2025-10-08 Nr. AB-15949-3-61-3-07223-2023-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eP-33-629/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07223-2023-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 60.3.8; 60.3.10; 60.3.12

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. spalio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Mildos Vainienės (pranešėja) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. K. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-2249-821/2024 pagal pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. birželio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas J. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) direktoriaus 2023 m. birželio 15 d. įsakymą Nr. P-944 „Dėl J. K. grąžinimo į pareigas“ (toliau – ir Įsakymas).

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Jis (pareiškėjas) 2021 m. liepos 30 d. pradėjo eiti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (nuo 2023 m. sausio 1 d. – Tarnyba) Veiklos organizavimo skyriaus patarėjo pareigas. Tarnybos direktorius 2023 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. P-65 atleido pareiškėją iš Tarnybos Personalo valdymo skyriaus patarėjo pareigų nuo 2023 m. sausio 15 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas (nuo 2024 m. sausio 1 d. – Regionų administracinis teismas), išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2023 m. gegužės 16 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-4524-595/2023 panaikino minėtą 2023 m. sausio 13 d. įsakymą Nr. P-65 ir įpareigojo Tarnybą grąžinti pareiškėją į prieš tai eitas pareigas, o, nesant tokios galimybės, – į kitas lygiavertes pareigas. Pareiškėjas ir atsakovas apskundė šį teismo sprendimą apeliacine tvarka. Tarnybos direktorius 2023 m. birželio 15 d. priėmė ginčijamą Įsakymą, kuriuo grąžino pareiškėją į Tarnybos Personalo valdymo skyriaus patarėjo pareigas nuo 2023 m. birželio 16 d.

2.2. Įsakymas priimtas teismo 2023 m. gegužės 16 d. sprendimui dar neįsiteisėjus ir nesuėjus apeliacinio skundo padavimo terminui, taip pat pareiškėjui nepateikus prašymo jį grąžinti į pareigas arba sutikimo. Įsakymas buvo priimtas ir įregistruotas ultra vires (viršijant nustatytos kompetencijos ribas), pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Įsakymas buvo priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras, ypač taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 str. 1 d. 1 p.).

2.3. Prielaida, kad šiuo atveju reikėtų vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 279 straipsnio 1 dalimi yra klaidinga. ABTĮ normų sisteminis aiškinimas patvirtina, kad civilinio proceso nuostatos yra taikomos tik civilinėse bylose, o administracinių bylų proceso nuostatos – administracinėse bylose. Pareiškėjo reikalavimas grąžinti jį į eitas pareigas buvo išvestinis reikalavimas, bet ne savarankiškas reikalavimas. Be to, ta aplinkybė, jog nei pareiškėjas, nei atsakovas neginčijo 2023 m. gegužės 16 d. teismo sprendimo dalies, kurioje nuspręsta panaikinti Tarnybos direktoriaus 2023 m. sausio 13 d. įsakymą Nr. P-65, nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas, pasinaudodamas ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje numatyta teise peržengti apeliacinio skundo ribas, negali panaikinti ir šios teismo sprendimo dalies bei perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

3. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą, taip pat skirti pareiškėjui baudą arba apmokestinti skundą žyminiu mokesčiu.

4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:

4.1. Nei pareiškėjas, nei atsakovas neapskundė apeliacine tvarka teismo 2023 m. gegužės 16 d. sprendimo dalies, kuria teismas panaikino Tarnybos direktoriaus 2023 m. sausio 13 d. įsakymą Nr. P-65 ir įpareigojo Tarnybą grąžinti pareiškėją į eitas pareigas, o, nesant tokios galimybės, – į kitas lygiavertes pareigas. Tai sudarė pagrindą teigti, jog ši teismo sprendimo dalis tenkino abi šalis. Tarnybos direktorius, atsižvelgdamas į tai, priėmė Įsakymą, kuriuo grąžino pareiškėją į eitas Tarnybos Personalo valdymo skyriaus patarėjo pareigas nuo 2023 m. birželio 16 d., tačiau pareiškėjas be pateisinamų priežasčių atsisakė grįžti į minėtas pareigas ir, vietoje to, vėl kreipėsi į teismą. Atsakovas, priimdamas Įsakymą, taip pat atsižvelgė į viešąjį interesą ir siekė kuo efektyviau naudoti valstybės biudžeto lėšas, pavyzdžiui, nedidinti priverstinės pravaikštos laiko. Dėl šių priežasčių Įsakymas, kuriuo atnaujinti darbo santykiai su pareiškėju, buvo priimtas nelaukiant, kol bus išnagrinėti apeliaciniai skundai, nesusiję su teismo 2023 m. gegužės 16 d. sprendimo dalimi dėl pareiškėjo grąžinimo į pareigas.

4.2. Pareiškėjas 2023 m. birželio 14 d. sužinojo apie savo darbo pradžią, t. y. 2023 m. birželio 16 d., ir iki darbo pradžios jis buvo susipažinęs su visa reikiama informacija bei dokumentais (Tarnybos direktoriaus 2023 m. birželio 14 d. raštu Nr. 7S-278 „Dėl grąžinimo į pareigas“, pareigybės aprašymu ir Įsakymu). VAĮ nėra įtvirtinta prievolė su asmeniui skirtu sprendimu supažindinti pasirašytinai. Pareiškėjas visais įmanomais būdais stengiasi išvengti savo pažeistų teisių atkūrimo, o skunde pateikia deklaratyvius teiginius dėl Įsakymo neteisėtumo (pvz., kad Įsakymas buvo pasirašytas ir įregistruotas po darbo valandų, taip pat įregistruotas netinkamo asmens). Įsakyme nurodyta, kad jis priimtas vadovaujantis teismo 2023 m. gegužės 16 d. sprendimu, su kuriuo pareiškėjas yra susipažinęs. Šis teismo sprendimas yra Įsakymo teisinis ir faktinis pagrindas, jis yra neatskiriama Įsakymo dalis. Įsakymas atitinka jam keliamus reikalavimus, jame yra VAĮ nurodyti elementai.

4.3. Pareiškėjo argumentai leidžia daryti prielaidą apie sistemingą pareiškėjo piktnaudžiavimą savo teisminės gynybos teise. Pareiškėjas pradėjo dirbti Tarnyboje 2021 m. liepos 30 d. ir nuo to laiko iki šios administracinės bylos iškėlimo pateikė teismui 9 skundus, kuriuose atsakovu yra nurodyta Tarnyba. Pareiškėjo pozicija šioje byloje atsakovui nėra suprantama, o jo elgesys leidžia teigti, kad pareiškėjas tikslingai siekia pailginti priverstinės pravaikštos laiką. Manytina, kad, nepritaikius pareiškėjui net minimalių sankcijų, jis ir toliau piktnaudžiaus teise į teisminę gynybą.

