14c9cb8a-16ee-49aa-8a52-9c610ae41de3 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-959-657/2014Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10098-2013-4                          Procesinio sprendimo kategorija: (S) 36.2.; 121.14.; 121.18.; 121.21. KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. birželio 9 d.KaunasKauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondo Buzelio, Leono Jachimavičiaus rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų S. G. ir V.

G. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-13868-944/2013 pagal ieÅ¡kovės BAB „Ūkio bankas“ ieÅ¡kinį atsakovams S. G., V. G., trečiajam asmeniui BUAB „Hautera“ dėl skolos priteisimo.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ ,n u s t a t ė:I. Ginčo esmėIeÅ¡kovė BAB „Ūkio bankas“ kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama solidariai priteisti iÅ¡ atsakovų 40.000,00 Lt įsiskolinimÄ . Be to, prašė atnaujinti terminÄ ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti kaip praleistÄ dėl svarbių priežasčių (T.1, b.l. 3-4, 98-99, 128).

Nurodė, kad atsakovai visu savo ne santuokoje ir santuokoje įgytu turtu ir ateityje įgytu turtu praÅ¡omai priteisti sumai laidavo už UAB „Hautera“ tinkamÄ prievolių įvykdymÄ . UAB „Hautera“ prievolių nevykdė, jai buvo iÅ¡kelta bankroto byla, todėl ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti įsiskolinimÄ iÅ¡ atsakovų. BUAB „Hautera“ likęs įsiskolinimas bankui sudaro 128.860,83 Lt, tačiau atsakovai laidavo konkrečia suma – 40.000,00 Lt, todėl praÅ¡o iÅ¡ laiduotojų priteisti tokio dydžio sumÄ .

IeÅ¡kovė į teismÄ nesikreipė per tris mėnesius, nes tikėjo, kad, gindamas kreditorių teises, į teismÄ kreipsis BUAB „Hautera“ administratorius.Atsakovai S. G. ir V. G. su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (T.1, b.l. 41-45). Nurodė, kad ieÅ¡kovė praleido terminÄ ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti, nes ieÅ¡kinys laiduotojams turėjo bÅ«ti pareikÅ¡tas ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo bankroto bylos pagrindiniam skolininkui iÅ¡kėlimo. Terminas baigėsi 2012-03-01, o ieÅ¡kinys teismui pateiktas po sprendimo dėl UAB „Hautera“ pabaigos, todėl laidavimas pasibaigė.

Trečiojo asmens prievolė buvo užtikrinta UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ 80 proc. kredito sumos garantija, t.y. 160.000,00 Lt. IeÅ¡kovės naudai įkeistas turtas parduotas, todėl ieÅ¡kovė turi teisę kreiptis į UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ dėl įsipareigojimo pagal suteiktÄ garantijÄ ir gauti visÄ UAB „Hautera“ skolos patenkinimÄ . IeÅ¡kovė privalo įrodyti jai negrÄ Å¾intos skolos dydį, t.y. pateikti įrodymus apie lėšas gautas kredito sutarties pagrindu.Trečiasis asmuo BUAB „Hautera“ prašė ieÅ¡kinį atmesti (T.1, b.l. 49-51, 120-121).

Nurodė, kad ieÅ¡kovės teisė pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį laiduotojams yra pasibaigusi, nes praleistas 3 mėn. terminas. IeÅ¡kovė dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo UAB „Hautera“ sužinojo 2011 m., tačiau ieÅ¡kinį laiduotojams pareiÅ¡kė tuo metu, kai jau priimtas sprendimas dėl įmonės pabaigos, tokie ieÅ¡kovės veiksmai laikytini nesÄ Å¾iningais. IeÅ¡kovė turi įrodyti praÅ¡omÄ priteisti sumÄ , garantijos suma turi visiÅ¡kai atlyginti UAB „Hautera“ įsiskolinimÄ , todėl ieÅ¡kinys turi bÅ«ti atmestas.II.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėKauno miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 31 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino – priteisė solidariai iÅ¡ atsakovų S. G. ir V. G. 40.000,00 Lt įsiskolinimÄ ir po 450,00 Lt iÅ¡laidų iÅ¡ kiekvieno ieÅ¡kovei BAB „Ūkio bankas“ už suteiktÄ teisinę pagalbÄ , bei po 600,00 Lt žyminio mokesčio valstybei (T.1, b.l. 141-144). Teismas nustatė, kad pagal 2010-03-31 Mažo kredito sutarties Nr. KR-17-MK2-051/10 1.3 p. kredito grÄ Å¾inimo galutinis terminas buvo nustatytas 2014-12-01, tačiau Kauno apygardos teismui 2011-09-09 nutartimi UAB „Hautera“ iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , visi bankrutuojančios įmonės skolų mokėjimo terminai laikytini pasibaigusiais, tarp jų ir minėto kredito grÄ Å¾inimo.

