14c26dca-ccc7-4890-b7bd-fb0201f80d05 · Å iaulių apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedS., jo gynÄjai advokatei Lionei Musteikienei,nukentÄjusiesiems ir civiliniams ieÅ¡kovams G. U., L. U. ir G. V.,nukentÄjusiųjų G. U. ir L. U. atstovui advokatui Modestui Å važui, nukentÄjusiesiems J. U. ir I. Z. U,specialistui Henrikui Daujotui,nedalyvaujant civilinio ieÅ¡kovo Å iaulių teritorinÄs ligonių kasos atstovei V. Ž.,              vieÅ¡ame teismo posÄdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje               V.
Legislator headnote
AI generated14c26dca-ccc7-4890-b7bd-fb0201f80d05 · Å iaulių apygardos teismas: Kaltinamasis V. S. teisme parodÄ, kad 2017 m. balandžio 10 d. gerai atsimena. Tai buvo darbo diena, kadangi buvo nuvykÄs į Å . arenÄ tartis dÄl darbo. Tuo metu gyveno pas S. P., su kuria susipažino tų paÄių metų vasario mÄnesį. Apie 15 val. su S. P. iÅ¡Äjo pas kaimynÄ K. L. (kurį vadino K.) kepti Å¡aÅ¡lykų. Ten kepÄ Å¡aÅ¡lykus, iÅ¡gÄrinÄjo. VÄliau prie jų prisijungÄ ir K. pakviestas V., kuris su draugu tame paÄiame kieme remontavo automobilį. V. pažinojo nuo 2016 metų, kai atvažiavo gyventi pas motinÄ .
Full text
                                                     Baudžiamoji byla Nr. 1-53-744/2018                                                                      Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17236-2017-2                                                                      Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.3.6;
                                                                       1.1.4.7; 1.1.7.2.5; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.11;                                                                        1.2.3.1.1; 2.1.8; 2.1.14; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2;                                                                        2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.4.1.2; 2.4.1.3                                                                                           (S)                      ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugpjÅ«Äio 23 d.Å iauliai               Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjas Laisvydas ZederÅ¡tremas,sekretoriaujant Jolantai Plungienei,dalyvaujant prokurorei JÅ«ratei TamaÅ¡auskienei,kaltinamajam V.
S., jo gynÄjai advokatei Lionei Musteikienei,nukentÄjusiesiems ir civiliniams ieÅ¡kovams G. U., L. U. ir G. V.,nukentÄjusiųjų G. U. ir L. U. atstovui advokatui Modestui Å važui, nukentÄjusiesiems J. U. ir I. Z. U,specialistui Henrikui Daujotui,nedalyvaujant civilinio ieÅ¡kovo Å iaulių teritorinÄs ligonių kasos atstovei V. Ž.,              vieÅ¡ame teismo posÄdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje               V.
S., gimÄs (duomenys neskelbtini) rajone, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravÄs gyvenamÄ jÄ vietÄ prie V. rajono savivaldybÄs, Å¡iuo metu atliekantis laisvÄs atÄmimo bausmÄ M. pataisos namuose, pradinio iÅ¡silavinimo, nedirbantis, nevedÄs, teistas:              1) 2004 m. kovo 9 d. VilkaviÅ¡kio rajono apylinkÄs teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â ir BK) 178 straipsnio 2 dalį â areÅ¡tu 30 parų, bausmÄs vykdymÄ atidedant 2 metams (BK 92 straipsnis);
              2) 2004 m. lapkriÄio 26 d. VilkaviÅ¡kio rajono apylinkÄs teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 8 dalį (su 2004 m. kovo 9 d. VilkaviÅ¡kio rajono apylinkÄs teismo nuosprendžiu paskirta bausme) â laisvÄs atÄmimu 4 mÄnesiams, bausmÄs vykdymÄ atidedant 2 metams (BK 92 straipsnis);              3) 2004 m. gruodžio 20 d. MarijampolÄs rajono apylinkÄs teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 64 straipsnio 1 ir 3 dalis (su pagal 2004 m. kovo 9 d.
VilkaviÅ¡kio rajono apylinkÄs teismo nuosprendį neatlikta bausme) â areÅ¡tu 60 parų, 2005 m. kovo 2 d. MarijampolÄs rajono apylinkÄs teismo nutartimi Å¡iuo nuosprendžiu paskirta bausmÄ subendrintina su 2004 m. lapkriÄio 26 d. VilkaviÅ¡kio rajono apylinkÄs teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta subendrinta bausmÄ â laisvÄs atÄmimas 5 mÄnesiams;              4) 2005 m. rugpjÅ«Äio 2 d. VilkaviÅ¡kio rajono apylinkÄs teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ â laisvÄs atÄmimu 2 metams 6 mÄnesiams, 2005 m. gruodžio 5 d.
VilkaviÅ¡kio rajono apylinkÄs teismo nutartimi, iÅ¡taisyta 2006 m. sausio 30 d. VilkaviÅ¡kio rajono apylinkÄs teismo nutartimi, subendrintos bausmÄs, paskirtos 2004 m. lapkriÄio 26 d. ir 2005 m. rugpjÅ«Äio 2 d. VilkaviÅ¡kio rajono apylinkÄs teismo nuosprendžiais, ir paskirta subendrinta bausmÄ â laisvÄs atÄmimas 2 metams 9 mÄnesiams (BK 64 straipsnis), 2008 m. sausio 18 d. paleistas iÅ¡ PravieniÅ¡kių 1-ųjų pataisos namų atlikus bausmÄ;              5) 2009 m. balandžio 29 d.
MarijampolÄs rajono apylinkÄs teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį â laisvÄs atÄmimu 1 metams 6 mÄnesiams, 2010 m. gegužÄs 13 d. paleistas iÅ¡ MarijampolÄs pataisos namų lygtinai, neatlikus 5 mÄnesių 20 dienų laisvÄs atÄmimo bausmÄs (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau â ir BVK) 157 straipsnis);              6) 2011 m. balandžio 19 d. VilkaviÅ¡kio rajono apylinkÄs teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį â areÅ¡tu 25 paroms, 2011 m. birželio 28 d. paleistas iÅ¡ MarijampolÄs pataisos namų atlikus bausmÄ;              7) 2011 m. lapkriÄio 7 d.
VilkaviÅ¡kio rajono apylinkÄs teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį â areÅ¡tu 30 paroms, 2012 m. gegužÄs 25 d. paleistas iÅ¡ MarijampolÄs pataisos namų atlikus bausmÄ;              8) 2016 m. liepos 27 d. MarijampolÄs rajono apylinkÄs teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 1 ir 4 dalis, 641 straipsnį â laisvÄs atÄmimu 2 metams, bausmÄs vykdymÄ atidedant 2 metams (BK 75 straipsnis), 2017 m. kovo 13 d.
Å iaulių apylinkÄs teismo nutartimi panaikintas bausmÄs vykdymo atidÄjimas ir pasiųstas atlikti 2016 m. liepos 27 d. MarijampolÄs rajono apylinkÄs teismo nuosprendžiu paskirtÄ 2 metų laisvÄs atÄmimo bausmÄ, bausmÄs neatlikÄs, teistumas neiÅ¡nykÄs,              kardomoji priemonÄ nepaskirta,               kaltinamas padarÄs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje.               Teismas n u s t a t Ä :
I. Nusikalstamos veikos aplinkybÄs               Kaltinamasis V. S. nužudÄ V. U., tai yra 2017 m. balandžio 11 d., laikotarpiu nuo 1.30 val. iki 3 val., bute, esanÄiame (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigÄs nuo alkoholio, kas turÄjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyÄia sudavÄ ne mažiau keturiolikos smÅ«gių rankomis bei kojomis V. U. į galvÄ , kaklÄ , peÄius, krÅ«tinÄ, pilvÄ , nugarÄ , juosmenį, klubus, kojas ir tokiu bÅ«du padarÄ jam sunkų sveikatos sutrikdymÄ - galvos smegenų sumuÅ¡imÄ , kepenų plyÅ¡imÄ su kraujo iÅ¡siliejimu į pilvaplÄvÄs ertmÄ, kraujo iÅ¡siliejimÄ po kietuoju ir minkÅ¡taisiais galvos smegenų dangalais, kairÄs akiduobÄs, kairio virÅ¡utinio žandikaulio lūžius, deÅ¡inÄs krÅ«tinÄs lÄ stos pusÄs III, IV ir V, kairÄs krÅ«tinÄs lÄ stos pusÄs III, IV, V, VII ir VIII Å¡onkaulių lūžius, poodines kraujosruvas galvoje, deÅ¡inÄs ausies kauÅ¡elyje, abiejų akių vokuose, kakle, abiejuose peÄiuose, krÅ«tinÄs lÄ stos srityje, kraujosruvÄ po kairÄs akies jungine, odos nubrozdinimus galvoje, deÅ¡inio klubikaulio srityje, deÅ¡inÄje blauzdoje; vÄliau V.
U. patirta galvos trauma â galvos smegenų sumuÅ¡imas, komplikavosi deÅ¡inio plauÄio uždegimu, pasireiÅ¡kusiu progresuojanÄiu kvÄpavimo funkcijos ir Å¡irdies veiklos nepakankamumu, dÄl ko 2018 m. sausio 6 d. V. U. mirÄ. II. Ä®rodymai ir jų vertinimas               Kaltinamasis V. S. bylos nagrinÄjimo teisme metu kaltu prisipažino iÅ¡ dalies. Jis pripažino muÅ¡tynių metu sudavÄs smÅ«gius V. U., taÄiau nepripažino aplinkybÄs, kad V. U. mirÄ nuo jo smÅ«gių.
Kaltinamasis V. S. teisme parodÄ, kad 2017 m. balandžio 10 d. gerai atsimena. Tai buvo darbo diena, kadangi buvo nuvykÄs į Å . arenÄ tartis dÄl darbo. Tuo metu gyveno pas S. P., su kuria susipažino tų paÄių metų vasario mÄnesį. Apie 15 val. su S. P. iÅ¡Äjo pas kaimynÄ K. L. (kurį vadino K.) kepti Å¡aÅ¡lykų. Ten kepÄ Å¡aÅ¡lykus, iÅ¡gÄrinÄjo. VÄliau prie jų prisijungÄ ir K. pakviestas V., kuris su draugu tame paÄiame kieme remontavo automobilį. V. pažinojo nuo 2016 metų, kai atvažiavo gyventi pas motinÄ .
Su juo iÅ¡gerdavo, nekonfliktuodavo. Jis, K. ir V. gÄrÄ degtinÄ, o S. gÄrÄ alų. Jie trise iÅ¡gÄrÄ apie 1 litrÄ degtinÄs. Apie 17 val. S. P. iÅ¡Äjo namo. Apie 20 val. pradÄjo temti, apsiniaukÄ, lijo, todÄl su V. nutarÄ nueiti pas S.. Ä® motinos butÄ nÄjo, nes neturÄjo raktų. Pakeliui parduotuvÄje nusipirko alkoholio â 0,7 l talpos butelį degtinÄs ir 3 plastikinius bambalius alaus. S. P. juos įsileido į butÄ . Alkoholį gÄrÄ visi trys patalpoje tarp virtuvÄs ir kambario.
Jis su V. gÄrÄ degtinÄ, o S. â alų. Apie 24 val., dar neiÅ¡gÄrus viso alkoholio, tarp jo ir V. kilo konfliktas. DÄl ko kilo konfliktas nepamena. Viskas įvyko S. P. iniciatyva â ji pradÄjo juos apkalbÄti. Konflikto metu su V. pradÄjo stumdytis, po to susimuÅ¡Ä. Kuris pirmas pradÄjo nepamena, galÄjo ir jis pirmas pastumti V.. MuÅ¡tynÄs vyko svetainÄje. Jų metu sudavÄ V. kumÅ¡Äiais apie 10-15 smÅ«gių į galvÄ ir korpusÄ . V. gynÄsi, taÄiau nuo smÅ«gių nugriuvÄs nebuvo, kojomis jo nespardÄ.
MuÅ¡tynių metu jokių bute buvusių daiktų, baldų nesudaužÄ. Nuo jo smÅ«gių į galvÄ negalÄjo iÅ¡sivystyti smegenų sutrenkimas. MuÅ¡tynių metu taip pat buvo V. sužalotas. S. P. į konfliktÄ nesikiÅ¡o, ji jo nestabdÄ, taÄiau ir neskatino smurtauti V. atžvilgiu. Po muÅ¡tynių su V. susÄdo ir gÄrÄ toliau. TaÄiau S. P. vÄl pradÄjo kurstyti konfliktÄ , todÄl jis pasiÄmÄ Å¡unį ir iÅ¡Äjo pasivaikÅ¡Äioti, o V. liko sÄdÄti prie stalo. IÅ¡eidamas pasakÄ V. ir S., kad turi iÅ¡eiti į âgrynÄ orÄ â ir nurimti.
Jam iÅ¡einant iÅ¡ buto, visi jame buvÄ daiktai buvo tvarkoje. IÅ¡ÄjÄs iÅ¡ S. Äjo į motinos butÄ , taÄiau, atsiminÄs, kad neturi raktų, nuÄjo pas K.. K. buvo stipriai âprigÄrÄsâ, todÄl iÅ¡ jo iÅ¡Äjo, o, kadangi lijo lietus, įlipo į V. maÅ¡inÄ , kur atsigÄrÄ alaus ir iÅ¡Äjo. V. automobilio rakteliai pas jį atsirado todÄl, kad po jų apsistumdymo V. pasakÄ, kad nebeis namo, bet turi jo draugÄ atvažiuoti raudonos spalvos automobiliu ir jis papraÅ¡Ä pasižiÅ«rÄti, ar ji neatvyko.
Jis V. pasakÄ, kad pasiima jo automobilio raktus ir jeigu draugÄ bus atvažiavusi, juos jai perduos. Ä® S. butÄ grįžo kažkur už valandos laiko, taÄiau buvo sulaikytas policijos pareigÅ«nų, kurie praneÅ¡Ä, kad V. komos bÅ«senoje iÅ¡vežtas į ligoninÄ. Neigia S. P. parodymus, kad jos ir V. konfliktas buvo iÅ¡ dviejų dalių, kad jis spardÄ V. kojomis. Mano, kad jam iÅ¡Äjus iÅ¡ buto S. P. susimuÅ¡Ä su V., po to iÅ¡vartÄ baldus, taip sukurdama įvaizdį, kad tarp jo ir V. buvo didelis konfliktas.
Mano, kad S. P. nori visÄ kaltÄ suversti jam. S. P. yra teista už nužudymÄ , todÄl apspardyti žmogų tikrai galÄjo. S. P. jį apkalba, nes jų santykiai įvykio metu jau buvo beveik nutrÅ«kÄ. MuÅ¡tynių metu buvo stipriai iÅ¡gÄrÄs. Pripažįsta, kad iÅ¡gÄrÄs greitai âužsidegaâ, tampa agresyvus, ypaÄ jei kompanijoje atsiranda koks svetimas žmogus. Savoje kompanijoje tikrai nekonfliktuoja. Pripažįsta aplinkybÄ, kad sumuÅ¡Ä tuos tris asmenis, kurie byloje apklausti liudytojais.
BÅ«damas 16 metų amžiaus apie pusantrų metų lankÄ bokso treniruotes, vÄliau lankÄ futbolo treniruotes. V. buvo nekonfliktiÅ¡kas, jis geras žmogus buvo. Visus civilinius ieÅ¡kinius pripažįsta. Su ieÅ¡kinių dydžiais taip pat sutinka, taÄiau mano, kad teismas tiek nepriteis. Sutinka atlyginti tiek, kiek teismas priteis. TurtinÄs žalos ir laidotuvių iÅ¡laidų dydžių neginÄija, Å¡ioje dalyje G. V. ieÅ¡kinį taip pat pripažįsta. Savo poelgį vertina blogai. Blaivus taip nebÅ«tų pasielgÄs. Supranta nukentÄjusiuosius, nes pats prieÅ¡ įvykį palaidojo penkerių metų sÅ«nų.
              NukentÄjusysis L. U. parodÄ, kad yra žuvusiojo V. U. sÅ«nus. Apie nelaimÄ sužinojo tik kitos dienos ryte iÅ¡ mamos. MetÄ visus darbus, iÅ¡sipraÅ¡Ä iÅ¡ mokslų kolegijoje ir, paÄmÄs seserį, kuri buvo stovykloje, grįžo į Å .. AtvykÄ aplankÄ tÄtį ligoninÄje. Po to su tÄÄio drauge buvo nuvykÄ Ä¯ įvykio vietÄ , kadangi daug liudytojų pradÄjo pasakoti, kad S. P. turi tÄÄio daiktus, automobilio raktelius, kuriuos ruoÅ¡iasi iÅ¡mesti, nes bijo policijos.
IÅ¡ pradžių S. P. teigÄ turinti tuos daiktus, bet pareigÅ«nai tų daiktų pas jÄ nerado. Jo asmeniniai santykiai su tÄÄiu buvo labai geri. Kasdien nesusitikdavo, bet bendraudavo telefonu kasdien. Kai grįždavo į Å . visada susitikdavo. TÄtis su mama iÅ¡siskyrÄ prieÅ¡ 5-6 metus. Bet tÄvų iÅ¡tuoka jo ir tÄvo santykiams įtakos neturÄjo. Jie sutardavo ir bendraudavo. VisÄ laikÄ , iki pat tÄÄio mirties, jį lankÄ ligoninÄse. Tikrai nežiÅ«rÄjo pesimistiÅ¡kai į jo bÅ«klÄ ir visada galvojo, kad viskas yra įmanoma.
Per tÄ laikotarpį su tÄÄiu laisvai susikalbÄti nebuvo įmanoma, bet su juo bendraudavo ženklais, gestų pagalba ir suprasdavo vienas kitÄ . Apie įvykį su tÄÄiu nesikalbÄjo. Kas susijÄ su materialinÄmis iÅ¡laidomis dÄl tÄÄio gydymo, rÅ«pinosi tÄÄio sesuo. Jis turtinÄs žalos nepatyrÄ. Jam buvo padaryta tik neturtinÄ Å¾ala. Jam paÄiam teko rÅ«pintis mokslais, nuoma. ReiÅ¡kia 300 000 eurų dydžio ieÅ¡kinį dÄl neturtinÄs žalos ir praÅ¡o Å¡iÄ sumÄ priteisti.
DÄl įvykio iki Å¡iol yra sukrÄstas, įvykis negrįžtamai pakeitÄ jo dvasinÄ pusiausvyrÄ , neigiamai paveikÄ sveikatÄ . Vartoja daug vaistų. Visi artimieji labai iÅ¡gyveno matydami, kokios bÅ«klÄs yra tÄvas. Jam atrodo, jog tÄvui labai skaudÄjo, jis jautÄ fizines kanÄias, matÄ, kad jam skaudÄjo rankas, sunku buvo iÅ¡tiesti kojas. Visiems buvo sunku iÅ¡gyventi tokiÄ bÅ«klÄ. Kai jis mokÄsi, tÄtis jam padÄdavo finansiÅ¡kai. Jis studijavo V. technologijų ir dizaino kolegijoje, gyveno Vilniuje.
Po tÄvo mirties draudimo kompanija A. jam ir seseriai iÅ¡mokÄjo 9 791 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokÄ .               NukentÄjusioji G. U. parodÄ, kad yra žuvusiojo V. U. duktÄ. Kaltinamojo iki įvykio nepažinojo. Apie nelaimÄ sužinojo bÅ«dama mokymuose. IÅ¡sipraÅ¡iusi iÅ¡ mokymų, su broliu atvažiavo į Å . ligoninÄ. TÄÄio nebuvo įmanoma atpažinti, jo galva buvo labai sumuÅ¡ta. Ji buvo Å¡okiruota. TÄtį lankydavo tiek ligoninÄje, tiek reabilitacijoje.
