14ca2f72-cee6-41af-b95e-7a7f2e10b3aa · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-7190-1157/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02883-2022-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1; 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 3.2.6.1; 3.4.1.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. liepos 29 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurga Virgailienė Mečkauskienė, sekretoriaujant Raimondai MikalajÅ«naitei, dalyvaujant ieÅ¡kovei J. G., ieÅ¡kovės atstovui advokato padėjėjui Marek PaÅ¡kevič, atsakovui A. I., nedalyvaujant iÅ¡vadÄ teikiančiai institucijai – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės J.

G. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui A. I. dėl vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, iÅ¡laikymo ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo, iÅ¡vadÄ teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teismas n u s t a t ė : I. Bylos Å¡alių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė 1. IeÅ¡kovė J. G. (toliau – ir ieÅ¡kovė) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui A.

I. (toliau – ir atsakovas) dėl vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, iÅ¡laikymo ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo, iÅ¡vadÄ teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba).

2. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo:

1) vaikų K. I. ir S. I. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatytu su ieÅ¡kove;

2) nustatyti nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkÄ ;

3) priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ nepilnamečiams vaikams po 230 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis;

4) priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ po 2 600 Eur kiekvienam vaikui už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. vasario 7 d.;

5) priteisti 1176 Eur bylinėjimosi (atstovavimo ir žyminio mokesčio) išlaidų.

3. IeÅ¡kovė nurodė, jog su atsakovu A. I. pradėjo gyventi nesusituokę kartu (duomenys neskelbtini) metais. (duomenys neskelbtini) gimė dukra K. I.. (duomenys neskelbtini) gimė antroji dukra S. I.. 2020 metų pabaigoje atsakovas susirado kitÄ moterį. Nuo to laiko atsakovas vaikais visiÅ¡kai nesirÅ«pino, jų neprižiÅ«rėjo, kartu negyveno. Nuo 2021 metų iÅ¡laikymo vaikams visiÅ¡kai neteikė. Nuo to laiko ieÅ¡kovė dukras visapusiÅ¡kai iÅ¡laiko ir tenkina aktualius jų poreikius viena. Per visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį atsakovas praktiÅ¡kai nesirodė, visiÅ¡kai neprisidėjo prie vaikų auklėjimo ir iÅ¡laikymo.

4. IeÅ¡kovė pažymėjo, kad jos ir atsakovo vaikai praktiÅ¡kai nuo pat vaikystės gyvena ieÅ¡kovės namuose (duomenys neskelbtini). Vyresnioji dukra K. I. mokosi (duomenys neskelbtini), o jaunesnioji dukra S. I. mokosi (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog su nepilnamečiais vaikais ieÅ¡kovę sieja artimas motinos ir vaiko ryÅ¡is. Visada ieÅ¡kovė siekė ir sieks, kad vaikai gautų geriausias buities, mokslo bei laisvalaikio sÄ lygas. Nuo pat jų gimimo ieÅ¡kovė praktiÅ¡kai visÄ savo dėmesį skyrė dukroms, jomis rÅ«pinosi, auklėjo, prižiÅ«rėjo, iÅ¡leido į 1 klasę. Atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų svarbius interesus, mano, kad teismas turėtų gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su ieÅ¡kove.

5. IeÅ¡kovė taip pat praÅ¡o nustatyti nepilnamečių vaikų bendravimo su tėvu tvarkÄ : 6.

1) Tiek tėvas tiek ir motina turi vienodas teises ir pareigas atstovaujant savo nepilnamečius vaikus ir dalyvaujant jų auklėjime. Visi veiksmai ir sprendimai, susiję su vaikų auklėjimu turi būti planuojami, derinami ir vykdomi abipusiu šalių susitarimu.

2) Motina, pasikeitus vaikų gyvenamajai vietai, turi praneÅ¡ti, kokiomis sÄ lygomis vaikai gyvena bei leisti susipažinti su jomis (apžiÅ«rėti gyvenamÄ sias patalpas ir t.t.). AnalogiÅ¡ka nuostata taikoma ir vaikų tėvui A. I..

3) Tėvas, A. I. turi teisę pasiimti vaikus iÅ¡ jų buvimo vietos (gyvenamosios vietos) metų poriniais savaitgaliais – nuo penktadienio 16.30 val. ir pristatyti vaikus į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ iki sekmadienio 19.00 val.

4) Tėvas turi teisę pasiimti vaikus neporiniais metais švenčių (Šv. Kalėdų, Šv. Velykų, Naujųjų Metų, tėvo gimimo dienos, vaikų gimimo dienos, Joninių, Vėlinių, Žolinių) dienomis ir nepertraukiamai bendrauti su jais jo gyvenamojoje vietoje ar kitoje pasirinktoje vietoje.

5) Savo atostogų metu tėvas turi teisę paimti vaikus į savo namus ar iÅ¡vykti su jais į kitÄ vietÄ , apie atostogų laikÄ ir trukmę suderinęs su vaikų motina prieÅ¡ 10 (deÅ¡imt) dienų ir patikslinęs aplinkybes ne vėliau kaip prieÅ¡ 24 val.

6) A. I. neturi teisės išvežti vaikų už Lietuvos Respublikos ribų, negavęs J. G. raštiško sutikimo ir raštu nesuderinęs vaikų išvežimo datos, aplinkybių, trukmės, vietos, susisiekimo ir bendravimo su vaikais būdų.

7) A. I., vaikams esant su juo, bet kuriuo metu privalo užtikrinti tinkamÄ jų auklėjimÄ , ugdymÄ , sudaryti tinkamas sÄ lygas poilsiui.

8) Å alys susitaria, kad vaikams bÅ«nant pas tėvÄ , jie neturi girdėti nepagarbaus elgesio ar nepagarbių atsiliepimų kitos Å¡alies atžvilgiu.

7. Ieškovė paaiškino, kad nepilnamečius vaikus ji išlaiko ir augina viena iš gaunamo darbo užmokesčio. Remdamasi CK 6.461 straipsnio 2 dalyje nustatytu orientaciniu priteistino išlaikymo dydžiu, Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika, Vyriausybės nustatytu minimalios mėnesinės algos dydžiu (730 Eur arba 533,65 Eur „į rankas“) bei prezumpcija, kad vaiko išlaikymui būtina suma ne mažiau ½ minimalaus atlyginimo iš kiekvieno iš tėvų, ieškovė nurodo, jog iš atsakovo turi būti priteistas ne mažesnis nei 230 Eur išlaikymas kiekvienam vaikui mokamas periodinėmis išmokomis.

8. Taip pat ieÅ¡kovė nurodo, jog iÅ¡ atsakovo turi bÅ«ti priteistas vaikų iÅ¡laikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. vasario 7 d. (iki ieÅ¡kinio teismui pareiÅ¡kimo dienos). 2021 metais Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas minimalios mėnesinės algos dydis nustatytas 642 Eur (468 Eur į rankas), t. y. atsakovui tenkanti dalis turėtų bÅ«ti ne mažesnė nei 200 eurų kiekvienam vaikui kas mėnesį. Tokiu bÅ«du, iÅ¡ viso įsiskolinimas už minėtÄ laikotarpį sudarytų 2 600 eurų kiekvienam vaikui.

