2022-04-06 Nr. AB-8205-3-61-3-04125-2020-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-255-556/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04125-2020-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.3; 29.1.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo N. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. P. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas N. P. (toliau – ir pareiškėjas, paramos gavėjas) skunde prašė: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NMA) 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimo Nr. KV_11_14 „Dėl susidariusios skolos anuliavimo“ (toliau – ir Sprendimas) dalį, kuria pareiškėjui pritaikyta 1 033,52 Eur sankcija; 2) įpareigoti NMA iš naujo administruoti ir įvertinti pareiškėjo 2020 m. vasario 26 d. mokėjimo prašymą, pateiktą pagal 2017 m. balandžio 20 d. paramos sutartį Nr. 19SU-KV-16-1-02801-PR001 (toliau – ir Paramos sutartis), panaikinant pareiškėjui pritaikytą 1 033,52 Eur sankciją ir pripažįstant, kad pareiškėjo ūkio ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte nuo Paramos sutarties pasirašymo dienos (2017 m. balandžio 20 d.) iki mokėjimo prašymo pateikimo (2020 m. vasario 26 d.) atitiko teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Pareiškėjas pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. NMA Sprendimu pareiškėjui pritaikė 1 033,52 Eur sankciją bei nurodė, kad sankcija pritaikyta proporcingai, skaičiuojant pažeidimo dienų kiekį nuo viso įsipareigojimo laikotarpio. Sprendime nurodoma, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 3D-212 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2010 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama smulkiesiems ūkiams“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. kovo 4 d. įsakymo Nr. 3D-114 redakcija) patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama smulkiesiems ūkiams“ įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) 17.8 papunkčio nuostatomis, nuo 2017 m. balandžio 20 d., kai buvo pasirašyta Paramos sutartis, iki mokėjimo prašymo (2020 m. vasario 26 d.) pateikimo pareiškėjo ūkio ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte (toliau – ir VED) turėjo būti daugiau kaip 4 000 Eur. NMA nurodė, jog, remiantis viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (toliau – ir ŽŪIKVC), kuriam teisės aktais pavesta apskaičiuoti VED, duomenimis, pareiškėjo VED 2017 m. liepos 1 d. buvo 2 855 Eur, t. y. mažiau nei 4 000 Eur. Taip pat NMA nurodė, kad kitais laikotarpiais pareiškėjo VED buvo daugiau kaip 4 000 Eur. Dėl to, kad 2017 m. liepos 1 d. pareiškėjo VED buvo 2 855 Eur, NMA pritaikė minėtą 1 033,52 Eur sankciją.

2.2. NMA Sprendimas neatitinka teisėtumo principo, yra nepagrįstas, pareiškėjui paskirta sankcija neatitinka teisinio reglamentavimo, taip pat teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų. Įgyvendinimo taisyklių 17.8 papunktyje numatytas reikalavimas reiškia, kad VED turi būti didesnis kaip 4 000 Eur vertinant 12 mėn. laikotarpį, o ne 1–2 mėn., kaip padarė NMA. Tokia išvada darytina, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. 3D-382 „Dėl produkcijos standartine verte išreikšto žemės ūkio valdos ekonominio dydžio apskaičiavimo tvarkos aprašo“ patvirtinto Produkcijos standartine verte išreikšto žemės ūkio valdos ekonominio dydžio apskaičiavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 3 punkte numatytą VED apskaičiavimo tvarką. NMA reikalauja neįmanomų dalykų, t. y. kad pareiškėjas 12 mėnesių VED rodiklį (4 000 Eur) pasiektų per 2 mėn. laikotarpį, t. y. NMA reikalauja, kad nuo Paramos sutarties pasirašymo (2017 m. balandžio 20 d.) iki 2017 m. liepos 1 d. pareiškėjas užtikrintų, kad jo VED būtų ne mažesnis kaip 4 000 Eur.

2.3. VED rodiklis, taikomas pareiškėjui nuo Paramos sutarties pasirašymo (2017 m. balandžio 20 d.) iki pirmojo VED rodiklio apskaičiavimo (2017 m. liepos 1 d.), turėtų būti apskaičiuojamas, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo principais. Tai, kad pareiškėjas 2016 m. gegužės 30 d. paraiškoje Nr. 19SU-KV-16-1-02801-PR001 paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiems ūkiams“ (toliau – ir Paraiška) prie klausimo („Ar ūkio (valdos) ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, yra ne mažiau kaip 4 000 Eur ir ar įsipareigojate, kad nuo sutarties pasirašymo dienos iki kontrolės laikotarpio pabaigos bus didesnis kaip 4 000 Eur?“) pažymėjo atsakymą „Taip“, nėra pagrindas jam taikyti sankcijas. Pareiškėjas įsipareigojo, kad VED bus ne mažesnis kaip 4 000 Eur nuo Paramos sutarties pasirašymo (2017 m. balandžio 20 d.), taigi laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. balandžio 19 d. pareiškėjas neturėjo pareigos užtikrinti, kad VED būtų ne mažesnis kaip 4 000 Eur. Paraiškos pildymo dieną (2016 m. gegužės 30 d.) pareiškėjas nurodė, kad jo VED yra ne mažesnis kaip 4 000 Eur. Paraiškos pildymo dienos VED apskaičiuojamas pagal 2015 m. liepos 1 d.–2016 m. birželio 30 d. duomenis, taigi šis laikotarpis niekaip nepatenka į laikotarpį, kuriuo pareiškėjas turėjo užtikrinti, kad VED būtų ne mažesnis kaip 4 000 Eur.

