14a7f42e-14cb-4e7b-9900-048276d9054a · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-439-221/2014Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09271-2013-5Procesinio sprendimo kategorijos: 121.20; (S)                                                                                      121.21                                                                                                                                        KAUNO APYGARDOS TEISMAS NutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. kovo 19 d.

Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Algimanto Kukalio (pirmininkas), Virginijos Lozoraitytės (pranešėja) ir RÅ«tos Palubinskaitės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės R. T. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-12999-944/2013 pagal ieÅ¡kovės V. N. ieÅ¡kinį atsakovei R. T. dėl iÅ¡keldinimo iÅ¡ patalpų.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , n u s t a t ė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama iÅ¡keldinti atsakovę iÅ¡ ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise priklausančių ir atsakovės savavaliÅ¡kai užimtų 32/100 dalių pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 32/100 dalių kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (b. l. 3–4).Nurodė, kad atsakovė yra savavaliÅ¡kai užėmusi ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise priklausančias patalpas adresu (duomenys neskelbtini).

Atsakovė į ieÅ¡kovės raginimus iÅ¡sikraustyti iÅ¡Â užimtų patalpų bei perspėjimus dėl kreipimosi į teismÄ dėl priverstinio iÅ¡keldinimo nereaguoja, todėl kreipėsi į teismÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimu (b. l. 75–76) ieÅ¡kinį tenkino; iÅ¡keldino atsakovę R. T. iÅ¡ ieÅ¡kovei V. N. nuosavybės teise priklausančių patalpų – 32/100 dalių pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 32/100 dalių kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); priteisė iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei 144 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas.Teismas nustatė, kad ginčo patalpos priklauso ieÅ¡kovei nuosavybės teise, dovanojimo sutartimi nustatyta naudojimosi patalpomis tvarka ir bÅ«tent tose patalpose, kurios priskirtos ieÅ¡kovei, gyvena atsakovė.

Teismas nurodė, kad byloje nėra pateikta jokių duomenų, jog atsakovė turi teisinį pagrindÄ gyventi ginčo patalpose. IeÅ¡kovės 2012 m. lapkričio 7 d. pareiÅ¡kimas dėl iÅ¡sikraustymo iÅ¡ ginčo patalpų atsakovei buvo įteiktas tinkamai, todėl teismas laikė, kad nėra pagrindo teigti, jog atsakovė nežinojo apie reikalavimÄ iÅ¡sikelti iÅ¡ užimamų patalpų. Byloje pateiktas teismo 1984 m. rugpjūčio 30 d. sprendimas, kuriuo atmestas reikalavimas iÅ¡keldinti atsakovę, nesuteikia teisinio pagrindo jai ir toliau gyventi ginčo patalpose.

Teismas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovei atstovavo advokatė, todėl sprendė, kad jos teisių apsauga buvo tinkamai užtikrinta. Teismas konstatavo, kad byloje nesant įrodymų, jog atsakovė kartu su jai priklausančiais daiktais bÅ«tų iÅ¡sikėlusi iÅ¡ ieÅ¡kovei priklausančių patalpų, ieÅ¡kovės reikalavimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu atsakovė (b. l. 87–90) praÅ¡o teismo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-12999-944/2013 ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1.

Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas neteisingai įvertinus byloje esančius įrodymus, tinkamai neiÅ¡tyrus svarbių bylai aplinkybių, netinkamai pritaikius materialinės bei proceso teisės normas ir nukrypus nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos dėl teisės į bÅ«stÄ .2. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ atsakovei nedalyvaujant, pažeidė civilinio proceso žodiÅ¡kumo ir Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo principus. Teismas sprendime nemotyvavo, kodėl atmetė atsakovės pateiktÄ praÅ¡ymÄ atidėti teismo posėdį ir nenagrinėti bylos jai nedalyvaujant, nepagrįstai nurodydamas, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovės teisių apsauga buvo tinkamai užtikrinta, nes jai atstovavo profesionali teisininkė – advokatė.