Lietuvos apeliacinis teismas 2011-12-01 nutartimi Kauno apygardos teismo nutartį, kuria UAB „Hautera“ iÅ¡kelta bankroto byla, paliko nepakeistÄ , todėl nuo 2011-12-01 visi UAB „Hautera“ mokėjimo terminai yra pasibaigę. Teismas konstatavo, kad 2010-03-31 laidavimo sutartis neterminuota, įsigalioja pasiraÅ¡ymo dienÄ ir galioja iki visiÅ¡ko kredito sutarties, su visais galimais jos papildymais ir pakeitimais, numatytų prievolių įvykdymo, taigi, Å¡alys pakeitė CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ .

Teismo nuomone, tokia laidavimo sutartyje nustatyta sÄ lyga neprieÅ¡tarauja CK nuostatoms, yra teisėta, todėl, atsižvelgiant į sutarties laisvės ir Å¡alių dispozityvumo principÄ , sutarties Å¡alims sukuria atitinkamas teises ir pareigas. Be to, teismas pažymėjo, kad laidavimo galiojimo iki visiÅ¡ko užtikrintos prievolės įvykdymo nustatymas atitinka laidavimo kaip akcesorinės (papildomos, Å¡alutinės ir nuo pagrindinės prievolės priklausančios) prievolės pobÅ«dį. Teismas sprendė, kad pagal laidavimo sutarties sÄ lygas terminas ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti nėra praleistas, todėl šį praÅ¡ymÄ atmetė, o atsakovų ir trečiojo asmens argumentus, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas praleidus terminÄ ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti, laikė nepagrįstais.

IeÅ¡kinys atsakovams pareikÅ¡tas 2013-06-21, tuo tarpu Kauno apygardos teismo 2013-05-30 sprendimas dėl įmonės veiklos pabaigos dar nėra įsiteisėjęs, nes yra apskųstas apeliacine tvarka. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad UAB „Hautera“ bankroto byla ieÅ¡kinio pateikimo teismui metu dar nebuvo užbaigta, skolininkė UAB „Hautera“ nebuvo likviduota ir iÅ¡registruota iÅ¡ Juridinių asmenų registro, todėl pripažino, kad prievolė kreditorei dar nebuvo pasibaigusi. Kadangi skolininko ir laiduotojo prievolė kreditoriui yra solidarioji, kreditorė Å¡iuo atveju turi teisę reikalauti, kad prievolę už pagrindinį skolininkÄ Ä¯vykdytų laiduotojai – solidarieji skolininkai, pagal Å¡alutinę prievolę kylančiÄ iÅ¡ laidavimo sutarties.

Mažo kredito sutarties Nr. KR-17-MK2-051/10 1.8 p. Å¡alys susitarė dėl kredito gavėjo prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių: turto įkeitimo (hipotekos), laidavimo ir garantijos. Teismas pažymėjo, kad CK nuostatos nedraudžia kreditoriui prievolių užtikrinimui taikyti ne vienÄ Ä¯vykdymo užtikrinimo bÅ«dÄ , o tokių bÅ«dų daugetÄ . Ä®keitimas (hipoteka) ir laidavimas, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo bÅ«dai, nekonkuruoja tarpusavyje, t.y. kreditorius gali naudotis Å¡iais prievolių įvykdymo užtikrinimo bÅ«dais tuo pačiu metu.

Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad sutartinės hipotekos lakÅ¡tais, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta svetimo turto hipoteka, atsakovai savo nekilnojamuoju turtu užtikrino UAB „Hautera“ prievoles pagal sudarytÄ Mažo kredito sutartį Nr. KR-17-MK2-051/10. Dėl Å¡ių priežasčių, pardavus atsakovų įkeistÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , mažėjo ne jų, kaip laiduotojų skola, tačiau UAB „Hautera“ įsiskolinimas ieÅ¡kovei. Realizavus atsakovų įkeistÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , UAB „Hautera“ bankroto byloje patvirtintas banko finansinis reikalavimas (143.481,73 Lt) nebuvo visiÅ¡kai patenkintas.

