14bee067-e046-43ac-ba88-64ce123e5d4a · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2S-14-934/2020 Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01708-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3; 3.1.18.5.; 3.3.2.5. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. sausio 9 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Terebeiza, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo O. Å . (O. Å .) atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-6675-723/2019, kuria buvo nuspręsta atmesti atsakovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.

Teisėjas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«muose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-6675-723/2019 pagal ieÅ¡kovės K. S. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui O. Å . dėl tėvystės valdžios laikino apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir iÅ¡laikymo priteisimo bei atsakovo O. Å . prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo ir iÅ¡laikymo priteisimo. 2. 2019 m. spalio 15 d. nutartimi teismas byloje pritaikė laikinÄ sias apsaugos priemones ir nustatė laikinÄ vaiko ir tėvo bendravimo tvarkÄ , kai mažamečio K. (K.) Å . laikinas bendravimas su tėvu O.

Å . bÅ«tų vienÄ darbo dienÄ per savaitę (vaikui pradėjus lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigÄ â€“ poilsio dienÄ ) iki 4 valandų per dienÄ ir tėvo ir vaiko bendravimas iki 4 val. per dienÄ turėtų vykti dalyvaujant Tarnybos atstovui (-ams), tačiau nedalyvaujant vaiko motinai K. S. tėvų sutartu laiku ir vietoje, o Å¡alims nesutarus – tėvo gyvenamojoje vietoje, dalyvaujant Tarnybos atstovui (-ams), nedalyvaujant vaiko motinai K. S.. Taip pat O. Å . gali matytis su vaiku iki 2 valandų po darbo tėvų sutartu laiku ir vietoje, o Å¡alims nesutarus – tėvo gyvenamojoje vietoje, dalyvaujant Tarnybos atstovui (-ams), nedalyvaujant vaiko motinai K.

S., t. y. vienÄ savaitės dienÄ atsakovas matytųsi iki 4 valandų, o kitÄ savaitės dienÄ iki 2 valandų, bet ne dvi dienas paeiliui.

3. Atsakovas O. Å . prašė pakeisti laikinÄ jÄ bendravimo su sÅ«numi tvarka ir nustatyti, kad:

a) kol vaikas K. Å . nelanko ikimokyklinio ugdymo įstaigos O. Å . su sÅ«numi K. Å . bendrauja sekančia tvarka: Einamojo mėnesio pirmÄ ir trečiÄ savaitę Pirmadienio 10:00 val. tėvas pasiima vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios ar buvimo vietos ir grÄ Å¾ina – 19:00 val. vakare į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ Trečiadienį 10:00 val. tėvas paima vaikÄ ir grÄ Å¾ina jį kitÄ dienÄ , ketvirtadienio rytÄ 10:00 val. Penktadienį 10:00 val. tėvas paima vaikÄ ir grÄ Å¾ina vakare 19:00 val. Einamojo mėnesio antrÄ ir ketvirtÄ savaitę Pirmadienį 10:00 val. tėvas pasiima vaikÄ ir grÄ Å¾ina – 19:00 val. vakare.

Trečiadienį 10:00 val. tėvas paima vaikÄ ir atiduoda jį kitÄ dienÄ , ketvirtadienio rytÄ 10:00 val. Penktadienį 19:00 val. tėvas paima vaikÄ ir bendrauja visÄ savaitgalį, grÄ Å¾ina jį pirmadienį 19 val. į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ . Å alių susitarimu, K. S. gali atvežti ir pasiimti vaikÄ adresu (duomenys neskelbtini). Å alims nesutarus, tėvas pasiima vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios ar buvimo vietos ir grÄ Å¾ina tokia pat tvarka.

b) vaikui K. Å . pradėjus lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigÄ , O. Å . su sÅ«numi K. Å . bendrauja sekančia tvarka: Einamojo mėnesio pirmÄ ir trečiÄ savaitę Pirmadienį 14:00 val. tėvas pasiima vaikÄ iÅ¡ darželio ir grÄ Å¾ina – 19:00 val. vakare į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ . Trečiadienį 14:00 val. tėvas pasiima vaikÄ iÅ¡ darželio, vaikas praleidžia naktį su tėvu, tėvas nuveža vaikÄ kitÄ rytÄ Ä¯ darželį. Penktadienį 14:00 val. tėvas paima vaikÄ iÅ¡ darželio ir grÄ Å¾ina vakare 19:00 val.