Kažkuriuo momentu tÄÄio bÅ«klÄ buvo Å¡iek tiek pagerÄjusi, taÄiau neilgam. Apie įvykį su tÄÄiu neteko bendrauti, niekas iÅ¡ artimųjų jo neklausinÄjo apie tai. Jos santykiai su tÄÄiu buvo labai artimi ir geri. Bendraudavo nuolat. Ji su tÄÄiu gyveno tame paÄiame kieme (daugiabutyje) ir kiekvienÄ vakarÄ užeidavo pas jį arba kieme susitikdavo ir pasikalbÄdavo apie dienÄ , pajuokaudavo. JÄ asmeniÅ¡kai tÄÄio trauma, o po to ir mirtis, labai skaudžiai palietÄ. Sunkiai tai iÅ¡gyveno.
Sunku buvo ir mokykloje, nesuprasdavo jos, mokytojai priekaiÅ¡taudavo, jog dažnai tekdavo iÅ¡sipraÅ¡yti iÅ¡ pamokų, nes turÄdavo aplankyti tÄtį. Jai bÅ«davo emociÅ¡kai dÄl to labai sunku. Ä®vykio metu buvo dar nepilnametÄ. IÅ¡laikymÄ iÅ¡ tÄÄio gaudavo. Jos paÄios sveikata irgi pablogÄjo dÄl tÄÄio sumuÅ¡imo, jo tokios sunkios bÅ«senos bei mirties. Ä® medikus dÄl savo sveikatos ji nesikreipÄ, taÄiau teko ne pas vienÄ specialistÄ lankytis ir dÄl Å¡ios nelaimÄs iÅ¡sikalbÄti.
JÄ labai stipriai paveikÄ Å¡is įvykis. IÅ¡ pradžių jautÄ didelÄ baimÄ, nerimÄ . Labai sunku bÅ«davo grįžus į namus nebepamatyti tÄÄio automobilio kieme ir susivokti, kad taip ir bus. PraÅ¡o priteisti 400 000 eurų neturtinÄs žalos atlyginimo. Po tÄvo mirties draudimo kompanija A. jai ir broliui iÅ¡mokÄjo 9 791 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokÄ .              NukentÄjusioji G. V. parodÄ, kad V. U. buvo jos brolis. Kaltinamojo iki įvykio nepažinojo.
Apie įvykį jai praneÅ¡Ä mama. Ji važiavo į ligoninÄ atpažinti brolio, nes prie jo nebuvo rasta dokumentų. IÅ¡ ligoninÄs tÄvai atvažiavo pas jÄ ir iÅ¡ tÄvų reakcijos suprato, kad įvyko kažkas baisaus. Po to pati nuvyko į ligoninÄ. Ji brolio neatpažino, kadangi jo atpažinti buvo neįmanoma. Veidas buvo visas mÄlynas ir iÅ¡tinÄs. Dvigubai didesnis nei iÅ¡ tiesų. Galva buvo jau sutvarstyta po atliktos operacijos. Vaizdas tikrai buvo tragiÅ¡kas ir jÄ apÄmÄ Å¡okas.
Nuo tos akimirkos ir prasidÄjo visas jų koÅ¡maras, kuris tÄsÄsi devynis mÄnesius. Prie brolio iÅ¡tisai Å¡alia buvo ji, mama ir brolio gyvenimo draugÄ. Nors visÄ naÅ¡tÄ dalinosi trise, ieÅ¡kinį pateikÄ tik vienÄ , bet ji atstovauja ir tÄvus. TÄvai patys savarankiÅ¡kai neteikia jokių papildomų ieÅ¡kinių. Brolio sveikatos bÅ«klÄ kito, buvo ir pagerÄjimų, ir vÄl blogÄjo. Su broliu apie patį įvykį neteko bendrauti, kadangi labai jį saugojo. Jos santykiai su broliu buvo labai artimi.
Jos Å¡eima (vyras ir vaikai) be galo jį mylÄjo ir jiems visiems buvo didelis Å¡okas. Visi labai iÅ¡gyveno dÄl Å¡ios nelaimÄs. Po brolio skyrybų, ji su broliu buvo labai artimi, brolis gyveno pas juos namuose. VÄliau brolis susitvarkÄ butÄ ir iÅ¡Äjo gyventi atskirai. Labai gražiai sugyveno, bendravo dažnai. Buvo iÅ¡kviesta į policijÄ dÄl daiktų atpažinimo. TyrÄja jai atidavÄ visus brolio asmeninius daiktus. Ji atpažino ir brolio grandinÄlÄ. GrÄ Å¾ino raktus, bet nebuvo piniginÄs ir jo asmens dokumentų.
Brolis tikrai nekonfliktiÅ¡kas žmogus. Ji matÄ brolį pirmÄ dienÄ po įvykusios nelaimÄs ir gali tvirtai pasakyti, jog ant brolio rankų nebuvo nei vienos kraujosrÅ«vos. Mano, kad žmogus, kuriam smÅ«giuojama į galvÄ , turÄtų automatiÅ¡kai rankomis užsidengti, bet brolio rankos buvo visai nesužalotos. Visi sužalojimai buvo galvos srityje ir krÅ«tinÄs srityje buvo didžiulis bato antspaudas. Mano, kad tai buvo vyriÅ¡ko bato antspaudas, nes matÄsi bato protektorius, gilus. Jos brolis tikrai buvo âgerietisâ, jis net muÅ¡tis nemokÄjo.
Jis negalÄjo susižeisti nukritÄs, kadangi visi jo sužeidimai yra priekinÄje galvos pusÄje. Visa brolio slauga ir su ja susijusiomis turtinÄmis iÅ¡laidomis rÅ«pinosi ji, mama su tÄÄiu ir brolio draugÄ I. S., su kuria jis tuo laikotarpiu gyveno. Vaistus pirkdavo ji ir mama. L. buvo nupirkti âpampersaiâ, jų įsigijimo dokumentai yra byloje ne lietuvių kalba, bet tÄ kartÄ jų nupirko âpusÄ bagažinÄsâ ir parveÅ¾Ä broliui. Jos bendravimas su broliu tikrai buvo labai artimas, po brolio netekties liko tuÅ¡Äia vieta Å¡irdyje ir žodžiais ji to negali nupasakoti, kaip jÄ paveikÄ brolio mirtis.
Ne tik jÄ vienÄ Å¡i netektis paveikÄ. Visai jos Å¡eimai buvo sunku, jos vaikai labai iÅ¡gyveno Å¡iÄ dÄdÄs netektį, vyras pusÄ metų negalÄjo niekaip susitaikyti su tuo, kas atsitiko, jie irgi labai gerai sugyveno. Brolis dirbo autoservise, remontavo automobilius. Iki nelaimÄs jis iÅ¡laikÄ savo vaikus, teikÄ jiems materialinį aprÅ«pinimÄ . Brolis tikrai galÄjo turÄti su savimi didelÄ pinigų sumÄ . Jis buvo iÅ¡ tų žmonių, pas kuri bÅ«davo didelÄ piniginÄ. Niekada nebuvo maÄiusi, jog brolis pinigus laikytų telefono dÄkle.
Jis visada turÄdavo piniginÄ. Savo paaiÅ¡kinimuose nurodÄ visas iÅ¡laidas. Ten jie nuomojosi bÅ«stÄ ir gyvendavo kartu. Pateikti dyzelinio kuro iÅ¡laidas patvirtinantys dokumentai, kadangi vykdavo iÅ¡ P. į K. ligoninÄ, 303,14 Eur už vaistus, sauskelnes, kitos iÅ¡laidos yra laidotuvių.              NukentÄjusioji I. Z. U. parodÄ, kad yra žuvusiojo V. U. motina. Kaltinamojo nepažinojo. Apie nelaimÄ sužinojo pirmoji. Jai paskambino iÅ¡ policijos ir pasakÄ, kad V. guli reanimacijoje.
Su vyru nuvažiavo atpažinti V.. Tai buvo labai sunku. SÅ«naus galva buvo apibintuota, jam buvo atlikta galvos operacija. LigoninÄje sÅ«nus iÅ¡buvo beveik mÄnesį. LankÄ jį kiekvienÄ dienÄ . Po to buvo reabilitacija P. JautÄsi, kad sÅ«naus bÅ«klÄ gerÄjo. TaÄiau rugpjÅ«Äio 14 d. sÅ«nų iÅ¡tiko epilepsijos priepuolis, nors anksÄiau tokių nebÅ«davo, ir sÅ«nus buvo iÅ¡vežtas į reanimacijÄ K. RugsÄjo 14 d. jis buvo pervežtas į Å ., kur buvo patalpintas slaugos ligoninÄje.
LapkriÄio 14 d., pablogÄjus bÅ«klei, buvo iÅ¡vežtas į Å . ligoninÄ, kur pragulÄjo apie mÄnesį laiko ir vÄl grįžo į slaugos ligoninÄ, kur ir mirÄ. SÅ«nus niekada nebuvo konfliktiÅ¡kas. AnksÄiau jis nÄra įsivÄlÄs į kokias nors muÅ¡tynes. Jis net muÅ¡tis nemokÄjo. TurÄjo labai gerÄ sÅ«nų, visada jai padÄdavo. Jo labai trÅ«ksta. Apie patį įvykį su sÅ«numi nebendravo, visi bijojo dÄl jo bÅ«klÄs. Problemų didesnių dÄl alkoholio sÅ«nus neturÄjo.
Vienas tikrai negerdavo. SÅ«nų labai paveikÄ Å¡eimos skyrybos, jis tikrai iÅ¡gyveno dÄl jų. TaÄiau iÅ¡gÄrÄs jis niekada neieÅ¡kodavo konfliktų. Å ypsodavosi, juokaudavo, linksmas bÅ«davo. IÅ¡ tokio jo elgesio, kartais pati kalbÄdama telefonu suprasdavo, jog iÅ¡gÄrÄs.               NukentÄjusysis J. U. parodÄ, kad žuvusysis V. U. buvo jo sÅ«nus. Kaltinamojo nepažinojo. Apie patį įvykį žino tik tiek, kiek prieÅ¡ tai kiti papasakojo. Buvo kartu su žmona ir dukra ligoninÄse ir viskÄ jos papasakojo.
Nieko daugiau negali papasakoti. Jam labai skaudu kas atsitiko. SÅ«nus tikrai labai sunkiai vertÄsi, 10 metų dirbo servise, kiek galÄdavo ir jam padÄdavo. Nesupranta, kaip Å¡itaip buvo galima sumuÅ¡ti žmogų. Kaltinamasis tikrai ne žmogus, nesuvokiama, kaip Å¡itaip galima sumuÅ¡ti žmogų. SÅ«nus tikrai nebuvo konfliktiÅ¡kas. Niekada nebuvo girdÄjÄs, jog sÅ«nus bÅ«tų įsivÄlÄs į kokias muÅ¡tynes. Po Å¡eimos skyrybų jis labai iÅ¡gyveno, nenorÄjo jų pagalbos priimti, pats savarankiÅ¡kai bandÄ sprÄsti tas problemas.
Niekada sÅ«nus nebuvo agresyvus, net ir iÅ¡gÄrÄs.              Liudytojas R. U. parodÄ, kad paties įvykio nematÄ, tik matÄ, kad jo kieme sÄdÄjo kaltinamasis, V. ir K. L., kuris gyveno tame paÄiame name, kaip ir jis. Ar buvo S. P. nepamena. Jie valgÄ Å¡aÅ¡lykus, gÄrÄ alų. Apie 19 â 20 val. jis iÅ¡vyko iÅ¡ kiemo, o kai grįžo apie 23 val., kieme nieko jau nebuvo. Apie įvykį sužinojo sekanÄiÄ dienÄ . V. nenuÄjo į darbÄ , todÄl pradÄjo skambinti ir ieÅ¡koti kolegos.
Jis buvo priÄjÄs prie kieme stovinÄio âdžipoâ. MatÄ, kad buvo į jį âįsilaužtaâ, automobilio viduje buvo netvarka, ko anksÄiau nebÅ«davo. Tuo âdžipuâ naudojosi tik V. ir, kartais, jo sÅ«nus, kai grįždavo iÅ¡ V.. Niekam kitam V. to automobilio neduodavo. V. U. jis pažinojo kokius aÅ¡tuonis metus. Tikrai visiÅ¡kai ramus žmogus buvo, nekonfliktiÅ¡kas, jokių konfliktų su juo nebuvo įmanoma turÄti. NÄra tekÄ matyti, kad jis su kuo nors konfliktuotų, susimuÅ¡tų.
Jis net blogo žodžio nei ant vieno nÄra pasakÄs. VisÄ laikÄ kalbÄdavo ramiai. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 91-92), kurie buvo pagarsinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau â ir BPK) 276 straipsnio 4 dalyje numatytu pagrindu.               Liudytoja L. J. parodÄ, kad apie patį įvykį, kaip buvo sumuÅ¡tas V., nežino nieko. MatÄ, kaip tÄ vakarÄ V. S., S., K. ir V. kepÄ Å¡aÅ¡lykus. KitÄ rytÄ paskambino verkdama S. ir pasakÄ, kad V. užmuÅ¡Ä V..
Pokalbis taip ir baigÄsi. TÄ paÄiÄ dienÄ parduotuvÄje âM.â matÄ, kad S. turi didelÄ pinigų sumÄ , ji ten Å¡vaistÄsi pinigais, su kažkokia moterimi pirko âÅ¡napsÄ â. Dar vÄliau S. jai paskambino ir paklausÄ, kÄ jai daryti su maÅ¡inos rakteliais, kuriuos ji turÄjo. S. klausÄ, ar juos iÅ¡mesti, bet ji pasakÄ, jog žmogus atsigaus ir padÄkos, liepÄ juos palikti. Tada pamatÄ kieme V. sÅ«nų ir jam pasakÄ, kad nuvažiuotų pas S. ir pasiimtų maÅ¡inos raktelius.
Netiki, kad S. neprisidÄjo prie V. sumuÅ¡imo. Ji kur tik pasirodydavo su juo (nurodo į kaltinamÄ jį V. S.) visur bÅ«davo muÅ¡tynÄs. Jai S. apie tai, kad turi 400 eurų, nesakÄ, bet siÅ«lÄ susitikti, âpabaliavotiâ, sakÄ, kad turi pinigų. InformacijÄ , kad iÅ¡ vakaro V. turÄjo pinigų, girdÄjo iÅ¡ kalbų. IÅ¡ âK.â pardavÄjų žino, kad V. turÄjo 500 eurų tÄ vakarÄ . V. visada pinigų turÄjo, jis dirbantis, gerai gyveno. Jai labai keista buvo, kaip jis toje kompanijoje atsirado.
Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 84-85), kurie buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio 4 dalyje numatytu pagrindu, iÅ¡skyrus tÄ aplinkybÄ, kad R. jai pasakÄ apie 500 eurų kupiÅ«rÄ , nes apie Å¡iÄ kupiÅ«rÄ ji iÅ¡girdo iÅ¡ âK.â pardavÄjų.              Liudytoja A. M. parodÄ, kad apie V. U. sumuÅ¡imo aplinkybes nieko nežino. KitÄ dienÄ jai paskambino S. P. ir papraÅ¡Ä paliudyti, kad ji nuo 20.30 val. ar 21.30 val. buvo pas jÄ ir jos gÄrÄ Å¡ampanÄ .
IÅ¡ pradžių ji sutiko, bet, suvokusi, jog nenori meluoti, nuÄjo pas tyrÄjÄ ir apie viskÄ papasakojo. S. P. jai pasakÄ, kad V. primuÅ¡Ä Å¾mogų, o daugiau jokių aplinkybių ji nežino. Su S. P. draugavo 6-7 metus. Buvo draugÄs ir nenustebo, kai ji paskambino ir papraÅ¡Ä tokios pagalbos. Su V. S. ji bandÄ kartu gyventi. Tai buvo pusÄ metų prieÅ¡ įvykį. Kartu neilgai buvo, po to jų keliai iÅ¡siskyrÄ, nes âpasimaiÅ¡Äâ S.. Be to, V. S. ne kartÄ buvo jÄ primuÅ¡Äs. JÄ muÅ¡davo iÅ¡gÄrÄs. V.
S. iÅ¡ pradžių nebuvo agresyvus, bet kai pasirodÄ Sandra, jis pasikeitÄ. V. U. nepažinojo. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 108-109), kurie buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio 4 dalyje numatytu pagrindu.              Liudytojas T. P. parodÄ, kad 2017 m. balandžio mÄnesio pirmomis dienomis buvo sumuÅ¡tas kaltinamojo V. S.. Nepamena dÄl kokių priežasÄių įvyko muÅ¡tynÄs ir kas buvo jų iniciatorius. V. S. nuo jo veiksmų nenukentÄjo, iÅ¡ esmÄs tik jis buvo sumuÅ¡tas.
Jie abu su V. S. tada buvo neblaivÅ«s. V. S. jį liovÄsi muÅ¡ti tik tada, kai jį nuo jo atskyrÄ. Jis tuo metu gulÄjo ant žemÄs. V. S. jo neatsipraÅ¡Ä, daugiau jie nebendravo. V. U. pažinojo, su juo užaugo beveik tame paÄiame kieme. Tai tikrai nekonfliktiÅ¡kas žmogus buvo, niekada nesiveldavo į jokius konfliktus, nedalyvaudavo jokiose muÅ¡tynÄse. Tikrai neagresyvus buvo ir pats muÅ¡tynių sukelti niekada negalÄjo. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 100-101), kurie buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio 4 dalyje numatytu pagrindu.              Liudytoja S. P., apklausta 2017 m. gruodžio 29 d.
Å iaulių apylinkÄs teismo teisiamajame posÄdyje (jos parodymai buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio 5 dalyje numatytu pagrindu), parodÄ, kad kaltinamÄ jį V. S. pažįsta nuo 2017 m. vasario 12 d. kaip A. M. draugÄ . Tų paÄių metų kovo mÄnesį V. S. 2-3 savaites gyveno jos bute. 2017 m. balandžio 10 d. buvo pokalbyje dÄl darbo. Po pietų grįžo namo ir tada pas jÄ atÄjo V. S., su kuriuo tuo metu jau buvo ant iÅ¡siskyrimo ribos. Jie nutarÄ nueiti į sveÄius pas K. iÅ¡sikepti Å¡aÅ¡lykų.
Ten iÅ¡sikepÄ Å¡aÅ¡lykų, pavalgÄ. Po to ji nuÄjo pas V. mamÄ , o kai grįžo atgal, kieme kartu su K. bei V. rado ir V., kurio iki tol nepažinojo. Kurį laikÄ ji ten dar pabuvo ir iÅ¡Äjo namo. Dar po kurio laiko sulaukÄ skambuÄio į duris. Tuo metu ji kaip tik kalbÄjosi telefonu su A. M. ir sakÄ jai, kad V. į namus nebeįsileis. Bet V. už durų pradÄjo Å¡aukti, todÄl ji atidarÄ duris ir pas jÄ Ä¯Äjo V. su tuo V.. Jie pradÄjo gerti, po to kažko susiginÄijo, apsistumdÄ, pradÄjo spardytis, namuose pradÄjo kristi gÄlÄs su vazonais, ant žemÄs nukrito televizorius.
Ji bandÄ V. traukti nuo V., jam liepÄ Å¾iÅ«rÄti, kÄ padarÄ. TaÄiau V. atsakÄ âtuoj jis Äia viskÄ sutvarkysâ ir vÄl pradÄjo tÄ Å¾mogų daužyti. DÄl ko jis dauÅ¾Ä tÄ Å¾mogų, ji tikrai nežino. V. tÄ Å¾mogų labai smarkiai daužÄ, spardÄ, jam prasidÄjo toks kaip antras daužymo etapas. Ji traukÄ V. nuo to žmogaus, nes tikrai jį bÅ«tų užmuÅ¡Äs. Po to V. S. pasiÄmÄ Å¡unį ir iÅ¡Äjo iÅ¡ namų, o ji iÅ¡kvietÄ greitÄ jÄ , policijÄ .
