Legislator Case Law & Legislation
14c26dca-ccc7-4890-b7bd-fb0201f80d05 AI generated

14c26dca-ccc7-4890-b7bd-fb0201f80d05 · Å iaulių apygardos teismas

Case Number 14c26dca-ccc7-4890-b7bd-fb0201f80d05
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

S., jo gynėjai advokatei Lionei Musteikienei,nukentėjusiesiems ir civiliniams ieÅ¡kovams G. U., L. U. ir G. V.,nukentėjusiųjų G. U. ir L. U. atstovui advokatui Modestui Å važui, nukentėjusiesiems J. U. ir I. Z. U,specialistui Henrikui Daujotui,nedalyvaujant civilinio ieÅ¡kovo Å iaulių teritorinės ligonių kasos atstovei V. Ž.,              vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje               V.

Legislator headnote

AI generated

14c26dca-ccc7-4890-b7bd-fb0201f80d05 · Å iaulių apygardos teismas: Kaltinamasis V. S. teisme parodė, kad 2017 m. balandžio 10 d. gerai atsimena. Tai buvo darbo diena, kadangi buvo nuvykęs į Å . arenÄ tartis dėl darbo. Tuo metu gyveno pas S. P., su kuria susipažino tų pačių metų vasario mėnesį. Apie 15 val. su S. P. išėjo pas kaimynÄ K. L. (kurį vadino K.) kepti Å¡aÅ¡lykų. Ten kepė Å¡aÅ¡lykus, iÅ¡gėrinėjo. Vėliau prie jų prisijungė ir K. pakviestas V., kuris su draugu tame pačiame kieme remontavo automobilį. V. pažinojo nuo 2016 metų, kai atvažiavo gyventi pas motinÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                                     Baudžiamoji byla Nr. 1-53-744/2018                                                                      Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17236-2017-2                                                                      Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.3.6;

                                                                       1.1.4.7; 1.1.7.2.5; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.11;                                                                        1.2.3.1.1; 2.1.8; 2.1.14; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2;                                                                        2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.4.1.2; 2.4.1.3                                                                                           (S)                      ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugpjūčio 23 d.Šiauliai               Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Laisvydas Zederštremas,sekretoriaujant Jolantai Plungienei,dalyvaujant prokurorei Jūratei Tamašauskienei,kaltinamajam V.

S., jo gynėjai advokatei Lionei Musteikienei,nukentėjusiesiems ir civiliniams ieÅ¡kovams G. U., L. U. ir G. V.,nukentėjusiųjų G. U. ir L. U. atstovui advokatui Modestui Å važui, nukentėjusiesiems J. U. ir I. Z. U,specialistui Henrikui Daujotui,nedalyvaujant civilinio ieÅ¡kovo Å iaulių teritorinės ligonių kasos atstovei V. Ž.,              vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje               V.

S., gimęs (duomenys neskelbtini) rajone, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ prie V. rajono savivaldybės, Å¡iuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę M. pataisos namuose, pradinio iÅ¡silavinimo, nedirbantis, nevedęs, teistas:              1) 2004 m. kovo 9 d. VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį – areÅ¡tu 30 parų, bausmės vykdymÄ atidedant 2 metams (BK 92 straipsnis);

              2) 2004 m. lapkričio 26 d. VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 8 dalį (su 2004 m. kovo 9 d. VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme) – laisvės atėmimu 4 mėnesiams, bausmės vykdymÄ atidedant 2 metams (BK 92 straipsnis);              3) 2004 m. gruodžio 20 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 64 straipsnio 1 ir 3 dalis (su pagal 2004 m. kovo 9 d.

VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo nuosprendį neatlikta bausme) – areÅ¡tu 60 parų, 2005 m. kovo 2 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi Å¡iuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su 2004 m. lapkričio 26 d. VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 mėnesiams;              4) 2005 m. rugpjūčio 2 d. VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ â€“ laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, 2005 m. gruodžio 5 d.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartimi, ištaisyta 2006 m. sausio 30 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartimi, subendrintos bausmės, paskirtos 2004 m. lapkričio 26 d. ir 2005 m. rugpjūčio 2 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiais, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 9 mėnesiams (BK 64 straipsnis), 2008 m. sausio 18 d. paleistas iš Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų atlikus bausmę;              5) 2009 m. balandžio 29 d.

Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, 2010 m. gegužės 13 d. paleistas iš Marijampolės pataisos namų lygtinai, neatlikus 5 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausmės (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnis);              6) 2011 m. balandžio 19 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – areštu 25 paroms, 2011 m. birželio 28 d. paleistas iš Marijampolės pataisos namų atlikus bausmę;              7) 2011 m. lapkričio 7 d.

VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – areÅ¡tu 30 paroms, 2012 m. gegužės 25 d. paleistas iÅ¡ Marijampolės pataisos namų atlikus bausmę;              8) 2016 m. liepos 27 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 1 ir 4 dalis, 641 straipsnį – laisvės atėmimu 2 metams, bausmės vykdymÄ atidedant 2 metams (BK 75 straipsnis), 2017 m. kovo 13 d.

Å iaulių apylinkės teismo nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti 2016 m. liepos 27 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtÄ 2 metų laisvės atėmimo bausmę, bausmės neatlikęs, teistumas neiÅ¡nykęs,              kardomoji priemonė nepaskirta,               kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje.               Teismas n u s t a t ė :

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės               Kaltinamasis V. S. nužudė V. U., tai yra 2017 m. balandžio 11 d., laikotarpiu nuo 1.30 val. iki 3 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia sudavė ne mažiau keturiolikos smÅ«gių rankomis bei kojomis V. U. į galvÄ , kaklÄ , pečius, krÅ«tinę, pilvÄ , nugarÄ , juosmenį, klubus, kojas ir tokiu bÅ«du padarė jam sunkų sveikatos sutrikdymÄ - galvos smegenų sumuÅ¡imÄ , kepenų plyÅ¡imÄ su kraujo iÅ¡siliejimu į pilvaplėvės ertmę, kraujo iÅ¡siliejimÄ po kietuoju ir minkÅ¡taisiais galvos smegenų dangalais, kairės akiduobės, kairio virÅ¡utinio žandikaulio lūžius, deÅ¡inės krÅ«tinės lÄ stos pusės III, IV ir V, kairės krÅ«tinės lÄ stos pusės III, IV, V, VII ir VIII Å¡onkaulių lūžius, poodines kraujosruvas galvoje, deÅ¡inės ausies kauÅ¡elyje, abiejų akių vokuose, kakle, abiejuose pečiuose, krÅ«tinės lÄ stos srityje, kraujosruvÄ po kairės akies jungine, odos nubrozdinimus galvoje, deÅ¡inio klubikaulio srityje, deÅ¡inėje blauzdoje; vėliau V.

U. patirta galvos trauma – galvos smegenų sumušimas, komplikavosi dešinio plaučio uždegimu, pasireiškusiu progresuojančiu kvėpavimo funkcijos ir širdies veiklos nepakankamumu, dėl ko 2018 m. sausio 6 d. V. U. mirė. II. Įrodymai ir jų vertinimas               Kaltinamasis V. S. bylos nagrinėjimo teisme metu kaltu prisipažino iš dalies. Jis pripažino muštynių metu sudavęs smūgius V. U., tačiau nepripažino aplinkybės, kad V. U. mirė nuo jo smūgių.

Kaltinamasis V. S. teisme parodė, kad 2017 m. balandžio 10 d. gerai atsimena. Tai buvo darbo diena, kadangi buvo nuvykęs į Å . arenÄ tartis dėl darbo. Tuo metu gyveno pas S. P., su kuria susipažino tų pačių metų vasario mėnesį. Apie 15 val. su S. P. išėjo pas kaimynÄ K. L. (kurį vadino K.) kepti Å¡aÅ¡lykų. Ten kepė Å¡aÅ¡lykus, iÅ¡gėrinėjo. Vėliau prie jų prisijungė ir K. pakviestas V., kuris su draugu tame pačiame kieme remontavo automobilį. V. pažinojo nuo 2016 metų, kai atvažiavo gyventi pas motinÄ .

Su juo iÅ¡gerdavo, nekonfliktuodavo. Jis, K. ir V. gėrė degtinę, o S. gėrė alų. Jie trise iÅ¡gėrė apie 1 litrÄ degtinės. Apie 17 val. S. P. išėjo namo. Apie 20 val. pradėjo temti, apsiniaukė, lijo, todėl su V. nutarė nueiti pas S.. Ä® motinos butÄ nėjo, nes neturėjo raktų. Pakeliui parduotuvėje nusipirko alkoholio – 0,7 l talpos butelį degtinės ir 3 plastikinius bambalius alaus. S. P. juos įsileido į butÄ . Alkoholį gėrė visi trys patalpoje tarp virtuvės ir kambario.

Jis su V. gėrė degtinę, o S. – alų. Apie 24 val., dar neiÅ¡gėrus viso alkoholio, tarp jo ir V. kilo konfliktas. Dėl ko kilo konfliktas nepamena. Viskas įvyko S. P. iniciatyva – ji pradėjo juos apkalbėti. Konflikto metu su V. pradėjo stumdytis, po to susimušė. Kuris pirmas pradėjo nepamena, galėjo ir jis pirmas pastumti V.. MuÅ¡tynės vyko svetainėje. Jų metu sudavė V. kumščiais apie 10-15 smÅ«gių į galvÄ ir korpusÄ . V. gynėsi, tačiau nuo smÅ«gių nugriuvęs nebuvo, kojomis jo nespardė.

MuÅ¡tynių metu jokių bute buvusių daiktų, baldų nesudaužė. Nuo jo smÅ«gių į galvÄ negalėjo iÅ¡sivystyti smegenų sutrenkimas. MuÅ¡tynių metu taip pat buvo V. sužalotas. S. P. į konfliktÄ nesikiÅ¡o, ji jo nestabdė, tačiau ir neskatino smurtauti V. atžvilgiu. Po muÅ¡tynių su V. susėdo ir gėrė toliau. Tačiau S. P. vėl pradėjo kurstyti konfliktÄ , todėl jis pasiėmė Å¡unį ir išėjo pasivaikščioti, o V. liko sėdėti prie stalo. IÅ¡eidamas pasakė V. ir S., kad turi iÅ¡eiti į „grynÄ orÄ â€œ ir nurimti.

Jam iÅ¡einant iÅ¡ buto, visi jame buvę daiktai buvo tvarkoje. Išėjęs iÅ¡ S. ėjo į motinos butÄ , tačiau, atsiminęs, kad neturi raktų, nuėjo pas K.. K. buvo stipriai „prigėręs“, todėl iÅ¡ jo išėjo, o, kadangi lijo lietus, įlipo į V. maÅ¡inÄ , kur atsigėrė alaus ir išėjo. V. automobilio rakteliai pas jį atsirado todėl, kad po jų apsistumdymo V. pasakė, kad nebeis namo, bet turi jo draugė atvažiuoti raudonos spalvos automobiliu ir jis paprašė pasižiÅ«rėti, ar ji neatvyko.

Jis V. pasakė, kad pasiima jo automobilio raktus ir jeigu draugė bus atvažiavusi, juos jai perduos. Ä® S. butÄ grįžo kažkur už valandos laiko, tačiau buvo sulaikytas policijos pareigÅ«nų, kurie pranešė, kad V. komos bÅ«senoje iÅ¡vežtas į ligoninę. Neigia S. P. parodymus, kad jos ir V. konfliktas buvo iÅ¡ dviejų dalių, kad jis spardė V. kojomis. Mano, kad jam išėjus iÅ¡ buto S. P. susimušė su V., po to iÅ¡vartė baldus, taip sukurdama įvaizdį, kad tarp jo ir V. buvo didelis konfliktas.

Mano, kad S. P. nori visÄ kaltę suversti jam. S. P. yra teista už nužudymÄ , todėl apspardyti žmogų tikrai galėjo. S. P. jį apkalba, nes jų santykiai įvykio metu jau buvo beveik nutrÅ«kę. MuÅ¡tynių metu buvo stipriai iÅ¡gėręs. Pripažįsta, kad iÅ¡gėręs greitai „užsidega“, tampa agresyvus, ypač jei kompanijoje atsiranda koks svetimas žmogus. Savoje kompanijoje tikrai nekonfliktuoja. Pripažįsta aplinkybę, kad sumušė tuos tris asmenis, kurie byloje apklausti liudytojais.

Būdamas 16 metų amžiaus apie pusantrų metų lankė bokso treniruotes, vėliau lankė futbolo treniruotes. V. buvo nekonfliktiškas, jis geras žmogus buvo. Visus civilinius ieškinius pripažįsta. Su ieškinių dydžiais taip pat sutinka, tačiau mano, kad teismas tiek nepriteis. Sutinka atlyginti tiek, kiek teismas priteis. Turtinės žalos ir laidotuvių išlaidų dydžių neginčija, šioje dalyje G. V. ieškinį taip pat pripažįsta. Savo poelgį vertina blogai. Blaivus taip nebūtų pasielgęs. Supranta nukentėjusiuosius, nes pats prieš įvykį palaidojo penkerių metų sūnų.

              Nukentėjusysis L. U. parodė, kad yra žuvusiojo V. U. sÅ«nus. Apie nelaimę sužinojo tik kitos dienos ryte iÅ¡ mamos. Metė visus darbus, iÅ¡siprašė iÅ¡ mokslų kolegijoje ir, paėmęs seserį, kuri buvo stovykloje, grįžo į Å .. Atvykę aplankė tėtį ligoninėje. Po to su tėčio drauge buvo nuvykę į įvykio vietÄ , kadangi daug liudytojų pradėjo pasakoti, kad S. P. turi tėčio daiktus, automobilio raktelius, kuriuos ruoÅ¡iasi iÅ¡mesti, nes bijo policijos.

IÅ¡ pradžių S. P. teigė turinti tuos daiktus, bet pareigÅ«nai tų daiktų pas jÄ nerado. Jo asmeniniai santykiai su tėčiu buvo labai geri. Kasdien nesusitikdavo, bet bendraudavo telefonu kasdien. Kai grįždavo į Å . visada susitikdavo. Tėtis su mama iÅ¡siskyrė prieÅ¡ 5-6 metus. Bet tėvų iÅ¡tuoka jo ir tėvo santykiams įtakos neturėjo. Jie sutardavo ir bendraudavo. VisÄ laikÄ , iki pat tėčio mirties, jį lankė ligoninėse. Tikrai nežiÅ«rėjo pesimistiÅ¡kai į jo bÅ«klę ir visada galvojo, kad viskas yra įmanoma.

Per tÄ laikotarpį su tėčiu laisvai susikalbėti nebuvo įmanoma, bet su juo bendraudavo ženklais, gestų pagalba ir suprasdavo vienas kitÄ . Apie įvykį su tėčiu nesikalbėjo. Kas susiję su materialinėmis iÅ¡laidomis dėl tėčio gydymo, rÅ«pinosi tėčio sesuo. Jis turtinės žalos nepatyrė. Jam buvo padaryta tik neturtinė žala. Jam pačiam teko rÅ«pintis mokslais, nuoma. ReiÅ¡kia 300 000 eurų dydžio ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos ir praÅ¡o Å¡iÄ sumÄ priteisti.

Dėl įvykio iki Å¡iol yra sukrėstas, įvykis negrįžtamai pakeitė jo dvasinę pusiausvyrÄ , neigiamai paveikė sveikatÄ . Vartoja daug vaistų. Visi artimieji labai iÅ¡gyveno matydami, kokios bÅ«klės yra tėvas. Jam atrodo, jog tėvui labai skaudėjo, jis jautė fizines kančias, matė, kad jam skaudėjo rankas, sunku buvo iÅ¡tiesti kojas. Visiems buvo sunku iÅ¡gyventi tokiÄ bÅ«klę. Kai jis mokėsi, tėtis jam padėdavo finansiÅ¡kai. Jis studijavo V. technologijų ir dizaino kolegijoje, gyveno Vilniuje.

Po tėvo mirties draudimo kompanija A. jam ir seseriai iÅ¡mokėjo 9 791 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokÄ .               Nukentėjusioji G. U. parodė, kad yra žuvusiojo V. U. duktė. Kaltinamojo iki įvykio nepažinojo. Apie nelaimę sužinojo bÅ«dama mokymuose. IÅ¡sipraÅ¡iusi iÅ¡ mokymų, su broliu atvažiavo į Å . ligoninę. Tėčio nebuvo įmanoma atpažinti, jo galva buvo labai sumuÅ¡ta. Ji buvo Å¡okiruota. Tėtį lankydavo tiek ligoninėje, tiek reabilitacijoje.