Byloje nėra pateikta duomenų, kad ieÅ¡kovė bÅ«tų pasinaudojusi dar kitais prievolių įvykdymo užtikrinimo bÅ«dais ir UAB „Hautera“ skola ieÅ¡kovei bÅ«tų mažesnė nei 40.000,00 Lt suma. Teismo nuomone laidavimo sutarčių 2.2, 4.2, 6.1, 6.3 punktų sÄ lygos leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovai atsisakė teisės reikÅ¡ti reikalavimus dėl prievolių užtikrinimo bÅ«dų eiliÅ¡kumo. Å iuo atveju laiduotojai neturi teisės reikalauti, kad pirmiausia ieÅ¡kovė kreiptųsi į garantÄ ir pastarasis įvykdytų reikalavimÄ .

PrieÅ¡ingai – kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iÅ¡ jų skyrium, be to, tiek jÄ visÄ , tiek jos dalį. Todėl teismas sprendė, jog nėra teisinio pagrindo laukti, kol jo reikalavimÄ patenkins garantas, ir tik nepavykus patenkinti reikalavimo iÅ¡ garanto, reikÅ¡ti reikalavimÄ laiduotojui. Be to, teismas pažymėjo, kad atsakovai, nurodydami, kad pirmiausia ieÅ¡kovas turėjo reikÅ¡ti reikalavimÄ garantui, nepateikė teismui duomenų, kokiomis sÄ lygomis buvo sudaryta sutartis su UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ ir kad yra visos teisės aktuose numatytos sÄ lygos, kad ieÅ¡kovė galėtų kreiptis dėl reikalavimo patenkinimo.

Dėl Å¡ių priežasčių teismas ieÅ¡kinį tenkino ir priteisė iÅ¡ atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidas.III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentaiApeliaciniu skundu atsakovai S. G. ir V. G. praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 31 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (T.1, b.l. 151-157). Apeliantų nuomone,teismas iÅ¡ esmės neteisingai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias laidavimo sutartinius santykius, bei pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.1.

Teismas iÅ¡ esmės pažeidė visapusiÅ¡ko įrodymų vertinimo pareigÄ , kadangi sprendimo iÅ¡vados nepagrįstos jokiais įrodymais. IeÅ¡kovė neįrodė skolos dydžio, todėl pažeidė jai tenkančiÄ Ä¯rodinėjimo pareigÄ . IeÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, kad ji negavo neįvykdytos Kredito sutarties dalies apmokėjimo iÅ¡ Kredito sutarties garanto, kuris prievolės vykdymÄ garantavo 160.000,00 Lt suma. Abejotina, kad ieÅ¡kovė nesikreipė dėl skolos grÄ Å¾inimo į garantÄ , nes tokiu bÅ«du jai bÅ«tų grÄ Å¾inta visa nesumokėta skola, o ne tik jos dalis.

Apeliantai akcentuoja, kad laidavimas galimai yra pasibaigęs tinkamu pagrindinės prievolės įvykdymu, o laidavimas baigiasi, jei baigiasi pagrindinė prievolė. Teismas, neturėdamas duomenų apie tikrÄ jį bendrovės skolos dydį, sprendimÄ dėl reikalavimo priteisti visÄ 40.000,00 Lt sumÄ pagrįstumo grindė tik prielaidomis, o ne įrodymais ir tokiu bÅ«du iÅ¡ esmės pažeidė CPK 185 straipsnio nuostatas.2. IeÅ¡kovas praleido imperatyvų įstatyme numatytÄ terminÄ kreiptis dėl Laidavimo sutarties vykdymo.

Teismas pažeidė materialines teisės normas, reglamentuojančias prievolių įvykdymo terminų suėjimo momentÄ , kai įmonei iÅ¡keliama bankroto byla, taip pat fundamentalias laidavimo teisiniams santykiams taikomas taisykles, susijusias su prievolių, kylančių iÅ¡ laidavimo sutarčių, vykdymo terminais. Pagal Ä®monių bankroto įstatymo 16 straipsnį nuo bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienos laikoma, kad visi bankrutuojančios įmonės skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę. Taigi, nuo 2011 m. gruodžio 1 d. visų bendrovės vykdytinų prievolių terminai laikomi suėjusiais.