9. Atsakovui A. I. procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, tačiau per teismo nustatytÄ terminÄ atsakovas atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė.

10. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) pateikė iÅ¡vadÄ dėl ieÅ¡kinio, kurioje nurodė, jog apsilankymo metu buvo nustatyta, kad ieÅ¡kovė su dukromis gyvena nuosavame name (duomenys neskelbtini), namo plotas apie 100 kv. m. Namas tvarkingas ir Å¡varus. Namas stovi aptvertame maždaug 8 arų sklype. Kiemo teritorija kruopščiai sutvarkyta. Abu vaikai turi įrengtus kambarius antrajame aukÅ¡te. Sudarytos tinkamos sÄ lygos, yra visi reikalingi baldai: lova miegoti, spinta rÅ«bams, mokymuisi skirta erdvė, raÅ¡omasis stalas, televizorius.

Kambariai jaukÅ«s, Å¡viesÅ«s, juose tvarkinga ir Å¡varu. Patalynė Å¡vari. Namuose yra sudarytos sÄ lygos vaikų poreikių tenkinimui. Pokalbio metu ieÅ¡kovė nurodė, kad atsakovas jai neskambina, informacijos apie vaikų gyvenimo kasdienybę neklausia, vaikų iÅ¡laikymui lėšų neskiria, o moteriai vienai iÅ¡laikyti dvi dukras vis sudėtingiau. Mergaitės auga, keičiasi jų poreikiai. Pasak ieÅ¡kovės, atsakovas skambina kartais vyresniajai dukrai K., į pokalbį pasijungia ir S., tačiau tai bÅ«na retai, dažniau pačios dukros parodo iniciatyvÄ .

Atsakovas susitikti su vaikais, ar juos aplankyti namuose, noro nerodo. Per visÄ tėvų gyvenimo atskirai laikÄ (1,5 metų), tėvas su mergaitėmis (jų teigimu) susitikęs gyvai buvo gal kelis kartus, paskutinį kartÄ â€“ Kalėdiniu periodu. Bendravimo metu su vaikais mergaitės pasakė, kad su tėvu bendrauja retai. Gimtadienio proga mergaitės tėtis nesveikino. Mergaitės puikiai sutaria su mama, joms patinka gyventi kartu.

11. Tarnybos teigimu, 2022 m. gegužės 10 d. mobiliuoju telefonu buvo susisiekta su atsakovu A. I.. Atsakovui buvo paaiÅ¡kinta priežastis, kodėl specialistas turi apsilankyti jo gyvenamojoje vietoje, iÅ¡tirti buities sÄ lygas, tačiau atsakovas nurodė, jog dėl darbų negali priimti anksčiau nei gegužės 17 d. Atsakovas nurodė, kad su ieÅ¡kove skyriumi gyvena ir bendro Å«kio neveda nuo 2021 m. lapkričio mėn. Atsakovas teigė, jog vaikams pastovaus iÅ¡laikymo neteikia. Anot atsakovo, jis 2021 m. gruodžio mėn. ieÅ¡kovei perdavė apie 100-150 Eur; 2022 m. perveda pinigus į vyresniosios dukros K. banko sÄ skaitÄ akcentuodamas, jog pinigai yra skirti jai ir jos sesei S., apie 50-100 Eur/mėn. arba pagal poreikį.

Atsakovas nurodė, jog bendrauja su vyresniÄ jÄ dukra K., o jaunesniosios dukros S. telefono numeris yra užblokuotas. Pasak vyro, jis nevažiuoja į dukrų gyvenamÄ jÄ vietÄ , nes įvyksta konfliktas tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo. Pasak vyro, ieÅ¡kovė nesudaro sÄ lygų matytis su vaikais. Vyras teigė, jog nesutinka su pateikto ieÅ¡kinio reikalavimais. Atsakovas nurodė, jog galėtų teikti po 150 Eur/mėn. kiekvienam vaikui, iÅ¡ viso – 300 Eur/mėn., ir papildomos iÅ¡laidos. Atsakovo teigimu, jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini), bÅ«stas yra nuomojamas (270 Eur/mėn. ir paslaugos), 3 atskiri kambariai, apie 50 kv. m., gyvena su sutuoktine Y.

K. ir dviem nepilnamečiais vaikais. Tarnyba nurodė, jog jeigu byloje bus įrodyta, kad atsakovas buvo nusiÅ¡alinęs nuo vaikų iÅ¡laikymo arba nepakankamai dalyvavo vaikų iÅ¡laikyme, Tarnyba palaikys ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo.

12. Tarnyba taip pat pateikė iÅ¡vadÄ dėl patikslinto ieÅ¡kinio, kurioje nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad atsakovas turi iÅ¡laikyti 2 nepilnamečius vaikus, Tarnyba neprieÅ¡tarauja dėl iÅ¡laikymo priteisimo kiekvienam vaikui periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį po 230 Eur iki vaikų pilnametystės. Nurodė, kad ginant nepilnamečių vaikų teisę bendrauti su abiem tėvais, Tarnyba neprieÅ¡tarauja dėl siÅ«lomos tėvo ir vaikų bendravimo tvarkos nustatymo. Tarnyba pažymėjo, kad dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo pasisakė iÅ¡vadoje dėl ieÅ¡kinio, ir nuo to laiko Skyriaus pozicija minėtu klausimu nesikeičia.

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiÅ¡kinimų esmė 13. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė J. G. ir jos atstovas palaikė patikslintame ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes. IeÅ¡kovė patikslino, kad atsakovas 2020 m. lapkričio mėnesį išėjo iÅ¡ namų ir pamirÅ¡o, kad turi dukras. IeÅ¡kovė papildomai paaiÅ¡kino, jog apie papildomus mokėjimus dukroms jai nebuvo žinoma. IeÅ¡kovės atstovo nuomone, ieÅ¡kinys pilnai įrodytas. IeÅ¡kovės atstovas atkreipė dėmesį, jog teismas ne kartÄ atsakovÄ ragino pasinaudoti visomis procesinėmis teisėmis, tačiau pastarasis jokių įrodymų nepateikė.

14. Teismo posėdžio metu atsakovas A. I. teigė, kad iki 2021 m. lapkričio mėnesio atliko daug darbų namuose ir ieÅ¡kovės motinos namuose. Taip pat atsakovas aiÅ¡kino, jog prižiÅ«ri ir iÅ¡laiko savo senyvo amžiaus mamÄ , tačiau Å¡iÄ aplinkybę pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Nurodė, jog iÅ¡ dalies sutinka su patikslintu ieÅ¡kiniu, tačiau teigė, jog iÅ¡laikymo įsiskolinimo nemokės. Atsakovo teigimu, jis su ieÅ¡kove kartu negyvena ne nuo 2021 m. sausio, o nuo 2021 m. lapkričio, todėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo ieÅ¡kovė gali reikalauti tik už kartu negyventÄ laikotarpį.

