14aa0745-fa4d-4568-9637-b2edfbe8d707 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-3630-596/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01811-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS  SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 12 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. (R.) J. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė : Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2019 m. gegužės 16 d. gautas pareiÅ¡kėjo R. J. skundas atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, kuriame pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti dėl LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikotarpiu nuo 2010 m. lapkričio 30 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d. neužtikrintų teisės aktų reikalavimus atitinkančių jo kalinimo sÄ lygų (b. l. 1–17). PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad laikotarpiu nuo 2010 m. lapkričio 30 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d. buvo laikomas LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K) sÄ lygomis, neatitinkančiomis galiojančių teisės aktų reikalavimų: kamerose nebuvo užtikrintas minimalus plotas; gyvenamÄ jį plotÄ mažino baldai; buvo įrengtos dviaukÅ¡tės lovos, tačiau nesudaryta galimybė tinkamai naudotis antru lovos aukÅ¡tu; kamerose buvo įrengtas nepakankamas baldų kiekis; kamerose neužtekdavo valgymo vietų, todėl pareiÅ¡kėjui teko valgyti atÅ¡alusį maistÄ .

PareiÅ¡kėjas skunde taip pat nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K nebuvo įrengti signalizacijos mygtukai pareigÅ«nams iÅ¡kviesti; pasivaikščiojimo kiemeliu pareiÅ¡kėjas galėjo naudotis tik vienÄ valandÄ per parÄ ; kamerose neveikė ventiliacija, vėdinimas buvo galimas tik per langÄ , todėl gyvenamojoje patalpoje tvyrojo nemalonus kvapas; kameroje buvo drėgna ir tamsu; gyvenamojoje patalpoje nebuvo užtikrinama tinkama temperatÅ«ra; kamerose buvo graužikų, tarakonų, vorų ir kitų kenkėjų;

LukiÅ¡kių TI-K nebuvo užtirintas nuteistųjų tinkamas maitinimas. Dėl nurodytų aplinkybių pareiÅ¡kėjas teigia patyręs nepatogumus, neigiamus iÅ¡gyvenimus, fizinį nepatogumÄ , diskomfortÄ , psichologinį sukrėtimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinę depresijÄ , dirglumÄ , padidėjusiÄ fobijÄ aplinkai, sumažėjusias bendravimo galimybes, visaverčio gyvenimo sutrikimÄ , orumo pažeminimÄ . Atsakovės atstovas Vilniaus PN atsiliepime nurodo su skundu nesutinkantis ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 29–35).

Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas su pertraukomis laikotarpiu nuo 2010 m. lapkričio 30 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d., praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį dėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo priteisti neturtinę žalÄ . Vilniaus PN pateikė teismui duomenis apie kameras, kuriose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas, jų plotus, numerius, laikomų asmenų skaičių, įskaitant patį pareiÅ¡kėjÄ . Pažymi, kad LukiÅ¡kių TI-K, skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Suėmimo vykdymo įstatymas) 10 straipsnio ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnio nuostatų.

PaaiÅ¡kina, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto. Pažymi, kad kad LukiÅ¡kių TI-K priežiÅ«ros posto pareigÅ«nai nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje.

Nurodo, kad tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio. LukiÅ¡kių TI-K laikomiems asmenims buvo sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip kartÄ per savaitę. Siekiant užtikrinti nuteistųjų (suimtųjų) privatumÄ duÅ¡e, duÅ¡o patalpose įrengtos pertvaros, kurių aukÅ¡tis – 1,6 m plotis – 1,2 m. Nurodo, kad tvarkyti gyvenamÄ sias kameras bei kamerose esančius sanitarinius mazgus turi jose apgyvendinti asmenys.

Ä® gyvenamÄ sias kameras indų plovimo, kameros valymo ir sanitarinių techninių įrengimų dezinfekavimo priemonės iÅ¡duodamos du kartus per mėnesį, t. y. mėnesio pradžioje ir mėnesio viduryje, tačiau, gavus suimtųjų ir nuteistųjų praÅ¡ymus dėl Å¡ių priemonių trÅ«kumo, jos iÅ¡duodamos papildomai. LukiÅ¡kių TI-K nuo 2015 m. yra sudariusi paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus.

