2013-03-05 Nr. BB-247-1-85-1-00338-2011-3 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 4 d. nuosprendžio. Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 8 d. nuosprendžiu R. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 6 dalį laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams; vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms; vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, R. K. uždrausta dvejus metus naudotis teise vairuoti transporto priemones.
Legislator headnote
AI generated2013-03-05 Nr. BB-247-1-85-1-00338-2011-3 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: K. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 4 d. nuosprendžio. Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 8 d. nuosprendžiu R. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 6 dalį laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams; vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms; vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, R. K. uždrausta dvejus metus naudotis teise vairuoti transporto priemones.
Full text
Baudžiamoji byla Nr
Baudžiamoji byla Nr. 2K-145/2013
Teisminio proceso Nr. 1-85-1-00338-2011-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.7.1; 1.1.10.1; 1.2.25.4.6. (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. kovo 5 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Albino Sirvydžio, Alvydo Pikelio ir pranešėjo Vytauto Masioko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 4 d. nuosprendžio.
Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 8 d. nuosprendžiu R. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 6 dalį laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams; vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms; vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, R. K. uždrausta dvejus metus naudotis teise vairuoti transporto priemones.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 4 d. nuosprendžiu Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 8 d. nuosprendis pakeistas: panaikintas BK 75 straipsnio taikymas nuteistajam R. K. ir jam paskirtą trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę nustatyta atlikti atvirojoje kolonijoje; vadovaujantis BK 68 straipsniu, R. K. uždrausta trejus metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Vytauto Masioko pranešimą ir susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga,
n u s t a t ė :
R. K. nuteistas už tai, kad 2011 m. gegužės 17 d., apie 4.00 val., Tauragės rajone, Dunokų kaimo teritorijoje, kelio Vališkiai-Kuisiai 1-majame kilometre, apsvaigęs nuo alkoholio (2,28 promilės) vairuodamas G. K. priklausantį automobilį „Subaru Legacy“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas Vališkių kaimo kryptimi, kelio vingyje į dešinę pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 5, 9, 133 punktų reikalavimus, t. y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, kitų asmenų turto saugumui, artėdamas prie kelio ženklo „Posūkio kryptis į dešinę“, neatsižvelgė į važiavimo ir meteorologines sąlygas, nepasirinko tinkamo važiavimo greičio, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, dėl to jos nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į pakelės medį. Nuo eismo įvykio metu patirtų sužalojimų mirė keleivis R. S.
Kasaciniu skundu nuteistasis R. K. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 4 d. nuosprendžio dalį, kuria panaikintas BK 75 straipsnio taikymas, ir dėl šios dalies palikti galioti Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 8 d. nuosprendį.
Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas padarė prieštaringas išvadas, neteisingai aiškino ir pritaikė BK 41, 54, 75 straipsnių nuostatas, nesilaikė teismų praktikos dėl bausmės individualizavimo (kasacinės nutartis Nr. 2K-420/2006, 2K-382/2012), todėl priėmė iš dalies neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį. Šis teismas nurodė, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymui būtina vertinti aplinkybių visumą, bet vertino tik kasatorių neigiamai apibūdinančias aplinkybes. Kasatorius pažymi, kad jis buvo teistas už visai kito pobūdžio nusikaltimą pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir bausmę atliko, o aplinkybė, kad eismo įvykio metu jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, yra veiką kvalifikuojantis požymis. Jis sutinka, kad praeities faktai svarbūs vertinant pasitikėjimo juo galimybę, bet atkreipia dėmesį į tai, kad jis nuoširdžiai ir nuosekliai pripažino kaltę, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme padėjo išsiaiškinti visas nusikalstamos veikos aplinkybes, ir tai pirmosios instancijos teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kasatorius pažymi, kad nors žuvusiojo tikro pusbrolio R. S. tėvų po nusikaltimo padarymo atsiprašė keletą kartų, D. S. neatleido, net paliko savo sutuoktinį vien todėl, kad šis atleido. Kasatorius užsidirba mamos ūkyje, būtent todėl ji atlygino turtinę ir dalį neturtinės žalos (tiek, kiek jos tuo metu reikalavo D. S.), o tai rodo, kad jis labai kritiškai vertina savo veiksmus ir tikrai nori pasitaisyti. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino aplinkybių, kad jis gyvena su mama normalioje šeimoje ir dirba jos ūkyje, neturi žalingų įpročių, darančių esminę įtaką jo gyvenimui, o šis eismo įvykis buvo atsitiktinis, kurios įrodo, kad jis nėra asocialus, linkęs daryti nusikaltimus ir gali pasitaisyti neizoliuotas nuo visuomenės, neatsižvelgė į prastą jo psichinės sveikatos būklę, pablogėjusią išgyvenant dėl savo veiksmų, ir kad dalis kaltės yra žuvusiojo R. S. veiksmuose, nes važiuoti į Tauragę jie susitarė abu būdami neblaivūs.