15. Teismas posėdžio metu atsakovui iÅ¡aiÅ¡kino, jog asmuo turi teisę pateikti įrodymus dėl jo finansinės padėties, sveikatos bÅ«klės, turimų kitų iÅ¡laikytinių ir pan. Naudodamasis Å¡ia teise atsakovas pateikė pažymÄ iÅ¡ darbovietės (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, jog asmuo nuo 2022 m. vasario 22 d. dirba (duomenys neskelbtini) direktoriumi, jo atlyginimas – 745 Eur. Taip pat pateikė santuokos sudarymo įraÅ¡Ä , patvirtinantį, jog asmuo yra sudaręs santuokÄ su Y. K.. Be to, atsakovo praÅ¡ymu buvo iÅ¡reikalautas vaizdo įraÅ¡as iÅ¡ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato. Taip pat atsakovui ne kartÄ aiÅ¡kinta apie jo teisę ginti savo interesus per atstovÄ , galimybė naudotis nemokama advokato pagalba Å¡iam neturint galimybės nusisamdyti advokato savo lėšomis, tačiau atsakovas nurodė, jog ir Å¡ia galimybe pasinaudoti nepageidauja.

16. IÅ¡vadÄ teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašė bylÄ nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant, nurodė vadovautis pateikta raÅ¡ytine iÅ¡vada. k o n s t a t u o j a: III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir iÅ¡vados 17. IeÅ¡kinys tenkinamas visiÅ¡kai.

18. IÅ¡ bylos raÅ¡ytinių dokumentų nustatyta, kad ieÅ¡kovė ir atsakovas turi (duomenys neskelbtini) gimusiÄ dukrÄ K. I. bei (duomenys neskelbtini) gimusiÄ dukrÄ S. I. (Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) įraÅ¡as Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) įraÅ¡as Nr. (duomenys neskelbtini)). Mergaitėms Å¡iuo metu yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metai. Å alys niekada nebuvo sudarę santuokos, kartu nebegyvena.

19. Patikslintu ieškiniu ieškovė prašo:

1) nustatyti periodinį iÅ¡laikymÄ dukroms kiekvienai po 230 Eur per mėnesį; 2) priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ kiekvienai dukrai po 2 600 Eur;

3) nustatyti nepilnamečių dukrų gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove;

4) nustatyti atsakovo bendravimo su dukromis tvarkÄ ;

5) priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

20. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaikÄ liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprÅ«pinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176–185 straipsniai), iÅ¡tyręs byloje pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, atsižvelgdamas teismo posėdžio metu pateiktus ieÅ¡kovės ir atsakovo paaiÅ¡kinimus, Tarnybos pozicijÄ , bei įvertinęs reikÅ¡mingas bylai iÅ¡spręsti faktines aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.

Toliau teismas pasisako dėl kiekvieno iÅ¡ pareikÅ¡tų reikalavimų. Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iÅ¡ tėvų 21. CK 3.174 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad teismas ginÄÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos iÅ¡sprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norÄ . Vaiko gyvenamoji vieta nustatoma atsižvelgiant ne į tėvų, kurie pagal įstatymÄ yra lygÅ«s, bet į vaiko interesus, lemiamÄ reikÅ¡mę turi tėvų asmeniniai bruožai, santykiai su vaiku, požiÅ«ris į vaikÄ , moralinė charakteristika, vaiko auklėjimo prioritetai.

22. Sprendžiant ginÄÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bÅ«tina įvertinti aplinkÄ , kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo metu, jos tinkamumÄ vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra bÅ«tinas vaiko interesams Å¡ios aplinkos keitimas. Aplinkos keitimas vaikui daro socialinę, psichologinę žalÄ , sukelia emocinių iÅ¡gyvenimų. Tarptautinės ir nacionalinės teisės normos užtikrina vaiko Å¡eimos aplinkos apsaugÄ ir nesant bÅ«tino reikalingumo bei aiÅ¡kaus, pakankamo pagrindo, nenumato vaiko Å¡eimos aplinkos keitimo net ir tais atvejais, kai vaikui aplinka buvo sukurta pažeidžiant tam tikrus teisės normų reikalavimus (Europos Žmogaus teisių Teismo 2006 m. sausio 12 d. sprendimas byloje Mihailova v.

Bulgarija). 23. IÅ¡ Tarnybos į bylÄ pateiktų dokumentų nustatyta, kad Tarnybos atstovams lankantis ieÅ¡kovės namuose, adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad ieÅ¡kovė su vaikais gyvena nuosavame name, namo plotas apie 100 kv. m. Namas tvarkingas ir Å¡varus, stovi aptvertame maždaug 8 arų sklype. Kiemo teritorija kruopščiai sutvarkyta. Abu vaikai turi įrengtus kambarius namo antrame aukÅ¡te. Sudarytos tinkamos sÄ lygos, yra visi reikalingi baldai. Kambariai jaukÅ«s, Å¡viesÅ«s, juose tvarkinga ir Å¡varu, patalynė Å¡vari.

Namuose yra sudarytos sÄ lygos vaikų poreikių tenkinimui.

24. Tarnybos atstovams susisiekus telefonu su atsakovu A. I. ir paaiÅ¡kinus, kodėl specialistas turi apsilankyti jo gyvenamojoje vietoje, iÅ¡tirti buities sÄ lygas, atsakovas nurodė, jog dėl darbų negali Tarnybos atstovų priimti anksčiau nei 2022 m. gegužės 17 d. Atsakovas nurodė, jog gyvena adresu (duomenys neskelbtini), bÅ«stas yra nuomojamas, 3 atskiri kambariai, apie 50 kv. m. Gyvena kartu su sutuoktine ir dviem nepilnamečiais vaikais.

25. Vertinant buities sÄ lygų vaikams užtikrinimÄ , darytina iÅ¡vada, jog galimai abu tėvai vaikams gali suteikti tinkamas sÄ lygas gyvenimui. Tačiau, remiantis nurodyta teismų praktika, sprendžiant vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iÅ¡ tėvų klausimÄ , svarbus ir stabilumo vaikams užtikrinimo aspektas.

26. Byloje nustatyta ir šalys to neginčija, kad vaikai po šalių gyvenimo skyrium liko gyventi su motina.

27. Tarnybos specialistai iÅ¡klausė vaikų nuomones. S. I. nurodė, jog su tėčiu bendrauja retai. Kai tėtis paskambina K. arba ji, tada ir S. pasikalba telefonu. IÅ¡ pradžių tėčio ilgėjosi, dabar įprato. Kai pradėjo gyventi atskirai, tėtis aplankė vaikÄ gal tris kartus. Paskutinį kartÄ buvo per Kalėdas. Kartu važiavo į Vilnių, aplankė Rotušės ir Katedros aikÅ¡tėse buvusias Kalėdines egles. Tėtis atvežė dovanų (pižamas), kurias nupirko tėčio draugė.

Gimtadienio proga mergaitės tėtis nesveikino. Kai kartu gyveno, tėtis dažnai būdavo piktas, rėkdavo. Pasak mergaitės, galimai ji tėtį įsiutindavo. Tėtis dažnai pykdavosi su mama. Dabar viskas gerai. Namuose ramu, tvarka. Mergaitė puikiai sutaria su mama. K. I. taip pat nurodė, jog su tėčiu bendrauja retai. Būna, kad tėtis parašo SMS žinutę, prašydamas perskambinti. Tada perskambina. Iš pradžių tėčio ilgėjosi, trūko bendravimo, dabar įprato. Teigė nemėgstanti nuotolinio (telefonu) bendravimo.

