2016-11-30 Nr. AB-22668-3-61-3-01507-2016-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eAS-542-756/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01507-2016-5

Procesinio sprendimo kategorija: 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. lapkričio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo asociacijos „EEPA“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo asociacijos „EEPA“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos agentūrai dėl rašto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas asociacija „EEPA“ elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, kuriuo prašo: 1) panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros 2016 m. kovo 14 d. raštą Nr. (27)-A4-2479 „Dėl įspėjimo apie galimą licencijų galiojimo sustabdymą“ (Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 15 d. nutartyje nurodė, kad reikalavimas suformuluotas dėl 2015 m. rugsėjo 9 d. rašto Nr. (27)-A4-2479 „Dėl įspėjimo apie galimą licencijų galiojimo sustabdymą“, tačiau iš skundo bei pridėto rašto turinio matyti, kad pareiškėjas ginčija būtent 2016 m. kovo 14 d. raštą Nr. (27)-A4-2479); 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 15 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo asociacijos „EEPA“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos agentūrai dėl rašto panaikinimo kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka; grąžino pareiškėjui 21 eurą žyminio mokesčio, sumokėto 2016 m. balandžio 13 d. mokėjimo nurodymu Nr. 04131443 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; nutarčiai įsiteisėjus, skundą grąžino pareiškėjui.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, jog administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka.

Skundžiamu aktu pareiškėjas įspėtas apie galimą Elektroninių ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo organizavimo licencijų Nr. 001 ir Nr. 003 galiojimo sustabdymą. Iš skundžiamo dokumento turinio matyti, kad šiame rašte išvardyti asociacijos „EEPA“ padaryti teisės aktų pažeidimai, asociacija „EEPA“ įspėta apie galimą Elektroninių ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo organizavimo licencijų Nr. 001 ir Nr. 003 galiojimo sustabdymą, nurodytas terminas įmonei pašalinti įspėjimo priežastis. Be to, asociacijai „EEPA“ pranešta, kad įspėjimas bus panaikintas, jeigu per jame nurodytą terminą bus pašalinti nustatyti pažeidimai ir licencijas išduodančiai institucijai bus pateikti pažeidimų pašalinimą patvirtinantys dokumentai. Taigi, iš skundžiamo akto turinio matyti, kad jis yra tik tarpinis procedūrinis dokumentas, kuriuo siekiama sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Ginčijamu sprendimu teisinės pasekmės pareiškėjui nėra sukuriamos, pareiškėjas informuojamas apie galimą galutinio sprendimo priėmimą, jei nebus atlikti tam tikri veiksmai. Pažymėtina, kad apie tai, jog šis raštas yra teisinių pasekmių nesukeliantis dokumentas nurodyta pareiškėjui ir pačiame skundžiamame akte.

Būtent tokio pobūdžio bylose suformuota gana aiški ir nuosekli Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, pagal kurią įspėjimas laikomas tarpiniu dokumentu, nesukeliančiu pareiškėjams teisinių pasekmių (LVAT 2016 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-238-556/2016, 2013 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-887/2013 ir kt.), todėl teismui privalu jos laikytis (ABTĮ 13 str. 1 d., Teismų įstatymo 33 str. 4 d.). Skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą, o argumentai dėl tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo paprastai gali būti nurodyti grindžiant skundą dėl galutinio sprendimo, kurio tarpiniais dokumentais jie yra.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundą atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.). Pareiškėjui grąžintinas 21 euras žyminio mokesčio (ABTĮ 45 str. 1 d. 3 p.).

III. Pareiškėjas asociacija „EEPA“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjo manymu, skundžiamas aktas – Aplinkos apsaugos agentūros 2016 m. kovo 14 d. sprendimas Nr. (27)-A4- 2479 sukelia asociacijai “EEPA” tiesiogines materialinio pobūdžio teisines pasekmes. Atliekų tvarkymo įstatymo 3423 straipsnio 13 dalyje nustatoma, kad licencijos turėtojas įspėjamas apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą, jeigu inter alia nustatoma, kad licencijos turėtojas nesilaiko licencijuojamos veiklos sąlygų. Tačiau Atliekų tvarkymo įstatymo 3423 straipsnio 19 dalies 6 punkte nustatoma, kad licencijos galiojimas panaikinamas, jeigu licencijos turėtojas buvo įspėtas apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą 3 kartus per paskutinius dvejus metus.