II. 5. Regionų administracinis teismas 2024 m. birželio 19 d. sprendimu atmetė pareiškėjo J. K. skundą.

6. Teismas pažymėjo, kad nei pareiškėjas, nei atsakovas neteikė apeliacinio skundo dėl teismo 2023 m. gegužės 16 d. sprendimo dalių dėl Tarnybos direktoriaus 2023 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. P-65 panaikinimo bei įpareigojimo Tarnybai grąžinti pareiškėją į prieš tai eitas pareigas, o, nesant tokios galimybės, – į kitas lygiavertes pareigas. Vadovaujantis CPK 279 straipsnio 1 dalimi, teismo sprendimo dalys dėl anksčiau minėtų savarankiškų reikalavimų, jų neapskundus, įsiteisėjo 2023 m. birželio 16 d. (30 dienų apskundimo terminas suėjo 2023 m. birželio 15 d.). Teismas pritarė pareiškėjo teiginiams, kad atsakovas Įsakymą priėmė viena diena anksčiau nei įsiteisėjo minėtas teismo sprendimas, tačiau, teismo vertinimu, yra akivaizdu, jog atsakovas 2023 m. birželio 16 d. teismo sprendimo dalies dėl pareiškėjo grąžinimo į darbą neskundė apeliaciniam teismui ir sutiko su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl pareiškėjo grąžinimo į Tarnybą. Pareiškėjas minėtose teismo sprendimo dalyse negalėjo teikti apeliacinio skundo, kadangi teismo sprendimas buvo jam palankus. Įsakymo priėmimas 2023 m. birželio 15 d. (o ne kitą dieną) nagrinėjamu atveju nėra esminis pažeidimas, galintis sudaryti pagrindą panaikinti Įsakymą.

7. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas teigė, jog jis Įsakymą gavo el. paštu 2023 m. birželio 15 d. 20.35 val. Atsakovas nurodė, kad jis dėl sistemos gedimų negalėjo Įsakymo išsiųsti anksčiau, o apie ketinimą įvykdyti teismo sprendimo dalį ir 2023 m. birželio 16 d. grąžinti pareiškėją į darbą pareiškėjui buvo žinoma nuo 2023 m. birželio 14 d., kadangi apie tai pareiškėją informavo Tarnybos Personalo valdymo skyriaus vedėja. Pareiškėjas teismo posėdyje neginčijo fakto, jog jis 2023 m. birželio 14 d. nuvyko į Tarnybą ir bendravo su minėto skyriaus vedėja, tačiau jis tvirtino, kad pokalbio metu „buvo kalbama apie kitus dalykus“. Anot pareiškėjo, Tarnybos Personalo valdymo skyriaus vedėja jį informavo, jog Tarnybos Teisės skyrius dar nėra apsisprendęs, kokia apimtimi teiks apeliacinį skundą, direktorius dar sprendžia, ar grąžinti pareiškėją į pareigas. Teismas tokius pareiškėjo samprotavimus laikė jo gynybine pozicija ir bandymu klaidinti teismą, kadangi Tarnyba 2023 m. birželio 14 d. jau buvo pateikusi apeliacinį skundą, t. y. pareiškėjo atvykimo į Tarnybą dieną jau buvo aiški apeliacinio skundo teikimo apimtis ir Tarnybos pozicija dėl jo grąžinimo į darbą. Be to, į bylą yra pateiktas rašytinis įrodymas – Tarnybos raštas „Dėl grąžinimo į pareigas“, kuriame aiškiai nurodyta, kad pareiškėjas bus grąžintas į pareigas nuo 2023 m. birželio 16 d. Teismas taip pat pastebėjo, jog pareiškėjas 2023 m. birželio 16 d. neatvyko į Tarnybą, nors, pagal Įsakymo 1 punktą, jis buvo grąžinamas į darbą nuo 2023 m. birželio 16 d. Pareiškėjui tą dieną neatvykus į darbo vietą, tai jam nesukėlė iš esmės jokių teisinių pasekmių, pavyzdžiui, Tarnyba nepradėjo tarnybinio patikrinimo, neinicijavo tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiškėjui.

8. Teismas vertino, kad pareiškėjo elgesys – skundo dėl jam palankaus sprendimo įvykdymo teikimas teismui – neatitinka administracinio proceso tikslų, nes nepadeda atkurti teisinės taikos tarp ginčo šalių, todėl pareiškėjo veiksmai laikytini turinčiais piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į išimtinį CPK 95 straipsnio nustatytos baudos taikymo pobūdį bei į tai, kad šios baudos skyrimas, net ir pripažinus šalį piktnaudžiavus procesu, yra teismo teisė, o ne pareiga, nutarė apsiriboti piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių konstatavimu.

III. 9. Pareiškėjas J. K. apeliaciniame skunde prašė panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 19 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o, netenkinus pastarojo reikalavimo, priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą, taip pat iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies pašalinti konstatuotus pareiškėjo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymius bei priteisti pareiškėjui bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

10. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodė, kad:

10.1. Bylą nepagrįstai išnagrinėjo viena teisėja, o ne trijų teisėjų kolegija. Įsakymo priėmimo metu pareiškėjas nebuvo valstybės tarnautojas ar pareigūnas, o vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas Įsakymu buvo neteisėtai grąžintas į pareigas, nesuteikia pagrindo šią bylą priskirti ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytai bylų dėl tarnybinių ginčų, kai viena ginčo šalis yra valstybės tarnautojas ar pareigūnas, kategorijai. Tokią poziciją yra išdėstęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-993-1047/2024).

10.2. Teismas nepagrįstai vadovavosi CPK 279 straipsnio 1 dalimi. ABTĮ 99 straipsnyje, reglamentuojančiame sprendimo vykdymą, nėra tiesioginės nuorodos į CPK 279 straipsnio 1 dalį, o CPK 282 straipsnio 2 dalies 6 punktas, pagal kurį teismas nukreipia skubiai vykdyti sprendimus ir nutartis dėl neteisėtai atleisto, perkelto ar nušalinto darbuotojo grąžinimo į darbą, pagal suformuotą administracinių teismų praktiką, yra taikomas ne atskirai, o subsidiariai su Statuto 7 straipsnio 3 dalimi arba sistemiškai su Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymu. Be to, teismo sprendimo ar jo dalies nenukreipus vykdyti skubiai, pateikus apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs. Nagrinėjamu atveju teismas 2023 m. gegužės 16 d. sprendime nenurodė šį sprendimą ar jo dalį vykdyti skubiai, to neprašė ir ginčo šalys.

10.3. Nei pareiškėjas, nei atsakovas neapskundė 2023 m. gegužės 16 d. teismo sprendimo dalių dėl Tarnybos direktoriaus 2023 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. P-65 panaikinimo bei įpareigojimo Tarnybai grąžinti pareiškėją į prieš tai eitas pareigas, o, nesant tokios galimybės, – į kitas lygiavertes pareigas, tačiau tai nereiškia, kad Įsakymo priėmimo metu apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 140 straipsnio 2 dalimi, negalėjo peržengti apeliacinių skundų ribų ir panaikinti kitą minėto teismo sprendimo dalį ar visą sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

10.4. Įsakymas neatitinka imperatyvių VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų, nes kaip Įsakymo pagrindas yra nurodytas tik skubiai nevykdomas ir neįsiteisėjęs 2023 m. gegužės 16 d. teismo sprendimas.