IÅ¡ karto prasidÄjus muÅ¡tynÄms pagalbos nekvietÄ, nes V. S. buvo sudaužÄs jos telefonÄ . Jį sudauÅ¾Ä tuo metu, kai V. su V. atÄjo pas jÄ Ä¯ butÄ , o ji kalbÄjosi telefonu ir sakÄ, kad jo nepriims. Jis sudauÅ¾Ä jos telefonÄ , kad ji negalÄtų iÅ¡kviesti pagalbos. Ji iÅ¡ buto neiÅ¡Äjo, nes visÄ laikÄ buvo prie V., kad jis nelįstų prie to žmogaus. Buvo du muÅ¡imo etapai. Pirmas etapas buvo kai jie kartu atÄjo pas jÄ , susÄdo gerti ir kažko sukonfliktavo. Tada jie apsistumdÄ ir vÄl susÄdo gerti.
Begeriant jie vÄl kažko susiginÄijo ir tada jau prasidÄjo daužymai, spardymai, V. buvo pargriautas ant žemÄs, o V. jį muÅ¡Ä kojomis ir rankomis. NukentÄjusiajam buvo suduota tikrai daug smÅ«gių. Ten buvo chaosas, smÅ«gių skaiÄiaus ji tikrai negalÄjo suskaiÄiuoti. Po to V. S. pasiÄmÄ Å¡unį ir iÅ¡Äjo iÅ¡ namų. Ji girdÄjo, kad nukentÄjusysis labai garsiai kvÄpavo, bet prie jo artyn nÄjo, o paskambino greitajai medicinos pagalbai ir pasakÄ kokia to žmogaus bÅ«klÄ.
Pagalbai skambino tikriausiai iÅ¡ nukentÄjusiojo telefono, nes, kai viskas nurimo ir V. S. iÅ¡Äjo, ji iÅ¡girdo, kad tarp tų žemių vibruoja telefonas, todÄl suprato, kad tai buvo nukentÄjusiojo telefonas. Jis netgi buvo užrakintas, bet ji surinko 112 ir iÅ¡kvietÄ pagalbÄ . Atvyko policijos pareigÅ«nai, medikai, jie iÅ¡siveÅ¾Ä nukentÄjusįjį. Kai nukentÄjusysis jau buvo iÅ¡vežtas, ji pradÄjo tvarkyti namus ir rado pultelį (maÅ¡inos), kurį sekantį rytÄ , po apklausos policijoje, iÅ¡metÄ.
V. S. yra labai impulsyvus žmogus, o kai bÅ«na iÅ¡gÄrÄs, tai iÅ¡ viso jis bÅ«na visiÅ¡kai neprognozuojamas. Jai yra tekÄ matyti kaip V. S. konfliktavo ir su kitais žmonÄmis. KartÄ V. S. su K.ir dar vienu nepažįstamu žmogumi taip pat atÄjo pas jÄ Ä¯ butÄ , gÄrÄ, po to su tuo nepažįstamu asmeniu V. S. sukonfliktavo, irgi daužÄsi, trankÄsi. Ji nežino, dÄl ko tada kilo konfliktas, tik matÄ, kad V. muÅ¡Ä ir dauÅ¾Ä tÄ vyrÄ . Taip pat yra maÄiusi kaip V. S. sumuÅ¡Ä O.
P., kuris kartais pas jÄ ateidavo papraÅ¡yti maisto, pasiskolinti pinigų. Kiek smÅ«gių V. sudavÄ nukentÄjusiajam V. U., to tikrai nepamena, bet tikrai jų buvo labai daug. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai dÄl smÅ«gių skaiÄiaus yra teisingi, bet dabar tikrai nepamena. Jos butas yra dviejų kambarių, virtuvÄ su svetaine yra sujungta ir yra dar vienas atskiras kambarys. Kai V. su V. susipyko pirmÄ kartÄ , tuo metu ji buvo svetainÄje prie kompiuterio, o jie sÄdÄjo virtuvÄje prie baro, ji juos matÄ.
Kuris buvo konflikto iniciatorius, to tikrai nepamena. To stumdymosi metu dužo vazonai, buvo numestas televizorius, jie abu grÅ«mÄsi, nukentÄjusysis V. U. bandÄ gintis nuo V. S. ir bandÄ jam spirti, bet po to jie aprimo ir vÄl sÄdo kartu gerti, taÄiau po to jie vÄl susikibo. Ar V. S. paÄmÄ kokius nors nukentÄjusiojo V. U. daiktus, nematÄ, tik kai V. S. su Å¡unimi iÅ¡Äjo iÅ¡ buto, ji rado tÄ pultelį ir piniginÄ, kuriÄ irgi parodÄ tyrÄjai, bet tai buvo V. S. piniginÄ. Ji tÄ vakarÄ buvo neblaivi.
Kiek laiko truko nuo jų parÄjimo į butÄ iki pirmojo konflikto pasakyti negali. Jau po pirmojo susistumdymo ji jiems sakÄ eiti iÅ¡ buto, bet jie nereagavo. V. U. piniginÄs, dokumentų ir kitų daiktų ji nematÄ. V. S. jos bute gyveno iki 2017 m. balandžio 10 d. Jų iÅ¡sikyrimo priežastis buvo charakterių nesutapimai, bet V. jos nemuÅ¡Ä. Ar grumtynių metu buvo kokie sužalojimai ant V. S. nematÄ. MuÅ¡tynÄs tÄsÄsi pakankamai ilgai, - jos vyko dviem etapais, jie pirma gÄrÄ, susistumdÄ, vÄl gÄrÄ ir vÄl stumdÄsi.
Ji kartu su V. ir V. negÄrÄ, tik, kol kepÄ Å¡aÅ¡lykus pas K., iÅ¡gÄrÄ Å¡ampano. 400 eurų buvo jos asmeniniai pinigai, kuriuos jai buvo atsiuntÄs pažįstamas S.. Su A. M. ji nekalbÄjo, jos melagingai liudyti nepraÅ¡Ä. Ji girdÄjo, kad laiptinÄje V. S. prieÅ¡inosi pareigÅ«nams. V. S. turÄjo matyti kokios bÅ«klÄs buvo nukentÄjusysis V. U. (3 t., b. l. 3-6).              Liudytoja M. F., apklausta 2017 m. lapkriÄio 30 d. Å iaulių apylinkÄs teismo teisiamajame posÄdyje (jos parodymai buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio 5 dalyje numatytu pagrindu), parodÄ, kad yra nukentÄjusiojo V.
U. buvusi žmona. Kaltinamojo V. S. nepažįsta. IÅ¡ vaikų pasakojimų žino, kad V. U. bÅ«klÄ yra kritinÄ. V. U. gyveno tame paÄiame name ir toje paÄioje laiptinÄje kaip ir ji, bet ji su juo visiÅ¡kai nebendravo, tarp jų jokių ryÅ¡ių nebuvo. Apie jo sužalojimÄ sužinojau iÅ¡ kaimyno K.. Apie tai praneÅ¡Ä savo vaikams, paskambino jo sesei. Pati V. U. ligoninÄje nelankÄ, nes toks buvo jo sesers noras. K. pasakojo tik tiek, kad jie jo kieme kepÄ Å¡aÅ¡lykus, o kadangi jam ryte reikÄjo į darbÄ , tai jie kažkur apie 21.30 val. iÅ¡siskirstÄ ir jis nuÄjo miegoti, o kaip V. nuÄjo su ta kompanija, jis nežino.
Žino tik tiek, kad V. kažkaip atsidÅ«rÄ Å . gatvÄje. Vaikai tÄtį iÅ¡tisai ligoninÄje lankÄ, prie jo buvo, jiems buvo labai skaudu matyti tokį vaizdÄ , patys alpo. Jis buvo iÅ¡vežtas į reabilitacijÄ , sÄdÄjo invalido vežimÄlyje, vaikai sakÄ, kad jis kalbÄjo labai mažai ir negarsiai. Jeigu vaikai nesuprasdavo, kÄ jis pasakydavo ir papraÅ¡ydavo jo pakartoti, tai jis labai pykdavo, jo bÅ«klÄ iÅ¡ tikrųjų labai sudÄtinga. Tas įvykis labai paveikÄ vaikus, dukra ir taip buvo uždaresnÄ, po to įvykio pas jÄ atsirado pyktis, ji labai pergyveno, plaukai kuokÅ¡tais iÅ¡slinko, o sÅ«nus bendrauja labiau, jeigu reikia, jis ir iÅ¡siverkia prie jos ir iÅ¡sikalba.
Taip pat jie nukentÄjo ir finansiÅ¡kai, kadangi vaikai nebegauna alimentų, o prieÅ¡ tai gaudavo po 260 eurų. Abu vaikai mokosi ir tokia netekta finansinÄ paspirtis jiems labai ženkli. IÅ¡ 2017 m. balandžio 11 d. į 12 d. jokio kontakto su nukentÄjusiuoju V. U. neturÄjo, jokio automobilio jos niekas nepraÅ¡Ä kažkur atvaryti. Ikiteisminio tyrimo metu jai buvo parodyta auksinÄ grandinÄlÄ. Pagal grandinÄlÄs pynimo raÅ¡tÄ mano, kad tai buvo jo grandinÄlÄ, tik ant jos nebuvo auksinio kryžiuko, kurį ji jam pati buvo padovanojusi.
V. U. tikrai nebuvo konfliktiÅ¡kas, jis tikrai buvo ramus ir tolerantiÅ¡kas, labiau laukdavo kol situacija pati iÅ¡sisprÄs, nÄra buvÄ, kad pats iÅ¡provokuotų kokias muÅ¡tynes (2 t., b. l. 119-120).               Liudytoja L. D., apklausta 2017 m. lapkriÄio 30 d. Å iaulių apylinkÄs teismo teisiamajame posÄdyje (jos parodymai buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio 5 dalyje numatytu pagrindu), parodÄ, kad kaltinamÄ jį V. S. žino tik iÅ¡ matymo, jis jai buvo iÅ¡daužÄs stiklinto balkono langÄ .
Tuo metu ji buvo namuose ir matÄ. Be to, kai atvyko policija, jis ir pats prisipažino, kad su savo sugyventine baliavojo kieme ir metÄ iÅ¡ butelio. Bet ji atsiÄmÄ pareiÅ¡kimÄ ir pretenzijų nereiÅ¡kÄ. Apie V. U. sužalojimÄ Å¾ino tik iÅ¡ kaimyno K., dabar jau mirusio. Jis pasakojo, kad jie iÅ¡ vakaro kieme baliavojo, kepÄ Å¡aÅ¡lykus, po to pritrÅ«ko iÅ¡gerti, nuÄjo į Å¡alia esanÄiÄ âK.â parduotuvÄ, ten apsipirko, sugrįžo, po to nukentÄjusysis, V. S. ir jo sugyventinÄ nuÄjo pas V.
S.. K. sakÄ, kad jis labai prisigÄrÄ ir jį nuvedÄ Ä¯ namus, o nukentÄjusysis su V. S. ir jo sugyventine nuÄjo pas juos. Pats K. apie tai, kad sužalotas V. U., sužinojo iÅ¡ V. S. sugyventinÄs S., kuri kieme gyrÄsi, kad kruvinas sienas plovÄ, kad baliavojo, kad iÅ¡ pradžių nukentÄjusiojo pinigų praÅ¡Ä, bet jis nedavÄ, dÄl to ir sudaužÄ. Ji pati girdÄjo kaip S. tÄ pasakojo K., tuo metu V. S. jau buvo sulaikytas. Taip pat girdÄjo kaip S. K. pasakojo, jog V. S. nukentÄjusiajam trypÄ ant galvos, o ji pati paskui tik sienas kruvinas nuplovÄ ir viskas.
Dar S. gyrÄsi, kad V. S. iÅ¡ nukentÄjusiojo pasiÄmÄ pinigų ir automobilio raktelius, be to ir pats K. sakÄ, kad V. S. pas jį buvo atÄjÄs 4 val. ryto, norÄjo užvesti maÅ¡inÄ , bet kadangi ten buvo elektronika, todÄl tos maÅ¡inos ir neužvedÄ. Be to, K. jai pasakojo, kad V. S. atÄjo pas jį naktį ir praÅ¡Ä užkurti maÅ¡inÄ . S. gyrÄsi, kad jie matÄ, jog V. U. piniginÄje turÄjo apie 500 eurų, jis juos vaiÅ¡ino ir kieme, ir parduotuvÄje pirko. S. pasakojo, kad jiems dar trÅ«ko iÅ¡gerti, bet nukentÄjusysis jiems nebenorÄjo duoti pinigų, tai jie dar nuÄjo į âK.â parduotuvÄ, dar nusipirko gÄrimų ir visi nuÄjo pas juos į namus.
S. pasakojo, kad iÅ¡ pradžių namuose V. S. V. U. praÅ¡Ä pinigų, bet jis nedavÄ, tada ir pradÄjo muÅ¡ti, o po to pasiÄmÄ pinigus. S. visam kiemui gyrÄsi, kad pasiÄmÄ pinigus. Ji viskÄ papasakojo K., o K. viskÄ atpasakojo jai (2 t., b. l. 120).              Liudytojas K. L., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (jo parodymai buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio 4 dalyje numatytu pagrindu), parodÄ, kad 2017 m. balandžio 10 d. po 17 val. pas jį į kiemÄ atÄjo V. S. ir S. P..
Netrukus prie jų prisijungÄ kaimynystÄje gyvenantis V. Jie kepÄ Å¡aÅ¡lykus, gÄrÄ degtinÄ. Apie 22 val. jis, V. ir V. S. nuÄjo į parduotuvÄ âK.â, kur V. nupirko butelį degtinÄs. Jis matÄ, kad V. mokÄjo banko kortele, su savimi turÄjo piniginÄ. Grįžus į kiemÄ jis iÅ¡gÄrÄ dar vienÄ stikliukÄ ir V. su V. jį parvedÄ namo. Kaip jie iÅ¡Äjo iÅ¡ jo kiemo nematÄ. Apie 4 val. ryte jam paskambino V. ir pasakÄ, kad V. jam liepÄ atvaryti jo automobilį. Jis labai nustebo, nes V. niekam neduodavo savo automobilio.
Po to jis iÅ¡Äjo į kiemÄ . Ten buvo V., kuris turÄjo krÅ«vÄ raktų, maÅ¡inos pultelį, buto raktus. V. sakÄ, kad raktus jam davÄ V., sakÄ, kad V. yra pas jį namuose Å . gatvÄje Jam tai pasirodÄ labai keista, todÄl jis grįžo į savo butÄ ir bandÄ paskambinti V., taÄiau Å¡is neatsiliepÄ. Po kiek laiko V. telefonu atsiliepÄ policijos pareigÅ«nas. Bandydamas prisiskambinti V. jis žiÅ«rÄjo pro langÄ ir matÄ kaip V. automobilyje užsidegÄ salono vidaus lemputÄ. IÅ¡ to jis suprato, kad V.
S. įlipo į V. automobilį. Mano, kad V. S. tiesiog nemokÄjo užvesti V. automobilio. 2017 m. balandžio 11 d. apie 9 val. pas jį atÄjo S. P.. Ji atsineÅ¡Ä litrÄ degtinÄs, verkdama papasakojo, kad V. S. pridauÅ¾Ä V., sulauÅ¾Ä kaulus. Po to ji iÅ¡Äjo į parduotuvÄ ir nebegrįžo (1 t., b. l. 87-88).              Liudytoja S. B., apklausta ikiteisminio tyrimo metu (jos parodymai buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio 4 dalyje numatytu pagrindu), parodÄ, kad 2016 m. gruodžio 19 d.
Å iaulių policijos sulaikymo patalpose ji susipažino su V. S.. Po to V. jÄ parsivedÄ Ä¯ namus, kur su juo ir jo kaimynu gÄrÄ degtinÄ. IÅ¡gertuvių metu V. pradÄjo prie jos âlystiâ, norÄdamas lytinių santykių. Jai atstÅ«mus V., jis âpablÅ«doâ ir jÄ sumuÅ¡Ä - sudavÄ daug smÅ«gių į kepenis, pilvÄ , veidÄ . Po to iÅ¡ kažkur atsirado moteris vardu L., kuri jai padÄjo. DÄl V. S. veiksmų jis niekur nesikreipÄ, atsisako raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ (1 t., b. l. 121).             Liudytojas O.
P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (jo parodymai buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio 4 dalyje numatytu pagrindu), parodÄ, kad 2017 m. kovo 6 ar 9 dienomis jis gÄrÄ alkoholinius gÄrimus kartu su V. S. ir S. P. pastarosios bute. Begeriant V. S. pradÄjo jį muÅ¡ti be jokios priežasties, sudavÄ jam 15-20 smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas. IÅ¡ buto jis pabÄgo, gatvÄje jam pasidarÄ blogai, jam buvo iÅ¡kviesta greitoji pagalba, kuri nuveÅ¾Ä jį į ligoninÄ. DÄl V. S. veiksmų jis niekur nesikreipÄ, atsisako raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ (1 t., b. l. 97-98).              IÅ¡ Å iaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Å iaulių miesto ir rajono policijos komisariato kriminalinÄs policijos skyriaus tyrÄjo D.
P. 2017 m. balandžio 11 d. tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad tÄ dienÄ apie 3.10 val. Å iaulių apskrities Vyriausiame policijos komisariate buvo gautas praneÅ¡imas apie tai, kad bute, esanÄiame (duomenys neskelbtini), neblaivus V. S. sumuÅ¡Ä savo sugÄrovÄ , kurio tapatybÄ nenustatyta (1 t., b. l. 5).              IÅ¡ 2017 m. balandžio 11 d. apžiÅ«ros protokolo matyti, kad apžiÅ«rÄjus įvykio vietÄ , - butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), jame rasti iÅ¡gertuvių bei konflikto pÄdsakai: kraujo pÄdsakai koridoriuje, kambaryje, spintelÄs durelių stiklas iÅ¡daužtas, rastos stiklo Å¡ukÄs, ant grindų numestas televizorius, iÅ¡vartyti gÄlių vazonai, iÅ¡rautos gÄlÄs, rasta sulaužytas Å¡epeÄio kotas bei geltonos spalvos metalo grandinÄlÄ, telefonai, kiti tyrimui reikÅ¡mingi pÄdsakai (1 t., b. l. 7-17).             IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad V.
U. buvo nustatyti Å¡ie sužalojimai: galvos smegenų sumuÅ¡imas, kepenų plyÅ¡imas su kraujo iÅ¡siliejimu į pilvaplÄvÄs ertmÄ, kraujo iÅ¡siliejimas po kietuoju ir minkÅ¡taisiais galvos smegenų dangalais, kairÄs akiduobÄs, kairio virÅ¡utinio žandikaulio lūžiai, deÅ¡inÄs krÅ«tinÄs lÄ stos pusÄs III, IV ir V, kairÄs krÅ«tinÄs lÄ stos pusÄs III, IV, V,VII ir VIII Å¡onkaulių lūžiai, poodinÄs kraujosruvos galvoje, deÅ¡inÄs ausies kauÅ¡elyje, abiejų akių vokuose, kakle, abiejuose peÄiuose, krÅ«tinÄs lÄ stos srityje, kraujosruva po kairÄs akies jungine, odos nubrozdinimai galvoje, deÅ¡inio klubikaulio srityje, deÅ¡inÄje blauzdoje.
Visi sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais. Sužalojimai padaryti krÅ«tinÄs lÄ stos bei pilvo srityje galÄjo bÅ«ti padaryti suduodant smÅ«gius kojomis, apautomis avalyne. V. U. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas dÄl galvos smegenų sumuÅ¡imo ir kepenų plyÅ¡imo su kraujo iÅ¡siliejimu į pilvaplÄves ertmÄ. Po patirtos galvos traumų V. U. atlikti savarankiÅ¡kų veiksmų negalÄjo. Sužalojimai padaryti ne mažiau keturiolikos trauminių poveikių pasekoje (1 t., b. l. 33-35).              IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini)matyti, kad, atsižvelgus į sužalojimų pobÅ«dį, tikÄtina, kad po jų padarymo iki V.
U. pristatymo į VšĮ âRespublikinÄ Å . ligoninÄâ 2017 m. balandžio 11 d. 3.30 val. galÄjo praeiti kelios valandos (1 t., b. l. 37).              IÅ¡ iÅ¡raÅ¡o apie asmenį matyti, kad V. U. 2018 m. sausio 6 d. mirÄ (3 t., b. l. 27).              IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. U. mirtis 2018 m. sausio 6 d. 4.20 val. įvyko nuo galvos traumos â galvos smegenų sumuÅ¡imo, patirto 2017 m. balandžio mÄnesį, kuris komplikavosi deÅ¡inio plauÄio uždegimu, pasireiÅ¡kusiu progresuojanÄiu kvÄpavimo funkcijos ir Å¡irdies veiklos nepakankamumu.