Kasatoriaus manymu, pirmosios instancijos teismas objektyviai įvertino įrodymus, tiesiogiai išklausė jo parodymų, ištyrė visas aplinkybes, dokumentus apie sveikatos būklę, laikėsi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų, todėl padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad yra pakankamas pagrindas taikyti jam BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.
Atsiliepime į nuteistojo R. K. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Darius Čaplikas prašo skundą atmesti.
Prokuroras nurodo, kad BK 75 straipsnio taikymas, net ir esant straipsnyje įtvirtintų nuostatų visumai yra teismo teisė, bet ne pareiga. BK 75 straipsnio nuostatos paprastai netaikomos tais atvejais, kai kaltininkas BK 281 straipsnyje numatytą veiką padaro šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas Kelių eismo taisykles ir dėl to žūsta žmonių ar būna sunkiai sutrikdyta kitų asmenų sveikata, nes bausmės paskirtis tokiais atvejais nebūtų pasiekta (kasacinė nutartis Nr. 2K-686/2012). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad R.
K. padarytas nusikaltimas, už jį paskirtos bausmės rūšis ir dydis atitinka BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, tačiau esminė šio straipsnio taikymo sąlyga turi būti teismo išvada, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad ir atidėjus nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą bus įgyvendinti bausmės tikslai. Kasatorius R. K. nusikalstamą veiką padarė dėl neatsargumo, tačiau ji pasireiškė šiurkščiu Kelių eismo taisyklių pažeidimu, vairuojant apsvaigus nuo alkoholio, ignoruojant eismo saugumo taisykles ir sukėlė sunkius negrįžtamus padarinius, nes žuvo žmogus.
R. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, atlygino turtinę žalą, nėra pakankamas pagrindas taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, nes jis turi neišnykusį teistumą už padarytą BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, ne kartą baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tarp jų vieną kartą už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio. Šios aplinkybės turi didelę reikšmę vertinant tai, kad, atidėjus paskirtos trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės, kuri nėra aiškiai per griežta, vykdymą, nebus pasiekti bausmės paskirties tikslai.
Kasatoriaus nurodomos aplinkybės, kad jis gyvena su mama ir dirba jos ūkyje, neturi žalingų įpročių, jo sveikatos būklė prasta, jis išgyveno dėl padarytos nusikalstamos veikos, vartojo vaistus, gydėsi, jo padarytas eismo įvykis buvo atsitiktinis, o dėl to iš dalies kaltas ir nukentėjusysis, sutikęs važiuoti su neblaiviu R. K., esant minėtoms jį neigiamai apibūdinančioms aplinkybėms, nėra tokios, kurios leistų taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė BK 41 straipsnio ir 54 straipsnio nuostatas, padarė teisingą išvadą, kad R.
K. BK 75 straipsnio nuostatos negali būti taikomos.
Atsiliepime į nuteistojo R. K. kasacinį skundą nukentėjusioji D. S. prašo skundą atmesti.