Nuo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos, kai suėjo pagrindinės prievolės, kylančios iÅ¡ Kredito sutarties, įvykdymo terminas, Laidavimo sutarties įvykdymo terminas taip pat laikomas suėjusiu. Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovė privalėjo laikytis CK 6.88 straipsnio 1 dalyje numatyto trijų mėnesių termino nuo tos dienos, kuriÄ suėjo Laidavimo sutarties įvykdymo terminas, t.y. nuo nutarties iÅ¡kelti bendrovei bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos. Teismas nepagristai konstatavo, jog Laidavimo sutarties įvykdymo terminas nutarties dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įsiteisėjimo dienÄ nėra suėjęs.3.

Teisinas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kinys pateiktas po nutarties dėl bendrovės pabaigos priėmimo. Tai, kad bendrovė dar nėra likviduota ir iÅ¡registruota iÅ¡ juridinių asmenų registro, negalima laikyti, kad ieÅ¡kovė savo teises gina ir įgyvendina tinkamai. IeÅ¡kovė savo teises galėjo ginti operatyviai iÅ¡kart, todėl jos delsimas, kai ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė tik po nutarties dėl bendrovės likvidavimo priėmimo, laikytinas nepateisinamu ir neoperatyviu bei nesÄ Å¾iningu savo tariamai pažeistų teisių gynimu.

Be to, ieÅ¡kovė yra finansinė institucija, kurios veiklai keliami aukÅ¡tesni atidumo, skaidrumo ir rÅ«pestingumo standartai.Atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2013-12-31 sprendimÄ palikti nepakeistÄ (T.2, b.l. 3-6). Nurodė, kad teismas byloje surinko pakankamai įrodymų sprendimui pagrįsti. Pagrindinė BUAB „Hautera“ prievolė nėra įvykdyta, todėl atsakovų laidavimas taip pat galioja. IeÅ¡kovė tam atvejui, jei teismas bÅ«tų kitos nuomonės dėl senaties termino eigos, patikslintu ieÅ¡kinio reikalavimu prašė atnaujinti praleistÄ terminÄ Å¡iam ieÅ¡kiniui pateikti, konstatuojant, kad šį terminÄ praleido dėl svarbių priežasčių.

SprendimÄ BUAB „Hautera“ bankroto byloje pripažinti įmonės veiklÄ pasibaigusia jÄ likvidavus dėl bankroto, BAB Ūkio bankas apskundė apeliacine tvarka, todėl jis nėra įsiteisėjęs, ir laikytina, kad BUAB „Hautera“ veikla nėra pasibaigusi. Taigi, Å¡iuo atveju Å¡ios bendrovės, o kartu – ir apeliantų prievolės kreditoriams nėra pasibaigusios.IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosApeliacinis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.Byloje nustatyta, kad 2010 m. kovo 31 d. ieÅ¡kovė ir pagrindinis skolininkas (trečiasis asmuo UAB „Hautrea“) sudarė Mažo kredito sutartį Nr. KR-MK-051/10, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė suteikė UAB „Hautera“ 200.000,00 Lt kreditÄ (T.1, b.l. 5-14).

IeÅ¡kovė 2010 m. kovo 31 d. su kiekvienu atsakovais sudarė laidavimo sutartį Nr. 60-136/2010, kuria atsakovai įsipareigojo 40.000,00 Lt suma įvykdyti UAB „Hautera“ neįvykdytas ar netinkamai įvykdytas prievoles ar jų dalis, prisiimtas pagal 2010 m. kovo 31 d. Mažo kredito sutartį Nr. KR-MK-051/10 su visais jos papildymais ir pakeitimais (T.1, b.l. 18-20). Sutarties 2.1 punkte numatyta, kad laiduotojai atsako kaip solidariÄ jÄ prievolę turintys bendraskoliai. Sutarties 6.10 punkte numatyta, kad sutartis yra neterminuota ir galioja iki visiÅ¡ko prievolės pagal Kredito sutartį įvykdymo.

Pagrindiniam skolininkui UAB „Hautera“ 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartimi iÅ¡kelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2011-12-01 (T.1, b.l. 21-23). Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 14 d. sprendimu, kuris įsiteisėjo 2013 m. birželio 13 d., pripažinta bankrutavusia ir likviduotina dėl bankroto, bei patvirtintas ieÅ¡kovės kreditorinis reikalavimas 143.481,73 Lt sumai (T.1, b.l. 24-26). UAB „Hautera“ įsipareigojimÄ grÄ Å¾inti visÄ kreditÄ ieÅ¡kovei nėra įvykdžiusi, ir skola BAB Ūkio bankui pagal 2010 m. kovo 31 d.