Galvos smegenų sumuÅ¡imas ir kepenų plyÅ¡imas su kraujo iÅ¡siliejimu į pilvaplÄvÄs ertmÄ kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Visi sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, Sužalojimai krÅ«tinÄs lÄ stos bei pilvo srityse galÄjo bÅ«ti padaryti suduodant smÅ«gius kojomis, apautomis avalyne. Visumoje sužalojimai nÄra bÅ«dingi griuviminei traumai (3 t., b. l. 54-57).              Specialistas Henrikas Daujotas, apklaustas teisiamojo posÄdžio metu, parodÄ, kad Å¡ioje byloje yra pateikÄs tris iÅ¡vadas.
Pirmiausia buvo suraÅ¡yta iÅ¡vada iÅ¡ medicininių dokumentų kaip gyvam asmeniui. Tai buvo 2017 m. birželio 30 d. Jam buvo apteikta užduotis ir ligos istorija iÅ¡ RespublikinÄs Å iaulių ligoninÄs. VÄliau buvo suraÅ¡yta papildoma iÅ¡vada irgi dar gyvam asmeniui, o paskiausiai, Å¡ių metų sausio 9 d. atliko jau mirusio kÅ«no tyrimÄ . Tvirtina visas Å¡ias iÅ¡vadas. PagrindinÄ mirties priežastis yra galvos trauma â smegenų sumuÅ¡imas, kraujo iÅ¡siliejimas po kietuoju ir minkÅ¡taisiais galvos smegenų dangalais ir to pasekoje nukentÄjusysis buvo pastoviai sunkioje bÅ«klÄje, vyko gydymas reabilitacijoje ir palaikomojo gydymo ligoninÄje.
BÅ«klÄ visÄ laikÄ buvo sunki, buvo dažni plauÄių uždegimai. PaskutinÄje ligos istorijoje užfiksuota, jog nukentÄjusysis buvo paguldytas į Å iaulių ilgalaikio gydymo centrÄ , bÅ«tent 2017 m. gruodžio 12 d. Ten nurodyta, jog pagrindinÄ diagnozÄ yra liekamieji reiÅ¡kiniai po galvos smegenų traumos, komplikacijos. Nuoseklumas yra toks â nuo galvos traumos, bÅ«klÄ gulima, kadangi žmogus nejuda, maitinimas, prasideda pneumonija ir tai dÄsninga komplikacija. Visuma sužalojimų nÄra bÅ«dingi griÅ«viminei traumai.
Galvos trauma nÄra bÅ«dinga griÅ«viminei traumai, kadangi (vadovaujantis medicininiais dokumentais) buvo užfiksuota, kad yra daugybinÄs poodinÄs kraujosruvos, akiduobÄs lūžis, virÅ¡utinio žandikaulio lūžis ir tai yra tiesioginių poveikių pasekoje. Dalis sužalojimų krÅ«tinÄs srityje galÄjo bÅ«ti padaryti kojomis, spardant, nes liko batų pÄdsakų. BÅ«tent ligos istorijoje buvo pažymÄta, kad po traumos pristatytas asmuo į RespublikinÄ Å iaulių ligoninÄ buvo apžiÅ«rimas ir krÅ«tinÄs srityje yra protektorių žymÄs, galimai batų įspaudai.
DÄl 2017 m. gruodžio 14 d. medicininiuose dokumentuose užfiksuoto įraÅ¡o, jog iÅ¡raÅ¡ant nukentÄjusįjį į slaugos ligoninÄ, jo bÅ«klÄ yra stabili, o po 3 savaiÄių nukentÄjusysis mirÄ nuo plauÄių uždegimo bei dokumentuose fiksuotų įrašų apie plauÄių uždegimus, nori pastebÄti, kad mirusysis į RespublikinÄ Å iaulių ligoninÄ paguldytas 2017 m. lapkriÄio 19 d. dÄl kairiojo plauÄių uždegimo, kur buvo gydomas, atliekamos tam tikros procedÅ«ros, padarytos kompiuterinÄs krÅ«tinÄs lÄ stos rentgenogramos, kompiuterinÄs tanograma, kadangi bÅ«klÄ buvo stabili, jis iÅ¡buvo dvi savaitÄs ir buvo perkeltas į slaugos ligoninÄ palaikomajam gydymui.
Tiesiog jo bÅ«sena buvo pastoviai pakankamai sunki ir ligoninÄje 2017 m. gruodžio 12 d. pagal įraÅ¡us nurodyta, kad dažnai serga plauÄių uždegimu ir bÅ«tent ten, kai jis buvo gydomas, tas plauÄių uždegimas vÄl pasikartojo. Skrodimo metu buvo nustatytas deÅ¡iniojo plauÄio uždegimas. PlauÄių uždegimas iÅ¡sivystÄ dÄl nukentÄjusiojo sunkios bÅ«klÄs, kuri buvo dÄl patirtos galvos traumos. Kadangi jis buvo gulimoje padÄtyje, buvo prijungtas prie deguonies, buvo dirbtinÄ plauÄių ventiliacija atliekama, be abejonÄs, priverstinÄ gulima.
Suduodant kumÅ¡Äiu į galvÄ tokiÄ traumÄ galima sukelti. Priklauso nuo smÅ«gio stiprumo. Individualių, iÅ¡skyrus krÅ«tinÄs srityje âprotektoriaus žymÄsâ, kurios buvo galimai padarytos koja apauta avalyne, požymių nÄra nustatyta, tik konstatuota, jog galvoje yra padarytos poodinÄs kraujosruvos. Tai nÄra kažkokie identifikuojantys požymiai. Tiesiog kietais bukais daiktais padaryta. Tai galÄjo bÅ«ti padaryta kumÅ¡Äiais.              IÅ¡ alkotesterio pažymos matyti, kad liudytojai S. P. 2017 m. balandžio 12 d. 8.33 val. buvo nustatytas 0,17 promilių girtumas (1 t., b. l. 63).              IÅ¡ liudytojos S. P. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad Å¡i liudytoja, pasinaudodama manekenu, parodÄ kur ir kaip V.
S. sumuÅ¡Ä nukentÄjusįjį V. U. (1 t., b. l. 67-72).              IÅ¡ VšĮ âRespublikinÄ Å iaulių ligoninÄâ pažymos matyti, kad O. P. 2017 m. kovo 7 d. 5.27 val. ir 2017 m. kovo 12 d. 21.02 val. buvo pristatytas į Å¡ios ligoninÄs PriÄmimo â skubiosios pagalbos skyrių (1 t., b. l. 103).               IÅ¡ 2017 m. gegužÄs 12 d. Bendrojo pagalbos centro KlaipÄdos skyriaus raÅ¡to Nr. (duomenys neskelbtini) bei prie jo pridÄto garso įraÅ¡o, kuris buvo apžiÅ«rÄtas (perklausytas) 2017 m. gegužÄs 15 d., matyti, kad 2017 m. balandžio 11 d. 3.04 val. ir 3.09 val.
į BendrÄ jį pagalbos centrÄ paskambino S. P., kuri praneÅ¡Ä apie nukentÄjusiojo V. U. sužalojimÄ ir praÅ¡Ä pagalbos. Pokalbio metu S. P. nurodÄ, kad nukentÄjusįjį (V. U.) sumuÅ¡Ä jos sugyventinis, kuris kÄ tik pabÄgo (1 t., b. l. 127-129).              IÅ¡ 2017 m. balandžio 13 d. savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad policijos areÅ¡tinÄs specialistas policijos tyrÄjai pateikÄ iÅ¡ sulaikytojo V. S. paimtus daiktus â mobilaus ryÅ¡io telefonÄ âSonyâ sudaužytu ekranu, 3 ryÅ¡ulius raktų ir automobilio pultelį (1 t., b. l. 154-156).              IÅ¡ 2017 m. balandžio 13 d. apžiÅ«ros protokolo matyti, kad panaudojus iÅ¡ sulaikytojo V.
S. paimtu pulteliu buvo atrakintas automobilis âMitsubichi Outlanderâ, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovÄjÄs namo, esanÄio (duomenys neskelbtini), kieme. Automobilio salono viduje ant priekinÄs keleivio sÄdynÄs bei kojų kilimÄlio rasti gyvÅ«no (galimai Å¡uns) pÄdos (1 t., b. l. 157-159).              IÅ¡ 2017 m. birželio 26 d. apžiÅ«ros protokolu, iÅ¡ kurio matyti, kad buvo apžiÅ«rÄti iÅ¡ sulaikytojo V. S. paimti daiktai â raktai ir mobilaus ryÅ¡io telefonas âSonyâ (1 t., b. l. 163-165).              IÅ¡ 2017 m. balandžio 12 d. savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolo ir 2017 m. rugsÄjo 11 d. daiktų apžiÅ«ros protokolo matyti, kad įtariamasis V.
S. policijos tyrÄjai pateikÄ sportines kelnes, džemperį ir sportinius batelius, kurie buvo apžiÅ«rÄti (1 t., b. l. 166-169). 11 raktų ryÅ¡ulys su laiptinÄs durų elektroniniu raktu buvo perduoti G. V. (1 t., b. l. 174).              IÅ¡ 2017 m. rugsÄjo 10 d. daiktų apžiÅ«ros protokolo matyti, kad buvo apžiÅ«rÄti 2017 m. balandžio 11 d. įvykio vietos apžiÅ«ros metu įvykio vietoje paimti daiktai â mobilaus ryÅ¡io telefonas âSony Experiaâ, mobilaus ryÅ¡io telefonas âIphone 5Eâ, geltonojo metalo grandinÄlÄ, Å¡epetys ir jo dalys bei striukÄ (1 t., b. l. 170-173).
Mobilaus ryÅ¡io telefonas âSony Experiaâ, mobilaus ryÅ¡io telefonas âIphone 5Eâ ir geltonojo metalo grandinÄlÄ buvo perduoti G. V. (1 t., b. l. 162).              IÅ¡ policijos pareigÅ«nų I. G., D. Å ., J. K. ir R. J. 2017 m. balandžio 11 d. tarnybinių praneÅ¡imų matyti, kad tÄ dienÄ apie 3.50 val. sulaikant V. S., Å¡is pasiprieÅ¡ino policijos pareigÅ«nams (1 t., b. l. 179-182).              IÅ¡ 2017 m. balandžio 11 d. alkotesterio pažymos matyti, kad tÄ dienÄ 3.58 val.
V. S. buvo nustatytas 2,60 promilių girtumas (1 t., b. l. 191).               IÅ¡ teismo medicinos specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ant V. S. kÅ«no rasti sužalojimai: galvos ir abiejų rankų odos nubrozdinimai, krÅ«tinÄs lÄ stos ir deÅ¡inÄs kojos poodinÄs kraujosruvos, galÄjo bÅ«ti padaryti konflikto metu bei prieÅ¡inantis policijos pareigÅ«nams sulaikymo metu (2 t., b. l. 12).              IÅ¡ nukentÄjusiosios G. V. kartu su civiliniu ieÅ¡kininiu pateiktų paskaiÄiavimų lentelių, kvitų, Äekių bei kitų pinigų sumokÄjimÄ patvirtinanÄių dokumentų matyti, kokių iÅ¡laidų turÄjo Å¡i nukentÄjusioji slaugant sužalotÄ brolį V.
U. ir jį laidojant (2 t., b. l. 152-179; 3 t., b. l. 35-46).              IÅ¡ 2018 m. sausio 8 d. lavono apžiÅ«ros protokolo matyti, kad buvo apžiÅ«rÄtas V. U. lavonas (3 t., b. l. 58-59).              IÅ¡ Å iaulių teritorinÄs ligonių kasos civilinio ieÅ¡kinio ir prie jo pridÄto gydymo iÅ¡laidų apskaitos iÅ¡raÅ¡o asmeniui matyti, kad V. U. gydymas PSDF biudžetui kainavo 21 428,54 Eur (3 t., b. l. 72-73, 75).              IÅ¡ UAB GDPB â(duomenys neskelbtini)â 2018 m. balandžio 9 d. pažymos matyti, kad pagal draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) apdraustojo V.
U. artimiesiems buvo iÅ¡mokÄta 9 791 Eur draudimo iÅ¡moka â 50 procentų sÅ«nui L. U. ir 50 procentų dukrai G. U. (3 t., b. l. 122).              Teismas, įvertinÄs aukÅ¡Äiau nurodytus faktinius duomenis pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimu, ir laikydamas juos įrodymais (BPK 20 straipsnis), konstatuoja, kad kaltinamojo V. S. kaltÄ padarius jam inkriminuojamÄ nusikaltimÄ yra visiÅ¡kai įrodyta.              Teismas privalo iÅ¡samiai iÅ¡tirti visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes ir nuosprendį pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo iÅ¡nagrinÄti teisiamojo posÄdžio metu (BPK 301 straipsnio 1 dalis) bei teismo pripažinti atitinkanÄiais BPK 20 straipsnio reikalavimus.
BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teismas) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ ) įtvirtina iÅ¡skirtinÄ teismo kompetencijÄ nusprÄsti, kurie iÅ¡ byloje esanÄių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomÄ jÄ vertÄ ir kokios iÅ¡vados jais remiantis darytinos. Ä®rodymais gali bÅ«ti pripažinti tik tokie duomenys, kurie buvo gauti teisÄtais bÅ«dais ir kuriuos galima patikrinti Lietuvos Respublikos BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys).
Be to, Å¡ie duomenys turi patvirtinti arba paneigti bent vienÄ aplinkybÄ, turinÄiÄ reikÅ¡mÄs bylai iÅ¡sprÄsti teisingai. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma iÅ¡analizavus jų gavimo tvarkÄ bei palyginus juos su kitais byloje esanÄiais įrodymais. IÅ¡tyrÄs byloje esanÄius duomenis, teismas privalo nuosprendyje konstatuoti, ar surinktų įrodymų pakanka, ar jais galima tiksliai nustatyti visas įrodinÄjimo dalykÄ sudaranÄias aplinkybes â padaryti vienareikÅ¡mÄ iÅ¡vadÄ apie Å¡ių aplinkybių buvimÄ ar nebuvimÄ .              Įrodymų vertinimas iÅ¡ esmÄs yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinÄjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginÄs taisyklÄs. Esminis reikalavimas Å¡iam loginiam procesui yra iÅ¡samus ir neÅ¡aliÅ¡kas visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimas vadovaujantis įstatymu.
Svarbi įrodymų vertinimo sÄ lyga â turi bÅ«ti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma, nei vienas įrodymas iÅ¡ anksto nÄra svarbesnis už kitÄ , nepriklausomai nuo įrodymų Å¡altinio (kaltinamojo, liudytojo, nukentÄjusiojo parodymai, raÅ¡ytiniai įrodymai ir pan.) (Lietuvos AukÅ¡Äiausio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).               Kaltinamasis V. S. teisiamojo posÄdžio metu prisipažino, kad bÅ«damas apsvaigÄs nuo alkoholio, konflikto su V.
U. metu sudavÄ jam kumÅ¡Äiais 10-15 smÅ«gių į galvÄ ir korpusÄ , taÄiau nepripažino kaltinime nurodytos aplinkybÄs, kad sudavÄ V. U. smÅ«gius kojomis, taip pat nepripažino, kad dÄl jo V. U. suduotų smÅ«gių pastarajam galÄjo bÅ«ti padaryta galvos trauma â galvos smegenų sumuÅ¡imas, kuris vÄliau komplikavosi deÅ¡inio plauÄio uždegimu. Be to, kaltinamasis V. S. nurodÄ, kad jam iÅ¡einant iÅ¡ S. P. buto, V. U. sÄdÄjo prie stalo ir nebuvo stipriai sumuÅ¡tas. Mano, kad, jam iÅ¡Äjus iÅ¡ buto, S. P. susimuÅ¡Ä su V.
U., po to iÅ¡vartÄ baldus, taip sukurdama įvaizdį, kad tarp jo ir V. buvo didelis konfliktas.              Nors kaltinamasis V. S. neigia spardÄs V. U., neigia, kad nuo jo smÅ«gių V. U. galÄjo bÅ«ti padarytas galvos smegenų sumuÅ¡imas, kuris vÄliau komplikavosi deÅ¡inio plauÄio uždegimu, pasireiÅ¡kusiu progresuojanÄiu kvÄpavimo funkcijos ir Å¡irdies veiklos nepakankamumu, dÄl ko V. U. mirÄ, o taip pat teigia, kad V. U. galÄjo sumuÅ¡ti S. P. po to, kai jis iÅ¡Äjo iÅ¡ buto, Å¡ie kaltinamojo parodymai paneigti kitais byloje surinktais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 straipsnio 5 dalis).              Visų pirma, tai liudytojos S. P. parodymai, kad V.
U. jos bute sumuÅ¡Ä V. S.. Ji nurodÄ, kad buvo du V. S. ir V. U. konflikto etapai â iÅ¡ pradžių jie apsistumdÄ, apsispardÄ ir tuo metu dužo vazonai, buvo numestas televizorius. Po to V. ir V. vÄl sÄdo gerti. Antro âetapoâ metu V. S. jau stipriai sumuÅ¡Ä V. U. â jį smarkiai dauÅ¾Ä kumÅ¡Äiais, spardÄ kojomis. SudavÄ labai daug smÅ«gių. Ji traukÄ V. nuo V., nes kitaip bÅ«tų jį užmuÅ¡Äs. Kai V. S., pasiÄmÄs jos Å¡unį, iÅ¡Äjo iÅ¡ namų, ji matÄ, kad nuketÄjusysis labai sunkiai kvÄpavo, taÄiau ji nÄjo prie nukentÄjusiojo, o paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir praneÅ¡Ä apie nukentÄjusiojo bÅ«klÄ.
NetikÄti Å¡iais liudytojos S. P. parodymais teismas neturi jokio pagrindo, nes ji buvo apklausta net tris kartus (pirmÄ kartÄ ji buvo apklausta policijos tyrÄjos 2017 m. balandžio 12 d. (tai yra sekanÄiÄ dienÄ po įvykio) (1 t., b. l. 64-66), po ko tÄ paÄiÄ dienÄ Å¡iuos parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., b. l. 67-72); antrÄ kartÄ buvo apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisÄjÄ 2017 m. balandžio 19 d. (dalyvaujant įtariamajam V. S. ir jo gynÄjai) (1 t., b. l. 75-77); treÄiÄ kartÄ ji buvo apklausta bylÄ nagrinÄjant Å iaulių apylinkÄs teisme (3 t., b. l. 4-6)), jos parodymai yra iÅ¡ esmÄs vienodi, liudytoja Å¡iuos parodymus davÄ bÅ«dama įspÄta dÄl atsakomybÄs už melagingų parodymų davimÄ .
Be to, byloje nenustatyta jokių aplinkybių, dÄl kurių liudytoja S. P. bÅ«tų turÄjusi pagrindÄ apkalbÄti kaltinamÄ jį V. S.. Anaiptol, tiek iÅ¡ liudytojos S. P. parodymų, tiek iÅ¡ kaltinamojo V. S. parodymų matyti, kad jie kurį laikÄ net bandÄ gyventi kartu, kartu praleido ir dienÄ prieÅ¡ įvykį, V. S. iÅ¡gerti su V. U. taip pat atÄjo ne kur kitur, o pas S. P..              Be to, liudytojos S. P. parodymais netikÄti negalima ir todÄl, kad juos patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai.