Bendrauti mėgsta gyvai. Bendrauja, sutaria su mama. Kai su šeima gyveno tėtis, kildavo konfliktai, namuose buvo triukšmo, kai tėvai tarpusavyje pykdavosi. Dabar viskas tvarkoje, ramu. Nėra konfliktų. Tėtį matė Kalėdiniu laikotarpiu, buvo atvežęs Kalėdoms dovanėles ir vežėsi į Vilnių aplankyti eglutes. Buvo Rotušės ir Katedros aikštėse.

28. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė palaikė savo reikalavimÄ dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ja. Atsakovas iÅ¡ esmės Å¡iam ieÅ¡kovės reikalavimui neprieÅ¡taravo.

29. Teismas, įvertinęs byloje surinktÄ medžiagÄ , Tarnybos pateiktÄ iÅ¡vadÄ bei prie jos pridėtus dokumentus, Å¡alių paaiÅ¡kinimus bei vaikų nuomonę (užfiksuotÄ 2022 m. gegužės 12 d. Vaiko iÅ¡klausymo aktuose) sprendžia, jog geriausiai vaikų interesus atitinka, leidžia užtikrinti aplinkos stabilumÄ bÅ«tent vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina (ieÅ¡kove). Byloje nenustatyta, kad ieÅ¡kovė netinkamai rÅ«pintųsi vaikais, neužtikrintų jų interesų ar bÅ«tų kitų priežasčių, dėl kurių nepilnamečių gyvenamoji vieta negalėtų bÅ«ti nustatyta su motina ieÅ¡kove, todėl teismas sprendžia, kad atitinkamas ieÅ¡kinio reikalavimas tenkintinas.

Dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo 30. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rÅ«pinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstÅ«s, t. y. esantys Å¡alia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Abiejų tėvų tikslas turi bÅ«ti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais. Net ir esant konfliktiÅ¡kiems tėvų santykiams, abi Å¡alys turėtų stengtis objektyviai įvertinti susiklosčiusiÄ situacijÄ ir bendradarbiauti savo nepilnamečių vaikų labui.

31. Tam, kad bÅ«tų užtikrinta vaiko teisė bÅ«ti auklėjamam savo tėvų, įstatyme nustatyta vaiko teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), praktinis Å¡ios teisės įgyvendinimas įtvirtintas CK 3.170 ir 3.175 straipsniuose. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarkÄ , atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikÄ . Minimalus bendravimas gali bÅ«ti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuokÄ nutraukus, teismui pripažinus jÄ negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium.

32. Remiantis CK 3.170 straipsnio 1 dalimi tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigÄ bendrauti su vaiku, Å¡i pareiga vykdoma vaiko interesais. Jei tėvai nevykdo Å¡ios pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali bÅ«ti taikoma sankcija – tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis). Taigi, teismui patvirtinus bendravimo su vaiku tvarkÄ , vaiko tėvai privalės jÄ vykdyti. Todėl tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovas, bÅ«dami vaikų tėvai, siÅ«lydami teismui bendravimo su vaiku tvarkÄ , turi įvertinti siÅ«lomos bendravimo tvarkos įgyvendinimo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-969/2016).

Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teismo procesiniai sprendimai ir atitinkamai bendravimo tvarka tėvams ir vaikui turi būti konkreti ir aiški (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014; kt.).

33. Taip pat teismų praktikoje nurodoma, jog skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokiÄ bendravimo tvarkÄ , kuri bÅ«tų patogiausia jam. Å iuo atveju turi bÅ«ti tenkinami vaiko interesai, tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisÄ , nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstÅ«s, t. y. esantys Å¡alia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rÅ«pinasi, domisi ir jį globoja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

34. Pažymėtina, jog prioritetiniu vaiko interesu laikomas jų gyvenamosios aplinkos saugumas ir stabilumas. Be to, nustatant bendravimo tvarkÄ , pirmiausia orientuojamasi į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iÅ¡ tėvų savaitgaliais, Å¡venčių dienomis ir atostogų metu suvienodinimÄ bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019).

35. IeÅ¡kovė praÅ¡o nustatyti tokiÄ atsakovo bendravimo su Å¡alių nepilnamečiais vaikais tvarkÄ : 36.

1) Tiek tėvas, tiek ir motina turi vienodas teises ir pareigas atstovaujant savo nepilnamečius vaikus ir dalyvaujant jų auklėjime. Visi veiksmai ir sprendimai, susiję su vaikų auklėjimu, turi būti planuojami, derinami ir vykdomi abipusiu šalių susitarimu.

2) Motina, pasikeitus vaikų gyvenamajai vietai, turi praneÅ¡ti, kokiomis sÄ lygomis vaikai gyvena bei leisti susipažinti su jomis (apžiÅ«rėti gyvenamÄ sias patalpas ir t.t.). AnalogiÅ¡ka nuostata taikoma ir vaikų tėvui A. I..

3) Tėvas, A. I. turi teisę pasiimti vaikus iÅ¡ jų buvimo vietos (gyvenamosios vietos) metų poriniais savaitgaliais – nuo penktadienio 16.30 val. ir pristatyti vaikus į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ iki sekmadienio 19.00 val.

4) Tėvas turi teisę pasiimti vaikus neporiniais metais švenčių (Šv. Kalėdų, Šv. Velykų, Naujųjų Metų, tėvo gimimo dienos, vaikų gimimo dienos, Joninių, Vėlinių, Žolinių) dienomis ir nepertraukiamai bendrauti su jais jo gyvenamojoje vietoje ar kitoje pasirinktoje vietoje.

5) Savo atostogų metu tėvas turi teisę paimti vaikus į savo namus ar iÅ¡vykti su jais į kitÄ vietÄ , atostogų laikÄ ir trukmę suderinęs su vaikų motina prieÅ¡ 10 (deÅ¡imt) dienų ir patikslinęs aplinkybes ne vėliau kaip prieÅ¡ 24 val.

6) A. I. neturi teisės išvežti vaikų už Lietuvos Respublikos ribų, negavęs J. G. raštiško sutikimo ir raštu nesuderinęs vaikų išvežimo datos, aplinkybių, trukmės, vietos, susisiekimo ir bendravimo su vaikais būdų.

7) A. I., vaikams esant su juo, bet kuriuo metu privalo užtikrinti tinkamÄ jų auklėjimÄ , ugdymÄ , sudaryti tinkamas sÄ lygas poilsiui.

8) Å alys susitaria, kad vaikams bÅ«nant pas tėvÄ , jie neturi girdėti nepagarbaus elgesio ar nepagarbių atsiliepimų kitos Å¡alies atžvilgiu.

37. Atsakovas su ieškovės pasiūlyta bendravimo su vaikais tvarka iš esmės sutiko, paaiškino, kad nori kuo daugiau laiko praleisti su dukromis.