2.4. NMA nepagrįstai neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir ŽŪM) sprendimo išvadą, kad didžiąją dalį laikotarpio (nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. balandžio 1 d.) pareiškėjas neturėjo pareigos užtikrinti, kad VED būtų ne mažesnis kaip 4 000 Eur. Iš šio laikotarpio tik nuo 2017 m. balandžio 20 d., kai buvo pasirašyta Paramos sutartis, iki 2017 m. birželio 30 d. pareiškėjas turėjo pareigą užtikrinti, kad VED būtų ne mažesnis kaip 4 000 Eur. Tai sudaro 2 mėnesius iš 12 mėnesių laikotarpio, kuriais buvo apskaičiuotas 2017 m. liepos 1 d. VED. Todėl protingumo principą atitiktų ŽŪM išvada, kad dėl to, jog VED yra skaičiuojamas 2 kartus per metus skirtingais 12 mėnesių laikotarpiais, NMA turėjo pasirinkti VED, apskaičiuotą iš tų laikotarpių, kurie labiausiai sutapo su laikotarpiu, kada pareiškėjas turėjo pareigą užtikrinti, kad VED būtų ne mažesnis kaip 4 000 Eur. NMA turėjo vertinti 2018 m. sausio 1 d. ir kitų laikotarpių VED, o 2017 m. liepos 1 d. apskaičiuoto VED nevertinti. 2018 m. sausio 1 d. VED apskaičiuotas už 2017 m. sausio 1 d.–2017 m. gruodžio 31 d. Šis laikotarpis turėjo būti vertinamas atsižvelgiant į proporcingumo principą, atsižvelgiant, kad 8 mėn. iš 12 mėn. pareiškėjas turėjo pareigą užtikrinti, kad VED būtų ne mažesnis kaip 4 000 Eur.

2.5. Teisės aktai negali reikalauti neįmanomų ir absurdiškų dalykų. Įgyvendinimo taisyklėse nėra nustatyta tokio reikalavimo, kad VED nuo paramos sutarties pasirašymo dienos iki artimiausios liepos 1 d. ar sausio 1 d. būtų 4 000 Eur. Įgyvendinimo taisyklių 17.8 papunktis nustato, jog pareiškėjas įsipareigoja, kad jo VED nuo paramos sutarties pasirašymo dienos iki verslo plano kontrolės laikotarpio pabaigos bus didesnis kaip 4 000 Eur.

3. Atsakovas NMA atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:

4.1. NMA taiko galiojančius teisės aktus, t. y. Įgyvendinimo taisykles, kurių 17.8 papunktyje aiškiai nurodyta, kad paramos gavėjas įsipareigoja, kad jo ūkio ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, nuo paramos sutarties pasirašymo dienos iki verslo plano kontrolės laikotarpio pabaigos bus didesnis kaip 4 000 Eur. Prisiimti įsipareigojimai gali būti nevykdomi tik dėl išskirtinių, force majeure (nenugalima jėga) aplinkybių. NMA visiems pareiškėjams vienodai taiko Įgyvendinimo taisyklių nuostatas, taip užtikrinant lygiateisiškumo principo laikymąsi.

4.2. ŽŪM, išnagrinėjusi pareiškėjo 2020 m. birželio 23 d. skundą, nurodė, kad NMA pareiškėjo atžvilgiu turėtų priimti naują sprendimą. NMA tą ir padarė, priėmė Sprendimą. Kadangi Įgyvendinimo taisyklėse 17.8 papunktį detalizuojančių teisės normų nebuvo, NMA, atsižvelgdama į ŽŪM atsakymą, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-929 „Dėl Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones taikymo metodikos patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. balandžio 15 d. įsakymo Nr. 3D-292 redakcija) patvirtintos Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones taikymo metodikos (toliau – ir Sankcijų metodika) 5 punktą ir 1 priedo 27 papunktį, nusprendė pareiškėjui taikyti ne visos išmokėtos paramos susigrąžinimo sankciją, o taikyti sankciją, apskaičiuotą proporcingai pagal dienų skaičių, kurį jis nesilaikė įsipareigojimo, kad ūkio ekonominis dydis, išreikštas VED, nuo Paramos sutarties pasirašymo dienos iki verslo plano kontrolės laikotarpio pabaigos būtų didesnis kaip 4 000 Eur. NMA taikyta sankcija buvo objektyvi ir proporcinga, taikyta atsižvelgiant į pažeidimo trukmę, t. y. suskaičiuota kiekviena diena, kurią pareiškėjas nesilaikė įsipareigojimo dėl VED dydžio.