Visų pirma, tai teismo medicinos specialisto Henriko Daujoto iÅ¡vados bei jo parodymai teisme apie V. U. padarytus kÅ«no sužalojimus, smÅ«gių skaiÄių, sužalojimų atsiradimo mechanizmÄ (kad dalis sužalojimų galÄjo bÅ«ti padaryti smÅ«giuojant kojomis) (1 t., b. l. 33-35, 37; 3 t., b. l. 54-57), kurie patvirtina liudytojos S. P. parodymus, kad V. U. buvo muÅ¡amas kumÅ¡Äiai ir spardomas kojomis. Antra, tai užfiksuotas liudytojos S. P. skambutis bendruoju pagalbos telefonu 112 (1 t., b. l. 128-129), kuris patvirtina Å¡ios liudytojos parodymus apie, kad bÅ«tent ji paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir praneÅ¡Ä, apie įvykį; kad skambino ne iÅ¡ savo mobilaus ryÅ¡io telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 149-153), o iÅ¡ kito abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (galimai priklausiusio V.
U.); kad Å¡io skambuÄio metu nurodÄ sunkiÄ V. U. bÅ«klÄ (nesÄ moningas, âiÅ¡tekÄjusiosâ smegenys); kad V. U. sumuÅ¡Ä jos sugyventinis, kuris kÄ tik pabÄgo. TreÄia, liudytojos S. P. parodymus, kad bÅ«tent V. S. žiauriai sumuÅ¡Ä V. U., patvirtino ir liudytojai K. L., A. M. ir L. D., kurie apie V. U. sumuÅ¡imo aplinkybes girdÄjo ir paÄios S. P. ar kitų asmenų. Ketvirta, liudytojos S. P. parodymus, kad V. U. sumuÅ¡Ä V. S., kad jam sudavÄ daug smÅ«gių, kad S. P. ânesikiÅ¡oâ į muÅ¡tynes, teisme patvirtino ir pats kaltinamasis V.
S..              Antra, kaltinamojo V. S. parodymus, kad jis nespardÄ V. U., kaip jau buvo minÄta, paneigia teismo medicinos specialisto Henriko Daujoto iÅ¡vados bei jo parodymai teisme apie V. U. padarytus kÅ«no sužalojimus, smÅ«gių skaiÄių, sužalojimų atsiradimo mechanizmÄ (kad dalis sužalojimų galÄjo bÅ«ti padaryti smÅ«giuojant kojomis) (1 t., b. l. 33-35, 37; 3 t., b. l. 54-57). Be to, aplinkybÄ, kad V. U. buvo spardomas kojomis, patvirtino ir nukentÄjusioji G. V., kuri nurodÄ, kad brolio V.
U. krÅ«tinÄs srityje buvo didžiulis bato antspaudas, kuris, jos nuomone, buvo vyriÅ¡ko bato. Be to, teismo medicinos specialisto Henriko Daujoto iÅ¡vados bei jo parodymai teisme paneigia ir dar vienÄ kaltinamojo V. S. nurodytÄ aplinkybÄ, kad nuo jo suduotų smÅ«gių kumÅ¡Äiu į galvÄ V. U. negalÄjo bÅ«ti padarytas galvos smegenų sumuÅ¡imas, kuris vÄliau komplikavosi deÅ¡inio plauÄio uždegimu. Specialistas Henrikas Daujotas teisiamojo posÄdžio metu kategoriÅ¡kai patvirtino, kad nuo smÅ«gio kumÅ¡Äiu į galvÄ galÄjo bÅ«ti padarytas galvos smegenų sumuÅ¡imas, taÄiau tai priklauso nuo smÅ«gio stiprumo.
O kad kaltinamasis V. S. turi âsmagiÄ â rankÄ ir stiprų smÅ«gį matyti ir iÅ¡ paties kaltinamojo parodymų, kad jis jaunystÄje lankÄ bokso treniruotes (kur ugdomi ir treniruojami stiprÅ«s smÅ«giai rankomis), o po to lankÄ futbolo treniruotes. Be to, kaltinamasis V. S. teisiamojo posÄdžio metu pripažino, kad iÅ¡gÄrÄs greitai âužsidegaâ, tampa agresyvus, ypaÄ jei kompanijoje yra koks svetimas žmogus. Tai, kad kaltinamasis V. S. iÅ¡gÄrÄs tampa agresyvus ir puola muÅ¡tis be aiÅ¡kios priežasties, patvirtino ir liudytojos S. P. bei A.
M., be to, tai patvirtina ir nustatytos aplinkybÄs, kad kaltinamasis V. S., bÅ«damas neblaivus, per trumpÄ laikÄ be jokių aiÅ¡kių priežasÄių žiauriai sumuÅ¡Ä net tris žmones - T. P., S. B. ir O. P. (liudytojo T. P., S. B. ir O. P. parodymai, paties kaltinamojo V. S. parodymai). NeginÄijamai nustatyta, kad kaltinamasis V. S. įvykio metu buvo stipriai apsvaigÄs nuo alkoholio (tÄ pripažino ir pats kaltinamasis).              Teismas nesivadovauja kaltinamojo V. S. parodymais, kad V.
U. galÄjo sumuÅ¡ti ir liudytoja S. P. po to, kai jis iÅ¡Äjo iÅ¡ buto, taip pat kaltinamojo parodymais, kad V. U. naudojo smurtÄ prieÅ¡ jį, kadangi Å¡ie jo parodymai nepatikimi (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Visų pirma, kaltinamojo V. S. parodymai prieÅ¡taringi. Apklausiamas po sulaikymo V. S. iÅ¡vis neigÄ muÅ¡Äs V. U. ir nurodÄ, kad V. praÅ¡ymu neÅ¡Ä jo automobilio raktus jo žmonai, kad Å¡i parvežtų V. namo, o V. tuo metu liko pas S. P. (1 t., b. l. 197-198). Sprendžiant klausimÄ dÄl kardomosios priemonÄs â suÄmimo skyrimo V.
S. taip pat nurodÄ, kad nÄra susijÄs su nusikaltimu, kurio įvykdymu įtariamas (2 t., b. l. 4-5). Apklausiamas papildomai (jau po to, kai girdÄjo liudytojos S. P. parodymus pas ikiteisminio tyrimo teisÄjÄ (1 t., b. l. 75-77)) V. S. jau pripažino, kad âsusistumdÄ ir apsispardÄ su V. U.â, taÄiau, jo teigimu, tai tebuvo įprastos dviejų vyrų muÅ¡tynÄs, po kurių jis paliko V. S. P. bute, sÄdintį ant grindų prie lovos (2 t., b. l. 13-15). Apklausiamas treÄiÄ kartÄ V. S. pripažino, kad vyko konfliktas su V.
U., kurio metu su juo susimuÅ¡Ä; taip pat pripažino, kad sudavÄ V. į veidÄ , taÄiau neigÄ praneÅ¡ime apie įtarimÄ nurodytÄ smÅ«gių skaiÄių (ne mažiau keturiolikos) ir nurodÄ, kad dÄl jo smÅ«gių negalÄjo kilti praneÅ¡ime apie įtarimÄ nurodytos pasekmÄs (sunkus sveikatos sutrikdymas); taip pat nurodÄ, kad, jo manymu, smÅ«gius V. U. galÄjo suduoti ir S. P. (2 t., b. l. 27). Gi apklausiamas teisme, jau bÅ«damas susipažinÄs su bylos medžiaga (2 t., b. l. 67), kaltinamasis V.
S. pripažino konflikto su V. U. metu sudavÄs jam 10-15 smÅ«gių kumÅ¡Äiu į galvÄ bei korpusÄ , taÄiau neigÄ spardÄs nukentÄjusįjį; nurodÄ, kad iÅ¡eidamas iÅ¡ buto V. paliko sÄdintį prie stalo; taip pat nepripažino, kad dÄl jo suduotų smÅ«gių V. U. galÄjo iÅ¡sivystyti smegenų sutrenkimas. Antra, Å¡ie kaltinamojo V. S. parodymai nepatikimi ir todÄl, kad jų nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti duomenys, be to, Å¡ių kaltinamojo parodymų nÄra galimybÄs patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 4 dalis).
Anaiptol, byloje surinkti duomenys kaip tik paneigia Å¡iuos kaltinamojo V. S. parodymus. Nustatyta, kad liudytoja S. P. iki įvykio nepažinojo V. U., V. U. į jos butÄ pasikvietÄ bÅ«tent kaltinamasis V. S., iki iÅ¡ buto iÅ¡einant V. S. jokių konfliktų tarp jos ir V. U. nebuvo (tai patvirtino ir kaltinamasis), todÄl liudytoja S. P. neturÄjo jokio motyvo muÅ¡ti jai nepažįstamÄ V. U.. Kai kurių liudytojų bei kaltinamojo V. S. nurodinÄjama aplinkybÄ, kad V. U. su savimi turÄjo piniginÄ su pinigais, kuriuos galimai S. P. pasiÄmÄ, kaltinimÄ Å¡ioje byloje palaikanÄio prokuroro neįrodinÄjama, todÄl teismas dÄl jos nepasisako (BPK 20 straipsnio 3 dalis).
Be to, kaltinamojo V. S. parodymai, kad V. U. galÄjo sumuÅ¡ti S. P., yra nelogiÅ¡ki. Kaltinamojo V. S. teigimu, muÅ¡tynių metu V. U. nebuvo nukritÄs ant grindų, jis V. nespardÄ, jam iÅ¡einant iÅ¡ buto V. sÄdÄjo prie stalo be matomų sužalojimų, todÄl neįtikÄtina, kad S. P., bÅ«dama moteris, taip galÄjo sumuÅ¡ti V. U. nenaudodama jokių įrankių (teismo medicinos specialisto iÅ¡vados), kad nukentÄjusieji (V. U. artimieji) jo vÄliau dÄl galvos sužalojimų net negalÄjo pažinti, tuo paÄiu pati visai nenukentÄdama.
AplinkybÄ, kad V. U. galÄjo iÅ¡provokuoti konfliktÄ ir kaip lygus su lygiu muÅ¡tis su kaltinamuoju V. S., paneigta nukentÄjusiųjų bei liudytojų R. U. ir M. F. parodymais, kad V. U. buvo ramus, nekonfliktiÅ¡kas žmogus, niekad nesprendžiantis nesutarimų muÅ¡tynÄmis. Be to, po sulaikymo ant kaltinamojo V. S. kÅ«no buvo rasti tik nežymus sužalojimai (galvos ir abiejų rankų odos nubrozdinimai, krÅ«tinÄs lÄ stos ir deÅ¡inÄs kojos poodinÄs kraujosrÅ«vos), kurie galÄjo bÅ«ti ir jo sulaikymo metu (2 t., b. l. 12).
Gi ant V. U. kÅ«no sužalojimų, bÅ«dingų jam suduodant smÅ«gius kitam žmogui, rasta nebuvo (1 t., b. l. 33-35). Neatmestina (liudytojos S. P. parodymai), kad V. U. bandÄ prieÅ¡intis V. S., taÄiau Å¡i aplinkybÄ esminÄs įtakos nei kaltinamojo parodymų vertinimui, nei veikos kvalifikavimui neturi. DÄl aukÅ¡Äiau nurodytų priežasÄių teismas nesivadovauja minÄtais kaltinamojo V. S. parodymais (kad V. U. galÄjo sumuÅ¡ti ir liudytoja S. P.; kad V. U. taip pat smurtavo jo atžvilgiu) ir juos vertina kaip siekimÄ suÅ¡velninti savo padÄtį.
              Teismas, įvertinÄs aukÅ¡Äiau aptartus įrodymus, pripažįsta įrodytu, kad kaltinamasis V. S., bÅ«damas apsvaigÄs nuo alkoholio, sudavÄ ne mažiau keturiolikos smÅ«gių rankomis bei kojomis V. U. į galvÄ , kaklÄ , peÄius, krÅ«tinÄ, pilvÄ , nugarÄ , juosmenį, klubus, kojas ir tokiu bÅ«du padarÄ jam sunkų sveikatos sutrikdymÄ - galvos smegenų sumuÅ¡imÄ , kepenų plyÅ¡imÄ su kraujo iÅ¡siliejimu į pilvaplÄvÄs ertmÄ, kraujo iÅ¡siliejimÄ po kietuoju ir minkÅ¡taisiais galvos smegenų dangalais, kairÄs akiduobÄs, kairio virÅ¡utinio žandikaulio lūžius, deÅ¡inÄs krÅ«tinÄs lÄ stos pusÄs III, IV ir V, kairÄs krÅ«tinÄs lÄ stos pusÄs III, IV, V, VII ir VIII Å¡onkaulių lūžius, poodines kraujosruvas galvoje, deÅ¡inÄs ausies kauÅ¡elyje, abiejų akių vokuose, kakle, abiejuose peÄiuose, krÅ«tinÄs lÄ stos srityje, kraujosruvÄ po kairÄs akies jungine, odos nubrozdinimus galvoje, deÅ¡inio klubikaulio srityje, deÅ¡inÄje blauzdoje, vÄliau V.
U. patirtos galvos traumos â galvos smegenų sumuÅ¡imas komplikavosi deÅ¡inio plauÄio uždegimu, pasireiÅ¡kusiu progresuojanÄiu kvÄpavimo funkcijos ir Å¡irdies veiklos nepakankamumu, dÄl ko 2018 m. sausio 6 d. V. U. mirÄ. III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimas               Kaltinamasis V. S. nužudÄ V. U., nesant BK 129 straipsnio 2 dalyje nurodytų veikÄ kvalifikuojanÄių aplinkybių, todÄl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 1 dalį. Nužudymas teismų praktikoje suprantamas kaip tyÄinis neteisÄtas kito žmogaus gyvybÄs atÄmimas.              AtsakomybÄ už žmogaus gyvybÄs atÄmimÄ kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryÅ¡ys.
Priežastinis ryÅ¡ys kito žmogaus gyvybÄs atÄmimo bylose sprendžiamas vertinant įrodymus ir nustatant loginÄ priežasÄių sekÄ , reikalingÄ iÅ¡vadai padaryti: ar yra ryÅ¡ys tarp nustatytos kaltininko veikos ir padarinių, kokie reiÅ¡kiniai lemia nukentÄjusio žmogaus mirtį, ar jie objektyviai ir dÄsningai iÅ¡plaukia iÅ¡ neteisÄtos veikos. Nužudymo bylose nustatant priežastinį ryšį turi bÅ«ti atsižvelgta į tai, ar kaltininko veika buvo bÅ«tina sÄ lyga mirÄiai kilti (be jos ji nekiltų), ar mirtis buvo dÄsninga ir numatoma veikos pasekmÄ.
Teismų praktikoje nužudymo bylose yra suformuota nuostata, kad tais atvejais, kai tarp suduoto smÅ«gio į galvÄ ir nukentÄjusiojo mirties nÄra įsiterpÄs joks kitas veiksnys, turintis lemiamos įtakos mirÄiai, laikytina, kad priežastinis ryÅ¡is egzistuoja (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-247/2009, 2K-292-489/2015 ir kt.).               Byloje nustatyta, kad kaltinamasis V. S. 2017 m. balandžio 11 d. sudavÄ ne mažiau keturiolikos smÅ«gių V.
U. į galvÄ , kaklÄ , peÄius, krÅ«tinÄ, pilvÄ , nugarÄ , juosmenį, klubus, kojas ir tokiu bÅ«du jam padarÄ sunkų sveikatos sutrikdymÄ - galvos smegenų sumuÅ¡imÄ , kepenų plyÅ¡imÄ su kraujo iÅ¡siliejimu į pilvaplÄvÄs ertmÄ, kraujo iÅ¡siliejimÄ po kietuoju ir minkÅ¡taisiais galvos smegenų dangalais, kairÄs akiduobÄs, kairio virÅ¡utinio žandikaulio lūžius, deÅ¡inÄs krÅ«tinÄs lÄ stos pusÄs III, IV ir V, kairÄs krÅ«tinÄs lÄ stos pusÄs III, IV, V, VII ir VIII Å¡onkaulių lūžius, poodines kraujosruvas galvoje, deÅ¡inÄs ausies kauÅ¡elyje, abiejų akių vokuose, kakle, abiejuose peÄiuose, krÅ«tinÄs lÄ stos srityje, kraujosruvÄ po kairÄs akies jungine, odos nubrozdinimus galvoje, deÅ¡inio klubikaulio srityje, deÅ¡inÄje blauzdoje.
Nustatyta, kad visi Å¡ie sužalojimai buvo padaryti kaltinamajam V. S. suduodant smÅ«gius rankomis ir kojomis V. U. į galvÄ , krÅ«tinÄ, pilvÄ ir kitas kÅ«no vietas. Visumoje V. U. padaryti sužalojimai nebÅ«dingi griuviminei traumai. VÄliau V. U. patirta galvos trauma â galvos smegenų sumuÅ¡imas, komplikavosi deÅ¡inio plauÄio uždegimu, pasireiÅ¡kusiu progresuojanÄiu kvÄpavimo funkcijos ir Å¡irdies veiklos nepakankamumu, dÄl ko 2018 m. sausio 6 d. V. U. mirÄ. TodÄl konstatuotina, kad tarp kaltinamojo V.
S. veiksmų (V. U. sumuÅ¡imo, suduodant jam ne mažiau keturiolikos smÅ«gių rankomis bei kojomis galvÄ , kaklÄ , krÅ«tinÄ, pilvÄ , nugarÄ bei kitas kÅ«no vietas) ir pasekmių - V. U. padarytų sužalojimų (tame tarpe ir galvos smegenų sumuÅ¡imo, kuris komplikavosi deÅ¡inio plauÄio uždegimu, pasireiÅ¡kusiu progresuojanÄiu kvÄpavimo funkcijos ir Å¡irdies veiklos nepakankamumu) bei jo mirties yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Konstatuotina, kad V. S. veiksmai (V. U. sumuÅ¡imas) buvo bÅ«tina sÄ lyga pasekmÄms (V.
U. mirÄiai) kilti, kadangi, jei kaltinamasis V. S. nebÅ«tų sudavÄs smÅ«gių V. U. į galvÄ , V. U. nebÅ«tų patyrÄs galvos smegenų sumuÅ¡imo, kuris komplikavosi deÅ¡inio plauÄio uždegimu, pasireiÅ¡kusiu progresuojanÄiu kvÄpavimo funkcijos ir Å¡irdies veiklos nepakankamumu, dÄl ko V. U. mirÄ. Å iuo atveju nenustatyta jokių kitų veiksnių, kurie galÄjo sÄ lygoti V. U. mirtį. Nors kaltinamasis V. S. neigÄ, kad nuo jo suduotų smÅ«gių kumÅ¡Äiais V. U. į galvÄ , pastarajam galÄjo bÅ«ti padarytas galvos smegenų sumuÅ¡imas, taÄiau Å¡iÄ aplinkybÄ teisiamojo posÄdžio metu paneigÄ specialistas Henrikas Daujotas.
Tuo labiau, kad kaltinamojo V. S. rankų smÅ«gių stiprumas buvo iÅ¡lavintas jo lankytose bokso treniruotÄse.               Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ , tais atvejais, kai nukentÄjusiojo mirties priežastis buvo kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, atsakomybÄ už žmogaus gyvybÄs atÄmimÄ atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentÄjusysis mirÄ tuoj po padarytos veikos, ar praÄjus kuriam laikui, taip pat nepriklausomai nuo to, ar jis buvo netinkamai gydomas, ar netinkamai diagnozuoti jo sužalojimai, ir kad, nesant Å¡ių aplinkybių, mirties galbÅ«t buvo galima iÅ¡vengti (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-247/2009, 2K-292-489/2015 ir kt.).
IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. M 25/2018 (04) bei specialisto Henriko Daujoto parodymų teisme matyti, kad V. U. mirtis 2018 m. sausio 6 d. 4.20 val. įvyko nuo galvos traumos â galvos smegenų sumuÅ¡imo, patirto 2017 m. balandžio mÄnesį, kuris komplikavosi deÅ¡inio plauÄio uždegimu, pasireiÅ¡kusiu progresuojanÄiu kvÄpavimo funkcijos ir Å¡irdies veiklos nepakankamumu (3 t., b. l. 54-57). Specialistas Henrikas Daujotas teisme nurodÄ, kad plauÄių uždegimai yra dažna ir dÄsninga galvos sumuÅ¡imo komplikacija.