į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ . Einamojo mėnesio antrÄ ir ketvirtÄ savaitę Pirmadienį 14:00 val. tėvas paima vaikÄ iÅ¡ darželio ir grÄ Å¾ina – 19:00 val. vakare į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ . Trečiadienį 14:00 val. tėvas paima vaikÄ iÅ¡ darželio, o kitÄ dienÄ , ketvirtadienį, nuveda į darželį, vaikas vienÄ naktį nakvoja su tėvu. Penktadienį 14:00 val. tėvas paima vaikÄ iÅ¡ darželio ir bendrauja su juo visÄ savaitgalį, pirmadienį nuveda į darželį.

4. PraÅ¡yme nurodė, kad Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovo dalyvavimas tėvo ir vaiko bendravimo metu nebėra bÅ«tinas. SÅ«nus K. Å . jau pirmo susitikimo metu tėvÄ atpažino, apkabino, leidosi bÅ«ti neÅ¡amas, jau daugiau nei dvi savaites su tėvu bendrauja be jokių problemų, jį myli, jo pasiilgsta. Teisės psichologijos specialistas atliko tėvo ir vaiko tarpusavio santykių stebėjimÄ ir nustatė, kad 24 val. per mėnesį yra per mažai sÅ«nui ir tėvui bendrauti. TokiÄ bendravimo tvarkÄ tęsiant, bus padaryta žala vaiko raidai.

5. IeÅ¡kovė atsiliepimu su praÅ¡ymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad vaiko perkėlimas kas antrÄ dienÄ Ä¯ kitus namus su nakvynėmis pažeistų mažamečio vaiko interesus, kadangi tai jam keltų stresÄ , pažeistų vaiko dienos režimÄ bei sukeltų vaikui emocinę įtampÄ . 2019 m. spalio 22 d. ir 2019 m. spalio 25 d. susitikimų metų vaikas kategoriÅ¡kai atsisakė paleisti motinÄ ir nesutiko užeiti į tėvo namus be motinos. IeÅ¡kovės nuomone, atsakovo pakviesto psichologo iÅ¡vada yra niekinė. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 9. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 13 d. nutartimi atsakovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmetė.

10. Teismas pažymėjo, kad atsakovo aukščiau nurodyta praÅ¡oma nustatyti nauja bendravimo su sÅ«numi tvarka iÅ¡ esmės sutampa su dalimi ginčo reikalavimų. Taikant laikinÄ sias apsaugos priemones, byla negali bÅ«ti iÅ¡nagrinėta iÅ¡ esmės, nes tokių priemonių tikslas yra ne ginčo iÅ¡sprendimas ir teisinės taikos atkÅ«rimas tarp Å¡alių, o siekis užkirsti keliÄ aplinkybėms, kurios vienaip ar kitaip galėtų įtakoti bÅ«simo teismo sprendimo, priimto patenkinus prieÅ¡ieÅ¡kinį, tinkamÄ Ä¯vykdymÄ , status quo padėties iÅ¡laikymas.