Atsakovei valstybės paskirta advokatė nebendradarbiavo, todėl vien jos formalaus dalyvavimo teismo posėdyje negalima laikyti tinkama jos teisių apsauga. Pirmosios instancijos teismui bylÄ iÅ¡nagrinėjus apeliantei nedalyvaujant, buvo nepagrįstai apribota tiek jos teisė reikÅ¡ti prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei, tiek teisė teikti naujus įrodymus, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, perduodant bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.3. Teismas sprendime nepagrįstai nurodė, kad atsakovės į bylÄ pateikti įrodymai: 1984 m. rugpjūčio 30 d. teismo sprendimas, kuriuo atmestas reikalavimas jÄ iÅ¡keldinti ir LR VRM Kauno miesto VPK Migracijos skyriaus pažyma, jog ji nuo 1970 m. birželio 26 d. gyvena ginčo patalpose, nesuteikia jai teisinio pagrindo gyventi ginčo patalpose ir tokiu bÅ«du nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamo praktikos dėl teisės į bÅ«stÄ .

Apeliantės ryÅ¡ys su ginčo patalpa nusistovėjęs daug metų, ji ilgÄ laikÄ valdė ir naudojo ginčo patalpas, o pastato savininkai ilgÄ laikÄ to neginčijo, todėl pirmosios instancijos teismas, nusprendęs, kad ji neturėjo teisinio pagrindo gyventi ginčo patalpose, priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ . Pirmosios instancijos teismas, ginčijamame sprendime remdamasis daiktinės teisės normomis, ginančiomis daikto savininko nuosavybės teisę nuo pažeidimo, o ne prievolių teisės normomis, reglamentuojančiomis nuomos ar panaudos teisinius santykius, nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos ir priėmė neteisėtÄ bei nepagrįstÄ sprendimÄ , kuris apeliacinės instancijos teismo turi bÅ«ti panaikintas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (b. l. 95–96) ieÅ¡kovės atstovė praÅ¡o teismo apeliacinį skundÄ atmesti, o Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimÄ palikti galioti; priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad atsakovė jokių vertintinų dokumentų, susijusių su ginčo dalyku nepateikė, todėl teismas neturėjo kÄ vertinti. Atsakovė tik nurodė, jog dėl ginčo patalpų ruoÅ¡iasi kreiptis į teismÄ bei ginčyti, tačiau jokių konkrečių veiksmų nesiėmė.

Teismo posėdžiai dėl atsakovės teisių užtikrinimo buvo atidėti du kartus, tačiau atsakovė ir toliau vilkino bylos nagrinėjimÄ , nesinaudojo jai paskirto valstybės garantuojamo advokato pagalba, su juo nebendradarbiavo. IeÅ¡kovė ginčo patalpas įgijo 2008 m. spalio 10 d., tačiau negali naudotis jai priklausančiu turtu, nes atsakovė yra neteisėtai jas užėmusi, nuo ieÅ¡kovės slapstosi, patalpos paverstos landyne. Apeliacinis skundas iÅ¡ esmės grindžiamas tariamų sandorių ginčijimu, tačiau jie nebuvo bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo dalykas, todėl turi bÅ«ti atmesti, kaip nesusiję su ginču.

Apeliacinis skundas iÅ¡ esmės yra deklaratyvaus pobÅ«džio ir analizuoja bylas dėl teisės į socialinį bÅ«stÄ , tačiau Å¡iuo atveju nuosavybė valdoma privataus asmens negali bÅ«ti paneigta ir neginama, kadangi privataus asmens neliečiamybę gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas, iÅ¡analizavus Å¡alių pateiktus įrodymus, teismas sudarė visas galimybes atsakovei pateikti įrodymus, paneigiančius ieÅ¡kinio argumentus, bei pasinaudoti kvalifikuoto teisininko pagalba.

                IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog byloje nepateikta duomenų, kad atsakovė turi teisinį pagrindÄ gyventi ginčo patalpose, kurios nuosavybės teise priklauso ieÅ¡kovei, vadovaudamasis daiktinės teisės normomis, atsakovę iÅ¡ patalpų iÅ¡keldino. Byloje kilo ginčas dėl to, ar pagrįstai atsakovė iÅ¡keldinta iÅ¡ patalpų, esančių (duomenys neskelbtini).         Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė į bÅ«stÄ â€“ tai asmens ekonominė, socialinė teisė, kuri ginama kaip konstitucinė vertybė, kaip viena pagrindinių žmogaus teisių.

Žmogaus teisė į būsto neliečiamybę įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnyje. Pagarbos šiai teisei principas įtvirtintas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, „būstu“ Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio prasme gali būti laikoma ir ne teisės aktų nustatyta tvarka užimta gyvenamoji patalpa, jei tai yra faktinė asmens gyvenamoji vieta ir nustatomas asmens pakankamų bei tęstinių ryšių su konkrečia vieta buvimas.