Specialistas nurodÄ, kad plauÄių uždegimas iÅ¡sivystÄ dÄl nukentÄjusiojo V. U. sunkios bÅ«klÄs, kuri atsirado dÄl patirtos galvos traumos. Kadangi V. U. buvo gulimoje padÄtyje, buvo prijungtas prie deguonies, buvo dirbtinÄ plauÄių ventiliacija atliekama. TodÄl konstatuotina, kad V. U. mirtis įvyko dÄl kaltinamojo V. S. veiksmų (suduotų smÅ«gių). Nors tai ir neturi jokios įtakos veikos kvalifikavimui pažymÄtina, kad Å¡ioje byloje nenustatyta V. U. netinkamo gydymo faktų.              Nužudymas yra tyÄinis neteisÄtas kito žmogaus gyvybÄs atÄmimas ir tik tokia veika gali bÅ«ti kvalifikuojama pagal BK 129 straipsnį.
Kaltinamasis V. S., bÅ«damas suaugÄs, normalaus protinio iÅ¡sivystymo, turintis pakankamai gyvenimiÅ¡kos patirties, suduodamas daugybinius stiprius smÅ«gius kumÅ¡Äiais ir kojomis nukentÄjusiajam į gyvybei svarbius organus - galvÄ , pilvÄ , krÅ«tinÄ, nugarÄ , suprato, kad nuo tokių jo veiksmų (smÅ«gių kumÅ¡Äiais ir kojomis nukentÄjusiajam į gyvybei svarbius organus) V. U. gali ne tik patirti sužalojimus, bet ir mirti, ir, nors jis nebuvo suinteresuotas V. U. mirtimi, taÄiau sÄ moningai nenutraukÄ tokių savo veiksmų (muÅ¡imo), tai yra veikÄ netiesiogine tyÄia (BK 15 straipsnio 3 dalis), todÄl jo veika, kaip ir buvo minÄta, teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.             Tikslintinas kaltinamajame akte nurodytas nusikalstamos veikos padarymo laikas, nurodant, kad ji buvo padaryta 2017 m. balandžio 11 d., laikotarpiu nuo 1.30 val. iki 3 val. (o ne 3.30 val.), kadangi iÅ¡ bylose esanÄių duomenų akivaizdu, kad nusikalstama veika buvo padaryta iki 2017 m. balandžio 11 d. 3 val. (liudytoja S. P. apie įvykį bendrajam pagalbos centrui praneÅ¡Ä 2017 m. balandžio 11 d. 3.04 val. (1 t., b. l. 127-129), o 2017 m. balandžio 11 d. 3.10 val. praneÅ¡imas apie įvykį jau buvo gautas ir policijoje (1 t., b. l. 5).
Toks kaltinimo patikslinimas teisme galimas, nes faktinÄs aplinkybÄs nekeiÄiamos iÅ¡ esmÄs skirtingomis (BPK 256 straipsnis). IV. BausmÄs skyrimas               Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bausmÄ yra valstybÄs prievartos priemonÄ, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). BausmÄs paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybÄ daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmÄ atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vÄl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ (BK 41 straipsnio 2 dalies 1â5 punktai).
BausmÄs paskirtis yra sÄ lygojama minÄtų tikslų visuma. Tokius reikalavimus turi atitikti kiekviena konkreÄiam nuteistajam skiriama bausmÄ.              Teismas skiria bausmÄ pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatanÄio atsakomybÄ už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmÄ, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltÄs formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybÄ; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybÄ lengvinanÄias bei sunkinanÄias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Teismas, skirdamas bausmÄ, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybÄ lengvinanÄių ar tik atsakomybÄ sunkinanÄių aplinkybių, ar yra ir atsakomybÄ lengvinanÄių, ir atsakomybÄ sunkinanÄių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybÄs reikÅ¡mÄ. Teismas, įvertinÄs atsakomybÄ lengvinanÄias ir (ar) atsakomybÄ sunkinanÄias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minÄtas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnÄ ar griežtesnÄ bausmÄs rūšį, taip pat skiriamos bausmÄs dydį, skaiÄiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmÄs paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, teismas gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnÄ, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmÄ (BK 54 straipsnio 3 dalis). BausmÄ yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybÄs pavojingumÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013).              Tas, kas nužudÄ kitÄ Å¾mogų, baudžiamas laisvÄs atÄmimu nuo septynerių iki penkiolikos metų (BK 129 straipsnio 1 dalis).              Kaltinamojo V.
S. atsakomybÄ lengvinanÄių aplinkybių nenustatyta. Nors pradÄjus Å¡ioje byloje įrodymų tyrimÄ kaltinamasis V. S. ir pareiÅ¡kÄ, kad jis visiÅ¡kai pripažįsta savo kaltÄ, taÄiau tai nepripažintina jo atsakomybÄ lengvinanÄia aplinkybe. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybÄ lengvinanti aplinkybÄ pripažįstama tada, kai kaltininkas prisipažino padarÄs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi arba padÄjo iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis.
Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ nustatomas tada, kai jis savanoriÅ¡kai, o ne dÄl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinÄjimo metu. NuoÅ¡irdus gailÄjimasis dÄl padaryto nusikaltimo nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padarÄs nusikalstamÄ veikÄ , taÄiau neigiamai vertina savo poelgius, iÅ¡gyvena dÄl padarytų veiksmų ir stengiasi suÅ¡velninti padarytos veikos padarinius (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-613/2011, 2K-77/2013, 2K-78/2014, 2K-381-507/2016).
Atkreiptinas dÄmesys į tai, kad apklausiamas iÅ¡kart po sulaikymo V. S. kaltu neprisipažino (1 t., 197-198 b. l.). Apklausiamas papildomai (jau po to, kai girdÄjo liudytojos S. P. parodymus pas ikiteisminio tyrimo teisÄjÄ ) V. S. jau pripažino, kad âsusistumdÄ ir apsispardÄâ su V. U., taÄiau, jo teigimu, tai tebuvo įprastos dviejų vyrų muÅ¡tynÄs (2 t., b. l. 13-15). Apklausiamas treÄiÄ kartÄ V. S. pripažino, kad vyko konfliktas su V. U., kurio metu su juo susimuÅ¡Ä; taip pat pripažino, kad sudavÄ V.
į veidÄ , taÄiau neigÄ praneÅ¡ime apie įtarimÄ nurodytÄ smÅ«gių skaiÄių (ne mažiau keturiolikos) ir nurodÄ, kad dÄl jo smÅ«gių negalÄjo kilti praneÅ¡ime apie įtarimÄ nurodytos pasekmÄs (sunkus sveikatos sutrikdymas); taip pat nurodÄ, kad, jo manymu, smÅ«gius V. U. galÄjo suduoti ir S. P. (2 t., b. l. 27). Apklausiamas teisme, jau bÅ«damas susipažinÄs su visa bylos medžiaga, kaltinamasis V. S. pripažino konflikto su V. U. metu sudavÄs jam 10-15 smÅ«gių kumÅ¡Äiu į galvÄ bei korpusÄ , taÄiau neigÄ spardÄs nukentÄjusįjį; nurodÄ, kad iÅ¡eidamas iÅ¡ buto V.
U. paliko sÄdintį prie stalo; taip nepripažino, kad dÄl jo suduotų smÅ«gių V. U. galÄjo iÅ¡sivystyti smegenų sutrenkimas. Kadangi kaltinamasis V. S. nuolat keitÄ savo parodymus, juos priderindamas prie surinktų įrodymų, teisme nepripažino esminių aplinkybių, kad jis spardÄ V. U., kad dÄl jo suduotų smÅ«gių V. U. galÄjo iÅ¡sivystyti galvos smegenų sumuÅ¡imas (kuris komplikavosi deÅ¡inio plauÄio uždegimu, pasireiÅ¡kusiu progresuojanÄiu kvÄpavimo funkcijos ir Å¡irdies veiklos nepakankamumu, dÄl ko 2018 m. sausio 6 d.
V. U. mirÄ), nÄra pagrindo konstatuoti, kad kaltinamasis V. S. prisipažino padarÄs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ . Taip pat nÄra pagrindo konstatuoti, kad kaltinamasis V. S. nuoÅ¡irdžiai gailisi padarÄs jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ (teisme jis tik nurodÄ, kad savo veiksmus vertina blogai, kad supranta nukentÄjusiuosius, nes ir pats yra netekÄs sÅ«naus, taÄiau nepareiÅ¡kÄ, kad gailisi dÄl savo veiksmų, be to, kaip jau buvo minÄta, bandÄ sumenkinti savo veiksmus V. U. atžvilgiu ir taip suÅ¡velninti savo padÄtį).              Kaltinamojo V.
S. atsakomybÄ sunkinanÄia aplinkybe pripažintina tai, kad jis jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikas padarÄ bÅ«damas apsvaigÄs nuo alkoholio ir tai turÄjo įtakos Å¡ios nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Netrukus po įvykio V. S. buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis â 2,60 promilių (1 t., b. l. 191). Nustatyta, kad V. S. apsvaigÄs nuo alkoholio buvo jau prieÅ¡ tyÄios nusikalsti susiformavimo momentÄ ir tai slopino jo savikontrolÄ, taigi apsvaigimas nuo alkoholio turÄjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Teismo įsitikinimu, toks alkoholio kiekis iÅ¡ esmÄs ir lÄmÄ kaltinamojo V. S. sumanymÄ paprastÄ buitinį konfliktÄ âiÅ¡sprÄstiâ tokiu bÅ«du, kaip pasielgÄ kaltinamasis â stipriai sumuÅ¡ant su juo konfliktavusį V. U.. Tai, kad blaivus taip nebÅ«tų pasielgÄs, teisme pripažino ir pats kaltinamasis V. S..              Be to, kaltinamojo V. S. atsakomybÄ sunkinanÄia aplinkybe pripažintina ir tai, kad jis nusikalstamÄ veikÄ padarÄ bÅ«damas recidyvistu, tai yra bÅ«damas teistas už tyÄinių nusikaltimų padarymÄ , esant neiÅ¡nykusiam ir nepanaikintam teistumui (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 10 punktas).              Kaltinamasis V.
S. teisiamas jau devintÄ kartÄ (2 t., b. l. 31-35), naujÄ tyÄinį nusikaltimÄ padarÄ teistumui už tyÄinius nusikaltimus neiÅ¡nykus (BK 97 straipsnis), tai yra bÅ«damas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis), naujÄ nusikaltimÄ padarÄ laisvÄs atÄmimo bausmÄs, paskirtos MarijampolÄs rajono apylinkÄs teismo 2016 m. liepos 27 d. nuosprendžiu, vykdymo atidÄjimo metu (2 t., b. l. 41-54), be to, baustas užsienio valstybÄse (2 t., b. l. 35-37), Å¡iuo metu atlieka laisvÄs atÄmimo bausmÄ pataisos namuose.
AukÅ¡Äiau nurodytos aplinkybÄs rodo, kad kaltinamasis iÅ¡ ankstesnių teistumų jokių teigiamų iÅ¡vadų nedaro. Kaltinamasis V. S. padarÄ vienÄ baigtÄ nusikaltimÄ , priskiriamÄ labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis), už kurį įstatymas numato vienintelÄ bausmÄs rūšį â laisvÄs atÄmimÄ nuo septynerių iki penkiolikos metų, nusikaltimas padarytas netiesiogine tyÄia (BK 15 straipsnio 3 dalis). Teismas, atsižvelgÄs į aukÅ¡Äiau nurodytas aplinkybes, taip pat į nusikalstamos veikos pasekmes (nuo nusikaltimo metu patirtų sužalojimu mirÄ V.
U.), konstatuoja, kad bausmÄs tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti kaltinamajam V. S. už jo įvykdytÄ nusikalstamÄ veikÄ paskyrus terminuotÄ laisvÄs atÄmimo bausmÄ (BK 50 straipsnio 1 dalis), Å¡iek tiek didesnÄ, nei sankcijoje numatytas laisvÄs atÄmimo bausmÄs vidurkis (BK 61 straipsnio 2 dalis). Parenkant laisvÄs atÄmimo bausmÄs dydį atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis V. S. pripažino nukentÄjusiųjų bei Å iaulių teritorinÄs ligonių kasos civilinius ieÅ¡kinius, teisme pripažino sudavÄs kaltinime nurodytÄ smÅ«gių skaiÄių V.
U.. TodÄl dar griežtesnÄs bausmÄs paskyrimas prieÅ¡tarautų proporcingumo principui. Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, kad Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, jog baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmÄs turi bÅ«ti teisingos. Teisingumo ir teisinÄs valstybÄs principai inter alia reiÅ¡kia, kad valstybÄs taikomos priemonÄs turi bÅ«ti adekvaÄios siekiamam tikslui. Baudžiamosios teisÄs paskirties kontekste tai reiÅ¡kia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«džio ir už Å¡iÄ veikÄ numatytos bausmÄs turi bÅ«ti pusiausvyra (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-45/2007).
              Byloje nÄra nustatyta bÅ«tinų sÄ lygų BK 62 straipsnio nuostatų taikymui ir nenustatyta jokių iÅ¡imtinių aplinkybių, sudaranÄių pagrindÄ taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Kadangi kaltinamasis V. S. padarÄ labai sunkų nusikaltimÄ (BK 11 straipsnio 6 dalis), nÄra pagrindo atidÄti jam skirtinos laisvÄs atÄmimo bausmÄs vykdymÄ (BK 75 straipsnio 1 dalis).              Kadangi kaltinamasis V. S. naujÄ nusikalstamÄ veikÄ padarÄ laisvÄs atÄmimo bausmÄs, paskirtos MarijampolÄs rajono apylinkÄs teismo 2016 m. liepos 27 d. nuosprendžiu, vykdymo atidÄjimo laikotarpiu, Å¡iuo nuosprendžiu paskirta bausmÄ dalinio bausmių sudÄjimo bÅ«du subendrintina su pagal MarijampolÄs rajono apylinkÄs teismo 2016 m. liepos 27 d. nuosprendį neatlikta bausme (BK 64 straipsnio 1 dalis, 3 dalis).
Parenkant dalinį, o ne visiÅ¡kÄ bausmių sudÄjimo bÅ«dÄ , atsižvelgtina į tai, kad MarijampolÄs rajono apylinkÄs teismo 2016 m. liepos 27 d. nuosprendžiu V. S. buvo nuteistas už visai kitokio pobÅ«džio nusikalstamas veikas.              Atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis V. S. padarÄ labai sunkų nusikaltimÄ , bei į jo asmenybÄ (anksÄiau teistas 8 kartus, taÄiau už visai kitokio pobÅ«džio nusikalstamas veikas, yra sveikas), taip pat į tai, kad jis Å¡iuo metu atlieka laisvÄs atÄmimo bausmÄ pataisos namuose, bausmÄ atlieka paprastosios grupÄs sÄ lygomis (4 t., b. l. 43-45), laisvÄs atÄmimo bausmÄ skirtina atlikti pataisos namuose (BK 50 straipsnio 3 dalis).
Kadangi kaltinamasis V. S. Å¡iuo metu jau atlieka laisvÄs atÄmimo bausmÄ, Å¡iuo nuosprendžiu jam paskirtos laisvÄs atÄmimo bausmÄs atlikimo pradžia skaiÄiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o taip pat jam neskirtina kardomoji priemonÄ, kadangi ji nÄra reikalinga (BPK 119 straipsnis). Ä® bausmÄs laikÄ Ä¯skaitytinas laikinajame sulaikyme ir suÄmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2017 m. balandžio 11 d. iki 2017 m. gegužÄs 11 d. (1 t., b. l. 189; 2 t., b. l. 6-8, 35) (BK 66 straipsnio 1 dalis).
              Nors kaltinamasis V. S., bÅ«damas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis), padarÄ naujÄ labai sunkų nusikaltimÄ , jis nepripažintinas pavojingu recidyvistu, kaip tai numato BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punktas, kadangi jis praeityje teistas už visai kito pobÅ«džio bei pavojingumo nusikalstamas veikas (pagrinde už nesunkius ar apysunkius nusikaltimus nuosavybei), todÄl teismas konstatuoja, kad kaltinamasis Å¡iuo metu nÄra toks pavojingas visuomenei, kad jį bÅ«tų reikalinga pripažinti pavojingu recidyvistu su atitinkamomis pasekmÄmis (BK 27 straipsnio 2-4 dalys).
V. Civiliniai ieÅ¡kiniai              Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos turtinÄs ir neturtinÄs žalos atlyginimÄ nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ kiekvienas asmuo, pripažintas nukentÄjusiuoju, turi teisÄ reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padarÄs asmuo, taip pat gauti dÄl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Taigi asmuo, dÄl nusikalstamos veikos patyrÄs turtinÄs ar neturtinÄs žalos, turi teisÄ baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį (BPK 109 straipsnis).
Civilinis ieÅ¡kinys, pareikÅ¡tas baudžiamojoje byloje, įrodinÄjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, taÄiau, kai nagrinÄjant civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo Å¡is kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, remdamasis įrodymais dÄl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).
SprendimÄ patenkinti civilinį ieÅ¡kinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esanÄiais įrodymais, nustato, kad ieÅ¡kinys yra pagrįstas, tai yra fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinÄ ar neturtinÄ Å¾ala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryÅ¡ys.              NukentÄjusioji ir civilinÄ ieÅ¡kovÄ G. V. patikslintu civiliniu ieÅ¡kiniu praÅ¡o iÅ¡ kaltinamojo V.
S. priteisti 3 812 Eur turtinei žalai atlyginti ir 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (3 t., b. l. 33-34). NukentÄjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas L. U. patikslintu civiliniu ieÅ¡kiniu praÅ¡o iÅ¡ kaltinamojo V. S. priteisti 300 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (3 t., b. l. 150). NukentÄjusioji ir civilinÄ ieÅ¡kovÄ G. U. patikslintu civiliniu ieÅ¡kiniu praÅ¡o iÅ¡ kaltinamojo V. S. priteisti 400 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (3 t., b. l. 151). Civilinis ieÅ¡kovas Å iaulių teritorinÄ ligonių kasa civiliniu ieÅ¡kiniu praÅ¡o iÅ¡ kaltinamojo V.
S. priteisti 21 428,54 Eur turtinei žalai atlyginti (3 t., b. l. 72-73). NukentÄjusieji J. U. ir I. Z. U. civilinių ieÅ¡kinių nepateikÄ, nors tokia teisÄ jiems buvo iÅ¡aiÅ¡kinta. DÄl turtinÄs žalos atlyginimo               Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turÄtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavÄs, jeigu nebÅ«tų buvÄ neteisÄtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â ir CK) 6.249 straipsnis 1 dalis).
Žala ir jos dydis, kaip ir kitos svarbios bylos aplinkybÄs, privalo bÅ«ti įrodytos. Civilinis ieÅ¡kovas privalo pateikti turimus dokumentus, susijusius su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu. Jeigu nukentÄjusysis asmuo mirÅ¡ta, jo laidojimo iÅ¡laidas turÄjusiam asmeniui atlygina asmuo, kuris atsakingas už žalÄ , susijusiÄ su nukentÄjusiojo asmens gyvybÄs atÄmimu (CK 6.291 straipsnio 1 dalis).               NukentÄjusioji ir civilinÄ ieÅ¡kovÄ G. V. patikslintame civiliniame ieÅ¡kinyje nurodÄ, kad jos patirtos brolio V.
U. gydymo, priežiÅ«ros ir laidojimo iÅ¡laidos sudaro 3 812 Eur, iÅ¡ jų 2 032 Eur - laidojimo iÅ¡laidos, o likÄ 1 780 Eur (3 812 â 2 032 = 1 780) â gydymo ir priežiÅ«ros iÅ¡laidos (3 t., b. l. 33-34). Byloje esanÄiais įrodymais (nukentÄjusiųjų parodymais, medicininiais dokumentais, iÅ¡laidas patvirtinanÄiais raÅ¡ytiniais įrodymais) neabejotinai nustatyta, kad V. U. dÄl patirtų sumuÅ¡imų nuo 2017 m. balandžio 11 d. iki 2018 m. sausio 6 d. (kada mirÄ) buvo gydomas medicinos įstaigose, visÄ tÄ laikÄ juo rÅ«pinosi artimieji, tame tarpe ir sesuo G.