Mažo kredito sutartį Nr. KR-MK-051/10 sudaro 128.860,83 Lt (T.1, b.l. 110-111). NesutikimÄ su pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliantai grindžia trimis esminiais argumentais. Pirma, laiduotojams S. G. ir V. G. laidavimas pasibaigė CK 6.87 straipsnio 1 dalies pagrindu. Antra, laidavimas baigėsi, nes ieÅ¡kovas ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė praleidęs CK 6.88 straipsnio 1 dalyje numatytÄ 3 mėnesių terminÄ . Trečia, teismas netinkamai vertino bylos įrodymus ir nenustatė negrÄ Å¾intos skolos dydžio. Su tokiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka.Dėl laidavimo sutarties pabaigos.

Negalima sutikti su atsakovų argumentu, kad jų prievolė ieÅ¡kovui pasibaigė, nes pagrindiniam skolininkui iÅ¡kelta bankroto byla ir yra priimtas sprendimas dėl įmonės pabaigos. Pagal savo pobÅ«dį laidavimas yra akcesorinė prievolė, priklausanti nuo pagrindinės prievolės. Vienas iÅ¡ prievolės pasibaigimo pagrindų yra juridinio asmens likvidavimas, iÅ¡skyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai prievolę turi įvykdyti kiti asmenys. Pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ , kai bankrutuojant pagrindiniam skolininkui reikalavimas laiduotojui pareiÅ¡kiamas iki pagrindinio skolininko likvidavimo ir jo iÅ¡registravimo iÅ¡ Juridinių asmenų registro, nors tokios bylos nagrinėjimo metu pagrindinis skolininkas ir likviduojamas, laidavimas nepasibaigia, nes kreditorius kreipėsi į teismÄ teisminės gynybos, kai pagrindinio skolininko prievolė dar nebuvo pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2012).

Nagrinėjamoje byloje ieškovė ieškinį laiduotojams pareiškė 2013 m. birželio 21 d. Teismų sistemos informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad sprendimas dėl įmonės (pagrindinio skolininko) pabaigos priimtas 2013 m. gegužės 30 d., tačiau jis nėra įsiteisėjęs. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškinio pareiškimo atsakovams (laiduotojams) metu pagrindinio skolininko veikla nebuvo pasibaigusi ir jis nebuvo išregistruotas iš Juridinių asmenų registro, t.y. jo prievolė ieškovei nebuvo pasibaigusi.

Skolininko ir laiduotojo prievolė kreditoriui yra solidarioji, todėl ieÅ¡kovas, esant pagrindiniam skolininkui iÅ¡keltai bankroto bylai, turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų kitas solidarusis skolininkas (laiduotojas) pagal Å¡alutinę prievolę, kylančiÄ iÅ¡ laidavimo sutarties (CK 6.6 str. 4 d.). Taigi ieÅ¡kovas, pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį atsakovams (laiduotojams), pagrįstai pareikalavo, kad nepasibaigusiÄ pagrindinio skolininko prievolę įvykdytų solidarieji skolininkai (laiduotojai) (CK 6.81 str. 1 d.).

Atsižvelgdama į tai kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad ieÅ¡kovė prarado teisę CK 6.6 straipsnio 4 dalies, 6.81 straipsnio 1 dalies pagrindu gauti prievolės įvykdymÄ iÅ¡ atsakovų kaip solidariųjų skolininkų (laiduotojų), kuriems reikalavimas įvykdyti prievolę pagal laidavimo sutartį pareikÅ¡tas iki skolininko likvidavimo ir iÅ¡registravimo iÅ¡ Juridinių asmenų registro. Dėl reikalavimo dydžio.

IeÅ¡kovė prašė priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų 40.000,00 Lt sumÄ negrÄ Å¾into kredito, remdamasis laidavimo sutarties 2.1 punktu. Apeliantų teigimu, teismas nepagrįstai priteisė Å¡iÄ sumÄ , nes neturėjo duomenų apie tikrÄ jį bendrovės skolos dydį. Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 14 d. sprendimu, kuris įsiteisėjo 2013 m. birželio 13 d., pripažinta bankrutavusia ir likviduotina dėl bankroto, bei patvirtintas ieÅ¡kovės kreditorinis reikalavimas 143.481,73 Lt sumai (T.1, b.l. 24-26).