Kažkuriuo momentu tėčio bÅ«klė buvo Å¡iek tiek pagerėjusi, tačiau neilgam. Apie įvykį su tėčiu neteko bendrauti, niekas iÅ¡ artimųjų jo neklausinėjo apie tai. Jos santykiai su tėčiu buvo labai artimi ir geri. Bendraudavo nuolat. Ji su tėčiu gyveno tame pačiame kieme (daugiabutyje) ir kiekvienÄ vakarÄ užeidavo pas jį arba kieme susitikdavo ir pasikalbėdavo apie dienÄ , pajuokaudavo. JÄ asmeniÅ¡kai tėčio trauma, o po to ir mirtis, labai skaudžiai palietė. Sunkiai tai iÅ¡gyveno.

Sunku buvo ir mokykloje, nesuprasdavo jos, mokytojai priekaiÅ¡taudavo, jog dažnai tekdavo iÅ¡sipraÅ¡yti iÅ¡ pamokų, nes turėdavo aplankyti tėtį. Jai bÅ«davo emociÅ¡kai dėl to labai sunku. Ä®vykio metu buvo dar nepilnametė. IÅ¡laikymÄ iÅ¡ tėčio gaudavo. Jos pačios sveikata irgi pablogėjo dėl tėčio sumuÅ¡imo, jo tokios sunkios bÅ«senos bei mirties. Ä® medikus dėl savo sveikatos ji nesikreipė, tačiau teko ne pas vienÄ specialistÄ lankytis ir dėl Å¡ios nelaimės iÅ¡sikalbėti.

JÄ labai stipriai paveikė Å¡is įvykis. IÅ¡ pradžių jautė didelę baimę, nerimÄ . Labai sunku bÅ«davo grįžus į namus nebepamatyti tėčio automobilio kieme ir susivokti, kad taip ir bus. PraÅ¡o priteisti 400 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Po tėvo mirties draudimo kompanija A. jai ir broliui iÅ¡mokėjo 9 791 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokÄ .              Nukentėjusioji G. V. parodė, kad V. U. buvo jos brolis. Kaltinamojo iki įvykio nepažinojo.

Apie įvykį jai pranešė mama. Ji važiavo į ligoninę atpažinti brolio, nes prie jo nebuvo rasta dokumentų. IÅ¡ ligoninės tėvai atvažiavo pas jÄ ir iÅ¡ tėvų reakcijos suprato, kad įvyko kažkas baisaus. Po to pati nuvyko į ligoninę. Ji brolio neatpažino, kadangi jo atpažinti buvo neįmanoma. Veidas buvo visas mėlynas ir iÅ¡tinęs. Dvigubai didesnis nei iÅ¡ tiesų. Galva buvo jau sutvarstyta po atliktos operacijos. Vaizdas tikrai buvo tragiÅ¡kas ir jÄ apėmė Å¡okas.

Nuo tos akimirkos ir prasidėjo visas jų koÅ¡maras, kuris tęsėsi devynis mėnesius. Prie brolio iÅ¡tisai Å¡alia buvo ji, mama ir brolio gyvenimo draugė. Nors visÄ naÅ¡tÄ dalinosi trise, ieÅ¡kinį pateikė tik vienÄ , bet ji atstovauja ir tėvus. Tėvai patys savarankiÅ¡kai neteikia jokių papildomų ieÅ¡kinių. Brolio sveikatos bÅ«klė kito, buvo ir pagerėjimų, ir vėl blogėjo. Su broliu apie patį įvykį neteko bendrauti, kadangi labai jį saugojo. Jos santykiai su broliu buvo labai artimi.

Jos Å¡eima (vyras ir vaikai) be galo jį mylėjo ir jiems visiems buvo didelis Å¡okas. Visi labai iÅ¡gyveno dėl Å¡ios nelaimės. Po brolio skyrybų, ji su broliu buvo labai artimi, brolis gyveno pas juos namuose. Vėliau brolis susitvarkė butÄ ir išėjo gyventi atskirai. Labai gražiai sugyveno, bendravo dažnai. Buvo iÅ¡kviesta į policijÄ dėl daiktų atpažinimo. Tyrėja jai atidavė visus brolio asmeninius daiktus. Ji atpažino ir brolio grandinėlę. GrÄ Å¾ino raktus, bet nebuvo piniginės ir jo asmens dokumentų.

Brolis tikrai nekonfliktiÅ¡kas žmogus. Ji matė brolį pirmÄ dienÄ po įvykusios nelaimės ir gali tvirtai pasakyti, jog ant brolio rankų nebuvo nei vienos kraujosrÅ«vos. Mano, kad žmogus, kuriam smÅ«giuojama į galvÄ , turėtų automatiÅ¡kai rankomis užsidengti, bet brolio rankos buvo visai nesužalotos. Visi sužalojimai buvo galvos srityje ir krÅ«tinės srityje buvo didžiulis bato antspaudas. Mano, kad tai buvo vyriÅ¡ko bato antspaudas, nes matėsi bato protektorius, gilus. Jos brolis tikrai buvo „gerietis“, jis net muÅ¡tis nemokėjo.

Jis negalėjo susižeisti nukritęs, kadangi visi jo sužeidimai yra priekinėje galvos pusėje. Visa brolio slauga ir su ja susijusiomis turtinėmis iÅ¡laidomis rÅ«pinosi ji, mama su tėčiu ir brolio draugė I. S., su kuria jis tuo laikotarpiu gyveno. Vaistus pirkdavo ji ir mama. L. buvo nupirkti „pampersai“, jų įsigijimo dokumentai yra byloje ne lietuvių kalba, bet tÄ kartÄ jų nupirko „pusę bagažinės“ ir parvežė broliui. Jos bendravimas su broliu tikrai buvo labai artimas, po brolio netekties liko tuščia vieta Å¡irdyje ir žodžiais ji to negali nupasakoti, kaip jÄ paveikė brolio mirtis.

Ne tik jÄ vienÄ Å¡i netektis paveikė. Visai jos Å¡eimai buvo sunku, jos vaikai labai iÅ¡gyveno Å¡iÄ dėdės netektį, vyras pusę metų negalėjo niekaip susitaikyti su tuo, kas atsitiko, jie irgi labai gerai sugyveno. Brolis dirbo autoservise, remontavo automobilius. Iki nelaimės jis iÅ¡laikė savo vaikus, teikė jiems materialinį aprÅ«pinimÄ . Brolis tikrai galėjo turėti su savimi didelę pinigų sumÄ . Jis buvo iÅ¡ tų žmonių, pas kuri bÅ«davo didelė piniginė. Niekada nebuvo mačiusi, jog brolis pinigus laikytų telefono dėkle.

Jis visada turėdavo piniginę. Savo paaiÅ¡kinimuose nurodė visas iÅ¡laidas. Ten jie nuomojosi bÅ«stÄ ir gyvendavo kartu. Pateikti dyzelinio kuro iÅ¡laidas patvirtinantys dokumentai, kadangi vykdavo iÅ¡ P. į K. ligoninę, 303,14 Eur už vaistus, sauskelnes, kitos iÅ¡laidos yra laidotuvių.              Nukentėjusioji I. Z. U. parodė, kad yra žuvusiojo V. U. motina. Kaltinamojo nepažinojo. Apie nelaimę sužinojo pirmoji. Jai paskambino iÅ¡ policijos ir pasakė, kad V. guli reanimacijoje.

Su vyru nuvažiavo atpažinti V.. Tai buvo labai sunku. SÅ«naus galva buvo apibintuota, jam buvo atlikta galvos operacija. Ligoninėje sÅ«nus iÅ¡buvo beveik mėnesį. Lankė jį kiekvienÄ dienÄ . Po to buvo reabilitacija P. Jautėsi, kad sÅ«naus bÅ«klė gerėjo. Tačiau rugpjūčio 14 d. sÅ«nų iÅ¡tiko epilepsijos priepuolis, nors anksčiau tokių nebÅ«davo, ir sÅ«nus buvo iÅ¡vežtas į reanimacijÄ K. Rugsėjo 14 d. jis buvo pervežtas į Å ., kur buvo patalpintas slaugos ligoninėje.

Lapkričio 14 d., pablogėjus bÅ«klei, buvo iÅ¡vežtas į Å . ligoninę, kur pragulėjo apie mėnesį laiko ir vėl grįžo į slaugos ligoninę, kur ir mirė. SÅ«nus niekada nebuvo konfliktiÅ¡kas. Anksčiau jis nėra įsivėlęs į kokias nors muÅ¡tynes. Jis net muÅ¡tis nemokėjo. Turėjo labai gerÄ sÅ«nų, visada jai padėdavo. Jo labai trÅ«ksta. Apie patį įvykį su sÅ«numi nebendravo, visi bijojo dėl jo bÅ«klės. Problemų didesnių dėl alkoholio sÅ«nus neturėjo.

Vienas tikrai negerdavo. SÅ«nų labai paveikė Å¡eimos skyrybos, jis tikrai iÅ¡gyveno dėl jų. Tačiau iÅ¡gėręs jis niekada neieÅ¡kodavo konfliktų. Å ypsodavosi, juokaudavo, linksmas bÅ«davo. IÅ¡ tokio jo elgesio, kartais pati kalbėdama telefonu suprasdavo, jog iÅ¡gėręs.               Nukentėjusysis J. U. parodė, kad žuvusysis V. U. buvo jo sÅ«nus. Kaltinamojo nepažinojo. Apie patį įvykį žino tik tiek, kiek prieÅ¡ tai kiti papasakojo. Buvo kartu su žmona ir dukra ligoninėse ir viskÄ jos papasakojo.

Nieko daugiau negali papasakoti. Jam labai skaudu kas atsitiko. Sūnus tikrai labai sunkiai vertėsi, 10 metų dirbo servise, kiek galėdavo ir jam padėdavo. Nesupranta, kaip šitaip buvo galima sumušti žmogų. Kaltinamasis tikrai ne žmogus, nesuvokiama, kaip šitaip galima sumušti žmogų. Sūnus tikrai nebuvo konfliktiškas. Niekada nebuvo girdėjęs, jog sūnus būtų įsivėlęs į kokias muštynes. Po šeimos skyrybų jis labai išgyveno, nenorėjo jų pagalbos priimti, pats savarankiškai bandė spręsti tas problemas.

Niekada sÅ«nus nebuvo agresyvus, net ir iÅ¡gėręs.              Liudytojas R. U. parodė, kad paties įvykio nematė, tik matė, kad jo kieme sėdėjo kaltinamasis, V. ir K. L., kuris gyveno tame pačiame name, kaip ir jis. Ar buvo S. P. nepamena. Jie valgė Å¡aÅ¡lykus, gėrė alų. Apie 19 – 20 val. jis iÅ¡vyko iÅ¡ kiemo, o kai grįžo apie 23 val., kieme nieko jau nebuvo. Apie įvykį sužinojo sekančiÄ dienÄ . V. nenuėjo į darbÄ , todėl pradėjo skambinti ir ieÅ¡koti kolegos.

Jis buvo priėjęs prie kieme stovinčio „džipo“. Matė, kad buvo į jį „įsilaužta“, automobilio viduje buvo netvarka, ko anksčiau nebūdavo. Tuo „džipu“ naudojosi tik V. ir, kartais, jo sūnus, kai grįždavo iš V.. Niekam kitam V. to automobilio neduodavo. V. U. jis pažinojo kokius aštuonis metus. Tikrai visiškai ramus žmogus buvo, nekonfliktiškas, jokių konfliktų su juo nebuvo įmanoma turėti. Nėra tekę matyti, kad jis su kuo nors konfliktuotų, susimuštų.

Jis net blogo žodžio nei ant vieno nėra pasakęs. VisÄ laikÄ kalbėdavo ramiai. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 91-92), kurie buvo pagarsinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 4 dalyje numatytu pagrindu.               Liudytoja L. J. parodė, kad apie patį įvykį, kaip buvo sumuÅ¡tas V., nežino nieko. Matė, kaip tÄ vakarÄ V. S., S., K. ir V. kepė Å¡aÅ¡lykus. KitÄ rytÄ paskambino verkdama S. ir pasakė, kad V. užmušė V..

Pokalbis taip ir baigėsi. TÄ pačiÄ dienÄ parduotuvėje ‚M.“ matė, kad S. turi didelę pinigų sumÄ , ji ten Å¡vaistėsi pinigais, su kažkokia moterimi pirko „šnapsÄ â€œ. Dar vėliau S. jai paskambino ir paklausė, kÄ jai daryti su maÅ¡inos rakteliais, kuriuos ji turėjo. S. klausė, ar juos iÅ¡mesti, bet ji pasakė, jog žmogus atsigaus ir padėkos, liepė juos palikti. Tada pamatė kieme V. sÅ«nų ir jam pasakė, kad nuvažiuotų pas S. ir pasiimtų maÅ¡inos raktelius.

Netiki, kad S. neprisidėjo prie V. sumuÅ¡imo. Ji kur tik pasirodydavo su juo (nurodo į kaltinamÄ jį V. S.) visur bÅ«davo muÅ¡tynės. Jai S. apie tai, kad turi 400 eurų, nesakė, bet siÅ«lė susitikti, „pabaliavoti“, sakė, kad turi pinigų. InformacijÄ , kad iÅ¡ vakaro V. turėjo pinigų, girdėjo iÅ¡ kalbų. IÅ¡ „K.“ pardavėjų žino, kad V. turėjo 500 eurų tÄ vakarÄ . V. visada pinigų turėjo, jis dirbantis, gerai gyveno. Jai labai keista buvo, kaip jis toje kompanijoje atsirado.

Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 84-85), kurie buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio 4 dalyje numatytu pagrindu, iÅ¡skyrus tÄ aplinkybę, kad R. jai pasakė apie 500 eurų kupiÅ«rÄ , nes apie Å¡iÄ kupiÅ«rÄ ji iÅ¡girdo iÅ¡ „K.“ pardavėjų.              Liudytoja A. M. parodė, kad apie V. U. sumuÅ¡imo aplinkybes nieko nežino. KitÄ dienÄ jai paskambino S. P. ir paprašė paliudyti, kad ji nuo 20.30 val. ar 21.30 val. buvo pas jÄ ir jos gėrė Å¡ampanÄ .

IÅ¡ pradžių ji sutiko, bet, suvokusi, jog nenori meluoti, nuėjo pas tyrėjÄ ir apie viskÄ papasakojo. S. P. jai pasakė, kad V. primušė žmogų, o daugiau jokių aplinkybių ji nežino. Su S. P. draugavo 6-7 metus. Buvo draugės ir nenustebo, kai ji paskambino ir paprašė tokios pagalbos. Su V. S. ji bandė kartu gyventi. Tai buvo pusę metų prieÅ¡ įvykį. Kartu neilgai buvo, po to jų keliai iÅ¡siskyrė, nes „pasimaišė“ S.. Be to, V. S. ne kartÄ buvo jÄ primušęs. JÄ muÅ¡davo iÅ¡gėręs. V.

S. iš pradžių nebuvo agresyvus, bet kai pasirodė Sandra, jis pasikeitė. V. U. nepažinojo. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 108-109), kurie buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio 4 dalyje numatytu pagrindu.              Liudytojas T. P. parodė, kad 2017 m. balandžio mėnesio pirmomis dienomis buvo sumuštas kaltinamojo V. S.. Nepamena dėl kokių priežasčių įvyko muštynės ir kas buvo jų iniciatorius. V. S. nuo jo veiksmų nenukentėjo, iš esmės tik jis buvo sumuštas.

Jie abu su V. S. tada buvo neblaivūs. V. S. jį liovėsi mušti tik tada, kai jį nuo jo atskyrė. Jis tuo metu gulėjo ant žemės. V. S. jo neatsiprašė, daugiau jie nebendravo. V. U. pažinojo, su juo užaugo beveik tame pačiame kieme. Tai tikrai nekonfliktiškas žmogus buvo, niekada nesiveldavo į jokius konfliktus, nedalyvaudavo jokiose muštynėse. Tikrai neagresyvus buvo ir pats muštynių sukelti niekada negalėjo. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 100-101), kurie buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio 4 dalyje numatytu pagrindu.              Liudytoja S. P., apklausta 2017 m. gruodžio 29 d.

Å iaulių apylinkės teismo teisiamajame posėdyje (jos parodymai buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio 5 dalyje numatytu pagrindu), parodė, kad kaltinamÄ jį V. S. pažįsta nuo 2017 m. vasario 12 d. kaip A. M. draugÄ . Tų pačių metų kovo mėnesį V. S. 2-3 savaites gyveno jos bute. 2017 m. balandžio 10 d. buvo pokalbyje dėl darbo. Po pietų grįžo namo ir tada pas jÄ atėjo V. S., su kuriuo tuo metu jau buvo ant iÅ¡siskyrimo ribos. Jie nutarė nueiti į svečius pas K. iÅ¡sikepti Å¡aÅ¡lykų.