38. Ä®vertinus ieÅ¡kovės siÅ«lomÄ atsakovo bendravimo su vaikais tvarkÄ nurodytos teismų praktikos kontekste, darytina iÅ¡vada, jog iÅ¡ esmės ja siekiama užtikrinti tėvo ir vaikų bendravimo stabilumÄ , tęstinumÄ . Kita vertus, tam tikri ieÅ¡kovės siÅ«lomos vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos aspektai tikslintini.

39. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovės pasiÅ«lytos tvarkos 4 punktas nepagrįstai apriboja tėvo teisę kas antrais metais bendrauti su vaikais savo gimtadienio dienÄ . Pažymėtina, kad tėvo gimimo diena reikÅ¡minga bÅ«tent atsakovui (o ne ieÅ¡kovei), todėl manytina, jog tėvui bendraujant su vaikais jo gimimo dienÄ , ieÅ¡kovės teisės nebÅ«tų niekaip apribotos, be to, bÅ«tų stiprinamas tėvo ir nepilnamečių dukterų ryÅ¡ys su skyrium gyvenančiu tėvu.

40. Taip pat, teismo vertinimu, tikslintinas bendravimo tvarkos 5 punktas, kadangi atsižvelgiant tik į tėvo atostogų laikotarpį, gali bÅ«ti pažeista nepilnamečių dukterų teisė į mokslÄ tuo atveju, jei tėvas atostogautų tuo laiku, kol dukroms vyksta pamokos. Taigi Å¡is punktas atitinkamai tikslintinas.

41. Be to, siekiant užtikrinti Å¡alių lygiateisiÅ¡kumÄ , turėtų bÅ«ti patikslintas ir ieÅ¡kovės siÅ«lomos tvarkos 8 punktas, numatant atitinkamas pareigas ir ieÅ¡kovei. Dėl iÅ¡laikymo priteisimo 42. IeÅ¡kiniu ieÅ¡kovė praÅ¡o nustatyti periodinį iÅ¡laikymÄ vaikams po 230 Eur per mėnesį.

43. IeÅ¡kovė nurodo, kad kiekvienos dukros bÅ«tinuosius poreikius kas mėnesį sudaro Å¡ios iÅ¡laidos: maistas namuose – 244 Eur; maistas mokykloje – 61 Eur; reikmenys į mokyklÄ â€“ 25 Eur; sporto apranga ir krepÅ¡ys sportinei aprangai – 6 Eur; vaistai ir vitaminai – 11 Eur; higienos priemonės – 8 Eur; avalynė vasarai – 17 Eur; avalynė žiemai – 7 Eur; avalynė pavasariui / rudeniui – 12,50 Eur; striukės – 25 Eur; virÅ¡utiniai drabužiai – 16,66 Eur; apatiniai drabužiai – 8,33 Eur; komunalinės paslaugos, tenkančios vienam asmeniui – 22 Eur; buities apyvokos daiktai – 6 Eur; papildomos bÅ«tinos iÅ¡laidos laisvalaikiui ir pramogoms – 50 Eur; telefonas – 5 Eur; transporto iÅ¡laidos – 6 Eur, bei K. I. poreikių lentelėje nurodoma, jog mėnesiui jai reikalinga 7 Eur internetui ir televizijai, o S. I. Å¡io poreikio tenkinimui – 6 Eur. IÅ¡ viso per mėnesį K. poreikių tenkinimui reikia 537,49 Eur, S. – 536,49 Eur.

44. Vaiko iÅ¡laikymas – konstitucinė tėvų pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Tėvų pareiga iÅ¡laikyti nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje. Konvencijos 27 straipsnyje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sÄ lygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, socialiniam vystymuisi.

45. Sprendžiant ginčus dėl vaikų iÅ¡laikymo, bÅ«tina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sÄ lygas fiziÅ¡kai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už Å¡ių teisių įgyvendinimÄ yra atsakingi vaiko tėvai.

46. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai iÅ¡laikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo iÅ¡laikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iÅ¡ jų nevykdo pareigos iÅ¡laikyti savo vaikus, iÅ¡laikymo formÄ ir dydį nustato teismas sprendimu pagal byloje surinktus duomenis (CK 3.194, 3.196 straipsniai).

47. Ä®statymas nereglamentuoja, kokio dydžio iÅ¡laikymÄ turi teikti kiekvienas iÅ¡ tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino iÅ¡laikymo dydžio, turi bÅ«ti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai iÅ¡plėtoti kasacinio teismo praktikoje.

48. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingÄ iÅ¡laikymÄ yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar iÅ¡laikymas bus pakankamas vaiko bÅ«tinoms vystymosi sÄ lygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). VisapusiÅ¡kam vaiko vystymuisi turi bÅ«ti tenkinami ne tik jo bÅ«tinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiÅ¡kos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

49. Tėvų turtinė padėtis turi bÅ«ti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumÄ : tėvų gaunamas pajamas, turimÄ kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , investicijas, sveikatÄ , iÅ¡laikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams iÅ¡laikyti. Nustatant vieno iÅ¡ tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iÅ¡ kurių bÅ«tų teikiamas iÅ¡laikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018).

50. Kasacinis teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs iÅ¡laikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, jog iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas. Koks iÅ¡laikymo dydis užtikrina bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui iÅ¡laikymÄ bÅ«tiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio iÅ¡laikymas, tačiau Å¡is kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

Be to, kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. pasikeitus darbo mokesčių skaičiavimui, darbo užmokestis neatskaičius mokesčių dėl mokesčių konsolidavimo padidėjo vidutiniÅ¡kai 28 procentų. Tačiau tai neturėtų daryti lemiamos įtakos skaičiuojant iÅ¡laikymÄ vaikui, t. y. orientaciniu kriterijumi turėtų iÅ¡likti minimalioji mėnesinė alga atskaičius mokesčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. teismų praktikos apžvalga „AktualÅ«s vaiko iÅ¡laikymo klausimai naujausioje Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje“ Nr. AC-53-1.

Teismų praktika. 2020, 53, p. 623-691). Šiuo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 834 „Dėl 2022 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtinta 2022 m. minimali mėnesinė alga – 730 Eur, o minimali mėnesinė alga, atskaičius mokėtinus mokesčius, yra 533,65 Eur.

51. Taip pat, teismui sprendžiant dėl iÅ¡ tėvo (motinos) priteistino iÅ¡laikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo iÅ¡laikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos iÅ¡mokų vaikams įstatymÄ ir Lietuvos Respublikos valstybinių Å¡alpos iÅ¡mokų įstatymÄ valstybės mokamomis vaikui iÅ¡mokomis ir Å¡alpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino iÅ¡laikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iÅ¡ jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Nuo 2022 m. birželio 1 d. kiekvienam vaikui skiriama ir mokama 80,5 euro (1,75 bazinės socialinės iÅ¡mokos dydžio) universali iÅ¡moka vaikui.