V., kuri turÄjo iÅ¡laidų. Be to, V. U. 2018 m. sausio 6 d. mirus, G. V. turÄjo ir jo laidojimo iÅ¡laidų. Teismų praktikoje laidojimo iÅ¡laidomis laikomos karsto įgijimo, gÄlių, drabužių, transporto, kitų ritualinių paslaugų, gedulingų pietų, kapo tvarkymo iÅ¡laidos. Å ios kategorijos bylose atlyginamos tik bÅ«tinos, įprastos, vidutinÄs iÅ¡laidos, tai yra tokios, kurios buvo padarytos neperžengiant nuosaikumo ribų ir kurias patvirtina ieÅ¡kovų pateikti įrodymai. Žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į mirusįjį laidojusių asmenų pateiktus dokumentus, įrodanÄius protingas bei pagrįstas laidojimo ir su tuo susijusias iÅ¡laidas (atskaiÄius laidojimo paÅ¡alpas, gautas pagal teisÄs aktus), ir vadovaujantis kitais gautais dokumentais apie žalÄ .
G. V. didžiÄ jÄ dalį turÄtų brolio V. U. gydymo, priežiÅ«ros ir laidojimo iÅ¡laidų pagrindÄ dokumentais (2 t., b. l. 151-179; 3 t., b. l. 35-43), o dokumentais nepagrįstos iÅ¡laidos (kunigo paslaugos â 60 Eur, giedoriams â 150 Eur, fotonuotraukos ir rÄmeliai â 20 Eur) buvo įprastos ir bÅ«tinos laidojimo iÅ¡laidos. TodÄl nukentÄjusiosios ir civilinÄs ieÅ¡kovÄs G. V. civilinis ieÅ¡kinys dalyje dÄl turtinÄs žalos atlyginimo pripažintinas įrodytu. Be to, civilinį ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje teisme pripažino ir kaltinamasis V.
S., o tai yra jo teisÄ (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau â ir CPK) 140 straipsnio 2 dalis). Atkreiptinas dÄmesys į tai, kad nukentÄjusioji iÅ¡ patirtų brolio laidojimo iÅ¡laidų atskaitÄ 304 Eur dydžio laidojimo paÅ¡alpÄ , gautÄ iÅ¡ valstybÄs, ir Å¡ia suma sumažino praÅ¡omos priteisti turtinÄs žalos dydį. TaÄiau nukentÄjusioji, suapvalinusi patirtų iÅ¡laidų sumas, praÅ¡o priteisti daugiau, negu faktiÅ¡kai turÄjo iÅ¡laidų, todÄl priteistinos tik nukentÄjusiosios ir civilinÄs ieÅ¡kovÄs G.
V. faktinÄs turÄtos iÅ¡laidos â 1779,64 Eur gydymo bei priežiÅ«ros iÅ¡laidų (2 t., b. l. 144-179) ir 2031,84 Eur laidojimo iÅ¡laidų, viso 3811,48 Eur. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, nukentÄjusiosios ir civilinÄs ieÅ¡kovÄs G. V. civilinis ieÅ¡kinys dalyje dÄl turtinÄs žalos atlyginimo tenkintinas iÅ¡ dalies, priteisiant jai iÅ¡ Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio kaltinamojo V. S. 3811,48 Eur turtinei žalai atlyginti.               Civilinio ieÅ¡kovo Å iaulių teritorinÄs ligonių kasos, atstovaujanÄios ValstybinÄ ligonių kasÄ prie Sveikatos apsaugos ministerijos, civilinis ieÅ¡kinys dÄl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, iÅ¡ kurio 21 428,54 Eur buvo sumokÄta už V.
U., kuris buvo sužalotas nusikalstamais kaltinamojo V. S. veiksmais, suteiktas asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas, atlyginimo, yra pagrįstas ir įrodytas pažyma (3 t., b. l. 75), be to, šį ieÅ¡kinį teisme pripažino ir kaltinamasis V. S., o tai yra jo teisÄ (CPK 140 straipsnio 2 dalis), todÄl tenkintinas visiÅ¡kai. Žala priteistina iÅ¡ kaltinamojo V. S., nes ji buvo neteisÄtais Å¡io kaltinamojo veiksmais. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ teritorinių ligonių kasų civiliniai ieÅ¡kiniai dÄl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo už nukentÄjusiajam asmeniui suteiktas sveikatos priežiÅ«ros paslaugas nagrinÄjami baudžiamosiose bylose ir priteisiami iÅ¡ kaltininkų, motyvuojant tuo, kad kai nusikaltimu padaroma žala nukentÄjusiojo asmens sveikatai ir nukentÄjusiojo gydymo iÅ¡laidas atlygina institucija, vykdanti privalomÄ jį sveikatos draudimÄ (Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 4, 9 straipsniai), pagal subrogacijÄ ji tampa kreditoriumi deliktinÄje prievolÄje dÄl žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.290 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-378/2010, 2K-146-511/2016 ir kt., Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-397-518/2017).DÄl neturtinÄs žalos atlyginimo              Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinÄ Å¾ala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrÄtimas, emocinÄ depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais.
NeturtinÄ Å¾ala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dÄl nusikaltimo asmens sveikatai ar dÄl asmens gyvybÄs atÄmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.               NeturtinÄs žalos dydį kiekvienÄ kartÄ nustato teismas vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis), atsižvelgdamas į konkreÄioje byloje teismo reikÅ¡mingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotÄ teismų praktikÄ analogiÅ¡kose bylose.
              Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas, pasisakydamas dÄl teisÄs normų, reglamentuojanÄių neturtinÄs žalos atlyginimÄ , yra ne kartÄ pažymÄjÄs, kad neturtinÄs žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (lotyniÅ¡kai restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti pritaikytas visa apimtimi. NeturtinÄ Å¾ala yra dvasinÄ skriauda, kuriÄ tik sÄ lygiÅ¡kai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus reiÅ¡kia tokios piniginÄs satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentÄjusiojo patirtÄ dvasinį sielvartÄ , fizinį skausmÄ , kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 3K-3-103/2009).
NeturtinÄs žalos dydžio įrodinÄjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvienÄ kartÄ nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgdamas į konkreÄioje byloje teismo reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotÄ teismų praktikÄ .              Įstatymų leidÄjas nÄra nustatÄs neturtinÄs žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinÄs nebaigtinį neturtinÄs žalos dydį pagrindžianÄių kriterijų sÄ raÅ¡Ä , todÄl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskrecijÄ sprÄsti dÄl teisingo žalos atlyginimo nukentÄjusiam asmeniui.
Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktikoje pažymÄta, kad įstatyme nustatytas neturtinÄs žalos dydžiui reikÅ¡mingų kriterijų sÄ raÅ¡as laikytinas pagrindiniu (universaliu), todÄl jame įtvirtinti kriterijai turÄtų bÅ«ti teismo iÅ¡tirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo dydžio. Å is sÄ raÅ¡as yra nebaigtinis, todÄl teismas turi aiÅ¡kintis ir vertinti konkreÄiai bylai svarbias neturtinÄs žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikÅ¡mingus nustatant tokio pobÅ«džio žalos dydį, į kurių visumÄ Ä¯eina ir aplinkybÄs, dÄl kurių neturtinÄs žalos atlyginimo dydis gali bÅ«ti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamÄ , nes kiekvienu konkreÄiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinÄ vertybÄ ir neturtinÄ Å¾ala patiriama individualiai (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 3K-3-171/2011).
Nustatydamas neturtinÄs žalos dydį, teismas taip pat privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiÅ¡kinant teisÄs normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkreÄios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrÄ . Ä®statymų leidÄjas neatskleidžia Å¡ių principų turinio, nes jų aiÅ¡kinimas ir taikymas kiekvienu konkreÄiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių.               Kaip jau buvo minÄta, neturtinÄs žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje.
Jie apibrÄžiami konkreÄiais ir vertinamaisiais požymiais. SprÄsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinÄs žalos atlyginimo dydžio klausimÄ , teismas turi atsižvelgti į:
1) neturtinÄs žalos pasekmes;
2) žalÄ padariusio asmens kaltÄ;
3) žalÄ padariusio asmens turtinÄ padÄtį;
4) tai, ar padaryta turtinÄ Å¾ala, į padarytos turtinÄs žalos dydį;
5) kitas turinÄias reikÅ¡mÄs bylai aplinkybes;
6) sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Å ioje teisÄs normoje nurodytas kriterijų sÄ raÅ¡as nÄra baigtinis. NeturtinÄs žalos dydis nustatomas pagal bylai reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ . Tai reiÅ¡kia, kad teismo sprendime nepakanka vien formalaus neturtinÄs žalos dydžio kriterijų nurodymo: jie turi bÅ«ti iÅ¡nagrinÄti, įvertinant kiekvieno atskiro kriterijaus ir jų visumos reikÅ¡mÄ konkreÄiam neturtinÄs žalos atlyginimo dydžiui nustatyti.              Neturtine žala laikomas teisÄs saugomoms ir ginamoms neturtinÄms, nematerialioms vertybÄms pakenkimas.
Tokia žala gali bÅ«ti padaroma pažeidžiant skirtingus gÄrius. Be abejo, žmogaus sveikata, gyvybÄ yra aukÅ¡Äiausios vertybÄs, todÄl iÅ¡gyvenimai, sukelti dÄl asmeniui gyvybiÅ¡kai svarbių dalykų, yra ypaÄ dideli. Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinÄs žalos dydį, yra jos sukeltos pasekmÄs, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtakÄ Å¾mogaus gyvenimo kokybei, darbinei veiklai, Å¡eiminiam gyvenimui.               Akivaizdu, kad dÄl V.
U. sužalojimų, ilgo jo gydymo bei netikÄtos mirties jo artimieji â sesuo G. V. bei vaikai L. U. ir G. U. patyrÄ neturtinÄ Å¾alÄ â dvasinius iÅ¡gyvenimus, sukrÄtimÄ , emocinÄ depresijÄ . NukentÄjusysis L. U. patikslintame civiliniame ieÅ¡kinyje nurodÄ, kad jis iki Å¡iol yra sukrÄstas dÄl įvykusių įvykių (tÄvo sužalojimo, jo bÅ«klÄs po sužalojimo ir mirties). Ä®vykio pasekmÄs negrįžtamai pažeidÄ jo dvasinÄ pusiausvyrÄ , patirti iÅ¡gyvenimai bei dvasinis skausmas neigiamai paveikÄ jo sveikatÄ .
IeÅ¡kinyje nukentÄjusysis nurodÄ, kad jį su tÄvu siejo glaudÅ«s tarpusavio ryÅ¡iai (3 t., b. l. 150). AnalogiÅ¡kas aplinkybes patikslintame civiliniame ieÅ¡kinyje nurodÄ ir nukentÄjusioji G. U., kuri jos tÄvo V. U. sužalojimo metu dar buvo nepilnametÄ (gimusi (duomenys neskelbtini)), mokÄsi Å . J. J. gimnazijos 12 klasÄje (pažyma apie asmens duomenis) (3 t., b. l. 151). BylÄ nagrinÄjant teisme nukentÄjusysis L. U. parodÄ, kad jo santykiai su tÄÄiu buvo labai geri, kasdien su juo bendraudavo telefonu.
Kai jis grįždavo į Å ., visada susitikdavo su tÄvu. TÄvų iÅ¡tuoka jo ir tÄvo santykiams įtakos neturÄjo. VisÄ laikÄ iki pat tÄÄio mirties jį lankÄ ligoninÄje, matÄ, kaip jo bÅ«klÄ tai pasunkÄdavo, tai pagerÄdavo. Jam atrodo, kad tÄvui labai skaudÄjo, jis jautÄ fizines kanÄias. Visiems buvo sunku iÅ¡gyventi tokiÄ tÄvo bÅ«klÄ. Nors jis studijavo ir gyveno Vilniuje, tÄtis jam padÄdavo ir finansiÅ¡kai (3 t., b. l. 164-165). NukentÄjusioji G. U. teisme parodÄ, kad jos ir tÄÄio V.
U. santykiai buvo labai artimi ir geri. Su juo bendraudavo nuolat, susitikdavo kiekvienÄ dienÄ , nes gyveno tame paÄiame kieme (daugiabutyje). JÄ asmeniÅ¡kai tÄÄio trauma (sumuÅ¡imas) labai skaudžiai palietÄ, sunkiai tai iÅ¡gyveno. Sunku buvo ir mokykloje, ten nesuprasdavo jos, kadangi ji dažnai iÅ¡sipraÅ¡ydavo iÅ¡ pamokų, nes norÄdavo aplankyti tÄtį ligoninÄje. Ä®vykio metu dar buvo nepilnametÄ, dar gaudavo iÅ¡laikymÄ iÅ¡ tÄÄio. DÄl tÄÄio sumuÅ¡imo pablogÄjo ir jos sveikata, taÄiau į medikus ji nesikreipÄ, bet bendravo su specialistais.
Po įvykio jautÄ baimÄ, nerimÄ . Sunkus buvo suprasti, kad taip bus ir ateityje. Kai pirmÄ kartÄ pamatÄ tÄvÄ po sumuÅ¡imo buvo Å¡okiruota â jis buvo neatpažįstamas, galva buvo stipriai sumuÅ¡ta (3 t., b. l. 165-166). NukentÄjusioji G. V. teisme parodÄ, kad jos santykiai su broliu buvo labai artimi. Jos Å¡eima (vyras ir vaikai) be galo brolį mylÄjo. Visi labai iÅ¡gyveno dÄl Å¡ios nelaimÄs. Po brolio skyrybų jis gyveno pas juos namuose. Su broliu bendravo labai dažnai. Nuo pat brolio sumuÅ¡imo jį nuolat slaugÄ ligoninÄse.
VisÄ naÅ¡tÄ (brolio priežiÅ«ros) dalinosi ji, mama ir brolio gyvenimo draugÄ. Kai pamatÄ brolį po sumuÅ¡imo jÄ iÅ¡tiko Å¡okas â brolio atpažinti nebuvo įmanoma, veidas visas buvo mÄlynas ir iÅ¡tinÄs, dvigubai didesnis nei iÅ¡ tiesų. Nuo tos akimirkos, kai pamatÄ brolį, prasidÄjo jų koÅ¡maras, kuris tÄsÄsi 9 mÄnesius. Jai sunku žodžiais nupasakoti, kaip jÄ paveikÄ brolio mirtis. Liko tuÅ¡Äia vietÄ Å¡irdyje (3 t., b. l. 166-167).              Nors nukentÄjusieji L.
U., G. U. ir G. V. jų tÄvo (brolio) V. U. sumuÅ¡imo (mirties) metu negyveno su V. U., taÄiau aukÅ¡Äiau minÄti nukentÄjusiųjų parodymai patvirtina, kad jų santykiai su žuvusiuoju V. U. buvo labai artimi, jie nuolat bendravo, vienas kitÄ palaikÄ, padÄdavo įvairiose gyvenimo situacijose. NetikÄti Å¡ių nukentÄjusiųjų parodymais nÄra jokio pagrindo, kadangi juos patvirtina ir nukentÄjusiųjų J. U. bei I. Z. U., nepareiÅ¡kusių civilinių ieÅ¡kinių, parodymai, o duomenų, paneigianÄių Å¡iuos nukentÄjusiųjų parodymus, byloje nÄra.
NukentÄjusiosios G. U. neturtinÄ Å¾alÄ dÄl tÄvo sumuÅ¡imo ir žūties didina ir ta jau minÄta aplinkybÄ, kad ji tÄvo sumuÅ¡imo ir gydymo metu buvo nepilnametÄ, mokÄsi mokykloje, buvo tÄvo iÅ¡laikoma. Skirtingai nei kitose tokio pobÅ«džio (dÄl nužudymų) bylose, nukentÄjusieji L. U., G. U. ir G. V. patyrÄ didesnÄ neturtinÄ Å¾alÄ , nes iki jų artimojo V. U. mirties jis labai ilgÄ laikÄ (beveik devynis mÄnesis) buvo gydomas įvairiose gydymo įstaigose, jo bÅ«klÄ dažnai bÅ«davo sunki, dÄl patirtų sužalojimų V.
U. negalÄjo normaliai bendrauti su artimaisiais, negalÄjo judÄti, jis juto nuolatinį fizinį skausmÄ , ir visÄ tai matÄ nukentÄjusieji, kurie juo visÄ tÄ ilgÄ laikÄ rÅ«pinosi. Be to, nukentÄjusieji visÄ tÄ laikÄ , kol V. U. buvo gydomas, juto baimÄ ir nerimÄ dÄl jo bÅ«klÄs ir ateities, o taip pat, savaime suprantama, turÄjo ir didelių nepatogumų, kadangi turÄjo nuolat lankyti V. U., juo rÅ«pintis, dÄl ko buvo sutrikdyta įprastinÄ nukentÄjusiųjų veikla.               Nustatant neturtinÄs žalos dydį atsižvelgtina ir į tai, kad Å¡i žala nukentÄjusiesiems L.
U., G. U. ir G. V. buvo padaryta tyÄiniais nusikalstamais kaltinamojo V. S. veiksmais (nustatyta, kad jis veikÄ netiesiogine tyÄia (BK 15 straipsnio 3 dalis)). Akivaizdu, kad kai neturtinÄ Å¾ala padaroma tyÄiniais kaltininko veiksmais, padaroma didesnÄ neturtinÄ Å¾ala nei neatsargios veikos atveju. Tiesa, reikia pastebÄti, kad realiai teismų praktika nuÄjo kitu keliu â pastebima tendencija, kad už tyÄinius nusikaltimus, kurių metu sutrikdoma žmogaus sveikata ar atimama gyvybÄ, paprastai priteisiamas mažesnis neturtinÄs žalos atlyginimas nei neatsargių nusikaltimų atveju, esant tokioms paÄioms pasekmÄms, ypaÄ tai akivaizdu gyvybÄs atÄmimo atvejais.
              Kaip jau buvo minÄta, vienas iÅ¡ Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytų kriterijų, galinÄių turÄti įtakos neturtinÄs žalos atlyginimo dydžio nustatymui, yra žalÄ padariusio asmens turtinÄ padÄtis, tai yra jo turimas turtas ir gaunamos pajamos. Nors žalÄ padariusio asmens turtinÄ padÄtis sveikatos sužalojimo ar gyvybÄs atÄmimo atveju negali bÅ«ti lemiamas kriterijus nustatant neturtinÄs žalos dydį, pažymÄtina, kad, nustatydamas neturtinÄs žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti.
Kad ir kokie skaudÅ«s bÅ«tų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumÄ ir taip nustatyti maksimaliai teisingÄ , situacijÄ atitinkantį neturtinÄs žalos atlyginimo dydį. Nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolÄs atlyginti padarytÄ neturtinÄ Å¾alÄ , svarbu užtikrinti, kad žalos padarÄs asmuo realiai galÄtų sumokÄti nukentÄjusiajam priteistÄ neturtinÄs žalos dydį ir bÅ«tų suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greiÄiau, o nukentÄjÄs asmuo realiai gautų jam priteistÄ sumÄ .
Toks kriterijus svarbus siekiant teismo sprendimu protingos abiejų Å¡alių interesų pusiausvyros. Kaltinamasis V. S. nusikalstamos veikos padarymo metu niekur nedirbo (2 t., b. l. 28-30), Å¡iuo metu atlieka laisvÄs atÄmimo bausmÄ pataisos namuose, jokio nekilnojamojo turto neturi (2 t., b. l. 61), duomenų apie kokį nors kilnojamÄ jį turtÄ byloje nÄra. Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes darytina iÅ¡vada, kad kaltinamojo V. S. turtinÄ padÄtis Å¡iuo metu yra bloga, taÄiau, atsižvelgus į tai, kad V.
S. yra pakankamai jaunas, darbingas, neturi sveikatos problemų, jo galimybÄs ateityje dirbti ir uždirbti yra realios. Teismas konstatuoja, kad kaltinamojo V. S. Å¡iuo metu esanÄiÄ turtinÄ padÄtį sÄ lygojo jo paties pasirinktas gyvenimo bÅ«das (nusikalstamų veikų darymas, vengimas dirbti), o ne objektyvios priežastys, todÄl Å¡i aplinkybÄ negali bÅ«ti pripažinta svarbia, nustatant nukentÄjusiesiems padarytos neturtinÄs žalos dydį.               Nustatant neturtinÄs žalos atlyginimÄ , atsižvelgiama ir į padarytos turtinÄs žalos dydį.
Å is kriterijus reikÅ¡mingas nusikalstamų veikų nuosavybei ir turtinÄms teisÄms bylose, kuriose prioritetas teikiamas turtinių teisių atkÅ«rimui, ir mažiau reikÅ¡mingas sveikatos sutrikdymo ir gyvybÄs atÄmimo byloje. Pažeidus nematerialias vertybes, tokias kaip asmens sveikata, gyvybÄ, seksualinio apsisprendimo laisvÄ ir kt., padarytos turtinÄs žalos atlyginimo dydis neturtinÄs žalos atlyginimo dydžio nustatymui įtakos nedaro (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-63/2006).
DÄl Å¡ių priežasÄių neakcentuotinas kaltinamojo V. S. nusikaltimu padarytos turtinÄs žalos dydis, tik atsižvelgtina į tai, nukentÄjusiesiems L. U. G. U. nusikaltimu turtinÄ Å¾ala nebuvo padaryta, o nukentÄjusiosios G. V. reikalaujamas priteisti turtinÄs žalos dydis (3 812 Eur), lyginant su kitomis tokio pobÅ«džio bylomis, nÄra didelis. Didžiausia kaltinamojo V. S. nusikaltimu padaryta turtinÄ Å¾ala yra žala Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, iÅ¡ kurio 21 428,54 Eur buvo sumokÄta už V.
U. suteiktas asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas, taÄiau, teismo įsitikinimu, žala Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui negali turÄti įtakos nukentÄjusiesiems padarytos neturtinÄs žalos dydžiui.              Teismas, nustatydamas neturtinÄs žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas turinÄias reikÅ¡mÄs bylai aplinkybes, pavyzdžiui, nukentÄjusiojo asmenines savybes bei jo elgesį, jei Å¡ios aplinkybÄs yra reikÅ¡mingos bylai. Nustatant neturtinÄs žalos dydį Å¡ioje byloje svarbu yra ir tai, kad nÄra jokių duomenų apie tai, kad žuvusiojo V.
U. veiksmai bÅ«tų turÄjo kokios nors įtakos kaltinamojo V. S. veiksmams, kad pats žuvusysis bÅ«tų iÅ¡provokavÄs konfliktÄ ar elgÄsis neatsargiai. Parenkant neturtinÄs žalos dydį atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis V. S. V. U. nužudÄ nesant BK 129 straipsnio 2 dalyje numatytų kvalifikuojanÄių aplinkybių.              Teisingumas, protingumas ir sÄ Å¾iningumas yra bendrieji teisÄs principai, kuriais privalo vadovautis teismas, aiÅ¡kindamas ir taikydamas įstatymus (CK 1.5 straipsnis).
Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje specialiai pabrÄžiamas jų taikymo bÅ«tinumas, nustatant neturtinÄs žalos atlyginimo dydį. Ä®statymų leidÄjas nei baudžiamajame, nei civiliniame įstatyme neatskleidžia Å¡ių principų turinio, nes jų aiÅ¡kinimas ir taikymas kiekvienu konkreÄiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių. Teisingumas, protingumas ir sÄ Å¾iningumas yra vertybiniai kriterijai, sudarantys galimybes teismui kiekvienoje byloje sprÄsti žalos atlyginimo klausimÄ , nes įstatymų leidÄjas negali kiekvienai faktinei situacijai sukurti specialios taisyklÄs ar sprendimo varianto.
MinÄti principai leidžia atsižvelgti į konkreÄios bylos ypatumus, užpildyti teisinio reglamentavimo spragas.              Nustatant neturtinÄs žalos dydį Å¡ioje byloje bÅ«tina atsižvelgti ir į teismų praktikÄ analogiÅ¡kose bylose. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarime ,,DÄl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 4, 165 straipsnių (2002 m. vasario 28 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijaiâ nurodyta, kad ,,teismams sprendžiant bylas precedento galiÄ turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiÅ¡kose bylose, tai yra precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinÄs aplinkybÄs yra tapaÄios arba labai panaÅ¡ios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi bÅ«ti taikoma ta pati teisÄ, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas.
Precedentų konkurencijos atveju (kai yra keli skirtingi analogiÅ¡kose bylose priimti teismų sprendimai) turi bÅ«ti vadovaujamasi aukÅ¡tesnÄs instancijos (aukÅ¡tesnÄs grandies) teismo sukurtu precedentuâ. Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas ne vienoje byloje yra pasakÄs, kad neturtinÄs žalos dydis yra daugiau fakto (o tai yra pirmosios ir apeliacinÄs instancijos teismų nagrinÄjimo dalykas), o ne teisÄs klausimas (pvz. Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-137-693/2017).
TodÄl Å¡iuo atveju aktualesnÄ yra Lietuvos apeliacinio teismo ir apygardų teismų praktika nužudymų bylose. IÅ¡analizavus Lietuvos apeliacinio teismo ir apygardų teismų 2015-2018 metų praktikÄ nustatant neturtinÄs žalos dydį nužudymų bylose matyti, kad vienam nukentÄjusiajam priteistinos neturtinÄs žalos dydis dažniausiai svyruoja nuo 3 000 eurų iki 30 000 eurų. Atkreiptinas dÄmesys į tai, kad minimalus 3 000 eurų â 5 000 eurų neturtinÄs žalos dydis priteisiamas tada, kai nustatoma, kad nužudytojo ir jo giminaiÄio (nukentÄjusiuoju pripažinto asmens) ryÅ¡iai nebuvo labai artimi (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-481-453/2017, 1A-322-453/2018 ir kt.), o maksimalus 30 000 eurų neturtinÄs žalos dydis priteisiamas tada, kai nustatomi labai tamprÅ«s ryÅ¡iai tarp nužudytojo ir jo giminaiÄio (nukentÄjusiuoju pripažinto asmens), ir dažniausiai tada, kai byloje neturtinÄ Å¾ala priteisiama tik vienam nukentÄjusiajam (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-204-150/2017, 1A-255-177/2017, 1A-56-449/2018 ir kt.).              Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytais kriterijais ir įvertinÄs visas reikÅ¡mingas aplinkybes, kurios aptartos aukÅ¡Äiau, konstatuoja, kad nukentÄjusiosios ir civilinÄs ieÅ¡kovÄs G.
V. neturtinÄs žalos dÄl brolio V. U. sužalojimo ir mirties dydis yra 10 000 eurų, todÄl nukentÄjusiosios ir civilinÄs ieÅ¡kovÄs G. V. civilinis ieÅ¡kinys dalyje dÄl neturtinÄs žalos priteisimo tenkintinas visiÅ¡kai ir jai iÅ¡ kaltinamojo V. S., atsakingo už žalos padarymÄ , priteistina 10 000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Atkreiptinas dÄmesys į tai, kad toks neturtinÄs žalos dydis atitinkÄ teismų formuojamÄ praktikÄ analogiÅ¡kose bylose (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-71-197/2017, 1A-307-177/2017 ir kt.)               NukentÄjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovų L.
U. bei G. U. reikalaujamas priteisti neturtinÄs žalos dydis (atitinkamai 300 000 eurų ir 400 000 eurų), yra aiÅ¡kiai per didelis, prieÅ¡tarauja teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams bei formuojamai teismų praktikai, todÄl mažintinas atitinkamai iki 20 000 eurų (L. U.) ir 22 000 eurų (G. U.). Teismas atkreipia dÄmesį į tai, kad toks neturtinÄs žalos dydis atitinka ir teismų praktikÄ analogiÅ¡kose bylose, kai neturtinÄ Å¾ala priteisiama nužudytojo asmens vaikams (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-468-307/2017, 1A-307-177/2017, Nr. 1A-397-518/2017, 1A-327-453/2017, 1A-71-197/2017 ir kt.).
Didesnis, artimas maksimaliam teismų praktikoje nustatytam neturtinÄs žalos dydžiui â 30 000 Eur), neturtinÄs žalos dydis Å¡iems nukentÄjusiesiems nepriteistinas todÄl, kad, kaip jau buvo minÄta, kaltinamasis V. S. privalÄs atlyginti neturtinÄ Å¾alÄ net trims nukentÄjusiesiems, o bendras iÅ¡ jo priteistinos neturtinÄs žalos dydis siekia 52 000 eurų, be to, kaltinamasis V. S. privalÄs atlyginti ir didelį Å iaulių teritorinÄs ligonių kasos ieÅ¡kinį. Taip pat, kaip jau buvo minÄta, atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis V.
S. įvykdÄ nužudymÄ nesant BK 129 straipsnio 2 dalyje nurodytų Å¡iÄ veikÄ kvalifikuojanÄių aplinkybių. NukentÄjusiajai ir civilinei ieÅ¡kovei G. U. nustatytinas didesnis neturtinÄs žalos dydis, kadangi ji įvykio (jos tÄvo V. U. sumuÅ¡imo) metu dar buvo nepilnametÄ, mokÄsi gimnazijoje, buvo tÄvo iÅ¡laikoma, todÄl, teismo įsitikinimu, patyrÄ didesnÄ neturtinÄ Å¾alÄ nei jos vyresnis brolis L. U.. Likusioje dalyje nukentÄjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovų L. U. bei G.
U. civiliniai ieÅ¡kiniai dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo atmestini kaip nepagrįsti. Daiktai ir kiti klausimai               Daiktai, turintys reikÅ¡mÄs nusikalstamai veikai tirti ir nagrinÄti:              1) mobilaus ryÅ¡io telefonas âSony Experiaâ ir du raktų ryÅ¡uliai, 2017 m. balandžio 13 d. paimti iÅ¡ sulaikytojo V. S. (1 t., b. l. 154-156) ir saugomi prie bylos (2 t., b. l. 74), nuosprendžiui įsiteisÄjus, grÄ Å¾intini kaltinamajam V.
S. arba jo įgaliotam asmeniui, o Å¡iems asmenims per du mÄnesius nuo nuosprendžio įsiteisÄjimo nepateikus raÅ¡ytinio praÅ¡ymo dÄl Å¡ių daiktų grÄ Å¾inimo Å iaulių apygardos teismo raÅ¡tinei, jie sunaikintini, kadangi yra menkaverÄiai ir negali bÅ«ti sunaudoti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas);              2) mÄlynos spalvos striukÄ, Å¡epetys (Å¡luota), trys medinio Å¡luotos koto dalys, daktiloskopinÄ plokÅ¡telÄ, aÅ¡tuonios cigareÄių nuorÅ«kos, speciali Å¡luostÄ su biologiniu pÄdsaku, paimti 2017 m. balandžio 11 d.
įvykio vietos apžiÅ«ros metu (1 t., b. l. 7-17), sportinÄs kelnÄs, džemperis ir sportiniai bateliai, paimti 2017 m. balandžio 12 d. iÅ¡ sulaikytojo V. S. (1 t., b. l. 166), saugomi prie bylos (2 t., b. l. 74), nuosprendžiui įsiteisÄjus, sunaikintini, kadangi yra menkaverÄiai ir negali bÅ«ti sunaudoti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas);              3) kompaktinÄ plokÅ¡telÄ su įraÅ¡u (pokalbiai su Bendrojo pagalbos centro operatoriais) ir kompaktinÄ plokÅ¡telÄ su mobilaus ryÅ¡io abonentų telekomunikacijos įvykių iÅ¡klotinÄmis, saugomos prie bylos (2 t., b. l. 74), nuosprendžiui įsiteisÄjus, paliktinos prie bylos.              ValstybÄs garantuojamos teisinÄs pagalbos tarnybos Å iaulių skyrius pateikÄ patikslintas pažymas Nr. ((duomenys neskelbtini) dÄl valstybÄs garantuojamos teisinÄs pagalbos iÅ¡laidų, iÅ¡ kurių matyti, kad nukentÄjusiajam L.
U. suteiktos garantuojamos teisinÄs pagalbos iÅ¡laidos sudaro 204,75 Eur, o nukentÄjusiajai G. U. suteiktos garantuojamos teisinÄs pagalbos iÅ¡laidos sudaro 348,79 Eur, viso 553,54 Eur. Å ios iÅ¡laidos pripažintos proceso iÅ¡laidomis ir priteistinos iÅ¡ kaltinamojo V. S.. Kaltinamajam iÅ¡aiÅ¡kintina, kad valstybÄs garantuojamos teisinÄs pagalbos iÅ¡laidos mokamos į ValstybinÄs mokesÄių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ sias sÄ skaitas pasirinktuose bankuose, nurodant juridinio asmens kodÄ â (duomenys neskelbtini), įmokos kodÄ â 5630, mokÄjimo paskirtį â įmoka už suteiktÄ antrinÄ teisinÄ pagalbÄ .              IÅ¡laidos, susidariusios dÄl objektų tyrimų, nepripažintinos proceso iÅ¡laidomis ir nepriteistinos iÅ¡ kaltinamojo V.
S., kadangi Å¡iuos tyrimus atliko valstybÄs įstaigų specialistai kaip tarnybinÄ užduotį (BPK 103 straipsnio 1 dalies 3 punktas).               NagrinÄjimo teisme dalyviams iÅ¡aiÅ¡kintina nuosprendžio apskundimo tvarka ir terminai, žodinio ir raÅ¡ytinio apeliacinio proceso sÄ lygos (BPK 308 straipsnio 4 dalis).               Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-310 straipsniais, n u s p r e n d ž i a :
              V. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti laisvÄs atÄmimu 11 (vienuolikai) metų 6 (Å¡eÅ¡iems) mÄnesiams.              Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalies, 3 dalies taisyklÄmis, prie Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos laisvÄs atÄmimo bausmÄs pridÄti dalį pagal MarijampolÄs rajono apylinkÄs teismo 2016 m. liepos 27 d. nuosprendį neatliktos laisvÄs atÄmimo bausmÄs, ir paskirti galutinÄ subendrintÄ bausmÄ - laisvÄs atÄmimÄ 11 (vienuolikai) metų 9 (devyniems) mÄnesiams.              BausmÄ paskirti atlikti pataisos namuose.              BausmÄs atlikimo pradžiÄ skaiÄiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.              Į bausmÄs laikÄ Ä¯skaityti laikinajame sulaikyme ir suÄmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2017 m. balandžio 11 d. iki 2017 m. gegužÄs 11 d.              Iki nuosprendžio įsiteisÄjimo V.
S. kardomosios priemonÄs neskirti.               NukentÄjusiosios ir civilinÄs ieÅ¡kovÄs G. V. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir jai iÅ¡ kaltinamojo V. S. priteisti 3 811,48 Eur (tris tÅ«kstanÄius aÅ¡tuonis Å¡imtus vienuolika eurų ir 48 centus) turtinei žalai atlyginti bei 10 000 Eur (deÅ¡imt tÅ«kstanÄių eurų) neturtinei žalai atlyginti, viso 13 811,48 Eur (trylika tÅ«kstanÄių aÅ¡tuonis Å¡imtus vienuolika eurų ir 48 centus).              NukentÄjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo L.
U. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir jam iÅ¡ kaltinamojo V. S. priteisti 20 000 Eur (dvideÅ¡imt tÅ«kstanÄių eurų) neturtinei žalai atlyginti.              NukentÄjusiosios ir civilinÄs ieÅ¡kovÄs G. U. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir jai iÅ¡ kaltinamojo V. S. priteisti 22 000 Eur (dvideÅ¡imt du tÅ«kstanÄius eurų) neturtinei žalai atlyginti.              Likusioje dalyje nukentÄjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovų G.
V., L. U. bei G. U. civilinius ieÅ¡kinius atmesti.               Civilinio ieÅ¡kovo â Å iaulių teritorinÄs ligonių kasos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinÄ (duomenys neskelbtini), civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai ir jos atstovaujamai Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos iÅ¡ kaltinamojo V. S. priteisti 21 428,54 Eur (dvideÅ¡imt vienÄ tÅ«kstantį keturis Å¡imtus dvideÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus ir 54 centus) Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto patirtų iÅ¡laidų, patirtų už V.
U. suteiktas sveikatos priežiÅ«ros paslaugas, atlyginimo.              Daiktus, turinÄius reikÅ¡mÄs nusikalstamai veikai tirti ir nagrinÄti:              1) mobilaus ryÅ¡io telefonÄ âSony Experiaâ ir du raktų ryÅ¡ulius, 2017 m. balandžio 13 d. paimtus iÅ¡ sulaikytojo V. S. ir saugomus prie bylos, nuosprendžiui įsiteisÄjus, grÄ Å¾inti kaltinamajam V. S. arba jo įgaliotam asmeniui, o Å¡iems asmenims per du mÄnesius nuo nuosprendžio įsiteisÄjimo nepateikus raÅ¡ytinio praÅ¡ymo dÄl Å¡ių daiktų grÄ Å¾inimo Å iaulių apygardos teismo raÅ¡tinei, juos sunaikinti;              2) mÄlynos spalvos striukÄ, Å¡epetį (Å¡luotÄ ), tris medinio Å¡luotos koto dalis, daktiloskopinÄ plokÅ¡telÄ, aÅ¡tuonias cigareÄių nuorÅ«kas, specialiÄ Å¡luostÄ su biologiniu pÄdsaku, paimtus 2017 m. balandžio 11 d.
įvykio vietos apžiÅ«ros metu, bei sportines kelnes, džemperį ir sportinius batelius, paimtus 2017 m. balandžio 12 d. iÅ¡ sulaikytojo V. S. ir saugomus prie bylos, nuosprendžiui įsiteisÄjus, sunaikinti;             3) kompaktinÄ plokÅ¡telÄ su garso įraÅ¡u (pokalbiai su Bendrojo pagalbos centro operatoriais) ir kompaktinÄ plokÅ¡telÄ su mobilaus ryÅ¡io abonentų telekomunikacijos įvykių iÅ¡klotinÄmis, saugomas prie bylos, nuosprendžiui įsiteisÄjus, palikti prie bylos.              NukentÄjusiesiems L.
U. ir G. U. suteiktos valstybÄs garantuojamos teisinÄs pagalbos iÅ¡laidas - 553,54 Eur (penkis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt tris eurus ir 54 centus) pripažinti proceso iÅ¡laidomis ir jas priteisti į valstybÄs pajamas iÅ¡ kaltinamojo V. S.. Kaltinamajam iÅ¡aiÅ¡kinti, kad valstybÄs garantuojamos teisinÄs pagalbos iÅ¡laidos mokamos į ValstybinÄs mokesÄių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ sias sÄ skaitas pasirinktuose bankuose, nurodant juridinio asmens kodÄ â (duomenys neskelbtini), įmokos kodÄ â (duomenys neskelbtini), mokÄjimo paskirtį â įmoka už suteiktÄ antrinÄ teisinÄ pagalbÄ .              Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o V.
S. nuo jo nuoraÅ¡o įteikimo dienos, gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Å iaulių apygardos teismÄ .              IÅ¡aiÅ¡kinti nagrinÄjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinÄjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. ApeliacinÄs instancijos teismas bylas nagrinÄja žodinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Lietuvos Respublikos BPK 3251 straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinÄjama raÅ¡ytinio proceso tvarka.
ApeliacinÄs instancijos teisme byla negali bÅ«ti nagrinÄjama raÅ¡ytinio proceso tvarka, kai:
1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, iÅ¡teisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padÄtį bloginanÄiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dÄl nuosprendyje iÅ¡dÄstytos teismo iÅ¡vados neatitikimo bylos aplinkybių arba dÄl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priÄmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turÄjo bÅ«ti taikomos priverÄiamosios medicinos prievartos priemonÄs;
2) proceso dalyvis praÅ¡o nagrinÄti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka;
3) byloje bÅ«tina atlikti įrodymų tyrimÄ arba iÅ¡klausyti žodinius proceso dalyvių paaiÅ¡kinimus. Apeliaciniame skunde turi bÅ«ti motyvuoti apelianto praÅ¡ymai dÄl bylos nagrinÄjimo žodinio ar raÅ¡ytinio proceso tvarkos. TeisÄjas                                                                                      Laisvydas ZederÅ¡tremas