UAB „Hautera“ įsipareigojimÄ grÄ Å¾inti visÄ kreditÄ ieÅ¡kovei nėra įvykdžiusi, ir skola BAB Ūkio bankui 2013 m. birželio 17 dienai pagal 2010 m. kovo 31 d. Mažo kredito sutartį Nr. KR-MK-051/10 sudaro 128.860,83 Lt (T.1, b.l. 110-111). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovai pagal 2010-03-31 laidavimo sutarties 2.1 punktÄ Ä¯sipareigojo ieÅ¡kovei atsakyti už kredito gavėjos UAB „Hautera“ konkrečia suma, t.y. 40.000,00 Lt, o Mažo kredito sutarties Nr. KR-17-MK2-051/10 įvykdymo užtikrinimui taikytos priemonės: turto įkeitimas (hipoteka), laidavimas ir garantija (sutarties 1.8 p.), neprieÅ¡tarauja CK normoms, ir neatleidžia laiduotojų nuo atsakomybės, kol nėra tinkamai įvykdyta pagrindinio skolininko prievolė kreditoriui.

Teismo iÅ¡vada, kad pardavus įkeistÄ turtÄ mažėjo BUAB „Hautera“ skola ieÅ¡kovei, o ne atsakovų prievolė, neprieÅ¡tarauja byloje surinktiems įrodymams ir nustatytoms aplinkybėms. Atsakovai teismui nepateikė jokių įrodymų, kad BUAB „Hautera“ skola ieÅ¡kovei yra mažesnė nei 40.000,00 Lt, nors civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 str.).

Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ .

Kasacinis teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; kt.).

Teigdami, kad byloje neįrodyta, koks yra negrÄ Å¾intos skolos dydis, atsakovai nepateikė jokių įrodymų, savo atsikirtimams pagrįsti ir byloje surinktiems įrodymams paneigti, todėl teismas turėjo pagrindÄ vertinti, kad negrÄ Å¾into kredito dydis yra didesnis nei 40.000,00 Lt. Atsižvelgiant į tai teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių spręsdamas iÅ¡ atsakovų priteistinos sumos dydį.Dėl senaties termino.

Pagal CK 6.73 straipsnio 1 dalį laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimÄ ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Bendrasis principas yra tas, kad laidavimas pasibaigia tuo pačiu metu, kada pasibaigia juo užtikrinta prievolė (CK 6.76 str. 2 d., 6.87 str. 1 d.). CK 6.88 ir 6.89 straipsniuose nustatyti terminuoto ir neterminuoto laidavimo pabaigos terminai. CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminuotas laidavimas, kai laiduojama tik tam tikram laikui arba laiduojama už terminuotos prievolės įvykdymÄ . 2010 m. kovo 31 d. laidavimo sutarties Nr. 60-136/2010 6.10 punkte numatyta, kad laidavimo sutartis yra neterminuota ir galioja iki visiÅ¡ko Kredito sutartimi, su visais galimais jos papildymais ir pakeitimais, numatytų prievolių įvykdymo (T.1, b.l. 18-20).

Prievolė pagal Kredito sutartį laikytina pasibaigusia, kai ji tinkamai įvykdyta, t.y. įvykdyti visi įsipareigojimai pagal sutartį (15.1 p.), todėl sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant laidavimo sutarties 6.10 punktÄ kartu su Kredito sutarties 15.1 punktu galima daryti iÅ¡vadÄ , kad laidavimo sutarties 6.10 punktu buvo pakeistas CK 6.88 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas terminas ir sutartimi buvo susitarta dėl laidavimo iki visiÅ¡ko prievolių įvykdymo. Toks aiÅ¡kinimas atitinka sutarčių laisvės principÄ bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ dėl laidavimo sutarties pabaigos.

Kasacinis teismas ne vienoje byloje yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tokia laidavimo sutartyje nustatyta sÄ lyga neprieÅ¡tarauja CK nuostatoms ir yra teisėta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2012; 2013 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2013). Atsižvelgdama į Å¡iuos iÅ¡aiÅ¡kinimus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog Å¡alys susitarė dėl neterminuoto laidavimo ir padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovų prievolė pagal laidavimo sutartį nėra pasibaigusi CK 6.88 straipsnio 1 dalies pagrindu ir ieÅ¡kovė nėra praleidusi senaties termino ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti.Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, bei pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams (Europos žmogaus teisių teismo (duomenys neskelbtini).

Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011), kurių nekartoja, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai ir pilnai iÅ¡tyrė byloje esančius įrodymus, Å¡iuos įrodymus įvertino remdamasis laisvo įrodymų vertinimo principais, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė ir aiÅ¡kino materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o Kauno miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 31 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegijan u t a r i a:Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 31 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėjai                                                                                              Žibutė Budžienė                                                                               Raimondas Buzelis                Leonas Jachimavičius            Â