52. Nors minimaliosios mėnesinės algos dydžio iÅ¡laikymo kriterijus laikytinas tik orientaciniu, tačiau tais atvejais, kai yra nukrypstama nuo Å¡io kriterijaus, t. y. priteisiamas mažesnis nei pusės mėnesinės algos dydžio iÅ¡laikymas, toks sprendimas turi bÅ«ti pagrįstas konkrečiomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Orientacinio kriterijaus nustatymas iÅ¡ esmės reiÅ¡kia tai, kad jo įrodinėti civilinėse bylose dėl iÅ¡laikymo dydžio nustatymo nereikia. Tas iÅ¡ tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, kuris rÅ«pinasi vaiku ir realiai prisiima vaiko iÅ¡laikymo pareigÄ , neprivalo teikti įrodymų apie tai, kiek jis iÅ¡leidžia vaiko įprastiniams kasdieniniams poreikiams – maistui, aprangai, komunaliniams mokesčiams, kelionėms į mokyklÄ , gydymo įstaigas, mokslui ir pan. tenkinti.

Ä®rodymai paprastai teikiami apie vaiko poreikius, dėl kurių iÅ¡laidos vaiko iÅ¡laikymui virÅ¡ija teismų praktikoje nustatytÄ orientacinį bÅ«tino iÅ¡laikymo dydį. Plėtodamas pirmiau nurodytÄ praktikÄ kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko iÅ¡laikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų bÅ«ti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga iÅ¡laidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga iÅ¡laidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigÄ tai pagrįsti.

Pirmosios instancijos teismas neturi pareigos savo iniciatyva atlikti skaičiavimų konkrečiam vaiko iÅ¡laidų dydžiui nustatyti, nes klausimÄ dėl vaiko poreikiams tenkinti skirtinų iÅ¡laidų (ne)pagrįstumo teismas sprendžia iÅ¡ esmės pagal Å¡alių pateiktus skaičiavimus, juos vertindamas ir analizuodamas protingumo kriterijaus aspektu, bet turi bÅ«ti pateikta teismo poreikių analizė pagal Å¡alių pateiktus skaičiavimus ir įrodymus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

53. Kaip minėta, vienas iš kriterijų nepilnamečiam vaikui priteisimo išlaikymo dydžiui nustatyti – tėvų turtinė padėtis. Tėvų turtinės padėties kriterijus kasacinėje jurisprudencijoje vertinamas kartu su CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintu proporcingumu tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties, kuris reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis.

Vertindamas turinčio prievolę teikti iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Svarbu nustatyti, ar iÅ¡laikymÄ turintis teikti asmuo turi neordinarių iÅ¡laidų, kitų iÅ¡laikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos bÅ«klę.

Nurodytas kriterijus taikomas vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016).

54. Kasacinio teismo praktikoje taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikÅ¡mingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino iÅ¡laikymo dydžio, nes iÅ¡laikymas visų pirma turi užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas. Dėl priteistino iÅ¡laikymo dydžio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikÅ¡mingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

55. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius: subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. Pabrėžtina ir tai, kad kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, jog sunki tėvų turtinė padėtis turi reikšmės tik išlaikymo dydžiui, o ne išlaikymo prievolės egzistavimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006).

Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad mažesnes išlaidas vaiko poreikiams tenkinti gali lemti tik tėvų ribotos finansinės galimybės, kurių jie dėl objektyvių priežasčių šiuo metu nėra pajėgūs pakeisti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

56. IeÅ¡kovė nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymui kas mėnesį reikalauja priteisti sumÄ , kuri yra iÅ¡ esmės lygi teismų praktikoje įtvirtintam orientaciniam dydžiui ((537,49-80,50)/2=228,50 Eur). Atsakovas ieÅ¡kovės reikalaujamos sumos iÅ¡ esmės neginčija. Tačiau teismui teikdamas paaiÅ¡kinimus, nurodo, jog dėl gaunamų nedidelių pajamų, tokio dydžio iÅ¡laikymo sumų dukroms mokėti negali. Be to, aiÅ¡kino, jog prižiÅ«ri ir padeda savo sergančiai motinai. Kita vertus, savo teiginius pagrindžiančių įrodymų apie galimai egzistuojančius kitus iÅ¡laikytinius atsakovas nepateikė, nors net keletÄ kartų teismo buvo ragintas. Taip pat atsakovas neturi sveikatos sutrikimų, dėl kurių jo galimybės dirbti ir užsidirbti bÅ«tų apribotos.

57. IÅ¡ byloje pateiktų įrodymų apie ieÅ¡kovės J. G. gaunamas pajamas matyti, jog jos gaunamos pajamos per mėnesį atskaičius mokesčius sudaro apie 860 Eur. Atsakovas teismui pateikė pažymÄ iÅ¡ darbovietės, jog jo atlyginimas sudaro 745 Eur/mėn.

58. Įvertinus byloje surinktus duomenis, darytina išvada, jog abi šalys yra darbingos, nedarbingumas nei ieškovei, nei atsakovui nėra nustatyti, abu yra panašaus amžiaus, kitų išlaikytinių nei viena iš šalių neturi.

59. Taigi, byloje nustatytos aplinkybės tikėtinai rodo, kad abiejų tėvų finansinė padėtis ir galimybės papildomai užsidirbti yra iš esmės panaši. Teismo vertinimu, ieškovės nurodyta vaikų poreikiams patenkinti kas mėnesį reikalinga suma yra racionali ir pagrįsta.

60. Atsižvelgiant į aptartas ir nustatytas aplinkybes, teismas, remdamasis teisingumo ir protingumo kriterijais daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡alių nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimui per mėnesį reikalinga ieÅ¡kovės nurodyta suma yra racionali ir pagrįsta.

61. Sprendžiant dėl to kokiomis dalimis turi bÅ«ti teikiamas iÅ¡laikymas, pažymėtina, kad iÅ¡laikymÄ vaikui turi teikti abu tėvai. Tėvų lygiateisiÅ¡kumo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.26 straipsnis) reiÅ¡kiantis, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, jie turi lygias teises ir pareigas vaikams ir konstitucinės iÅ¡laikymo teisės ir pareigos atžvilgiu (CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnio 3 dalis). Vis dėlto CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga teikti iÅ¡laikymÄ savo vaikams nereiÅ¡kia, kad kiekvienas iÅ¡ jų turi teikti vienodo dydžio iÅ¡laikymÄ .

CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiÅ¡kia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. Kiekvienu atveju turi bÅ«ti individualizuota ne tik vaiko, bet ir kiekvieno iÅ¡ jo tėvų situacija, siekiant nustatyti tinkamÄ pusiausvyrÄ tarp vaiko ir jo tėvų interesų.

Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvo ar motinos turtinė padėtis.

62. Atsižvelgiant į tai, kad Å¡alių turtinė padėtis yra panaÅ¡i, galimybės daugiau uždirbti iÅ¡ esmės taip pat nesiskiria, kitų iÅ¡laikytinių Å¡alys neturi, įvertinus Å¡alių turtinės padėties proporcijas, darytina iÅ¡vada, kad Å¡alys gali teikti iÅ¡laikymÄ nepilnamečiams vaikams lygiomis 63. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, iÅ¡ atsakovo A. I. nepilnamečių vaikų K. I. ir S. I. naudai priteistinas 230 Eur dydžio iÅ¡laikymas kiekvienam vaikui, mokamas periodinėmis iÅ¡mokomis nuo 2022 m. vasario 7 d. (t. y. bylos iÅ¡kėlimo momento) iki vaikų pilnametystės, pinigines lėšas pervedant ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio paskutinės dienos į nepilnamečių vaikų motinos (ieÅ¡kovės) J. G. nurodytÄ banko sÄ skaitÄ .