4.3. Pareiškėjas Paraiškos 7 lape, X skyriuje esančioje lentelėje į 10 klausimą „Ar ūkio (valdos) ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, yra ne mažesnis kaip 4 000 Eur, ir ar išsipareigojate, kad nuo paramos sutarties pasirašymo datos iki kontrolės laikotarpio pabaigos bus didesnis kaip 4 000 Eur?“ pažymėjo atsakymą „Taip“, nurodydamas, kad šiuo metu jo VED yra 4 295,53 Eur. Vadinasi, pareiškėjas aiškiai suprato ir žinojo, kokius įsipareigojimus jis turi atitikti ir kokius įsipareigojimus prisiims, ir kad VED negali būti mažesnis kaip 4 000 Eur. Tai, kad dėl NMA nežinomų priežasčių, nepraėjus nei metams laiko (Paraiška pateikta 2016 m. gegužės 30 d., Paramos sutartis pasirašyta 2017 m. balandžio 20 d.), pareiškėjo VED sumažėjo iki 2 855 Eur, o vėliau, VED vėl buvo didesnis nei 4 000 Eur, negalima laikyti, kad įsipareigojimai buvo vykdomi tinkamai. Pareiškėjui buvo žinomi ir suprantami reikalavimai, todėl jis taip pat turėjo suprasti, kad po Paramos sutarties pasirašymo dienos, nepasiekus ūkio VED 4 000 Eur, gali grėsti tam tikros poveikio priemonės. Pareiškėjas nemini jokių išskirtinių aplinkybių, kurios sutrukdė jam tą dydį pasiekti, o aplinkybė, kad VED skaičiuojamas 2 kartus per metus – sausio 1 d. ir liepos 1 d., vadovaujantis Tvarkos aprašu, taip pat turėjo būti žinoma ir suprantama.

4.4. Pareiškėjas Paraišką teikė pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Ūkio ir verslo plėtra“, šios paramos tikslas buvo paremti jau veikiančius ir norinčius plėstis ūkius ir tik tam tikrą ribą pasiekę ūkiai gali pretenduoti į paramą. Taigi, pats pareiškėjas turi būti atsakingas už tai, kad tam tikru laikotarpiu jo VED nebuvo pakankamas, dėl ko NMA taikė sankcijas. NMA Sprendimu pritaikytos poveikio priemonės yra motyvuotos ir detalizuotos.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. balandžio 12 d. sprendimu pareiškėjo N. P. skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, kad:

6.1. Pareiškėjas 2016 m. gegužės 30 d. pateikė Paraišką. NMA ir pareiškėjas 2017 m. balandžio 20 d. pasirašė Paramos sutartį. 2017 m. balandžio 20 d. pareiškėjas pateikė avansinį mokėjimo prašymą Nr. 19SU-KV-16-1-02801-MP001, kuris buvo įvertintas, ir 2017 m. gegužės 5 d. pareiškėjui buvo išmokėta 12 000 Eur paramos suma projektui Nr. 19SU-KV-16-1-02801-PR001 įgyvendinti. Pareiškėjas 2020 m. vasario 26 d. pateikė mokėjimo prašymą Nr. 19SU-KV-16-1-02801-MP002 ir galutinę projekto įgyvendinimo ataskaitą Nr. 19SU-KV-16-1-02801-PR001 pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“. Mokėjimo prašyme nurodyta prašoma išmokėti 2 352,76 Eur paramos suma. NMA, įvertinusi 2020 m. vasario 26 d. pateiktą mokėjimo prašymą Nr. 19SU-KV-16-1-02801-MP002, apskaičiavo mokėtiną 1 319,24 Eur paramos sumą.

6.2. Pareiškėjui 2020 m. birželio 1 d. buvo siųstas paklausimas el. paštu Nr. S-KV-0332050 ir paprašyta pateikti paaiškinimą, kodėl jis nesilaikė įsipareigojimo, kad ūkio VED nuo paramos sutarties pasirašymo dienos būtų didesnis nei 4 000 Eur, ir kodėl ūkio VED 2017 m. liepos 1 d. buvo mažesnis nei 4 000 Eur. 2020 m. birželio 3 d. gautas pareiškėjo atsakymas (reg. Nr. GDV-1078), kuriame nurodyta, kad 2017 m. deklaravęs pasėlius ir turimas avis bei bičių šeimas toliau vykdė veiklą pagal verslo planą, t. y. teikė žemės ūkio paslaugas bei registravo gimusias avis. ŽŪIKVC tik 2017 m. pabaigoje davinius įtraukė į bendrą ūkio valdos ekonominio dydžio apskaičiavimo sąrašą, kuris, kaip ir buvo numatyta verslo plane, 2017 m. sudarė 5 887,59 Eur, o tai atitinka Įgyvendinimo taisyklių 17.8 papunkčio reikalavimus.