Vilniaus PN atsiliepime nurodo, kad lovos matmenys yra apie 1,9 kv. m. x 0,7 (1,33 kv. m.), stalo - apie 0,6 m x 0,5 (0,3 kv. m.), taburetės - apie 0,3 x 0,3 m (0,07 kv. m.), sanitarinio mazgo su klozetu patalpos - apie 0,8 x 0,7 (0,56 kv. m.). Sanitarinis mazgas yra atitvertas nuo likusios kameros ploto 1,5 m aukščio pertvara, kuri padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Vilniaus PN atsiliepime teigia, kad pareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia ne įrodymais, o samprotavimais, abstrakčiai cituodamas tarptautinius bei Lietuvos nacionalinius teisės aktus.

PareiÅ¡kėjo nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos. Taip pat pareiÅ¡kėjo nurodytas žalos dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais, nėra konkretizuojama, kuo bÅ«tent pasireiÅ¡kia jam padaryta neturtinė žala, todėl nėra bÅ«tinų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygų.

PareiÅ¡kėjas 2019 m. birželio 20 d. pateikė teismui atsikirtimÄ Ä¯ atsakovės atstovo atsiliepimÄ , kuriame prašė jo skundÄ tenkinti. PareiÅ¡kėjas teismo praÅ¡o netaikyti ieÅ¡kinio senaties termino. PareiÅ¡kėjas atsikirtime į atsakovės atstovo atsiliepimÄ nurodė, kad nesutinka su Vilniaus PN pateiktais duomenimis. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygos neatitiko teisės aktų reikalavimų (b. l. 72–77). Teismas konstatuoja : Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ to, kad laikotarpiu nuo 2010 m. lapkričio 30 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d. jis buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygomis, neatitinkančiomis galiojančių teisės aktų reikalavimų, atlyginimo priteisimo.

Vilniaus PN teismo praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį dėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo priteisti neturtinę žalÄ . Byloje yra aktualus ieÅ¡kinio senaties termino taikymas, todėl ginčo teisiniams santykiams svarbus Å¡io instituto reglamentavimas CK, kurio 1.124 straipsnyje nustatyta, kad ieÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. Reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas.

Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . CK 1.127 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ . IeÅ¡kinio senatį pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alys reikalauja.

CK 1.131 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį yra pagrindas atmesti ieÅ¡kinį. Pasibaigus ieÅ¡kinio senaties terminui, asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimÄ teismine tvarka. Ginčo Å¡aliai reikalaujant taikyti ieÅ¡kinio senatį, teismas savo iniciatyva patikrina ne tik tai, ar taikytinas ieÅ¡kinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminÄ atnaujinti. Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, jeigu teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas.

CK neįtvirtinta konkrečių ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo pagrindų (ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo svarbių priežasčių) sÄ raÅ¡o. Jame taip pat neįvardyta kriterijų, pagal kuriuos galima bÅ«tų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (LVAT 2015 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-461-575/2015).

LVAT yra ne kartÄ pažymėjęs, kad įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai, be kita ko, yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigÄ tai daryti per protingÄ ir pagrįstÄ laiko tarpÄ . Be to, administracinių teismų praktikoje akcentuojama ir tai, jog savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumÄ ir teisinio saugumo principo įgyvendinimÄ (LVAT 2012 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-520-845/2012 ir kt.).

PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas laikotarpiu nuo 2010 m. lapkričio 30 d. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodo, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 30 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d. bei pateiktdamas Å¡iuos duomenis pagrindžiančiÄ pareiÅ¡kėjo asmens įskaitos kortelę (b. l. 46–47). Teismas vertinimu, pareiÅ¡kėjas apie savo teisių pažeidimÄ dėl galimai netinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu iki 2016 m. gegužės 14 d.