64. Priteista suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ (CK 3.208 straipsnis). Nepilnametėms K. I. ir S. I. iÅ¡laikyti skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skiriama ieÅ¡kovė J. G., kuri yra vaikų atstovė pagal įstatymÄ ir su kuria nustatoma nuolatinė vaikų gyvenamoji vieta (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Å i teismo sprendimo dalis nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo 65. Tėvų pareiga iÅ¡laikyti savo vaikus atsiranda Å¡iems gimus ir tęsiasi iki jų pilnametystės. Pagal CK 3.200 straipsnį iÅ¡laikymas yra priteisiamas nuo teisės į iÅ¡laikymÄ atsiradimo dienos, tačiau iÅ¡laikymas negali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kotas daugiau kaip už trejus metus iki ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos.

Reikalavimas priteisti iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ yra retroaktyvaus pobÅ«džio, todėl nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi bÅ«ti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ bei į protingumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo principus (CK 3.3 straipsnis, 1.5 straipsnis). IeÅ¡kinį teismui ieÅ¡kovė pateikė 2021 m. balandžio 27 d.

66. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y., netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

67. Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad kai tėvai gyvena kartu ir tvarko bendrÄ Å¡eimos Å«kį, taip iÅ¡ esmės prisidėdami prie vaikų materialinio iÅ¡laikymo, laikoma, kad iÅ¡laikymÄ vaikams teikia abu tėvai, iki teismas nenustato kitaip. Ä®rodinėjimo naÅ¡ta tenka tai Å¡aliai, kuri teigia, kad kita Å¡alis neteikė iÅ¡laikymo. Tačiau tais atvejais, kai vienas iÅ¡ tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviÅ¡kas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

68. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo nepilnamečiams vaikams po 2 600 Eur iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. IeÅ¡kovė paaiÅ¡kina, kad atsakovas 2020 metų pabaigoje susirado kitÄ moterį ir nuo to laiko vaikais visiÅ¡kai nesirÅ«pino, jų neprižiÅ«rėjo, su Å¡eima kartu negyveno. IeÅ¡kovės teigimu, nuo 2021 metų atsakovas iÅ¡laikymo vaikams visiÅ¡kai neteikė. Per visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį atsakovas praktiÅ¡kai nesirodė, visiÅ¡kai neprisidėjo prie vaikų auklėjimo iÅ¡ iÅ¡laikymo. IeÅ¡kovė, paaiÅ¡kindama įsiskolinimo susidarymo sumÄ , nurodo, jog 2021 metais Lietuvos Vyriausybės nustatytas minimalios mėnesinės algos dydis buvo 642 Eur (468 Eur į rankas), t. y. atsakovui tenkanti dalis turėtų bÅ«ti ne mažesnė nei 200 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį. Tokiu bÅ«du įsiskolinimas už visÄ laikotarpį sudarytų 2 600 Eur kiekvienam vaikui.

69. Nesutikdamas su ieškovės reikalavimu dėl susidariusio įsiskolinimo, atsakovas teigė, jog kartu su šeima negyveno nuo 2021 m. lapkričio mėnesio, o iki tol gyveno kartu ir prisidėjo prie vaikų išlaikymo.

70. Atsakovo iniciatyva buvo iÅ¡reikalautas 2022 m. sausio 8 d. vaizdo įraÅ¡as iÅ¡ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato. Atsakovo teigimu, Å¡iame įraÅ¡e turėtų bÅ«ti užfiksuota, nuo kada Å¡alys pradėjo gyventi skyriumi. Teismo posėdžio metu peržiÅ«rėjus pateiktÄ vaizdo įraÅ¡Ä , nustatyta, jog jame ieÅ¡kovė policijos pareigÅ«nams nurodo, jog su atsakovu kartu nebegyvena jau metus. Atsižvelgiant į tai, kad vaizdo įraÅ¡as darytas 2022 m. sausį, darytina iÅ¡vada, jog Å¡is įraÅ¡as patvirtina bÅ«tent ieÅ¡kovės nurodytÄ aplinkybę, kad Å¡alys kartu nebegyvena nuo 2021 metų sausio.

71. Atsakovui neginčijant, jog nuo to momento, kai Å¡alys nustojo gyventi kartu, jis pilnavertiÅ¡kai prie dukrų iÅ¡laikymo neprisidėjo, darytina iÅ¡vada, jog iÅ¡ jo už nurodytÄ laikotarpį priteistinas iÅ¡laikymo įsiskolinimas.

72. Ieškovės prašoma išlaikymo įsiskolinimo per mėnesį suma (200 Eur) neviršija teismų praktikoje suformuoto orientacinio kriterijaus, todėl papildomais įrodymais neprivalo būti įrodinėjama.

73. Teismo posėdžio metu atsakovas teigė, jog jis periodiÅ¡kai pervedinėdavo pinigus vienai iÅ¡ dukrų. Taip pat pateikė teismui savo sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡us, kuriuose užfiksuoti pervedimai iÅ¡ Y. K. sÄ skaitų K. I.. IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, jog jai apie tokius atsakovo pervedimus dukrai nebuvo žinoma ir matomai dukra Å¡iuos pinigus naudojo papildomoms pramogoms, o ne bÅ«tiniesiems poreikiams tenkinti.

74. Teismų praktikoje yra nurodyta, jog nei vienam iš tėvų nėra draudžiama skirti daugiau lėšų vaikų poreikių tenkinimui. Tačiau, vienam iš tėvų nusprendus tenkinti ne būtinaisiais laikytinus poreikius, tokios išlaidos negali būti perkeliamos kitam iš tėvų, kurio sutikimas dėl tokių išlaidų nebuvo gautas ar jo nuomonės nebuvo atsiklausta. Be to, vaikams nesulaukus pilnametystės, jų turto tvarkytoju uzufrukto teise yra laikomas tas iš tėvų, su kuriuo vaikai gyvena. Todėl nepilnamečių išlaikymui skirtos lėšos paprastai pervedamos būtent tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis, o ne tiesiogiai nepilnamečiui.

75. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, jog iÅ¡ atsakovo priteistina iÅ¡laikymo įsiskolinimo suma už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. dukrai K. I. pervestomis sumomis nemažinama ir sudaro po 2 600 Eur kiekvienai dukrai (200 Eur x 13 mėn). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo 76. Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

77. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė J. G. pateikė teismui dokumentus, pagrindžiančius, jog ji sumokėjo 167 Eur žyminio mokesčio, taip pat patyrė 1000 Eur atstovavimo iÅ¡laidų. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovės iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) nustatytų maksimalių dydžių.

78. Atsakovas dokumentų, patvirtinančių jo patirtas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, iki bylos išnagrinėjimo pabaigos, nepateikė.