6.3. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 2020 m. liepos 28 d. rašte „Dėl skundo“ nurodė, kad NMA 2020 m. birželio 16 d. sprendimas Nr. KV-545 (10.6.1E), kuriuo nuspręsta taikyti 100 proc. paramos susigrąžinimo sankciją dėl netinkamo projekto Nr. 19SU-KV-16-1-02801-PR001 pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“ įgyvendinimą yra nepagrįstas bei neatitinka teisės aktų reikalavimų, todėl prašė NMA priimti naują teisės aktų reikalavimus atitinkantį ir pagrįstą sprendimą. NMA 2020 m. lapkričio 19 d. priėmė ginčijamą Sprendimą.

7. Teismas aptarė Įgyvendinimo taisyklių 16.5, 17.8, 54, Tvarkos aprašo 3, Sankcijų metodikos 5, 9, 10 punktų nuostatas.

8. Teismas pažymėjo, kad Įgyvendinimo taisyklių 17.8 papunktyje yra įtvirtinta, jog pareiškėjas įsipareigoja, kad jo VED nuo paramos sutarties pasirašymo dienos iki verslo plano kontrolės laikotarpio pabaigos bus didesnis kaip 4 000 Eur. Pareiškėjas Paraiškos 7 lape, X skyriuje esančioje lentelėje į 10 klausimą „Ar ūkio (valdos) ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, yra ne mažesnis kaip 4 000 Eur, ir ar įsipareigojate, kad nuo paramos sutarties pasirašymo datos iki kontrolės laikotarpio pabaigos bus didesnis kaip 4 000 Eur?“ pažymėjo atsakymą „Taip“ bei nurodė, kad jo VED yra 4 295,53 Eur. Teismas vertino, kad pareiškėjas, teikdamas Paraišką, aiškiai suprato ir žinojo, kokius įsipareigojimus jis turi atitikti, ir kokius įsipareigojimus prisiims, t. y. kad nuo paramos sutarties pasirašymo dienos (2017 m. balandžio 20 d.) iki verslo plano kontrolės laikotarpio pabaigos jo ūkio VED negali būti mažesnis kaip 4 000 Eur, o po paramos sutarties pasirašymo dienos (nesvarbu kada tiksliai ta diena būtų), nepasiekus ūkio VED 4 000 Eur, pagal Įgyvendinimo taisyklių 54 punktą jam gali būti pritaikytos sankcijos.

9. Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad NMA nepagrįstai reikalauja, jog pareiškėjas 12 mėnesių VED rodiklį pasiektų per 2 mėn. laikotarpį, t. y. nuo Paramos sutarties pasirašymo (2017 m. balandžio 20 d.) iki 2017 m. liepos 1 d., teismas akcentavo, kad Tvarkos aprašo 3 punkte yra įtvirtinta, jog VED apskaičiuojamas du kartus per metus: už praėjusių metų laikotarpį, prasidedantį sausio 1 d. ir pasibaigiantį gruodžio 31 d. bei už laikotarpį, prasidedantį praėjusių metų liepos 1 d. ir pasibaigiantį einamųjų metų birželio 30 d., taigi NMA, laikydamasi Įgyvendinimo taisyklių 17.8 papunkčio nuostatų, ir atsižvelgusi į ŽŪM 2020 m. liepos 28 d. raštą „Dėl skundo“, pagrįstai skaičiavo pareiškėjo VED už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 20 d. iki 2017 m. liepos 1 d. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad NMA privalo teisės aktų bei Įgyvendinimo taisyklių nuostatas visiems pareiškėjams taikyti vienodai, todėl NMA neturi teisės tam tikru laikotarpiu nevertinti pareiškėjo ūkio VED.

10. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, atsakydamas į NMA 2020 m. birželio 1 d. paklausimą el. paštu Nr. S-KV-0332050, nenurodė, kad pažeidimas yra padarytas dėl nenugalimos jėgos (force majeure) arba išimtinių aplinkybių, todėl, teismas darė išvadą, kad NMA, nustačiusi, jog pareiškėjo ūkio VED yra mažesnis nei 4 000 Eur, pagrįstai skundžiamu Sprendimu pareiškėjui pritaikė 1 033,52 Eur sankciją. Atsakovas nusprendė pareiškėjui taikyti ne visos išmokėtos paramos susigrąžinimo sankciją, o sankciją, apskaičiuotą proporcingai pagal dienų skaičių, kurį jis nesilaikė įsipareigojimo, kad ūkio ekonominis dydis, išreikštas VED, nuo Paramos sutarties pasirašymo dienos iki verslo plano kontrolės laikotarpio pabaigos būtų didesnis kaip 4 000 Eur: paramos suma 14 352,76 Eur / 986 d. (dienų skaičius, kada pareiškėjas turėjo laikytis įsipareigojimo) x 71 d. (dienų skaičius, kai nesilaikė įsipareigojimo) = 1 033,52 Eur. Teismo vertinimu, atsakovo pritaikyta sankcija yra objektyvi, protinga ir proporcinga.