Dėl to net ir tokiu atveju, t. y. kai asmuo yra neteisėtai užėmęs gyvenamÄ jÄ patalpÄ , jis savaime nepraranda teisės į bÅ«sto neliečiamybės gerbimÄ , tačiau ji gali bÅ«ti apribojama, priklausomai nuo nustatytų konkrečioje situacijoje susidėjusių aplinkybių (McCann v. United Kingdom, no 19009/04, §50, 13 May 2008; Cosic v. Croatia, no 7205/02, 15 January 2009).            Pažymėtina, kad skirtingi teisės į bÅ«stÄ atsiradimo pagrindai ir to bÅ«sto naudojimo sÄ lygos nulemia skirtingas Å¡ios teisės apsaugos priemones.

Teisė į bÅ«stÄ kaip daiktinė teisė įgyvendinama įgyjant nuosavybės teise konkrečiÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ , namÄ ar jo dalį ir ginama daiktinės teisės nustatytomis taisyklėmis, o kai Å¡i teisė atsiranda, bet kurios rÅ«Å¡ies nuomos (komercinė nuoma, socialinio bÅ«sto nuoma) ar panaudos pagrindu – atitinkamai prievolinės teisės normose nustatyta tvarka ir sÄ lygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2013).

Taigi asmuo, praÅ¡ydamas apginti jo teisę į atitinkamÄ bÅ«stÄ , turi pateikti įrodymus, kokiais teisėtais pagrindais jis Å¡iÄ teisę įgijo. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieÅ¡kovė dovanojimo sutarties pagrindu įgijo ginčo patalpas, tuo tarpu duomenų, kad atsakovė turi teisinį pagrindÄ gyventi ginčo patalpose, nėra pateikta. Pažymėtina, jog trÅ«kstant tokių įrodymų, teismas galėjo pasiÅ«lyti atsakovei pateikti papildomus įrodymus ir nustatyti terminÄ jiems pateikti, tačiau to nepadarė (CPK 179 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, jog apylinkės teismas neatsižvelgė į jos nurodytÄ aplinkybę, kad ji su tėvais nuo 1970 metų gyvena ginčo patalpose, nevertino jos pateiktų įrodymų, iÅ¡ kurių spręstina, jog jos ryÅ¡ys su ginčo patalpa nusistovėjęs daug metų, pastato savininkų nebuvo ginčytas. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas rėmėsi daiktinėmis teisės normomis, ginančiomis daikto savininko, t. y. ieÅ¡kovės, nuosavybės teisę nuo pažeidimo, tačiau nesiaiÅ¡kino, kokiu pagrindu atsakovė užėmusi ginčo patalpÄ , todėl iÅ¡siaiÅ¡kinus, kokiais pagrindais atsakovė įgijo teisę į ginčo patalpas, nacionalinės teisės aspektu santykius galbÅ«t bÅ«tų galima kvalifikuoti nuoma ar panauda, o savininko teisės bÅ«tų ginamos taikant nuomos ir panaudos santykių pasibaigimÄ nustatančias taisykles.

Nors apeliacinės instancijos teismas ir sprendžia fakto klausimus, tačiau dėl tirtinų ir vertintinų aplinkybių pobÅ«džio ir apimties, poreikio reikalauti naujų įrodymų, byla apeliacinės instancijos teisme bÅ«tų nagrinėjama visa apimtimi naujais aspektais, o jÄ iÅ¡sprendus iÅ¡ esmės bÅ«tų suvaržyta Å¡alių teisė į apeliacijÄ . Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , iki galo neiÅ¡siaiÅ¡kino visų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų bylos aplinkybių, neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje esančius įrodymus anksčiau nurodytų pažeidimų negalima iÅ¡taisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).            Apeliantė patikusi duomenis, jog Kauno apylinkės teismui pateikusi ieÅ¡kinį dėl sandorių, kuriais ieÅ¡kovė įgijusi ginčo patalpas, pripažinimo negaliojančiais.

Kaip matyti iÅ¡ teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, ieÅ¡kinys yra priimtas. Taigi, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teisme svarstytinas klausimas dėl Å¡ių abiejų bylų sujungimo.Dėl kitų apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jų pagrįstumas gali bÅ«ti vertinamas nagrinėjant bylÄ iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teisme.Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a :

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimÄ ir bylÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.             Teisėjai                                                                 Algimantas Kukalis Virginija Lozoraitytė RÅ«ta Palubinskaitė