Skundžiamu sprendimu pareiškėjui yra skiriamas įspėjimas apie licencijų galiojimo sustabdymą. Agentūros 2016 m. kovo 15 d. rašte nurodoma, kad šiuo sprendimu pateiktą įspėjimą Aplinkos apsaugos agentūra traktuoja kaip ketvirtą įspėjimą (EEPA dviejų metų laikotarpyje jau buvo gavusi tris kitus įspėjimus apie Licencijų galiojimo sustabdymą, vieną iš jų –Aplinkos apsaugos agentūros 2015 m. rugsėjo 9 d. sprendimą Nr. (15.11)-A4-9998 panaikinti licencijų galiojimą EEPA yra apskundusi, pirmosios instancijos teismas administracinėje byloje Nr. eA-3111-429/2016 EEPA skundą tenkino, šiuo metu pirmosios instancijos teismo sprendimas yra Aplinkos apsaugos agentūros apskųstas ir byla nagrinėjama LVAT, administracinės bylos Nr. eA-3111-492/2016).

Pareiškėjas pažymi, kad Aplinkos apsaugos agentūra 2015 m. rugsėjo 9 d. sprendimą Nr. (15.11)-A4-9998 „Dėl įspėjimo ir licencijų panaikinimo”, kuriuo buvo panaikintas EEPA licencijų galiojimas, priėmė formaliai remdamasi trimis įspėjimais, nors du iš jų jau buvo panaikinti, o trečiasis yra panaikintas: 1) 2015 m. gegužės 14 d. įspėjimas Nr. 1 buvo panaikintas Aplinkos apsaugos agentūros 2015 m. birželio 12 d. raštu Nr. (15.11)-A4-6535; 2) 2015 m. liepos 17 d. Įspėjimas Nr. 2 buvo panaikintas Aplinkos apsaugos agentūros 2015 m. rugpjūčio 18 d. raštu Nr. (15.11)-A4-9066; 3) 2015 m. rugsėjo 9 d.

Įspėjimas Nr. 3 buvo skirtas tuo pačiu raštu, kuriuo ir panaikintos EEPA licencijos, nenustačius jokių pažeidimo pašalinimo terminų. Įspėjimas Nr. 3 (kartu su sprendimo panaikinti licencijų galiojimą) yra sustabdytas teismui pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones (administracinėje byloje Nr. eA-3111-429/2016); Įspėjime Nr. 3 nurodyti pažeidimai yra pašalinti Aplinkos apsaugos agentūros 2015 m. lapkričio 4 d. raštu Nr. (15.11 )-A4-12303. Nepaisant to, kad nurodyti trys įspėjimai yra pašalinti, nagrinėjamoje byloje ginčijamu sprendimu skirtą įspėjimą atsakovas traktuoja kaip ketvirtą įspėjimą, o tai savaime, nepriklausomai nuo to, ar EEPA pašalins jame nurodytus pažeidimus, sudarys pagrindą taikyti licencijų galiojimo panaikinimą.

Apibendrinant pagrįstai teigtina, kad ginčijamu sprendimu atsakovo pareiškėjui paskirtas įspėjimas apie licencijos galiojimo sustabdymą konkrečiu atveju sukelia EEPA tiesiogines materialaus pobūdžio pasekmes, kadangi trijų įspėjimų, net ir panaikintų, visuma sąlygoja Aplinkos apsaugos agentūros sprendimo dėl licencijos galiojimo panaikinimo priėmimą, vadovaujantis Atliekų tvarkymo įstatymo 3423 straipsnio 19 dalies 6 punktu.

Tai, kad ūkio subjektams įspėjimas sukelia neigiamas pasekmes nurodė ir Seimo kontrolierius, pažymėdamas, kad “tokiu atveju kyla klausimas, kaip trys materialaus pobūdžio teisinių pasekmių nesukeliantys, nuomonę išreiškiantys ir panaikinti (vadovaujantis 3423 straipsnio 15 dalies nuostata) tarpiniai dokumentai per dvejus metus gali sukelti ūkio subjektui rimtas teisines pasekmes – institucijos sprendimą taikyti iš karto griežčiausią poveikio priemonę – panaikinti licencijos galiojimą?”.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo asociacijos „EEPA“ skundą dėl Aplinkos apsaugos agentūros 2016 m. kovo 14 d. rašto Nr. (27)-A4-2479 panaikinimo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjas asociacija „EEPA“ skundžiamu atsakovo raštu, priimtu vadovaujantis Atliekų tvarkymo įstatymo 3423 straipsnio 2 dalimi, 3423 straipsnio 13 dalies 1 punktu bei 14 dalimi, taip pat Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. sausio 11 d. nutarimu Nr. 18, 28 ir 29 punktais, įspėtas apie galimą elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo organizavimo licencijų Nr. 001 ir Nr. 003 galiojimo sustabdymą.

Taigi, nagrinėjamu atveju keliamas klausimas, ar Aplinkos apsaugos agentūros sprendimas vadovaujantis Atliekų tvarkymo įstatymo 3423 straipsnio 13 dalies nuostatomis įspėti pareiškėją apie galimą tam tikrų atliekų tvarkymo organizavimo licencijos galiojimo sustabdymą gali būti ginčo administraciniame teisme objektu.