11. Apibendrindamas teismas konstatavo, kad NMA Sprendimas yra pagrįstas bei teisėtas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti. Netenkinęs šio reikalavimo, teismas netenkino ir išvestinio reikalavimo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Kadangi teismas pareiškėjo skundą atmetė, pareiškėjui iš atsakovo nepriteisė bylinėjimosi išlaidų.

III. 12. Pareiškėjas N. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti, t. y. panaikinti NMA 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimo Nr. KV_11_14 „Dėl susidariusios skolos anuliavimo“ dalį, kuria pareiškėjui pritaikyta 1 033,52 Eur sankcija; įpareigoti NMA iš naujo administruoti ir įvertinti pareiškėjo 2020 m. vasario 26 d. mokėjimo prašymą, pateiktą pagal 2017 m. balandžio 20 d. paramos sutartį Nr. 19SU-KV-16-1-02801-PR001, panaikinant pareiškėjui pritaikytą 1 033,52 Eur sankciją ir pripažįstant, kad pareiškėjo VED nuo Paramos sutarties pasirašymo dienos (2017 m. balandžio 20 d.) iki mokėjimo prašymo pateikimo (2020 m. vasario 26 d.) atitiko teisės aktuose nustatytus reikalavimus.

13. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

13.1. Pagal Įgyvendinimo taisyklių 16.5 papunktį, pareiškėjas laikomas tinkamu gauti paramą, jei, be kita ko, atitinka šį reikalavimą – paraiškos teikimo momentu VED yra ne mažesnis kaip 4 000 Eur ir ne didesnis kaip 7 999 Eur. Pareiškėjas suprato, kad jis šį reikalavimą turi atitikti Paraiškos pateikimo momentu, tačiau jis neturėjo jokio įsipareigojimo laikotarpiu po Paraiškos pateikimo (2016 m. gegužės 31 d.) iki paramos sutarties pasirašymo (2017 m. balandžio 19 d.) užtikrinti, kad VED būtų ne mažesnis kaip 4 000 Eur. Tokio įpareigojimo nėra nustatyta Įgyvendinimo taisyklėse, nors NMA tokį reikalavimą pareiškėjui taiko. Tokiu būdu atsakovas pažeidžia nepiktnaudžiavimo valdžia principą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 8 punkte. Pareiškėjas nežinojo, kad 2016 m. gegužės 30 d. pateikęs paraišką, paramos sutartį pasirašys tik 2017 m. balandžio 20 d., t. y. beveik po metų. Todėl teismo išvada, kad pareiškėjas jau 2016 m. gegužės 30 d. aiškiai suprato ir žinojo, kad jis turės atitikti nurodytus įsipareigojimus nuo konkrečios dienos, t. y. nuo 2017 m. balandžio 20 d., yra nepagrįsta.

13.2. Tiek NMA, tiek teismas Įgyvendinimo taisyklių 17.8 papunktį aiškina ir taiko, neatsižvelgdami į protingumo, proporcingumo bei lygiateisiškumo principus (VAĮ 3 str. 6 p., 10 p.). Pareiškėjų, kurie sudaro paramos sutartis skirtingomis datomis, negalima vertinti vienodai. Vienodai būtų galima vertinti tik tokius pareiškėjus, kurie paramos sutartis sudarytų tą pačią dieną. Pareiškėjas suprato, kad VED rodiklis, taikomas pareiškėjui nuo Paramos sutarties pasirašymo (jei ji bus pasirašoma) iki pirmojo VED rodiklio apskaičiavimo, bus vertinamas proporcingai pagal tam laikotarpiui tenkantį mažesnį mėnesių skaičių. ŽŪM, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, savo sprendimą taip pat grindė protingumo ir proporcingumo principais. Pareiškėjas tik nuo 2017 m. balandžio 20 d., kai buvo pasirašyta Paramos sutartis, iki 2017 m. birželio 30 d. turėjo pareigą užtikrinti, kad VED būtų ne mažesnis kaip 4 000 Eur. Tai sudaro 2 mėnesius iš 12 mėnesių laikotarpio, kuriais buvo apskaičiuotas 2017 m. liepos 1 d. VED. Todėl protingumo principą atitinka ŽŪM išvada, kad dėl to, jog VED yra skaičiuojamas 2 kartus per metus skirtingais 12 mėnesių laikotarpiais, NMA turėjo pasirinkti VED, apskaičiuotą iš tų laikotarpių, kurie labiausiai sutapo su laikotarpiu, kada pareiškėjas turėjo pareigą užtikrinti, kad VED būtų ne mažesnis kaip 4 000 Eur. Vadovaujantis protingumo kriterijumi ir Įgyvendinimo taisyklėmis, NMA turėjo vertinti 2018 m. sausio 1 d. ir kitų laikotarpių VED, o 2017 m. liepos 1 d. apskaičiuoto VED nevertinti (arba tam laikotarpiui tenkančią VED dalį proporcingai perskaičiuoti laikotarpiui nuo 2017 m. balandžio 20 d. iki 2017 m. birželio 30 d.). 2018 m. sausio 1 d. VED apskaičiuotas už 2017 m. sausio 1 d.–2017 m. gruodžio 31 d. Daugiau kaip 8 mėnesius šio laikotarpio pareiškėjas turėjo pareigą užtikrinti, kad jo VED būtų ne mažiau kaip 4 000 Eur. Todėl ir šis laikotarpis turėjo būti vertinamas atsižvelgiant į proporcingumo principą, atsižvelgiant, kad tik 8 mėn. iš 12 mėn. pareiškėjas turėjo pareigą užtikrinti, kad VED būtų ne mažesnis kaip 4 000 Eur. Bet kokiu atveju šis rodiklis 2018 m. sausio 1 d. buvo 5 888 Eur ir tai atitiko nustatytus reikalavimus.