10.5. Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, nes būtent atsakovas privalėjo įrodyti, kad pareiškėjas žinojo apie jo grąžinimą į darbą nuo 2023 m. birželio 16 d., o ne pareiškėjas turėjo įrodyti, kad jis to nežinojo. Teismas tinkamai neįvertino su tuo susijusių įrodymų bei pareiškėjo paaiškinimų. Teismas nepagrįstai nustatė pareiškėjo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymius ir nukrypo nuo teismų praktikos panašiose bylose dėl pareiškėjo.

11. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašė atmesti apeliacinį skundą.

12. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pažymėjo, kad, vadovaujantis ABTĮ 43 straipsnio 1 dalimi ir 17 straipsnio 1 dalies 5 punktu, šią bylą galėjo nagrinėti vienas teisėjas. Pareiškėjas Įsakymu buvo grąžintas į Tarnybos Personalo valdymo skyriaus patarėjo pareigas (priimtas pareiškėjui palankus sprendimas, tenkinant jo skundo reikalavimus), o Įsakymas yra laikomas teisėtu ir galiojančiu iki jo panaikinimo, todėl pareiškėjas yra traktuojamas kaip valstybės tarnautojas ir ginčas šioje byloje kilo iš valstybės tarnybos santykių. Pareiškėjo argumentai, jog nagrinėjamu atveju netaikytinos CPK 279 straipsnio 1 dalies nuostatos, yra nepagrįsti. Tarnyba priėmė Įsakymą, siekdama kuo skubiau atkurti pažeistas pareiškėjo teises ir atsižvelgdama į tai, kad nutartys dėl neteisėto atleidimo yra vykdytinos skubiai. Pareiškėjo teiginiai, jog teismas netinkamai įvertino Įsakymo priėmimo laiką ar pareiškėjo nežinojimą apie jo darbo Tarnyboje pradžios laiką, yra atmestini. Pareiškėjas buvo aiškiai informuotas apie minėtas aplinkybes, be to, jis žinojo apie jo reikalavimų patenkinimą administracinėje byloje Nr. eI3-4524-595/2023. Nepaisant to, pareiškėjas dėl nesuprantamų priežasčių atsisakė atvykti į darbo vietą 44 darbo dienas. Įstatymas numato galimybę iš asmens, kuris pernelyg dažnai kreipiasi į teismą ir kurio kreipimaisi tokiu būdu iš esmės tampa vien tik formaliu bylinėjimusi, kai nebesiekiama sąžiningai apginti savo teises, o vien tik formaliai naudojamasi teisminės gynybos teise, pareikalauti sumokėti žyminį mokestį. Šiuo atveju pareiškėjas padavė 18 skundų, kuriuose atsakovu nurodė Tarnybą, bet tik vienoje byloje skundas buvo patenkintas (t. y. administracinė byla Nr. eI3-4524-595/2023). Šios faktinės aplinkybės patvirtina pareiškėjo nuolatinį, sistemingą ir piktavališką piktnaudžiavimą teismine gynyba. Teismas teisingai pripažino, kad pareiškėjo veiksmuose yra piktnaudžiavimo požymių, tačiau teismas nepagrįstai atsisakė skirti pareiškėjui proporcingą baudą.

IV. 13. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. lapkričio 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2249-821/2025 (toliau – ir Nutartis) pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą tenkino iš dalies – Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 19 d. sprendimą pakeitė, nustatant, jog iš 2024 m. birželio 19 d. sprendimo motyvuojamosios dalies šalinamos išvados, kad pareiškėjo veiksmai laikytini turinčiais piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių; priteisė pareiškėjui iš atsakovo 500 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

14. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo, kuris išnagrinėjo šią administracinę bylą ir priėmė tikrinamą procesinį sprendimą, sudėtį, akcentavo, kad Tarnybos direktorius 2023 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. P-65 atleido pareiškėją iš valstybės tarnautojo pareigų. Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eI3-4524-595/2023 2023 m. gegužės 16 d. sprendimu tenkino pareiškėjo skundą, t. y. panaikino Tarnybos direktoriaus 2023 m. sausio 13 d. įsakymą Nr. P-65, įpareigojo Tarnybą grąžinti pareiškėją į prieš tai eitas Tarnybos Personalo valdymo skyriaus, karjeros valstybės tarnautojo, pareigas (pareigybės grupė 7.1, pareigybės lygmuo – VIII), o, nesant tokios galimybės, – į kitas lygiavertes pareigas, bei priteisė pareiškėjui iš Tarnybos vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo jo atleidimo iš valstybės tarnybos dienos (2023 m. sausio 15 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos (išskaičiuojant pareiškėjui su jo atleidimu susijusias išmokėtas išmokas) ir 3 120 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriame prašė pakeisti teismo 2023 m. gegužės 16 d. sprendimą – priteisti iš atsakovo pareiškėjui vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną darbo dieną po 110,25 Eur nuo pareiškėjo atleidimo iš valstybės tarnybos dienos (2023 m. sausio 15 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, išskaičiuojant pareiškėjui sumokėtą 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę, bei įpareigoti atsakovą apskaičiuoti ir išmokėti pareiškėjui kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, susidariusią už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2023 m. sausio 15 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Atsakovas padavė apeliacinį skundą, kuriame prašė pakeisti 2023 m. gegužės 16 d. teismo sprendimą – sumažinti pareiškėjui priteisto bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydį arba panaikinti 2023 m. gegužės 16 d. teismo sprendimo dalį, kurioje pareiškėjui buvo priteista visa prašoma (3 120 Eur) suma, ir šioje dalyje perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

15. Atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, taip pat į tai, kad pasikreipimo į teismą metu pareiškėjas turėjo valstybės tarnautojo statusą, teisėjų kolegija sprendė, jog ši byla pagrįstai buvo išnagrinėta vienasmeniškai (ABTĮ 43 str. 1 d. ir 17 str. 1 d. 5 p.). Teisėjų kolegija taip pat atkreipė dėmesį, kad tokia išvada neprieštarauja pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. birželio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-993-1047/2024 išdėstytai pozicijai, nes pastarosios administracinės bylos ir nagrinėjamos administracinės bylos faktinės aplinkybės nėra identiškos, jos skiriasi iš esmės, t. y. administracinėje byloje Nr. eA-993-1047/2024 kilo ginčas dėl pareiškėjo buvusio darbdavio (Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) atsakymo į pareiškėjo prašymą dėl darbo užmokesčio nepriemokos išmokėjimo, kuris (pareiškėjo prašymas) buvo pateiktas ir išnagrinėtas jau nutrūkus valstybės tarnybos santykiams tarp pareiškėjo ir Muitinės departamento.

16. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad apeliacinis skundas gali būti paduodamas ne tik dėl viso pirmosios instancijos teismo sprendimo, bet ir dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies. Pastaruoju atveju apeliacinės instancijos teismas, atitinkamai, tikrina apeliaciniu skundu apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.), ir atsiranda procesinės prielaidos įsiteisėti pirmosios instancijos teismo sprendimo daliai, kuri nebuvo apskųsta apeliaciniu skundu. Tai, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas tokį apeliacinį skundą, taip pat ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų bei tai, kad apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai (ABTĮ 140 str. 2 d.), savaime nėra procesinė kliūtis įsigalioti pirmosios instancijos teismo sprendimo daliai, kuri nebuvo apskųsta apeliaciniu skundu. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas ir pirmosios instancijos teismas šiame kontekste nepažeidė administracinių bylų teisenos proceso taisyklių (be kita ko, ABTĮ 1 str. 2 d.), atsižvelgdami į CPK 279 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, kuriame apeliacine tvarka neapskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo (jo dalies) įsiteisėjimo tvarka yra atskleista išsamiau. Teisėjų kolegija konstatavo, kad teismo 2023 m. gegužės 16 d. sprendimo dalis dėl Tarnybos direktoriaus 2023 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. P-65 panaikinimo ir įpareigojimo atsakovui grąžinti pareiškėją į eitas pareigas, kuri nebuvo apskųsta apeliaciniu skundu, įsigaliojo 2023 m. birželio 16 d. ir galėjo būti vykdoma nuo šios dienos.

17. Teisėjų kolegija, nustačiusi, kad teismo sprendimo dalis, kurioje sprendimas dėl pareiškėjo atleidimo iš valstybės tarnybos (t. y. Tarnybos direktoriaus 2023 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. P-65) buvo panaikintas ir Tarnyba buvo įpareigota grąžinti pareiškėją į eitas pareigas, įsiteisėjo 2023 m. birželio 16 d., sprendė, kad šios individualios bylos faktinių aplinkybių kontekste atsakovas turėjo teisinį ir faktinį pagrindą priimti Įsakymą, kuriuo grąžino pareiškėją į eitas pareigas nuo 2023 m. birželio 16 d. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad ta aplinkybė, jog Įsakymas buvo priimtas dar nepasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, nekeičia tokio vertinimo, nes minėta teismo 2023 m. gegužės 16 d. sprendimo dalis ir po Įsakymo priėmimo nebuvo apskųsta apeliaciniu skundu.

18. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šiuos ir kitus pareiškėjo argumentus, priėjo prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė esminių trūkumų, priimant Įsakymą, dėl kurių ginčijamas Įsakymas galėtų būti pripažintas neteisėtu ir panaikintas.

V. 19. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme yra priimtas pareiškėjo J. K. prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-2249-821/2024. Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą administracinėje byloje ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8, 10 ir 12 punktuose nurodytais pagrindais bei administracinę bylą perduoti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nagrinėti iš naujo, o išnagrinėjus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2249-821/2024 pakeisti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teisme ir nagrinėjant jo prašymą dėl proceso atnaujinimo.

20. Pareiškėjas prašyme nurodo, kad:

20.1. Apeliacinės instancijos teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko (toliau – ir Liteko) matė, kad pareiškėjas ginčija Tarnybos direktoriaus 2023 m. rugsėjo 1 d. įsakymą Nr. P-1273, kuriuo jis 2023 m. rugsėjo 5 d. dar kartą atleistas iš pareigų (administracinė byla Nr. eI3-765-1066/2025). Pareiškėjas apie tai 2024 m. rugsėjo 27 d. rašytiniais paaiškinimais-prašymu papildomai informavo apeliacinės instancijos teismą, kad 2024 m. kovo 20 d. teisėjai skiriant nagrinėti ir 2024 m. gegužės 16 d. nagrinėjant administracinę bylą Nr. eI3-1929-809/2024, pareiškėjas nebebuvo Tarnybos valstybės tarnautojas ar pareigūnas, o nagrinėjama byla yra ginčo byla dėl Tarnybos priimto administracinio teisės akto (Tarnybos direktoriaus 2023 m. birželio 15 d. Įsakymo) teisėtumo ir nėra tarnybinio ginčo byla. Tačiau apeliacinės instancijos teismas Liteko duomenimis ir pareiškėjo 2024 m. rugsėjo 27 d. rašytiniais paaiškinimais-prašymu nesivadovavo bei nepatikrino pirmosios instancijos teismo sudėties teisėtumo. Todėl Nutartis šiuo klausimu yra be motyvų.

20.2. Kadangi apeliacinės instancijos teismas nepatikrino pirmosios instancijos teismo sudėties teisėtumo 2024 m. kovo 20 d. teisėjai skiriant bylą nagrinėti teismo posėdyje ir 2024 m. gegužės 16 d. nagrinėjant bylą teismo posėdyje iš esmės metu, todėl akivaizdžiai netinkamai taikė ABTĮ 67 straipsnio 5 dalies, 43 straipsnio 1 dalies ir 17 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas, padarė esminius šių materialiosios teisės normų pažeidimus jas taikant, dėl to neteisingai išsprendė bylą. Apeliacinis procesas nurodytais motyvais atnaujintinas ir ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 ir 10 punktų pagrindais.

20.3. Identišku pareiškėjo atveju Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog vien ta aplinkybė, kad byloje sprendžiami su valstybės tarnautojo statusu susiję klausimai (dėl darbo užmokesčio, nagrinėjamu atveju dėl pareiškėjo grąžinimo į pareigas) nesuteikia pagrindo nagrinėjamą bylą priskirti ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytai bylų dėl tarnybinių ginčų, kai viena ginčo šalis yra valstybės tarnautojas ar pareigūnas, kategorijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. birželio 5 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-993-1047/2024 21–24 p.). Taip pat išaiškinta ir kitu panašiu atveju, kai viena iš ginčo (proceso) šalių nėra valstybės tarnautojas ar pareigūnas ir neturi tarnautojo statuso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. sausio 17 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-920-662/2024 28 p.). Taigi, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vertindamas panašias faktines aplinkybes, aiškindamas tų pačių teisės normų taikymo klausimus, administracinėse bylos dėl neteisėtos teismo sudėties priėmė skirtingus sprendimus.

20.4. Apeliacinės instancijos teismas nepatikrino pirmosios instancijos teismo sudėties teisėtumo bei neatsižvelgė ir neleistinai nukrypo nuo nurodytos vieningos administracinių teismų praktikos išaiškinimų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. birželio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-993-1047/2024, dėl to neteisingai išsprendė bylą. Apeliacinis procesas nurodytais motyvais (labai panašiu atveju priimta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-159-525/2022 ir šio prašymo 19–21 punktuose nurodytais motyvais) taip pat atnaujintinas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu.

20.5. Tarnyba ir pareiškėjas apeliaciniais skundais teismo 2023 m. gegužės 16 d. sprendimo dalių dėl Tarnybos direktoriaus 2023 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. P-65 dėl atleidimo panaikinimo ir įpareigojimo Tarnybą grąžinti pareiškėją į prieš tai eitas pareigas, o, nesant galimybės, grąžinti į kitas lygiavertes pareigas, neginčijo, bet tai nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas negalėjo peržengti šalių apeliacinių skundų ribų bei panaikinti Tarnybos direktoriaus 2023 m. sausio 13 d. įsakymą Nr. P-65 ar panaikinti visą teismo sprendimą / jo dalį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 144 str. 1 d. 2–4 p.).