Šiuo aspektu apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad viešojo administravimo srityje priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinamas administraciniuose teismuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad ABTĮ (pažymėtina, kad pareiškėjo paduotas atskirasis skundas išnagrinėtas vadovaujantis ABTĮ nuostatomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d.) 5 straipsnio 1 dalies bei 22 straipsnio 1 dalies nuostatų, reguliuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (žr., pvz., 2004 m. sausio 27 d. nutartį adm. byloje Nr. A7-121/2004). Iš nusistovėjusios LVAT praktikos taip pat matyti, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 22 straipsnio 1 dalį yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams (žr., pvz., 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį adm. byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį adm. byloje Nr. AS146-391/2009). Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia ir todėl negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą atsisakytina priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinė byla nutrauktina kaip nepriskirtina administraciniams teismams, kadangi nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (LVAT 2010 m. balandžio 6 d. nutartis adm. byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartis adm. byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.). Vis dėlto minėta taisyklė turi būti taikoma pripažįstant visuotinio teisminės gynybos prieinamumo principo svarbą (LVAT 2008 m. spalio 6 d. nutartis adm. byloje Nr. A442-1669/2008, 2006 m. rugpjūčio 24 d. nutartis adm. byloje Nr. AS502-278/2006).

Iš ginčo teisinius santykius reglamentuojančio Atliekų tvarkymo įstatymo 3423 straipsnio nuostatų matyti, kad apie licencijos galiojimo sustabdymą licencijos turėtojas įspėjamas esant šio straipsnio 13 dalyje nurodytiems pagrindams. Įspėjimas apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą panaikinamas, jeigu per įspėjime nurodytą terminą pašalinami nustatyti pažeidimai ir licencijas išduodančiai institucijai pateikiami pažeidimų pašalinimą patvirtinantys dokumentai (Atliekų tvarkymo įstatymo 3423 str. 15 d.). Jei licencijos turėtojas, įspėtas apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą, nepašalino nustatytų pažeidimų per licencijas išduodančios institucijos nurodytą terminą, licencijos galiojimas sustabdomas (Atliekų tvarkymo įstatymo 3423 str. 16 d. 1 p.), o vadovaujantis Atliekų tvarkymo įstatymo 3423 straipsnio 19 dalimi licencija gali būti panaikinta. Išvardytų teisės normų sisteminė analizė leidžia teigti, kad licencijas išduodanti institucija, kontroliuodama, kaip licencijos turėtojai laikosi licencijuojamos veiklos sąlygų, ir šios priežiūros įgyvendinimo metu taikydama įstatyme numatytas poveikio priemones, susijusias su licencijuojamos veiklos apribojimu, visais atvejais turi pareigą kreiptis į įtariamą pažeidimą padariusį subjektą, iš anksto pranešdama apie nustatytą pažeidimą bei siūlydama jį pašalinti.

Taigi pagal savo pobūdį ir paskirtį įspėjimas apie licencijos galiojimo sustabdymą nėra savarankiška sankcija. LVAT 2013 m. spalio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS502-887/2013 nurodė, kad minėtos priemonės tikslas – informuoti ūkio subjektą apie konkrečius nukrypimus nuo privalomų įstatymų reikalavimų bei pasiūlyti šiuo trūkumus ištaisyti, tokiu būdu išvengiant ateityje licencijos galiojimo sustabdymo ar panaikinimo.

Atsižvelgdama į išdėstytą, kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamoje byloje ginčijamas atsakovo įspėjimas, kaip atskiras dokumentas, pareiškėjo materialinei teisinei padėčiai tiesioginės įtakos neturi. Pažymėtina, kad šia prasme pareiškėjo ginčijamas Aplinkos apsaugos agentūros 2016 m. kovo 14 d. raštas Nr. (27)-A4-2479 „Dėl įspėjimo apie galimą licencijų galiojimo sustabdymą“ yra tarpinis aktas, skirtas pažeidimo teisinei kvalifikacijai nurodyti bei viešojo administravimo institucijos nuomonei dėl jo pareikšti. Pareiškėjas atskirajame skunde iš esmės teisingai pastebi, kad įspėjimo reikalavimų neįvykdymas yra pagrindas įgaliotai institucijai spręsti dėl licencijos turėtojo veiklos suspendavimo, tuo jam sukuriant visumą neigiamų pasekmių. Atitinkamai tai reiškia, jog skųsdama galutinį administracinės procedūros sprendimą, jei toks pareiškėjo atžvilgiu bus priimtas, asociacija „EEPA“ įgis galimybę, be kita ko, pasisakyti dėl 2016 m. kovo 14 d. rašte Nr. (27)-A4-2479 pareikšto įspėjimo, ir šį dokumentą teismas iš esmės įvertins sprendimo sustabdyti licencijos galiojimą ar panaikinti licencijos galiojimą teisėtumo bei pagrįstumo kontekste.

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė bei tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis paliekama galioti, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo asociacijos „EEPA“ atskirąjį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Arūnas Dirvonas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė