipsnio 6 dalyje nustatytas reikalavimas, t. y. teisėjas, priėmęs pareiÅ¡kimÄ dėl civilinės bylos dėl registruojamo daikto teisinio statuso arba daiktinių teisių į jį iÅ¡kėlimo, ne vėliau kaip kitÄ darbo dienÄ apie tai praneÅ¡a vieÅ¡ojo registro tvarkytojui, kuriame įregistruotas daiktas.

24. IÅ¡ esmės pagrįsti pirmosios instancijos teismo, ieÅ¡kovės argumentai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2015 m. liepos 2 d. nutartimi atmesdamas ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neužtikrinimo padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumo, status quo iÅ¡saugojimo. CPK 150 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu ieÅ¡kinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo. Antstolis, įvykdęs teismo sprendimÄ , praneÅ¡a atitinkamo vieÅ¡ojo registro tvarkytojui apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ Å¡ioje byloje pabaigÄ .

Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 275 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas, priėmęs sprendimÄ , kuriuo yra keičiamas registruojamo daikto teisinis statusas ar iÅ¡ esmės keičiamos valdymo, naudojimo ir disponavimo juo galimybės, taip pat kai teismo sprendimas turi įtakos registruotino daikto teisiniam statusui ar daiktinėms teisėms į jį, įsiteisėjusio teismo sprendimo patvirtintÄ kopijÄ ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos turi nusiųsti vieÅ¡ojo registro tvarkytojui, kuriame įregistruotas tas daiktas ar daiktinės teisės. Tačiau minėtoje byloje nėra ir duomenų, kad buvo įvykdytas CPK 275 straipsnio 2 dalyje numatytas reikalavimas.

Esant Å¡iame punkte nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. liepos 2 d. nutartimi atmesdamas ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo suteikė galimybę A. Č. elgtis nesÄ Å¾iningai ir atėmė iÅ¡ ieÅ¡kovės galimybę disponuoti priimtu palikimu, kuris po galutinio teismo sprendimo priėmimo buvo perleistas. Dėl nurodytų priežasčių yra pagrindas konstatuoti, kad žala atsirado dėl teisėjo (teismo) kaltės, egzistuoja visos civilinės atsakomybės sÄ lygos.

Å iÄ Å¾alÄ turi atlyginti valstybė (CK 6.272 straipsnio 2 dalis). Nurodytų aplinkybių pagrindu iÅ¡ esmės prieÅ¡ingi apeliantės argumentai dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo atmestini kaip nepagrįsti.

25. Apeliantė nurodė, kad ieÅ¡kovės nerÅ«pestingumas – nuo 2015 m. gruodžio 15 d. iki 2016 m. sausio 8 d. ji nesiėmė veiksmų, siekdama realizuoti įgytÄ paveldėjimo teisę, nulėmė pasekmes – buto pardavimÄ esant įsiteisėjusiai nutarčiai. Su Å¡iais apeliantės argumentais sutikti negalima, nes, kaip jau buvo konstatuota anksčiau nutartyje, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. liepos 2 d. nutartimi atmesdamas ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo suteikė galimybę A. Č. elgtis nesÄ Å¾iningai (nutarties 24 punktas). Nagrinėjamu atveju apeliantės nurodytos aplinkybės nėra pakankamos daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , nes tokiu atveju atsakomybė už atsiradusiÄ Å¾alÄ dėl teismo (teisėjo) kaltės bÅ«tų perkelta ieÅ¡kovei. Toks teismo sprendimas prieÅ¡tarautų ir teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo principams.

26. Apeliantė apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti prieÅ¡ingÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, tačiau apeliaciniame skunde nenurodė argumentų dėl civilinės atsakomybės sÄ lygų, t. y. priežastinio ryÅ¡io, žalos, ieÅ¡kovei priteisto neturtinės žalos atlyginimo, procesinių palÅ«kanų neteisėtumo ar nepagrįstumo, nors CPK 306 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde, be bendrų procesinių dokumentams keliamų reikalavimų, turi bÅ«ti nurodytos bylos aplinkybės, įrodymai ir teisiniai argumentai, kuriais pagrindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas (apeliacinio skundo pagrindas). Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad civilinės atsakomybės sÄ lygos, t. y. priežastinis ryÅ¡ys, žala, ieÅ¡kovei priteistas neturtinės žalos atlyginimas, procesinės palÅ«kanos nėra peržiÅ«rėjimo apeliacine tvarka objektas.

27. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad 2015 m. gegužės 6 d. A. Č. pardavus butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), jai nuosavybės teise dar priklausė kitas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurį ieÅ¡kovė nagrinėjamoje byloje įvertino 25 312,79 Eur suma. Ginčo dėl minėto buto vertės byloje nėra. Å is butas (jo vertė) iÅ¡ esmės buvo pakankamas atgauti jai priklausančiÄ paveldėto turto dalį. Todėl net anksčiau nutartyje teisėjų kolegijai konstatavus, kad byloje nėra duomenų, jog Kauno apygardos teismas padarė akivaizdžiÄ ir Å¡iurkščiÄ teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo klaidÄ , nėra pagrindo mažinti ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ priteisti žalos atlyginimo dydį. PrieÅ¡ingas teismo sprendimas prieÅ¡tarautų teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams.

28. Pirmosios instancijos teismo argumentai dėl to, kad Kauno apygardos teismas padarė akivaizdžiÄ ir Å¡iurkščiÄ teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo klaidÄ , yra nepagrįsti, tačiau Å¡ie pirmosios instancijos teismo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

29. Ä®vertinusi visus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog kiti skundo argumentai teisinės reikÅ¡mės teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

Atmesdamas skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

30. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, visapusiÅ¡kai ir nuodugniai iÅ¡tyrė byloje pateiktus įrodymus, nors ir nepagrįstai konstatavo, kad Kauno apygardos teismas padarė akivaizdžiÄ ir Å¡iurkščiÄ teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo klaidÄ , tačiau Å¡ie pirmosios instancijos teismo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme 31. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

32. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė prašė priteisti jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas ir į bylÄ pateikė Å¡ias iÅ¡laidas patvirtinančius įrodymus, t. y. 2022 m. birželio 27 d. mokėjimo nurodymÄ , pagal kurį už atsiliepimo parengimÄ advokatei sumokėjo 300 Eur, ir 2022 m. liepos 5 d. pinigų priėmimo kvitÄ , pagal kurį už atsiliepimo parengimÄ advokatei sumokėjo likusiÄ 300 Eur dalį, t. y. iÅ¡ viso ieÅ¡kovė patyrė 600 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme.

33. Apeliacinį skundÄ atmetus, ieÅ¡kovės 600 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme, priteistinos iÅ¡ atsakovės.

34. Kitų duomenų apie patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas byloje negauta. Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 25 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ieÅ¡kovei G. D. 600 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimÄ . Teisėjai Marius Dobrovolskis Kristina Domarkienė Jolanta Gailevičienė