20.6. ABTĮ 99 straipsnyje, reglamentuojančiame sprendimo vykdymą, nėra tiesioginės nuorodos į CPK 279 straipsnio 1 dalį. Taigi, teismas nagrinėjamojoje byloje turėjo vadovautis būtent šio įstatymo (ABTĮ) normomis (ABTĮ 1 str. 2 d., 4 str. 6 d.), o nesivadovavęs apeliacinės instancijos teismas akivaizdžiai netinkamai taikė ABTĮ 1 straipsnio 2 dalies, 4 straipsnio 5 ir 6 dalies, 98 straipsnio 2 dalies, 140 straipsnio 2 dalies bei ABTĮ 144 straipsnio 1 dalies 2–4 punktų ir 148 straipsnio 1 dalies nuostatas, padarė esminius šių materialiosios teisės normų pažeidimus jas taikant, kas taip pat turėjo įtakos priimant neteisėtą Nutartį. Todėl apeliacinis procesas nurodytais motyvais atnaujintinas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu.

20.7. Suformuotoje administracinių teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies nenukreipus vykdyti skubiai, pateikus apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-569-520/2021). Be to, iš esmės identišku atveju išaiškinta, kad ginče dėl darbuotojo grąžinimo į darbą CPK 282 straipsnio 2 dalies 6 punktas taikomas ne atskirai paimtas, o tik subsidiariai su Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 7 straipsnio 3 dalimi arba sistemiškai su Valstybės tarnybos įstatymu ir tik sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo (jo dalies) nukreipimo vykdyti skubiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-93-1188/2023). Šioje byloje teismai nustatė, kad administracinėje byloje Nr. eI3-4524-595/2023 teismo 2023 m. gegužės 16 d. sprendimas ar jo dalis nebuvo nurodytas (nukreiptas) vykdyti skubiai. Šį teismo sprendimą ar jo dalį vykdyti skubiai Tarnyba teismo neprašė, to neprašė ir pareiškėjas.

20.8. Pagal nurodytą suformuotą administracinių teismų praktiką apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė atskirai paimtą šiuo konkrečiu atveju netaikytiną CPK 279 straipsnio 1 dalį (ABTĮ 1 str. 2 d., 4 str. 6 d.) ir netinkamai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas (ABTĮ 1 str. 2 d., 4 str. 5 ir 6 d., 98 str. 2 d., 140 str. 2 d. bei ABTĮ 144 str. 1 d. 2–4 p. ir 148 str. 1 d. nuostatas), bei nenukreipus skubiai vykdyti neįsiteisėjusį teismo 2023 m. gegužės 16 d. sprendimą (jo dalį) neleistinai nukrypo ir nuo tokiu atveju nurodytos vienodos administracinių teismų praktikos (šio prašymo 30–31 p.), dėl to apeliacinės instancijos teismas neteisingai išsprendė bylą.

21. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į prašymą prašo jo netenkinti.

22. Atsakovas atsiliepime į prašymą nurodo, kad byloje buvo kilęs tarnybinis ginčas, todėl, vadovaujantis ABTĮ 43 straipsnio 1 dalimi, tokios kategorijos byla, priešingai nei pareiškėjas tvirtina, turėjo būti išnagrinėta ne trijų teisėjų kolegijos, o vieno teisėjo, kas šiuo atveju ir buvo padaryta. Be to, pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu nereiškė jokių nušalinimų teisėjai. Pareiškėjas nepateikė jokių ABTĮ 156 straipsnyje įtvirtintų proceso atnaujinimo pagrindų, o tik pakartojo tuos pačius skundo argumentus, kaip ir administracinėje byloje Nr. eI3-1929-809/2024, dėl kurių Tarnyba išsamiai pasisakė procesiniuose dokumentuose ir teismai tai išsamiai įvertino. Pareiškėjas pateiktame prašyme nenurodo naujų aplinkybių bei nepateikia naujų įrodymų, kurie pagrįstų, kad teismai netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose. Tai, kad skundžiami teismo sprendimas ir Nutartis pareiškėjo netenkina, nesudaro pagrindo atnaujinti bylos nagrinėjimo procesą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a tu o j a:

VI. 23. Pareiškėjas J. K. siekia atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. lapkričio 13 d. nutartimi užbaigtoje administracinėje byloje Nr. eA-2249-821/2024 pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8, 10 ir 12 punktą.

24. Teismų praktikoje proceso atnaujinimas pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, galimu tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-48-442/2023; kt.). Proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius, o tai reiškia, kad procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, jog dėl prašyme atnaujinti procesą nurodytų aplinkybių, kurios įvardijamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti. Bet kuris nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-33-556/2018; kt.).

25. Taigi, sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą baigtoje administracinėje byloje yra patikrinama, ar nėra esminių ir akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą byloje priimtus teismų procesinius sprendimus pripažinti neteisėtais ir kurių baigtinis sąrašas yra nurodytas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje. Šių aplinkybių (proceso atnaujinimo pagrindų) buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 162 str. 1 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P442-166/2011; kt.).

Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu

26. ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimas ar nutartis yra be motyvų.

27. Vertinant, ar yra faktinis ir teisinis pagrindas atnaujinti apeliacine tvarka išnagrinėtą administracinę bylą šiuo pareiškėjo nurodytu pagrindu, pirmiausia pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, jog iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių teisinio aiškumo, tikrumo, teisės viešumo reikalavimų, taip pat reikalavimo užtikrinti žmogaus teises ir laisves kontekste, teisingumo vykdymas suponuoja tai, jog baigiamasis teismo aktas yra vientisas teisės aktas, kuriame nutariamoji dalis yra grindžiama motyvuojamojoje dalyje išdėstytais argumentais (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimą).

28. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, suformuotoje laikantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudencijos, nuosekliai pabrėžiama, kad aptariamu pagrindu administracinės bylos procesas gali būti atnaujinamas tik tada, jei teismo sprendimas ar nutartis apskritai neturi motyvuojamosios dalies arba iš teismo sprendimo ar nutarties turinio neaišku, kuo vadovaudamasis teismas priėjo prie išvadų, suformuluotų teismo sprendimo ar nutarties rezoliucinėje dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-11-415/2022 ir jos 48 p. nurodytą praktiką). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, jog nuostata dėl teismo sprendimo (nutarties) motyvų nebuvimo yra skirta visam teismo sprendimui, o ne atskiram šiame sprendime teismo išspręstam klausimui, todėl aplinkybė, kad bylą nagrinėjantis teismas savo sprendime kokybinių ir kiekybinių kriterijų taikymo požiūriu, pareiškėjo nuomone, nepakankamai aptarė bylai reikšmingas aplinkybes, savaime negali būti tapatinama su motyvų nebuvimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-54-552/2018; 2019 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-20-968/2019).