Nukentėjusioji nurodo, kad nuteistajam, kuris jau anksčiau buvo teistas ir baustas už pažeidimus, eismo įvykį sukėlė vairuodamas neblaivus, dėl to žuvo žmogus, turi būti skirta griežta bausmė, o jo argumentai, ypač apie prastą savo sveikatos būklę, yra siekis išvengti atsakomybės.
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo
Kasatorius apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ginčija vienu aspektu, jog nepagrįstai panaikintas BK 75 straipsnio taikymas.
BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.
Bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuojančio BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tačiau, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga yra teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti motyvuojamas ne tik bausmės skyrimas, bet ir sprendimas dėl paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo, nurodant BK 75 straipsnio taikymo sąlygas bei pagrindžiant išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti atidedant bausmės vykdymą (BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Pirmosios instancijos teismas R. K. pripažino kaltu pagal BK 281 straipsnio 6 dalį ir paskyrė laisvės atėmimą trejiems metams šešiems mėnesiams, vadovaudamasis BK 75 straipsniu šios bausmės vykdymą atidėjo dvejiems metams. Teismas atsižvelgė į R. K. elgesį po nusikaltimo padarymo, o būtent į tai, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, nors ir su mamos pagalba, bet ėmėsi priemonių padarytai turtinei ir neturtinei žalai, kurios reikalavo nukentėjusioji D. S., atlyginti, be to, dėl eismo įvykio kilimo iš dalies buvo kaltas ir žuvusysis R. S., liepęs R. K. staiga keisti važiavimo kryptį, kad nusikaltimas neatsargus, ir padarė išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Apeliacinės instancijos teismas, pagal nukentėjusiosios D. S. skundą patikrinęs priimto nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, atidėdamas bausmės vykdymą R. K., neatsižvelgė į nusikaltimo pobūdį, jo padarinius, asmenybę bei teismų praktiką analogiškose bylose. Nors R. K. padarė neatsargų nusikaltimą, tačiau veika pasireiškė šiurkščiu Kelių eismo taisyklių pažeidimu, vairuojant apsvaigus nuo alkoholio, ignoruojant eismo saugumo taisykles ir sukėlė sunkius negrįžtamus padarinius – žuvo žmogus, todėl ja pažeistas ir visuomenės interesas. Be to, šį nusikaltimą R. K. padarė neišnykus teistumui už tyčinį nusikaltimą nuosavybei, buvo ne kartą baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, iš kurių vieną kartą už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio. Net ir esant formaliems pagrindams taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, minėtos aplinkybės yra reikšmingos vertinant R. K. asmenybę ir grindžiant išvadą, ar jis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, laikysis įstatymų, ar bus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgęs į minėtas R. K. asmenybę neigiamai apibūdinančias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad R. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažinimas padarius nusikaltimą ir nuoširdus gailėjimasis bei turtinės žalos atlyginimas nėra pakankamas pagrindas atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.
Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas teisingai įvertino nustatytas bylos aplinkybes, išsamiai ir tinkamai motyvavo savo sprendimą netaikyti nuteistajam BK 75 straipsnio nuostatų, todėl pagrįstai pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikindamas BK 75 straipsnio taikymą. Toks apeliacinės instancijos teismo sprendimas atitinka ir teismų praktiką analogiškose bylose, kad atvejai, kai asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles, sukelia eismo įvykį, dėl kurio žūsta žmonių, paprastai vertinami kaip paneigiantys galimybę tokiam asmeniui taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, nes tai neatitinka teisingumo siekio ir nepadeda pasiekti kitų BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų (kasacinės nutartys Nr. 2K-25/2011, 2K-184/2011, 2K-201/2011). Taigi apeliacinės instancijos teismas baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai. Kasatoriaus skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo naikinti ar keisti skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalies.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo R. K. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Albinas Sirvydis
Alvydas Pikelis
Vytautas Masiokas