žinojo, todėl skundÄ dėl patirtos neturtinės žalos priteisimo galėjo pateikti iki 2019 m. gegužės 14 d., tačiau teismui skundÄ iÅ¡siuntė tik 2019 m. gegužės 15 d. (b. l. 20), t. y. praleidęs trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . PareiÅ¡kėjas atsikirtime į Vilniaus PN atsiliepimÄ iÅ¡ esmės nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K nesupažindino jo su teisės aktų nuostatomis, jo kalinimo laikotarpiu negaliojo CK nuostatos dėl senaties termino. Teismas pažymi, kad prieÅ¡ingai, nei nurodo pareiÅ¡kėjas, jo laikymo LukiÅ¡kių TI-K metu CK (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. sausio 1 d. ir aktuali redakcija, galiojanti nuo 2019 m. gegužės 1 d.) 1.125 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo.

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas skunde teigia, jog buvo laikomas nežmoniÅ¡komis, antisanitarinėmis, žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis ir kankinimui prilygstančiomis sÄ lygomis, kilo grėsmė pareiÅ¡kėjo sveikatai. Akcentuotina tai, kad jei pareiÅ¡kėjas jautė tokius iÅ¡gyvenimus, jis turėjo suvokti, kad jo teisės gali bÅ«ti pažeidžiamos. Å iuo aspektu pažymėtina tai, kad neturtinę žalÄ sudarantys subjektyvÅ«s iÅ¡gyvenimai konkrečiu atveju neturi grįžtamojo poveikio, todėl jų pajautimas ex post facto (lot.

įvykiui pasibaigus) vertintinas kritiÅ¡kai. Neigiami dvasiniai iÅ¡gyvenimai, sudarantys neturtinės žalos turinį, pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį yra jaučiami nepriklausomai nuo suvokimo apie su tuo susijusius teisės aktus, t. y. nepriklausomai nuo jų teisinio kvalifikavimo. Taigi įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų supratimas nepateisina netinkamo įstatymų reikalavimų vykdymo. Atsižvelgdamas į tai, kad ginčo Å¡alis (atsakovės atstovas) raÅ¡tu reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senatį, taip pat į tai, kad nėra jokių objektyvių, nuo pareiÅ¡kėjo valios nepriklausančių priežasčių, sutrukdžiusių pareiÅ¡kėjui laiku ginti savo teises, taikytinas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas pareiÅ¡kėjo reikalavimui priteisti neturtinę žalÄ dėl galimai netinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 30 d. iki 2016 m. gegužės 14 d.

Å ioje dalyje pareiÅ¡kėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Ginčas nagrinėtinas dėl pareiÅ¡kėjo laikymo LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygas laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 15 d. Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. PareiÅ¡kėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusÄ , jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neiÅ¡vengiamas.

Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobÅ«dį, gali bÅ«ti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimÄ byloje Hirst prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiÅ¡kimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sÄ lygos ir su tuo susiję apribojimai yra bÅ«dingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimÄ byloje K.

H. C. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtakÄ Ä¯prastam asmens gyvenimui ir neiÅ¡vengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimÄ byloje Dickson prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 44362/04). PareiÅ¡kėjas skunde dėsto aplinkybes dėl netinkamo kamerų įrengimo, cituoja teismų praktikÄ , susijusiÄ su minimalaus laisvo ploto užtikrinimu. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Taisyklės), reguliuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sÄ lygų ir principų įgyvendinimÄ , taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarkÄ . Taisyklių 111.2 papunktyje nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, nustatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 m2.

EŽTT praktikoje (EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje MurÅ¡ić prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13)) konstatuota, kad pagal Konvencijos 3 straipsnį nėra įmanoma nustatyti konkretaus kvadratinių metrų skaičiaus, kuris turėtų bÅ«ti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad bÅ«tų laikomasi Konvencijos, tačiau 3 m2 daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimÄ pažeidimÄ . Atsižvelgęs į minėtame EŽTT sprendime pateiktÄ iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , teismas pažymi, kad, vertinant pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygas, kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neįskaičiuotini į bendrÄ kameros plotÄ .

IÅ¡ Vilniaus PN atsiliepimo matyti, kad sanitariniai įrenginiai kamerose užima 0,56 m2. Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo teisė į minimalų gyvenamÄ jį plotÄ pagal nacionalinės teisės reikalavimus bÅ«tų neužtikrinta, jeigu vienam asmeniui tenkantis kamerų plotas bÅ«tų mažesnis nei 3,6 m2, jo teisė į minimalų gyvenamÄ jį plotÄ pagal Konvencijos reikalavimus bÅ«tų neužtikrinta, jeigu vienam asmeniui tenkantis kamerų plotas bÅ«tų mažesnis nei 3 m2, neįskaitant sanitarinio mazgo užimamo ploto, t. y. 0,56 m2 (b. l. 32).

IÅ¡ atsakovės atstovės pateiktų duomenų matyti, kad laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 14 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d. pareiÅ¡kėjui tenkantis plotas Vilniaus PN atitiko nacionalinės teisės ir Konvencijos reikalavimus. Pažymėtina, kad teisės aktai nenustato reikalavimo, apskaičiuojant vienam kalinimo įstaigoje laikomam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamÄ jį plotÄ , eliminuoti kameroje laikomų baldų užimamÄ plotÄ (LVAT 2018 m. birželio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1393-552/2018, 2018 m. birželio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1134-858/2018, 2018 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1294-822/2018, 2018 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-931-520/2018).

Todėl skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamÄ jį plotÄ , į kamerų užstatymÄ baldais neatsižvelgiama. PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose turi bÅ«ti įrengti tualetai, visiÅ¡kai atskirti pertvaromis, todėl nebuvo užtirkintas jo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintose Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) 14.5 punkte nustatyta, kad kamerose turi bÅ«ti įrengta sanitarinio mazgo patalpa.

Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Kameroje įrengiamas praustuvas. Pažymėtina, kad šios taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Taigi teisės aktai nenumato imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgÄ nuo gyvenamosios patalpos. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra pilnai atitvertas nuo gyvenamosios patalpos, jis yra matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje. Pažymėtina, kad EŽTT 2009 m. kovo 12 d. sprendime byloje Aleksandr Makarov prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 15210/07) konstatavo, kad nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau ji neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis tiek galėjo bÅ«ti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių.

Pozicijos, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumo užtikrinimas, laikosi ir LVAT (žr., pvz., LVAT 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016). Byloje pateiktame Vilniaus PN Turto valdymo skyriaus 2019 m. birželio mėn. pranešime dėl pareiškėjo skundo nurodyta, kad kamerose sanitarinio mazgo patalpa nuo likusio kameros ploto yra atitverta 1,5 m aukščio pertvara (b. l. 63). Eksploatavimo taisyklėse ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d.

įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir PĮĮET), sanitarinio mazgo užuolaidų įrengimas nenumatytas, tačiau gerinant suimtųjų (nuteistųjų) laikymo sÄ lygas asmens privatumui užtikrinti buvo įrengtos sanitarinio mazgo užuolaidos. Nors Vilniaus PN kamerų įrengimas atitinka Eksploatavimo taisyklių 14.5 punkto reikalavimus, tačiau tai trikdo sanitariniais įrenginiais besinaudojančius asmenis, stebėjimas žemina asmenį, yra nepriimtinas asmens orumo aspektu. Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ pateikiamuose standartuose (iÅ¡trauka iÅ¡ Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf(92)3], 49 punktas) kaip tinkama nurodoma praktika, kad kamerose bÅ«tų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais.

Teismo vertinimu, toks sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusio kameros ploto neužtikrina asmens privatumo naudojantis sanitariniais mazgais. Apibendrindamas tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas dėl to, jog laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 15 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d., kuomet jis LukiÅ¡kių TI-K kamerose buvo laikomas su kitais asmenimis (iÅ¡ viso 254 paras) (b. l. 30), jam nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, dėl ko jis patyrė tam tikrus nepatogumus, papildomÄ diskomfortÄ , kurių nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis.

PareiÅ¡kėjas žalos atsiradimÄ , be kita ko, kildina iÅ¡ to, kad Vilniaus PN kameros buvo netvarkingos, apipelijusios, neremontuotos, dažai nusilupę, buvo Å¡alta, netinkamai ventiliuojama, langai sudužę, apÅ¡vietimas netinkamas, kamerose buvo pilna parazitų, t. y. tarakonų, vorų ir kt. Higienos normoje 134:2015 nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukÅ¡tesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis Å¡iltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, Å¡altuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, duÅ¡uose, persirengimo kambariuose prausimosi ir / ar persirengimo metu oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 20°C (16 p.).

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas kamerose Nr. 94, 100 ir 226. Vilniaus visuomenės sveikatos centro (toliau – ir Centras) pateiktuose patikrinimo aktuose yra duomenų, kad kameroje Nr. 226 kondicionavimo salygos atitiko teisės aktų reikalavimus (b. l. 54–59), kiti pažeidimai kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, nenustatyti. Byloje nėra duomenų, ar pareiÅ¡kėjas kreipėsi į Vilniaus PN administracijÄ su skundais dėl netinkamų kondicionavimo sÄ lygų.

Teismas taip pat pažymi, kad Lietuvos higienos normos 134:2015 nuostatos nereglamentuoja natÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficiento gyvenamosiose patalpose, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡iuo aspektu laikytini nepagrįstais. Be to, pareiÅ¡kėjas nedetalizavo aplinkybių dėl netinkamo apÅ¡vietimo, nenurodė, ar dėl to kreipėsi į įstaigos administracijÄ , byloje nėra duomenų apie pareiÅ¡kėjui realiai sukeltÄ Å¾alÄ dėl minėtų veiksnių. PareiÅ¡kėjas taip pat nedetalizavo ir nepagrindė, kokias neigiamas pasekmes jam sukėlė tokios aplinkybės, kaip pelėsis ir grybelis, o tik abstrakčiai ir deklaratyviai nurodė Å¡ias aplinkybes.

Teismas taip pat pažymi, kad buitiniai parazitai paprastai atsiranda asmenų, atsainiau vertinančių elementarius higienos reikalavimus, aplinkoje, tuo tarpu higienos ir priešepideminių taisyklių bei reikalavimų privalo griežtai laikytis ne tik pataisos įstaigų personalas, bet ir nuteistieji (LVAT 2017 m. kovo 7 d. nutartis Nr. A-1374-624/2017). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo argumentai dėl kenkėjų plitimo ir nepakankamo jų naikinimo vertintini kaip deklaratyvaus pobūdžio teiginiai, todėl atmetami.

Akcentuotina, jog pareiÅ¡kėjas turi galimybę kreiptis dėl kalinimo sÄ lygų į kompetentingas valstybės institucijas, įskaitant ir CentrÄ , tačiau duomenų apie patikrinimus pagal pareiÅ¡kėjo skundus ar pareiÅ¡kėjo kreipimÄ si į pataisos namų administracijÄ dėl skunde dėlstomų aplinkybių byloje nėra. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas neįrodė Å¡io pobÅ«džio pažeidimų, todėl jo argumentai atmetami. Byloje nepateikta Centro patikrinimo aktų, kurie suraÅ¡omi vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministro 2012 m. birželio 25 d.

įsakymu Nr. V-606 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 28 d. įsakymo Nr. V-946 „Dėl tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamento patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintu reglamentu dėl patalpų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, pareiÅ¡kėjo buvimo jose laikotarpiu. Todėl teismas, vertindamas į bylÄ pateiktus dokumentus, neturi pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas dėl patalpų drėgmės, pelėsio ir grybelio buvimo galėjo patirti papildomus nepatogumus.

Kita vertus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiÅ«ros įstatymo 15 straipsnio 2 punktu, visuomenės sveikatos centrai apskrityse pagal asmenų praÅ¡ymus, praneÅ¡imus, skundus vykdo visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų), kurių kontrolė nėra pavesta kitiems vieÅ¡ojo administravimo subjektams, laikymosi kontrolę (valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę) pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytÄ kontroliuojamų sričių sÄ raÅ¡Ä . Teismas byloje nenustatė, jog pats pareiÅ¡kėjas dėl galimai netinkamų kalinimo sÄ lygų buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimÄ si nebÅ«tų reagavusios, todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl pelėsio, grybelio, drėgmės patalpose, netinkamo vėdinimo, netinkamo apÅ¡vietimo laikytini nepagrįstais.

Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog LukiÅ¡kių TI-K patalpos buvo neremontuojamos ir / ar avarinės bÅ«klės. PrieÅ¡ingai, byloje esantys duomenys patvirtina, jog patalpos remontuojamos pagal poreikį (b. l. 64). Be to, byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į įstaigos administracijÄ su praÅ¡ymais, pareiÅ¡kimais ar skundais dėl netinkamų patalpų. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo veiksmų neteisėtumÄ Å¡iuo aspektu.

PareiÅ¡kėjas skunde taip pat teigia, kad Vilniaus PN kamerose buvo netinkamai vėdinamos, nes prie langų įrengtos grotos. Pagal Lietuvos higienos normos 134:2015 17 punktÄ , turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas ir gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Eksploatavimo taisyklėse 14.1 punkte nustatyta, kad kameroje turi bÅ«ti langas, užtikrinantis natÅ«ralios dienos Å¡viesos patekimÄ .

Lango angoje įstatomos metalinės grotos. Vilniaus PN nustatyta pareiga įrengti patalpas vadovaujantis teisės aktų reikalavimais. Tai, kad ant lango įrengtos grotos, nesudaro pagrindo iÅ¡vadai dėl Vilniaus PN neteisėtų veiksmų. Todėl atmestini pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl netinkamo kamerų vėdinimo Å¡iuo aspektu. Teismas pažymi, kad Centro patikrinimo aktuose nėra nustatyti kamerų vėdinimo neatitikimai teisės aktų reikalavimams. PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ kildina ir dėl baldų trÅ«kumo.

Nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K nebuvo sÄ lygų visiems kameroje esantiems asmenims vienu metu valgyti, todėl pareiÅ¡kėjui tekdavo laukti, kol kiti asmenys pavalgys, jo maistas atÅ¡aldavo. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintoje Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normoje „Tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areÅ¡tinių kameros bei pataisos namų kamerų tipo patalpos“ nustatyta, kad kameroje turi bÅ«ti stalas (1 vnt.) ir taburetės arba 2 vnt. stalo ilgio suoliukai.

Atsiliepime į skundÄ nurodoma, kad visose kamerose yra po vienÄ stalÄ ir lentynÄ maisto produktams laikyti, atsižvelgiant į kameros dydį, kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių. PareiÅ¡kėjas nenurodė, kad prašė LukiÅ¡kių TI-K administracijos iÅ¡duoti jam papildomus baldus, o Å¡i bÅ«tų atsisakiusi tai padaryti. PareiÅ¡kėjo nurodyta aplinkybė, kad tekdavo valgyti atÅ¡alusį maistÄ , nepripažintina atskiru pažeidimu pagal Konvencijos 3 straipsnį, todėl konstatuotina, kad LukiÅ¡kių TI-K savo veiksmais pareiÅ¡kėjo teisių nepažeidė.

Teismas pažymi, kad šis pareiškėjui kilęs nepatogumas taip pat susijęs su kameros ploto trūkumu. Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad jam nebuvo skirtas pakankamas maitinimas. Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtiesiems, kuriems dėl medicininių priežasčių paskirtas racionalus maitinimas, – racionalaus maitinimo normas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 patvirtintos Fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose maitinimo normos, pagal kurias nedirbantiems vyrams energetinė maisto vertė sudaro 2298 kcal, dirbantiems – 3301 kcal.

Maitinimas užtikrinamas pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 įsakymu Nr. V-447 patvirtintais Valgiaraščiais suimtiesiems ir nuteistiesiems. Atsakovės atstovas pateikė teismui praneÅ¡imÄ dėl pareiÅ¡kėjo skundÄ , kuriame nurodoma, kad LukiÅ¡kių TI-K laikomiems asmenims teikiamas matinimas atitiko Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus patvirtintÄ tvarkÄ (b. l. 65). PareiÅ¡kėjas skunde nenurodė, kad dėl maitinimo kiekio ir kokybės kreipėsi į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ ar kitas institucijas.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pareiškėjo skundo argumentai dėl maitinimo kiekio ir kokybės atmestini kaip nepagrįsti. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjui yra suteikta teisė įsigyti maisto produktus įkalinimo įstaigoje veikiančioje parduotuvėje. Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad Lukiškių TI-K nebuvo įrengti signalizacijos mygtukai pareigūnams iškviesti. Teismas pažymi, jog vien aplinkybės, jog nebuvo įrengtas signalizacijos mygtukas ar jis buvo sugedęs, konstatavimas, savaime nesuponuoja pareiškėjo teisių pažeidimo ir neturtinės žalos atsiradimo.

Vadovaujantis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis, pareiÅ¡kėjas turi pakankamai argumentuoti, kad dėl tokio trÅ«kumo jam buvo kilę problemų ir kad jis dėl to patyrė kokiÄ nors žalÄ . Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas skunde nenurodė konkrečių aplinkybių, kada ir dėl kokių aplinkybių buvo iÅ¡kilusi grėsmė jo sveikatai ar gyvybei, dėl kurios jam bÅ«tų reikėję pasinaudoti signalizacijos mygtuku, kurio kameroje ar pasivaikščiojimo kiemelyje tuo metu nebuvo ar jis neveikė.

Nurodyti teiginiai yra abstraktaus pobÅ«džio. Taigi pareiÅ¡kėjas neįrodė, kad dėl sugedusių signalizacijos mygtukų ar jų nebuvimo LukiÅ¡kių TI-K jam kilo kokios nors neigiamos pasekmės, t. y. neturtinė žala. PareiÅ¡kėjas skunde taip pat teigia, kad pasivaikščiojimo kiemeliu jis galėjo naudotis tik vienÄ valandÄ per parÄ . Pagal Higienos normos Nr. 76:2010 11 punktÄ laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims kasdien turi bÅ«ti sudarytos galimybės ne mažiau kaip vienÄ valandÄ per dienÄ bÅ«ti gryname ore.

Higienos norma Nr. 134:2015 pasivaikščiojimo gryname ore trukmė nereglamentuota. Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalį suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore. Pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. Atsiliepime į skundÄ Vilniaus PN nurodo, kad suimtiesiems asmenims yra leidžiama ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti kiemelyje, Å¡ios aplinkybės neneigė ir pareiÅ¡kėjas.

Kita vertus, galiojantys teisės aktai ilgesnio nei vienos valandos pasivaikščiojimų kiemeliuose laiko nenumato. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimo šiuo aspektu. Pareiškėjo teiginiai dėl diskriminavimo, nenurodant faktinių aplinkybių, o tik dėstant teisės aktų nuostatas yra deklaratyvūs, abstraktūs, todėl atmestini kaip nepagrįsti. Kiti pareiškėjo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys teisinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

LVAT ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis Nr. A146-216/2013 ir kt.). Apibendrindamas tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas dėl to, jog laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 15 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d., kuomet pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K kamerose buvo laikomas su kitais asmenimis (iÅ¡ viso 254 paras) (b. l.

30) nebuvo užtikrintas jo privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, patyrė tam tikrus nepatogumus, papildomÄ diskomfortÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis. Vertinant, koks žalos atlyginimo dydis turėtų bÅ«ti priteistas pareiÅ¡kėjui, atsižvelgtina į tai, kad ginčui aktualiu metu pareiÅ¡kėjas nė karto nesikreipė į Vilniaus PN administracijÄ su praÅ¡ymais ar skundais dėl laikymo sÄ lygų. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiÅ¡kėjui netinkamos jo laikymo sÄ lygos sukėlė sveikatos negalavimus.

Ä®vertinęs aukščiau nustatytas aplinkybes, tai yra, pažeidimo trukmę, atsižvelgdamas į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgdamas į naujausiÄ LVAT praktikÄ , teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjui priteistina 750 Eur suma dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų yra adekvati jo patirtai neturtinei žalai atlyginti. Teismas nenustatė, kad pareiÅ¡kėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamÄ pobÅ«dį, jų mastas bÅ«tų itin didelis, todėl praÅ¡oma 10 000 Eur suma nelaikytina adekvačia dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų atsiradusioms neigiamomis pasekmėms kompensuoti.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo R. J. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui R. J. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 750 Eur (sptynis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) neturtinei žalai atlyginti. KitÄ pareiÅ¡kėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja Jolita Rasiukevičienė