79. Šiuo sprendimu ieškovės reikalavimai tenkinti visiškai (100 proc.). Nežymios teismo iniciatyva padarytos korekcijos ieškovės pasiūlytoje vaikų bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu tvarkoje nesudaro pagrindo daryti kitokios išvados. Remiantis minėtu teisiniu reglamentavimu, ieškovei iš atsakovo priteistina 1 000 Eur atstovavimo išlaidų bei 176 Eur sumokėto žyminio mokesčio.

80. Taip pat, už reikalavimus priteisti iÅ¡laikymÄ ir iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimÄ , ieÅ¡kovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl Å¡ios iÅ¡laidos priteistinos valstybei iÅ¡ prieÅ¡ingos Å¡alies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

81. Už reikalavimÄ dėl periodinio iÅ¡laikymo priteisimo mokėtinas 124 Eur žyminis mokestis (230 Eur x 2 x 12 mėn. = 5 520 Eur x 3 proc. x 75 proc. (ieÅ¡kinys pateiktas elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis) = 124,20 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad teismas tenkino 100 proc. ieÅ¡kinio reikalavimo dėl iÅ¡laikymo vaikui priteisimo, valstybei iÅ¡ atsakovo priteistina 100 proc. byloje mokėtino žyminio mokesčio už reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo vaikui priteisimo – 124 Eur.

82. Už reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo (2 x 2 600 Eur), pateikus ieÅ¡kinį elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis, mokėtina žyminio mokesčio suma sudaro 117 Eur (5 200 Eur x 3 proc. x 75 proc). Taigi iÅ¡ atsakovo priteistina žyminio mokesčio už šį reikalavimÄ suma – 117 Eur.

83. Taip pat šioje byloje patirta 22,40 Eur pašto išlaidų (Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, bylos viršelio vidinė pusė) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Šios išlaidos priteistinos iš atsakovo.

84. Taigi bendrai iÅ¡ atsakovo valstybės naudai priteistina suma sudaro 263,40 Eur (124+117 Eur žyminio mokesčio ir 22,40 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų). Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo 85. Teismas 2022 m. vasario 21 d. nutartimi Å¡ioje byloje taikė laikinÄ sias apsaugos priemones –priteisė iÅ¡ atsakovo A. I., a. k. (duomenys neskelbtini) laikinÄ iÅ¡laikymÄ nepilnametėms dukroms K. I., a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. I., a. k. (duomenys neskelbtini) kiekvienai po 230 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Taip pat minėta nutartimi nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja paskirta J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) bei nurodyta nutartį vykdyti skubiai.

86. Atsižvelgiant į teismo pareigÄ užbaigus bylÄ kartu iÅ¡spręsti ir laikinųjų apsaugos priemonių klausimÄ , kartu įvertinus tai, jog iÅ¡nagrinėjus civilinę bylÄ , iÅ¡nyksta tolesnis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumas, taip pat įvertinus, nors teismo sprendimas skundžiamas, tačiau sprendimo dalis dėl iÅ¡laikymo periodinėmis iÅ¡mokomis priteisimo vykdoma skubiai, todėl Å¡ioje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės dalyje dėl laikino iÅ¡laikymo taip pat panaikinamos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : IeÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Nustatyti nepilnamečių vaikų K. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su jų motina (ieÅ¡kove) J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini). Nustatyti atsakovo A. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiais vaikais K. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarkÄ , pagal kuriÄ :

1) Tiek tėvas, tiek ir motina turi vienodas teises ir pareigas atstovaujant savo nepilnamečius vaikus ir dalyvaujant jų auklėjime. Visi veiksmai ir sprendimai, susiję su vaikų auklėjimu, turi būti planuojami, derinami ir vykdomi abipusiu šalių susitarimu.

2) Motina, pasikeitus vaikų gyvenamajai vietai, turi praneÅ¡ti, kokiomis sÄ lygomis vaikai gyvena bei leisti susipažinti su jomis (apžiÅ«rėti gyvenamÄ sias patalpas ir t.t.). AnalogiÅ¡ka nuostata taikoma ir vaikų tėvui A. I..

3) Tėvas, A. I. turi teisę pasiimti vaikus iÅ¡ jų buvimo vietos (gyvenamosios vietos) metų poriniais savaitgaliais – nuo penktadienio 16.30 val. ir pristatyti vaikus į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ iki sekmadienio 19.00 val.

4) Tėvas turi teisę pasiimti vaikus neporiniais metais Å¡venčių (Å v. Kalėdų, Å v. Velykų, Naujųjų Metų, vaikų gimimo dienos, Joninių, Vėlinių, Žolinių) dienomis ir nepertraukiamai bendrauti su jais jo gyvenamojoje vietoje ar kitoje pasirinktoje vietoje. Tėvas turi teisę kiekvienais metais bendrauti su vaikais per savo gimimo dienÄ .

5) Vaikų atostogų metu tėvas turi teisę paimti vaikus į savo namus ar iÅ¡vykti su jais į kitÄ vietÄ , atostogų laikÄ ir trukmę suderinęs su vaikų motina prieÅ¡ 10 (deÅ¡imt) dienų ir patikslinęs aplinkybes ne vėliau kaip prieÅ¡ 24 val.

6) A. I. neturi teisės išvežti vaikų už Lietuvos Respublikos ribų, negavęs J. G. raštiško sutikimo ir raštu nesuderinęs vaikų išvežimo datos, aplinkybių, trukmės, vietos, susisiekimo ir bendravimo su vaikais būdų.

7) A. I., vaikams esant su juo, bet kuriuo metu privalo užtikrinti tinkamÄ jų auklėjimÄ , ugdymÄ , sudaryti tinkamas sÄ lygas poilsiui.

8) Vaikams bÅ«nant pas bet kurį iÅ¡ tėvų, jie neturi girdėti nepagarbaus elgesio ar nepagarbių atsiliepimų kitos Å¡alies atžvilgiu. Priteisti iÅ¡ atsakovo A. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡laikymÄ K. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kiekvienai po 230 Eur (du Å¡imtus trisdeÅ¡imt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio padavimo teismui dienos (2022 m. vasario 7 d.) iki jų pilnametystės pinigus pervedant į ieÅ¡kovės nurodytÄ sÄ skaitÄ iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, Å¡iÄ iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ .

Sprendimo dalį dėl iÅ¡laikymo periodinėmis iÅ¡mokomis priteisimo vykdyti skubiai. Priteisti iÅ¡ atsakovo A. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai K. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 600 Eur (du tÅ«kstančiai Å¡eÅ¡i Å¡imtai eurų) iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovo A. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai S. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 600 Eur (du tÅ«kstančiai Å¡eÅ¡i Å¡imtai eurų) iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ . Paskirti J.

G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečių vaikų K. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Priteisti iÅ¡ atsakovo A. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovės J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 1 176 Eur (vienÄ tÅ«kstantį vienÄ Å¡imtÄ septyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisti iÅ¡ atsakovo A. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 263,40 Eur (du Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt tris eurus 40 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų už žyminį mokestį ir paÅ¡to iÅ¡laidas.

Å i suma turi bÅ«ti įmokėta į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalÄ bÅ«tina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 21 d. nutartimi Å¡ioje byloje pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones panaikinti. Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Jurga Virgailienė Mečkauskienė