Pritaikius atsakovo praÅ¡omÄ bendravimo tvarkÄ , dalis Å¡alių ginčo bÅ«tų iÅ¡spręsta iÅ¡ esmės dar nepradėjus bylos nagrinėjimo. Å iuo metu galioja teismo nutartimi nustatyta atsakovo laikinoji bendravimo su sÅ«numi tvarka. IÅ¡ atsakovo praÅ¡ymo matyti, kad nustatyta bendravimo tvarka Å¡alių sėkmingai vykdoma ir dėl jos vykdymo nekyla jokių tarpusavio ginčų. Be to, teismas pažymėjo, jog net ir laikino bendravimo tvarkos keitimas kas dvi savaites neatitiktų vaiko interesų, nes jam yra bÅ«tinas stabilumas, ypač Å¡iuo metu, kai vaiko tėvų santykiai konfliktiÅ¡ki.

Teismo vertinimu, atsakovo pateiktas specialisto S. A. vertinimas pats savaime nepatvirtina, kad bÅ«tina keisti nustatytÄ laikinÄ bendravimo su vaiku tvarka, nes Å¡ios tvarkos laikantis ir toliau, bus padaryta žala vaiko interesams. Teismas nurodė, jog neturi prievolės remtis Å¡ioje bylos stadijoje tokia specialisto iÅ¡vadÄ , kuriÄ užsakė ir apmokėjo atsakovas. III. Atskirojo skundo argumentai 11. Atskiruoju skundu atsakovas O. Å . teismo praÅ¡o pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nutartį ir nustatyti tokiÄ vaiko K.

Å . ir tėvo O. Å . laikinÄ jÄ bendravimo tvarkÄ : leisti O. Å . bendrauti su sÅ«numi K. Å . kas antrÄ dienÄ (pradedant kitÄ dienÄ po teismo nutarties priėmimo) vaiko tėvų sutartu laiku, o tėvams nesutarus - nuo 10 valandos iki 17 valandos, vaiko tėvų sutartoje vietoje, o Å¡alims nesutarus - O. Å . laikinojoje gyvenamojoje vietoje Vilniuje, nedalyvaujant vaiko motinai K. S. ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojams.

12. Atsakovas pažymėjo, kad laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 15 d. iki 2019 m. lapkričio 15 d. pagal 2019 m. spalio 15 d. nutartį atsakovas su vaiku turėjo bendrauti 10 kartų, tačiau ieškovė sudarė galimybę vaikui bendrauti su tėvu tik 4 kartus. Po psichologo dalyvavimo 2019 m. lapkričio 4 d. tėvo ir vaiko bendravimas vėl nutrauktas. Ieškovė teikia dokumentus dėl vaiko ligos, tačiau, atsakovo nuomone, susirgimo pobūdis leidžia vaikui bendrauti su tėvu tiek motinos, tiek tėvo gyvenamosiose vietose.

Atsakovas nurodė, kad 2019 m. lapkričio 15 d. raÅ¡tu kreipėsi į ieÅ¡kovės advokatę, praÅ¡ydamas, kad vaikui pasveikus per dvi savaites bÅ«tų kompensuotas neįvykusių tėvo ir vaiko susitikimų laikas, tačiau advokatė nurodė, jog susitikimai priklauso nuo dvejų metų vaiko norų. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas mano, kad ieÅ¡kovė nesiekia socialinės taikos ir neleistinai bando apriboti vaiko ir tėvo bendravimÄ . Atsakovo teigimu, keturi vaiko ir tėvo susitikimai per mėnesį yra neleistinai mažai, vertinant vaiko poreikį pilnavertiÅ¡kai bendrauti su tėvu.

Ieškovės atžvilgiu dėl teismo nutarties nevykdymo yra užvesta vykdomoji byla Nr. 2VP-32525-1090/2019. Atsakovas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog vaiko bendravimas su tėvu prieštarauja vaiko interesams. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Atskirasis skundas atmestinas 13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

14. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirÄ jį skundÄ nagrinėja raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai šį skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalykÄ , atskirÄ jį skundÄ , atsiliepimo į jį argumentus, atsižvelgdamas į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, konstatuoja, jog nenustatyta bÅ«tinybė atskirÄ jį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ .

15. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių – laikino tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo/pakeitimo – taikymo teisėtumo ir pagrįstumo. Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos 16. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

17. Atsakovas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – 2019 m. lapkričio 15 d., 2019 m. lapkričio 18 d. el. laiÅ¡kus ir 2019 m. lapkričio 15 d. el. laiÅ¡ko priedÄ . Apeliantas Å¡ių įrodymų pateikti anksčiau galimybės neturėjo, kadangi jie atsirado po skundžiamos nutarties priėmimo, todėl apeliacinės instancijos teismas juos priima ir vertina kartu su kita bylos medžiaga (CPK 314 straipsnis).

18. IeÅ¡kovė papildomai teismui 2020-01-09 pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus dėl atskirojo skundo bei papildomus įrodymus. Atsižvelgiant į tai, kad pateiktuose paaiÅ¡kinimuose nėra nurodyta jokių aplinkybių, kurios sÄ lygojo nesavalaikį raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų ir įrodymų pateikimÄ , raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus ir įrodymus atsisakytina priimti (CPK 314 straipsnis). Dėl atskirojo skundo argumentų 19. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta nustatyti tokiÄ atsakovo ir jo sÅ«naus bendravimo tvarkÄ :

a) kol vaikas K. Å . nelanko ikimokyklinio ugdymo įstaigos O. Å . su sÅ«numi K. Å . bendrauja sekančia tvarka: einamojo mėnesio pirmÄ ir trečiÄ savaitę: pirmadienio 10:00 val. tėvas pasiima vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios ar buvimo vietos ir grÄ Å¾ina – 19:00 val. vakare į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ ; Trečiadienį 10:00 val. tėvas paima vaikÄ ir grÄ Å¾ina jį kitÄ dienÄ , ketvirtadienio rytÄ 10:00 val.; Penktadienį 10:00 val. tėvas paima vaikÄ ir grÄ Å¾ina vakare 19:00 val. Einamojo mėnesio antrÄ ir ketvirtÄ savaitę: pirmadienį 10:00 val. tėvas pasiima vaikÄ ir grÄ Å¾ina – 19:00 val. vakare;

Trečiadienį 10:00 val. tėvas paima vaikÄ ir atiduoda jį kitÄ dienÄ , ketvirtadienio rytÄ 10:00 val.; Penktadienį 19:00 val. tėvas paima vaikÄ ir bendrauja visÄ savaitgalį, grÄ Å¾ina jį pirmadienį 19 val. į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ ; Å alių susitarimu, K. S. gali atvežti ir pasiimti vaikÄ adresu (duomenys neskelbtini). Å alims nesutarus, tėvas pasiima vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios ar buvimo vietos ir grÄ Å¾ina tokia pat tvarka;

b) vaikui K. Å . pradėjus lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigÄ , O. Å . su sÅ«numi K. Å . bendrauja sekančia tvarka: einamojo mėnesio pirmÄ ir trečiÄ savaitę: pirmadienį 14:00 val. tėvas pasiima vaikÄ iÅ¡ darželio ir grÄ Å¾ina – 19:00 val. vakare į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ ; Trečiadienį 14:00 val. tėvas pasiima vaikÄ iÅ¡ darželio, vaikas praleidžia naktį su tėvu, tėvas nuveža vaikÄ kitÄ rytÄ Ä¯ darželį; Penktadienį 14:00 val. tėvas paima vaikÄ iÅ¡ darželio ir grÄ Å¾ina vakare 19:00 val.

į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ . Einamojo mėnesio antrÄ ir ketvirtÄ savaitę: pirmadienį 14:00 val. tėvas paima vaikÄ iÅ¡ darželio ir grÄ Å¾ina – 19:00 val. vakare į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ ; Trečiadienį 14:00 val. tėvas paima vaikÄ iÅ¡ darželio, o kitÄ dienÄ , ketvirtadienį, nuveda į darželį, vaikas vienÄ naktį nakvoja su tėvu; Penktadienį 14:00 val. tėvas paima vaikÄ iÅ¡ darželio ir bendrauja su juo visÄ savaitgalį, pirmadienį nuveda į darželį.

20. Apeliantas atskiruoju skundu praÅ¡o nustatyti kitokiÄ tvarkÄ negu buvo nurodęs teismo iÅ¡nagrinėtame praÅ¡yme. CPK 312 straipsnis numato, jog apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme. CPK 323 straipsnis taip pat numato, jog pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundÄ yra draudžiama. CPK 338 straipsnis numato, jog atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, apeliacinės instancijos teismas tikrina skundžiamos nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , vertindamas pirmosios instancijos teismo iÅ¡nagrinėtame praÅ¡yme nurodytÄ apelianto ir jo sÅ«naus bendravimo tvarkÄ , t. y. tvarkÄ , dėl kurios pasisakė pirmosios instancijos teismas.

21. Atsakovas praÅ¡o pakeisti bendravimo su sÅ«numi tvarkÄ , motyvuodamas tuo, kad atsakovė nesudaro galimybių jam su vaiku bendrauti, ir toks retas, koks yra, bendravimas pažeidžia vaiko teisėtus interesus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamÄ teismo nutartį.

22. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad atsakovo praÅ¡oma nustatyti nauja bendravimo su sÅ«numi tvarka iÅ¡ esmės sutampa su dalimi ginčo reikalavimų, ir pažymėjo, jog taikant laikinÄ sias apsaugos priemones, byla negali bÅ«ti iÅ¡nagrinėta iÅ¡ esmės, nes tokių priemonių tikslas yra ne ginčo iÅ¡sprendimas ir teisinės taikos atkÅ«rimas tarp Å¡alių, o siekis užkirsti keliÄ aplinkybėms, kurios vienaip ar kitaip galėtų įtakoti bÅ«simo teismo sprendimo, priimto patenkinus prieÅ¡ieÅ¡kinį, tinkamÄ Ä¯vykdymÄ , status quo padėties iÅ¡laikymas. Todėl pagrįstai sprendė, jog toks praÅ¡ymas negali bÅ«ti tenkinamas.

23. Å iuo metu galioja tokia atsakovo ir jo sÅ«naus bendravimo tvarka: mažametis K. Å ., gim. (duomenys neskelbtini) bendrauja su tėvu O. Å . vienÄ darbo dienÄ per savaitę (vaikui pradėjus lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigÄ â€“ poilsio dienÄ ) iki 4 valandų per dienÄ ir tėvo ir vaiko bendravimas iki 4 val. per dienÄ turėtų vykti, dalyvaujant Tarnybos atstovui (-ams), tačiau nedalyvaujant vaiko motinai K. S. tėvų sutartu laiku ir vietoje, o Å¡alims nesutarus – tėvo laikinoje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), dalyvaujant Tarnybos atstovui (-ams), nedalyvaujant vaiko motinai K. S.. Taip pat O. Å . gali matytis su vaiku iki 2 valandų po darbo tėvų sutartu laiku ir vietoje, o Å¡alims nesutarus – tėvo laikinoje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), dalyvaujant Tarnybos atstovui (-ams), nedalyvaujant vaiko motinai K. S., t. y. vienÄ savaitės dienÄ atsakovas matytųsi iki 4 valandų, o kitÄ savaitės dienÄ iki 2 valandų, bet ne dvi dienas paeiliui.

24. Pažymėtina, jog Lietuvos teisės sistemoje yra įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), reiÅ¡kiantis, kad bet kurį vaikÄ liečiantį veiksmÄ bÅ«tina įvertinti vaiko interesų požiÅ«riu, užtikrinti, kad jie nebÅ«tų pažeisti. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas pabrėžta, kad, priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, turi bÅ«ti vadovaujamasi geriausiais vaiko interesais.

25. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. liepos 24 d. iÅ¡vadoje yra nurodžiusi, kad dažni ir ilgai trunkantys tėvo ir vaiko pasimatymai bei pastovus vaiko perkėlimas iÅ¡ vienos gyvenamosios vietos į kitÄ mažametį vargina, kelia jam stresÄ . Skyrius pažymėjo, kad, nepaisant to, jog abu tėvai turi vienodas teises netrukdomai dalyvauti vaiko auklėjime, tai nereiÅ¡kia, kad vaiko interesus atitinka tokia bendravimo tvarka, kai vaiko tėvas, su kuriuo nenustatyta vaiko gyvenamoji vieta, gali praleisti su vaiku beveik tiek pat laiko, kaip ir tas iÅ¡ tėvų, su kuriuo vaikas gyvena.

Reguliarus (3-4 kartus per savaitę) vaiko iÅ¡vežimas iÅ¡ jo gyvenamosios vietos apie 7 valandų laikotarpiui pažeidžia vaiko dienos režimÄ , sukelia jam stresÄ . Skyriaus specialistams dalyvaujant tėvo ir vaiko susitikimuose bei stebint jų bendravimÄ buvo matoma, kad mažametis K. Å . bendravimo pabaigoje pavargsta, tampa irzlus, mieguistas (2 t., b. l. 175). Tarnybos nuomone, geriausius mažamečio K. Å . interesus atitiktų laikinas bendravimas su tėvu O. Å . vienÄ darbo dienÄ per savaitę (vaikui pradėjus lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigÄ â€“ poilsio dienÄ ) iki 4 valandų per dienÄ . 2019 m. spalio 28 d.

Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius iÅ¡vadoje nurodė, kad vaikas K. Å . yra prisirišęs prie mamos ir jautriai reaguoja į iÅ¡siskyrimÄ su ja.

26. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Å¡iuo metu galiojanti laikina atsakovo ir Å¡alių sÅ«naus bendravimo tvarka dabartinėje bylos nagrinėjimo stadijoje yra artima Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos rekomenduojamai tvarkai ir Å¡iuo metu geriausiai atitinka vaiko interesus. Pažymėtina, jog Å¡alių ir jų nepilnamečio vaiko santykiai priklauso tik nuo pačių Å¡alių geranoriÅ¡kumo, siekio kurti ryšį su vaiku. Tiek tėvas, tiek motina turi suprasti, kad jie abu yra atsakingi už savo vaiko ateitį, abu tėvai vaikui yra labai reikalingi, todėl Å¡alys turėtų vengti konfliktinių tarpusavio santykių, vaikÄ auklėti ir juo rÅ«pintis abipusiu sutarimu.

27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis nėra ginÄÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės, o nagrinėjamu atveju jos turi laikinai sureguliuoti specifinę ginčo situacijÄ . Å ių priemonių taikymo pagrindas – bÅ«tinybė apsaugoti asmeninius neturtinius vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo interesus. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į byloje esančių duomenų visumÄ , Å¡iuo metu galiojančios laikinosios apsaugos priemonės tinkamai apsaugo asmeninius neturtinius vaiko ir skyrium gyvenančio atsakovo interesus ir dabartinėje bylos nagrinėjimo stadijoje jas pakeisti, remiantis apelianto nurodytais argumentais, nėra pagrindo.

Å ioje byloje sprendžiama tik dėl laikinos tvarkos, galiosiančios iki teismo sprendimo priėmimo. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatyta bendravimo tvarka neturi prejudicinės galios, sprendžiant šį klausimÄ iÅ¡ esmės. Dėl procesinės bylos baigties 28. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; kt.).

Atmesdamas skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Teismas pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡mingi teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

29. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo motyvais naikinti ar keisti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu, teismas n u t a r i a: Atsakovo O. Å . atskirojo skundo netenkinti. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Å i Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjas Žilvinas Terebeiza