29. Teismo sprendimo (nutarties) motyvų nebuvimas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punkto aspektu turi būti vertinamas atsižvelgus būtent į teismo procesiniame sprendime išdėstytus argumentus, dėl kurių teismas procesinio sprendimo rezoliucinėje dalyje pateikia atitinkamas išvadas. Pabrėžtina, kad prašymą dėl proceso atnaujinimo padavusio asmens netenkinantys, ar, jo manymu, neišsamūs, netinkami teismo procesinio sprendimo motyvai ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punkto prasme negali būti prilyginami motyvų nebuvimui ar tapatinami su motyvų nebuvimu. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad tuo atveju, kai teismo procesinio sprendimo motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą.

30. Pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą aptariamu pagrindu grindžia tuo, jog apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo Liteko duomenimis ir pareiškėjo 2024 m. rugsėjo 27 d. rašytiniais paaiškinimais-prašymu bei nepatikrino pirmosios instancijos teismo sudėties teisėtumo.

31. Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo Nutarties motyvuojamosios dalies matyti, kad apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su tuo, kad bylą pirmosios instancijos teisme išnagrinėjo viena teisėja, o ne trijų teisėjų kolegija. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes ir aktualias ABTĮ nuostatas, konstatavo, kad pasikreipimo į teismą metu pareiškėjas turėjo valstybės tarnautojo statusą, todėl ši byla pagrįstai buvo išnagrinėta vienasmeniškai.

32. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą argumentus, Nutarties turinį, joje nurodytas ir įvertintas teisiškai reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė, jog Nutartis yra be motyvų.

Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu

33. Pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktą (2025 m. birželio 17 d. įstatymo Nr. XV-292 redakcija, įsigaliojusi nuo 2025 m. birželio 21 d.), procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialiosios ar proceso teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą ar nutartį.

34. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vertindamas, ar yra pagrindas atnaujinti apeliacine tvarka išnagrinėtą administracinę bylą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkto (teisės akto redakcija, galiojusi iki šio punkto pakeitimų įsigaliojimo) pagrindu, yra išaiškinęs, kad, prašydamas atnaujinti procesą šiuo ABTĮ įtvirtintu pagrindu, suinteresuotas asmuo turi pateikti teismui jį pagrindžiančius įrodymus, t. y. įrodymus dėl padaryto akivaizdaus esminio materialiosios teisės normų pažeidimo, galėjusio nulemti teismo procesinio sprendimo neteisėtumą. Procesas šiuo pagrindu gali būti atnaujintas nustačius šių sąlygų visumą: 1) turi būti nustatytas materialiosios teisės normos pažeidimas jas taikant; 2) nustatytas pažeidimas turi būti akivaizdus; 3) toks pažeidimas turi būti esminis, t. y. galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį. Aptariamo pagrindo taikymas yra sietinas su pažeidimo akivaizdumu – prašyme atnaujinti procesą šiuo pagrindu turi būti pateikiama argumentų, kurie akivaizdžiai parodytų, kad bylą nagrinėjęs teismas neteisingai aiškino byloje taikytiną materialiosios teisės normą. Toks akivaizdumas procesą atnaujinti prašančio asmens turi būti specialiai aptartas ir argumentuotas. Pažeidimas laikomas akivaizdžiu, kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo teisės normų aiškinimo ir taikymo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-22-602/2022; 2023 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-17-520/2023; kt.).

35. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-61-502/2022; kt.).

36. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo Nutartimi užbaigtoje administracinėje byloje dėl, jo manymu, padarytų proceso teisės normų (pareiškėjas prašyme jas įvardija kaip materialiosios teisės normas) pažeidimo (ABTĮ 1 str. 2 d., 4 str. 5 ir 6 d., 17 str. 1 d. 5 p., 43 str. 1 d., 67 str. 5 d., 98 str. 2 d., 140 str. 2 d., 144 str. 1 d. 2–4 p., 148 str. 1 d.) (prašymo dėl proceso atnaujinimo 18, 29, 34 p.).

37. Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą aptariamu pagrindu, teigia, kad Tarnybos direktoriaus 2023 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. P-1273 jis (pareiškėjas) 2023 m. rugsėjo 5 d. buvo atleistas iš pareigų, todėl pirmosios instancijos teismo teisėjai 2024 m. kovo 20 d. nutartimi skiriant bylą nagrinėti teismo posėdyje ir 2024 m. gegužės 16 d. nagrinėjant bylą teismo posėdyje iš esmės, pareiškėjas nebuvo Tarnybos valstybės tarnautojas ar pareigūnas ir neturėjo valstybės tarnautojo statuso, taigi byla nebuvo tarnybinio ginčo byla, dėl to bylą privalėjo nagrinėti trijų teisėjų kolegija. Pareiškėjo vertinimu, teismas netinkamai taikė ABTĮ 67 straipsnio 5 dalies, 43 straipsnio 1 dalies ir 17 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas, todėl neteisingai išsprendė bylą.

38. Pareiškėjas taip pat teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė šiuo konkrečiu atveju netaikytiną CPK 279 straipsnio 1 dalį (ABTĮ 1 str. 2 d., 4 str. 6 d.) ir netinkamai taikė ABTĮ 1 straipsnio 2 dalies, 4 straipsnio 5 ir 6 dalies, 98 straipsnio 2 dalies, 140 straipsnio 2 dalies bei ABTĮ 144 straipsnio 1 dalies 2–4 punktų ir 148 straipsnio 1 dalies nuostatas dėl nenukreipto skubiai vykdyti neįsiteisėjusio teismo 2023 m. gegužės 16 d. sprendimo (jo dalies) administracinėje byloje Nr. eI3-4524-595/2023 vykdymo.

39. ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 5 punktas nustato, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl tarnybinių ginčų, kai viena ginčo šalis yra valstybės tarnautojas ar pareigūnas, taip pat ginčų, kylančių dėl materialinės atsakomybės ir regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisės įgyvendinimo pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymą. Pagal ABTĮ 43 straipsnio 1 dalį, Regionų administraciniame teisme bylas, nurodytas šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 5 punktuose, <...> nagrinėja vienas teisėjas, kitas bylas – trijų teisėjų kolegija. Tam tikrais atvejais teismo pirmininko ar jo paskirto teisėjo nutartimi gali būti sudaroma teisėjų kolegija nagrinėti ir toms byloms, kurioms nustatytas vienasmenis nagrinėjimas. Kai teismas yra sudarytas iš teismo rūmų, teisėjų kolegija gali būti sudaroma iš teisėjų, kurie paskirti į tuos pačius ar skirtingus teismo rūmus. ABTĮ 67 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 4 dalies 3, 4 ir 5 punktuose nurodytus veiksmus gali atlikti ir bylą posėdžiui rengiantis teisėjas. Bylose, kurioms nustatytas vienasmenis nagrinėjimas, šio straipsnio 4 dalyje nurodytus veiksmus, išskyrus veiksmą, nurodytą šio straipsnio 4 dalies 1 punkte, atlieka bylą nagrinėjantis teisėjas.

40. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas 2023 m. birželio 18 d. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Tarnybos direktoriaus 2023 m. birželio 15 d. įsakymą Nr. P-944 „Dėl J. K. grąžinimo į pareigas“, kuriuo Tarnybos direktorius, vykdydamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-4524-595/2023, pareiškėją grąžino nuo 2023 m. birželio 16 d. į Lietuvos kalėjimų tarnybos Personalo valdymo skyriaus patarėjo (7.1 karjeros valstybės tarnautojų pareigybių grupė, VIII pareigybės lygmuo) pareigas, paliekant turėtą pareiginės algos koeficientą (baziniais dydžiais) – 10,0.

41. Įvertinusi minėtas ABTĮ nuostatas, byloje kilusio ginčo prigimtį ir pobūdį, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo iš valstybės tarnybos teisinių santykių, todėl sutiktina su apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kad byla pirmosios instancijos teisme galėjo būti išnagrinėta vienasmeniškai. Pareiškėjo prašyme pateiktas ABTĮ 67 straipsnio 5 dalies, 43 straipsnio 1 dalies ir 17 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatų interpretavimas pareiškėjo individualioje situacijoje nesudaro pagrindo spręsti apie Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aiškiai nepagrįstą proceso teisės normų nuostatų taikymą.

42. Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo Nutarties matyti, kad apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl administracinio teismo sprendimo įsiteisėjimo momento, nustatė šias aplinkybes: Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gegužės 16 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-4524-595/2023 tenkino pareiškėjo pagrindinį skundo reikalavimą, t. y. panaikino Tarnybos direktoriaus 2023 m. sausio 13 d. įsakymą Nr. P-65 ir su minėtu savarankišku reikalavimu susijusį išvestinį reikalavimą, t. y. įpareigojo Tarnybą grąžinti pareiškėją į prieš tai eitas Tarnybos Personalo valdymo skyriaus, karjeros valstybės tarnautojo, pareigas (pareigybės grupė 7.1, pareigybės lygmuo – VIII), o, nesant tokios galimybės, grąžinti į kitas lygiavertes pareigas, ir nei pareiškėjas, nei atsakovas neginčijo šios teismo sprendimo dalies; pareiškėjas kreipėsi į apeliacinės instancijos teismą, nesutikdamas su 2023 m. gegužės 16 d. teismo sprendimo dalimi, kurioje buvo patenkintas kitas išvestinis jo skundo reikalavimas, t. y. pareiškėjui iš Tarnybos priteistas vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo jo atleidimo iš valstybės tarnybos dienos (2023 m. sausio 15 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos (išskaičiuojant pareiškėjui su jo atleidimu susijusias išmokėtas išmokas), o atsakovas – nesutikdamas su 2023 m. gegužės 16 d. teismo sprendimo dalimi, kurioje pareiškėjui iš atsakovo priteista visa jo prašoma bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma (3 120 Eur). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas vertino, kad pirmosios instancijos teismo 2023 m. gegužės 16 d. sprendimo dalis dėl Tarnybos direktoriaus 2023 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. P-65 panaikinimo ir įpareigojimo atsakovui grąžinti pareiškėją į eitas pareigas, kuri nebuvo apskųsta apeliaciniu skundu, įsigaliojo 2023 m. birželio 16 d. ir galėjo būti vykdoma nuo šios dienos.

43. ABTĮ 1 straipsnio 2 dalis nustato, kad nagrinėdamas bylas, administracinis teismas vadovaujasi šio įstatymo normomis, taip pat Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Civilinio proceso kodeksas) normomis, kai šis įstatymas jas tiesiogiai nurodo. ABTĮ 4 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administracinių bylų procesas vyksta pagal administracinio proceso įstatymus, galiojančius bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu. Pagal to paties straipsnio 6 dalį, jeigu yra prieštaravimų tarp šio įstatymo normų ir kitų įstatymų (išskyrus specialiuosius įstatymus), teismas turi vadovautis šio įstatymo normomis.

44. ABTĮ 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad apskųstas apeliacine tvarka sprendimas, jeigu jis nėra panaikintas, įsiteisėja apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą. ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. To paties įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2–4 punktai nustato, kad apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, turi teisę panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą; pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą; panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. ABTĮ 148 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas ar nutartis įsiteisėja priėmimo dieną ir kasacine tvarka neskundžiami.

45. Pareiškėjas aukščiau paminėtų ABTĮ nuostatų pažeidimą sieja su tuo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 16 d. sprendimas (ar jo dalis) administracinėje byloje Nr. eI3-4524-595/2023 nebuvo nurodytas (nukreiptas) vykdyti skubiai. Pareiškėjo teigimu, administracinėse bylose taikomas tik administracinių bylų procesas, pagal kurį padavus apeliacinį skundą teismo sprendimai (nenukreipus sprendimą ar jo dalį vykdyti skubiai) savaime dalimis neįsiteisėja, ABTĮ 99 straipsnyje, reglamentuojančiame sprendimo vykdymą, nėra tiesioginės nuorodos į CPK 279 straipsnio 1 dalį, todėl teismas nagrinėjamojoje byloje turėjo vadovautis būtent ABTĮ normomis.

46. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Nutartyje nurodė, kad atsakovas ir pirmosios instancijos teismas šiame kontekste nepažeidė administracinių bylų teisenos proceso taisyklių (be kita ko, ABTĮ 1 str. 2 d.), atsižvelgdami į CPK 279 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, kuriame apeliacine tvarka neapskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo (jo dalies) įsiteisėjimo tvarka yra atskleista išsamiau. CPK 279 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismų sprendimai įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui, jeigu sprendimas nėra apskųstas. Teismo sprendimo (nutarties) dalis dėl savarankiškų reikalavimų, kuri neapskundžiama apeliaciniu (atskiruoju) skundu, įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tuo atveju, kai yra paduotas apeliacinis skundas, sprendimas, kuris nėra panaikintas, įsiteisėja apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą, o apeliacinės instancijos teismo nutartis ar naujas sprendimas įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos. Šio Kodekso numatytais atvejais byloje priimtas sprendimas ar nutartis, kurie negali būti skundžiami apeliacine tvarka, įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos.

47. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į ginčui aktualaus specialiojo įstatymo (Valstybės tarnybos įstatymo) nuostatas. Valstybės tarnybos įstatymo (redakcija, galiojusi ginčijamo Įsakymo priėmimo metu) 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis įstatymas. Valstybės tarnybos įstatymas nenustato skubaus teismo sprendimo dėl atleistų valstybės tarnautojų grąžinimo į pareigas vykdymo. Skubaus teismo sprendimo dėl neteisėtai atleisto, perkelto ar nušalinto darbuotojo, kurio teisinė padėtis aptariamu klausimu nesiskiria nuo valstybės tarnautojo, grąžinimo į darbą vykdymas yra nustatytas CPK 282 straipsnio 2 dalies 6 punkte. Tokiu atveju teismo sprendimas turintiems jį vykdyti asmenims tampa privalomu nuo jo priėmimo.

48. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vertindamas ABTĮ 1 straipsnio 1, 2 dalių, 99 straipsnio bei Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 7 straipsnio 3 dalies nuostatas, kurios yra labai panašios į Valstybės tarnybos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatas, 2023 m. vasario 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-93-1188/2023 pripažino, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai teisiniu pagrindu dėl skubaus pareiškėjo grąžinimo į pareigas nurodė CPK 282 straipsnio 2 dalies 6 punktą. Toje byloje akcentuota, kad CPK 282 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtinta nuostata yra siekiama pagerinti ekonomine prasme ir socialiai silpnesnės darbo teisinių santykių šalies – darbuotojo – teisinę padėtį, užtikrinti kuo operatyvesnę jo pažeistų teisių gynybą.

49. Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat pastebėtina, kad teisingumas negali būti tapatinamas su formaliu teisės aktuose nustatytų taisyklių taikymu. Kaip yra pažymėjęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne tik išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet ir – svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimus).

50. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo argumentus, dėl, jo teigimu, apeliacinės instancijos teismo padarytos proceso teisės taikymo klaidos, sprendžia, kad pareiškėjas prašyme nenurodė jokių akivaizdžių aplinkybių, jog buvo padarytas jo nurodomų proceso teisės normų pažeidimas. Pareiškėjas iš esmės nesutinka su Nutarties motyvais, atliktu įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, kad pirmosios instancijos teismo 2023 m. gegužės 16 d. sprendimo dalis, kuria Tarnybos direktoriaus 2023 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. P-65 panaikintas ir Tarnyba įpareigota grąžinti pareiškėją į eitas pareigas, įsiteisėjo 2023 m. birželio 16 d., todėl šios individualios bylos faktinių aplinkybių kontekste atsakovas turėjo teisinį ir faktinį pagrindą priimti Įsakymą, kuriuo grąžino pareiškėją į eitas pareigas nuo 2023 m. birželio 16 d. Tačiau vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su tuo, kaip jo apeliacinis skundas buvo išnagrinėtas, kritikuoja įrodymų vertinimą ir pan., nesudaro pagrindo konstatuoti, jog apeliacinės instancijos teismas padarė esminį proceso teisės normų pažeidimą, galėjusį turėti įtakos Nutarties teisėtumui bei pagrįstumui. Akcentuotina, kad proceso atnaujinimo institutas negali būti priemonė dar kartą inicijuoti tų pačių aplinkybių vertinimą ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, o proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą.

51. Prašymu dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas iš esmės siekia revizuoti įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu įvertintas aplinkybes, todėl nėra pagrindo atnaujinti procesą administracinėje byloje ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte nurodytu pagrindu.

Dėl proceso atnaujinimo pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punktą

52. Administracinės bylos procesas gali būti atnaujintas, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą (ABTĮ 156 str. 2 d. 12 p.).

53. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad asmuo, prašydamas atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatytu pagrindu, turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, jog administracinių teismų praktika atitinkamu klausimu yra nevienoda, byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-97-502/2015; kt.). Atnaujinti procesą vadovaujantis nurodyta teisės norma galima tik tuomet, kai bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios, jas vertinant ir nustatytoms aplinkybėms taikant atitinkamas teisės normas priimti skirtingi procesiniai sprendimai. Procesas, siekiant užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą, turėtų būti atnaujinamas tada, kai dėl galbūt skirtingo teisės normų aiškinimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, nes priešingu atveju nepagrįstai būtų trikdomas įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-84-968/2021; kt.). Kiekvienoje konkrečioje byloje ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų konkrečios normos taikomos atsižvelgiant į kiekvienai individualiai bylai reikšmingų aplinkybių visumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-117-756/2015; kt.).

54. Pareiškėjas prašyme remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1433-575/2023, 2022 m. sausio 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-159-525/2022, 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1925-602/2021, 2024 m. sausio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-920-662/2024, akcentuodamas besąlygišką savarankišką sprendimo negaliojimo pagrindą tuo atveju, kai byla pirmosios instancijos teisme išnagrinėjama vienasmeniškai, nors tokias bylas nagrinėja trijų teisėjų kolegija. Įvertinus Nutartyje ir paminėtose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse nustatytas faktines aplinkybes, nustatyta, kad jos nėra identiškos. Administracinėje byloje Nr. eA-1433-575/2023 ginčas kilo dėl konkurso į valstybės tarnybą teisėtumo ir neturtinės žalos atlyginimo. Administracinėje byloje Nr. eA-159-525/2022 buvo ginčijamas Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas, kuriuo nutarta pripažinti, kad pareiškėja, į apygardos rinkimų komisiją pasiūlyta Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus, nesilaikė Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 19 straipsnio 2 dalies nuostatų ir atleisti pareiškėją iš Rinkimų komisijos nario pareigų kaip pažeidusią Seimo rinkimų įstatymo 20 straipsnio 3 dalies nuostatas. Administracinėje byloje Nr. eA-1925-602/2021 ginčas kilo dėl paramos lėšų grąžinimo, nesilaikius sutartų sąlygų. Administracinėje byloje Nr. eA-920-662/2024 buvo ginčijamas profesinės sąjungos raštas, kuriame išreikštas nesutikimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo profesinės sąjungos nariui. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, pareiškėjas ginčijo Tarnybos Įsakymą, kuriuo jis buvo grąžintas į eitas pareigas valstybės tarnyboje.

55. Pareiškėjas prašyme taip pat remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. birželio 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-993-1047/2024, teigdamas, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vertindamas panašias faktines aplinkybes, aiškindamas tų pačių teisės normų taikymo klausimus, administracinėse bylose dėl neteisėtos teismo sudėties priėmė skirtingus sprendimus. Pažymėtina, kad pareiškėjo nurodoma administracinė byla nėra analogiška nagrinėjamai bylai, kadangi toje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Muitinės departamento rašto, kuriuo pareiškėjui atsakyta į jo prašymą dėl darbo užmokesčio, be to, toje byloje buvo nustatyta, kad prašymo pateikimo momentu ir rašto priėmimo metu pareiškėjas nebebuvo atsakovo valstybės tarnautojas ar pareigūnas.

56. Prašyme pateikiama nuoroda į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-569-520/2021, kurioje, pasak pareiškėjo, išaiškinta, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies nenukreipus vykdyti skubiai, pateikus apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs. Pažymėtina, kad pareiškėjo nurodomoje administracinėje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo individualių faktinių aplinkybių kontekste, tačiau nebuvo suformuluota teisės taikymo taisyklė.

57. Atsižvelgus į tai, kad išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjas prašyme nenurodė nė vieno Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesinio sprendimo kitoje analogiško pobūdžio administracinėje byloje, kurioje esant iš esmės tapačioms faktinėms aplinkybėms, būtų kilęs tų pačių teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimas. Todėl aptariamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, priimdamas Nutartį, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos, t. y. nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte nurodytu pagrindu.

58. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas įstatymo nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl atsisakytina atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-2249-821/2024. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, atmetus pareiškėjo prašymą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. K. prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-2249-821/2024 netenkinti.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-2249-821/2024 pagal pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. birželio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė

Dalia Višinskienė