Ten iÅ¡sikepė Å¡aÅ¡lykų, pavalgė. Po to ji nuėjo pas V. mamÄ , o kai grįžo atgal, kieme kartu su K. bei V. rado ir V., kurio iki tol nepažinojo. Kurį laikÄ ji ten dar pabuvo ir išėjo namo. Dar po kurio laiko sulaukė skambučio į duris. Tuo metu ji kaip tik kalbėjosi telefonu su A. M. ir sakė jai, kad V. į namus nebeįsileis. Bet V. už durų pradėjo Å¡aukti, todėl ji atidarė duris ir pas jÄ Ä¯Ä—jo V. su tuo V.. Jie pradėjo gerti, po to kažko susiginčijo, apsistumdė, pradėjo spardytis, namuose pradėjo kristi gėlės su vazonais, ant žemės nukrito televizorius.

Ji bandė V. traukti nuo V., jam liepė žiÅ«rėti, kÄ padarė. Tačiau V. atsakė „tuoj jis čia viskÄ sutvarkys“ ir vėl pradėjo tÄ Å¾mogų daužyti. Dėl ko jis daužė tÄ Å¾mogų, ji tikrai nežino. V. tÄ Å¾mogų labai smarkiai daužė, spardė, jam prasidėjo toks kaip antras daužymo etapas. Ji traukė V. nuo to žmogaus, nes tikrai jį bÅ«tų užmušęs. Po to V. S. pasiėmė Å¡unį ir išėjo iÅ¡ namų, o ji iÅ¡kvietė greitÄ jÄ , policijÄ .

IÅ¡ karto prasidėjus muÅ¡tynėms pagalbos nekvietė, nes V. S. buvo sudaužęs jos telefonÄ . Jį sudaužė tuo metu, kai V. su V. atėjo pas jÄ Ä¯ butÄ , o ji kalbėjosi telefonu ir sakė, kad jo nepriims. Jis sudaužė jos telefonÄ , kad ji negalėtų iÅ¡kviesti pagalbos. Ji iÅ¡ buto neišėjo, nes visÄ laikÄ buvo prie V., kad jis nelįstų prie to žmogaus. Buvo du muÅ¡imo etapai. Pirmas etapas buvo kai jie kartu atėjo pas jÄ , susėdo gerti ir kažko sukonfliktavo. Tada jie apsistumdė ir vėl susėdo gerti.

Begeriant jie vėl kažko susiginčijo ir tada jau prasidėjo daužymai, spardymai, V. buvo pargriautas ant žemės, o V. jį mušė kojomis ir rankomis. Nukentėjusiajam buvo suduota tikrai daug smūgių. Ten buvo chaosas, smūgių skaičiaus ji tikrai negalėjo suskaičiuoti. Po to V. S. pasiėmė šunį ir išėjo iš namų. Ji girdėjo, kad nukentėjusysis labai garsiai kvėpavo, bet prie jo artyn nėjo, o paskambino greitajai medicinos pagalbai ir pasakė kokia to žmogaus būklė.

Pagalbai skambino tikriausiai iÅ¡ nukentėjusiojo telefono, nes, kai viskas nurimo ir V. S. išėjo, ji iÅ¡girdo, kad tarp tų žemių vibruoja telefonas, todėl suprato, kad tai buvo nukentėjusiojo telefonas. Jis netgi buvo užrakintas, bet ji surinko 112 ir iÅ¡kvietė pagalbÄ . Atvyko policijos pareigÅ«nai, medikai, jie iÅ¡sivežė nukentėjusįjį. Kai nukentėjusysis jau buvo iÅ¡vežtas, ji pradėjo tvarkyti namus ir rado pultelį (maÅ¡inos), kurį sekantį rytÄ , po apklausos policijoje, iÅ¡metė.

V. S. yra labai impulsyvus žmogus, o kai bÅ«na iÅ¡gėręs, tai iÅ¡ viso jis bÅ«na visiÅ¡kai neprognozuojamas. Jai yra tekę matyti kaip V. S. konfliktavo ir su kitais žmonėmis. KartÄ V. S. su K.ir dar vienu nepažįstamu žmogumi taip pat atėjo pas jÄ Ä¯ butÄ , gėrė, po to su tuo nepažįstamu asmeniu V. S. sukonfliktavo, irgi daužėsi, trankėsi. Ji nežino, dėl ko tada kilo konfliktas, tik matė, kad V. mušė ir daužė tÄ vyrÄ . Taip pat yra mačiusi kaip V. S. sumušė O.

P., kuris kartais pas jÄ ateidavo papraÅ¡yti maisto, pasiskolinti pinigų. Kiek smÅ«gių V. sudavė nukentėjusiajam V. U., to tikrai nepamena, bet tikrai jų buvo labai daug. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai dėl smÅ«gių skaičiaus yra teisingi, bet dabar tikrai nepamena. Jos butas yra dviejų kambarių, virtuvė su svetaine yra sujungta ir yra dar vienas atskiras kambarys. Kai V. su V. susipyko pirmÄ kartÄ , tuo metu ji buvo svetainėje prie kompiuterio, o jie sėdėjo virtuvėje prie baro, ji juos matė.

Kuris buvo konflikto iniciatorius, to tikrai nepamena. To stumdymosi metu dužo vazonai, buvo numestas televizorius, jie abu grÅ«mėsi, nukentėjusysis V. U. bandė gintis nuo V. S. ir bandė jam spirti, bet po to jie aprimo ir vėl sėdo kartu gerti, tačiau po to jie vėl susikibo. Ar V. S. paėmė kokius nors nukentėjusiojo V. U. daiktus, nematė, tik kai V. S. su Å¡unimi išėjo iÅ¡ buto, ji rado tÄ pultelį ir piniginę, kuriÄ irgi parodė tyrėjai, bet tai buvo V. S. piniginė. Ji tÄ vakarÄ buvo neblaivi.

Kiek laiko truko nuo jų parėjimo į butÄ iki pirmojo konflikto pasakyti negali. Jau po pirmojo susistumdymo ji jiems sakė eiti iÅ¡ buto, bet jie nereagavo. V. U. piniginės, dokumentų ir kitų daiktų ji nematė. V. S. jos bute gyveno iki 2017 m. balandžio 10 d. Jų iÅ¡sikyrimo priežastis buvo charakterių nesutapimai, bet V. jos nemušė. Ar grumtynių metu buvo kokie sužalojimai ant V. S. nematė. MuÅ¡tynės tęsėsi pakankamai ilgai, - jos vyko dviem etapais, jie pirma gėrė, susistumdė, vėl gėrė ir vėl stumdėsi.

Ji kartu su V. ir V. negėrė, tik, kol kepė šašlykus pas K., išgėrė šampano. 400 eurų buvo jos asmeniniai pinigai, kuriuos jai buvo atsiuntęs pažįstamas S.. Su A. M. ji nekalbėjo, jos melagingai liudyti neprašė. Ji girdėjo, kad laiptinėje V. S. priešinosi pareigūnams. V. S. turėjo matyti kokios būklės buvo nukentėjusysis V. U. (3 t., b. l. 3-6).              Liudytoja M. F., apklausta 2017 m. lapkričio 30 d. Šiaulių apylinkės teismo teisiamajame posėdyje (jos parodymai buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio 5 dalyje numatytu pagrindu), parodė, kad yra nukentėjusiojo V.

U. buvusi žmona. Kaltinamojo V. S. nepažįsta. IÅ¡ vaikų pasakojimų žino, kad V. U. bÅ«klė yra kritinė. V. U. gyveno tame pačiame name ir toje pačioje laiptinėje kaip ir ji, bet ji su juo visiÅ¡kai nebendravo, tarp jų jokių ryÅ¡ių nebuvo. Apie jo sužalojimÄ sužinojau iÅ¡ kaimyno K.. Apie tai pranešė savo vaikams, paskambino jo sesei. Pati V. U. ligoninėje nelankė, nes toks buvo jo sesers noras. K. pasakojo tik tiek, kad jie jo kieme kepė Å¡aÅ¡lykus, o kadangi jam ryte reikėjo į darbÄ , tai jie kažkur apie 21.30 val. iÅ¡siskirstė ir jis nuėjo miegoti, o kaip V. nuėjo su ta kompanija, jis nežino.

Žino tik tiek, kad V. kažkaip atsidÅ«rė Å . gatvėje. Vaikai tėtį iÅ¡tisai ligoninėje lankė, prie jo buvo, jiems buvo labai skaudu matyti tokį vaizdÄ , patys alpo. Jis buvo iÅ¡vežtas į reabilitacijÄ , sėdėjo invalido vežimėlyje, vaikai sakė, kad jis kalbėjo labai mažai ir negarsiai. Jeigu vaikai nesuprasdavo, kÄ jis pasakydavo ir papraÅ¡ydavo jo pakartoti, tai jis labai pykdavo, jo bÅ«klė iÅ¡ tikrųjų labai sudėtinga. Tas įvykis labai paveikė vaikus, dukra ir taip buvo uždaresnė, po to įvykio pas jÄ atsirado pyktis, ji labai pergyveno, plaukai kuokÅ¡tais iÅ¡slinko, o sÅ«nus bendrauja labiau, jeigu reikia, jis ir iÅ¡siverkia prie jos ir iÅ¡sikalba.

Taip pat jie nukentėjo ir finansiÅ¡kai, kadangi vaikai nebegauna alimentų, o prieÅ¡ tai gaudavo po 260 eurų. Abu vaikai mokosi ir tokia netekta finansinė paspirtis jiems labai ženkli. IÅ¡ 2017 m. balandžio 11 d. į 12 d. jokio kontakto su nukentėjusiuoju V. U. neturėjo, jokio automobilio jos niekas neprašė kažkur atvaryti. Ikiteisminio tyrimo metu jai buvo parodyta auksinė grandinėlė. Pagal grandinėlės pynimo raÅ¡tÄ mano, kad tai buvo jo grandinėlė, tik ant jos nebuvo auksinio kryžiuko, kurį ji jam pati buvo padovanojusi.

V. U. tikrai nebuvo konfliktiÅ¡kas, jis tikrai buvo ramus ir tolerantiÅ¡kas, labiau laukdavo kol situacija pati iÅ¡sispręs, nėra buvę, kad pats iÅ¡provokuotų kokias muÅ¡tynes (2 t., b. l. 119-120).               Liudytoja L. D., apklausta 2017 m. lapkričio 30 d. Å iaulių apylinkės teismo teisiamajame posėdyje (jos parodymai buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio 5 dalyje numatytu pagrindu), parodė, kad kaltinamÄ jį V. S. žino tik iÅ¡ matymo, jis jai buvo iÅ¡daužęs stiklinto balkono langÄ .

Tuo metu ji buvo namuose ir matė. Be to, kai atvyko policija, jis ir pats prisipažino, kad su savo sugyventine baliavojo kieme ir metė iÅ¡ butelio. Bet ji atsiėmė pareiÅ¡kimÄ ir pretenzijų nereiÅ¡kė. Apie V. U. sužalojimÄ Å¾ino tik iÅ¡ kaimyno K., dabar jau mirusio. Jis pasakojo, kad jie iÅ¡ vakaro kieme baliavojo, kepė Å¡aÅ¡lykus, po to pritrÅ«ko iÅ¡gerti, nuėjo į Å¡alia esančiÄ â€žK.“ parduotuvę, ten apsipirko, sugrįžo, po to nukentėjusysis, V. S. ir jo sugyventinė nuėjo pas V.

S.. K. sakė, kad jis labai prisigėrė ir jį nuvedė į namus, o nukentėjusysis su V. S. ir jo sugyventine nuėjo pas juos. Pats K. apie tai, kad sužalotas V. U., sužinojo iÅ¡ V. S. sugyventinės S., kuri kieme gyrėsi, kad kruvinas sienas plovė, kad baliavojo, kad iÅ¡ pradžių nukentėjusiojo pinigų prašė, bet jis nedavė, dėl to ir sudaužė. Ji pati girdėjo kaip S. tÄ pasakojo K., tuo metu V. S. jau buvo sulaikytas. Taip pat girdėjo kaip S. K. pasakojo, jog V. S. nukentėjusiajam trypė ant galvos, o ji pati paskui tik sienas kruvinas nuplovė ir viskas.

Dar S. gyrėsi, kad V. S. iÅ¡ nukentėjusiojo pasiėmė pinigų ir automobilio raktelius, be to ir pats K. sakė, kad V. S. pas jį buvo atėjęs 4 val. ryto, norėjo užvesti maÅ¡inÄ , bet kadangi ten buvo elektronika, todėl tos maÅ¡inos ir neužvedė. Be to, K. jai pasakojo, kad V. S. atėjo pas jį naktį ir prašė užkurti maÅ¡inÄ . S. gyrėsi, kad jie matė, jog V. U. piniginėje turėjo apie 500 eurų, jis juos vaiÅ¡ino ir kieme, ir parduotuvėje pirko. S. pasakojo, kad jiems dar trÅ«ko iÅ¡gerti, bet nukentėjusysis jiems nebenorėjo duoti pinigų, tai jie dar nuėjo į „K.“ parduotuvę, dar nusipirko gėrimų ir visi nuėjo pas juos į namus.

S. pasakojo, kad iÅ¡ pradžių namuose V. S. V. U. prašė pinigų, bet jis nedavė, tada ir pradėjo muÅ¡ti, o po to pasiėmė pinigus. S. visam kiemui gyrėsi, kad pasiėmė pinigus. Ji viskÄ papasakojo K., o K. viskÄ atpasakojo jai (2 t., b. l. 120).              Liudytojas K. L., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (jo parodymai buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio 4 dalyje numatytu pagrindu), parodė, kad 2017 m. balandžio 10 d. po 17 val. pas jį į kiemÄ atėjo V. S. ir S. P..

Netrukus prie jų prisijungė kaimynystėje gyvenantis V. Jie kepė Å¡aÅ¡lykus, gėrė degtinę. Apie 22 val. jis, V. ir V. S. nuėjo į parduotuvę „K.“, kur V. nupirko butelį degtinės. Jis matė, kad V. mokėjo banko kortele, su savimi turėjo piniginę. Grįžus į kiemÄ jis iÅ¡gėrė dar vienÄ stikliukÄ ir V. su V. jį parvedė namo. Kaip jie išėjo iÅ¡ jo kiemo nematė. Apie 4 val. ryte jam paskambino V. ir pasakė, kad V. jam liepė atvaryti jo automobilį. Jis labai nustebo, nes V. niekam neduodavo savo automobilio.

Po to jis išėjo į kiemÄ . Ten buvo V., kuris turėjo krÅ«vÄ raktų, maÅ¡inos pultelį, buto raktus. V. sakė, kad raktus jam davė V., sakė, kad V. yra pas jį namuose Å . gatvėje Jam tai pasirodė labai keista, todėl jis grįžo į savo butÄ ir bandė paskambinti V., tačiau Å¡is neatsiliepė. Po kiek laiko V. telefonu atsiliepė policijos pareigÅ«nas. Bandydamas prisiskambinti V. jis žiÅ«rėjo pro langÄ ir matė kaip V. automobilyje užsidegė salono vidaus lemputė. IÅ¡ to jis suprato, kad V.

S. įlipo į V. automobilį. Mano, kad V. S. tiesiog nemokėjo užvesti V. automobilio. 2017 m. balandžio 11 d. apie 9 val. pas jį atėjo S. P.. Ji atsinešė litrÄ degtinės, verkdama papasakojo, kad V. S. pridaužė V., sulaužė kaulus. Po to ji išėjo į parduotuvę ir nebegrįžo (1 t., b. l. 87-88).              Liudytoja S. B., apklausta ikiteisminio tyrimo metu (jos parodymai buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio 4 dalyje numatytu pagrindu), parodė, kad 2016 m. gruodžio 19 d.

Å iaulių policijos sulaikymo patalpose ji susipažino su V. S.. Po to V. jÄ parsivedė į namus, kur su juo ir jo kaimynu gėrė degtinę. IÅ¡gertuvių metu V. pradėjo prie jos „lysti“, norėdamas lytinių santykių. Jai atstÅ«mus V., jis „pablÅ«do“ ir jÄ sumušė - sudavė daug smÅ«gių į kepenis, pilvÄ , veidÄ . Po to iÅ¡ kažkur atsirado moteris vardu L., kuri jai padėjo. Dėl V. S. veiksmų jis niekur nesikreipė, atsisako raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ (1 t., b. l. 121).             Liudytojas O.

P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (jo parodymai buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio 4 dalyje numatytu pagrindu), parodė, kad 2017 m. kovo 6 ar 9 dienomis jis gėrė alkoholinius gėrimus kartu su V. S. ir S. P. pastarosios bute. Begeriant V. S. pradėjo jį muÅ¡ti be jokios priežasties, sudavė jam 15-20 smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas. IÅ¡ buto jis pabėgo, gatvėje jam pasidarė blogai, jam buvo iÅ¡kviesta greitoji pagalba, kuri nuvežė jį į ligoninę. Dėl V. S. veiksmų jis niekur nesikreipė, atsisako raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ (1 t., b. l. 97-98).              IÅ¡ Å iaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Å iaulių miesto ir rajono policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo D.

P. 2017 m. balandžio 11 d. tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad tÄ dienÄ apie 3.10 val. Å iaulių apskrities Vyriausiame policijos komisariate buvo gautas praneÅ¡imas apie tai, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neblaivus V. S. sumušė savo sugėrovÄ , kurio tapatybė nenustatyta (1 t., b. l. 5).              IÅ¡ 2017 m. balandžio 11 d. apžiÅ«ros protokolo matyti, kad apžiÅ«rėjus įvykio vietÄ , - butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), jame rasti iÅ¡gertuvių bei konflikto pėdsakai: kraujo pėdsakai koridoriuje, kambaryje, spintelės durelių stiklas iÅ¡daužtas, rastos stiklo Å¡ukės, ant grindų numestas televizorius, iÅ¡vartyti gėlių vazonai, iÅ¡rautos gėlės, rasta sulaužytas Å¡epečio kotas bei geltonos spalvos metalo grandinėlė, telefonai, kiti tyrimui reikÅ¡mingi pėdsakai (1 t., b. l. 7-17).             IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad V.

U. buvo nustatyti Å¡ie sužalojimai: galvos smegenų sumuÅ¡imas, kepenų plyÅ¡imas su kraujo iÅ¡siliejimu į pilvaplėvės ertmę, kraujo iÅ¡siliejimas po kietuoju ir minkÅ¡taisiais galvos smegenų dangalais, kairės akiduobės, kairio virÅ¡utinio žandikaulio lūžiai, deÅ¡inės krÅ«tinės lÄ stos pusės III, IV ir V, kairės krÅ«tinės lÄ stos pusės III, IV, V,VII ir VIII Å¡onkaulių lūžiai, poodinės kraujosruvos galvoje, deÅ¡inės ausies kauÅ¡elyje, abiejų akių vokuose, kakle, abiejuose pečiuose, krÅ«tinės lÄ stos srityje, kraujosruva po kairės akies jungine, odos nubrozdinimai galvoje, deÅ¡inio klubikaulio srityje, deÅ¡inėje blauzdoje.

Visi sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais. Sužalojimai padaryti krÅ«tinės lÄ stos bei pilvo srityje galėjo bÅ«ti padaryti suduodant smÅ«gius kojomis, apautomis avalyne. V. U. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas dėl galvos smegenų sumuÅ¡imo ir kepenų plyÅ¡imo su kraujo iÅ¡siliejimu į pilvaplėves ertmę. Po patirtos galvos traumų V. U. atlikti savarankiÅ¡kų veiksmų negalėjo. Sužalojimai padaryti ne mažiau keturiolikos trauminių poveikių pasekoje (1 t., b. l. 33-35).              IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini)matyti, kad, atsižvelgus į sužalojimų pobÅ«dį, tikėtina, kad po jų padarymo iki V.

U. pristatymo į VšĮ „Respublikinė Š. ligoninė“ 2017 m. balandžio 11 d. 3.30 val. galėjo praeiti kelios valandos (1 t., b. l. 37).              Iš išrašo apie asmenį matyti, kad V. U. 2018 m. sausio 6 d. mirė (3 t., b. l. 27).              Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. U. mirtis 2018 m. sausio 6 d. 4.20 val. įvyko nuo galvos traumos – galvos smegenų sumušimo, patirto 2017 m. balandžio mėnesį, kuris komplikavosi dešinio plaučio uždegimu, pasireiškusiu progresuojančiu kvėpavimo funkcijos ir širdies veiklos nepakankamumu.

Galvos smegenų sumuÅ¡imas ir kepenų plyÅ¡imas su kraujo iÅ¡siliejimu į pilvaplėvės ertmę kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Visi sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, Sužalojimai krÅ«tinės lÄ stos bei pilvo srityse galėjo bÅ«ti padaryti suduodant smÅ«gius kojomis, apautomis avalyne. Visumoje sužalojimai nėra bÅ«dingi griuviminei traumai (3 t., b. l. 54-57).              Specialistas Henrikas Daujotas, apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad Å¡ioje byloje yra pateikęs tris iÅ¡vadas.

Pirmiausia buvo suraÅ¡yta iÅ¡vada iÅ¡ medicininių dokumentų kaip gyvam asmeniui. Tai buvo 2017 m. birželio 30 d. Jam buvo apteikta užduotis ir ligos istorija iÅ¡ Respublikinės Å iaulių ligoninės. Vėliau buvo suraÅ¡yta papildoma iÅ¡vada irgi dar gyvam asmeniui, o paskiausiai, Å¡ių metų sausio 9 d. atliko jau mirusio kÅ«no tyrimÄ . Tvirtina visas Å¡ias iÅ¡vadas. Pagrindinė mirties priežastis yra galvos trauma – smegenų sumuÅ¡imas, kraujo iÅ¡siliejimas po kietuoju ir minkÅ¡taisiais galvos smegenų dangalais ir to pasekoje nukentėjusysis buvo pastoviai sunkioje bÅ«klėje, vyko gydymas reabilitacijoje ir palaikomojo gydymo ligoninėje.

BÅ«klė visÄ laikÄ buvo sunki, buvo dažni plaučių uždegimai. Paskutinėje ligos istorijoje užfiksuota, jog nukentėjusysis buvo paguldytas į Å iaulių ilgalaikio gydymo centrÄ , bÅ«tent 2017 m. gruodžio 12 d. Ten nurodyta, jog pagrindinė diagnozė yra liekamieji reiÅ¡kiniai po galvos smegenų traumos, komplikacijos. Nuoseklumas yra toks – nuo galvos traumos, bÅ«klė gulima, kadangi žmogus nejuda, maitinimas, prasideda pneumonija ir tai dėsninga komplikacija. Visuma sužalojimų nėra bÅ«dingi griÅ«viminei traumai.

Galvos trauma nėra būdinga griūviminei traumai, kadangi (vadovaujantis medicininiais dokumentais) buvo užfiksuota, kad yra daugybinės poodinės kraujosruvos, akiduobės lūžis, viršutinio žandikaulio lūžis ir tai yra tiesioginių poveikių pasekoje. Dalis sužalojimų krūtinės srityje galėjo būti padaryti kojomis, spardant, nes liko batų pėdsakų. Būtent ligos istorijoje buvo pažymėta, kad po traumos pristatytas asmuo į Respublikinę Šiaulių ligoninę buvo apžiūrimas ir krūtinės srityje yra protektorių žymės, galimai batų įspaudai.

Dėl 2017 m. gruodžio 14 d. medicininiuose dokumentuose užfiksuoto įraÅ¡o, jog iÅ¡raÅ¡ant nukentėjusįjį į slaugos ligoninę, jo bÅ«klė yra stabili, o po 3 savaičių nukentėjusysis mirė nuo plaučių uždegimo bei dokumentuose fiksuotų įrašų apie plaučių uždegimus, nori pastebėti, kad mirusysis į Respublikinę Å iaulių ligoninę paguldytas 2017 m. lapkričio 19 d. dėl kairiojo plaučių uždegimo, kur buvo gydomas, atliekamos tam tikros procedÅ«ros, padarytos kompiuterinės krÅ«tinės lÄ stos rentgenogramos, kompiuterinės tanograma, kadangi bÅ«klė buvo stabili, jis iÅ¡buvo dvi savaitės ir buvo perkeltas į slaugos ligoninę palaikomajam gydymui.

Tiesiog jo būsena buvo pastoviai pakankamai sunki ir ligoninėje 2017 m. gruodžio 12 d. pagal įrašus nurodyta, kad dažnai serga plaučių uždegimu ir būtent ten, kai jis buvo gydomas, tas plaučių uždegimas vėl pasikartojo. Skrodimo metu buvo nustatytas dešiniojo plaučio uždegimas. Plaučių uždegimas išsivystė dėl nukentėjusiojo sunkios būklės, kuri buvo dėl patirtos galvos traumos. Kadangi jis buvo gulimoje padėtyje, buvo prijungtas prie deguonies, buvo dirbtinė plaučių ventiliacija atliekama, be abejonės, priverstinė gulima.

Suduodant kumščiu į galvÄ tokiÄ traumÄ galima sukelti. Priklauso nuo smÅ«gio stiprumo. Individualių, iÅ¡skyrus krÅ«tinės srityje „protektoriaus žymės“, kurios buvo galimai padarytos koja apauta avalyne, požymių nėra nustatyta, tik konstatuota, jog galvoje yra padarytos poodinės kraujosruvos. Tai nėra kažkokie identifikuojantys požymiai. Tiesiog kietais bukais daiktais padaryta. Tai galėjo bÅ«ti padaryta kumščiais.              IÅ¡ alkotesterio pažymos matyti, kad liudytojai S. P. 2017 m. balandžio 12 d. 8.33 val. buvo nustatytas 0,17 promilių girtumas (1 t., b. l. 63).              IÅ¡ liudytojos S. P. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad Å¡i liudytoja, pasinaudodama manekenu, parodė kur ir kaip V.

S. sumušė nukentėjusįjį V. U. (1 t., b. l. 67-72).              Iš VšĮ „Respublikinė Šiaulių ligoninė“ pažymos matyti, kad O. P. 2017 m. kovo 7 d. 5.27 val. ir 2017 m. kovo 12 d. 21.02 val. buvo pristatytas į šios ligoninės Priėmimo – skubiosios pagalbos skyrių (1 t., b. l. 103).               Iš 2017 m. gegužės 12 d. Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus rašto Nr. (duomenys neskelbtini) bei prie jo pridėto garso įrašo, kuris buvo apžiūrėtas (perklausytas) 2017 m. gegužės 15 d., matyti, kad 2017 m. balandžio 11 d. 3.04 val. ir 3.09 val.

į BendrÄ jį pagalbos centrÄ paskambino S. P., kuri pranešė apie nukentėjusiojo V. U. sužalojimÄ ir prašė pagalbos. Pokalbio metu S. P. nurodė, kad nukentėjusįjį (V. U.) sumušė jos sugyventinis, kuris kÄ tik pabėgo (1 t., b. l. 127-129).              IÅ¡ 2017 m. balandžio 13 d. savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad policijos areÅ¡tinės specialistas policijos tyrėjai pateikė iÅ¡ sulaikytojo V. S. paimtus daiktus – mobilaus ryÅ¡io telefonÄ â€žSony“ sudaužytu ekranu, 3 ryÅ¡ulius raktų ir automobilio pultelį (1 t., b. l. 154-156).              IÅ¡ 2017 m. balandžio 13 d. apžiÅ«ros protokolo matyti, kad panaudojus iÅ¡ sulaikytojo V.

S. paimtu pulteliu buvo atrakintas automobilis „Mitsubichi Outlander“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovėjęs namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme. Automobilio salono viduje ant priekinės keleivio sėdynės bei kojų kilimėlio rasti gyvūno (galimai šuns) pėdos (1 t., b. l. 157-159).              Iš 2017 m. birželio 26 d. apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėti iš sulaikytojo V. S. paimti daiktai – raktai ir mobilaus ryšio telefonas „Sony“ (1 t., b. l. 163-165).              Iš 2017 m. balandžio 12 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo ir 2017 m. rugsėjo 11 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad įtariamasis V.

S. policijos tyrėjai pateikė sportines kelnes, džemperį ir sportinius batelius, kurie buvo apžiūrėti (1 t., b. l. 166-169). 11 raktų ryšulys su laiptinės durų elektroniniu raktu buvo perduoti G. V. (1 t., b. l. 174).              Iš 2017 m. rugsėjo 10 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti 2017 m. balandžio 11 d. įvykio vietos apžiūros metu įvykio vietoje paimti daiktai – mobilaus ryšio telefonas „Sony Experia“, mobilaus ryšio telefonas „Iphone 5E“, geltonojo metalo grandinėlė, šepetys ir jo dalys bei striukė (1 t., b. l. 170-173).

Mobilaus ryÅ¡io telefonas „Sony Experia“, mobilaus ryÅ¡io telefonas „Iphone 5E“ ir geltonojo metalo grandinėlė buvo perduoti G. V. (1 t., b. l. 162).              IÅ¡ policijos pareigÅ«nų I. G., D. Å ., J. K. ir R. J. 2017 m. balandžio 11 d. tarnybinių praneÅ¡imų matyti, kad tÄ dienÄ apie 3.50 val. sulaikant V. S., Å¡is pasiprieÅ¡ino policijos pareigÅ«nams (1 t., b. l. 179-182).              IÅ¡ 2017 m. balandžio 11 d. alkotesterio pažymos matyti, kad tÄ dienÄ 3.58 val.

V. S. buvo nustatytas 2,60 promilių girtumas (1 t., b. l. 191).               IÅ¡ teismo medicinos specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ant V. S. kÅ«no rasti sužalojimai: galvos ir abiejų rankų odos nubrozdinimai, krÅ«tinės lÄ stos ir deÅ¡inės kojos poodinės kraujosruvos, galėjo bÅ«ti padaryti konflikto metu bei prieÅ¡inantis policijos pareigÅ«nams sulaikymo metu (2 t., b. l. 12).              IÅ¡ nukentėjusiosios G. V. kartu su civiliniu ieÅ¡kininiu pateiktų paskaičiavimų lentelių, kvitų, čekių bei kitų pinigų sumokėjimÄ patvirtinančių dokumentų matyti, kokių iÅ¡laidų turėjo Å¡i nukentėjusioji slaugant sužalotÄ brolį V.

U. ir jį laidojant (2 t., b. l. 152-179; 3 t., b. l. 35-46).              Iš 2018 m. sausio 8 d. lavono apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas V. U. lavonas (3 t., b. l. 58-59).              Iš Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio ir prie jo pridėto gydymo išlaidų apskaitos išrašo asmeniui matyti, kad V. U. gydymas PSDF biudžetui kainavo 21 428,54 Eur (3 t., b. l. 72-73, 75).              Iš UAB GDPB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. balandžio 9 d. pažymos matyti, kad pagal draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) apdraustojo V.

U. artimiesiems buvo iÅ¡mokėta 9 791 Eur draudimo iÅ¡moka – 50 procentų sÅ«nui L. U. ir 50 procentų dukrai G. U. (3 t., b. l. 122).              Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytus faktinius duomenis pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, ir laikydamas juos įrodymais (BPK 20 straipsnis), konstatuoja, kad kaltinamojo V. S. kaltė padarius jam inkriminuojamÄ nusikaltimÄ yra visiÅ¡kai įrodyta.              Teismas privalo iÅ¡samiai iÅ¡tirti visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes ir nuosprendį pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo iÅ¡nagrinėti teisiamojo posėdžio metu (BPK 301 straipsnio 1 dalis) bei teismo pripažinti atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus.

BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teismas) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ ) įtvirtina iÅ¡skirtinę teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomÄ jÄ vertę ir kokios iÅ¡vados jais remiantis darytinos. Ä®rodymais gali bÅ«ti pripažinti tik tokie duomenys, kurie buvo gauti teisėtais bÅ«dais ir kuriuos galima patikrinti Lietuvos Respublikos BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys).

Be to, Å¡ie duomenys turi patvirtinti arba paneigti bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma iÅ¡analizavus jų gavimo tvarkÄ bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. IÅ¡tyręs byloje esančius duomenis, teismas privalo nuosprendyje konstatuoti, ar surinktų įrodymų pakanka, ar jais galima tiksliai nustatyti visas įrodinėjimo dalykÄ sudarančias aplinkybes – padaryti vienareikÅ¡mę iÅ¡vadÄ apie Å¡ių aplinkybių buvimÄ ar nebuvimÄ .              Įrodymų vertinimas iÅ¡ esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas Å¡iam loginiam procesui yra iÅ¡samus ir neÅ¡aliÅ¡kas visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimas vadovaujantis įstatymu.

Svarbi įrodymų vertinimo sÄ lyga – turi bÅ«ti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma, nei vienas įrodymas iÅ¡ anksto nėra svarbesnis už kitÄ , nepriklausomai nuo įrodymų Å¡altinio (kaltinamojo, liudytojo, nukentėjusiojo parodymai, raÅ¡ytiniai įrodymai ir pan.) (Lietuvos Aukščiausio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).               Kaltinamasis V. S. teisiamojo posėdžio metu prisipažino, kad bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su V.

U. metu sudavė jam kumščiais 10-15 smÅ«gių į galvÄ ir korpusÄ , tačiau nepripažino kaltinime nurodytos aplinkybės, kad sudavė V. U. smÅ«gius kojomis, taip pat nepripažino, kad dėl jo V. U. suduotų smÅ«gių pastarajam galėjo bÅ«ti padaryta galvos trauma – galvos smegenų sumuÅ¡imas, kuris vėliau komplikavosi deÅ¡inio plaučio uždegimu. Be to, kaltinamasis V. S. nurodė, kad jam iÅ¡einant iÅ¡ S. P. buto, V. U. sėdėjo prie stalo ir nebuvo stipriai sumuÅ¡tas. Mano, kad, jam išėjus iÅ¡ buto, S. P. susimušė su V.

U., po to išvartė baldus, taip sukurdama įvaizdį, kad tarp jo ir V. buvo didelis konfliktas.              Nors kaltinamasis V. S. neigia spardęs V. U., neigia, kad nuo jo smūgių V. U. galėjo būti padarytas galvos smegenų sumušimas, kuris vėliau komplikavosi dešinio plaučio uždegimu, pasireiškusiu progresuojančiu kvėpavimo funkcijos ir širdies veiklos nepakankamumu, dėl ko V. U. mirė, o taip pat teigia, kad V. U. galėjo sumušti S. P. po to, kai jis išėjo iš buto, šie kaltinamojo parodymai paneigti kitais byloje surinktais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 straipsnio 5 dalis).              Visų pirma, tai liudytojos S. P. parodymai, kad V.

U. jos bute sumušė V. S.. Ji nurodė, kad buvo du V. S. ir V. U. konflikto etapai – iš pradžių jie apsistumdė, apsispardė ir tuo metu dužo vazonai, buvo numestas televizorius. Po to V. ir V. vėl sėdo gerti. Antro „etapo“ metu V. S. jau stipriai sumušė V. U. – jį smarkiai daužė kumščiais, spardė kojomis. Sudavė labai daug smūgių. Ji traukė V. nuo V., nes kitaip būtų jį užmušęs. Kai V. S., pasiėmęs jos šunį, išėjo iš namų, ji matė, kad nuketėjusysis labai sunkiai kvėpavo, tačiau ji nėjo prie nukentėjusiojo, o paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė apie nukentėjusiojo būklę.

Netikėti Å¡iais liudytojos S. P. parodymais teismas neturi jokio pagrindo, nes ji buvo apklausta net tris kartus (pirmÄ kartÄ ji buvo apklausta policijos tyrėjos 2017 m. balandžio 12 d. (tai yra sekančiÄ dienÄ po įvykio) (1 t., b. l. 64-66), po ko tÄ pačiÄ dienÄ Å¡iuos parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., b. l. 67-72); antrÄ kartÄ buvo apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ 2017 m. balandžio 19 d. (dalyvaujant įtariamajam V. S. ir jo gynėjai) (1 t., b. l. 75-77); trečiÄ kartÄ ji buvo apklausta bylÄ nagrinėjant Å iaulių apylinkės teisme (3 t., b. l. 4-6)), jos parodymai yra iÅ¡ esmės vienodi, liudytoja Å¡iuos parodymus davė bÅ«dama įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ .

Be to, byloje nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių liudytoja S. P. bÅ«tų turėjusi pagrindÄ apkalbėti kaltinamÄ jį V. S.. Anaiptol, tiek iÅ¡ liudytojos S. P. parodymų, tiek iÅ¡ kaltinamojo V. S. parodymų matyti, kad jie kurį laikÄ net bandė gyventi kartu, kartu praleido ir dienÄ prieÅ¡ įvykį, V. S. iÅ¡gerti su V. U. taip pat atėjo ne kur kitur, o pas S. P..              Be to, liudytojos S. P. parodymais netikėti negalima ir todėl, kad juos patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai.

Visų pirma, tai teismo medicinos specialisto Henriko Daujoto iÅ¡vados bei jo parodymai teisme apie V. U. padarytus kÅ«no sužalojimus, smÅ«gių skaičių, sužalojimų atsiradimo mechanizmÄ (kad dalis sužalojimų galėjo bÅ«ti padaryti smÅ«giuojant kojomis) (1 t., b. l. 33-35, 37; 3 t., b. l. 54-57), kurie patvirtina liudytojos S. P. parodymus, kad V. U. buvo muÅ¡amas kumščiai ir spardomas kojomis. Antra, tai užfiksuotas liudytojos S. P. skambutis bendruoju pagalbos telefonu 112 (1 t., b. l. 128-129), kuris patvirtina Å¡ios liudytojos parodymus apie, kad bÅ«tent ji paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė, apie įvykį; kad skambino ne iÅ¡ savo mobilaus ryÅ¡io telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 149-153), o iÅ¡ kito abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (galimai priklausiusio V.

U.); kad Å¡io skambučio metu nurodė sunkiÄ V. U. bÅ«klę (nesÄ moningas, „iÅ¡tekėjusios“ smegenys); kad V. U. sumušė jos sugyventinis, kuris kÄ tik pabėgo. Trečia, liudytojos S. P. parodymus, kad bÅ«tent V. S. žiauriai sumušė V. U., patvirtino ir liudytojai K. L., A. M. ir L. D., kurie apie V. U. sumuÅ¡imo aplinkybes girdėjo ir pačios S. P. ar kitų asmenų. Ketvirta, liudytojos S. P. parodymus, kad V. U. sumušė V. S., kad jam sudavė daug smÅ«gių, kad S. P. „nesikiÅ¡o“ į muÅ¡tynes, teisme patvirtino ir pats kaltinamasis V.

S..              Antra, kaltinamojo V. S. parodymus, kad jis nespardė V. U., kaip jau buvo minėta, paneigia teismo medicinos specialisto Henriko Daujoto iÅ¡vados bei jo parodymai teisme apie V. U. padarytus kÅ«no sužalojimus, smÅ«gių skaičių, sužalojimų atsiradimo mechanizmÄ (kad dalis sužalojimų galėjo bÅ«ti padaryti smÅ«giuojant kojomis) (1 t., b. l. 33-35, 37; 3 t., b. l. 54-57). Be to, aplinkybę, kad V. U. buvo spardomas kojomis, patvirtino ir nukentėjusioji G. V., kuri nurodė, kad brolio V.

U. krÅ«tinės srityje buvo didžiulis bato antspaudas, kuris, jos nuomone, buvo vyriÅ¡ko bato. Be to, teismo medicinos specialisto Henriko Daujoto iÅ¡vados bei jo parodymai teisme paneigia ir dar vienÄ kaltinamojo V. S. nurodytÄ aplinkybę, kad nuo jo suduotų smÅ«gių kumščiu į galvÄ V. U. negalėjo bÅ«ti padarytas galvos smegenų sumuÅ¡imas, kuris vėliau komplikavosi deÅ¡inio plaučio uždegimu. Specialistas Henrikas Daujotas teisiamojo posėdžio metu kategoriÅ¡kai patvirtino, kad nuo smÅ«gio kumščiu į galvÄ galėjo bÅ«ti padarytas galvos smegenų sumuÅ¡imas, tačiau tai priklauso nuo smÅ«gio stiprumo.

O kad kaltinamasis V. S. turi „smagiÄ â€œ rankÄ ir stiprų smÅ«gį matyti ir iÅ¡ paties kaltinamojo parodymų, kad jis jaunystėje lankė bokso treniruotes (kur ugdomi ir treniruojami stiprÅ«s smÅ«giai rankomis), o po to lankė futbolo treniruotes. Be to, kaltinamasis V. S. teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad iÅ¡gėręs greitai „užsidega“, tampa agresyvus, ypač jei kompanijoje yra koks svetimas žmogus. Tai, kad kaltinamasis V. S. iÅ¡gėręs tampa agresyvus ir puola muÅ¡tis be aiÅ¡kios priežasties, patvirtino ir liudytojos S. P. bei A.

M., be to, tai patvirtina ir nustatytos aplinkybės, kad kaltinamasis V. S., bÅ«damas neblaivus, per trumpÄ laikÄ be jokių aiÅ¡kių priežasčių žiauriai sumušė net tris žmones - T. P., S. B. ir O. P. (liudytojo T. P., S. B. ir O. P. parodymai, paties kaltinamojo V. S. parodymai). Neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis V. S. įvykio metu buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio (tÄ pripažino ir pats kaltinamasis).              Teismas nesivadovauja kaltinamojo V. S. parodymais, kad V.

U. galėjo sumuÅ¡ti ir liudytoja S. P. po to, kai jis išėjo iÅ¡ buto, taip pat kaltinamojo parodymais, kad V. U. naudojo smurtÄ prieÅ¡ jį, kadangi Å¡ie jo parodymai nepatikimi (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Visų pirma, kaltinamojo V. S. parodymai prieÅ¡taringi. Apklausiamas po sulaikymo V. S. iÅ¡vis neigė mušęs V. U. ir nurodė, kad V. praÅ¡ymu nešė jo automobilio raktus jo žmonai, kad Å¡i parvežtų V. namo, o V. tuo metu liko pas S. P. (1 t., b. l. 197-198). Sprendžiant klausimÄ dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo V.

S. taip pat nurodė, kad nėra susijęs su nusikaltimu, kurio įvykdymu įtariamas (2 t., b. l. 4-5). Apklausiamas papildomai (jau po to, kai girdėjo liudytojos S. P. parodymus pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ (1 t., b. l. 75-77)) V. S. jau pripažino, kad „susistumdė ir apsispardė su V. U.“, tačiau, jo teigimu, tai tebuvo įprastos dviejų vyrų muÅ¡tynės, po kurių jis paliko V. S. P. bute, sėdintį ant grindų prie lovos (2 t., b. l. 13-15). Apklausiamas trečiÄ kartÄ V. S. pripažino, kad vyko konfliktas su V.

U., kurio metu su juo susimušė; taip pat pripažino, kad sudavė V. į veidÄ , tačiau neigė praneÅ¡ime apie įtarimÄ nurodytÄ smÅ«gių skaičių (ne mažiau keturiolikos) ir nurodė, kad dėl jo smÅ«gių negalėjo kilti praneÅ¡ime apie įtarimÄ nurodytos pasekmės (sunkus sveikatos sutrikdymas); taip pat nurodė, kad, jo manymu, smÅ«gius V. U. galėjo suduoti ir S. P. (2 t., b. l. 27). Gi apklausiamas teisme, jau bÅ«damas susipažinęs su bylos medžiaga (2 t., b. l. 67), kaltinamasis V.

S. pripažino konflikto su V. U. metu sudavęs jam 10-15 smÅ«gių kumščiu į galvÄ bei korpusÄ , tačiau neigė spardęs nukentėjusįjį; nurodė, kad iÅ¡eidamas iÅ¡ buto V. paliko sėdintį prie stalo; taip pat nepripažino, kad dėl jo suduotų smÅ«gių V. U. galėjo iÅ¡sivystyti smegenų sutrenkimas. Antra, Å¡ie kaltinamojo V. S. parodymai nepatikimi ir todėl, kad jų nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti duomenys, be to, Å¡ių kaltinamojo parodymų nėra galimybės patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 4 dalis).

Anaiptol, byloje surinkti duomenys kaip tik paneigia Å¡iuos kaltinamojo V. S. parodymus. Nustatyta, kad liudytoja S. P. iki įvykio nepažinojo V. U., V. U. į jos butÄ pasikvietė bÅ«tent kaltinamasis V. S., iki iÅ¡ buto iÅ¡einant V. S. jokių konfliktų tarp jos ir V. U. nebuvo (tai patvirtino ir kaltinamasis), todėl liudytoja S. P. neturėjo jokio motyvo muÅ¡ti jai nepažįstamÄ V. U.. Kai kurių liudytojų bei kaltinamojo V. S. nurodinėjama aplinkybė, kad V. U. su savimi turėjo piniginę su pinigais, kuriuos galimai S. P. pasiėmė, kaltinimÄ Å¡ioje byloje palaikančio prokuroro neįrodinėjama, todėl teismas dėl jos nepasisako (BPK 20 straipsnio 3 dalis).

Be to, kaltinamojo V. S. parodymai, kad V. U. galėjo sumušti S. P., yra nelogiški. Kaltinamojo V. S. teigimu, muštynių metu V. U. nebuvo nukritęs ant grindų, jis V. nespardė, jam išeinant iš buto V. sėdėjo prie stalo be matomų sužalojimų, todėl neįtikėtina, kad S. P., būdama moteris, taip galėjo sumušti V. U. nenaudodama jokių įrankių (teismo medicinos specialisto išvados), kad nukentėjusieji (V. U. artimieji) jo vėliau dėl galvos sužalojimų net negalėjo pažinti, tuo pačiu pati visai nenukentėdama.

Aplinkybė, kad V. U. galėjo iÅ¡provokuoti konfliktÄ ir kaip lygus su lygiu muÅ¡tis su kaltinamuoju V. S., paneigta nukentėjusiųjų bei liudytojų R. U. ir M. F. parodymais, kad V. U. buvo ramus, nekonfliktiÅ¡kas žmogus, niekad nesprendžiantis nesutarimų muÅ¡tynėmis. Be to, po sulaikymo ant kaltinamojo V. S. kÅ«no buvo rasti tik nežymus sužalojimai (galvos ir abiejų rankų odos nubrozdinimai, krÅ«tinės lÄ stos ir deÅ¡inės kojos poodinės kraujosrÅ«vos), kurie galėjo bÅ«ti ir jo sulaikymo metu (2 t., b. l. 12).

Gi ant V. U. kÅ«no sužalojimų, bÅ«dingų jam suduodant smÅ«gius kitam žmogui, rasta nebuvo (1 t., b. l. 33-35). Neatmestina (liudytojos S. P. parodymai), kad V. U. bandė prieÅ¡intis V. S., tačiau Å¡i aplinkybė esminės įtakos nei kaltinamojo parodymų vertinimui, nei veikos kvalifikavimui neturi. Dėl aukščiau nurodytų priežasčių teismas nesivadovauja minėtais kaltinamojo V. S. parodymais (kad V. U. galėjo sumuÅ¡ti ir liudytoja S. P.; kad V. U. taip pat smurtavo jo atžvilgiu) ir juos vertina kaip siekimÄ suÅ¡velninti savo padėtį.

              Teismas, įvertinęs aukščiau aptartus įrodymus, pripažįsta įrodytu, kad kaltinamasis V. S., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, sudavė ne mažiau keturiolikos smÅ«gių rankomis bei kojomis V. U. į galvÄ , kaklÄ , pečius, krÅ«tinę, pilvÄ , nugarÄ , juosmenį, klubus, kojas ir tokiu bÅ«du padarė jam sunkų sveikatos sutrikdymÄ - galvos smegenų sumuÅ¡imÄ , kepenų plyÅ¡imÄ su kraujo iÅ¡siliejimu į pilvaplėvės ertmę, kraujo iÅ¡siliejimÄ po kietuoju ir minkÅ¡taisiais galvos smegenų dangalais, kairės akiduobės, kairio virÅ¡utinio žandikaulio lūžius, deÅ¡inės krÅ«tinės lÄ stos pusės III, IV ir V, kairės krÅ«tinės lÄ stos pusės III, IV, V, VII ir VIII Å¡onkaulių lūžius, poodines kraujosruvas galvoje, deÅ¡inės ausies kauÅ¡elyje, abiejų akių vokuose, kakle, abiejuose pečiuose, krÅ«tinės lÄ stos srityje, kraujosruvÄ po kairės akies jungine, odos nubrozdinimus galvoje, deÅ¡inio klubikaulio srityje, deÅ¡inėje blauzdoje, vėliau V.

U. patirtos galvos traumos – galvos smegenų sumuÅ¡imas komplikavosi deÅ¡inio plaučio uždegimu, pasireiÅ¡kusiu progresuojančiu kvėpavimo funkcijos ir Å¡irdies veiklos nepakankamumu, dėl ko 2018 m. sausio 6 d. V. U. mirė. III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimas               Kaltinamasis V. S. nužudė V. U., nesant BK 129 straipsnio 2 dalyje nurodytų veikÄ kvalifikuojančių aplinkybių, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 1 dalį. Nužudymas teismų praktikoje suprantamas kaip tyčinis neteisėtas kito žmogaus gyvybės atėmimas.              Atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimÄ kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryÅ¡ys.

Priežastinis ryÅ¡ys kito žmogaus gyvybės atėmimo bylose sprendžiamas vertinant įrodymus ir nustatant loginę priežasčių sekÄ , reikalingÄ iÅ¡vadai padaryti: ar yra ryÅ¡ys tarp nustatytos kaltininko veikos ir padarinių, kokie reiÅ¡kiniai lemia nukentėjusio žmogaus mirtį, ar jie objektyviai ir dėsningai iÅ¡plaukia iÅ¡ neteisėtos veikos. Nužudymo bylose nustatant priežastinį ryšį turi bÅ«ti atsižvelgta į tai, ar kaltininko veika buvo bÅ«tina sÄ lyga mirčiai kilti (be jos ji nekiltų), ar mirtis buvo dėsninga ir numatoma veikos pasekmė.

Teismų praktikoje nužudymo bylose yra suformuota nuostata, kad tais atvejais, kai tarp suduoto smÅ«gio į galvÄ ir nukentėjusiojo mirties nėra įsiterpęs joks kitas veiksnys, turintis lemiamos įtakos mirčiai, laikytina, kad priežastinis ryÅ¡is egzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-247/2009, 2K-292-489/2015 ir kt.).               Byloje nustatyta, kad kaltinamasis V. S. 2017 m. balandžio 11 d. sudavė ne mažiau keturiolikos smÅ«gių V.

U. į galvÄ , kaklÄ , pečius, krÅ«tinę, pilvÄ , nugarÄ , juosmenį, klubus, kojas ir tokiu bÅ«du jam padarė sunkų sveikatos sutrikdymÄ - galvos smegenų sumuÅ¡imÄ , kepenų plyÅ¡imÄ su kraujo iÅ¡siliejimu į pilvaplėvės ertmę, kraujo iÅ¡siliejimÄ po kietuoju ir minkÅ¡taisiais galvos smegenų dangalais, kairės akiduobės, kairio virÅ¡utinio žandikaulio lūžius, deÅ¡inės krÅ«tinės lÄ stos pusės III, IV ir V, kairės krÅ«tinės lÄ stos pusės III, IV, V, VII ir VIII Å¡onkaulių lūžius, poodines kraujosruvas galvoje, deÅ¡inės ausies kauÅ¡elyje, abiejų akių vokuose, kakle, abiejuose pečiuose, krÅ«tinės lÄ stos srityje, kraujosruvÄ po kairės akies jungine, odos nubrozdinimus galvoje, deÅ¡inio klubikaulio srityje, deÅ¡inėje blauzdoje.

Nustatyta, kad visi Å¡ie sužalojimai buvo padaryti kaltinamajam V. S. suduodant smÅ«gius rankomis ir kojomis V. U. į galvÄ , krÅ«tinę, pilvÄ ir kitas kÅ«no vietas. Visumoje V. U. padaryti sužalojimai nebÅ«dingi griuviminei traumai. Vėliau V. U. patirta galvos trauma – galvos smegenų sumuÅ¡imas, komplikavosi deÅ¡inio plaučio uždegimu, pasireiÅ¡kusiu progresuojančiu kvėpavimo funkcijos ir Å¡irdies veiklos nepakankamumu, dėl ko 2018 m. sausio 6 d. V. U. mirė. Todėl konstatuotina, kad tarp kaltinamojo V.

S. veiksmų (V. U. sumuÅ¡imo, suduodant jam ne mažiau keturiolikos smÅ«gių rankomis bei kojomis galvÄ , kaklÄ , krÅ«tinę, pilvÄ , nugarÄ bei kitas kÅ«no vietas) ir pasekmių - V. U. padarytų sužalojimų (tame tarpe ir galvos smegenų sumuÅ¡imo, kuris komplikavosi deÅ¡inio plaučio uždegimu, pasireiÅ¡kusiu progresuojančiu kvėpavimo funkcijos ir Å¡irdies veiklos nepakankamumu) bei jo mirties yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Konstatuotina, kad V. S. veiksmai (V. U. sumuÅ¡imas) buvo bÅ«tina sÄ lyga pasekmėms (V.

U. mirčiai) kilti, kadangi, jei kaltinamasis V. S. nebÅ«tų sudavęs smÅ«gių V. U. į galvÄ , V. U. nebÅ«tų patyręs galvos smegenų sumuÅ¡imo, kuris komplikavosi deÅ¡inio plaučio uždegimu, pasireiÅ¡kusiu progresuojančiu kvėpavimo funkcijos ir Å¡irdies veiklos nepakankamumu, dėl ko V. U. mirė. Å iuo atveju nenustatyta jokių kitų veiksnių, kurie galėjo sÄ lygoti V. U. mirtį. Nors kaltinamasis V. S. neigė, kad nuo jo suduotų smÅ«gių kumščiais V. U. į galvÄ , pastarajam galėjo bÅ«ti padarytas galvos smegenų sumuÅ¡imas, tačiau Å¡iÄ aplinkybę teisiamojo posėdžio metu paneigė specialistas Henrikas Daujotas.

Tuo labiau, kad kaltinamojo V. S. rankų smÅ«gių stiprumas buvo iÅ¡lavintas jo lankytose bokso treniruotėse.               Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ , tais atvejais, kai nukentėjusiojo mirties priežastis buvo kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimÄ atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui, taip pat nepriklausomai nuo to, ar jis buvo netinkamai gydomas, ar netinkamai diagnozuoti jo sužalojimai, ir kad, nesant Å¡ių aplinkybių, mirties galbÅ«t buvo galima iÅ¡vengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-247/2009, 2K-292-489/2015 ir kt.).

Iš specialisto išvados Nr. M 25/2018 (04) bei specialisto Henriko Daujoto parodymų teisme matyti, kad V. U. mirtis 2018 m. sausio 6 d. 4.20 val. įvyko nuo galvos traumos – galvos smegenų sumušimo, patirto 2017 m. balandžio mėnesį, kuris komplikavosi dešinio plaučio uždegimu, pasireiškusiu progresuojančiu kvėpavimo funkcijos ir širdies veiklos nepakankamumu (3 t., b. l. 54-57). Specialistas Henrikas Daujotas teisme nurodė, kad plaučių uždegimai yra dažna ir dėsninga galvos sumušimo komplikacija.

Specialistas nurodė, kad plaučių uždegimas išsivystė dėl nukentėjusiojo V. U. sunkios būklės, kuri atsirado dėl patirtos galvos traumos. Kadangi V. U. buvo gulimoje padėtyje, buvo prijungtas prie deguonies, buvo dirbtinė plaučių ventiliacija atliekama. Todėl konstatuotina, kad V. U. mirtis įvyko dėl kaltinamojo V. S. veiksmų (suduotų smūgių). Nors tai ir neturi jokios įtakos veikos kvalifikavimui pažymėtina, kad šioje byloje nenustatyta V. U. netinkamo gydymo faktų.              Nužudymas yra tyčinis neteisėtas kito žmogaus gyvybės atėmimas ir tik tokia veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 129 straipsnį.

Kaltinamasis V. S., bÅ«damas suaugęs, normalaus protinio iÅ¡sivystymo, turintis pakankamai gyvenimiÅ¡kos patirties, suduodamas daugybinius stiprius smÅ«gius kumščiais ir kojomis nukentėjusiajam į gyvybei svarbius organus - galvÄ , pilvÄ , krÅ«tinę, nugarÄ , suprato, kad nuo tokių jo veiksmų (smÅ«gių kumščiais ir kojomis nukentėjusiajam į gyvybei svarbius organus) V. U. gali ne tik patirti sužalojimus, bet ir mirti, ir, nors jis nebuvo suinteresuotas V. U. mirtimi, tačiau sÄ moningai nenutraukė tokių savo veiksmų (muÅ¡imo), tai yra veikė netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis), todėl jo veika, kaip ir buvo minėta, teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.             Tikslintinas kaltinamajame akte nurodytas nusikalstamos veikos padarymo laikas, nurodant, kad ji buvo padaryta 2017 m. balandžio 11 d., laikotarpiu nuo 1.30 val. iki 3 val. (o ne 3.30 val.), kadangi iÅ¡ bylose esančių duomenų akivaizdu, kad nusikalstama veika buvo padaryta iki 2017 m. balandžio 11 d. 3 val. (liudytoja S. P. apie įvykį bendrajam pagalbos centrui pranešė 2017 m. balandžio 11 d. 3.04 val. (1 t., b. l. 127-129), o 2017 m. balandžio 11 d. 3.10 val. praneÅ¡imas apie įvykį jau buvo gautas ir policijoje (1 t., b. l. 5).

Toks kaltinimo patikslinimas teisme galimas, nes faktinės aplinkybės nekeičiamos iÅ¡ esmės skirtingomis (BPK 256 straipsnis). IV. Bausmės skyrimas               Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

Bausmės paskirtis yra sÄ lygojama minėtų tikslų visuma. Tokius reikalavimus turi atitikti kiekviena konkrečiam nuteistajam skiriama bausmė.              Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, teismas gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013).              Tas, kas nužudė kitÄ Å¾mogų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo septynerių iki penkiolikos metų (BK 129 straipsnio 1 dalis).              Kaltinamojo V.

S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors pradėjus Å¡ioje byloje įrodymų tyrimÄ kaltinamasis V. S. ir pareiÅ¡kė, kad jis visiÅ¡kai pripažįsta savo kaltę, tačiau tai nepripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi arba padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis.

Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ nustatomas tada, kai jis savanoriÅ¡kai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. NuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ , tačiau neigiamai vertina savo poelgius, iÅ¡gyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi suÅ¡velninti padarytos veikos padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-613/2011, 2K-77/2013, 2K-78/2014, 2K-381-507/2016).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apklausiamas iÅ¡kart po sulaikymo V. S. kaltu neprisipažino (1 t., 197-198 b. l.). Apklausiamas papildomai (jau po to, kai girdėjo liudytojos S. P. parodymus pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ ) V. S. jau pripažino, kad „susistumdė ir apsispardė“ su V. U., tačiau, jo teigimu, tai tebuvo įprastos dviejų vyrų muÅ¡tynės (2 t., b. l. 13-15). Apklausiamas trečiÄ kartÄ V. S. pripažino, kad vyko konfliktas su V. U., kurio metu su juo susimušė; taip pat pripažino, kad sudavė V.

į veidÄ , tačiau neigė praneÅ¡ime apie įtarimÄ nurodytÄ smÅ«gių skaičių (ne mažiau keturiolikos) ir nurodė, kad dėl jo smÅ«gių negalėjo kilti praneÅ¡ime apie įtarimÄ nurodytos pasekmės (sunkus sveikatos sutrikdymas); taip pat nurodė, kad, jo manymu, smÅ«gius V. U. galėjo suduoti ir S. P. (2 t., b. l. 27). Apklausiamas teisme, jau bÅ«damas susipažinęs su visa bylos medžiaga, kaltinamasis V. S. pripažino konflikto su V. U. metu sudavęs jam 10-15 smÅ«gių kumščiu į galvÄ bei korpusÄ , tačiau neigė spardęs nukentėjusįjį; nurodė, kad iÅ¡eidamas iÅ¡ buto V.

U. paliko sėdintį prie stalo; taip nepripažino, kad dėl jo suduotų smūgių V. U. galėjo išsivystyti smegenų sutrenkimas. Kadangi kaltinamasis V. S. nuolat keitė savo parodymus, juos priderindamas prie surinktų įrodymų, teisme nepripažino esminių aplinkybių, kad jis spardė V. U., kad dėl jo suduotų smūgių V. U. galėjo išsivystyti galvos smegenų sumušimas (kuris komplikavosi dešinio plaučio uždegimu, pasireiškusiu progresuojančiu kvėpavimo funkcijos ir širdies veiklos nepakankamumu, dėl ko 2018 m. sausio 6 d.

V. U. mirė), nėra pagrindo konstatuoti, kad kaltinamasis V. S. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ . Taip pat nėra pagrindo konstatuoti, kad kaltinamasis V. S. nuoÅ¡irdžiai gailisi padaręs jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ (teisme jis tik nurodė, kad savo veiksmus vertina blogai, kad supranta nukentėjusiuosius, nes ir pats yra netekęs sÅ«naus, tačiau nepareiÅ¡kė, kad gailisi dėl savo veiksmų, be to, kaip jau buvo minėta, bandė sumenkinti savo veiksmus V. U. atžvilgiu ir taip suÅ¡velninti savo padėtį).              Kaltinamojo V.

S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikas padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos Å¡ios nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Netrukus po įvykio V. S. buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis – 2,60 promilių (1 t., b. l. 191). Nustatyta, kad V. S. apsvaigęs nuo alkoholio buvo jau prieÅ¡ tyčios nusikalsti susiformavimo momentÄ ir tai slopino jo savikontrolę, taigi apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Teismo įsitikinimu, toks alkoholio kiekis iÅ¡ esmės ir lėmė kaltinamojo V. S. sumanymÄ paprastÄ buitinį konfliktÄ â€žiÅ¡spręsti“ tokiu bÅ«du, kaip pasielgė kaltinamasis – stipriai sumuÅ¡ant su juo konfliktavusį V. U.. Tai, kad blaivus taip nebÅ«tų pasielgęs, teisme pripažino ir pats kaltinamasis V. S..              Be to, kaltinamojo V. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina ir tai, kad jis nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas recidyvistu, tai yra bÅ«damas teistas už tyčinių nusikaltimų padarymÄ , esant neiÅ¡nykusiam ir nepanaikintam teistumui (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 10 punktas).              Kaltinamasis V.

S. teisiamas jau devintÄ kartÄ (2 t., b. l. 31-35), naujÄ tyčinį nusikaltimÄ padarė teistumui už tyčinius nusikaltimus neiÅ¡nykus (BK 97 straipsnis), tai yra bÅ«damas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis), naujÄ nusikaltimÄ padarė laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 27 d. nuosprendžiu, vykdymo atidėjimo metu (2 t., b. l. 41-54), be to, baustas užsienio valstybėse (2 t., b. l. 35-37), Å¡iuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose.

Aukščiau nurodytos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis iÅ¡ ankstesnių teistumų jokių teigiamų iÅ¡vadų nedaro. Kaltinamasis V. S. padarė vienÄ baigtÄ nusikaltimÄ , priskiriamÄ labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis), už kurį įstatymas numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimÄ nuo septynerių iki penkiolikos metų, nusikaltimas padarytas netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis). Teismas, atsižvelgęs į aukščiau nurodytas aplinkybes, taip pat į nusikalstamos veikos pasekmes (nuo nusikaltimo metu patirtų sužalojimu mirė V.

U.), konstatuoja, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti kaltinamajam V. S. už jo įvykdytÄ nusikalstamÄ veikÄ paskyrus terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę (BK 50 straipsnio 1 dalis), Å¡iek tiek didesnę, nei sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis (BK 61 straipsnio 2 dalis). Parenkant laisvės atėmimo bausmės dydį atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis V. S. pripažino nukentėjusiųjų bei Å iaulių teritorinės ligonių kasos civilinius ieÅ¡kinius, teisme pripažino sudavęs kaltinime nurodytÄ smÅ«gių skaičių V.

U.. Todėl dar griežtesnės bausmės paskyrimas prieÅ¡tarautų proporcingumo principui. Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, kad Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, jog baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi bÅ«ti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiÅ¡kia, kad valstybės taikomos priemonės turi bÅ«ti adekvačios siekiamam tikslui. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiÅ¡kia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«džio ir už Å¡iÄ veikÄ numatytos bausmės turi bÅ«ti pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-45/2007).

              Byloje nėra nustatyta bÅ«tinų sÄ lygų BK 62 straipsnio nuostatų taikymui ir nenustatyta jokių iÅ¡imtinių aplinkybių, sudarančių pagrindÄ taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Kadangi kaltinamasis V. S. padarė labai sunkų nusikaltimÄ (BK 11 straipsnio 6 dalis), nėra pagrindo atidėti jam skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ (BK 75 straipsnio 1 dalis).              Kadangi kaltinamasis V. S. naujÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 27 d. nuosprendžiu, vykdymo atidėjimo laikotarpiu, Å¡iuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du subendrintina su pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 27 d. nuosprendį neatlikta bausme (BK 64 straipsnio 1 dalis, 3 dalis).

Parenkant dalinį, o ne visiÅ¡kÄ bausmių sudėjimo bÅ«dÄ , atsižvelgtina į tai, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 27 d. nuosprendžiu V. S. buvo nuteistas už visai kitokio pobÅ«džio nusikalstamas veikas.              Atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis V. S. padarė labai sunkų nusikaltimÄ , bei į jo asmenybę (anksčiau teistas 8 kartus, tačiau už visai kitokio pobÅ«džio nusikalstamas veikas, yra sveikas), taip pat į tai, kad jis Å¡iuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, bausmę atlieka paprastosios grupės sÄ lygomis (4 t., b. l. 43-45), laisvės atėmimo bausmė skirtina atlikti pataisos namuose (BK 50 straipsnio 3 dalis).

Kadangi kaltinamasis V. S. Å¡iuo metu jau atlieka laisvės atėmimo bausmę, Å¡iuo nuosprendžiu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o taip pat jam neskirtina kardomoji priemonė, kadangi ji nėra reikalinga (BPK 119 straipsnis). Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytinas laikinajame sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2017 m. balandžio 11 d. iki 2017 m. gegužės 11 d. (1 t., b. l. 189; 2 t., b. l. 6-8, 35) (BK 66 straipsnio 1 dalis).

              Nors kaltinamasis V. S., bÅ«damas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis), padarė naujÄ labai sunkų nusikaltimÄ , jis nepripažintinas pavojingu recidyvistu, kaip tai numato BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punktas, kadangi jis praeityje teistas už visai kito pobÅ«džio bei pavojingumo nusikalstamas veikas (pagrinde už nesunkius ar apysunkius nusikaltimus nuosavybei), todėl teismas konstatuoja, kad kaltinamasis Å¡iuo metu nėra toks pavojingas visuomenei, kad jį bÅ«tų reikalinga pripažinti pavojingu recidyvistu su atitinkamomis pasekmėmis (BK 27 straipsnio 2-4 dalys).

V. Civiliniai ieÅ¡kiniai              Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Taigi asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį (BPK 109 straipsnis).

Civilinis ieÅ¡kinys, pareikÅ¡tas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo Å¡is kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

SprendimÄ patenkinti civilinį ieÅ¡kinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieÅ¡kinys yra pagrįstas, tai yra fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryÅ¡ys.              Nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė G. V. patikslintu civiliniu ieÅ¡kiniu praÅ¡o iÅ¡ kaltinamojo V.

S. priteisti 3 812 Eur turtinei žalai atlyginti ir 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (3 t., b. l. 33-34). Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas L. U. patikslintu civiliniu ieškiniu prašo iš kaltinamojo V. S. priteisti 300 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (3 t., b. l. 150). Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė G. U. patikslintu civiliniu ieškiniu prašo iš kaltinamojo V. S. priteisti 400 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (3 t., b. l. 151). Civilinis ieškovas Šiaulių teritorinė ligonių kasa civiliniu ieškiniu prašo iš kaltinamojo V.

S. priteisti 21 428,54 Eur turtinei žalai atlyginti (3 t., b. l. 72-73). Nukentėjusieji J. U. ir I. Z. U. civilinių ieškinių nepateikė, nors tokia teisė jiems buvo išaiškinta. Dėl turtinės žalos atlyginimo               Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnis 1 dalis).

Žala ir jos dydis, kaip ir kitos svarbios bylos aplinkybės, privalo bÅ«ti įrodytos. Civilinis ieÅ¡kovas privalo pateikti turimus dokumentus, susijusius su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu. Jeigu nukentėjusysis asmuo mirÅ¡ta, jo laidojimo iÅ¡laidas turėjusiam asmeniui atlygina asmuo, kuris atsakingas už žalÄ , susijusiÄ su nukentėjusiojo asmens gyvybės atėmimu (CK 6.291 straipsnio 1 dalis).               Nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė G. V. patikslintame civiliniame ieÅ¡kinyje nurodė, kad jos patirtos brolio V.

U. gydymo, priežiÅ«ros ir laidojimo iÅ¡laidos sudaro 3 812 Eur, iÅ¡ jų 2 032 Eur - laidojimo iÅ¡laidos, o likę 1 780 Eur (3 812 – 2 032 = 1 780) – gydymo ir priežiÅ«ros iÅ¡laidos (3 t., b. l. 33-34). Byloje esančiais įrodymais (nukentėjusiųjų parodymais, medicininiais dokumentais, iÅ¡laidas patvirtinančiais raÅ¡ytiniais įrodymais) neabejotinai nustatyta, kad V. U. dėl patirtų sumuÅ¡imų nuo 2017 m. balandžio 11 d. iki 2018 m. sausio 6 d. (kada mirė) buvo gydomas medicinos įstaigose, visÄ tÄ laikÄ juo rÅ«pinosi artimieji, tame tarpe ir sesuo G.

V., kuri turėjo iÅ¡laidų. Be to, V. U. 2018 m. sausio 6 d. mirus, G. V. turėjo ir jo laidojimo iÅ¡laidų. Teismų praktikoje laidojimo iÅ¡laidomis laikomos karsto įgijimo, gėlių, drabužių, transporto, kitų ritualinių paslaugų, gedulingų pietų, kapo tvarkymo iÅ¡laidos. Å ios kategorijos bylose atlyginamos tik bÅ«tinos, įprastos, vidutinės iÅ¡laidos, tai yra tokios, kurios buvo padarytos neperžengiant nuosaikumo ribų ir kurias patvirtina ieÅ¡kovų pateikti įrodymai. Žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į mirusįjį laidojusių asmenų pateiktus dokumentus, įrodančius protingas bei pagrįstas laidojimo ir su tuo susijusias iÅ¡laidas (atskaičius laidojimo paÅ¡alpas, gautas pagal teisės aktus), ir vadovaujantis kitais gautais dokumentais apie žalÄ .

G. V. didžiÄ jÄ dalį turėtų brolio V. U. gydymo, priežiÅ«ros ir laidojimo iÅ¡laidų pagrindė dokumentais (2 t., b. l. 151-179; 3 t., b. l. 35-43), o dokumentais nepagrįstos iÅ¡laidos (kunigo paslaugos – 60 Eur, giedoriams – 150 Eur, fotonuotraukos ir rėmeliai – 20 Eur) buvo įprastos ir bÅ«tinos laidojimo iÅ¡laidos. Todėl nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės G. V. civilinis ieÅ¡kinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo pripažintinas įrodytu. Be to, civilinį ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje teisme pripažino ir kaltinamasis V.

S., o tai yra jo teisė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 140 straipsnio 2 dalis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nukentėjusioji iÅ¡ patirtų brolio laidojimo iÅ¡laidų atskaitė 304 Eur dydžio laidojimo paÅ¡alpÄ , gautÄ iÅ¡ valstybės, ir Å¡ia suma sumažino praÅ¡omos priteisti turtinės žalos dydį. Tačiau nukentėjusioji, suapvalinusi patirtų iÅ¡laidų sumas, praÅ¡o priteisti daugiau, negu faktiÅ¡kai turėjo iÅ¡laidų, todėl priteistinos tik nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės G.

V. faktinės turėtos iÅ¡laidos – 1779,64 Eur gydymo bei priežiÅ«ros iÅ¡laidų (2 t., b. l. 144-179) ir 2031,84 Eur laidojimo iÅ¡laidų, viso 3811,48 Eur. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės G. V. civilinis ieÅ¡kinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iÅ¡ dalies, priteisiant jai iÅ¡ Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio kaltinamojo V. S. 3811,48 Eur turtinei žalai atlyginti.               Civilinio ieÅ¡kovo Å iaulių teritorinės ligonių kasos, atstovaujančios Valstybinę ligonių kasÄ prie Sveikatos apsaugos ministerijos, civilinis ieÅ¡kinys dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, iÅ¡ kurio 21 428,54 Eur buvo sumokėta už V.

U., kuris buvo sužalotas nusikalstamais kaltinamojo V. S. veiksmais, suteiktas asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas, atlyginimo, yra pagrįstas ir įrodytas pažyma (3 t., b. l. 75), be to, šį ieÅ¡kinį teisme pripažino ir kaltinamasis V. S., o tai yra jo teisė (CPK 140 straipsnio 2 dalis), todėl tenkintinas visiÅ¡kai. Žala priteistina iÅ¡ kaltinamojo V. S., nes ji buvo neteisėtais Å¡io kaltinamojo veiksmais. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ teritorinių ligonių kasų civiliniai ieÅ¡kiniai dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo už nukentėjusiajam asmeniui suteiktas sveikatos priežiÅ«ros paslaugas nagrinėjami baudžiamosiose bylose ir priteisiami iÅ¡ kaltininkų, motyvuojant tuo, kad kai nusikaltimu padaroma žala nukentėjusiojo asmens sveikatai ir nukentėjusiojo gydymo iÅ¡laidas atlygina institucija, vykdanti privalomÄ jį sveikatos draudimÄ (Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 4, 9 straipsniai), pagal subrogacijÄ ji tampa kreditoriumi deliktinėje prievolėje dėl žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.290 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-378/2010, 2K-146-511/2016 ir kt., Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-397-518/2017).Dėl neturtinės žalos atlyginimo              Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.               Neturtinės žalos dydį kiekvienÄ kartÄ nustato teismas vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikÅ¡mingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotÄ teismų praktikÄ analogiÅ¡kose bylose.

              Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimÄ , yra ne kartÄ pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (lotyniÅ¡kai restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kuriÄ tik sÄ lygiÅ¡kai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus reiÅ¡kia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį sielvartÄ , fizinį skausmÄ , kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 3K-3-103/2009).

Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvienÄ kartÄ nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotÄ teismų praktikÄ .              Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sÄ raÅ¡Ä , todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskrecijÄ spręsti dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikÅ¡mingų kriterijų sÄ raÅ¡as laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų bÅ«ti teismo iÅ¡tirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Å is sÄ raÅ¡as yra nebaigtinis, todėl teismas turi aiÅ¡kintis ir vertinti konkrečiai bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikÅ¡mingus nustatant tokio pobÅ«džio žalos dydį, į kurių visumÄ Ä¯eina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali bÅ«ti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamÄ , nes kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 3K-3-171/2011).

Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas taip pat privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiÅ¡kinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrÄ . Ä®statymų leidėjas neatskleidžia Å¡ių principų turinio, nes jų aiÅ¡kinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių.               Kaip jau buvo minėta, neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje.

Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimÄ , teismas turi atsižvelgti į:

1) neturtinės žalos pasekmes;

2) žalÄ padariusio asmens kaltę;

3) žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį;

4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį;

5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes;

6) sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Å ioje teisės normoje nurodytas kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ . Tai reiÅ¡kia, kad teismo sprendime nepakanka vien formalaus neturtinės žalos dydžio kriterijų nurodymo: jie turi bÅ«ti iÅ¡nagrinėti, įvertinant kiekvieno atskiro kriterijaus ir jų visumos reikÅ¡mę konkrečiam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti.              Neturtine žala laikomas teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialioms vertybėms pakenkimas.

Tokia žala gali bÅ«ti padaroma pažeidžiant skirtingus gėrius. Be abejo, žmogaus sveikata, gyvybė yra aukščiausios vertybės, todėl iÅ¡gyvenimai, sukelti dėl asmeniui gyvybiÅ¡kai svarbių dalykų, yra ypač dideli. Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtakÄ Å¾mogaus gyvenimo kokybei, darbinei veiklai, Å¡eiminiam gyvenimui.               Akivaizdu, kad dėl V.

U. sužalojimų, ilgo jo gydymo bei netikėtos mirties jo artimieji – sesuo G. V. bei vaikai L. U. ir G. U. patyrė neturtinę žalÄ â€“ dvasinius iÅ¡gyvenimus, sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ . Nukentėjusysis L. U. patikslintame civiliniame ieÅ¡kinyje nurodė, kad jis iki Å¡iol yra sukrėstas dėl įvykusių įvykių (tėvo sužalojimo, jo bÅ«klės po sužalojimo ir mirties). Ä®vykio pasekmės negrįžtamai pažeidė jo dvasinę pusiausvyrÄ , patirti iÅ¡gyvenimai bei dvasinis skausmas neigiamai paveikė jo sveikatÄ .

IeÅ¡kinyje nukentėjusysis nurodė, kad jį su tėvu siejo glaudÅ«s tarpusavio ryÅ¡iai (3 t., b. l. 150). AnalogiÅ¡kas aplinkybes patikslintame civiliniame ieÅ¡kinyje nurodė ir nukentėjusioji G. U., kuri jos tėvo V. U. sužalojimo metu dar buvo nepilnametė (gimusi (duomenys neskelbtini)), mokėsi Å . J. J. gimnazijos 12 klasėje (pažyma apie asmens duomenis) (3 t., b. l. 151). BylÄ nagrinėjant teisme nukentėjusysis L. U. parodė, kad jo santykiai su tėčiu buvo labai geri, kasdien su juo bendraudavo telefonu.

Kai jis grįždavo į Å ., visada susitikdavo su tėvu. Tėvų iÅ¡tuoka jo ir tėvo santykiams įtakos neturėjo. VisÄ laikÄ iki pat tėčio mirties jį lankė ligoninėje, matė, kaip jo bÅ«klė tai pasunkėdavo, tai pagerėdavo. Jam atrodo, kad tėvui labai skaudėjo, jis jautė fizines kančias. Visiems buvo sunku iÅ¡gyventi tokiÄ tėvo bÅ«klę. Nors jis studijavo ir gyveno Vilniuje, tėtis jam padėdavo ir finansiÅ¡kai (3 t., b. l. 164-165). Nukentėjusioji G. U. teisme parodė, kad jos ir tėčio V.

U. santykiai buvo labai artimi ir geri. Su juo bendraudavo nuolat, susitikdavo kiekvienÄ dienÄ , nes gyveno tame pačiame kieme (daugiabutyje). JÄ asmeniÅ¡kai tėčio trauma (sumuÅ¡imas) labai skaudžiai palietė, sunkiai tai iÅ¡gyveno. Sunku buvo ir mokykloje, ten nesuprasdavo jos, kadangi ji dažnai iÅ¡sipraÅ¡ydavo iÅ¡ pamokų, nes norėdavo aplankyti tėtį ligoninėje. Ä®vykio metu dar buvo nepilnametė, dar gaudavo iÅ¡laikymÄ iÅ¡ tėčio. Dėl tėčio sumuÅ¡imo pablogėjo ir jos sveikata, tačiau į medikus ji nesikreipė, bet bendravo su specialistais.

Po įvykio jautė baimę, nerimÄ . Sunkus buvo suprasti, kad taip bus ir ateityje. Kai pirmÄ kartÄ pamatė tėvÄ po sumuÅ¡imo buvo Å¡okiruota – jis buvo neatpažįstamas, galva buvo stipriai sumuÅ¡ta (3 t., b. l. 165-166). Nukentėjusioji G. V. teisme parodė, kad jos santykiai su broliu buvo labai artimi. Jos Å¡eima (vyras ir vaikai) be galo brolį mylėjo. Visi labai iÅ¡gyveno dėl Å¡ios nelaimės. Po brolio skyrybų jis gyveno pas juos namuose. Su broliu bendravo labai dažnai. Nuo pat brolio sumuÅ¡imo jį nuolat slaugė ligoninėse.

VisÄ naÅ¡tÄ (brolio priežiÅ«ros) dalinosi ji, mama ir brolio gyvenimo draugė. Kai pamatė brolį po sumuÅ¡imo jÄ iÅ¡tiko Å¡okas – brolio atpažinti nebuvo įmanoma, veidas visas buvo mėlynas ir iÅ¡tinęs, dvigubai didesnis nei iÅ¡ tiesų. Nuo tos akimirkos, kai pamatė brolį, prasidėjo jų koÅ¡maras, kuris tęsėsi 9 mėnesius. Jai sunku žodžiais nupasakoti, kaip jÄ paveikė brolio mirtis. Liko tuščia vietÄ Å¡irdyje (3 t., b. l. 166-167).              Nors nukentėjusieji L.

U., G. U. ir G. V. jų tėvo (brolio) V. U. sumuÅ¡imo (mirties) metu negyveno su V. U., tačiau aukščiau minėti nukentėjusiųjų parodymai patvirtina, kad jų santykiai su žuvusiuoju V. U. buvo labai artimi, jie nuolat bendravo, vienas kitÄ palaikė, padėdavo įvairiose gyvenimo situacijose. Netikėti Å¡ių nukentėjusiųjų parodymais nėra jokio pagrindo, kadangi juos patvirtina ir nukentėjusiųjų J. U. bei I. Z. U., nepareiÅ¡kusių civilinių ieÅ¡kinių, parodymai, o duomenų, paneigiančių Å¡iuos nukentėjusiųjų parodymus, byloje nėra.

Nukentėjusiosios G. U. neturtinę žalÄ dėl tėvo sumuÅ¡imo ir žūties didina ir ta jau minėta aplinkybė, kad ji tėvo sumuÅ¡imo ir gydymo metu buvo nepilnametė, mokėsi mokykloje, buvo tėvo iÅ¡laikoma. Skirtingai nei kitose tokio pobÅ«džio (dėl nužudymų) bylose, nukentėjusieji L. U., G. U. ir G. V. patyrė didesnę neturtinę žalÄ , nes iki jų artimojo V. U. mirties jis labai ilgÄ laikÄ (beveik devynis mėnesis) buvo gydomas įvairiose gydymo įstaigose, jo bÅ«klė dažnai bÅ«davo sunki, dėl patirtų sužalojimų V.

U. negalėjo normaliai bendrauti su artimaisiais, negalėjo judėti, jis juto nuolatinį fizinį skausmÄ , ir visÄ tai matė nukentėjusieji, kurie juo visÄ tÄ ilgÄ laikÄ rÅ«pinosi. Be to, nukentėjusieji visÄ tÄ laikÄ , kol V. U. buvo gydomas, juto baimę ir nerimÄ dėl jo bÅ«klės ir ateities, o taip pat, savaime suprantama, turėjo ir didelių nepatogumų, kadangi turėjo nuolat lankyti V. U., juo rÅ«pintis, dėl ko buvo sutrikdyta įprastinė nukentėjusiųjų veikla.               Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgtina ir į tai, kad Å¡i žala nukentėjusiesiems L.

U., G. U. ir G. V. buvo padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo V. S. veiksmais (nustatyta, kad jis veikė netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis)). Akivaizdu, kad kai neturtinė žala padaroma tyčiniais kaltininko veiksmais, padaroma didesnė neturtinė žala nei neatsargios veikos atveju. Tiesa, reikia pastebėti, kad realiai teismų praktika nuėjo kitu keliu – pastebima tendencija, kad už tyčinius nusikaltimus, kurių metu sutrikdoma žmogaus sveikata ar atimama gyvybė, paprastai priteisiamas mažesnis neturtinės žalos atlyginimas nei neatsargių nusikaltimų atveju, esant tokioms pačioms pasekmėms, ypač tai akivaizdu gyvybės atėmimo atvejais.

              Kaip jau buvo minėta, vienas iÅ¡ Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytų kriterijų, galinčių turėti įtakos neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui, yra žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis, tai yra jo turimas turtas ir gaunamos pajamos. Nors žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali bÅ«ti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį, pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti.

Kad ir kokie skaudÅ«s bÅ«tų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumÄ ir taip nustatyti maksimaliai teisingÄ , situacijÄ atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytÄ neturtinę žalÄ , svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistÄ neturtinės žalos dydį ir bÅ«tų suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistÄ sumÄ .

Toks kriterijus svarbus siekiant teismo sprendimu protingos abiejų Å¡alių interesų pusiausvyros. Kaltinamasis V. S. nusikalstamos veikos padarymo metu niekur nedirbo (2 t., b. l. 28-30), Å¡iuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, jokio nekilnojamojo turto neturi (2 t., b. l. 61), duomenų apie kokį nors kilnojamÄ jį turtÄ byloje nėra. Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes darytina iÅ¡vada, kad kaltinamojo V. S. turtinė padėtis Å¡iuo metu yra bloga, tačiau, atsižvelgus į tai, kad V.

S. yra pakankamai jaunas, darbingas, neturi sveikatos problemų, jo galimybės ateityje dirbti ir uždirbti yra realios. Teismas konstatuoja, kad kaltinamojo V. S. Å¡iuo metu esančiÄ turtinę padėtį sÄ lygojo jo paties pasirinktas gyvenimo bÅ«das (nusikalstamų veikų darymas, vengimas dirbti), o ne objektyvios priežastys, todėl Å¡i aplinkybė negali bÅ«ti pripažinta svarbia, nustatant nukentėjusiesiems padarytos neturtinės žalos dydį.               Nustatant neturtinės žalos atlyginimÄ , atsižvelgiama ir į padarytos turtinės žalos dydį.

Šis kriterijus reikšmingas nusikalstamų veikų nuosavybei ir turtinėms teisėms bylose, kuriose prioritetas teikiamas turtinių teisių atkūrimui, ir mažiau reikšmingas sveikatos sutrikdymo ir gyvybės atėmimo byloje. Pažeidus nematerialias vertybes, tokias kaip asmens sveikata, gyvybė, seksualinio apsisprendimo laisvė ir kt., padarytos turtinės žalos atlyginimo dydis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui įtakos nedaro (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-63/2006).

Dėl šių priežasčių neakcentuotinas kaltinamojo V. S. nusikaltimu padarytos turtinės žalos dydis, tik atsižvelgtina į tai, nukentėjusiesiems L. U. G. U. nusikaltimu turtinė žala nebuvo padaryta, o nukentėjusiosios G. V. reikalaujamas priteisti turtinės žalos dydis (3 812 Eur), lyginant su kitomis tokio pobūdžio bylomis, nėra didelis. Didžiausia kaltinamojo V. S. nusikaltimu padaryta turtinė žala yra žala Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, iš kurio 21 428,54 Eur buvo sumokėta už V.

U. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, tačiau, teismo įsitikinimu, žala Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui negali turėti įtakos nukentėjusiesiems padarytos neturtinės žalos dydžiui.              Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, pavyzdžiui, nukentėjusiojo asmenines savybes bei jo elgesį, jei šios aplinkybės yra reikšmingos bylai. Nustatant neturtinės žalos dydį šioje byloje svarbu yra ir tai, kad nėra jokių duomenų apie tai, kad žuvusiojo V.

U. veiksmai bÅ«tų turėjo kokios nors įtakos kaltinamojo V. S. veiksmams, kad pats žuvusysis bÅ«tų iÅ¡provokavęs konfliktÄ ar elgęsis neatsargiai. Parenkant neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis V. S. V. U. nužudė nesant BK 129 straipsnio 2 dalyje numatytų kvalifikuojančių aplinkybių.              Teisingumas, protingumas ir sÄ Å¾iningumas yra bendrieji teisės principai, kuriais privalo vadovautis teismas, aiÅ¡kindamas ir taikydamas įstatymus (CK 1.5 straipsnis).

Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje specialiai pabrėžiamas jų taikymo bÅ«tinumas, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį. Ä®statymų leidėjas nei baudžiamajame, nei civiliniame įstatyme neatskleidžia Å¡ių principų turinio, nes jų aiÅ¡kinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių. Teisingumas, protingumas ir sÄ Å¾iningumas yra vertybiniai kriterijai, sudarantys galimybes teismui kiekvienoje byloje spręsti žalos atlyginimo klausimÄ , nes įstatymų leidėjas negali kiekvienai faktinei situacijai sukurti specialios taisyklės ar sprendimo varianto.

Minėti principai leidžia atsižvelgti į konkrečios bylos ypatumus, užpildyti teisinio reglamentavimo spragas.              Nustatant neturtinės žalos dydį Å¡ioje byloje bÅ«tina atsižvelgti ir į teismų praktikÄ analogiÅ¡kose bylose. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarime ,,Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 4, 165 straipsnių (2002 m. vasario 28 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ nurodyta, kad ,,teismams sprendžiant bylas precedento galiÄ turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiÅ¡kose bylose, tai yra precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panaÅ¡ios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi bÅ«ti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas.

Precedentų konkurencijos atveju (kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai) turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu“. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vienoje byloje yra pasakęs, kad neturtinės žalos dydis yra daugiau fakto (o tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas), o ne teisės klausimas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-137-693/2017).

Todėl Å¡iuo atveju aktualesnė yra Lietuvos apeliacinio teismo ir apygardų teismų praktika nužudymų bylose. IÅ¡analizavus Lietuvos apeliacinio teismo ir apygardų teismų 2015-2018 metų praktikÄ nustatant neturtinės žalos dydį nužudymų bylose matyti, kad vienam nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydis dažniausiai svyruoja nuo 3 000 eurų iki 30 000 eurų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad minimalus 3 000 eurų – 5 000 eurų neturtinės žalos dydis priteisiamas tada, kai nustatoma, kad nužudytojo ir jo giminaičio (nukentėjusiuoju pripažinto asmens) ryÅ¡iai nebuvo labai artimi (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-481-453/2017, 1A-322-453/2018 ir kt.), o maksimalus 30 000 eurų neturtinės žalos dydis priteisiamas tada, kai nustatomi labai tamprÅ«s ryÅ¡iai tarp nužudytojo ir jo giminaičio (nukentėjusiuoju pripažinto asmens), ir dažniausiai tada, kai byloje neturtinė žala priteisiama tik vienam nukentėjusiajam (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-204-150/2017, 1A-255-177/2017, 1A-56-449/2018 ir kt.).              Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytais kriterijais ir įvertinęs visas reikÅ¡mingas aplinkybes, kurios aptartos aukščiau, konstatuoja, kad nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės G.

V. neturtinės žalos dėl brolio V. U. sužalojimo ir mirties dydis yra 10 000 eurų, todėl nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės G. V. civilinis ieÅ¡kinys dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintinas visiÅ¡kai ir jai iÅ¡ kaltinamojo V. S., atsakingo už žalos padarymÄ , priteistina 10 000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad toks neturtinės žalos dydis atitinkÄ teismų formuojamÄ praktikÄ analogiÅ¡kose bylose (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-71-197/2017, 1A-307-177/2017 ir kt.)               Nukentėjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovų L.

U. bei G. U. reikalaujamas priteisti neturtinės žalos dydis (atitinkamai 300 000 eurų ir 400 000 eurų), yra aiÅ¡kiai per didelis, prieÅ¡tarauja teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams bei formuojamai teismų praktikai, todėl mažintinas atitinkamai iki 20 000 eurų (L. U.) ir 22 000 eurų (G. U.). Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad toks neturtinės žalos dydis atitinka ir teismų praktikÄ analogiÅ¡kose bylose, kai neturtinė žala priteisiama nužudytojo asmens vaikams (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-468-307/2017, 1A-307-177/2017, Nr. 1A-397-518/2017, 1A-327-453/2017, 1A-71-197/2017 ir kt.).

Didesnis, artimas maksimaliam teismų praktikoje nustatytam neturtinės žalos dydžiui – 30 000 Eur), neturtinės žalos dydis Å¡iems nukentėjusiesiems nepriteistinas todėl, kad, kaip jau buvo minėta, kaltinamasis V. S. privalės atlyginti neturtinę žalÄ net trims nukentėjusiesiems, o bendras iÅ¡ jo priteistinos neturtinės žalos dydis siekia 52 000 eurų, be to, kaltinamasis V. S. privalės atlyginti ir didelį Å iaulių teritorinės ligonių kasos ieÅ¡kinį. Taip pat, kaip jau buvo minėta, atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis V.

S. įvykdė nužudymÄ nesant BK 129 straipsnio 2 dalyje nurodytų Å¡iÄ veikÄ kvalifikuojančių aplinkybių. Nukentėjusiajai ir civilinei ieÅ¡kovei G. U. nustatytinas didesnis neturtinės žalos dydis, kadangi ji įvykio (jos tėvo V. U. sumuÅ¡imo) metu dar buvo nepilnametė, mokėsi gimnazijoje, buvo tėvo iÅ¡laikoma, todėl, teismo įsitikinimu, patyrė didesnę neturtinę žalÄ nei jos vyresnis brolis L. U.. Likusioje dalyje nukentėjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovų L. U. bei G.

U. civiliniai ieÅ¡kiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestini kaip nepagrįsti. Daiktai ir kiti klausimai               Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:              1) mobilaus ryÅ¡io telefonas „Sony Experia“ ir du raktų ryÅ¡uliai, 2017 m. balandžio 13 d. paimti iÅ¡ sulaikytojo V. S. (1 t., b. l. 154-156) ir saugomi prie bylos (2 t., b. l. 74), nuosprendžiui įsiteisėjus, grÄ Å¾intini kaltinamajam V.

S. arba jo įgaliotam asmeniui, o Å¡iems asmenims per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo nepateikus raÅ¡ytinio praÅ¡ymo dėl Å¡ių daiktų grÄ Å¾inimo Å iaulių apygardos teismo raÅ¡tinei, jie sunaikintini, kadangi yra menkaverčiai ir negali bÅ«ti sunaudoti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas);              2) mėlynos spalvos striukė, Å¡epetys (Å¡luota), trys medinio Å¡luotos koto dalys, daktiloskopinė plokÅ¡telė, aÅ¡tuonios cigarečių nuorÅ«kos, speciali Å¡luostė su biologiniu pėdsaku, paimti 2017 m. balandžio 11 d.

įvykio vietos apžiūros metu (1 t., b. l. 7-17), sportinės kelnės, džemperis ir sportiniai bateliai, paimti 2017 m. balandžio 12 d. iš sulaikytojo V. S. (1 t., b. l. 166), saugomi prie bylos (2 t., b. l. 74), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini, kadangi yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas);              3) kompaktinė plokštelė su įrašu (pokalbiai su Bendrojo pagalbos centro operatoriais) ir kompaktinė plokštelė su mobilaus ryšio abonentų telekomunikacijos įvykių išklotinėmis, saugomos prie bylos (2 t., b. l. 74), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos prie bylos.              Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius pateikė patikslintas pažymas Nr. ((duomenys neskelbtini) dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, iš kurių matyti, kad nukentėjusiajam L.

U. suteiktos garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidos sudaro 204,75 Eur, o nukentėjusiajai G. U. suteiktos garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidos sudaro 348,79 Eur, viso 553,54 Eur. Å ios iÅ¡laidos pripažintos proceso iÅ¡laidomis ir priteistinos iÅ¡ kaltinamojo V. S.. Kaltinamajam iÅ¡aiÅ¡kintina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ sias sÄ skaitas pasirinktuose bankuose, nurodant juridinio asmens kodÄ â€“ (duomenys neskelbtini), įmokos kodÄ â€“ 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ .              IÅ¡laidos, susidariusios dėl objektų tyrimų, nepripažintinos proceso iÅ¡laidomis ir nepriteistinos iÅ¡ kaltinamojo V.

S., kadangi Å¡iuos tyrimus atliko valstybės įstaigų specialistai kaip tarnybinę užduotį (BPK 103 straipsnio 1 dalies 3 punktas).               Nagrinėjimo teisme dalyviams iÅ¡aiÅ¡kintina nuosprendžio apskundimo tvarka ir terminai, žodinio ir raÅ¡ytinio apeliacinio proceso sÄ lygos (BPK 308 straipsnio 4 dalis).               Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-310 straipsniais, n u s p r e n d ž i a :

              V. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) metų 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams.              Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalies, 3 dalies taisyklėmis, prie Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 27 d. nuosprendį neatliktos laisvės atėmimo bausmės, ir paskirti galutinę subendrintÄ bausmę - laisvės atėmimÄ 11 (vienuolikai) metų 9 (devyniems) mėnesiams.              Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.              Bausmės atlikimo pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.              Į bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2017 m. balandžio 11 d. iki 2017 m. gegužės 11 d.              Iki nuosprendžio įsiteisėjimo V.

S. kardomosios priemonės neskirti.               Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės G. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jai iš kaltinamojo V. S. priteisti 3 811,48 Eur (tris tūkstančius aštuonis šimtus vienuolika eurų ir 48 centus) turtinei žalai atlyginti bei 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti, viso 13 811,48 Eur (trylika tūkstančių aštuonis šimtus vienuolika eurų ir 48 centus).              Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo L.

U. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jam iš kaltinamojo V. S. priteisti 20 000 Eur (dvidešimt tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti.              Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės G. U. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jai iš kaltinamojo V. S. priteisti 22 000 Eur (dvidešimt du tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti.              Likusioje dalyje nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų G.

V., L. U. bei G. U. civilinius ieÅ¡kinius atmesti.               Civilinio ieÅ¡kovo – Å iaulių teritorinės ligonių kasos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai ir jos atstovaujamai Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos iÅ¡ kaltinamojo V. S. priteisti 21 428,54 Eur (dvideÅ¡imt vienÄ tÅ«kstantį keturis Å¡imtus dvideÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus ir 54 centus) Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto patirtų iÅ¡laidų, patirtų už V.

U. suteiktas sveikatos priežiÅ«ros paslaugas, atlyginimo.              Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:              1) mobilaus ryÅ¡io telefonÄ â€žSony Experia“ ir du raktų ryÅ¡ulius, 2017 m. balandžio 13 d. paimtus iÅ¡ sulaikytojo V. S. ir saugomus prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, grÄ Å¾inti kaltinamajam V. S. arba jo įgaliotam asmeniui, o Å¡iems asmenims per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo nepateikus raÅ¡ytinio praÅ¡ymo dėl Å¡ių daiktų grÄ Å¾inimo Å iaulių apygardos teismo raÅ¡tinei, juos sunaikinti;              2) mėlynos spalvos striukę, Å¡epetį (Å¡luotÄ ), tris medinio Å¡luotos koto dalis, daktiloskopinę plokÅ¡telę, aÅ¡tuonias cigarečių nuorÅ«kas, specialiÄ Å¡luostę su biologiniu pėdsaku, paimtus 2017 m. balandžio 11 d.

įvykio vietos apžiūros metu, bei sportines kelnes, džemperį ir sportinius batelius, paimtus 2017 m. balandžio 12 d. iš sulaikytojo V. S. ir saugomus prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti;             3) kompaktinę plokštelę su garso įrašu (pokalbiai su Bendrojo pagalbos centro operatoriais) ir kompaktinę plokštelę su mobilaus ryšio abonentų telekomunikacijos įvykių išklotinėmis, saugomas prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie bylos.              Nukentėjusiesiems L.

U. ir G. U. suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas - 553,54 Eur (penkis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt tris eurus ir 54 centus) pripažinti proceso iÅ¡laidomis ir jas priteisti į valstybės pajamas iÅ¡ kaltinamojo V. S.. Kaltinamajam iÅ¡aiÅ¡kinti, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ sias sÄ skaitas pasirinktuose bankuose, nurodant juridinio asmens kodÄ â€“ (duomenys neskelbtini), įmokos kodÄ â€“ (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ .              Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o V.

S. nuo jo nuoraÅ¡o įteikimo dienos, gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Å iaulių apygardos teismÄ .              IÅ¡aiÅ¡kinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Lietuvos Respublikos BPK 3251 straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka.

Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai:

1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės;

2) proceso dalyvis praÅ¡o nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka;

3) byloje bÅ«tina atlikti įrodymų tyrimÄ arba iÅ¡klausyti žodinius proceso dalyvių paaiÅ¡kinimus. Apeliaciniame skunde turi bÅ«ti motyvuoti apelianto praÅ¡ymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar raÅ¡ytinio proceso tvarkos. Teisėjas                                                                                      Laisvydas ZederÅ¡tremas