13.3. Pareiškėjui yra taikomos sankcijos už tai, kad jis pažeidė įsipareigojimus, kurių nebuvo nustatęs joks teisės aktas. Pareiškėjui be jokio pagrindo taikomos sankcijos už tai, kad jis nevykdė to, ko nebuvo įpareigotas vykdyti. Įgyvendinimo taisyklių 16.5 papunktyje numatyta, kad pareiškėjas laikomas tinkamu gauti paramą, jei paraiškos teikimo momentu VED yra ne mažesnis kaip 4 000 Eur. Pagal Įgyvendinimo taisyklių 17.8 papunktį reikalaujama, kad VED būtų 4 000 Eur nuo paramos sutarties pasirašymo dienos iki verslo plano kontrolės laikotarpio pabaigos. Pareiškėjas jokių įpareigojimų nuo 2016 m. gegužės 31 d. iki 2017 m. balandžio 19 d. neturėjo. Tuo tarpu iš pareiškėjo yra reikalaujama, kad jau 2017 m. liepos 1 d. pareiškėjo VED būtų 4 000 Eur. 2017 m. liepos 1 d. VED apskaičiuojamas už laikotarpį nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d. (Tvarkos aprašo 3.2 p.).

14. Atsakovas NMA atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

15. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą akcentuoja, kad:

15.1. Pareiškėjui pateikus Paraišką, vėliau ir pasirašius Paramos sutartį, tarp jo ir NMA susiklostė administraciniai teisiniai santykiai, kurie galioja iki visiško jų įvykdymo. Pareiškėjas, teikdamas Paraišką, aiškiai suprato ir žinojo, kokius įsipareigojimus jis turi atitikti ir kokius įsipareigojimus prisiims, ir kad VED negali būti mažesnis kaip 4 000 Eur. Tai, kad dėl NMA nežinomų priežasčių (nors NMA prašė nurodyti šias priežastis), nepraėjus nei metams laiko (Paraiška pateikta 2016 m. gegužės 30 d., Paramos sutartis pasirašyta 2017 m. balandžio 20 d.), Pareiškėjo VED sumažėjo iki 2 855 Eur, o vėliau, VED vėl buvo didesnis nei 4 000 Eur, negalima laikyti, kad įsipareigojimai buvo vykdomi tinkamai. Net ir apeliaciniame skunde pareiškėjas nemini jokių išskirtinių aplinkybių, kurios sutrukdė jam tą dydį pasiekti, o aplinkybė, kad VED skaičiuojamas 2 kartus per metus sausio 1 d. ir liepos 1 d., vadovaujantis Tvarkos aprašu, taip pat turėjo būti žinoma ir suprantama.

15.2. NMA nereikalauja iš pareiškėjo, kad jo VED laikotarpiu po Paraiškos pateikimo iki Paramos sutarties pasirašymo dienos būtų ne mažesnis kaip 4 000 Eur. Tokių argumentų nėra nurodyta ir Sprendime. Pareiškėjas klaidingai interpretuoja ir aiškina Įgyvendinimo taisykles bei Paramos sutarties nuostatas ir taip bando sudaryti įspūdį dėl netinkamai taikytų materialinių teisės normų. Dėl diskriminacinio aspekto atsakovas pažymi, kad ne visiems pareiškėjams yra aktuali VED 4 000 Eur dydžio riba, kadangi kitų pareiškėjų, vykdančių žemės ūkio veiklą, VED ir taip būna didesnis nei 4 000 Eur. ŽŪM, kaip teisės akto leidėja, Įgyvendinimo taisyklėse nustatė būtent 4 000 Eur minimalų VED dydį, todėl, jeigu pareiškėjas mano, kad jis yra diskriminuojamas, turi ginčyti pačias Įgyvendinimo taisyklių nuostatas, tačiau toks reikalavimas apeliaciniame skunde nėra keliamas.

15.3. Pareiškėjui buvo pritaikyta protinga ir proporcinga sankcija. Kadangi Įgyvendinimo taisyklių 17.8 papunktį detalizuojančių teisės normų nebuvo, NMA atsižvelgdama į ŽŪM atsakymą, Sankcijų metodikos 5 punktą ir 1 priedo 27 papunktį, nusprendė pareiškėjui taikyti ne visos išmokėtos paramos susigrąžinimo sankciją, o taikyti sankciją, apskaičiuotą proporcingai pagal dienų skaičių, kurį jis nesilaikė įsipareigojimo. Tai, kad pareiškėjas su pritaikyta sankcija nesutinka, negali būti pagrindas ją panaikinti. Be to, net ir ŽŪM atsakyme yra nurodoma, kad „Paramos sutartis buvo pasirašyta 2017 m. balandžio 20 d., todėl nuo šios dienos ir turi būti taikomas reikalavimas, kad VED būtų ne mažesnis kaip 4 000 Eur“.

15.4. Dėl pareiškėjo argumentų, kad jam yra taikomos sankcijos už tai, kad jis pažeidė įsipareigojimus, kurių nebuvo nustatęs joks teisės aktas, kad pareiškėjas jokių įpareigojimų nuo 2016 m. gegužės 31 d. iki 2017 m. balandžio 19 d. neturėjo, atsakovas nurodo, kad sankcijos taikytos dėl to, kad pareiškėjo ūkio VED nuo 2017 m. balandžio 20 d. iki 2017 m. liepos 1 d. buvo mažesnis nei 4 000 Eur, t. y. 2 855 Eur. NMA netikrino pareiškėjo ūkio VED kitu laikotarpiu, t. y. nuo 2016 m. gegužės 30 d. iki 2017 m. balandžio 19 d., todėl netaikytos ir sankcijos dėl minėtu laikotarpiu pasiekto / nepasiekto VED dydžio.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimo Nr. KV_11_14 „Dėl susidariusios skolos anuliavimo“ dalies, kuria pareiškėjui pritaikyta 1 033,52 Eur sankcija, teisėtumo ir pagrįstumo bei su tuo susijusio reikalavimo įpareigoti NMA iš naujo administruoti ir įvertinti pareiškėjo 2020 m. vasario 26 d. mokėjimo prašymą, pateiktą pagal 2017 m. balandžio 20 d. paramos sutartį Nr. 19SU-KV-16-1-02801-PR001, panaikinant pareiškėjui pritaikytą 1 033,52 Eur sankciją ir pripažįstant, kad pareiškėjo ūkio ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte nuo Paramos sutarties pasirašymo dienos (2017 m. balandžio 20 d.) iki mokėjimo prašymo pateikimo (2020 m. vasario 26 d.) atitiko teisės aktuose nustatytus reikalavimus.

17. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad NMA Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, taip pat nėra pagrindo tenkinti išvestinio skundo reikalavimo. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, jog pareiškėjas nesilaikė įsipareigojimo, kad nuo Paramos sutarties pasirašymo dienos (2017 m. balandžio 20 d.) iki verslo plano kontrolės laikotarpio pabaigos jo ūkio VED negali būti mažesnis kaip 4 000 Eur, t. y. pareiškėjo ūkio VED 2017 m. liepos 1 d. buvo 2 855 Eur, todėl darė išvadą, kad NMA Sprendimu pagrįstai taikė 1 033,52 Eur sankciją, kuri atitinka objektyvumo, protingumo ir proporcingumo principus.

18. Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo sprendimu, apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad NMA turėjo vertinti 2018 m. sausio 1 d. ir kitų laikotarpių VED, o 2017 m. liepos 1 d. apskaičiuoto VED turėjo nevertinti arba tam laikotarpiui tenkančią VED dalį proporcingai perskaičiuoti laikotarpiui nuo 2017 m. balandžio 20 d. iki 2017 m. birželio 30 d. Pareiškėjas teigia, kad NMA ir teismas Įgyvendinimo taisyklių 17.8 papunktį aiškina ir taiko, neatsižvelgdami į protingumo, proporcingumo bei lygiateisiškumo principus.

19. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

20. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme nėra pakartotinis jos nagrinėjimas, tai jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

21. Byloje nustatyta ir dėl to nėra ginčo, kad pareiškėjas 2016 m. gegužės 30 d. Paraiškos 7 lape, X skyriuje esančioje lentelėje į 10 klausimą „Ar ūkio (valdos) ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, yra ne mažesnis kaip 4 000 Eur, ir ar įsipareigojate, kad nuo paramos sutarties pasirašymo datos iki kontrolės laikotarpio pabaigos bus didesnis kaip 4 000 Eur?“ pažymėjo atsakymą „Taip“ bei nurodė, kad jo VED yra 4 295,53 Eur. Paramos sutartis tarp pareiškėjo ir atsakovo pasirašyta 2017 m. balandžio 20 d.

22. Atsakovas ginčijamą Sprendimą grindė tuo, kad pagal ŽŪIKVC duomenis pareiškėjo ūkio VED 2017 m. liepos 1 d. buvo 2 855 Eur, t. y. mažiau nei 4 000 Eur pagal prisiimtą įsipareigojimą, todėl paramos gavėjui taikė sankciją, kurią apskaičiavo proporcingai pagal dienų skaičių, kurį jis nesilaikė įsipareigojimo – paramos suma 14 352,76 Eur / 986 d. x 71 d. = 1 033,52 Eur.

23. Vadovaujantis Tvarkos aprašo 3 punktu, siekiant įgyvendinti Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemones, produkcijos standartine verte išreikštas žemės ūkio valdos ekonominis dydis apskaičiuojamas: už praėjusių metų laikotarpį, prasidedantį sausio 1 d. ir pasibaigiantį gruodžio 31 d. (rodiklio reikšmė skelbiama einamųjų metų sausio 30 d.) (3.1 p.); už laikotarpį, prasidedantį praėjusių metų liepos 1 d. ir pasibaigiantį einamųjų metų birželio 30 d. (rodiklio reikšmė skelbiama einamųjų metų rugpjūčio 31 d.) (3.2 p.). Tvarkos aprašo 20 punkte nustatyta, kad už VED dydžio apskaičiavimą yra atsakingas ŽŪIKVC, o 21 punkte nustatyta, kad ŽŪIKVC, šio Aprašo nustatyta tvarka apskaičiavęs VED, pagal poreikį teikia informaciją valstybės institucijoms bei valdos valdytojui apie jo valdos VED.

24. Įgyvendinimo taisyklių 17.8 papunktyje nustatyta, jog pareiškėjas įsipareigoja, kad jo ūkio ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, nuo paramos sutarties pasirašymo dienos iki verslo plano kontrolės laikotarpio pabaigos bus didesnis kaip 4 000 Eur.

25. Pagal Įgyvendinimo taisyklių 54 punktą, netinkamai įgyvendinančiam (įgyvendinusiam) projektą paramos gavėjui gali būti taikomos ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytos sankcijos. Gali būti taikomos tokios sankcijos: paramos sumažinimas, paramos teikimo sustabdymas ir (arba) nutraukimas ir (arba) reikalavimas grąžinti visą ar dalį sumokėtos paramos; apribojimas teikti paraiškas; kitos poveikio priemonės dėl su gauta arba prašoma parama susijusių įsipareigojimų nevykdymo ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymo.

26. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčui aktualų teisinį reguliavimą byloje nustatytų aplinkybių kontekste, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčijamas NMA Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Apeliaciniame skunde iš esmės nėra teisiškai pagrįstų argumentų, paneigiančių NMA ir pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas.

27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad 2017 m. liepos 1 d. apskaičiuoto VED atsakovas turėjo nevertinti arba tam laikotarpiui tenkančią VED dalį proporcingai perskaičiuoti laikotarpiui nuo 2017 m. balandžio 20 d. iki 2017 m. birželio 30 d. Toks aiškinimas neišplaukia nei iš Įgyvendinimo taisyklių 17.8 papunkčio, nei iš Tvarkos aprašo 3 punkto nuostatų. Pažymėtina, kad aptariamas teisinis reguliavimas aiškiai numato, jog pareiškėjas įsipareigoja, kad jo ūkio ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, nuo paramos sutarties pasirašymo dienos iki verslo plano kontrolės laikotarpio pabaigos bus didesnis kaip 4 000 Eur. Taigi, nepriklausomai nuo to, kiek laiko praėjo nuo Paramos sutarties pasirašymo dienos, iki pareiškėjo ūkio VED rodiklio patikrinimo, pareiškėjas turėjo užtikrinti, kad jo ūkio VED bus didesnis kaip 4 000 Eur. Šiuo atveju NMA, nustačiusi, kad pareiškėjas po Paramos sutarties pasirašymo atitinkamą laikotarpį nesilaikė minėto įsipareigojimo, teisėtai ir pagrįstai pareiškėjui taikė sankciją.

28. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas šiuo atveju atsižvelgė į proporcingumo principą. Šis principas buvo įvertintas, apskaičiuojant sankcijos dydį. Kadangi apeliaciniame skunde pareiškėjas nenurodo konkrečių nesutikimo argumentų dėl sankcijos dydžio (jos apskaičiavimo), todėl teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, šiuo aspektu plačiau nepasisako.

29. Dėl įrodymų vertinimo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, įrodymai byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, o vidinis įsitikinimas susiformuoja ne vieno įrodymo bei nustatytos faktinės bylos aplinkybės pagrindu, tačiau jų visuma. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017).

30. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir materialinės teisės normų taikymo aspektais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas minėtų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus išsamiai išanalizavo ir įvertino tinkamai, materialinės teisės normas aiškino ir taikė tinkamai.

31. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo N. P. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius